- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-28
- Bylos Nr.
- e2S-1165-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00532-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- M. R. C. F.
- Advokatai
- Raimonda Lazauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties ir 2023 m. birželio 9 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. patikslintą ieškinį atsakovei M. R. C. F. ir atsakovės M. R. C. F. patikslintą priešieškinį ieškovui G. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo G. J. (toliau – ir ieškovas) patikslintą ieškinį atsakovei M. R. C. F (toliau – ir atsakovė) ir atsakovės M. R. C. F. patikslintą priešieškinį ieškovui G. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovas 2023 m. gegužės 22 d. prašymu prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti ieškovui bendrauti su nepilnamete dukra jos 2023 m. vasaros atostogų metu tokia tvarka:
1) ieškovas su dukra bendrauja nepertraukiamai (su nakvyne) Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. birželio 30 d., pasiimdamas dukrą 2023 m. birželio 28 d. 10 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą 2023 m. birželio 27 d. 20 val. į jos gyvenamąją vietą;
2) ieškovas su dukra bendrauja nepertraukiamai (su nakvyne) Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2023 m. liepos 7 d. pasiimdamas dukrą 2023 m. liepos 3 d. 10 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą 2023 m. liepos 7 d. 20 val. į jos gyvenamąją vietą;
3) ieškovas su dukra bendrauja nepertraukiamai (su nakvyne) Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. liepos 13 d. pasiimdamas dukrą 2023 m. liepos 10 d. 10 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir 2023 m. liepos 13 d. kartu su dukra išvyksta į (duomenys neskelbtini);
4) 2023 m. liepos 13 d. – 2023 m. rugpjūčio 15 d. ieškovas su dukra bendrautų nepertraukiamai (duomenys neskelbtini).
Šalių dukra, jai viešint (duomenys neskelbtini), turi teisę netrukdomai bendrauti su atsakove nuotolinio ryšio priemonėmis, jeigu dukra išreiškia tokį norą.
Dukros paėmimo vasaros atostogų laikotarpiui metu, atsakovė privalo perduoti ieškovui dukrai būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę) perduoti ieškovo dukros galiojančius asmens tapatybės dokumentus ir kitus kelionei reikalingus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, notarine tvarka patvirtintą sutikimą dukrai keliauti į užsienį kartu su ieškovu.
3. Nurodė, kad išnykus objektyvioms aplinkybėms, trukdančioms ieškovui atvykti į Lietuvos Respubliką gyvai bendrauti su dukra, ieškovas ketina atvykti į Lietuvą šių metų birželio mėnesio pabaigoje. Ieškovo ir dukros ryšys yra stiprus, artimas, šalių dukra iš esmės nori bendrauti ir matytis su tėvu ir gimine iš jo pusės, pažinti savo sesutę, be to, dukra yra įpratusi keliauti, todėl nėra pagrindo riboti dukros ir ieškovo bendravimą teritorijos aspektu. Nėra įrodymų, kad bendravimas su tėvu kenktų vaiko fizinei ar emocinei sveikatai, kad ieškovas nesirūpintų ar netinkamai rūpintųsi šalių dukra. Priešingai, ieškovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos dukrai. Šalių dukra bendravo su tėčiu nepertraukiamai (t. y. su nakvyne) savaitgaliais pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį. Tuo metu dukrai buvo 4 metai ir byloje nėra duomenų, kad ieškovas nebūtų sugebėjęs tinkamai pasirūpinti dukra. Priešingai, bendravimas buvo itin šiltas ir padėjo stiprinti tėvo ir dukros ryšį. Šiuo metu A., būdama 8 metų amžiaus, neturės sunkumų savo norus ir poreikius išreikšti tėvui, todėl ieškovui nebus kliūčių tinkamai pasirūpinti savo dukra. Atsakovė nėra įrodžiusi jokios grėsmės dukrai, jeigu ji keliautų už Lietuvos Respublikos ribų kartu su ieškovu, todėl esamu atveju nėra pagrindo ir toliau riboti dukros ir ieškovo bendravimą teritorijos aspektu, remiantis tik nepagrįstomis atsakovės prielaidomis. Atsakovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, dėl to jos kaip motinos teisės yra saugomos ne tik Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normų, bet ir pagal (duomenys neskelbtini) teisę. Atsakovei neįrodžius poreikio drausti ieškovui bendrauti su dukra už Lietuvos Respublikos ribų, bendravimo ribojimas teritorijos aspektu prieštarauja proporcingumo principui. Kiti dukros giminaičiai iš tėvo pusės negali atvykti į Lietuvos Respubliką aplankyti šalių dukros dėl senyvo amžiaus, galimybės dirbti nuotoliniu būdu nebuvimo, darbdavio suteikiamų atostogų trukmė ribojama teisės aktų, o trumpos kelionės į Lietuvos Respubliką reikalauja daug finansinių resursų (viza mokama, lėktuvo bilietai brangūs, nakvynė, maistas).
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškovo prašymą byloje taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad su prašymu nesutinka. Ieškovo siūloma laikina bendravimo tvarka iš esmės pažeidžia vaiko interesus, yra paremta ieškovo asmeninių poreikių patenkinimu, o ne mažamečio vaiko interesais. Ieškovas nebuvo atvykęs aplankyti dukters nuo 2020 m. vasario mėn. ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių priežasčių - paties nenoro dėti pastangas sukurti artimesnį ryšį su dukra. Galimybes atvykti į Lietuvą ieškovas turi, kaip pats teigia, yra bedarbis, o jei ir dirba, tai vis tiek turi galimybę atvykti į Lietuvą, nes yra programuotojas ir gali dirbti nuotoliniu būdu. Dabartinis vaiko atskyrimas nuo motinos, vaikui nepripratus prie faktinio buvimo su tėvu, ieškovui visiškai nieko nežinant apie vaiko dienotvarkę, kasdieninius įpročius ir kt., traumuotų vaiką psichologiškai, pakenktų vaiko darniam vystymuisi. Atsakovė niekada nedraudė ir neketina drausti dukrai bendrauti su tėvu, tačiau šiuo metu atsakovė negali sutikti su ieškovo reikalavimu jau šią vasarą išsivežti dukterį į (duomenys neskelbtini). Atsakovė patikslintu priešieškiniu reiškia reikalavimą nustatyti pareinamąjį adaptacinį tėvo ir dukters bendravimo laikotarpį tėvo ir vaiko tarpusavio ryšių sustiprinimui, ir tik sustiprinus vaiko ir tėvo ryšį leisti ieškovui išsivežti dukrą vasaros atostogoms į (duomenys neskelbtini). Savo prašyme ieškovas net nenurodo, kaip jis žada grąžinti vaiką į Lietuvos Respubliką. Vaikas vienas keliauti negali, o pats ieškovas nenurodo, kad atskris atgal į Lietuvą ir grąžins vaiką motinai, kas tik patvirtina atsakovės baimes, jog vos tik leidus vaikui išvykti į (duomenys neskelbtini), ieškovas negrąžins vaiko į jo nuolatinę gyvenamąją vietą pas motiną. A. įsivaizduoja, kad jai nuvykus į (duomenys neskelbtini) ji ten pabus su tėčiu ir seneliais kelias nakvynes ir vėl grįš pas mamą, ji net nesupranta, kad jai išvykus į (duomenys neskelbtini) nebus mamos šalia, nes ieškovas dukrai taip ir nepaaiškino, jog (duomenys neskelbtini) būtų tik jis ir dukra. A. yra tik pirmokė, tokio amžiaus vaikas yra įpratęs prie įprastinių savo gyvenimo sąlygų, aplinkos bei jį supančių žmonių ir staigus tokios aplinkos pakeitimas ne tik pažeistų vaiko interesus, bet ir traumuotų vaiką psichologiškai. Ieškovas su vaiku bendravo tik nuotolinėmis priemonėmis, jis nežino vaiko dienotvarkės, įpročių, poreikių, dėl ko šiuo metu negali vienas tinkamai pasirūpinti dukterimi, iš pradžių jam reikės atsakovės patarimų. Ieškovas yra leidęs laiką su dukra su nakvyne vos kelis kartus. A. pratusi prie bendravimų su tėvu nuotolinėmis priemonėmis, tačiau tėvo ir dukters bendravimas skambučiais paremtas tik pramoga, ieškovas su dukra pokalbių metu dažniausiai tiesiog žaidžia žaidimus su planšete, tačiau, jei paimi iš dukros planšetę, ji praranda susidomėjimą, nebenori bendrauti su ieškovu net nuotolinėmis priemonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo patenkino iš dalies. Papildė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytą ieškovo ir A. G. J. bendravimo tvarką, nustatant, kad:
1. Ieškovas su dukra bendrauja nepertraukiamai (su nakvyne) Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. birželio 30 d., pasiimdamas dukrą 2023 m. birželio 28 d. d. 8.15 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą 2023 m. birželio 30 d. 20 val. į jos gyvenamąją vietą.
2. Ieškovas su dukra bendrauja nepertraukiamai (su nakvyne) Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2023 m. liepos 7 d. pasiimdamas dukrą 2023 m. liepos 3 d. 8.15 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą 2023 m. liepos 7 d. 20 val. į jos gyvenamąją vietą.
3. Ieškovas su dukra bendrauja nepertraukiamai (su nakvyne) Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. liepos 14 d. pasiimdamas dukrą 2023 m. liepos 10 d. 8:15 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir 2023 m. liepos 14 d. 20 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą.
4. Ieškovas su dukra bendrauja nepertraukiamai (su nakvyne) Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2023 m. liepos 31 d. pasiimdamas dukrą 2023 m. liepos 17 d. 8:15 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir 2023 m. liepos 31 d. 20 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą.
5. Tomis savaitėmis, kuomet A. nakvos pas ieškovą daugiau nei 2 (dvi) naktis, atsakovė su dukra A. G. J. bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais ne trumpiau nei 30 (trisdešimt) minučių ir ne ilgiau nei 1 (vieną) valandą naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant 18.00 val. Lietuvos Respublikos laiku antradieniais ir ketvirtadieniais, o sekmadieniais skambinant 10 val. Lietuvos Respublikos laiku, nustatant, kad sekmadieniais atsakovė turi teisę kalbėti su dukra ne trumpiau 1 (viena) valandą.
6. A. G. J. turi teisę paskambinti atsakovei atsižvelgiant į vaiko norą.
2. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju laikina tėvo ir nepilnametės šalių dukters bendravimo tvarka jau yra nustatyta, tačiau pagal ją ieškovas, gyvenantis užsienyje, su dukra bendrauja tik elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis 2023 m. birželio 27 d. atvyksta į Lietuvą, todėl teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti laikiną ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, kad jie galėtų bendrauti ne tik elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau ir gyvai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su dukra gyvai nėra bendravęs daugiau nei tris metus, teismas sprendė, kad vaiko ir tėvo ryšys turėtų būti stiprinamas palaipsniui, leidžiant ieškovui su dukra praleisti savaitgalius. Kadangi ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kiek laiko jis ketina praleisti Lietuvos Respublikoje, t. y. nepateikė bilietų, kada jis grįžta į (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad atsakovės atsiliepime pasiūlyta tėvo ir dukters laikina bendravimo tvarka ieškovo viešnagės Lietuvoje metu geriausiai atitiktų šalių nepilnametės dukters interesus, kadangi ji leistų atkurti tėvo ir dukters emocinį ryšį ir nebus staiga nutrauktas vaiko buvimas su mama, ji bus visada pasiekiama. Per šį laiką pačiam ieškovui palaipsniui taptų žinoma dukters rutina bei įpročiai. Siūloma bendravimo tvarka užtikrintų abiejų tėvų teisę lygiomis dalimis dalyvauti vaiko auklėjime, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovė turėtų galimybę leisti su dukra laiką, kartu su vaiku atostogauti. Taip pat pažymėjo kad teismas nedraudžia ieškovui išsivežti dukters į (duomenys neskelbtini), tačiau tai padaryti jis gali tik vaiko mamai leidus.
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 9 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 665 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi papildė byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovo viešnagės Lietuvoje metu nustatant ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką pagal atsakovės atsiliepime pasiūlytą tėvo ir dukters laikiną bendravimo tvarką. Atsakovė atsiliepime buvo išreiškusi prašymą priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio prašymo nagrinėjimu. Atsakovė už susipažinimą su prašymu taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, teisines konsultacijas ir atsiliepimo parengimą pagal advokatės Raimondos Lazauskienės pateiktą sąskaitą 2023 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo advokatei 665 Eur. Teismo 2023 m. birželio 5 d, nutartimi tėvo ir dukters laikinąją bendravimo tvarką nustačius būtent pagal atsakovės pasiūlymą, teismas byloje priėmė papildomą nutartį, kuria iš ieškovo atsakovei priteisė 665 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Ieškovas 2023 m. birželio 9 d. atskiruoju skundu (registracijos Nr. DOK-73267) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl ieškovo ir dukros bendravimo, suteikiant teisę išvykti į (duomenys neskelbtini) ir papildyti nutartį papildomai nustatant:
1. Leisti ieškovui bendrauti su nepilnamete dukra nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. nepertraukiamai (duomenys neskelbtini).
2. Šalių dukra, jai viešint (duomenys neskelbtini), turi teisę netrukdomai bendrauti su atsakove nuotolinio ryšio priemonėmis, jeigu dukra išreiškia tokį norą.
3. Dukros paėmimo vasaros atostogų laikotarpiui metu atsakovė privalo perduoti ieškovui dukrai būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę) perduoti ieškovui dukros asmens tapatybės dokumentus ir kitus kelionei reikalingus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, notarine tvarka patvirtintą sutikimą dukrai keliauti į užsienį kartu su ieškovu.
6. Ieškovo 2023 m. birželio 9 d. atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nes turi būti nustatytas vaiko interesas ir poreikis. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Vaiko poreikis yra bendrauti su tėvu ir giminaičiais iš tėvo pusės vaiko kilmės šalyje, taip ugdant vaiko tapatybę bei identitetą.
2.2. Byla nagrinėjama teisme nuo 2019 m. Nuo 2019 m. iki 2023 m. atsakovė su dukra nebuvo atvykusios į (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė nesirūpina, kad nepilnametė dukra palaikytų santykius su savo giminaičiais, susipažintų su savo šaknimis bei kultūrinėmis tradicijomis, kad dukra išlaikytų savo tapatybę ir identitetą. Taip atsakovė siekia nutraukti nepilnametės dukros santykius su kilmės šalimi, siekia pakeisti jos identitetą.
2.3. Nepilnametės dukros interesas yra bendrauti su tėvu jo aplinkoje, jo namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, seneliai, seserys. Platesnis ir ilgesnis bendravimas, įskaitant namų aplinką, galimybė pakeliauti su vaiku, supažindinti jį su kitais giminaičiais yra reikalingas tam, kad tarp tėvo ir vaiko susiformuotų emocinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-404-969/2021). Šalių dukters teisė grįžti į (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena jos tėvas ir visa giminė iš tėvo pusės, negali būti be rimtos priežasties ribojama. Kiti dukros giminaičiai iš tėvo pusės negali atvykti į Lietuvos Respubliką aplankyti šalių dukros dėl savo senyvo amžiaus, galimybės dirbti nuotoliniu būdu nebuvimo, atostogų dienų skaičius per metus yra ribojamas teisės aktų, o trumpos kelionės į Lietuvos Respubliką reikalauja daug finansinių resursų (viza mokama, lėktuvo bilietai, nakvynė, maistas brangūs).
2.4. Ieškovui ir jo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. I. P. J.. Aplinkybę, kad šalių dukra nori pažinti savo sesę, patvirtina vaizdo įrašas „A. džiaugiasi dėl savo sesės“, kuriame A. nurodo, kad „Laukiu nesulaukiu, kol gims A.. Ar ji jau gimė?“.
2.5. Kadangi vaikas neturėjo galimybės vystyti santykių su seneliais iš tėvo pusės, tai kelionė į (duomenys neskelbtini) padės užmegzti tuos ryšius ir praturtins vaiko gyvenimą. Jokio nusikaltimo nei ieškovas, nei ieškovo giminės nėra padarę prieš vaiką, todėl nėra pagrindo riboti bendravimą vasaros atostogų metu. Kelionė į (duomenys neskelbtini) sustiprins dukros emocinį ryšį su ieškovu.
2.6. Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų vaiko fizinei ar emocinei sveikatai, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi šalių dukra. Priešingai, ieškovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos dukrai. Kelionės bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu yra įprasta praktika tiek gyvenime, tiek teismų praktikoje. Jokios realios grėsmės, kad ieškovas gali pagrobti ir negrąžinti vaiką nėra, nes motina turi Lietuvos teismo nutartį, pagal kurią vaiko laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja.
2.7. Nėra jokio teisėto pagrindo riboti ieškovo bendravimą su dukra. Ieškovas myli dukrą ir geba ja tinkamai rūpintis, ką patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai. Bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, toks ribojimas galimas tik įstatymo numatytais atvejais, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje.
2.8. Vaiko interesai nenukentėtų jam vykstant vasaros metu į (duomenys neskelbtini). Lietuvoje vaikai įprastai vyksta su vienu arba kitu tėvu į užsienį. Šiuolaikiniame pasaulyje daugelis pirmą klasę baigusių vaikų jau yra keliavę į užsienį. Lietuvos teismų praktikoje taip yra atvejų, kai teismai leidžia atskirai gyvenančiam tėvui su vaiku vykti į užsienį (Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-552-896/2019 atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra ne lietuvis, jo tautinis, kultūrinis, religinis identitetas yra kitas, dėl to nėra pagrindo riboti šalių dukrai tėvo tautinio, kultūrinio, religinio identiteto pažinimą ir užkirsti kelią jai keliauti su tėvu). Motinai su 6 metų vaiku išvykus nuolat gyventi į Ispaniją, atskirai gyvenančiam tėvui buvo nustatyta bendravimo tvarka tiek lankyti vaiką Tenerifėje, tiek vaikui atvykstant iš Ispanijos į Lietuvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016). Teismas leido vaikui vykti pas tėvą į Norvegiją atostogų metu (Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-22-847/2012). Taigi Lietuvos teismų praktikoje, tėvams gyvenant skirtingose šalyse, vaikui suteikiama teisė keliauti į užsienį dėl bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu. Nagrinėjamoje byloje nepilnametės dukros interesas yra vykti kartu su tėvu į (duomenys neskelbtini), kad susipažintų su kultūra, tauta, maistu, tradicijomis bei savo artimaisiais giminaičiais. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie vaiko interesai galėtų būti pažeisti.
2.9. Byloje nėra jokios neigiamos informacijos apie ieškovą. Ieškovas įvykdė visus teismo nurodymus, laiku pateikė teismui visa medžiagą, organizavo dokumentų vertimą. Tokia ieškovo charakteristika suponuoja išvadą, kad nėra grėsmės manyti, jog ieškovas turėtų tikslą pagrobti ir išvežti šalių dukrą ar išvežęs jos negrąžinti. Byloje nėra duomenų, kad tėvas pažeidinėtų vaiko interesus. Lietuvos teismas šioje byloje yra priėmęs nutartį, kuria laikina vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, taigi atsakovė yra teisėta vaiko globėja ir esant bet kokiam pažeidimui ji galės pasiimti dukrą iš bet kokio neteisėto pagrobimo ir laikymo. Ieškovas yra sukūręs kitą šeimą, susilaukęs kūdikio, jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra žinoma, jis negali su dukra dingti be žinios. Todėl esant bet kokiam pažeidimui ar vaiko negrąžinimui galėtų būti taikomos priverstinės priemonės ir ieškovas žino apie galimas sankcijas už vaiko negrąžinimą.
2.10. Motinos sutikimas kelionei į užsienį yra perteklinis, nes jau yra žinoma, kad motina nesutinka, jog duktė keliautų į (duomenys neskelbtini). Ji nė karto su dukra (duomenys neskelbtini) nebuvo po mergaitės išvežimo į Lietuvą. Sutikimas turėtų būti reikalingas tik nuolatiniam gyvenimui, o laikinoms kelionėms sutikimas yra perteklinis. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-552-896-2019).
2.11. Iš byloje esančių atsakovės paaiškinimų bei faktinių įrodymų galima padaryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovė, praleisdama daugiausiai laiko su dukra, ją nuteikinėja prieš atskirai gyvenantį tėvą. Tai rodo, kad atsakovė keršija ieškovui ir neleidžia jam bendrauti su dukra. Vaizdo įrašai patvirtina, kad motina teikia informaciją šalių dukrai apie bylos eigą ir bylos eigoje ieškovo teiktus įrodymus, tokiu būdu siekdama nuteikti dukrą prieš tėvą. Pavyzdžiui, atsakovė nurodė dukrai, kad visi jos ir ieškovo bendravimai nuotolinio ryšio priemonėmis yra įrašinėjami. Dukra taip pat perteikia mamos nepasitenkinimą, kad dukra yra išsakiusi, jog savo santaupas panaudos lėktuvo bilieto į (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Dukra yra tiek neigiamai paveikta motinos, kad net teigia, jog tėvas meluoja, kad dukra taip sakė, nors vaizdo įrašas yra pateiktas į bylą. Dukra stengiasi supykdyti tėvą sakydama, kad atsakovės sutuoktinis jai yra daug geresnis. Akivaizdu, kad motina savo veiksmais, kai liepia mažametei dukrai vienašališkai pasirinkti motinos ir jos sutuoktinio pusę, traumuoja vaiką ir neatitinka geriausių vaiko interesų, nes daroma žala vaiko psichologinei ir emocinei būsenai. Vaiko nuteikinėjimas prieš atskirai gyvenantį tėvą, neigiami pasisakymai apie jį suformuoja vaikui tėvo atstūmimą. Esant vaiko nuteikinėjimo epizodams vienintelis būdas, kad susiformuotų normalus vaiko ir tėvo emocinis ryšys, yra leisti vaikui daugiau bendrauti su tėvu jo natūralioje aplinkoje, be motinos neigiamos įtakos.
7. 2023 m. birželio 19 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. papildomą nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti laikoma sprendimu ieškovo naudai ir ieškovas negali būti laikomas visiškai pralaimėjusia šalimi. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovė neteisėtai išsivežė dukrą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir slėpė savo buvimo adresą bei draudė ieškovui bendrauti su dukra, todėl ieškovas buvo priverstas ieškoti advokato užsienio šalyje (Lietuvoje) ir ieškoti atsakovės bei vaiko. Tik iškėlus bylą ieškovo iniciatyva buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka su dukra. Tiek galutinė bendravimo tvarka, tiek laikina bendravimo tvarka yra nustatyta pagal ieškovo ieškinį, todėl turi būti laikoma, kad sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.
3.2. Mechaniškas visų atsakovės išlaidų priteismas iš ieškovo pažeidžia proporcingumo principą, nes ieškovui teko apmokėti ne tik savo teisines išlaidas, kelionės išlaidas, bet ir atsakovės teisines išlaidas. Ieškovas turėjo ne tik teisinių išlaidų dėl prašymo parengimo, jis savo lėšomis finansavo kelionę bendravimui su dukra. Dukros bendravimas su tėvu yra dukros interesas, todėl ieškovo kelionės išlaidos taip pat turi būti šalių dengiamos arba į jas turi būti atsižvelgiama bent jau skirstant bylinėjimo išlaidas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas ne kartą savo lėšomis vyko į Lietuvą, pirko lėktuvo bilietus, nuomojosi gyvenamąją vietą ir patyrė kitas kelionės išlaidas. Šio laikino bendravimo metu ieškovas patyrė 1980 Eur kelionės išlaidų.
3.3. Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą iš dalies, tačiau priteisus visas atsakovės patirtas išlaidas, pažeidžiamas proporcingumo principas ir ieškovui tenka neproporcingai didelė našta už laikiną bendravimą su savo dukra: apmokėti savo teisines išlaidas (240 Eur), kelionės išlaidas (1980 Eur) ir atsakovės teisines išlaidas (665 Eur).
3.4. Teismas turi teisę nukrypti nuo bendros taisyklės atsižvelgiant į tai ,kad teisinės išlaidos atsirado dėl atsakovės kaltės. Atsakovė neteisėtai išsivežė dukrą iš (duomenys neskelbtini), slėpė savo adresą, nesudarė sąlygų bendrauti su dukra, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos. Dėl to teismas neturėtų priteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes dėl jos kaltės vyko byla. Anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal bendrąsias taisykles, atsižvelgiant vien tik į bylos išsprendimo rezultatą, t. y., kad „pralaimėjęs moka“, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Ieškovas pateikė kelis reikalavimus ir, nors ne visi jo reikalavimai dėl bendravimo su dukra buvo patenkinti, jo prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo Lietuvoje buvo tenkintas.
3.5. Ieškovo prašymas dėl teisinių išlaidų rengiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pateiktas su visomis teisinėmis išlaidomis, yra priteistos 50 proc. išlaidos iš atsakovės 2023 m. birželio 15 d. sprendimu, o iš ieškovo priteistos 100 proc. atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimo rengimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
3.6. Atsakovė nebuvo patyrusi ir pateikusi dokumentų dėl išlaidų iki teismo nutarties, kuria buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka, todėl papildoma nutartis yra nepagrįsta. Atsakovė pateikė savo atsiliepimą 2023 m. birželio 2 d., tačiau prašymas dėl išlaidų priteisimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti kartu su atsiliepimu. Teismas priėmė nutartį 2023 m. birželio 5 d. 10.00 val. ir tik po nutarties priėmimo atsakovė apmokėjo sąskaitą, tai patvirtina banko mokėjimo atlikimo laikas 11.27 val. Taigi iki nutarties priėmimo atsakovė nebuvo patyrusi teisinių išlaidų, nebuvo pateikusi prašymo priteisti išlaidas ir įrodymų dėl išlaidų dydžio.
Šalies argumentai
3.7. Atsakovės pateiktos išlaidos yra per didelės. Ieškovas už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą patyrė 240 Eur, prašymo ambasadai dėl vizos į Lietuvą parengimas kainavo 60 Eur. Ieškovas yra pateikęs prašymą priteisti išlaidas už teisinę pagalbą ir šis prašymas yra išspręstas su pagrindiniu teismo sprendimu 2023 m. birželio 15 d. Taigi, atsakovės išlaidos už analogišką darbą 665 Eur yra dvigubai didesnės ir turi būti sumažintos.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Nustatyta laikina vaiko ir tėvo bendravimo tvarka yra pakankama, atitinkanti vaiko interesus ir poreikius, užtikrinanti vaiko ir tėvo sveiko emocinio ryšio palaikymą bei tolimesnį kūrimą, dėl ko nėra jokio pagrindo jos keisti. Prioritetą bendrauti su vaikais turi tėvai, o ne vaikų artimieji giminaičiai. Nustatant laikiną bendravimo tvarką pirmiausia reikia atsižvelgti į geriausius prioritetinius vaiko interesus. Ieškovas gyvai nematęs vaiko nuo 2020 m. vasario mėn., jam nežinoma vaiko dienotvarkė, kasdieniniai poreikiai ir kt., šalių dukra be motinos būti yra nepratusi, todėl akivaizdu, jog vaikui reikalingas adaptacinis laikotarpis, kol ji galės viena su tėvu vykti į (duomenys neskelbtini), nes dabartinis vaiko išvežimas traumuotų vaiką psichologiškai, pakenktų vaiko darniam vystymuisi. Staiga atskyrus vaiką nuo motinos tokiam ilgam laikotarpiui, vaikas patirtų šoką, emocinį stresą.
Šalies argumentai
4.2. Ieškovas remiasi šiam teisiniam ginčui neaktualia teismų praktika. Jo nurodoma teismų praktika yra suformuota sprendžiant klausimą dėl nuolatinės vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinos tėvo su vaiku bendravimo tvarkos nustatymo. Atitinkamai teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
4.3. Atsakovė savo patikslintu priešieškiniu yra iškėlusi reikalavimą nustatyti pareinamąjį adaptacinį tėvo ir dukters bendravimo laikotarpį tikslu sustiprinti tėvo ir vaiko tarpusavio ryšius ir tik tada imtis priemonių nustatyti maksimaliai vaiko ir tėvo bendravimo tvarkai, t. y. tik sustiprinus vaiko ir tėvo ryšį leisti ieškovui išsivežti dukrą vasaros atostogoms į (duomenys neskelbtini). Siekiant apsaugoti šalių nepilnametį vaiką nuo galimų neteisėtų tėvo veiksmų negrąžinant dukros motinai į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, atsakovė patikslintu priešieškiniu taip pat yra išreiškusi savarankišką reikalavimą nustatyti, jog teismo sprendimas dalyje dėl ieškovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamete dukra A. ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdytinas tik pripažinus Lietuvos Respublikos teismo sprendimą (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovo galėjimas laiko perspektyvoje kartu su savimi išsivežti dukrą į (duomenys neskelbtini) yra šios bylos ginčo objektas, o taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas negali pasisakyti dėl ginčo esmės, atitinkamai teismas negali tenkinti ir ieškovo reikalavimo jau šią vasarą išsivežti dukrą su savimi į (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, iš esmės išnagrinėjęs bylą, 2023 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą atmesdamas tokius atsakovės reikalavimus, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, terminas pateikti apeliacinį skundą nėra pasibaigęs, ieškovo galėjimas/negalėjimas išsivežti vaiką į (duomenys neskelbtini) vis dar yra ginčo objektas.
4.4. Pirmosios instancijos teismas net galutiniu sprendiniu byloje nesprendė, jog yra pagrindas įpareigoti vaiką vykti su tėvu į (duomenys neskelbtini). Sprendė, jog tėvas gali bendrauti su vaiku ir motinos gyvenamoje vietoje bei paliko spręsti atsakovei, atsižvelgiant į vaiko vidinę emocinę būklę, ar duoti ieškovui sutikimą vykti su vaiku į (duomenys neskelbtini). Atsakovė niekada neprieštaravo vaiko vykimui į kilmės šalį, ką patvirtina atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai - atsakovė sutiko su vaiko išvykimu atostogoms į (duomenys neskelbtini), tik prašė teismą nustatyti adaptacinį laikotarpį, nes A. dar nėra pasirengusi vykti su ieškovu į (duomenys neskelbtini) tokiam ilgam laikui. Šiuo atveju ieškovas nori atskirti vaiką nuo motinos visam mėnesiui, tačiau vaikas niekada be mamos nėra buvęs tokį ilgą laiką, vaikas apskritai nėra keliavęs vienas į užsienį, taip pat nėra keliavęs be motinos. Ieškovas net nesiūlo nustatyti konkretaus atsakovės bendravimo laiko su dukra, siūlo leisti dukrai bendrauti su motina atsižvelgiant į vaiko norą, nors akivaizdu, kad be nustatytų skambučių reguliaraus grafiko būtų neįmanoma patikrinti, ar iš tiesų dukra nenorėtų bendrauti su motina, ar tik ieškovas taip teigtų siekdamas apriboti motinos ir vaiko bendravimą.
4.5. Nors ieškovas siūlo adaptacinį laikotarpį, toks laikotarpis yra per trumpas. Tokio amžiaus vaikas taip staigiai nepripras prie pasikeitusios aplinkos. Ieškovas nurodo, jog neva pati dukra nori su juo vykti į (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas remiasi senais įrodymais, kai dukra dar buvo maža ir net nesuprato, kur yra (duomenys neskelbtini), nuoširdžiai galvojo, jog tai vos kelių valandų kelionė ir manė, jog motina vyks su ja kartu. A. įsivaizduoja, kad jai nuvykus į (duomenys neskelbtini) ji ten pabus su tėčiu ir seneliais kelias nakvynes ir vėl grįš pas mamą, ji net nesupranta, kad jai išvykus į (duomenys neskelbtini) nebus mamos šalia, nes ieškovas dukrai taip ir nepaaiškino, jog (duomenys neskelbtini) būtų tik jis ir dukra, mamos šalia nebūtų. Kai dabar dukra supranta, jog iš tiesų (duomenys neskelbtini) yra labai toli nuo jos namų, ji jaučia baimę ir nerimą būti taip toli nuo mamos ir ją supančios aplinkos. Tiesa, jog dukra jau yra užmezgusi ryšį su ieškovu, tačiau tas ryšys susiformavęs per nuotolinį bendravimą, kai ieškovas daugiausiai su dukra tiesiog žaidė su planšete, t. y. pramogavo. Visiškai neaišku, kaip pati A. reaguos dabar į nakvynes su ieškovu, kai jau yra didesnė, geriau geba reikšti savo nuomonę. Vertinant tai, kad pats ieškovas su vaiku bendravo tik nuotolinėmis priemonėmis, jis nežino vaiko dienotvarkės, įpročių, poreikių, todėl dėl objektyvių priežasčių šiuo metu negali vienas tinkamai pasirūpinti dukterimi, iš pradžių jam reikės atsakovės patarimų. Ieškovas yra leidęs laiką su dukra su nakvyne vos kelis kartus.
Atsiliepimas
4.6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovės atsiliepime pasiūlyta tėvo ir dukters laikina bendravimo tvarka ieškovo viešnagės Lietuvoje metu geriausiai atitinka mažametės dukters interesus, kadangi ji leistų atkurti tėvo ir dukters emocinį ryšį ir nebus staiga nutrauktas vaiko buvimas su mama, ji bus visada pasiekiama. Per šį laiką pačiam ieškovui palaipsniui taptų žinoma dukters rutina bei įpročiai. Siūloma bendravimo tvarka užtikrintų abiejų tėvų teisę lygiomis dalimis dalyvauti vaiko auklėjime, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovė turėtų galimybę leisti su dukra laiką, kartu su vaiku atostogauti.
4.7. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, jog klausimas dėl vaiko išvykimo iš Lietuvos Respublikos su tėvu, ypač po tokio trumpo bendravimo laiko, turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į vaiko norus, emocinę savijautą ir/ar išgyvenimus, o ne išimtinai siekiant realizuoti vaiko tėvo teisę bendrauti su mažamete (duomenys neskelbtini), neatsižvelgiant į vaiko emocinę savijautą bei norus. Skyrius net abejojo, ar vaikas norės nakvoti su tėvu, nes dukra ir ieškovas fiziškai nebendravo ir nebuvo susitikę labai ilgą laiką.
4.8. Ieškovas klaidina teismą, kad atsakovė nuteikinėja vaiką prieš tėvą. Šiuos argumentus ieškovas bandė įrodyti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jų neįrodė, teismas tokius ieškovo argumentus atmetė. Būtent atsakovės pastangų dėka ieškovas turi ryšį su dukra, nes prasidėjus bylos nagrinėjimui ieškovas su dukra jokio ryšio neturėjo. Ieškovui visada buvo žinoma, kur gyvena atsakovė, kur yra šalių dukra, tačiau su vaiku noro bendrauti gyvai ieškovas nepareiškė iki nesužinojo, kad atsakovė turi kitą vyrą. Ieškovas nurodo, kad atsakovė dukrą gyventi su savimi į kitą valstybę išsivežė neteisėtai, be jo sutikimo, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ir šių aplinkybių ieškovas byloje neįrodė.
Šalies argumentai
4.9. Ieškovas nurodo, jog motina neva manipuliuoja vaiku, nuteikinėja prieš tėvą, riboja jo bendravimo laiką, tačiau byloje ieškovas yra pateikęs įrodymus, jog su dukra jis bendravo daugiau laiko, nei buvo teismo nustatyta, pats ieškovas tvirtino suformavęs su dukra ryšį. Atsakovė patvirtina, jog ji niekada vaikui nepasakojo apie šalių pykčius, nesutarimus ar šią bylą, kuri tęsiasi nuo 2019 m. Atsakovė paaiškina situaciją ir dėl garso įraše girdimo tėvo bei dukters pokalbio dėl santaupų. Ieškovas buvo sakęs atsakovei, jog dukra taip nori išvykti pas jį, kad net panaudotų savo santaupas. Siekdama išsiaiškinti, ar ieškovas nemeluoja, išsiaiškinti dukros tikrąją valią, atsakovė švelniai jos paklausė, ar tai tiesa, bet vaikas ant mamos labai supyko, sakydamas, kad niekada tokio dalyko nesakė, dukra tai neigė, klausė, iš kur mama žinanti, kas jai sakė. Tuomet motina nurodė dukrai, kad tėtis sakė turintis jų vaizdo įrašą, patvirtinantį tokius teiginius, po ko dukra pati suprato, kad jos pokalbis įrašinėjamas. Visi ieškovo pateikti garso įrašai turi būti vertinami kritiškai. Jis ne kartą byloje yra teikęs garso įrašus, iš kurių matyti, kaip manipuliuodamas vaiku užduoda jam tikslingus klausimus, kad išgautų norimą atsakymą: pvz., kad išgautų atsakymą, jog jis nori vykti į (duomenys neskelbtini), ką patvirtina jo pateikti garso įrašai, kuriuose girdima, jog ieškovas sako dukrai, kad, jei ji atvyks pas jį į (duomenys neskelbtini), jis jai nupirks žaislų, su kuriais ji galės nuolatos žaisti.
4.10. Pagrindo jau šią vasarą išvežti dukrą į (duomenys neskelbtini) nesudaro ir senelių iš tėvo pusės noras pamatyti dukrą. Visų pirma, mergaitės seneliai iš motinos pusės taipogi neturi galimybių matytis su ja kasdien, nes gyvena kitose valstybėse, tačiau jokių pretenzijų dėl to atsakovei nereiškia, mezga ryšį su anūke nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau ieškovo tėvai iki šiol neužmezgė su anūke ryšio bent jau nuotolinio ryšio priemonėmis, pokalbiui su anūke buvo prisijungę vos vieną kartą, tad senelių noras bendrauti ir kurti ryšį yra kvestionuotinas. Ieškovas meluoja, kad jo tėvai neturi galimybės atvykti į Lietuvą. Atsakovo tėvai yra pasiturintys, darbingo amžiaus žmonės, keliaujantys po visą pasaulį, tačiau mieliau renkasi keliones po pasaulį nei atvykimą į Lietuvą pabendravimui su anūke. Atsakovė yra Jungtinės Karalystės pilietė nuo 2005, ten gyvena jos mama ir kiti artimieji giminaičiai, savo gimtine atsakovė laiko Jungtinę Karalystę labiau nei (duomenys neskelbtini), todėl ilgą laiką nelanko (duomenys neskelbtini).
4.11. Ieškovas meluoja teismui, kad atsakovė ignoruoja dukros kilmės valstybę, (duomenys neskelbtini) papročius ir kt., tokiu būdu norėdama vaiką atitolinti nuo ieškovo. Bylos duomenys patvirtina, jog A. save identifikuoja kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vaiko mama (atsakovė) irgi yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kultūros vaikas įgyja gyvendamas su mama, ji girdi (duomenys neskelbtini) kalbą, kreipinius ir bendravimą su atsakoves artimaisiais, kai jie aplanko, arba nuotoliniu būdu, atsakovė gamina (duomenys neskelbtini) valgius, naudoja (duomenys neskelbtini) kreipinius ir kt., tad nėra būtina vaiką vežti į kitą valstybę vien tik tam, kad ji grįžtų į savo kilmės šalį. Ieškovas atskirajame skunde nuslepia esmines bylos aplinkybes, t. y. faktą, jog A. ir atsakovė turi dvi pilietybes - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tad A. yra itin svarbu puoselėti ir europietiškąjį identitetą.
4.12. Atmestini nepagrįsti atskirojo skundo motyvai, jog nėra kilusi grėsmė, kad ieškovas vaiko negrąžintų į Lietuvos Respubliką. Nuo bylos nagrinėjimo pradžios atsakovė reiškė nerimą, kad ieškovas vaiko į Lietuvą gali negrąžinti. Ieškovas šiuo metu jau ėmėsi neteisėtų veiksmų, nepagrįstai kaltindamas (duomenys neskelbtini) atsakovę ir jos sutuoktinį D. Z. vaiko nepriežiūra ir pagrobimu. Ieškovas jau 2019 m. žinojo, kad (duomenys neskelbtini) byla buvo nutraukta, tačiau toliau melavo teismui. Ieškovas dėl tariamo vaiko pagrobimo kreipėsi ir į (duomenys neskelbtini) institucijas, pateikdamas ieškovui žinomai melagingus duomenis, jog esą atsakovė jam neteikia duomenų apie vaiko buvimo vietą, nors ieškovui buvo puikiai žinoma faktinė vaiko gyvenamoji vieta bei atsakovės ketinimas išvykti gyventi į Lietuvos Respubliką. Ieškovas, siekdamas apšmeižti motiną bei jos sutuoktinį, inicijavo tyrimą dėl galimo vaiko seksualinio išnaudojimo, pranešdamas atsakingoms institucijoms bene dviejų metų senumo duomenis bei nuslėpdamas esmines aplinkybes, lėmusias tokį vaiko elgesį. Tokie ieškovo nesąžiningi veiksmai įrodo galimą jo ketinimą nevykdyti galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo, Lietuva su (duomenys neskelbtini) nėra sudariusi bendradarbiavimo sutarčių, ieškovui sprendžiant pasielgti neteisėtai negrąžinant vaiko į jo gyvenamąją vietą vaiko motina vaiko interesų negalėtų apsaugoti, nes dar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra su vaiko motina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nesuteikta teisė kartu su dukra vykti į (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d., o vykimas į (duomenys neskelbtini) galimas tik atsakovei leidus, ir papildomos nutarties, kuria iš ieškovo priteistos visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
12. Ieškovas su 2023 m. birželio 9 d. atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – CD diskus, vaizdo įrašo transkripcijas su vertimu į lietuvių k.; ieškovo 2023 m. gegužės 18 d. elektroninį laišką atsakovei ir atsakovės 2023 m. gegužės 22 d. elektroninį laišką ieškovui.
13. Ieškovas su 2023 m. birželio 19 d. atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – informaciją apie skrydžius, informaciją apie būsto nuomą per Arnb platformą.
14. Ieškovas 2023 m. liepos 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus prie ieškovo atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties, kuriais prašo atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną (2023 m. liepos 26 d.) pusė ieškovo prašomo praleisti laiko kartu su dukra jau bus praėję, vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, išeiti iš ieškovo reikalavimo ribų ir bendravimo laiką tėvo gyvenamojoje vietoje modifikuoti bendravimo laiką perkeliant, t. y., nustatant, kad ieškovas su šalių dukra gali bendrauti ieškovo gyvenamojoje vietoje nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 26 d. Nurodė, kad ieškovas neturi objektyvių galimybių dėl vizos reikalavimų (procedūra gauti vizą užtrunka 15 dienų) atvykti į Lietuvos Respubliką, kad palydėtų nepilnametę dukrą kelionės metu, todėl prašo įpareigoti dukros motiną (atsakovę) lydėti šalių dukrą kelionės iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) metu. Ieškovas sutinka padengti dukros ir atsakovės ekonominės klasės lėktuvo bilietų išlaidas. Jei dėl kokių nors priežasčių atsakovė negali nuvežti dukros į (duomenys neskelbtini), atsakovė galėtų nuvežti ją į (duomenys neskelbtini), kur ieškovas pasitiktų ir nusivežtų dukrą į (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovui nuvykti į (duomenys neskelbtini) nereikia gauti vizos. Ieškovas sutinka padengti dukros ir atsakovės ekonominės klasės lėktuvo bilietų išlaidas.
15. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
16. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirųjų skundų išnagrinėjimui ieškovo pateikti įrodymai priimtini. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl ieškovo prašymo viršyti pareikštus reikalavimus
17. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi ne tik teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), bet ir viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Kai teismas ex officio (pagal pareigas) peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją. Apeliacinės instancijos teismas turi pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, nurodyti nagrinėjimo, peržengus apeliacinio skundo ribas, teisinį pagrindą, suteikti teisę byloje dalyvaujantiems asmenims dėl to visa apimtimi pasisakyti (raštu arba žodžiu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-969/2020 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Kauno apygardos teismas, įvertinęs apelianto 023 m. liepos 12 d. prašyme dėl 2023 m. birželio 9 d. atskirojo skundo nagrinėjimo skubos tvarka (registracijos Nr. DOK- 17964) nurodytas aplinkybes, 2023 m. liepos 18 d. nutartimi pakeitė civilinės bylos Nr. e2S-1165-324/2023 nagrinėjimo datą iš 2023 m. lapkričio 7 d. į 2023 m. liepos 26 d. 8.35 val. Apelianto 2023 m. liepos 25 d. procesinis prašymas vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi išeiti iš ieškovo reikalavimo ribų ir bendravimo laiką tėvo gyvenamojoje vietoje modifikuoti bendravimo laiką perkeliant, t. y., nustatant, kad ieškovas su šalių dukra gali bendrauti ieškovo gyvenamojoje vietoje nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 26 d., per elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateiktas tik 2023 m. liepos 25 d. 19:36:22 val., o Kauno apygardos teisme registruotas tik 2023 m. liepos 26 d., t. y. teismo posėdžio dieną, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės iš anksto apie tai informuoti proceso šalių ir suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją dėl šio prašymo. Vien aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu jau yra išvykęs, nepagrindžia būtinybės peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl leidimo ieškovui išvežti dukrą į (duomenys neskelbtini)
17.1. Nepilnametė A. G. F. J., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra M. R. C. F. ir G. E. J. dukra.
17.2. Šalių dukra nuo 2017 m. vasario 18 d. gyvena su atsakove (iki 2018 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini), vėliau Lietuvos Respublikoje).
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną dieną trisdešimt minučių naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant 17.00 val. Lietuvos Respublikos laiku. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas ieškovui nurodytu laiku paskambinti dukrai bei kad mergaitė šuo metu turėtų galimybę atsiliepti ir bendrauti su tėčiu ne mažiau kaip trisdešimt minučių. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovei išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos teritorijos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
17.4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino, pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties dalį ir nustatė ieškovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką: kiekvienos savaitės antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais ne trumpiau nei 30 (trisdešimt) minučių ir ne ilgiau nei 1 (vieną) valandą naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant 18.00 val. Lietuvos Respublikos laiku.
17.5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi perdavė civilinę bylą Nr. e2-4728-759/2019 pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų reikalavimų nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
17.6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį paliko nepakeistą.
17.7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo tenkino iš dalies. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikinąją nepilnametės A. G. J. gyvenamąją vietą su ieškove. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė ieškovui be teismo leidimo išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taikė papildomą laikinąją apsaugos priemonę – ieškovo viešnagės Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d., pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir visus šeštadienius nuo 10 val. iki 15 val. Išaiškino, kad nepilnametės dukters ir atsakovo bendravimas vyksta dalyvaujant ieškovei.
17.8. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, paskiriant ieškovę priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
17.9. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1846-221/2019 Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį paliko nepakeistą.
17.10. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – ieškovo viešnagės Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. vasario 25 d. pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra taip:
1) iki š. m. gruodžio 23 d. ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukterį iš ugdymosi įstaigos pasibaigus pamokų laikui ir grąžindamas vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Dukteriai išreiškus norą, kad susitikimuose dalyvautų vaiko motina, atsakovė turi teisę dalyvauti tėvo ir vaiko susitikimuose;
2) iki š. m. gruodžio 23 d. ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną šeštadienį, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas dukterį atgal į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Dukteriai išreiškus norą, kad susitikimuose dalyvautų vaiko motina, atsakovė turi teisę dalyvauti tėvo ir vaiko susitikimuose;
3) Šv. Kūčių dieną (2019 m. gruodžio 24 d.) ir antrą Šv. Kalėdų antrąją dieną (2019 m. gruodžio 26 d.) šalių dukra leidžia su atsakove;
4) Šv. Kalėdų pirmąją dieną (2019 m. gruodžio 25 d.) ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas dukterį atgal į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;
5) ieškovas nepertraukiamai su nakvyne bendrauja su nepilnamete dukra laikotarpiu nuo š. m. gruodžio 27 d. iki š. m. gruodžio 28 d., pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos š. m. gruodžio 27 d. 11 val. ir grąžindamas dukterį atgal į jos gyvenamąją vietą š. m. gruodžio 28 d. iki 20 val.;
6) š. m. gruodžio 31 d. ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas dukterį atgal į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;
7) 2020 m. sausio 1 d. šalių dukra leidžia su atsakove;
8) nuo 2020 m. sausio 2 d. ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukterį iš ugdymosi įstaigos pasibaigus pamokų laikui ir grąžindamas vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;
9) nuo 2020 m. sausio 2 d. ieškovas nepertraukiamai su nakvyne bendrauja su nepilnamete dukra kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukterį šeštadienį išjos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas dukterį atgal įjos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.
17.11. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones šiomis sąlygomis: 1) ieškovas bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną pirmadienį – penktadienį ne trumpiau nei 30 (trisdešimt) minučių naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant 18.00 val. Lietuvos Respublikos laiku ir kiekvieną šeštadienį- sekmadienį vieną valandą nuo 10 val. iki 11 val. Lietuvos Respublikos laiku; 2) šalių dukros asmeniniame telefone turi būti įdiegta tėvų kontrolės programa (Family Link), kuri leistų ieškovui per nuotolį užtikrinti, kad šalių dukra turėtų galimybes susisiekti su ieškovu. Tėvų kontrolės programos valdymo prieiga turi būti suteikta ieškovui)) netenkino.
17.12. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1493-324/2021 Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
17.13. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies. Nustatė šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove. Priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovę paskyrė šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai už 12 mėnesių nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. po 500 Eur kas mėnesį, iš viso 6 000 Eur. Nustatė ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką:
1. Ieškovas bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.) su nepilnamete dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 18.00 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 30 min. ir kiekvieną sekmadienį 10.00 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 1 val. Šalių dukra turi teisę netrukdomai bendrauti su ieškovu nuotolinio ryšio priemonėmis, jeigu ji išreiškia norą bendrauti su ieškovu dažniau nei numatyta šiame punkte;
2. Laikotarpiu, kai šalių dukra tiesiogiai (gyvai) bendrauja su tėvu (ieškovu) vaiko motina (atsakovė) bendrauja su dukra elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį ne mažiau kaip 30 min. ir kiekvieną sekmadienį ne mažiau kaip 1 val. Šalių dukra turi teisę netrukdomai bendrauti su motina nuotolinio ryšio priemonėmis, jeigu ji išreiškia norą bendrauti su atsakove dažniau nei numatyta šiame punkte;
3. Ieškovas su nepilnamete dukra vasaros laikotarpiu nepertraukiamai bendrauja, t. y. dukra gyvena kartu su ieškovu, 4 savaites motinos gyvenamosios vietos valstybėje, uždraudžiant ieškovui be atsakovės sutikimo su vaiku išvykti į kitą šalį. Ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra vasaros laikotarpiu turi būti suderintas el. paštu ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki bendravimo vasaros metu tvarkos įgyvendinimo pradžios;
4. Ieškovas su nepilnamete dukra vaiko žiemos atostogų laikotarpiu nepertraukiamai bendrauja 1 savaitę motinos gyvenamosios vietos valstybėje, uždraudžiant ieškovui be atsakovės sutikimo su vaiku išvykti į kitą šalį. Ieškovas įsipareigoja el. paštu prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki bendravimo žiemos metu tvarkos įgyvendinimo pradžios informuoti atsakovę apie bendravimą;
5. Ieškovui pasiimant nepilnametę dukrą dukros paėmimo metu atsakovė įpareigojama paruošti dukrai būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę) perduoti ieškovui dukros asmens tapatybės ir kitus kelionei reikalingus dokumentus;
6. Atsakovė ir ieškovas, atsižvelgiant į tai, su kuriuo bus dukra, privalo vienas kitą informuoti apie dukros sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ūmius sveikatos pablogėjimus, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ūmaus sveikatos pablogėjimo ar traumos atsiradimo momento;
7. Vaiko kelionės išlaidas į užsienį bei grįžimą į motinos gyvenamosios vietos valstybę tėvai apmoka lygiomis dalimis;
8. Atsakovė privalo informuoti ieškovą ne rečiau kaip kartą per dvi savaites apie dukros ugdymo pasiekimus informuojant ieškovą raštu - SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis;
9. Atsakovė privalo informuoti ieškovą apie dukros ugdymo įstaigoje vyksiančias šventes, dukros klasės tėvų susirinkimus, ir kitus renginius, kuriuose dalyvaus dukra (įskaitant, bet neapsiribojant būrelių veiklą), ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki numatomo įvykio dienos informuojant ieškovą raštu SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis.
Likusias patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 10 021,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 6 795,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovės 19,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovo 19,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Visas laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-293-955/2023 paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
17.14. Ieškovas 2023 m. liepos 18 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimo, kuris teisėjos 2023 m. liepos 18 d. rezoliucija buvo priimtas.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
23. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
24. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kaip minėta, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
26. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ir siekiant apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, o ne užtikrinti šalims patogų bendravimą su vaikais. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje susiklostė aplinkybės, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo išnagrinėtas 2023 m. birželio 6 d. rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismui 2023 m. balandžio 3 d. išnagrinėjus bylą iš esmės ir nutarus sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti, kuris buvo paskelbtas 2023 m. birželio 15 d. Šis sprendimas apeliacine tvarka neįsiteisėjo, kadangi ieškovas dėl jo pateikė apeliacinį skundą.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
28. Bylos duomenys patvirtina (dėl to tarp šalių ginčo nėra), kad šalių dukra, kuriai šiuo metu yra aštuoneri metai, nuo 2017 m. vasario 18 d. gyvena su atsakove (iki 2018 m. birželio 2 d. Jungtinėje Karalystėje, vėliau Lietuvos Respublikoje), t. y. ieškovas nuo to laiko gyvena skyrium nuo savo dukters. Iki 2023 m. birželio mėn. ieškovo viešnagės Lietuvoje faktiškai jis betarpiškai (gyvai) nematė dukros nuo 2020 m. vasario mėn., t. y. daugiau kaip trejus metus.
29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas su dukra gyvai nėra bendravęs daugiau nei trejus metus, dėl to vaiko ir tėvo ryšys turėtų būti stiprinamas palaipsniui, leidžiant ieškovui su dukra bendrauti jo viešnagės Lietuvoje metu, su ja praleisti savaitgalius. Kaip minėta, nustatant laikiną bendravimo tvarką (taip pat ir sprendžiant dėl ieškovo bendravimo su dukra išsivežant ją iš gyvenamosios vietos) pirmiausia reikia atsižvelgti į geriausius prioritetinius vaiko interesus. Mergaitei yra tik aštuoneri, tokio amžiaus vaikas yra įpratęs prie įprastinių savo gyvenimo sąlygų, aplinkos bei jį supančių žmonių ir staigus tokios aplinkos pakeitimas ne tik pažeistų vaiko interesus, bet ir traumuotų vaiką psichologiškai. Ieškovas gyvai ir tiesiogiai nematęs vaiko nuo 2020 m. vasario mėn., todėl tikėtina, kad jam nežinoma (mažai žinoma) vaiko dienotvarkė, kasdieniniai poreikiai ir kt. Šalių dukra su motina gyvena visą laiką, todėl akivaizdu, kad vaiko atskyrimas nuo motinos ilgesniam nei 1 mėn. laikotarpiui ir jos išsivežimas į tolimą šalį (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad mergaitė ten yra gimusi, galėtų traumuoti vaiką psichologiškai, sukelti jam emocinį stresą, o tai nesuderinama su vaiko interesais. Akivaizdu, kad ir periodinis ieškovo bendravimas su dukra nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. liepos 13 d. buvo per trumpas, kad atstatytų ieškovo susilpnėjusį ryšį su dukra (be kita ko, byloje nėra duomenų, kiek tiksliai ieškovas bendravo su dukra). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks trumpas terminas, kad ir betarpiškai ieškovui bendraujant su dukra jos gyvenamoje vietoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog susilpnėjęs ryšys (iš esmės iki tol bendraujama buvo tik nuotolinio ryšio priemonėmis) su dukra buvo atkurtas ir vaikas be motinos gali ilgesnį laiką atsiskirti nuo motinos bei vykti į tolimą šalį (iš ieškovo pateiktų duomenų apie skrydžius matyti, kad ieškovo kelionę iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą sudarė 3 skrydžiai ir užtruko apie 30 valandų). Iš atsakovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ji neprieštarauja šalių dukters vykimui į kilmės šalį, tik prašė teismą nustatyti adaptacinį laikotarpį, nes A. šiuo metu nėra pasirengusi vykti su ieškovu į (duomenys neskelbtini) tokiam ilgam laikui.
30. Reikšminga ir tai, kad ieškovas, prašydamas leisti jam išsivežti dukrą į (duomenys neskelbtini), nenurodo, kokiu būdu dukra bus grąžinta į Lietuvą motinai. Vaikas yra dar mažo amžiaus, todėl akivaizdu, kad jos kelionė be lydinčio asmens nebūtų užtikrinti vaiko interesai. Byloje nėra duomenų, kad šalių dukra jau būtų keliavusi viena be artimųjų.
31. Išvadą teikianti institucija teismui 2023 m. gegužės 31 d. pateiktoje išvadoje (registracijos Nr. DOK-68700) taip pat kritiškai vertino ieškovo siūlymą, kad jis po dviejų savaičių bendravimo su dukra Lietuvoje po to išvyktų į (duomenys neskelbtini). Skyriaus vertinimu, klausimas dėl vaiko išvykimo iš Lietuvos Respublikos su tėvu, ypač po tokio trumpo bendravimo laiko, turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į vaiko norus, emocinę savijautą ir/ar išgyvenimus, o ne išimtinai siekiant realizuoti vaiko tėvo teisę bendrauti su mažamete (duomenys neskelbtini), neatsižvelgiant į vaiko emocinę savijautą bei norus. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad neturi duomenų, ar tokia ieškovo bendravimo su dukra tvarka vasaros atostogų metu būtų priimtina pačiam vaikui. Institucija išreiškė abejonę, ar vaikas norės nakvoti su tėvu, nes dukra ir ieškovas fiziškai nebendravo ir nebuvo susitikę jau labai ilgą laiką, dėl to nėra galimybės objektyviai įvertinti aplinkybės, ar mažametė šiuo metu jau yra pasiruošusi likti nakvoti pas tėvą ir t. t.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Paminėtina, kad nagrinėjamos bylos ir ieškovo atskirajame skunde nurodytų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl jos apeliacine tvarka tikrinamoje byloje neturi precedento galios. Jo nurodoma teismų praktika yra suformuota sprendžiant klausimą dėl nuolatinės vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl nustatymo laikinos tėvo su vaiku bendravimo tvarkos, be to, kitokiomis sąlygomis.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
34. Apibendrinant teigtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neleido ieškovui išsivežti nepilnametės dukters į (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. liepos 13 d. – 2023 m. rugpjūčio 15 d.
35. Sutiktina su ieškovu, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Visgi šiuo konkrečiu atveju šalių dukters interesas į fizinį ir psichinį saugumą, tinkamą vaiko raidą, stabilią aplinką prioritetiškai yra svarbesnis.
Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų
36. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 9 d. priimta papildoma nutartimi, kuria iš ieškovo priteista atsakovės patirtų 665 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos papildomos nutarties turinį, iš dalies pritaria ieškovo atskirojo skundo argumentams.
38. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo (taip nurodė nutarties rezoliucinėje dalyje), tačiau priteisė iš ieškovo visas atsakovės patirtas 665 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl ginčo pobūdžio (laikinos skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko tvarkos) nėra galimybės tiksliai nustatyti šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžio, sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus labiausiai atitiktų priteisimas ieškovo pusės atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 332,50 Eur. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas, prieš atvykdamas į Lietuvą, būtų pasiūlęs tokią laikiną bendravimo tvarką vaiko motinai, o ši nesutikusi. Kaip minėta, CK 3.165 straipsnis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, ir tik jiems nesusitarus ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Priešingai, atsakovė atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pasiūlė dar detalesnę bendravimo tvarką Lietuvoje, ji tik prieštaravo vaiko išvežimui į (duomenys neskelbtini) vaiko atostogų metu. Taigi, ieškovas dėl laikinos bendravimo tvarkos jo viešnagės Lietuvoje metu galėjo kreiptis tiesiogiai į atsakovę ir tik jai nesutikus kreiptis į teismą, tokiu būdu būtų nepatirtos arba patirtos mažesnės šalių išlaidos, nei jos susidarė šiuo metu.
40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo atsakovės patirtas išlaidas, kadangi jas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti tik po 2023 m. birželio 6 d. priėmimo. Klausimas dėl ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, gavus atsakovės atsiliepimą. Apie posėdžio datą šalims nebuvo pranešta, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai, išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą ir nedelsiant gavęs atsakovės prašymą priteisti išlaidas, papildoma nutartimi išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.
41. Apibendrinant argumentus teigtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi 2023 m. birželio 5 d. nutartimi teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą, dėl to iš ieškovo priteistos 665 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 332,50 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti jos patirtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus.
44. Ieškovas 2023 m. liepos 25 d. prašymu prašo priteisti ieškovo naudai 610 Eur dydžio išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą teisme advokato ir (ar) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, ir 77 Eur žyminius mokesčius, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus.
45. Visų pirma pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, o to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, ieškovas už atskiruosius skundus neturėjo mokėti žyminio mokesčio, dėl to nespręstinas klausimas dėl tokių išlaidų priteisimo.
46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalys už savo teismui teiktus procesinius dokumentus sumokėjo maždaug vienodą sumą (ieškovas 610 Eur, atsakovė 600 Eur + 21 proc. PVM (126 Eur), tai, kad vienas iš ieškovo atskirųjų skundų buvo atmestas, o kitas patenkintas ir sumažinta iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma, sprendžia, kad labiausiai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų procesinis sprendimas, kuriuo šalims nebūtų priteisiamos iš kitos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, jos pasiliktų prie savo patirtų išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. papildomą nutartį, sumažinant iš ieškovo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovės M. R. C. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 332,50 Eur.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.