Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui N. A. N. S., jo atstovei advokatei Marijai Židonienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Janės Jakimavičienės pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo suinteresuotiems asmenims N. A. N. S., I. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0052/16/00857 medžiagos nustatyta, kad antstolė Janė Jakimavičienė vykdo vykdomąjį raštą Nr. 2-208-547/2015, išduotą 2016-09-20, vadovaujantis Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-10 sprendimu bei 2015-12-17 Kauno apygardos teismo nutartimi, kur buvo nustatyta N. A. N. S., bendravimo su vaiku A. S., gim. 2011-12-12, tvarka, kad:

1. ieškovas su dukra bendrauja pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 valandą ir sugrąžinant motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 valandos, bendravimo metu leidžiant ieškovui vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus (2015-12-17 Kauno apygardos teismo nutartis);

2. ieškovas kartu su dukra A. S. švenčia dukters gimimo dieną, pasiimdamas vaiką dieną po gimimo dienos iš vaiko motinos I. L. nuolatinės gyvenamosios vietos su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus (jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, tai N. A. N. S. suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį visai dienai su teise išvykti į kitus miestus, paimant vaiką 10 val., grąžinant iki 20 val.;

3. Švenčių dienomis: poriniais metais: a) šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu N. A. N. S.; b) Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) ir šv. Velykas su motina I. L.;

Kitas šventes: su tėvu N. A. N. S.: Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), su motina I. L.: Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.);

Neporiniais metais: a) šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su motina I. L.; b) Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir šv. Velykas su tėvu Nidal A. N. S.;

Kitas šventes: su tėvu N. A. N. S.: Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.); su motina I. L.: Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.);

Vaikas A. S. su tėvu N. A. N. S. kiekvienais metais praleidžia tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir su mama I. L. - motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį).

Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą 10 val. ir grąžinamas paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20 val.

Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų.

Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

Vaikui susirgus, mama turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje.

Atsižvelgiant į vaiko interesus kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra. Jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su mama kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu. Už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja. Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui.

CPK 587 straipsnio 3 punktas numato, kad vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimai ir nutartys. Iš antstolės Janės Jakimavičienės teismui pateikto pareiškimo, kuriuo ji prašo teismo spręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą arba skirti baudą bei antstolės surašyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, galima daryti išvadą, kad, vykdomas Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-10 sprendimas (keistas Kauno apygardos teismo 2015-12-17 nutartimi) sprendimas dalyje dėl N. A. N. S. bendravimo tvarkos su vaiku A., yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad teismo sprendimų priverstinio vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių, teisėtų interesų ir, atlikdamas vykdymo veiksmus, neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 4 dalis, 634 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 648 straipsnį teismo priimto procesinio dokumento rezoliucinė dalis aiškinama ir vykdoma pažodžiui.

Iš vykdomojo rašto Nr. 2-208-547/2015 yra akivaizdu, kad jame nurodytos išieškotojo N. A. N. S. teisės ir pareigos jam bendraujant su dukra, o skolininkei vykdomuoju raštu yra nustatyta prievolė – kad vaikui susirgus, ji turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje. Taipogi vykdomajame rašte nurodyta, kad visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatyto vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Varėnos rajono apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui N. A. N. S., išvadą teikiančioms institucijos Varėnos rajono savivaldybės VTAS ir Marijampolės savivaldybės VTAS dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo vienkartine išmoka priteisimo, įpareigojimų atsakovui nustatymo bei pagal atsakovo Nidal A. N. S. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ieškovei I. L., išvadą teikiančioms institucijoms. Todėl šiuo atveju konstatuotina, kad šalių N. A. N. S. ir I. L. santykiai yra konfliktiški dėl vykstančio teismo proceso - dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, įpareigojimų atsakovui nustatymo. Šiuo metu šalių konfliktiški santykiai yra perkelti ir į televiziją, kur jau parodyta ne viena laida apie jų tarpusavio santykius, santykius su vaiku.

Kaip jau buvo paminėta, vadovaujantis CPK 18 straipsniu įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismo procesą dalis, nes tik vykdant teismo sprendimą yra užtikrinama efektyvi pažeistų teisių gynyba. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.

Susipažinus su bylos ir vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog prašymas skirti skolininkei baudą už sprendimo nevykdymą iš esmės yra grindžiamas 2017-10-19 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktu, kuriame nurodyta, kad skolininkė I. L. dukrai A. S. susirgus, apie tai nepranešė išieškotojui N. A. N. S. ir nesudarė sąlygų išieškotojui N. A. N. S. 2017-10-17 aplankyti vaiką jo buvimo vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016-09-20 išduotame vykdomajame rašte nurodyta, kad: „<...> Vaikui susirgus, mama turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje“. Iš byloje pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju antstolė, surašydama 2017-10-19 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, rėmėsi suinteresuoto asmens N. A. N. S. atstovės advokatės Marijos Židonienės pranešimu, kad išieškotojui N. A. N. S. nebuvo sudarytos sąlygos aplankyti vaiką jo buvimo vietoje; iš skolininkės I. L. gauta informacija, kad A. sirgo nuo 2017-10-09 iki 2017-10-17 įskaitytinai, gydytojo pažyma bei pateiktu įrašu, jog vaiką išvedus į kiemą, ją prikėlus iš miego, vaiko tėčio jau nebuvo, jis nuvažiavo. Teismas pažymi, jog išieškotojo atstovės advokatės M. Židonienės antstoliui teiktas pranešimas, antstolio 2017-10-19 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie leidžia teismui spręsti apie netinkamą sprendimo vykdymą. Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo matosi, kad suinteresuotų asmenų N. A. N. S. ir I. L. tarpusavio santykiai konfliktiški: šalys nebando rasti kompromisų dėl vaiko priežiūros bei auklėjimo, visus ginčus linkusios spręsti teisminiu būdu.

Pagal nustatytą bendravimo su vaiku A. S. tvarką, „Vaikui susirgus, mama turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje.“

Iš vykdomojoje byloje esančios gydytojo išrašytos medicininės pažymos matyti, kad A. S. sirgo nuo 2017-10-09 iki 2017-10-17 įskaitytinai.

2017-10-17 Varėnos rajono apylinkės teisme buvo paskirtas teismo posėdis kitoje civilinėje byloje, kurioje tarp šalių N. A. N. S. ir I. L. yra sprendžiama nauja bendravimo su vaiku – A. tvarka. Iš elektroninėje byloje esančių įrašų matyti, kad N. A. N. S. buvo atvykęs į posėdį. Posėdžio pradžia buvo 10:08 val. ir baigėsi 2017-10-17 10:35 val. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo N. A. N. S. apie tai, kad jo dukra A. serga, jis sužinojo 2017-10-17 po teismo posėdžio, atvykęs į darželį aplankyti A.. Jį informavo, kad A. jau apie 8 dienos kaip nelanko darželio.

Vykdomojoje byloje yra antstolės susirašinėjimas su I. L., kurio metu yra prašoma I. L. pateikti duomenis apie tai, kaip ji informavo suinteresuotą asmenį N. A. N. S. apie tai, jog vaikas 2017-10-09 susirgo.

Iš susirašinėjimo matyti, kad suinteresuotas asmuo I. L. nepateikė antstolei dokumento, patvirtinančio, kad ji, 2017-10-09 susirgus dukrai, būtų išsiuntusi kokią informaciją apie tai mergaitės tėvui N. A. N. S. arba antstolei. Savo atsakyme antstolei I. L. nurodo, kad: ,,Jūsų klientas šiandien (2017-10-17) buvo Varėnos PSPC ir išsiėmė visus A. kortelės įrašus, jis juos ir turi. Teiraukitės jo paties.“ Iš šio atsakymo akivaizdu, kad tik 2017-10-17, t. y. paskutinę mergaitės ligos dieną vaiko tėvas sužinojo, kad mergaitė serga. Tokią informaciją jis gavo ne iš vaiko motinos, bet ją sužinojo atsitiktinai, nuvykęs į darželį aplankyti vaiko.

Tad teismas daro išvadą, jog suinteresuotas asmuo N. A. N. S. apie vaiko ligą 2017-10-09 – 2017-10-17 sužinojo tik 2017-10-17, kai jis pats atvyko į vaikų darželį, o po to į gydymo įstaigą, kur ir gavo vaiko ligos istorijos išrašus.

Vaiko motina I. L. pateikė antstolei vaizdo įrašą iš savo mobilaus telefono, kur užfiksuota, jog ji su vaiku išėjusios į kiemą ir vyksta pokalbis apie tai, kad ji prikėlė vaiką iš miego tam, kad ji susitiktų su tėčiu, bet šis nesulaukęs nuvažiavo.

Teismas laiko, kad šis įrašas vertintinas kritiškai pirmiausia todėl, kad nėra jokio įrašo, kada šis įrašas buvo padarytas (nei datos, nei valandos). Be to, jeigu I. L. nutarė leisti vaiko tėčiui susitikti su dukra, ji turėjo tinkamai jį apie tai informuoti, kad šis turi laukti, nurodyti, kurią valandą vaiką išves į susitikimą, negalima tikėtis, kad šalims normaliai nebendraujant, kita pusė keletą valandų lauks susitikimo, neturėdama jokio atsakymo į paklausimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokią informaciją SMS žinute ji būtų išsiuntusi pačiam N. A. N. S. arba apie tai kokiu nors būdu būtų informavusi antstolę ir prašiusi, kad ji tokią informaciją perduotų N. A. N. S., jeigu pati jos jam negali perduoti. Todėl teismas daro išvadą, kad I. L. nepasirinko tinkamo bendravimo būdo ir neinformavo laiku ir tinkamai A. tėvo apie tai, kad jam 2017-10-17 bus leista susitikti su dukra.

Suinteresuotas asmuo N. A. N. S. pateikė teismui jo pokalbio telefonu su dukra, buvusia vaikų darželyje, 2017-10-18 garso įrašą, kuriame girdėti, kaip vaikas klausia tėčio, ar atvažiuos jos aplankyti, kad ji pasiilgo jo, patvirtina, kad jau neserga. Mergaitė taip pat nurodė, kad vakar (t. y. 2017-10-17 ji nematė tėčio, matė tik jo mašiną. Iš šio pokalbio teismas gali daryti išvadą, kad tuo metu, kai suinteresuotas asmuo N. A. N. S. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir prašė leisti pasimatyti su sergančia dukra, o jam nebuvo leista, teigiant, kad vaikas miega, neatitinka tikrovės, nes jeigu vaikas būtų miegojęs, tai jis nebūtų galėjęs matyti tėčio mašinos.

Todėl darytina išvada, kad I. L. 2017-10-09 - 2017-10-17 nevykdė tinkamai teismo sprendimo - ,,<...> Vaikui susirgus, mama turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui aplankyti vaiką jo buvimo vietoje“, vaiko tėtis nebuvo informuotas apie vaiko ligą, o jam atsitiktinai šį faktą sužinojus paskutinę vaiko ligos dieną, nebuvo leista jos aplankyti mergaitės buvimo vietoje: (duomenys neskelbtini), tad ji savo neveikimu ir aktyviais veiksmais nevykdė teismo sprendimo dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

Civilinėje byloje Nr. e2-15-445/2017 buvo atliktas vaiko psichologinis tyrimas, kurio išvadose nurodoma, jog mergaitė nedemonstruoja selektyvaus stipresnio prieraišumo prie vieno iš tėvų (ji yra vienodai stipriai prisirišusi tiek prie mamos, tiek prie tėčio), tačiau jai trūksta bendravimo su tėčiu, ji jo yra pasiilgusi. Vaiko šiltus santykius su tėčiu patvirtina ir jų telefoninio pokalbio 2017-10-18 garso įrašas.

CK 3.170 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje ypatingai ginama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad skolininkė I. L., A. S. susirgus, neinformavo apie tai N. A. N. S. ir nesudarė sąlygų išieškotojui N. A. N. S. aplankyti vaiką (jų dukrą A.) jo buvimo vietoje, tuo pažeisdama teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Jokių įrodymų pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, suinteresuotas asmuo I. L. teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). 2017-10-19 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto I. L. neskundė. Pažymėtina, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga, vykdyti kitas CPK jam nustatytas pareigas (CPK 644 straipsnio 1 punktas, 4 punktas, 6 punktas). Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.

Skolininkei I. L. jau buvo skirta bauda vykdymo procese: Kauno apygardos teismo nutartimi, pakeitus Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį, ir Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi. Vykdomojoje byloje yra nekorektiškas I. L. raštas-lydraštis, siunčiant informaciją antstolei apie baudos sumokėjimą.

Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Todėl baudos, kaip priemonės, palengvinančios vykdymo procesą už antstolio patvarkymo nevykdymą, skyrimas šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Sprendžiant klausimą dėl antstolio patvarkymo reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias pažeidimo pobūdį ir turinčias reikšmės baudos dydžiui. Pažymėtina, kad nustatant skirtinos baudos dydį, svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą. Sprendimo neįvykdymas konstatuotas 2017 m. spalio 19 d.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje (šiuo metu CPK 771 straipsnio 6 dalis) nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

Pareiškėja prašė skirti baudą vadovaujantis CPK 771 straipsniu. Kasacinis teismas ne kartą konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes. Teismas, parinkdamas baudos dydį, nėra saistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais, tačiau kiekvienu atveju privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) ir nustatydamas skirtinos baudos dydį turi atsižvelgti į tai, kad ji nebūtų per didelė, tačiau svarbu, kad bauda atliktų drausminamąją ir skatinamąją funkcijas. Teismas, įvertinęs ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, teismo sprendimo nevykdymo trukmę, į tai, kad jau anksčiau yra fiksuoti keli to paties sprendimo nevykdymo faktai ir Kauno apygardos teismo nutartyje pažymėta, ,,kad tai sudaro pagrindą spęsti, jog ji (I. L.) nėra suinteresuota operatyviu vykdymo procesu“, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais konstatuoja, kad I. L. skirtina didesnė nei galimos skirti vienkartinės baudos vidurkis, vienkartinė 200 Eur dydžio bauda už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą, išieškotojo N. A. N. S. naudai.

Šiuo atveju būtina atkreipti šalių dėmesį į tą aplinkybę, jog tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi buvo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, ar ne (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Iškilus teismo nutartyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, vaiko tėvai turėjo vadovautis aukščiau nurodytomis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimo sprendimą abipusių susitarimu, atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus. Visus ateityje kylančius klausimus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu, šalims rekomenduotina spręsti tarpusavyje, derinant savo interesus ir užtikrinant nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, siekiant užtikrinti, jog vaikas šiame procese patirtų kaip galima mažesnę įtampą, stresą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

antstolės Janės Jakimavičienės prašymą tenkinti.

Skirti I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą už Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo nevykdymą civilinėje byloje 2-208-547/2017 (keista 2015-12-17 Kauno apygardos teismo nutartimi), išieškotojo N. A. N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.