Alytaus apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, dalyvaujant pareiškėjos antstolės Janės Jakimavičienės atstovui antstolės padėjėjui Egidijui Balčiui, suinteresuotam asmeniui N. A. N. S., jo atstovei advokatei Marijai Židonienei, suinteresuoto asmens I. L. atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui, vertėjui Omarui Adi, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Janės Jakimavičienės pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo suinteresuotiems asmenims Nidal A. N. S., I. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas dar kartą pažymi, kad remiantis CPK 18 straipsniu įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismo procesą dalis, nes tik vykdant teismo sprendimą yra užtikrinama efektyvi pažeistų teisių gynyba. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.

Susipažinus su bylos ir vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog prašymas skirti skolininkei baudą už sprendimo nevykdymą iš esmės yra grindžiamas 2017-03-08 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktu, kuriame nurodyta, kad skolininkė I. L. dukrai A. S. susirgus nesudarė sąlygų išieškotojui N. A. N. S. aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ir slaugyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016-09-20 išduotame vykdomajame rašte nurodyta, kad: - „<...> 1. ieškovas su dukra bendrauja pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 valandą ir sugrąžinant motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 valandos, bendravimo metu leidžiant ieškovui vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus (2015-12-17 Kauno apygardos teismo nutartis)“; - „<...> Vaikui susirgus, mama turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje“. Iš byloje pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju antstolė, surašydama 2017-03-08 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, rėmėsi suinteresuoto asmens N. A. N. S. atstovės advokatės Marijos Židonienės pranešimu, kad išieškotojui N. A. N. nebuvo sudarytos sąlygos aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ir ją slaugyti; iš skolininkės I. L. gauta informacija, kad A. susirgo ir bus vežama pas gydytoją; N. A. N. S. 2017-03-04 garso įrašais, darytais nuvykus aplankyti dukrą A. bei šalių ir jų atstovų elektroniniais laiškais. Teismas pažymi, jog išieškotojo atstovės advokatės M. Židonienės antstoliui teiktas pranešimas, antstolio 2017-03-08 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurių dėka galima spręsti apie netinkamą sprendimo vykdymą. Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo matosi, kad suinteresuotų asmenų N. A. N. S. ir I. L. tarpusavio santykiai konfliktiški: šalys nebando rasti kompromisų dėl vaiko priežiūros bei auklėjimo, visus ginčus linkusios spręsti teisminiu būdu.

Pagal nustatytą bendravimo su vaiku A. S. tvarką, „1. ieškovas su dukra bendrauja pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 valandą ir sugrąžinant motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 valandos, bendravimo metu leidžiant ieškovui vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus (2015-12-17 Kauno apygardos teismo nutartis)“. „<...> Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Vaikui susirgus, mama turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje.“ Šiuo atveju akivaizdu, kad 2017 metų kovo mėnesio 1 savaitgalis (t. y. 2017-03-04) priklausė N. A. N. S.. Suinteresuotas asmuo skolininkė I. L. 2017-03-04 9:00 val. informavo N. A. N. S., kad jų dukra A. serga, ji vežama pas šeimos gydytoją, todėl neleis jos pasiimti, t. y. „kelionė atidedama iki jos pasveikimo“. N. A. N. S. gyvena Marijampolėje, todėl jis aukščiau minėtu laiku jau buvo kelyje, todėl nusprendė aplankyti sergančią dukrą. Nuvykus į dukros gyvenamąją vietą duris atidarė močiutė, kuri informavo N. A. N. S., kad jo dukra serga bei buvo pas gydytoją. N. A. N. S. paprašius pabendrauti su dukra, nors pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką - <...> Vaikui susirgus, mama turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje.“, jam buvo neleista to padaryti. Teismo posėdžio metu liudytoja N. L. (A. močiutė) patvirtino, kad ji žinojo, kad jos anūkės A. tėtis turi pasiimti vaiką, tačiau A. susirgo. Jos manymu sergančia A. jos tėtis rūpintis nemoka bei negali. N. L. nurodžiusi, kad N. A. N. S. neprašė pabendrauti su dukra, ji supratusi, kad jis nori mergaitę išsivežti, todėl neleidusi. Iš prie bylos pateikto garso įrašo akivaizdu, kad N. A. N. S. prašė pabendrauti su sergančia dukra, prašė leisti ją apkabinti, tačiau nebuvo leista tai padaryti bei N. L. grasino kviesti policiją, kuri iš tiesų vėliau ir buvo iškviesta. Teismo posėdžio metu liudytojai, policijos pareigūnai Linas Ivanauskas ir Marek Klopov, kurie buvo nuvykę mergaitės gyvenamosios vietos adresu, nurodė, kad jie su mergaite nebendravo. Apie tai, kad mergaitė serga jiems pasakė mergaitės seneliai. Jie patvirtino, kad pasiūlė N. A. N. S. pasišalinti iš jo dukros gyvenamosios vietos. Šiuo atveju nors suinteresuoto asmens I. L. atstovas advokatas Vitalijus Vasilionokas teismo posėdžio metu nurodęs, kad 2017-03-04 rytą susiklostė tokios aplinkybės, kad I. L. negalėjo įtakoti, t. y. leisti ar neleisti pasimatyti, bendrauti su dukra, nes jos nebuvo namuose, tačiau teismas daro išvadą, jog I. L. 2017 m. kovo 4 d. tiek savo aktyviais veiksmais (apie tai, kad dukra serga ir negalės jos pasiimti ji informavo išieškotoją 2017-03-04 9:00 val. kai šis jau buvo kelyje), tiek neveikimu sąmoningai sutrukdė (nesuderino vaiko bendravimo tvarkos pakeitimų, nesudarė galimybių tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje) įvykdyti teismo sprendimą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui pateiktas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės aktas, atliktas vadovaujantis 2007-03-10 Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjo D. Žilionio nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15-445/2017, kur nurodoma, kad psichologinis tyrimas atskleidė, jog mergaitė nedemonstruoja selektyvaus stipresnio prieraišumo prie vieno iš tėvų (ji yra vienodai stipriai prisirišusi tiek prie mamos, tiek prie tėčio), tačiau jai trūksta bendravimo su tėčiu, ji jo yra pasiilgusi. Minėtu ekspertizės aktu buvo konstatuota, jog atsakovo pozicija dėl bendravimo su dukterimi intensyvinimo šiuo metu neprieštarauja vaiko interesams, o ieškovės pozicija minimizuoti A. ir tėčio bendravimą šiuo metu neatitinka vaiko interesų. Iš pateikto ekspertizės akto akivaizdu, kad mergaitė nori bendrauti su tėčiu bei dabartiniais jo šeimos nariais, jai trūksta bendravimo su tėčiu.

CK 3.170 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje ypatingai ginama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad skolininkė I. L. A. S. susirgus nesudarė sąlygų išieškotojui N. A. N. S. aplankyti vaiką (jų dukrą A.) jo buvimo vietoje ir ją slaugyti, tuo pažeisdama teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Jokių įrodymų pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, suinteresuotas asmuo I. L. teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). 2017-03-08 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto I. L. neskundė. Antstolės Janės Jakimavičienės atstovas antstolės padėjėjas Egidijus Balčius teismo posėdžio metu patvirtino, kad I. L. siekiant su ja susisiekti dėl šio įvykio – telefono nekėlė, iš jos nebuvo jokios reakcijos. Pažymėtina, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga, vykdyti kitas CPK jam nustatytas pareigas (CPK 644 straipsnio 1 punktas, 4 punktas, 6 punktas). Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.

Teismo vertinimu, aplinkybės, jog skolininkė I. L. be pateisinamų priežasčių neįvykdė teismo sprendimo, kur numatyta, kad vaikui susirgus, mama turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje, sudaro pagrindą spręsti, jog ji nėra suinteresuota operatyviu vykdymo procesu. Juolab, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog teisme jau ne kartą spręsti ginčai tarp šių šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo.

Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Todėl baudos, kaip priemonės, palengvinančios vykdymo procesą už antstolio patvarkymo nevykdymą, skyrimas šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Sprendžiant klausimą dėl antstolio patvarkymo reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias pažeidimo pobūdį ir turinčias reikšmės baudos dydžiui. Pažymėtina, kad nustatant skirtinos baudos dydį, svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą. Sprendimo neįvykdymas konstatuotas 2017 m. kovo 8 d.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje (šiuo metu CPK 771 straipsnio 6 dalis) nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

Pareiškėja prašė skirti baudą vadovaujantis CPK 771 straipsniu. Kasacinis teismas ne kartą konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes. Teismas, parinkdamas baudos dydį, nėra saistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais, tačiau kiekvienu atveju privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) ir nustatydamas skirtinos baudos dydį turi atsižvelgti į tai, kad ji nebūtų per didelė, tačiau svarbu, kad bauda atliktų drausminamąją ir skatinamąją funkcijas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo sudėtingu abiem šalims periodu, kai vyksta teismo procesas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, šalių santykiai yra įtempti, konfliktiški. Teismas, įvertinęs ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, teismo sprendimo nevykdymo trukmę, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais konstatuoja, kad I. L. skirtina vienkartinė 50 Eur dydžio bauda už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą, išieškotojo N. A. N. S. naudai, yra pakankama.

Šiuo atveju būtina atkreipti šalių dėmesį į tą aplinkybę, jog tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi buvo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, ar ne (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Iškilus teismo nutartyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, vaiko tėvai turėjo vadovautis aukščiau nurodytomis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimo sprendimą abipusių susitarimu, atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus. Visus ateityje kylančius klausimus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu, šalims rekomenduotina spręsti tarpusavyje, derinant savo interesus ir užtikrinant nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, siekiant užtikrinti, jog vaikas šiame procese patirtų kaip galima mažesnę įtampą, stresą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

antstolės Janės Jakimavičienės prašymą tenkinti.

Skirti I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą už Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo nevykdymą civilinėje byloje 2-208-547/2017 (keista 2015-12-17 Kauno apygardos teismo nutartimi), išieškotojo N. A. N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.