Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant ieškovui S. M., ieškovo atstovui advokatui Arvydui Peneliui, atsakovei V. M., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, VTAS atstovei Virginijai Ruplėnienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei V. M. bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

VTAS savo 2011-10-21 d. išvadoje nurodo, jog ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų (b.l. 37-38). VTAS savo 2011-12-27 papildytoje išvadoje nurodo, kad 2011-12-22 nepilnametis D. M. paaiškino gyvenantis su motina jam įprastoje aplinkoje, lanko ketvirtą klasę pagrindinėje mokykloje ir papildomai dziudo treniruotes sporto mokykloje. Tėtis išvykęs į Norvegiją ir dėl šios priežasties jie bendrauja rečiau. Įprastai su tėčiu bendrauja du-tris kartus per mėnesį „Skype“, bet bendrauti norėtų dar dažniau. Vykti į Norvegiją pas tėtį sutiktų tik tuo atveju, jei kartu vyktų mama. Džiaugtųsi, jei atvykęs į Lietuvą tėtis jį aplankytų ne namuose, o kavinėje. Paskutinį kartą pas tėtį Norvegijoje svečiavosi prieš pusantrų metų, t.y. 2010 m. kovą, kai tėvai dar gyveno kartu. Skyrius palaiko savo 2011-10-21 d. išvadą (b.l. 59-60).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2011-04-29 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta šalių V. M. ir S. M. santuoka. Jų sūnaus D. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove V. M., iš S. M. priteistas išlaikymas sūnaus D. išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Sūnaus ir tėvo bendravimo tvarka nebuvo nustatyta.

Ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra pagrįstas, kadangi tarp šalių kilus ginčui dėl to ir nenustačius ieškovo S. M. bendravimo su savo nepilnamečiu sūnumi tvarkos, būtų pažeidžiamos ne tik ieškovo teisės maksimalia apimtimi bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime, bet gali būti pažeidžiami ir nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kadangi tėvų tarpusavio nesutarimai dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant neigiamai veikia vaiką, jo psichinę bei fizinę sveikatą. Minėta nuostata yra išsakyta ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b.l. 37-38).

LR CK 3.161 str. 3 d. įtvirtinta vaiko teisė gyventi kartu su savo tėvais, būti auklėjamu ir aprūpinamu savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar jie gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaiko teisei būti auklėjamam savo tėvų užtikrinti nustatyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, šie gyvena kartu ar skyrium. Taigi teisė auklėti vaiką neatskiriama nuo kitų tėvų teisių ir gali būti užtikrinama tik kai nėra pažeidžiamos kitos tėvų teisės. Vaikas gali būti auklėjamas tik tėvams su juo tiesiogiai bendraujant. Taigi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Minėta nuostata įtvirtinta LR CK 3.170 str. 1 d., kur nurodyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Taigi tėvai turi tokią pačią teisę bendrauti su savo vaiku. Tėvams nutraukus santuoką, būtina sudaryti sąlygas vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, bendrauti su vaiku, o kitas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, privalo sudaryti sąlygas antrajam bendrauti su vaiku ir taip užtikrinti kitos teisės – auklėti savo vaiką, įgyvendinimą. Pažeidus tėvų teisę bendrauti su vaiku, būtų pažeidžiama ir jų teisė auklėti savo vaiką. Minėtos teisės ir pareigos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir dažnai yra priešpriešinės, t.y. tėvų pareiga atitinka atitinkamai vaikų teisę, o vaikų teisė atitinka tėvų pareigą. Taigi ir šiuo atveju tėvų pareiga auklėti vaikus ir su jais bendrauti atitinka vaikų teisę būti auklėjamiems savo tėvų bei su jais bendrauti. Minėtos tėvų teisės ir pareigos yra lygios, užtikrina tėvų valdžios lygybės principą, tačiau turi būti įgyvendinamos ir vykdomos vadovaujantis vaiko teisių prioriteto principu. Vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvais, nesvarbu kur jie gyventų, išskyrus, jei bendravimas su jais gali pakenkti vaikui. Taip pat ir tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi imtis visų priemonių užtikrinti kito tėvo bendravimą su vaiku, nekliudyti tam, nes, priešingu atveju, taip būtų pažeistos ne tik skyrium gyvenančio tėvo, bet ir vaiko teisės. LR CK 3.175 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgia į vaiko interesus ir sudaro galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju motinai ar tėvui, gyvenančiam skyrium, būtina sudaryti maksimalias galimybes dalyvauti auklėjant vaiką ir bendrauti su juo, tačiau toks bendravimas jokiu būdu neturi atimti ar sumažinti galimybių bendrauti su vaiku ar auklėti jį to iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas S. M. turi teisę ir pareigą bendrauti su savo sūnumi D. ir dalyvauti jį auklėjant, o D. turi teisę matytis su savo tėvu, bendrauti su juo bei būti jo auklėjamas. Abiejų tėvų teisės ir pareigos jų vaiko atžvilgiu yra lygios, todėl negali būti teikiamas prioritetas vienam iš tėvų, nebent tai sąlygotų būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Atsakovė, neprieštaraudama maksimaliam tėvo bendravimui su vaiku Lietuvoje, kaip pagrindinę priežastį dėl ko vaikas negali vykti pas tėvą į Norvegiją nurodo jo sveikatos būklę. Vaikas serga bronchine astma, ir, jos nuomone, tėvas nesugebės suteikti vaikui tinkamą pagalbą, o tai pažeistų vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja B. ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja slaugai ir psichologė A. G. parodė, kad D. M. pas ją lankėsi 2004-2006 metais dėl jo raidos sutrikimo, buvo konsultuotas logopedo, pediatro, psichologo, tai buvo labai seniai. Vaikas, kiek pamena ateidavo noriai, jį atvesdavo tėvai, viskas vyko sklandžiai. 2009-03-12 mėn. mama prašė pabendrauti su vaiku dėl krizės šeimoje, nes jam būdavo kaltės, vienišumo jausmas, berniukui buvo taikoma pažinti pyktį, jam per žaidimą, per bendravimą buvo mokoma pažinimo, bendravimo, vaikas buvo sumaištyje, kai tėvai išgyveno skyrybas, pas mamą buvo daug pykčio tėčiui, o tėčio mamai, tad vaikas buvo pasimetęs. Nuo 2009 m. vaiko nematė. Kai šeima skiriasi, nesutaria vyras ir moteris, bet mama ir tėtis turi sutarti dėl vaiko. Vaikui yra labai skaudu dėl tėvų. Kiek žino, vaikas gyvena šiuo metu su mama, vaikui svarbu šiuo metu, kad su juo pabendrautų namų aplinkoje. Šiuo metu mama yra vaikui ir mama, ir tėtis vienu metu. Mėnuo laiko išvykimas vaiko pas tėtį, gal per ilgas laikas, gal savaitei gali išvykti, ne ilgiau. Vaikas kalbasi su tėvu ir mama. Tėvas ir mama yra, iš vaiko jų niekas neatima. Vaiko tolimesniam vystymuisi reikalingas bendravimas su tėvu, jam reikia tėvo, bet turi būti užtikrinamas vaiko saugumas, tėtis ar mama neturi nuteikinėti vaiką prieš mamą ar tėtį, tuomet vaikas jaučiasi ne saugus. Vaikas labai jaučia, jis nori prisiglausti. Kiekvienas vaikas turi mamą ir tėtį, vyro ir moters santykiai yra kitas reikalas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoja A. L. paaiškino, kad dirba P. konsultacijoje vaikų skyriuje. S. M. nėra mačiusi, V. M. pažįsta nedaug, nes yra tik konsultantė, pas ją lankosi nuo 2011-03 mėn. juos matė gal 11-14 kartų. Yra skiriamas nuolatinis gydymas, vaistai skiriami dviejų rūšių, vaistų pats vaikas išgerti nesugeba, reikalinga suaugusio žmogaus kontrolė. Vaikui apsunkintas kvėpavimas, nosies užgulimas, gydomas ambulatorinėmis sąlygomis. Vaikui nuo kai kurių maisto produktų beriama oda. Vaikui diagnozuota ir alerginė sloga. Turi gerla refliuksą – tai kai vaikas turi psichologinę problemą, kai iš skrandžio turinys pilamas per stemplę atgal. Įmanoma vaikus pastebėti, kai vaikai yra ypač jautrūs iš jų išvaizdos. Iš karto pamatė, kad vaikas turi problemų. Prižiūrint vaiką suaugusiam reikia turėti žinių, kaip vartoti vaistus. Vaistus geriant reikia žinoti, kaip juos geriant reikia įkvėpti, kaip gerti dozes, kada gali paūmėti liga. V. M. turi tokias žinias. S. M. šiandien mato pirmą kartą, ar jis turi tokias pat žinias kaip V. M., negali pasakyti. Jei tėtis turėtų pakankamai žinių apie vaiko sveikatą, galima būtų vaiką patikėti ir tėčiui. Šiuo metu vaikui 11 metų, jis dar mažas. Tik nuo 18 metų vaikas pats gali valdyti ir kontroliuoti savo ligą, kad sugebėtų pats vartoti vaistus. Vaiko bėrimų nematė, bet bėrimai buvo nuo neįprastų maisto produktų. Alerginės reakcijos vaikui nėra, bet jam yra netoleravimas tam tikro produkto. Laikui bėgant galima išsiaiškinti nuo kokio maisto produkto vaiką beria. Kai vyksta rekomendacijos su klientu, aiškinasi kaip jautėsi vaikas, kai jo nematė, numatyti paūmėjimų neįmanoma. Kartais paūmėjimai būna dažni, o kartais reti. Med. išsilavinimo prižiūrint vaiką nereikia, bet reikia pažinti ligą ir žinoti kaip ją gydyti, nes būna paūmėjimai, būna, kad vaikas nesugeba nei įkvėpti, nei iškvėpti, tad reikia turėti žinių apie ligą, jos priežiūrą. Pirmiausiai nori pabendrauti su tėvu ir tuomet gali pasakyti, ar tėtis sugebėtų prižiūrėti vaiką, galima pas ją atvykti pasimokyti pažinti ligą ir mokėti ją gydyti. P. yra mokyklėlė, kur ne darbo metu, mokomasi kaip duoti vaistus, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Asmeniškai reikia susitikti su S. M.. Yra būtinas jos leidimas vaikui išvykti. Prieš vaikui išvykstant atlieka specialius tyrimus. Būna taip, kad atsitinka užsienyje neprognozuojami, nenumatyti atvejai – ištinka priepuoliai, tad turi bendrauti ir žinoti vaiko būseną.

Gydytoja A. L. parodė, kad specialių med. žinių slaugant D. M. nereikia, reikia tik mokėti atpažinti simptomus, nebendraudamas su vaiku ieškovas tokių įgūdžių neįgis. Liudytoja taip pat paaiškino, kad D. liga yra psichologinio pobūdžio, jis turi psichologinių problemų.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. M., ieškovo sutuoktinė, parodė, kad ji skatina, kad tėvas bendrautų su vaiku. Sąlygos geros Norvegijoje, o ypač sergančiam vaikui. Turi savo namą, važiuoja į kalnus, vaikui būtų smagu. Žino, kad berniukas turi bronchinę astmą. Jau susisiekė su vaiką gydančia gydytoja, ji pakonsultuos, kaip prižiūrėti vaiką, Norvegijoje turi draugų, dirbančių medicinos srityje, vaikui būtų saugios sąlygos būti Norvegijoje. Mano, kad santykiai gan įtempti ir jei vėl sueis ieškovas su atsakove į vieną vietą, vaikui ta situacija nebūtų gera. Jei mama susiras vietą, patalpas kur gyventi atvykus į Norvegiją, ji neprieštarauja, kad ji atvyktų kartu su vaiku, bet į namus, kad ji atvyktų, nenorėtų. Norvegijoje yra daug geresnis klimatas, vaikus atveža į Norvegiją kaip į sanatoriją, nes oras grynas. Dirba nuo 4 ryto iki 12 val. dienos, išsilavinimas-aukštasis universitetinis, mokslas surištas su chemija. Šiuo metu su vyro sūnumi bendravimo nėra, nes nesinori aštrinti jo mamos ir tėvo santykių. Mano, kad su ieškovo sūnumi rastų bendrą kalbą.

Posėdžio metu, nedalyvaujant tėvams, buvo išklausytas D. M.. Tik įėjęs į salę, pirmininkaujančiai nespėjus užduoti jam jokio klausimo, D. papasakojo, kad „gyvenu gerai, tėvas manimi nesirūpina, man pradėjo ausį skaudėti, užvakar pradėjo ausį paskaudėti. Norėčiau plokštelės, taip sakė dantistė, tai kainuos 500 litų. Aš nevažiuosiu į tą Norvegiją, nes ten jau buvau, kai buvau mažas, ten nevažiuosiu, nes tėtis manimi nesirūpina, nežinau kodėl jis manimi nesirūpina, su juo mažai bendrauju skaipu, jis man nepaskambina. Tėtis retai man skaipu paskambina“. Atsakydamas į klausimus D. paaiškino, kad jam mokslas sekasi gerai, buvo K. zoologijos muziejuje su draugais, visą dieną, be mamos, normaliai jaučiasi kai serga, o kai neserga - puikiai. Iki gegužės 1 dienos nebuvo atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų, o dabar atleido, nes serga bronchine astma, nes pablogėjo sveikata, bet į mokyklą ėjo. Tėčio pasiilgsta. Nenori pas tėtį važiuoti į Norvegiją, su tėčiu norėtų pabūti. Tėtis būna geras. Pernai iš jo gavo dovanų, jis nupirko Žinyną. Yra buvęs pas tėtį Norvegijoje, kai buvo mažas, pamena, kad su keltu plaukė, o kitą kartą skrido su lėktuvu. Pas tėtį patiko. Pas tėtį į Norvegiją nenori, nes tėtis nesirūpina, taip sakė mama. Jis pats nejaučia, kad rūpinasi, jis nesirūpina ir tiek. Nežino, ar mama gauna pinigėlių iš tėčio. Nenori į tą Norvegiją ir nenori skaudinti mamos, nes ji iš karto apsiverks, nes mama sakė, kad „aš nevažiuosiu į Norvegiją“. Kai būna ligos paūmėjimas, reikia inhaliuoti vaistus, bet kai nebūna paūmėjimo reikia vienąkart vartoti vaistus, o per paūmėjimą - du kartus. Žino, kokius vaistus reikia vartoti, kartais pamiršta vaistus, bet pats pakvėpuoja. Reikia procedūras daryti kiekvieną dieną, du kartus per dieną reikia purkšti vaistus. Tėtis matė kaip inhaliavo, jis gal mokėtų padėti vartoti vaistus, daryti procedūras. Vakar buvo ekskursijoje visą dieną be mamos, be mamos apsiėjo puikiai. Pas tėtį vykti nenori, atsisakytų ten vykti. Mama nenori, kad jį išsivežtų į Norvegiją net ir trumpam, net savaitei, juk serga, jam gali sustiprėti liga ir turėtų ligoninėje gulėti.

Teismo nuomone, atsakovės reikalavimas nustatyti tokią bendravimo tėvo su vaiku tvarką, kai tėvas negali bendrauti su vaiku savo gyvenamojoje vietoje, yra taikytina tik kraštutiniu atveju, kai bendravimus su sūnumi keltų D. ypač didelių neigiamų pasekmių, kenktų jo fizinei ir psichinei sveikatai ar turėtų kitokį neigiamą poveikį. Teismo manymu, tokių aplinkybių civilinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Priešingai - vaiko psichinei ir fizinei sveikatai, jo santykiams su tėvais, neigiamą poveikį daro ieškovo ir atsakovės tarpusavio nesutarimai ir ginčai. Leidžiant tėvui tik minimaliai bendrauti su vaiku, iškiltų grėsmė tėvui ir sūnui prarasti tarpusavio ryšį, jis galėtų visiškai nutrūkti, o tai galėtų pažeisti ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir to vieno iš tėvų, kuriam uždrausta matytis su savo vaiku, t.y. ieškovo teises ir teisėtus interesus. Kaip matyti iš civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus tarpusavio santykiai dėl nepastovaus, nesistemingo bendravimo, taip pat konfliktinių atsakovės ir ieškovo tarpusavio santykių jau ir taip yra sudėtingi, kas kelia grėsmę ieškovą ir sūnų siejančiam ryšiui. Prižiūrėti sergantį vaiką nereikia specialių medicininių žinių, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas negalėtų pasirūpinti vaiku ar kad jo gyvenamojoje vietoje vaikui nebūtų suteikta medicininė pagalba.

VŠĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos 2012-01-10 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų apie suteiktą psichologinio konsultavimo paslaugą“, nurodoma, kad konsultavimo metu išryškėjo D. poreikis išlaikyti artimus ryšius su visais šeimos nariais, netiesiogiai vaikas kalba apie mamos liūdesį dėl šeimos praradimo, stipriai išryškėjo berniuko susitapatinimas su mama, į asmeninio pobūdžio klausimus apie jo autentiškus norus, savijautą ar asmeninę nuomonę atsako mamos žodžiais, nuolat kartoja, kad nenori vienas vykti pas tėtį, nes serga. Tikėtina, kad vaikas išgyvena vidinį konfliktą tarp poreikio bendrauti su abiem tėvais ir natūralaus vaiko noro įtikti motinai, nuo kurios yra priklausomas. Užsitęsę tėvų tarpusavio konfliktai stabdo vaiko saugumo jausmo atsistatymą bei raidos procesą (b.l. 80).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, teismo manymu, ieškovui turi būti sudarytos sąlygos maksimaliai matytis, bendrauti su savo vaiku, netrukdomai dalyvauti jo auklėjime. Berniukui būtinas bendravimas su tėvu, kad būtų patenkinti jo prioritetiniai poreikiai – jaustis saugiai.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į šalių paaiškinimus, išsakytus teismo posėdžio metu, taip pat į išvadą teikiančios institucijos atstovo byloje pateiktą išvadą ir išreikštą nuomonę teismo posėdžio metu, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, išklausęs vaiko nuomonės, mano, jog yra tikslinga nustatyti ieškovo S. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M. tvarką, tačiau kitokią, nei kad ieškiniu prašė ieškovas, kadangi ieškovo reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog yra tikslinga ieškovui S. M. vienam (neprižiūrint atsakovei) leisti bendrauti su vaiku 1 savaitę per mėnesį, informuojant atsakovę apie būsimą susitikimą ne vėliau kaip prieš 1 savaitę. Ieškovas turi dėti pastangas grįžęs į Lietuvą daugiau laiko praleisti su sūnumi jam įprastoje aplinkoje, netrikdant vaikui įprasto lavinimo ir mokymosi proceso.

Ieškovas teismo prašė nustatyti, jog jis turi teisę vieną kartą per du metus kartu praleisti šventes ir atmintinas dienas (pavyzdžiui, sūnaus gimimo diena, ieškovo gimimo diena, Tėvo diena, Šv. Velykos, Joninės, Mindaugo karūnavimo diena, Šv. Kalėdos, Visų Šventųjų ir Vėlinių dienos bei kitos šventės). Kadangi nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti ribojamas ieškovo bendravimas su savo nepilnamečiu vaiku, teismo nuomone, tikslinga nustatyti, jog ieškovas su savo sūnumi bendrauja kas antras Lietuvos Respublikos valstybines šventes (jų sąrašas ir data nustatyta LR Darbo kodekso 162 straipsnyje) o apie pageidavimą susitikti su vaiku jis turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 savaitę.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, tikslinga nustatyti, jog ieškovas savo sūnaus bet kokių mokymosi atostogų metu turi teisę su juo praleisti pusę tų atostogų trukmės, leidžiant ieškovui išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Apie pageidavimą susitikti su vaiku jo atostogų metu ieškovas turėtų informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 savaitę, o ketindamas išvykti į užsienį turi pranešti atsakovei numatomą kelionės datą ir vietą. Kadangi vaikams yra suteikiamos ne tik vasaros, bet ir rudens, žiemos bei pavasario atostogos, būtų nepagrįsta, nesąžininga ir neteisinga riboti ieškovo galimybes bendrauti su savo vaiku kitų atostogų, o ne tik vasaros atostogų, metu. Be to, atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu yra nurodžiusi, jog sutiktų, kad ieškovas su vaiku praleistų pusę jų trumpųjų mokslo metų atostogų laiko, o vasaros atostogų metu – 1 mėnesį. Taigi, atsakovė iš dalies sutinka, jog ieškovas turi teisę taip pat matytis ir visų kitų vaiko atostogų metu.

Teismo nuomone, tokia nustatyta bendravimo tvarka leis ieškovui daugiau bendrauti su vaiku, daryti įtaką jo savybėms, auklėjimui, ugdyti darbinius įgūdžius ir lavinimąsi, kartu leisti laisvalaikį, rūpintis sūnaus pažangumu, sveikata. Tačiau ieškovas turi, atsižvelgiant į dabartinį jo ir sūnaus santykių pobūdį, jam suteiktomis galimybėmis bendrauti su sūnumi naudotis teise auklėti sūnų ir bendrauti su juo atsižvelgdamas ne į išimtinai savo, o į sūnaus teisėtus interesus, jų nepažeidžiant. Ieškovo bendravimas su sūnumi turi būti didinamas palaipsniui. Teismo sprendimas dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo turi būti įgyvendinamas atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko interesus, o vaiko interesams reikalaujant, nepasiimti jo, nors tokia teisė yra numatyta teismo sprendime. Šiuos kriterijus ir teismų praktiką yra suformavęs Kauno apygardos teismas civ. byloje Nr. 2A-280-436/2009.

Pažymėtina ir tai, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Atsakovės reikalavimas nubausti ieškovą dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str. 1 d.) atmestinas, nes kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR CPK 5 str. 1 d.), o jo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis nenustatyta.

Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) ligoninė prašė priteisti jai 459,24 Lt negautų pajamų dėl b ylos nagrinėjimo. Teismo posėdžio metu buvo apklausta šios įstaigos gydytoja liudytoja A. L.. Toks prašymas netenkintinas, nes LR CPK 89 str., liudytojams sumokama už jų atsitraukimą nuo tiesioginio darbo už kiekvieną dėl teismo kvietimo sugaištą dieną. Liudytoja nepateikė paskaičiavimo, kiek turėjo išlaidų atvykdama į teismo posėdį, o negautos jos darbovietės pajamos negali būti pripažįstamos liudytojo patirtomis išlaidomis.

Šalys prašė priteisti viena iš kitos bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio (b.l. 8) ir 1000 Lt už advokato pagalbą (b.l. 77), 248,81 EUR (859,09 Lt) už kelionės išlaidas (b.l. 78).

Atsakovė sumokėjo 200 Lt už advokato pagalbą (b.l. 32).

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas tik iš dalies, teismas, atsižvelgiant į nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, mano, jog ieškovo ieškinys patenkintas pusiau, t.y. 50 procentų, todėl, vadovaujantis LR CPK 93 str. 2 d., nei vienai iš šalių nepriteistinos iš kitos šalies jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl tiek ieškovas, tiek ir atsakovė paliktini prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas mano, kad ieškinys patenkintas 50 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 69,50 Lt žyminio mokesčio.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - priteisiamos iš abiejų šalių lygiomis dalimis (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad:

1. Ieškovas S. M. (toliau – ieškovas) turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. M. (toliau – sūnumi) 1 (vieną) savaitę per mėnesį, informuojant atsakovę V. M. (toliau – atsakovę) apie būsimą susitikimą ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę. Ieškovas turi teisę su savo sūnumi bendrauti vienas, neprižiūrint atsakovei.

2. Ieškovas turi teisę bendrauti su savo sūnumi kas antras Lietuvos Respublikos valstybines šventes, o apie pageidavimą susitikti su vaiku jis turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę;

3. Ieškovas savo sūnaus bet kokių mokymosi atostogų metu turi teisę su juo praleisti pusę tų atostogų trukmės. Ieškovas turi teisę minėtų bendravimų metu išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Apie pageidavimą susitikti su vaiku jo atostogų metu ieškovas turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę, o ketindamas išvykti į užsienį turi pranešti atsakovei numatomą kelionės datą ir vietą.

Priteisti iš V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 69,50 Lt žyminio mokesčio S. M., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 25 Lt 52 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.