- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-552-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00564-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- N. A. N. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ir atsakovo N. A. N. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui N. A. N. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, papildymo, išlaikymo vienkartine išmoka priteisimo, įpareigojimų nustatymo ir atsakovo N. A. N. S. priešieškinį ieškovei I. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-208-547/2015, kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2270-324/2015, nustatyta nepilnametės A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su jos motina I. L., nustatyta N. A. N. S. bendravimo su vaiku A. S., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka:
1. Ieškovas su dukra bendrauja pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 valandą ir sugrąžinant motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 valandos, bendravimo metu leidžiant ieškovui vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus.
2. Ieškovas kartu su dukra A. S. švenčia dukters gimimo dieną, pasiimdamas vaiką dieną po gimimo dienos iš vaiko motinos I. L. nuolatinės gyvenamosios vietos su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus (jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, tai N. A. N. S. suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį visai dienai su teise išvykti į kitus miestus, paimant vaiką 10 val., grąžinant iki 20 val.
3. Švenčių dienomis: Poriniais metais: a) šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S.; b) Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir šv. Velykas su motina I. L.. Kitas šventes: su tėvu N. A. N. S.: Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.); su motina I. L.: Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.).
Neporiniais metais: a) šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su motina I. L.; b) Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir šv. Velykas su tėvu N. A. N. S.. Kitas šventes: su tėvu N. A. N. S. : Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.); su motina I. L.: Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.).
Vaikas A. S. su tėvu N. A. N. S. kiekvienais metais praleidžia tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir su mama I. L. - motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį).
Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą 10 val. ir grąžinamas paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20 val.
Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų.
Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
Vaikui susirgus, mama turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje.
Atsižvelgiant į vaiko interesus kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra. Jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su mama kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu. Už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja.
Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas priteisė iš N. A. N. S. dukters A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant įmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Ieškovė I. L. 2016 m. birželio 1 d. Varėnos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kurį patikslino 2016 m. spalio 20 d. ir papildė 2018 m. rugpjūčio 3 d. Ieškovė prašė pakeisti 2015 m. liepos 10 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą šalių bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką atostogų metu, papildyti ir pakeisti šalių bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką švenčių dienomis, priteisti iš atsakovo N. A. N. S. dukters A. S. išlaikymui vienkartine išmoka 272,50 Eur, įpareigoti atsakovą pašalinti iš socialinių tinklų ar bet kokios kitos internetinės erdvės visas nepilnametės dukters A. S. fotonuotraukas, jos duomenis (vardą, pavardę) bei ateityje susilaikyti nuo tokių veiksmų atlikimo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas N. A. N. S. patikslintu priešieškiniu, teisme gautu 2017 m. spalio 12 d., prašė pakeisti dukros A. S. bendravimo tvarką su atsakovu N. A. N. S., kadangi pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. dukra paaugo, į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) grįžo atsakovo gyvenimo draugė ir trys jų bendri vaikai. Atsakovas įsigijo erdvų namą (duomenys neskelbtini), kuriame vaikai turi po atskirą kambarį, A. bus sudarytos visos sąlygos bendrauti su broliais ir seserimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, patikslino, kad nustatyta I. L. ir N. A. N. S. dukros A. S. gyvenamoji vieta yra kartu su motina I. L..
1. Iš dalies pakeitė 2015 m. liepos 10 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-208-547/2015, pakeisto 2015 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2270-324/2015, nustatytą skyrium gyvenančio tėvo N. A. N. S. su dukra A. S. bendravimo tvarką:
1.1. tėvas N. A. N. S. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu. Jeigu tėvui bendrauti priklausantį savaitgalį vaikas serga ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo valios, jo pasiimti negalima, toks bendravimas nukeliamas į artimiausią savaitgalį. Paskesni tėvo su vaiku bendravimo savaitgaliai skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinio realiai įvykusio susitikimo laiką. Vaiko motinos asmenimis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Apie tai, kad vaiko negalima paimti dėl ligos ar kitos objektyvios priežasties, vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvą iki atitinkamo penktadienio 13 val.
1.2. tėvas N. A. N. S. kartu su dukra A. S. švenčia dukters gimimo dieną, pasiimdamas vaiką dieną po gimimo dienos iš vaiko motinos I. L. nuolatinės gyvenamosios vietos (jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, tai N. A. N. S. suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį visai dienai su teise išvykti į kitus miestus, paimant vaiką 10 val., grąžinant jį iki 20 val. (šeštadienį) ir iki 18 val. (sekmadienį, mokslo metų laikotarpiu), o ne mokslo metų laikotarpiu – iki 20 val. (sekmadienį).
1.3. Vaikas A. S. kasmet su motina I. L. švenčia katalikų šventės: šv. Kūčias, šv. Kalėdas, šv. Velykas.
1.4. Vaikas A. S. su tėvu N. A. N. S. švenčia: (duomenys neskelbtini) (3 dienas), (duomenys neskelbtini) dieną (5 dienas). Kadangi šios datos nustatomos pagal (duomenys neskelbtini) kalendorių ir yra slenkančios, tai kiekvienais mokslo metais (kai švenčiama mokslo metų laiku) vaiko tėvas su mokslo/ugdymo įstaiga ir vaiko motina I. L. privalo suderinti tvarką, kad tai nepakenktų normaliam vaiko mokslo, poilsio režimui.
1.5. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) dukra A. S. praleidžia su motina I. L. poriniais metais, o neporiniais metais šią šventę dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S..
1.6. Su tėvu N. A. N. S. dukra A. S. praleidžia Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.). poriniais metais, o neporiniais - su motina I. L..
1.7. Su motina I. L. dukra A. S. praleidžia Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.) poriniais metais, o neporiniais – su tėvu N.A. N. S..
1.8. Dukra A. S. su tėvu N. A. N. S. kiekvienais metais praleidžia tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir su motina I. L. - motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį).
1.9. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą 10 val. ir grąžinamas paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20 val. (mokslo metų laikotarpiu vaikas sekmadienį turi būti grąžintas iki 18 val.).
1.10. Jeigu tėvas ar motina aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių ir iš anksto nenumatytų aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jie turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį elektroniniu paštu, telefono žinute.
2. Vaiko A. S. bendravimas su tėvu mokslų atostogų laiku:
2.1. Vaiko tėvas N. A. N. S. turi teisę kartu su vaiku nepertraukiamai savo gyvenamojoje ar bet kurioje kitoje vaiko interesams neprieštaraujančioje vietoje praleisti pusę vaiko mokyklinių rudens (spalio mėnesį), žiemos (vasario mėnesį), pavasario (balandžio mėnesį) nuo atostogų pradžios arba vidurio pagal abiejų tėvų susitarimą. Jeigu nesusitariama, nuo šių atostogų pradžios poriniais metais rudens ir pavasario atostogų dalį vaikas praleidžia su tėvu, o su motina – žiemos, o neporiniais metais – priešinga tvarka. Jeigu nurodytų rudens, žiemos, pavasario trumpųjų atostogų laikas yra nelyginis, rudens atostogų metu viena diena daugiau šių atostogų tenka vaiko motinai, atitinkamai tokia tvarka žiemos atostogų viena diena daugiau tenka vaiko tėvui, pavasario – atitinkamai vaiko motinai. Jeigu nurodomų mokyklinių atostogų laikas sutampa su šventėmis, kurias vaikas švenčia su vienu iš tėvų, tokiu atveju pirmenybė teikiama švęsti šias šventes, atitinkamai pagal galimybes kompensuojant prarastą laiką dėl atostogų kitų trumpųjų mokyklinių atostogų sąskaita. Apie ketinimą pasiimti vaiką jos tėvas informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų iki atvykimo pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, nurodydamas vaiko paėmimo ir grąžinimo datas. Tinkamu informavimu laikoma, jei vaiko tėvai nusiunčia vienas kitam elektroninį laišką iš savo elektroninio pašto dėžutės į kito elektroninio pašto dėžutę arba telefono žinute (vaiko tėvas siunčia pranešimą vaiko motinai).
2.2. Vaiko tėvas N. A. N. S. vaiko A. S. vasaros mokyklinių atostogų metu turi teisę kartu su vaiku praleisti dvidešimt keturias (24) dienas savo gyvenamojoje ar bet kurioje kitoje vaiko interesams neprieštaraujančioje vietoje, pasiimant dukrą ne mažiau kaip du kartus nepertraukiamai (ištisai) dvylikai (12 ) dienų. Apie ketinimą kasmetinių atostogų metu pasiimti vaiką, tėvas N. A. N. S. informuoja vaiko motiną dėl pirmo paėmimo ne vėliau kaip prieš dešimt dienų, o dėl antro – ne vėliau kaip penkias dienas, iki atvykimo pasiimti dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos dienos, nurodydamas vaiko paėmimo ir grąžinimo datas. Tinkamu informavimu laikoma, jei vaiko tėvai nusiunčia vienas kitam elektroninį laišką iš savo elektroninio pašto dėžutės į kito elektroninio pašto dėžutę ar telefono žinutę (vaiko tėvas siunčia pranešimą vaiko motinai).
2.3. Vaiko tėvas N. A. N. S. turi teisę su dukra A. S. praleisti atostogas užsienyje jam nustatytų bendravimo su vaiku atostogų metu. Apie tokį ketinimą pasiimti vaiką, tėvas N. A. N. S. informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atvykimo pasiimti dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos dienos, nurodydamas vaiko paėmimo ir grąžinimo datas, kelionės vietą bei tikslą. Vaiko kelionės dokumentais turi pasirūpinti tas tėvas su kuriuo vyksta vaikas. Tėvas su kuriuo vyksta vaikas yra atsakingas už vaiko saugumą, medicininę priežiūrą, apmoka kelionės išlaidas. Tinkamu informavimu laikoma, jei vaiko tėvai nusiunčia vienas kitam elektroninį laišką iš savo elektroninio pašto dėžutės į kito elektroninio pašto dėžutę ar telefono žinutę (vaiko tėvas siunčia pranešimą vaiko motinai).
2.4. Vaiką paimant iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos ir jį sugražinant, motina I. L. privalo užtikrinti vaiko buvimą jo gyvenamojoje vietoje ir savo paties buvimą gyvenamojoje vietoje vaiko sugrąžinimo metu.
3. Vaikui susirgus, vaiko tėvas arba motina, pas kurį tuo metu yra vaikas, privalo nedelsiant telefonu informuoti kitą tėvą ar motiną, ne vėliau kaip per 48 valandas nuo ligos diagnozavimo medicinos įstaigoje, apie tai elektroniniu paštu arba telefono žinute informuoti vaiko tėvą ar motiną, nurodant medicinos įstaigoje nustatytą vaiko ligos diagnozę, taikomą gydymą, gydymo įstaigą ir viešai prieinamus gydančio gydytojo kontaktinius duomenis. Vaiko tėvas ar motina turi teisę lankyti vaiką jo ligos metu nepriklausomai nuo to, ar jis slaugomas vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje, ar stacionarioje gydyto įstaigoje. Lankant vaiką jo gyvenamojoje vietoje, apie tai ne vėliau kaip prieš dvi dienas, vaiko tėvas ar motina privalo pranešti nurodytu elektroniniu paštu ar telefono žinute. Vaiko tėvas ar motina, pas kurį slaugomas vaikas, privalo netrukdyti tėvui ar motinai pasimatyti su vaiku jam nedalyvaujant.
4. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, vaiko motina I. L. privalo informuoti vaiko tėvą N. A. N. S. apie vaiko lankomus papildomo ugdymo, lavinimo ar kitokio pobūdžio užsiėmimus, nurodant šiuos užsiėmimus vedančių asmenų (trenerių, mokytojų ir pan.) kontaktinius duomenis (vardą, pavardę), pateikti su atitinkamas papildomo lavinimo/ugdymo paslaugas teikiančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis sudarytas sutartis dėl vaiko lankomų užsiėmimų, jei tokios sutartys yra sudarytos.
5. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo vaiko motina I. L. privalo informuoti vaiko tėvą N. A. N. S. apie visas gydymo įstaigas, kuriose vykdoma vaiko sveikatos priežiūra, nurodant gydančio gydytojo viešai prieinamus kontaktinius duomenis. Pasikeitus dukros A. S. sveikatos priežiūros įstaigai arba sudarius naują asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį (-is) su gydymo įstaiga (-omis), vaiko motina privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties su kita (-omis) įstaiga (-omis) sudarymo dienos nurodytu elektroniniu paštu ar telefono žinute informuoti vaiko tėvą, šiuo būdu jam pateikiant sudarytos sutarties kopiją bei suteikiant kitą jam žinomą ir vaiko tėvui reikalingą informaciją, kurios, gavęs sutarties kopiją, vaiko tėvas pageidaus elektroniniu paštu.
6. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo vaiko motina privalo užtikrinti, kad gydymo, sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos įstaigoje (įstaigose), kuriose vykdoma nepilnametės dukros A. S. sveikatos priežiūra, medicininiuose dokumentuose būtų padaryti įrašai, suteikiantys teisę vaiko tėvui N. A. N. S. gauti informaciją apie vaiko sveikatos būklę.
7. Nustatyti, kad vaikas A. S. bendrauja elektroninių ryšių priemonių pagalba su tėvu N. A. N. S. penkis kartus per savaitę, mokslo metų laikotarpiu darbo dienomis iki dvidešimties minučių, o savaitgaliais, švenčių dienomis ir nemokslo metų laikotarpiu, iki keturiasdešimties minučių.
8. Kiekvienas iš tėvų, pasikeitus jų gyvenamosios vietos adresui ar elektroninio pašto adresui, telefono numeriui, nurodytiems šioje tvarkoje, privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos, apie tai informuoti kitą iš tėvų elektroniniu laišku arba telefono žinute. Nepranešus apie kontaktinių duomenų pasikeitimus pranešimai, išsiųsti paskutiniu žinomu elektroninio pašto adresu, bus laikomi tinkamais išsiųstais ir įteiktais.
9. Visa informacija, susijusiu su vaiku pagal šią nustatytą bendravimo tvarką, turi būti pateikiama kitam tėvui elektroninių ryšių pagalba ((elektroniniu paštu, telefono (SMS) žinute, nurodant konkrečias priežastis ir tai pagrindžiančius įrodymus)).
10. Įpareigoti vaiko tėvus ieškovę I. L. ir atsakovą N. A. N. S., ne vėliau kaip per penkias (5) dienas po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti vienas kitam elektroninių ryšių adresus, telefono numerius, kuriais bus teikiama informacija vykdant nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
11. Nustatyti, kad vaikui A. S. bendraujant pagal nustatytą tvarką su tėvu N. A. N. S. nuo jo paėmimo vykti į atsakovo gyvenamąją vietą ar kitą vaiko interesams neprieštaraujančią vietą, elektroniniai vaiko buvimo/stebėjimo vietos ir aplinkos garso įrašymo prietaisai, gali būti naudojami tik esant atsakovo N. A. N. S. sutikimui, išreikštam elektroniniu laišku ar telefono žinute į ieškovės I. L. elektroninio pašto dėžutę ar telefoną.
12. Nustatyti, kad pasikeitus vaiko A. S. gyvenamajai vietai, vaiko motina I. L. turi nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 14 dienų informuoti apie tai vaiko tėvą N. A. N. S., ir šį įpareigojimą vykdyti iki vaiko pilnametystės/emancipacijos.
13. Vaiko tėvai abipusiu raštišku susitarimu turi teisę keisti nustatytą bendravimo tvarką.
6. Teismas priteisė iš atsakovo N. A. N. S. ieškovės I. L. naudai 272,50 Eur vienkartinę išmoką dėl išlaidų vaiko gydymui atlyginti. Teismas priteisė iš ieškovės I. L. atsakovui N. A. N. S. 62 Eur žyminio mokesčio, 6 000 Eur išlaidų už advokato teiktą pagalbą byloje, priteisė iš atsakovo N. A. N. S. ieškovei I. L. 28 Eur žyminio mokesčio, 1 500 Eur išlaidų už advokato teiktą pagalbą byloje, priteisė iš ieškovės I. L. valstybės naudai 10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, priteisė iš atsakovo N. A. N. S. valstybės naudai 6 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad vaikas A. S. mokosi (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovo sūnus A., gim. (duomenys neskelbtini), lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), į kurią jis yra atvežamas tėvo ir kiekvieną penktadienį iš mokyklos yra paimamas. Teismas sprendė, kad ekonomiškai ir protingai sprendžiant vaiko A. S. paėmimo laiką yra priimtinesnis laikas savaitės diena penktadienis. Teismo nuomone, vykti kartu su tėvu vaikas turi būti parengtas motinos, su kuria nuolatos gyvena, atsižvelgiant į metų sezoną, meteorologines sąlygas ir pan. Todėl išvykimas iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos praėjus dviem valandoms po grįžimo į nuolatinę gyvenamąją vietą yra tinkamas ir priimtinas. Teismas atsižvelgė, į tai, kad vaikas mokslo metų laiku ((duomenys neskelbtini) klasėje nurodyta trukmė: (duomenys neskelbtini)) turi sugrįžti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasirengti savaitės pirmadienio užsiėmimams, todėl mokslo metų laikotarpiu tėvas vaiką privalo grąžinti iki 18 val. (kaip ir kiekvieną dieną vaikas grįžta į namus), o ne mokslo metų laikotarpiu iki nurodytos dienos 20 val., kad nebūtų pažeistas vaiko poilsio režimas.
8. Teismas nustatė, kad atsakovo sutuoktinė nėra vaiko A. S. artima giminaitė, o atsakovo vaikai iš kitos šeimos dar nėra savarankiški pasirinkti ir švęsti šventes su savo artimais giminaičiais (tame tarpe ir su A. S.). Teismas sprendė, kad šiuo metu vaikas A. S. katalikiškas (krikščioniškas) šventes švenčia su motina, o (duomenys neskelbtini) – kartu su tėvu, ir taip nebus pažeistas tėvų teisių ir pareigų lygybės principas.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimų pagrįstumo dėl jos rašytinio sutikimo pateikimo, vaikui su atsakovu laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos nustatytu bendravimo su vaiku metu. Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 724 buvo pakeista Vaiko laikinojo išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis (Austriją, Belgiją, Daniją, Graikiją, Ispaniją, Italiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją, Prancūziją, Suomiją, Švediją, Vokietiją, Latviją, Čekiją, Estiją, Lenkiją, Maltą, Slovakiją, Vengriją, Slovėniją; Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 (tvarkos aprašo nauja redakcija (nuo 2007-06-01) patvirtintą Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei (Airiją, Bulgariją, J. K., Kiprą, Kroatiją ir Rumuniją), tvarkos aprašo 2 punktą vaikui, išvykstančiam su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas. Tuo remiantis teismas padarė išvadą, kad prašoma taikyti nuostata, draudžianti atsakovui be ieškovės raštiško sutikimo laikinai (atsakovo bendravimo su vaiku metu) išsivežti dukrą į užsienį, įstatymiškai yra nepagrįsta. Tėvai turi pareigą informuoti vienas kitą apie vaiko laikino buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą.
10. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomas vaiko ir tėvo bendravimas po keturias dienas, darant trijų dienų pertrauką, nėra tinkamas vaiko ir tėvo bendravimas jo mokslo metų vasaros atostogų metu, kai vaikas atostogaus nuo daugiau kaip du mėnesius laiko. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Ieškovės ar jos artimo giminaičio aiškinimai, kad vaiko bendravimas su tėvu traumuoja vaiką psichologiškai, nepagrįstas objektyviais įrodymais.
11. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo vaiko bendravimo su tėvu tvarkoje kiekvienu atveju atsižvelgti į (duomenys neskelbtini) pageidavimus ir norus, nepakenkiant normaliam (duomenys neskelbtini) sveikatos ir dienos režimui, kadangi šiuo metu vaikas negali išreikšti nuomonės, kuri neprieštarautų jo interesams. Vaikas auga, bręsta, todėl prie šio klausimo sprendimo galima bus sugrįžti, kai ateityje bus gauti ar pateikti psichologo duomenys apie vaiko gebėjimą išreikšti nuomonę ir priimti sprendimus, neprieštaraujančius jo interesams. 2017-06-07–06-30 Teismo psichologijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad vaikas A. S. yra per maža, jog nuspręstų kaip dažnai ir kiek kartų ji turėtų bendrauti su atsakovu, taip pat kokia bendravimo su juo tvarka atitiktų jos interesus. Vaikas sugeba išreikšti savarankišką nuomonę apie tai, jog nori santykio su tėčiu ir jo aplinkoje gyvenančiais kitais artimaisiais. Ji norinti gyventi tiek pas mamą, tiek pas tėtį. Vaikas A. S. nedemonstruoja selektyvaus stipresnio prieraišumo prie vieno iš tėvų, tačiau jai trūksta bendravimo su tėčiu, ji jo yra pasiilgusi. A. S. noras nevaržomai mylėti abu tėvus ir vienodai su jais sąveikauti atitinka jos interesus. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis. Proceso šalys neginčijo pateikto ekspertizės akto, jo išvadų, nenurodė aplinkybių, kad eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, neprašė paskirti papildomą ekspertizę. Atsakovas nesikreipė, neužsakė ir neprašė atlikti psichologinį tyrimą ir pateikti išvadas, todėl 2018-05-14 specialistų išvadą, pateiktą ieškovės teismo posėdyje, teismas nelaikė tinkamu įrodymu, nuginčijant, paneigiant aplinkybes, nustatytas 2017-06-07 – 2017-06-30 teismo psichologijos ekspertizės akte.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
12. Ieškovė I. L., atstovaujamas advokatės V. P., apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo 1.1 punktą; 1.2 punktą, 1.4 punktą, 1.5 punktą, 1.6 punktą, 1.7 punktą, 1.8 punktą, 2.1 punktą, 3 punktą; panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą dalyje (2.2 punktas ir 2.3 punktas) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą; sumažinti atsakovui priteistas 6 000 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą iki 3 035,35 Eur; likusioje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino įrodymų, todėl sprendimas yra prieštaringas, nepagrįstas ir neteisėtas. Keistinas teismo sprendimo 1.1 punktas, kuriuo teismas nustatė, kad tėvas N. A. N. S. bendrauja su nepilnamete dukra A. S., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją sekmadienį iki 18 valandos mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu. Keistinas dukros paėmimo laikas iš penktadienio 18 valandos į šeštadienio 10 valandą. D. A. eina į (duomenys neskelbtini) klasę, todėl penktadieniais iki 13 valandos jai vyksta užsiėmimai mokykloje. Pasibaigus pamokoms A. S. turėtų grįžti į namus pasidėti mokymosi priemones, pailsėti, paruošti pamokas bei pasiruošti susitikimui su tėvu. Prašomas nustatyti dukros pasiėmimo šeštadienį 10 valandą laikas yra normalus, atitinkantis dukros dienos režimo poreikius.
12.2. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo nustatant bendravimo su atsakovu tvarką atsižvelgti į dukros A. S. pageidavimus ir norus, nepakenkiant normaliam dukros sveikatos ir dienos režimui. Tokį sprendimą teismas grindė 2017-06-07–06-30 Teismo psichologinės ekspertizės akto išvadomis, kur nurodyta, kad vaikas A. S. yra per maža, jog nuspręstų kaip dažnai ir kiek kartų jį turėtų bendrauti su atsakovu, taip pat kokia bendravimo su juo tvarka atitiktų jos interesus. Ekspertizės atlikimo metu A. S. tikrai buvo per maža spręsti kaip dažnai ir kiek kartų ji turėtų ar norėtų bendrauti su tėvu. A. S. gimusi (duomenys neskelbtini), ekspertizės atlikimo metu buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus. Ji buvo stebima vieną dieną. Akivaizdu, kad A. S. raida nuo Teismo psichologinės ekspertizės išvadų surašymo vystėsi toliau, ji pradėjo lankyti mokyklą, pasikeitė jos poreikiai, atsirado pomėgiai ir draugų ratas, su kuriais ji norėtų leisti laisvalaikį, ji tapo sąmoningesnė, todėl yra pakankamai pajėgi suformuluoti ir išsakyti savo mintis bei norus, priimti sprendimus, išreikšti savo nuomonę bei nuspręsti su kuo norėtų praleisti laiką. Teismas visiškai nepaisė šios aplinkybės ir priėmė ydingą sprendimą nes, neįtraukęs reikalavimo nustatant bendravimo su atsakovu N. A. N. S. tvarką atsižvelgti į dukros A. S. pageidavimus ir norus, nepakenkiant normaliam dukros sveikatos ir dienos režimui, atėmė iš A. S. teisę pasirinkti kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, ir taip suvaržė jos pasirinkimo laisvę. Tai, kad šalių dukra pajėgi išsakyti savo nuomonę, patvirtina ir teismui pateikta 2018 m. gegužės 14 d. Teisės psichologijos specialistų išvada, kurią surašė ir pateikė A. S., vaikų ir paauglių psichologas. Šioje išvadoje nurodyta, kad vaikas pakankamai psichologiškai brandus, kad galėtų reikšti savo pažiūras, nuomonę, priimti sprendimus. Išvadoje nurodyta, kad vaiko A. S. brandumo lygis yra vidutinis, ji yra pakankamai brandi ir gali išreikšti savo nuomonę ir priimti sprendimus, susijusius su jos kasdieniniu gyvenimu. Apklaustas teisme liudytoju A. S. savo išvadą patvirtino. Neįtraukdamas ieškovės reikalaujamos sąlygos atsižvelgti į dukros A. norus ir pageidavimus, teismas neišsprendė ginčo ir sudarė atsakovui sąlygas reikalauti besąlygiškai vykdyti teismo sprendimą, nors dukra tuo momentu ir nenorėtų bendrauti su tėvu. Besąlyginis reikalavimo bendrauti su atsakovu laikymasis ar jo vykdymas prievarta reikš šalių dukros A. emocinės būsenos nesupratimą ir jos nepaisymą, jos interesų pažeidimą.
12.3. Nors byloje buvo dvi priešingos išvados dėl šalių dukros A. S. gebėjimo išreikšti savo nuomonę ir priimti sprendimus, teismas prieštaravimų nepašalino, nerinko įrodymų savo iniciatyva, neišklausė vaiko nuomonės.
12.4. Atsakovas panaudojo prievartą prieš A. S., nuimdamas nuo jos rankos išmanųjį laikrodį (duomenys neskelbtini) ir tuo sukeldamas jai skausmą ir išgąstį. Nors ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, ši neigiama patirtis paveikė A. S. požiūrį į atsakovą, todėl teismas privalėjo įtraukti ieškovės reikalaujamą sąlygą vaiko bendravimo su tėvu tvarkoje kiekvienu atveju atsižvelgti į dukros pageidavimus ir norus, tuo pačiu leidžiant natūraliai atkurti dukros pasitikėjimą tėvu. Apie šalių dukros A. S. patirtus išgyvenimus po konflikto su tėvu paaiškino apklaustas liudytoju specialistas A. S., tačiau teismas šios specialisto nurodytos aplinkybės nevertino, kas sąlygojo ydingą sprendimo šioje dalyje priėmimą.
12.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą gauti jos sutikimą atsakovui pageidaujant išsivežti dukrą į užsienio valstybes bei nustatytos bendravimo su tėvu tvarkos vaiko vasaros atostogų metu. Ieškovės reikalavimas gauti jos sutikimą atsakovui pageidaujant išsivežti dukrą A. į užsienio valstybes pagrįstas tuo, jog atsakovas priešieškiniu reikalaudamas nustatyti ilgesnį bendravimo laiką su dukra atostogų metu, nurodė, kad jo visa šeima, t. y. (duomenys neskelbtini) gyvena ne Lietuvoje, todėl jis ilgesnių atostogų su dukra metu ketina nusivežti ją į kitą šalį, t. y. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo broliai ir seserys bei (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovo motina. Tokie atsakovo ketinimai kelia grėsmę šalių dukros saugumui, nežiūrint į teismo motyvus, kad atsakovas N. A. N. S. turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi legalų pragyvenimo šaltinį (turi nuosavą verslą), turi šeimą, kurioje yra dar trys nepilnamečiai vaikai, ir apie jį valstybės interesus užtikrinančios institucijos nėra pateikusios kokios nors neigiamos informacijos. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės neapsaugo A. S. nuo neteisėto išvežimo į A. R. valstybes. A. R. valstybėse vadovaujamasi (duomenys neskelbtini) teisės taisyklėmis, kurios iš esmės prieštarauja Vakarų teisės tradicijai, nėra pasirašyta jokių teisinio bendradarbiavimo sutarčių, liečiančių vaikų teises, todėl teismo sprendimu suteikus teisę atsakovui pasiimti dukrą atostogų metu nepertraukiamam 12 dienų laikotarpiui ir išvykti be motinos sutikimo į užsienio valstybes, galima situacija, kuomet vaikas tiesiog nebus grąžintas motinai. Atsakovas jokios nuosavybės Lietuvos Respublikoje neturi, jo turimas verslas negarantuoja, kad atsakovas vieną dieną viską palikęs išvyks nežinoma kryptimi, išsiveždamas ir šalių dukrą A. S.. Atsakovas taip išvyko iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno su šeima. Tėvai turi pareigą informuoti vienas kitą apie vaiko laikino buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė, išveždamas šalių dukrą A. į (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino apklausta teisme liudytoja R. S., todėl akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas gauti jos rašytinį sutikimą dukrai A. S. su atsakovu laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos yra pagrįstas. Siekiant užkirsti kelią neteisėtam vaiko išvežimui į užsienį, ieškovės nurodomas vaiko ir tėvo bendravimas po keturias dienas, darant trijų dienų pertrauką, esant tokiai situacijai labiausiai apsaugo vaiko interesus.
12.6. Atsakovui priteistos nepagrįstai didelės atstovavimo išlaidos. Iš atsakovo atstovo pateiktų ataskaitų matyti, kad daugelio advokato teisinių paslaugų pobūdis dubliuojasi (konsultacijos dėl vaiko pasiėmimo), įtrauktos patirtos išlaidos, kurios nebuvo būtinos šioje byloje (komunikavimas su antstole dėl patvarkymo priėmimo, bendravimai su oro linijų darbuotoja). Be to, mažinant atsakovo patirtas advokato pagalbos išlaidas už priešieškinio parengimą, atsižvelgtina į bylos nesudėtingumą, nes ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nesudėtingas, priešieškiniui ir prašymams bei skundams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kur daugumoje šių procesinių dokumentų tekstas kartojasi ir yra nurašytas nuo pirminio dokumento, parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų. Todėl teisingas ir protingas atsakovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydis yra 3 035,35 Eur, kuris ir galėjo būti priteistas.
13. Atsakovas N. A. N. S., atstovaujamas advokatės S. P., apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo ir vaiko A. bendravimo Katalikų Švenčių dienomis (sprendimo 1.3 punktas), panaikinti ir palikti galioti 2015 m. liepos 10 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo ir dukters A. S. bendravimo tvarka poriniais metais: a) šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S.; b) Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) ir šv. Velykas su motina I. L.. Neporiniais metais: a) šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su motina I. L.; b) Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) ir šv. Velykas su tėvu N. A. N. S.; Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą dalyje (sprendimo 3 punktas) pakeisti ir nustatyti, kad vaikui susirgus, vaiko tėvas arba motina, pas kurį tuo metu yra vaikas, privalo nedelsiant telefonu informuoti kitą tėvą ar motiną, ne vėliau kaip per 3 valandas nuo ligos diagnozavimo medicinos įstaigoje, apie tai elektroniniu paštu arba telefono žinute informuoti vaiko tėvą ar motiną, nurodant medicinos įstaigoje nustatytą vaiko ligos diagnozę, taikomą gydymą, gydymo įstaigą ir viešai prieinamus gydančio gydytojo kontaktinius duomenis; Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą dalyje (sprendimo 1.4. punktas) pakeisti ir nustatyti, kad vaikas A. S. su tėvu N. A. N. S. švenčia: (duomenys neskelbtini) (3 dienas), (duomenys neskelbtini) (5 dienas). Kadangi šios datos nustatomos pagal (duomenys neskelbtini) kalendorių ir yra slenkančios, tai kiekvienais mokslo metais (kai švenčiama mokslo metų laiku) vaiko tėvas su mokslo/ugdymo įstaiga privalo suderinti tvarką, kad tai nepakenktų normaliam vaiko mokslo, poilsio režimui; Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą dalyje dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas 8 449,49 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas negali bendrauti su dukra A. K. švenčių metu. Atsakovo dukra artimai bendrauja tiek su atsakovo vaikais, tiek su jo sutuoktine. Vaikai mokosi lietuviškose mokyklose, lanko tikybos pamokas, puoselėja katalikų tradicijas, todėl nėra abejonių, kad atsakovo šeima švenčia tiek (duomenys neskelbtini), tiek katalikų šventes ir taip pat gali tinkamai atskleisti katalikišką tikėjimą. Teismo sprendimas, ribojantis vaiko galimybes katalikų šventes švęsti su tėvu, neatitinka vaiko prioritetinių interesų, pažeidžia įstatymų nuostatas, įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 3 dalyje, kad vaikui turi būti užtikrinama galimybė bendrauti su abiem tėvais. 2015 m. liepos 10 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-547/2015 rezoliucinės dalies 3 punkte nustatyta bendravimo su vaiku tvarka švenčių laikotarpiu labiausiai atitinka tiek vaiko interesus, tiek įstatymų normas, bei teismų praktiką. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo bendravimo su dukra per Katalikų šventes turėjo palikti nepakeistą 2015 m. liepos 10 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką su dukra A..
13.2. Teismo įpareigojimas suderinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) švenčių tvarką su vaiko motina yra perteklinis ir įmanomas įvykdyti, kadangi ieškovė nuolat riboja atsakovo ir vaiko bendravimą, rodo neigiamą požiūrį į bet kokį atsakovo siekį palaikyti ryšius su dukra. Ieškovė I. L. buvo 3 kartus bausta už sprendimo piktybišką nevykdymą ir draudimą bendrauti su dukra. Bendravimo su dukra tvarka minėtų švenčių metu turėtų būti derinama tik su mokslo/ugdymo įstaiga.
13.3. Apie vaiko ligą turi būti pranešta nedelsiant, ne vėliau negu per 3 valandas, kadangi, vaiko motinai I. L., gyvenančiai vienai su dukra, pagalba slaugant dukrą gali būti reikalinga nedelsiant. 48 val. yra per didelis laiko tarpas, kadangi susirgimo požymiai per tą laiką gali būti nuslopinti ir tuo pačiu tėvui būtų atimta galimybė slaugyti ir rūpintis dukra. Vaikas gyvendamas su ieškovė nuolat serga, ieškovė netinkamai prižiūri vaiką, šias aplinkybes patvirtina byloje esanti pažyma apie vaiko lankomumą vaikų darželyje (vaikas 2016 m. sirgo 105 dienas). Teismas savo sprendime pasisakė, kad abu tėvai tolygiai privalo dalyvauti vaiko sveikatos priežiūroje, turi būti užtikrinta, kad gydymo, sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos įstaigoje (įstaigose), kuriose vykdoma nepilnametės dukros sveikatos priežiūra, medicininiuose dokumentuose būtų padaryti įrašai, suteikiantys teisę abiem tėvams gauti informaciją apie vaiko sveikatos būklę, todėl tokia informacija turi būti suteikta laiku, kad kiekvienas iš tėvų turėtų galimybę tinkamai įvykdyti savo teisę ir pareigą.
13.4. Į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas patyrė 8 494,49 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl teisinių paslaugų teikimo, t. y. advokatams G. Č. ir M. Ž. – 6 432,49 Eur, advokatei S. P. 2018-09-04 ir 2018-10-24 – 2 000 Eur, sumokėta žyminio mokesčio už priešieškinius 62 Eur. Byloje įvyko 15 posėdžių. Iš viso buvo surašyta ir pateikta į bylą 30 procesinių dokumentų. Visos bylinėjimosi išlaidos (8 494,49 Eur) susidarė būtent dėl I. L. kaltės. Ieškovė sąmoningai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino procesą, sutikusi su mediacija ieškovė nesutiko taikiai išspręsti ginčo, nederino sąlygų, nesutiko bendradarbiauti, nevykdė teismo sprendimų, rašė nepagrįstus prašymus, atskiruosius skundus, taigi eikvojo tiek teismo, tiek atsakovo lėšas ir laiką. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovei tris kartus buvo paskirtos baudos už teismo sprendimo piktybišką nevykdymą ir draudimą atsakovui bendrauti su dukra, 2017 m. liepos 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1507-657/2017, 2017 m. rugpjūčio 31 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-385-547/2017 bei 2017 gruodžio 28 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1232-547/2017. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra visiškai pagrįstos, susijusios su nagrinėjama civiline byla ir atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ reikalavimus, atitinka protingumo principą.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovės I. L. apeliacinį skundą atsakovas N. A. N. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ekonomiška ir protinga būtų A. pasiimti penktadienį, nes atsakovo sūnus A., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat mokosi (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nuveža ir parsiveža penktadienį į namus. A. pamokos (duomenys neskelbtini) trunka iki (duomenys neskelbtini), todėl dukra turi net (duomenys neskelbtini) valandas pailsėti po pamokų.
14.2. Teismas sprendimas, kuriuo teismas netenkino ieškovės reikalavimo nustatyti atsakovo su vaiku bendravimo tvarką, „atsižvelgiant į vaiko norus ir pageidavimus“, yra teisėtas ir pagrįstas. A. S. dar yra per maža spręsti kaip dažnai ir kiek kartų ji turėtų bendrauti su atsakovu. Teismas įvertino 2017-06-07–06-30 Teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas dėl vaiko gebėjimo išreikšti savo nuomonę, atsižvelgė į tai, kad vaikas nori bendrauti su tėvo aplinkoje gyvenančiais kitais artimaisiais ir nedemonstruoja selektyvaus stipresnio prieraišumo prie vieno iš tėvų, kad A. trūksta bendravimo su tėvu, bet savarankiškai nuspręsti kokia turėtų būti bendravimo tvarka dar yra per maža. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad mergaitė yra įtakojama senelių, su kuriais užaugo ir gyveno, pati ieškovė ir jos šeimos nariai yra priešiškai nusiteikę atsakovo atžvilgiu, A. močiutė išmeta atsakovo dovanotus daiktus, ieškovė nuteikinėja vaiką prieš atsakovą, apkalba, žemina, formuodama neigiamą vaiko nuomonę apie tėvą. Ieškovė trukdo, draudžia atsakovui bendrauti su dukra. Ieškovei tris kartus buvo paskirtos baudos už teismo sprendimo piktybišką nevykdymą ir draudimą atsakovui bendrauti su dukra - 2017-07-12 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1507-657/2017, 2017- 08-31 d. Varėnos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2VP-385- 547/2017, 2017-12-28 d. Varėnos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2VP-1232-547/2017. Teismas atsižvelgė į šias aplinkybes ir nustatė, kad patenkinus ieškovės prašymą prie kiekvienos bendravimo sąlygos įrašyti žodžius „atsižvelgiant į vaiko norą ir pageidavimus“, ieškovė manipuliuos vaiku, bendravimas nebus vykdomas ir tai sukels pagrindą tolimesniam bylinėjimuisi, kitiems teisminiams ginčams.
14.3. Teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo gauti jos sutikimą atsakovui pageidaujant vykti atostogų su dukra. Teismas vadovavosi tiek įstatymu (CK 3.156 str.), tiek teismų praktika, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir abu tėvai su vaikais turi teisę judėti laisvai be sutikimo davimo. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su dukra kenktų jos interesams, o priešingai visa bylos medžiaga rodo, kad atsakovas myli savo dukrą, rūpinosi ja, sukuria jai komfortiškas gyvenimo sąlygas ir tarp jų yra itin glaudus ryšys.
14.4. Teismas atsižvelgė, kad patenkinus ieškovės reikalavimus atsakovui būtų atimta galimybė išvykti su dukra ilsėtis į užsienį, kad prašomos trumpos kelionės (po 4 dienas) praktiškai neįmanoma suderinti, tad atsakovui su vaiku būtų daromos kliūtys: kelionėms, atostogoms, turiningam ir racionaliam atostogų praleidimui, ką patvirtino ir 2016-06-29 Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius civilinėje byloje Nr. e2-750- 547/2016 pateiktoje išvadoje, nurodant, kad planuojant praleisti atostogas 4 d. trukmė per maža, nes būtų sunkiai įgyvendinama.
14.5. Visos bylinėjimosi išlaidos (8 494,49 Eur) susidarė būtent dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė sąmoningai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino procesą, sutikusi su mediacija ieškovė nesutiko taikiai išspręsti ginčo. Civilinėje byloje atsakovas bandė sudaryti taikos sutartį, dėl ko byloje buvo atidedami posėdžiai, bet ieškovė, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, kėlė neįvykdomas sąlygas, pvz. dėl vaiko pavardės pakeitimo, ir kt., nederino sąlygų, nesutiko bendradarbiauti. Būtent ieškovė nevykdė teismo sprendimų, už ką ieškovei tris kartus buvo paskirta bauda, rašė nepagrįstus prašymus, atskiruosius skundus, taip eikvodama tiek teismo, tiek atsakovo lėšas ir laiką. Be to, teismas patenkino atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tik iš dalies, o atsakovas teismo neprašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų už vertėjo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dalyvavimą Varėnos rūmų 15 teismo posėdžių.
15. Atsiliepimu į atsakovo N. A. N. S. apeliacinį skundą ieškovė I. L. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Atsakovas pats nėra praktikuojantis krikščionis-katalikas, jis yra kito tikėjimo, tad jam šios šventės nėra ideologiškai artimos ir suprantamos. Ieškovė ir jos visa šeima yra praktikuojantys katalikai. Šios šventės jiems yra artimos. Su jomis susijusios tradicijos ieškovės šeimoje puoselėjamos jau ne vienerius metus. Atsakovas ir jo šeimos nariai, išskyrus atsakovo žmoną, silpnai kalba lietuviškai, buityje visi kalba (duomenys neskelbtini) kalba, šios kalbos A. nesupranta ir ja nekalba, todėl, patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, būtų pažeisti A. S. interesai bei Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. A. S. būtų priversta pačias įsimintiniausias metų šventes praleisti atskirta nuo ją suprantančių bei kalbančių jai suprantama kalba artimųjų ir tokių švenčių metu ji jaustųsi vieniša.
Šalies argumentai
15.2. Ieškovė nesutinka su atsakovo skunde nurodytais motyvais ir yra įsitikinusi, kad teismo nurodymas suderinti bendravimo per šias šventes laiką ir tvarką su ieškove yra pagrįstas. (duomenys neskelbtini) diena ir (duomenys neskelbtini) kiekvienais metais švenčiamas skirtingu laiku. Šios šventės sutampa su A. S. mokymosi procesu, todėl atsakovas privalo bendravimo su dukra laiką suderinti su ieškove iš anksto, kad ieškovė atitinkamai galėtų tai suderinti su A. S. ugdymo įstaiga.
15.3. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nereiškė tokio reikalavimo per 3 valandas pranešti jam apie A. S. ligą, todėl atsakovo reikalavimas naikinti sprendimą šioje dalyje yra nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Teismo nustatytas 48 valandų terminas pranešti apie A. S. ligą atitinka protingumo kriterijus.
15.4. Ieškovė savo apeliaciniame skunde pasisakė dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, todėl kategoriškai nesutinka su atsakovo reikalavimu priteisti jam visas bylinėjimosi išlaidas. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Būtent tokios praktikos laikosi kasacinės instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir papildymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu
18. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.
19. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
20. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
21. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
23. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl mažamečio šalių vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo riboti vaiko ir tėvo bendravimą, todėl, įvertinęs šalių siūlomas bendravimo tvarkas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, nustatė vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.
Dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais
25. Ieškovės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.1. punkto grindžiamas tuo, kad tokios bendravimo tvarkos, kai vaikas iš ieškovės namų paimamas penktadienį vakare, o ne šeštadienį ryte, nustatymas prieštarauja vaiko interesams. Ieškovė nurodo, kad jos siūlomas paėmimo laikas yra normalus, atitinkantis dukros dienos režimo poreikius, paėmimas tokiu laiku leis jai dienos metu priprasti prie vieno iš tėvų pasikeitimo.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokių duomenų, kad tėvas pažeidinėtų vaiko interesus, kad tėvo ir vaiko santykiai būtų blogi, įtempti, kad reikėtų šiuos santykius atkurti. Ieškovė niekaip nepagrindė, kuo jos siūlomas vaiko paėmimo laikas yra geresnis ir labiau atitinkantis vaiko interesus nei nustatytas teismo. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką savaitgaliais, atsižvelgė į ekonomiškumo ir protingumo kriterijus, aiškiai išdėstė, dėl kokių priežasčių vaiko paėmimas nustatomas penktadienio vakare, o taip pat išdėstė kriterijus, kodėl netenkintinas atsakovo prašymas leisti vaiką paimti iš ugdymo įstaigos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje yra siekis riboti vaiko ir tėvo bendravimą, neatsižvelgiant į vaiko interesus, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.
Dėl ieškovės reikalavimo nustatant bendravimo tvarką atsižvelgti į dukros pageidavimus ir norus
27. Ieškovės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos, kurioje nenurodyta, jog bendravimas vyksta atsižvelgiant į dukros norus grindžiamas tuo, kad teismas be pagrindo vadovavosi vien teismo ekspertizės išvadomis, tačiau ne ieškovės pateikta specialistų išvada. Ieškovė nurodo, kad teismo ekspertizės metu vaikas buvo 5 metų ir 6 mėnesių amžiaus, šiuo metu dukra yra brandesnė, todėl ji gali aiškiai išreikšti savo nuomonę ir pagrįsti savo norus.
28. Teismo psichologijos ekspertizės akte (e. bylos apyrašas, t. 4, b.l. 12) nurodoma, kad vaikas jautrus kartu gyvenančios mamos pozicijai, išgyvena lojalumo konfliktą, jaučia nerimą mamos akivaizdoje nevaržomai demonstruodama prieraišumą kartu negyvenančiam tėvui ir jo aplinkai, gyvena prieš tėvą nusistačiusioje aplinkoje (psichologinės ekspertizės metu nurodė, kad močiutė nusistačiusi prieš tėvą.). Iš specialisto išvados (e. bylos apyrašas, t. 5, b.l. 141) matyti, kad vaikas įtraukiamas į abiejų šalių konfliktines situacijas. Teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad „Ieškovės pozicija minimizuoti dukters ir atsakovo bendravimą, šiuo metu neatitinka vaiko interesų“ (e. bylos apyrašas, t. 4, b.l. 16). Iš byloje esančių įrodymų akivaizdžiai matyti, kad tarp vaiko tėvų vyksta konfliktas ir, netgi vaikui tapus brandesniam, ieškovės pozicija dėl vaiko bendravimo su tėvu nepasikeitė. Be to, specialistų išvadoje nebuvo tiriama, ar vaikas vis dar išgyvena lojalumo konfliktą, ar yra jautrus kartu gyvenančios motinos pozicijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius tokią bendravimo tvarką, kurioje būtų nurodyta, jog bendravimas vyksta atsižvelgiant į dukros norą, vaiko motina, su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turėtų galimybę įtakoti vaiko norus ir suformuoti tokią vaiko nuomonę, kad vaikas nuolatos nenorėtų bendrauti su vaiko tėvu, neatsižvelgiant į atsakovo elgesį su vaiku. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, psichologų, teikusių psichologinę pagalbą vaikui, užduotis nebuvo vaiko ryšių su tėvu analizė, tėvas nedalyvavo konsultacijose, jose nebuvo stebimas jų tarpusavio bendravimas. Todėl teismas teisingai įvertino, kad šiuo atveju teismo psichologijos ekspertizė yra patikimesnis įrodymas, ir ekspertizės akto išvadomis nėra pagrindo netikėti.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatant bendravimo tvarką nenurodyti, kad bendravimas vyksta atsižvelgiant į vaiko norus, yra pagrįstas.
Dėl ieškovės reikalavimo atsakovui gauti jos sutikimą pageidaujant išsivežti vaiką į užsienio valstybes
30. Ieškovės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas nustatyti tokią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, pagal kurią vaiko tėvas, norėdamas su dukra išvykti į užsienio valstybes, turėtų gauti ieškovės sutikimą grindžiamas tuo, kad atsakovas gali išvežti dukrą į A. R. valstybes ir tokiu atveju dukra netektų teisinės apsaugos, numatytos pagal tarptautines sutartis valstybių, kurios laikosi Vakarų teisinės tradicijos.
31. LR CK 3.174 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Šiuo atveju, sprendžiamas klausimas ne dėl vaiko išvežimo nuolat gyventi, o dėl vaiko galimybės keliauti su tėvu vaiko atostogų metu. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas imperatyviai teisės normai neprieštarauja, o ieškovės reikalavimas vertintinas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3. straipsnis).
32. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, kad atsakovas turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, turi legalų pragyvenimo šaltinį (nuosavą verslą), turi šeimą, kurioje yra trys nepilnamečiai vaikai, nėra jokios neigiamos informacijos apie atsakovą iš valstybinių institucijų. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia atsakovo charakteristika suponuoja išvadą, jog nėra grėsmės, jog atsakovas turėtų tikslą pagrobti ir išvežti šalių dukrą į (duomenys neskelbtini) valstybes, ar, išvežęs, jos negrąžinti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas anksčiau yra gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena Lietuvoje. Spręstina, kad atsakovo tikslas yra gyventi Europoje. Pažymėtina ir tai, kad jo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, vaikai lanko ugdymo įstaigas Lietuvoje. Nors ieškovė nurodo, jog atsakovas jau yra palikęs šeimą ir buvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgtina į tai, kad tuo metu atsakovas nepagrobė ir neišsivežė į (duomenys neskelbtini) valstybes vaikų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokių požymių, jog atsakovas siektų šalių dukrą A. išvežti į A. R. valstybes ir jos negrąžinti.
33. Vertinant tokio reikalavimo turinį vaiko teisių kontekste pažymėtina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra ne lietuvis, jo tautinis, kultūrinis, religinis identitetas yra kitas. Nėra pagrindo riboti šalių dukrai tėvo tautinio, kultūrinio, religinio identiteto pažinimą ir užkirsti kelią jai keliauti su tėvu. Atsižvelgtina ir į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo esant konfliktinei situacijai, esant ieškovės reikalavimui be jos sutikimo neleisti išvykti iš Lietuvos ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad vaiko atostogų metu tarp vaiko ir tėvo bendravimų būtų daromos trijų dienų pertraukos, akivaizdu, kad ieškovės sutikimas ir nebus duotas, ir, patenkinus ieškovės reikalavimus, vaikui bus užkirstas kelias keliauti su tėvu.
34. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tėvo ir vaiko bendravimo ne tik po kelias dienas, bet ilgesni laikotarpiai sudarys vaikui ne tik „proginio“ bendravimo įspūdį, kada bendravimas su tėvu reiškia tik pramogavimą. Toks bendravimas ilgesniais periodais, įjungiant vaiką į tėvo buitį, reikš įprastinės namų aplinkos sąlygas ir formuos kasdienio tėvo ir vaiko bendravimo įgūdžius.
35. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo apriboti laikinosios vaiko globėjos teisės laisvai keliauti su vaiku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl bendravimo tvarkos religinių švenčių metu
36. Atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tokia atsakovo bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią dukra visas katalikiškas šventes, t.y. šv. Kūčias, šv. Kalėdas ir šv. Velykas švenčia su motina grindžiamas tuo, kad atsakovo šeima taip pat švenčia šias šventes, todėl nėra pagrindo riboti jo ir dukros bendravimą tokių švenčių metu.
37. Teisėjų kolegija, pažymi, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios. Šalių dukra yra pakrikštyta, ji yra katalikė (e. bylos apyrašas, t. 2, b.l. 52). Vaiko motina taip pat yra katalikė. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini). Šventės, kurių metu nustatytas vaiko bendravimas su motina, o ne su tėvu, yra katalikiškos. (duomenys neskelbtini) švenčių metu vaiko bendravimas nustatytas su tėvu. Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) draudžiamas bet kokių kitų dievybių garbinimas – tai yra viena iš didžiųjų nuodėmių - D. S. (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad atsakovas ir negali švęsti katalikiškų švenčių. Taigi, katalikiškų švenčių metu nustačius vaiko bendravimą su tėvu, vaikas bendrautų su tuo iš tėvų, kuris negali švęsti tokios šventės. Nors tokias šventes gali švęsti ir galimai švenčia atsakovo šeima, tame tarpe ir šalių dukros A. broliai ir sesuo, teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius tokią bendravimo tvarką, kai (duomenys neskelbtini) švenčių metu vaikas būna su tėvu, o katalikiškų švenčių metu ir su tėvu, ir su motina, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo auklėti vaikus principas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas, o nustatytos bendravimo tvarkos keisti netikslinga.
38. Atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tokia atsakovo bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią musulmoniškų švenčių metu bendravimas vyksta jį suderinus su mokslo/ugdymo įstaiga ir vaiko motina grindžiamas tuo, kad esant konfliktiniams santykiams tarp atsakovo ir ieškovės, toks derinimas yra perteklinis ir neįmanomas.
39. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo nuolat kyla konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, jie nesutaria dėl esminių bendravimo sąlygų. Šalių vaikas įtraukiamas į konfliktines situacijas, jos sukelia vaikui įtampą ir stresą. Vaiko tėvai nesugeba klausimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos spręsti konstuktyviai. Darytina išvada, kad nustačius tokią bendravimo tvarką, pagal kurią vaiko tėvai turi derinti bendravimo su vaiku aplinkybes, padidėtų konfliktų tarp šalių, į juos galimai būtų įtrauktas vaikas, o tai neatitiktų vaiko interesų.
40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko bendravimas su tėvu tris ir penkias dienas jo mokslo metu laikotarpiu nepažeis vaiko mokslo ir poilsio režimo. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas nesugebėtų įvertinti vaiko ugdymo reikšmės. Be to, įvertintina, kad atsakovas bendravimą šiais laikotarpiais turi suderinti su vaiko ugdymo įstaiga. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas ir nustatytina, kad musulmoniškų švenčių metu vaiko ir tėvo bendravimas vyksta jį suderinus su mokslo/ugdymo įstaiga, o atsakovas prieš 14 dienų informuoja SMS žinute ar elektroniniu paštu ieškovę apie būsimos musulmoniškos šventės laikotarpį, paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos dienos, einančios prieš musulmonišką šventę 18 val. ir grąžina vaiką paskutinės šventinės dienos 20 val.
Dėl informavimo vaiko ligos atveju
41. Atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, jog vaiko ligos atveju ieškovė informuoja atsakovą per 48 val. grindžiamas tuo, kad šis terminas pernelyg ilgas, nes vaiko motinai gali būti reikalinga pagalba, be to, vaiko ligos simptomai gali būti nuslopinti ir atsakovas neturės galimybės slaugyti ir rūpintis dukra.
42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pagrįstas. 48 val. laikotarpis informavimui tinkamas, nes toks laikotarpis leis išvengti informavimo būtinybės esant mažareikšmiams vaiko negalavimams, kurių simptomai, kaip teisingai pastebėjo pats atsakovas, gali būti nuslopinti per 48 val. Be to, per 48 val. paprastai paaiškėja ar vaiko liga ar kitas sveikatos sutrikimas yra rimtas, ar jis ilgalaikis, ar būtinas slaugymas bei pagalba, kurios siekia atsakovas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas patyrė 8432,49 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau vadovaudamasis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), įvertinęs bylos sudėtingumą, surašytų procesinių dokumentų apimtį bei turinį, atsižvelgęs į teismo posėdžių skaičių, atsižvelgęs į patenkintą priešieškinio dalį, laikė, jog atsakovo prašoma priteisti išlaidų teisinėms advokato paslaugoms apmokėti suma yra per didelė, ir sumažino iki 6000 Eur.
44. Atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės procesinį elgesį, todėl prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis nepagrįstas, nes dalis išlaidų perteklinės, ginčas nesudėtingas, procesinių prašymų rengimui nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų.
45. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino atsižvelgdamas į jo patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį, t.y. 70 proc. Atsakovas neteigia, kad teismas neteisingai nustatė patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bylinėjimosi išlaidų, priteistinų atsakovo naudai proporcija teisinga. Nėra pagrindo nukrypti nuo įstatymo nustatytos proporcijos. Abi šalys teismo prašė bylą perduoti teisminei mediacijai, nėra duomenų, kad ieškovė piktnaudžiavo tokia teise. Abi šalys teismo proceso metu teikė didelį skaičių procesinių dokumentų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė piktnaudžiavo procesu, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į įstatymo reikalavimus, nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti detalizaciją, sprendžia, kad nėra pateikta įrodymų dėl dalies bylinėjimosi išlaidų tikslingumo, jų sąsajų su byla (užklausų rengimas oro linijoms bei (duomenys neskelbtini), prašymo dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo rengimas, bendravimas su oro linijų darbuotoja bei (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo), taip pat dalis nurodytų patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors iš dalies susijusios su šia civiline byla (konsultacijos vaiko paėmimo atostogoms, konsultacijos dėl vaiko paėmimo ir bendravimo su antstole, skundo privataus kaltinimo tvarka rengimas, komunikavimas su antstole dėl patvarkymo priėmimo) (e. bylos apyrašas, t. 4, b.l. 109, 112), tačiau jų sąsaja yra pernelyg nutolusi, nes tokios išlaidos patirtos ne šioje byloje, o vykdymo procese bei rengiant dokumentus baudžiamajam procesui inicijuoti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas mažinti atsakovui iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dalį pagal detalizacijoje nurodytus įkainius 1052,70 Eur + 21 proc. (PVM), iš viso 1273,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas šias išlaidas jau yra sumažinęs 30 proc. dalimi, todėl atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma iš viso mažintina 891,64 Eur, ir iš ieškovės atsakovui priteistina 5108,36 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (93 str. 5 d.).
48. Abi šalys teikė apeliacinius skundus. Abiejų šalių apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš dalies patenkinus abu apeliacinius skundus, nėra pagrindo skirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes apeliaciniai skundai patenkinti lygiomis dalimis. Todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paliktinos šalims.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti bendravimo tvarkos tarp A. N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo dukros A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1.4. Vaikas A. S. su tėvu N. A. N. Salem švenčia: (duomenys neskelbtini) (3 dienas), (duomenys neskelbtini) dieną (5 dienas). Kadangi šios datos nustatomos pagal (duomenys neskelbtini) kalendorių ir yra slenkančios, tai kiekvienais mokslo metais (kai švenčiama mokslo metų laiku) vaiko tėvas su mokslo/ugdymo įstaiga privalo suderinti tvarką, kad tai nepakenktų normaliam vaiko mokslo, poilsio režimui. Vaiko tėvas prieš 14 dienų informuoja SMS žinute ar elektroniniu paštu vaiko motiną apie būsimos (duomenys neskelbtini) šventės laikotarpį, paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos dienos, einančios prieš (duomenys neskelbtini) šventę, 18 val. ir grąžina vaiką paskutinės šventinės dienos 20 val.“
Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui N. A. N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos bylinėjimosi išlaidos ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui N. A. N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) sumokėto žyminio mokesčio, 5108,36 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą aštuonis eurus 36 ct) išlaidų už advokato teiktą pagalbą byloje, viso 5170,36 Eur“.
Likusioje dalyje apeliacinius skundus atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.