Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-208-547/2015

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-07-10
Bylos Nr.: 2-208-547/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00035-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Silvana Girdenienė
Ieškovas: N. A. N. S.
Atsakovas: I. L.
Advokatai: Svetlana Pronina

Civilinė byla Nr. 2-208-547/2015Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00035-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 77.; 77.4.3.; 78.; 78.2.1.; 116.1. (S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 10 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovui N. A. N. S. , jo atstovei advokatei Svetlanai Proninai, atsakovei I. L. , jos atstovei adv. Nijolei Raulušaitienei, vertėjui Nur M. A., O. A., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vitalijai Petrušienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. A. N. S. ieškinį atsakovei I. L. , išvadą teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės I. L. priešieškinį ieškovui N. A. N. S. , išvadą teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, pavardės pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo: nustatyti jo, N. A. N. S. bendravimo su vaiku, A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką;

Šalies argumentai

1) ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas vaiko iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 val. su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus;

2) ieškovas kartu su dukra A. S. švenčia dukters gimimo dieną, pasiimdamas vaiką dieną po gimimo dienos iš vaiko motinos I. L. nuolatinės gyvenamosios vietos su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus (jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, tai N. A. N. S. suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį visai dienai su teise išvykti į kitus miestus;

3) valstybinių švenčių dienas N. A. N. S. pasidalija po lygiai su I. L. su teise išvykti kartu su dukra į kitus miestus, tokia tvarka:

Vaikas poriniais kalendoriniais metais praleidžia:

-su N. A. N. S. Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.);

-su I. L. Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Motinos pirmą dieną (pirmą gegužės sekmadienį), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną.

Vaikas neporiniais kalendoriniais metais praleidžia:

-su N. A. N. S. Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Motinos pirmą dieną (pirmą gegužės sekmadienį), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną;

-su I. L. Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.).

4) N. A. N. S. praleidžia penkiolika kalendorinių dienų per savo kasmetines atostogas su vaiku, su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus.

Žodžiu ieškovas papildė savo reikalavimus, prašydamas nustatyti, jog:

-tėvas turi teisę lankyti vaiką A. S., jos ligos metu, nepriklausomai nuo to , kur vaikas gydomas;

-pasikeitus ieškovo ar atsakovės gyvenamajai vietai, Šalys turi informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną;

-tėvas turi teisę lankyti vaiką jo ugdymo įstaigoje;

-tėvas turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad tokio ieškinio būtinumas iškilo todėl, kad jam pasidarė sunku bendrauti su dukra, nes atsakovė, jos šeimos nariai daro įvairias kliūtis. Ieškovas nurodė, kad jam ir atsakovei rasti bendro sutarimo nepavyko. Jis nurodė, kad yra pasiruošęs rūpintis vaiku, sudarys jai visokeriopas sąlygas gyvenimui, poilsiui. Ieškovas pareiškime išdėstė, kad įstatymas numato jam teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti. Jis nurodė, kad nesutinka iš dalies su atsakovės priešieškiniu. Atsakovas nurodė, kad jis sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, tačiau nesutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas vaikui, nes jis pats gera valia moka vaikui išlaikymą. Nesutinka mokėti tokio išlaikymo, kokio prašo atsakovė, nes jo manymu, toks išlaikymas yra per didelis, be to jis neišgali mokėti tokio išlaikymo, nes dar turi tris vaikus, kuriuos išlaiko, jis nuomojasi butą Marijampolėje, jam reikia lėšų ir pačiam pragyventi.

Taip pat ieškovas nurodė, kad jis nesutinka su atsakovės siūlomu bendravimu su vaiku, nes atsakovė nori labai apriboti jo bendravimą, nors tam nėra jokių priežasčių. Ieškovas paaiškino, kad jis nesutinka ir su atsakovės prašymu dėl vaiko pavardės, mano, kad šis klausimas yra išspręstas ir nieko iš naujo spręsti nereikia, be to, taip padaryti, kaip prašo atsakovė, neleidžia ir įstatymas.

Atsakovė I. L. nurodė, kad ji priešieškiniu prašo nustatyti jos, I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo, N. A. N. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) dukros, A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina, I. L. , jos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš N. A. N. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai, A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Eur (trijų šimtų euro) dydžio išmokomis nuo 2015-03-19 iki vaiko pilnametystės. A. S. priteistų lėšų tvarkytoja paskirti jos motiną I. L..

Nustatyti N., A. N. S. tokią bendravimo tvarką su dukra A. S.:

Ieškovas N., A. N. S. bendrauja su dukra A. S., jos gyvenamojoje vietoje, lankant dukrą ir bendraujant su ja jos gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio II ir IV penktadienius po 3 valandas per dieną, susitikime dalyvaujant ir vaiko motinai ar seneliams iš motinos pusės;

taip pat ieškovas bendrauja su dukra jos gimimo dieną jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, tai ieškovui suteikiama teisė bendrauti su vaiku tos pačios savaitės šeštadienį ar sekmadienį, Tėvo dieną, Naujųjų metų dieną po 4 val. per dieną, dukros gyvenamojoje vietoje, lankant dukrą ir bendraujant su ja jos gyvenamojoje vietoje, susitikime dalyvaujant ir vaiko motinai ar seneliams iš motinos pusės.

Ieškovas ir atsakovė gali bendru sutarimu suderinti ir papildomas, nei numatyta šioje tvarkoje bendravimo su vaiku dienas ir laikotarpius, prieš tai susitikimo laiką suderinus SMS žinute ar telefonu.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad iš esmės ji nesutinka su maksimaliu ieškovo ir vaiko bendravimu, nes bijo, kad ieškovas gali išsivežti vaiką ir jai negrąžinti. Taip pat ji nurodė, kad ieškovas nėra tas žmogus, kuris gali tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku: jis linkęs lošti, mėgsta draugų kompanijas, išgeria, nuolat rūko.

Atsakovė nurodė, kad jos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos visos sąlygos vaikui augti, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, o tėvas galėtų bendrauti su vaiku ribotą laiką, vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant susitikime ir vaiko motinai arba seneliams iš motinos pusės.

Atsakovė nurodė, kad ji dirba ir studijuoja universitete, tad jai vienai išlaikyti vaiką yra sunku, tad prašo priteisti išlaikymą iš vaiko tėvo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas savo nuožiūra teikdavo dukrai ir piniginį išlaikymą. Ji mano, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, reikėtų skirti apie 450 Eur. Maistui - 130 Eur, higienos ir buitinėms prekėms – 60 Eur, sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams) – 40 Eur, aprangai ir avalynei – 70 Eur, ugdymui (knygoms, žaislams) – 40 Eur, kelionėms, poilsiui – 50 Eur, lėšos būsto išlaikymui - 40 Eur, kitoms prekėms ir paslaugoms – 20 Eur. Ji nurodo, kad pagal jos dabar gaunamas pajamas, ji negali teikti vienodo išlaikymo su ieškovu, todėl prašo nustatyti nelygias dalis: iš ieškovo priteisti 300 Eur, o jai paliekant 130 Eur išlaikymą vaikui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė savo priešieškinį ir prašė jį tenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies ir priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR CK 3.3 str. 1d.), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (LR CK 3.175 str. 2d.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str. 1d.). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikatą, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.); tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą. Taip pat pažymėtina, jog mergaitė yra mažametė. Tokio amžiaus vaikui apribojus bendravimą su tėvu, vaikas gali nuo jo atprasti, atitolti ir vėliau gali būti sunku sukurti glaudžius jo ir vaiko santykius. Teisme buvo nustatyta, jog šiuo metu mergaitės ir tėvo santykiai yra šilti, artimi. Tai patvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas (b. l. 76). Šią aplinkybę pripažino ir pati atsakovė, patvirtindama, kad nebūtinas Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų dalyvavimas susitikimuose, nes dukra tėvą pažįsta, su juo noriai bendrauja.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ji nori, jog būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka, kad atsakovas su dukra bendrautų tik jai dalyvaujant ir tik vaiko gyvenamojoje vietoje. Be jos sutikimo jam draudžiama paimti dukrą iš darželio, išvežti iš jos pastovios gyvenamosios vietos be jos raštiško sutikimo. Jokių rimtų argumentų dėl ko reikia riboti tėvo bendravimo su dukra laiką, kodėl bendravimas turi būti tik vaiko gyvenamojoje vietoje bei kodėl ieškovas gali būti su dukra tik jai dalyvaujant, kodėl dukra negalėtų su tėvu bendrauti savaitgaliais ir švenčių metu, atsakovė nepateikė. Teismo manymu atsakovės siūloma bendravimo tvarka negali būti pilnai nustatyta, nes ji pažeidžia vaiko interesus ir nepagrįstai riboja tėvo teises bendrauti su dukra, laisvai spręsti jam kur ir kaip jis galėtų būti su dukra jų bendravimo metu ir dalyvauti jos auklėjime. Nekonkretus ir neapibrėžtas ir atsakovės prašomas priešieškinyje nustatyti bendravimo trukmės laikas (CK 3.156, 3.170 str.). Byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nuolatinis maksimalus bendravimas tėvo su vaiku kenkia vaiko interesams, kad tėvas savo bendravimu su vaiku ir dalyvavimu jį auklėjant daro jam žalos. Atsakovės liudytojų M. L. (atsakovės tėvo) ir N. L. (atsakovės motinos) liudijimai nepatvirtina, kad atsakovas daro žalingą įtaką dukrai.

Ieškovo siūloma bendravimo tvarka taip pat nevisiškai atitinka vaiko interesus. Sudėtinga būtų vykdyti tiek ieškovės, tiek atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos kontrolę bei ją vykdyti bei ateityje išvengti šalių konfliktų dėl bendravimo su dukra.

Pažymėtina, kad teismas šiuo atveju yra aktyvus ir gali atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes bei turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Iš esmės byloje tarp šalių nekilo ginčas, jog mergaitė turėtų gyventi su mama, atsakove. Atsakovė prašo, jos mažametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Vaiko tėvas, ieškovas, sutinka, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Bylos dokumentais patvirtinama, kad vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos, šeima ketina persikelti į gyvenamąjį namą, kur vaikui būtų sudarytos dar geresnės gyvenimo sąlygos. Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs duomenų, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi vaiku, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su mama.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Teismas laiko, kad ieškovo prašomas nustatyti bendravimas kas antrą mėnesio savaitgalį, paimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant sekmadienį 18 val. Su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus neprieštarauja vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesams.

Žemesnės instancijos teismas

Visiškai nesuprantamas ir negalimas yra tėvo bendravimo ribojimas susitikimais su vaiku tik vaiko gyvenamojoje vietoje ir dalyvaujant vaiko motinai, ar seneliams iš motinos pusės. Teismas buvo numatęs tokį bendravimą kaip laikiną apsaugos priemonę, tačiau jau po pirmojo susitikimo vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė leisti nedalyvauti susitikimuose, nes dalyvaujant susitikime 2015-03-13 nustatė, jog tėvo ir dukros santykiai yra labai šilti, ryšys nenutrūkęs (b. l. 74-75). Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pažymėjo, jog gavo ir atsakovės I. L. prašymą, kad skyriaus dalyvavimas susitikimuose nebūtinas, nes dukra normaliai bendrauja su tėčiu, nėra jo pamiršusi, dar 2014 m. gruodžio mėnesį gyveno kartu, tad atotrūkio tarp tėvo ir vaiko nėra.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad mergaitė su tėčiu bendrauja noriai, jų santykiai artimi ir šilti. Vaiko tėvas patvirtino, kad jis yra pasiryžęs ir nori bendrauti su savo dukra, yra pasirūpinęs visais jai reikalingais daiktais, drabužiais, įrengęs jai atskirą kambarį. Šios aplinkybės yra patvirtinamos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje.

Taip pat nustatytinas ir kitas ieškovo reikalavimas bendrauti su dukra jos gimimo dieną su galimybe išvykti į kitus miestus.

Dėl bendravimo su vaiku valstybinių švenčių metu ieškovas prašo dalinti po vieną dieną (Kalėdas ir Velykas), tačiau tokiu būdu labai apribojama galimybė tiek vienai, tiek kitai šaliai per šias šventines dienas planuoti savo laiką, išvykas, keliones ir pan. Todėl teismas šioje dalyje tikslintų bendravimo laiką, numatant, kad vienais metais ieškovas būna su vaiku per Velykas, kitais- mama. Taip pat pamečiui ir Kalėdos. Jeigu vaikas su vienu iš tėvų praleidžia Kalėdas, tai Naujuosius metus būna su kitu iš tėvų.

Dėl tėvų laikino išvykimo su vaiku į užsienį. Paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais.

Todėl teismas laiko, jog tikslinga yra nustatyti, jog tėvui siekiant išvykti su vaiku atostogų į užsienį, atsižvelgiant į dukters amžių, kuri yra mažametė, turinti sveikatos problemų, tėvų santykius, į tai, kad motina, su kuria nuolatos gyvena vaikai, turi daugiau informacijos apie vaiko sveikatos būklę, savijautą, pasirengimą vykti į užsienio valstybę, reikalinga gauti motinos sutikimą. Nors tai ir yra ieškovo bendravimo su dukra galimybių suvaržymas, tačiau tik dalinis, tėvas gali bendrauti su dukra Lietuvoje (be to, motina gali duoti sutikimą ir išvykoms su dukra į užsienį). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje (žr., mutatis mutandis, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Z. J. v. Lithuania, no. 60092/12, 29 April 2014).

Pažymėtina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos.

Dėl bendravimo su vaikais telekomunikacijų priemonėmis tvarkos nenustatymo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalys gyvena skirtinguose miestuose ir tai riboja galimybes ieškovui bendrauti su dukra. Tėvo ir dukters bendravimas telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu), galėtų vykti pagal dukters ir vieno iš tėvų poreikį tokį bendravimą suderinus su kitu tėvu, kurio žinioje vaikas tuo metu yra, ir tam tikrais atvejais, kai atsiranda toks reikalingumas, tačiau tai nereiškia būtinumo teismui nustatyti reguliarų kasdienį ir nustatytos trukmės bendravimą su tėvu ryšio priemonėmis. Toks bendravimas yra galimas, tačiau jis neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko.

Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad vaiko ar tėvų norai ne visada sutampa su vaiko interesais. Įstatymas tėvus įpareigoja savo valdžią naudoti išimtinai vaiko interesams, todėl tiek bendraudami tarpusavyje, tiek bendraudami su vaiku abu tėvai turėtų kurti vaikui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tai reiškia, kad tėvai bendraudami tarpusavyje, turėtų rodyti mandagaus bendravimo pavyzdį, pasitikėti vienas kitu, kai vaikas leidžia laiką su vienu iš tėvų, kiekvienas turi skatinti vaiką bendrauti su kitu tėvu.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra bausti administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 120-123, 118-119). Lietuvoje jie nebuvo teisti. Byloje yra duomenų, jog ieškovas praeityje buvo baustas (teistas) Vokietijoje. Nurodyti baustumai yra susiję su transporto priemonių vairavimu, neturint vairuotojo pažymėjimo, sukčiavimas ir su atliekomis, įskaitant pavojingąsias atliekas, susiję nusikaltimai. Teismas laiko, kad nėra duomenų, jog ieškovas būtų buvęs baustas (teistas) už smurtinius nusikaltimus, nusikaltimus prieš asmens lytinę laisvę, tad nurodytos aplinkybės negalėtų būti pripažinta svarbia priežastimi ribojant tęvo bendravimą su vaiku.

2014-10-16 Varėnos rajono policijos komisariate buvo priimti du nutarimai, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo. Vienu atveju I. L. nurodė, jog jos buvusio draugo N. A. N. S. draugas grasina, kitu, jog grasina pats N. A. N. S. . Tačiau abiem atvejais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodžius, jog nėra nusikalstamos veikos požymių.

Byloje buvo pateiktos tiek Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, tiek Marijampolės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, kuriose nurodoma, jog nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios sudarytų prielaidą riboti ieškovo bendravimą su vaiku, todėl nustatytinas maksimalus tėvo ir dukters bendravimas, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su mama, priteistinas vaikui ne mažesnis kaip 162,50 Eur išlaikymas, kurį uzufrukto teise tvarko vaiko motina. Reikalavimą dėl dvigubos pavardės įrašymo prašė atmesti.

Marijamolės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pažymima, kad darbuotojai apsilankė ieškovo nuomojamame bute, kuriame yra atlikta šiuolaikiškas remontas, yra baldai ir būtini buities prietaisai. Namuose jauku, švaru, yra daug maisto, vienas kambarys įrengtas dukrai. Kaimynai ieškovą apibūdino teigiamai. Nurodė, kad turi būti užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tėvu.

Nustatytina tokią N. A. N. S. , bendravimo su vaiku A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka:

1. ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas vaiko iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 val. su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus.

2. ieškovas kartu su dukra A. S. švenčia dukters gimimo dieną, pasiimdamas vaiką dieną po gimimo dienos iš vaiko motinos I. L. nuolatinės gyvenamosios vietos su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus (jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, tai N. A. N. S. suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį visai dienai su teise išvykti į kitus miestus, paimant vaiką 10 val., grąžinant iki 20 val.

3.Švenčių dienomis:Poriniais metais:

a) šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S. ;

b) Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir šv. Velykas su motina I. L. .

Kitas šventes:

su tėvu N. A. N. S. : Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.);

su motina I. L. : Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.).

Neporiniais metais:

a) šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su motina I. L. ;

b) Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir šv. Velykas su tėvu N. A. N. S. .

Kitas šventes:

su tėvu N. A. N. S. : Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.);

su motina I. L. : Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.).

Vaikas A. S. su tėvu N. A. N. S. kiekvienais metais praleidžia tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir su mama I. L. - motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį).

Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą 10 val. ir grąžinamas paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20 val.

Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų.

Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

Vaikui susirgus, mama turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje.

Atsižvelgiant į vaiko interesus kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra. Jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su mama kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu. Už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja.

Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Vaikų išlaikymo santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų, taip pat tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo pagrindines vaiko, kaip žmogaus, teises, normalų fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą. LR CK vaiko išlaikymo dydžio nustatymas grindžiamas poreikių ir galimybių balanso sistema, taikant ją išskiriami du pagrindiniai kriterijai - vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Teismai spręsdami dėl išlaikymo vaikui priteisimo turi vadovautis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei vieno iš tėvų pajamos ir turtinė padėtis yra geresnė, jam tenkanti nepilnamečio vaiko išlaikymo dalis taip pat turėtų būti didesnė, t. y., vienas iš tėvų, gaunantis didesnes pajamas, gali ženkliau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, įgimtų ir įgytų gebėjimų ugdymo ir tobulinimo. Pažymėtina, jog teismo pareigą prioritetiškai atsižvelgti į vaikų interesus sprendžiant bet kokį klausimą, susijusį su vaikų teisėmis, įtvirtina ir Jungtinių Tautų 1989 m. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas.

LR CK numatyta, kad teismas, nagrinėdamas taip vadinamas šeimos bylas ir priimdamas sprendimus, pirmiausia privalo siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, stengtis užkirsti kelią šalių piktnaudžiavimui procesu.

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis vaikų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.155 str., 3.165 str. 1d.). LR CK 3.192 str. yra numatyta besąlyginė tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų materialinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymas aiškiai išdėsto pareigą abiem tėvams teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

Byloje yra nustatyta, kad atsakovė šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) 1 kurse (b. l. 15).

Atsakovės pajamos yra 134,89 Eur per mėnesį (b. l. 34).

Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 381,08 Eur per mėnesį (b. l. 88, 129-130) bei (duomenys neskelbtini) ir uždirba 1333,78 Eur per mėnesį (b. l. 89, 131-132).

Ieškovas nuomojasi butą Marijampolėje, tai patvirtinama gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (b. l. 90-91).

Ieškovas be dukters A. turi dar tris vaikus, kurie su vaikų motina gyvena Vokietijoje: J. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 92-97).

Byloje yra dokumentai, jog ieškovas kartu su vaikų motina, gyvenančia Vokietijoje nuomoja butą Vokietijoje ir už nuomą su komunaliniais mokesčiais moka 750 Eur (b. l. 98-99, 100-101).

Iš N. A. N. S. SEB banko sąskaitos matyti, kad jis 2014 metais nuolat pervesdavo atsakovei I. L. vaiko A. išlaikymui pinigus nuo 700 Lt iki (202,73 Eur) iki 517,92 Lt (150 Eur). Be išlaikymo, jis pervesdavo dar atskirai pinigų A. drabužiams (b. l. 102-103). Šioje ataskaitoje pažymima, jog 2015-02-11 ieškovas pervedė pinigus 150 Eur A. išlaikymui į atsakovės sąskaitą, tačiau vaiko motina juos 2015-02-17 grąžino ieškovui.

Į bylą atsakovė pateikė paskaičiavimą apie vaiko poreikius, kur išlaidos per mėnesį sudaro apie 430 Eur. Tačiau teismo posėdžio metu, paanalizavus atsakovės pateiktus skaičiavimus, buvo nustatyta, jog kai kurios pozicijos neatitinka realių vaiko poreikių ir posėdžio metu atsakovė pati jas sumažino. Teismas laiko, kad A. S., kuriai šiuo metu yra treji su puse metų išlaikymui reali suma yra 300 Eur. Toks išlaikymo dydis yra pakankamas, juolab, kad jis yra beveik maksimalus orientacinis išlaikymo dydis, kuris gali būti priteisiamas ir jau besimokantiems vaikams, kurių poreikiai, žinia, yra žymiai didesni.

Teismų praktikoje laikoma, kad išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.) neturėtų būti mažesnis už minimalią mėnesinę algą (MMA). Vyriausybė nuo 2015-07-01 nustatė MMA 325 Eur, tad šalys savo nepilnametei dukrai turėtų skirti po 160 Eur, jeigu laikyti, kad jų turtinė padėtis yra panaši. Atsakovė vidutiniškai gauna apie 135 Eur atlyginimą, kitokių pajamų neturi. Ieškovas gauna du atlyginimus, bendra jų suma 1715 Eur. Ieškovas turi papildomų išlaidų nuomodamasis gyvenamąjį būstą Vokietijoje ir Marijampolėje. Turi būti įvertinta ir tai, kad ieškovas turi dar tris vaikus, kuriuos jis taip pat išlaiko. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kiek ieškovas skiria išlaikymui vaikams, gyvenantiems Vokietijoje, tačiau teismas laiko, kad išlaikymas visiems vaikams turi būti vienodas. Pripažinus, kad šalių turtinė padėtis nėra lygi, tai didesnė vaiko išlaikymo našta tenka ieškovui. Akivaizdu, kad jis tą ir darė, nes iš esmės iki ginčo iškėlimo teisme, ieškovas ir mokėjo atsakovei vaiko išlaikymui 200 Eur, kuriuos vėliau sumažino iki 150 Eur. Pagal ieškovo gaunamas pajamas, jis turi galimybę kiekvienam savo vaikui skirti išlaikymui po 200 Eur. Likusi suma būtų pakankama ieškovui savo poreikiams tenkinti. Likusią išlaikymo sumą 100 Eur vaikui išlaikyti turi pridėti vaiko motina – atsakovė.

Dėl dvigubos pavardės

Atsakovė nurodė, kad kol ji gyveno su ieškovu faktinėje šeimoje, ji neprieštaravo, jog dukters A. S. gimimo liudijime pavardė būtų nurodyta S. . Tačiau pasikeitus aplinkybėms, pradėjus jiems gyventi skyrium, jai nuolat prižiūrint mažametę dukrą, norėtų, kad dukters pavardėje atsispindėtų ir motinos linijos pavardė. Ji nurodė, kad jai dažnai tenka įrodinėti, jog ji yra vaiko motina, nes santuokos su ieškovu nebuvo, jos pavardė yra mergautinė. Atsakovė nurodė, kad ji neprieštarauja, jog vaiko pavardė liktų S. , tačiau norėtų, kad būtų suteikta ir antra pavardė L..

Civilinės metrikacijos taisyklių 33.1 punkte nurodoma, kad registruojant vaiko gimimą, jei tėvų pavardės ir (ar) tautybės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė ir (ar) tautybė, tėvų susitarimu. Vardas (du vardai) suteikiamas tėvų susitarimu.

Iš vaiko gimimo liudijimo matyti, kad A. S. gimimas buvo įregistruotas Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2012-01-16 ir vaiko pavardė buvo nurodyta S. , o tėvu įrašytas N. A. N. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) Todėl pripažintina, kad vaikui pavardė buvo suteikta bendru tėvų sutarimu.

Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 15 punkte nurodoma, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama į vieno iš tėvų pavardę. Tai reiškia, kad vaikas gali turėti vieno iš tėvų pavardę. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės vaikui suteikti dvigubą pavardę, sujungiant tėvų pavardes, todėl atsakovės prašymas netenkintinas.

Byloje yra dokumentai, jog ieškovas, pateikdamas ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį ir atsakovė – 41 Eur žyminį mokestį, kadangi ieškiniai abiejų šalių tenkinti 50 proc. tai žyminių mokesčių dalies priteisimas iš ieškovo atsakovei ir iš atsakovės ieškovui neprasmingas, nes jie sutampa su jau sumokėta mokesčio dalimi. Spręstinas tik žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo klausimas. Šioje dalyje atsakovės reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, tad iš ieškovo priteistina valstybei 36 Eur žyminio mokesčio. Iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei už pašto išlaidas (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo, N. A. N. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) dukros, A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina, I. L. , jos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) .

Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, I. L. turi nedelsiant informuoti apie tai vaiko tėvą, N. A. N. S. , iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš N. A. N. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) dukters A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus euro) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-02-01 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant įmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise paskirti nepilnamečio vaiko motiną I. L..

Nustatyti tokią N. A. N. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 val. su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus.

3.Švenčių dienomis:Poriniais metais:

a) šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S. ;

b) Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir šv. Velykas su motina I. L. .

Kitas šventes:

su tėvu N. A. N. S. : Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.);

su motina I. L. : Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.).

Neporiniais metais:

a) šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su motina I. L. ;

b) Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir šv. Velykas su tėvu N. A. N. S. .

Kitas šventes:

su tėvu N. A. N. S. : Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.);

su motina I. L. : Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.).

Vaikas A. S. su tėvu N. A. N. S. kiekvienais metais praleidžia tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir su mama I. L. - motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį).

Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą 10 val. ir grąžinamas paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20 val.

Vaikui susirgus, mama turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje.

Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui.

Reikalavimą dėl dvigubos pavardės įrašymo atmesti.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-02-17 nutartimi, patikslintas 2015-03-24 nutartimi palikti iki įsiteisės teismo sprendimas. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš N. A. N. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) 36 Eur (trisdešimt šešis euro) žyminio mokesčio ir 5,84 Eur (penkis euro 84 euro centus) pašto išlaidų valstybei, iš viso 41,84 Eur.

Priteisti iš I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,84 Eur (penkis euro 84 euro centus) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė