Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-06-06 · Civilinė byla Nr. 2-22-847/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-06
Bylos Nr.
2-22-847/2012
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00898-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valentina Paliulionienė
Ieškovas
S. M.
Atsakovas
V. M.
Išvadą teikia
Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Arvydas Penelis, Algimantas Kolpertas
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-22-847/2012(Proceso Nr. 2-32-3-00898-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3; 113.8 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 6 d.Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant ieškovui S. M., ieškovo atstovui advokatui Arvydui Peneliui, atsakovei V. M., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, VTAS atstovei Virginijai Ruplėnienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei V. M. bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė ieškinį (b.l. 3-5), kuriuo prašo nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011-04-29 teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. M., sūnaus išlaikymui iš jo (ieškovo) priteista po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Po santuokos nutraukimo neturi galimybių matytis ir bendrauti su sūnumi tiek, kiek pageidautų. Pats kelis metus gyvena ir dirba Norvegijoje. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašymu vasaros atostogų metu leisti vaikui ir tėvui pabūti drauge, pakeliauti po Lietuvą ir nuvykti į Norvegiją, nes ieškovas norėjo, kad šioje valstybėje vaikas susipažintų su ieškovo namais ir aplinka. Kadangi nori su sūnumi palaikyti nuolatinius artimus ryšius, gražiuoju su atsakove dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria, dėl šios priežasties kreipiasi į teismą. Prašo nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką: „1.1. S. M. turi teisę praleisti su D. M. vienodą skaičių jo 2012 m. vasaros atostogų dienų. S. M. savo nuožiūra praleidžia su sūnumi pirmąją pusę jo atostogų laiko, atsakovė – antrąją pusę atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės. Sekančiais metais atsakovė savo nuožiūra praleidžia su sūnumi pirmąją pusę jo atostogų laiko, o ieškovas – antrąją pusę atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės. Atostogų, kurias sūnus leidžia su kiekvienu iš tėvų, metu tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu būna sūnus, turi teisę išvykti su juo į užsienį be papildomo kito iš tėvų informavimo, jeigu buvimo užsienyje trukmė neviršija atostogų laiko, nustatyto šiame punkte. 1.2. S. M. turi teisę praleisti su D. M. vienodą skaičių jo rudens, žiemos ir pavasario atostogų dienų. 1.3. S. M. turi teisę praleisti su sūnumi visų savo kasmetinių atostogų laiko, apie atostogų laiką ir trukmę įspėdamas atsakovę prieš mėnesį. Jei šis laikotarpis sutaptų su atsakovei tenkančio praleisti laiko su sūnumi metu, ieškovas netenka teisės į sekantį pagal grafiką sūnaus atostogų laiko. 1.4. S. M. turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomas jis atsakovės gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje. 1.5. Pasikeitus sūnaus mokymo ar gydymo įstaigai atsakovė privalo apie tai telefonu informuoti ieškovą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo. 1.6. S. M. turi teisę paimti sūnų ne rečiau kaip vieną kartą per du metus kartu praleisti šventes ir atmintinas dienas (pavyzdžiui, sūnaus gimimo diena, ieškovo gimimo diena, Tėvo diena, Šv. Velykos, Joninės, Mindaugo karūnavimo diena, Šv. Kalėdos, Visų Šventųjų ir Vėlinių dienos bei kitos šventės)“.

Ieškovo paaiškinimu, ieškinyje keliamus reikalavimus palaiko.

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad su atsakove išsituokė, tuo vaikui padarė daug žalos. Iš žmonos priešiškumo, iš keršto norėjimo, atsakovė ėmė trukdyti bendrauti su vaiku. Lietuvoje būna tik 3 savaites per metus, ir tik tuomet gali pasimatyti su vaiku, bet atsakovė riboja susitikimus. Jos prašo, kad leistų išsivežti nors pusdieniui vaiką, bet ji tik jai esant leidžia bendrauti su vaiku. Kai skambina vaikui ir jam užduoda kokį klausimą, atsakovė sako sūnui ką turi ieškovui sakyti, neiškentusi ji prilekia prie skaipo ir ima šaukti ant ieškovo. Mano, jog žmonos psichologinis spaudimas yra sūnaus ligos priežastis. Atsakovė nežino, ką turi sakyti vaikui ar ne. Paprašius atsakovės leisti pusdieniui išsivežti vaiką, ji neleidžia, nes ji sako, „jei su manimi negyveni - negausi ir vaiko“. Pasiilgsta sūnaus, nori su juo bendrauti, nori bendrauti ne prie žmonos, kuri pastoviai jo atžvilgiu sako pastabas. Ji sako, jog sūnui liepia bendrauti su tečiu, bet yra visiškai priešingai. Gydytoja atsakė, jog ieškovui reikia turėti tam tikrus įgūdžius, kad galėtų išsivežti sūnų, tą padarys, nuvyks pas gydytoją, bendrautų su gydytojais, su žmona. Norvegijoje dirba legaliai, yra draustas sveikatos draudimu, drausti ir jo šeimos nariai, tad bet kada, jei kas nutiktų, gali kreiptis į gydytojus. Labai trokšta nusivežti sūnų, jam ten nupirko dviratį, aprūpintų jį kompiuteriu, sudarytų sąlygas kuo daugiau pamatyti, nuvyktų kartu prie jūros, prie fiordų, ten jis galėtų pabūti prie jūros. Norvegijoje geros oro sąlygos, grynas oras, ten oras nėra užterštas, daug kalnų, daug miškų, tad nemano, jog sūnaus sveikatą paveiktų neigiamai. Prašo nustatyti bendravimą tokį, kokį prašo ieškinyje, galėtų būti pereinamas laikotarpis, kaip siūlo atsakovė. Pavyzdžiui, per Velykų atostogas, kai bus Lietuvoje, galėtų pabūti su sūnumi, su juo pabūtų pas gydytojus, išklausytų gydytojos nurodymus, turėtų kažkokias instrukcijas. Su vaiku paskutinis bendravimas buvo 2011 m. per Velykas, su sūnumi ir atsakove pabendravo apie valandą. Vaikui atvežė žaislą, jis nenustygo vietoje, prašėsi namo, bet ne todėl, kad nenorėjo su ieškovu bendrauti.

2011 m. rugpjūčio mėn. buvo Lietuvoje, skambino atsakovei, norėjo pabendrauti su vaiku, bet atsakovė neleido. Jei bevežant sūnų į Norvegiją, jis pareikštų, jog nori pas mamą, mano, jog jį grąžintų, bet nesako, jog taip staiga jį išsivežtų. Vaiką galėtų nusivežti trumpesniam laikui, ne visoms jo atostogoms. Kai atvyksta į Lietuvą ilgesniam laikui sūnui nesuteiktų ilgesnių gyvenimo sąlygų čia, Lietuvoje, bet galėtų dieną praleisti laiką su juo. Bendravimo tvarką galima nustatyti pagal ieškinį, kur parašyta maksimali programa. Sūnaus atostogų metu norėtų sūnų išsivežti ilgesniam laikui, Lietuvoje sūnų gali išsivežti į D.. Posėdžio dieną dar nederino su atsakove susitikimo su sūnumi, nes su atsakove nebendrauja, į B. atvyko tik šiąnakt. Pusantro mėnesio ilgiausiai per vasarą pasiimtų vaiką į Norvegiją. Jo pajamos leidžia nusamdyti žmogų, kuris prižiūrėtų vaiką, kai dirbtų Norvegijoje. Lietuvoje taip pat dažnai būna vaikas vienas namuose. Susituokęs, Norvegijoje gyvena su žmona, ji bandė vienąkart per skaipą bendrauti su ieškovo sūnumi, bet gyvai bendravimo nebuvo. Kai vyko skyrybų procesas, sūnus matė ieškovo žmonos nuotraukas, sakė, jog myli tą moterį. Žmona geranoriškai žiūri į tai, kad sūnus atvyktų pas juos ar net apsigyventų, jei būtų toks reikalas. Yra numatęs kas prižiūrėtų ieškovo sūnų, kai jis dirbtų. Sūnus yra ieškovo, jis mano, kad turi pareigą prižiūrėti ir auklėti sūnų. Atsakovė perdėtai bendrauja su sūnumi, jam nori parodyti, jog yra ir kitoks bendravimas, kitoks gyvenimas, ne tik mamos – sūnaus. Bendravimą su sūnumi pradėdavo nuo skambučio motinai. Su atsakovės leidimu su sūnumi praleisdavo tik valandas. Visad norėjo išsivežti vaiką į Norvegiją, bet tam kliudė atsakovė. Ištuokos metu nesprendė klausimo dėl bendravimo su vaiku, nežino, gal nesusikalbėjo su savo atstovu. Neturi galimybės pateikti įrodymų, kad atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su sūnumi. Nežino, kaip pasireiškia pirmieji astmos požymiai. Kaip supranta, pirmiausiai vaikas ima dusti ir atsiranda specifinis kosulys, yra tekę matyti šiuos požymius. Vaikas alergiškas maisto produktams, kur yra cheminių junginių, tai žino iš bendravimo. Nežino, ar vaikas alergiškas mango vaisiams. Ieškovas dės pastangas susitikti su gydytojais ir išmoks prižiūrėti vaiką, pažins jo ligą. Šią dieną nesiekia pasiimti vaiko, iki vasaros pradžios bus pasiruošęs pasiimti vaiką. Ištuokos procesas baigėsi vasarą, o rudenį padavė ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Žmona lietuvė, per atostogas atvyks abu. Visada pasiruošęs susitikti su vaiku, bet tai priklauso nuo atsakovės.

2012-04-05 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad po praeito teismo posėdžio susitiko su sūnumi dalyvaujant Vaiko teisių skyriaus atstovei, atsakovė netrukdė bendrauti, po to bendravo su sūnumi internetu, nes nebuvo atvykęs į Lietuvą. Susiderino susitikimą su gydytoja, kuri gydo sūnų.

2012-05-18 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad buvo susitikęs su gydytoja A. L., konsultavosi, ji sakė, kad rugpjūčio mėnesiais mažiausia tikimybė, kad liga paūmės, galima orientuotis atostogoms į antrą vasaros pusę. Jis negali rūpintis sūnumi per atstumą, nes jo mama ima šaukti ir su ja negalima susikalbėti. Nenori bendravimo per prievartą, reikia tik geranoriško susitarimo, iš anksto suderinus sąlygas, visas sūnaus kelionės išlaidas dengtų jis pats. Prašo ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir nurodė, kad jo atstovaujamasis nereikalauja daugiau, negu jam suteikta įstatyminė ir prigimtinė teisė. Susiklosčius, kad tėčiui išvykus iš Lietuvos, vaiko kasdienė priežiūra ir rūpesčiai juo tenka mamai, todėl ir ryšys su mama didelis. Vaiko apklausa parodė, kad vaikas yra mamos įtakojamas, tai patvirtina ir pačios atsakovės pateikti duomenys – poliklinikos išvada, kurioje nurodyta, kad atsakovė dar neatsikratė perdėto susirūpinimo sūnumi, jos emocinė būklė nukreipta į vaiko globą, perdėtas nenatūralus nukreipimas į vaiko ligą. Vaikas puikiai gali apsieiti be mamos. Jei nepavyktų vaiko įtikinti nuvykti pas tėtį, per keletą metų, turint teisę išvykti su vaiku atostogoms, tai įsigyvendintų, svarbu, kad tokią teisę tėtis turėtų. Jei vaikas nenorės, per prievartą nebus vežamas. Prašo tenkinti ieškinį, gal su išlyga, kad pirmus metus vaiko pasiėmimas nebūtų ilgas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b.l. 23-24) nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas niekada nėra teikęs jokių pasiūlymų, kaip norėtų bendrauti su vaiku, jie pakankamai nebendrauja. Atsakovės nuomone, ieškovas ketina vaiką pasiimti atostogoms nežinant atsakovei, tačiau ji esanti kartu su ja gyvenančio vaiko motina. Sutinka, kad ieškovas sūnų pasiimtų, bet privalo pateikti įrodymus, kad juo tinkamai pasirūpins, nes to reikalauja vaiko sveikata – jam 2004-2006 metais diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas, kalbos išraiškos sutrikimas, sūnus serga alergine bronchine astma, jam nuolatinė alerginė sloga. Taip pat neprieštarauja, jog ieškovas su sūnumi bendrautų Lietuvoje neribotai, bet žinant jai, ieškovas turėtų priprasti prie sūnaus ir bendrauti vaikui įprastoje aplinkoje, o tik po to pasiimti ilgesniam laikui. Reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo atmesti, nes ieškovui bendrauti su vaiku netrukdo, jos turtinė padėtis ypač sunki, yra paėmusi kreditą, ieškovas nevykdo teismo sprendimo, kuriuo iš ieškovo atsakovei santuokos nutraukimo byloje priteistos piniginės lėšos. Kadangi ieškovas piktnaudžiauja procesine teise ir reiškia visiškai nepagrįstą reikalavimą, todėl prašo jam skirti baudą.

Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2011-08-27 d. ieškovui atvykus į Lietuvą, ji nesulaukė iš jo jokių skambučių, su vaiku jis nebendravo. 2011 m. kovo mėn. buvo sūnui diagnozuotas astminis bronchitas, iš ieškovo nesulaukė jokios pagalbos. Jos nebuvo namie, kai tėtis supažindino sūnų su savo drauge, vaikas labai verkė, tėtis vaiko atsiprašė ir sakė, jog daugiau nebedarys taip. Vaiko sveikata po to labai pablogėjo, kreipėsi į gydytoją G. G.. Ieškovas paskutinį kartą matė vaiką gegužės mėnesį, tuomet padavė ieškovui pažymą iš gydytojo, kur buvo nurodytas vaiko gydymas. Vaikas suvalgė picą ir vis sakė, jog nori namo. Prašė, kad tėtis pasibūtų ilgiau su vaiku, bendrautų skaipu. Su sūnumi vyko į J., pasiūlė vykti drauge ir tėčiui. Prašė, kad tėtis nenutrauktų ryšio su vaiku, prašė, kad bendrautų pastoviai kiek tai įmanoma. Niekada nedraudė bendrauti sūnui su tėčiu. Kai ėmė mokytis, suteikė tėvui galimybes pasibūti su vaiku, buvo išvykusi visą mėnesį, bet ieškovas net neskambino, nesirūpino vaiku. Sūnui labai paūmėjo liga, sūnų buvo palikusi kaimynei. Visi sveikinimai sūnaus siųsti tėvui, buvo jos iniciatyva, atsakovė rūpinosi tuo, kad sūnus bendrautų su tėvu. Jau metai kaip serga vaikas, iš tėvo nesulaukia nieko: nei dovanų, nei žuvų taukų, o per skyrybas sakė, jog prižiūrės vaiką, padės. Vaikas jai pasakė, jog turi tėtį, bet jis blogas ir klausė, kada eisią ieškoti gero tėtuko, kokius turi ir klasės vaikai. Džiaugiasi, kad tėvui atsirado noras rūpintis vaiku. Šiai dienai ieškovas jai skolingas 1000 litų moralinės žalos, kreipėsi į Norvegijos teisėsaugą, tad jis šiuo metu turi reikalų su jais. Reikia jausti kiekvieną vaiko kvėpavimą, kad žinotum kada yra ritmo sutrikimas, be patirties to neįmanoma. Tris vasaras buvo Norvegijoje, veždavosi lagaminą pilną vaistų, nes ten maistas visas su E. Ieškovas pats muša, pats bėga, pats rėkia. Lietuvoje ieškovas tegul bendrauja su vaiku kiek tik to nori. Su vaiko tokia būsena negalima vaikui išvykti. Vaikui būna pastoviai ligos paūmėjimai. Jei galėtų kartu vykti ir į užsienį, suderinus su gydytojais, gal galima būtų išvykti. Sūnaus sveikata šiuo metu ne kokia. Pasibūti pas tėtį ir jei sveikata tai leistų, išleistų sūnų pas tėtį į Norvegiją. Šiuo metu vaikas negali išvykti į užsienį. Vaikas sportavo dziudo, jis labai nori sportuoti, bet apsirgo. Sūnus lanko fizinio pamokas, tik atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų būna kai liga paūmėja. Kai išvyksta į mokslus, samdo med. specialistą, vieno sūnaus nepalieka namie. Ji girdėjo, kaip vyksta bendravimas skaipu, vaikas atmetinėja tėvo skambučius, sakė, kad nenori bendrauti su tėčiu. Tėtis tolsta ir vaikas tolsta, viskas palaipsniui susitvarkys, vaikas stebi K. istoriją, klausia, ar ir dėl jo taip kovotų. Lietuvoje gali su vaiku bendrauti kiek nori ir kada nori, ji prisitaikys.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendravimo tvarką reikia nustatyti ir teismas turi nustatyti tokią tvarką, reikia leisti ieškovui maksimaliai bendrauti su vaiku. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad bendravimas su vaiku neturi kenkti vaiko interesams. Jei yra tam tikros abejonės, jas reikia vertinti, o kas būtų jei galėtų nukentėti vaiko interesai. Visada, jei yra nors mažesnė tikimybė, kad vaikas gali nukentėti, šitą tikimybę reikia vertinti, nes tik tokiu atveju gali būti apsaugoti vaiko interesai ir užkirstas kelias bet kokiam vaiko teisių pažeidimui. Atsakovė sutinka, kad būtų nustatytas maksimalus ieškovo bendravimas su vaiku, iš tiesų, tėvas turi bendrauti su vaiku. Siūlytų nustatyti maksimalų tėvo bendravimą su vaiku, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, kokiam tai laikui: kelioms dienoms, neribojant valandų skaičiaus, šeštadienį, sekmadienį patogiu laiku. Kas dėl kelionės į Norvegiją, mano, kad leidimas ieškovui išsivežti vaiką šiuo laiku, prieštarautų vaiko interesams. Nėra duomenų, kad ieškovas sugebėtų suteikti vaikui, esant reikalui, medicininę pagalbą ir kasdien pasirūpinti vaiku, tokios abejonės turi būti įvertintos ieškovo nenaudai. Reikia įvertinti ieškovo elgesį: kiek jis dėjo pastangų, kad būtų pasirengęs išsivežti vaiką, kiek jis bendravo su vaiku, ar teismas galėtų laikyti jo valandos ar dviejų bendravimą su vaiku pakankamu bendravimu, kad būti pasiruošusiam vaiką išsivežti iš jam įprastos socialinės aplinkos, nematant mamos ir neturint draugų. Siūlo atmesti reikalavimo dalį dėl leidimo išvykti ieškovui su vaiku į Norvegiją. Šioje vietoje reiktų remtis liudytojos A. L. parodymais, kur ji paaiškino, jog jei žmogus, būnantis šalia vaiko, žinių neturi, tai yra pavojus jo sveikatai. Ta aplinkybė, jog ieškovas sako, kad atsižvelgtų į vaiko nuomonę yra kritiška, nes sąlyginių sprendimų teismas priimti negali. Teismas gali tenkinti reikalavimą iš dalies, teismas gali nustatyti, jog, pavyzdžiui, vaikas gali vykti su tėvu į užsienį sulaukęs 14 metų. Vaikui šiuo metu yra 11 metų, o po 3 metų vaikas bus savarankiškesnis, jau bus aišku ar ieškovas vaiku rūpinosi, ar yra su vaiku atsiradę tampresni ryšiai, ar jis vykdys teismo sprendimą, ar stengsis bendrauti su vaiku Lietuvoje, ar stengsis su vaiku suartėti. Yra daug variantų. Yra iš vis galimybė atmesti reikalavimą. Galima po kelių metų leisti išsivežti vaiką į Norvegiją, galima teismo sprendime pasakyti, jog pasikeitus aplinkybėms turi teisę kreiptis iš naujo į teismą ir pateikti teismui įrodymus, jog yra pasirengęs išsivežti vaiką į Norvegiją. Šioje vietoje teismas šeimos bylose yra laisvas priimti sprendimą, tik teismo sprendimas turi būti būtų užtikrinantis vaiko, o ne tik tėvo teisę bendrauti su vaiku, bet kad ir būtų užtikrinamos vaiko teisės į saugią ateitį. Šis reikalavimas - užtikrinti vaiko teises yra žymiai svarbesnis. Teismas neturėtų ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovė visad sutiko ir skatino bendravimą su vaiku Lietuvoje, pats ieškovas neišnaudojo visų galimybių susitarti, prieš kreipiantis į teismą. Neišgirdęs argumentų, kad tėvui būtų trukdoma bendrauti su vaiku. Prašo priimant teismo sprendimą atsižvelgti į šalių elgesį bylinėjimosi metu, į tai, kad atsakovė neprieštarauja, jog teismas nustatytų maksimalų ieškovo bendravimą su vaiku, kad ieškovas priprastų prie vaiko ir jis galėtų vaiką išsivežti iš jam įprastos aplinkos. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies.

VTAS savo 2011-10-21 d. išvadoje nurodo, jog ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų (b.l. 37-38). VTAS savo 2011-12-27 papildytoje išvadoje nurodo, kad 2011-12-22 nepilnametis D. M. paaiškino gyvenantis su motina jam įprastoje aplinkoje, lanko ketvirtą klasę pagrindinėje mokykloje ir papildomai dziudo treniruotes sporto mokykloje. Tėtis išvykęs į Norvegiją ir dėl šios priežasties jie bendrauja rečiau. Įprastai su tėčiu bendrauja du-tris kartus per mėnesį „Skype“, bet bendrauti norėtų dar dažniau. Vykti į Norvegiją pas tėtį sutiktų tik tuo atveju, jei kartu vyktų mama. Džiaugtųsi, jei atvykęs į Lietuvą tėtis jį aplankytų ne namuose, o kavinėje. Paskutinį kartą pas tėtį Norvegijoje svečiavosi prieš pusantrų metų, t.y. 2010 m. kovą, kai tėvai dar gyveno kartu. Skyrius palaiko savo 2011-10-21 d. išvadą (b.l. 59-60).

Žemesnės instancijos teismas

2012-02-03 VTAS atvejo aprašyme nurodyta, kad tą dieną vyko vaiko ir tėvo susitikimas motinos namuose. Nepilnametis D. M. turi savo atskirą kambarį. Dvi su puse valandos tėvo ir vaiko bendravimas vyko ramiai ir geranoriškai. Susitikimo pabaigoje vaikas paaiškino, jog su tėčiu norėtų bendrauti dažniau, bet vykti į Norvegiją pas tėtį sutiktų, jei kartu vyktų mama. Vaikas su tėvu bendravo pakankamai noriai, todėl darytina išvada, kad ryšio palaikymas su tėvu vaikui yra svarbus (b.l. 97-98).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2011-04-29 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta šalių V. M. ir S. M. santuoka. Jų sūnaus D. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove V. M., iš S. M. priteistas išlaikymas sūnaus D. išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Sūnaus ir tėvo bendravimo tvarka nebuvo nustatyta.

Ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra pagrįstas, kadangi tarp šalių kilus ginčui dėl to ir nenustačius ieškovo S. M. bendravimo su savo nepilnamečiu sūnumi tvarkos, būtų pažeidžiamos ne tik ieškovo teisės maksimalia apimtimi bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime, bet gali būti pažeidžiami ir nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kadangi tėvų tarpusavio nesutarimai dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant neigiamai veikia vaiką, jo psichinę bei fizinę sveikatą. Minėta nuostata yra išsakyta ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b.l. 37-38).

Esminis ginčas tarp šalių kyla dėl to, ar ieškovas savo bendravimo su vaiku metu gali jį išsivežti į užsienį. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė išreiškė nuomonę, kad vaikas dėl savo ligos pobūdžio – bronchinės astmos – pas tėtį į Norvegiją gali vykti tik kartu su ja, t.y. išvykti pas tėtį be mamos negali, nors sutinka, kad Lietuvoje su vaiku ieškovas bendrautų be apribojimų, vyktų į sanatoriją ar poilsiautų kitur.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. nurodyta, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios, o tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (Žin., 1995-07-21, Nr. 60-1501) 3 str. 1 d. nurodyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Taigi ir sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, svarbiausia yra atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis priimant sprendimą šioje civilinėje byloje.

1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-807) 4 str. 1 d. 7 p. nurodyta, jog vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti jo tėvai ar kiti teisėti jo atstovai. Tėvai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo (6 str. 1 p.). Minėto įstatymo 9 str. 1 d. nurodyta, jog vaikas nuo gimimo momento turi teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Remiantis minėto įstatymo 21 str. tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, tėvai turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis, be to, abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

LR CK 3.156 str. nurodyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Taigi tėvų valdžia vaikui yra vienoda – tėvo ir motinos su savo vaikais susijusios teisės ir pareigos yra lygios. Tiek tėvas, tiek ir motina yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas. Net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl abiejų vienodo tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko išlaikymą, auklėjimą ir deramos raidos sąlygų sudarymą bei neigiamus tėvų valdžios įgyvendinimo padarinius. Tėvai vaiko auklėjimo, auginimo, išlaikymo ir kitus klausimus turi spręsti kartu susitarę, nes vaiko motinos ir vaiko tėvo teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kartu su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, už vaiko priežiūrą ir auklėjimą abu tėvai atsako vienodai. Jeigu tarp skyrium gyvenančių tėvų kyla ginčas dėl vaiko auklėjimo ir priežiūros, ginčai tarp tėvų sprendžiami taip, kad abiems tėvams būtų sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti auklėjant ir prižiūrint vaiką.

LR CK 3.161 str. 3 d. įtvirtinta vaiko teisė gyventi kartu su savo tėvais, būti auklėjamu ir aprūpinamu savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar jie gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaiko teisei būti auklėjamam savo tėvų užtikrinti nustatyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, šie gyvena kartu ar skyrium. Taigi teisė auklėti vaiką neatskiriama nuo kitų tėvų teisių ir gali būti užtikrinama tik kai nėra pažeidžiamos kitos tėvų teisės. Vaikas gali būti auklėjamas tik tėvams su juo tiesiogiai bendraujant. Taigi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Minėta nuostata įtvirtinta LR CK 3.170 str. 1 d., kur nurodyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Taigi tėvai turi tokią pačią teisę bendrauti su savo vaiku. Tėvams nutraukus santuoką, būtina sudaryti sąlygas vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, bendrauti su vaiku, o kitas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, privalo sudaryti sąlygas antrajam bendrauti su vaiku ir taip užtikrinti kitos teisės – auklėti savo vaiką, įgyvendinimą. Pažeidus tėvų teisę bendrauti su vaiku, būtų pažeidžiama ir jų teisė auklėti savo vaiką. Minėtos teisės ir pareigos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir dažnai yra priešpriešinės, t.y. tėvų pareiga atitinka atitinkamai vaikų teisę, o vaikų teisė atitinka tėvų pareigą. Taigi ir šiuo atveju tėvų pareiga auklėti vaikus ir su jais bendrauti atitinka vaikų teisę būti auklėjamiems savo tėvų bei su jais bendrauti. Minėtos tėvų teisės ir pareigos yra lygios, užtikrina tėvų valdžios lygybės principą, tačiau turi būti įgyvendinamos ir vykdomos vadovaujantis vaiko teisių prioriteto principu. Vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvais, nesvarbu kur jie gyventų, išskyrus, jei bendravimas su jais gali pakenkti vaikui. Taip pat ir tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi imtis visų priemonių užtikrinti kito tėvo bendravimą su vaiku, nekliudyti tam, nes, priešingu atveju, taip būtų pažeistos ne tik skyrium gyvenančio tėvo, bet ir vaiko teisės. LR CK 3.175 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgia į vaiko interesus ir sudaro galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju motinai ar tėvui, gyvenančiam skyrium, būtina sudaryti maksimalias galimybes dalyvauti auklėjant vaiką ir bendrauti su juo, tačiau toks bendravimas jokiu būdu neturi atimti ar sumažinti galimybių bendrauti su vaiku ar auklėti jį to iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas S. M. turi teisę ir pareigą bendrauti su savo sūnumi D. ir dalyvauti jį auklėjant, o D. turi teisę matytis su savo tėvu, bendrauti su juo bei būti jo auklėjamas. Abiejų tėvų teisės ir pareigos jų vaiko atžvilgiu yra lygios, todėl negali būti teikiamas prioritetas vienam iš tėvų, nebent tai sąlygotų būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Atsakovė, neprieštaraudama maksimaliam tėvo bendravimui su vaiku Lietuvoje, kaip pagrindinę priežastį dėl ko vaikas negali vykti pas tėvą į Norvegiją nurodo jo sveikatos būklę. Vaikas serga bronchine astma, ir, jos nuomone, tėvas nesugebės suteikti vaikui tinkamą pagalbą, o tai pažeistų vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja B. ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja slaugai ir psichologė A. G. parodė, kad D. M. pas ją lankėsi 2004-2006 metais dėl jo raidos sutrikimo, buvo konsultuotas logopedo, pediatro, psichologo, tai buvo labai seniai. Vaikas, kiek pamena ateidavo noriai, jį atvesdavo tėvai, viskas vyko sklandžiai. 2009-03-12 mėn. mama prašė pabendrauti su vaiku dėl krizės šeimoje, nes jam būdavo kaltės, vienišumo jausmas, berniukui buvo taikoma pažinti pyktį, jam per žaidimą, per bendravimą buvo mokoma pažinimo, bendravimo, vaikas buvo sumaištyje, kai tėvai išgyveno skyrybas, pas mamą buvo daug pykčio tėčiui, o tėčio mamai, tad vaikas buvo pasimetęs. Nuo 2009 m. vaiko nematė. Kai šeima skiriasi, nesutaria vyras ir moteris, bet mama ir tėtis turi sutarti dėl vaiko. Vaikui yra labai skaudu dėl tėvų. Kiek žino, vaikas gyvena šiuo metu su mama, vaikui svarbu šiuo metu, kad su juo pabendrautų namų aplinkoje. Šiuo metu mama yra vaikui ir mama, ir tėtis vienu metu. Mėnuo laiko išvykimas vaiko pas tėtį, gal per ilgas laikas, gal savaitei gali išvykti, ne ilgiau. Vaikas kalbasi su tėvu ir mama. Tėvas ir mama yra, iš vaiko jų niekas neatima. Vaiko tolimesniam vystymuisi reikalingas bendravimas su tėvu, jam reikia tėvo, bet turi būti užtikrinamas vaiko saugumas, tėtis ar mama neturi nuteikinėti vaiką prieš mamą ar tėtį, tuomet vaikas jaučiasi ne saugus. Vaikas labai jaučia, jis nori prisiglausti. Kiekvienas vaikas turi mamą ir tėtį, vyro ir moters santykiai yra kitas reikalas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoja A. L. paaiškino, kad dirba P. konsultacijoje vaikų skyriuje. S. M. nėra mačiusi, V. M. pažįsta nedaug, nes yra tik konsultantė, pas ją lankosi nuo 2011-03 mėn. juos matė gal 11-14 kartų. Yra skiriamas nuolatinis gydymas, vaistai skiriami dviejų rūšių, vaistų pats vaikas išgerti nesugeba, reikalinga suaugusio žmogaus kontrolė. Vaikui apsunkintas kvėpavimas, nosies užgulimas, gydomas ambulatorinėmis sąlygomis. Vaikui nuo kai kurių maisto produktų beriama oda. Vaikui diagnozuota ir alerginė sloga. Turi gerla refliuksą – tai kai vaikas turi psichologinę problemą, kai iš skrandžio turinys pilamas per stemplę atgal. Įmanoma vaikus pastebėti, kai vaikai yra ypač jautrūs iš jų išvaizdos. Iš karto pamatė, kad vaikas turi problemų. Prižiūrint vaiką suaugusiam reikia turėti žinių, kaip vartoti vaistus. Vaistus geriant reikia žinoti, kaip juos geriant reikia įkvėpti, kaip gerti dozes, kada gali paūmėti liga. V. M. turi tokias žinias. S. M. šiandien mato pirmą kartą, ar jis turi tokias pat žinias kaip V. M., negali pasakyti. Jei tėtis turėtų pakankamai žinių apie vaiko sveikatą, galima būtų vaiką patikėti ir tėčiui. Šiuo metu vaikui 11 metų, jis dar mažas. Tik nuo 18 metų vaikas pats gali valdyti ir kontroliuoti savo ligą, kad sugebėtų pats vartoti vaistus. Vaiko bėrimų nematė, bet bėrimai buvo nuo neįprastų maisto produktų. Alerginės reakcijos vaikui nėra, bet jam yra netoleravimas tam tikro produkto. Laikui bėgant galima išsiaiškinti nuo kokio maisto produkto vaiką beria. Kai vyksta rekomendacijos su klientu, aiškinasi kaip jautėsi vaikas, kai jo nematė, numatyti paūmėjimų neįmanoma. Kartais paūmėjimai būna dažni, o kartais reti. Med. išsilavinimo prižiūrint vaiką nereikia, bet reikia pažinti ligą ir žinoti kaip ją gydyti, nes būna paūmėjimai, būna, kad vaikas nesugeba nei įkvėpti, nei iškvėpti, tad reikia turėti žinių apie ligą, jos priežiūrą. Pirmiausiai nori pabendrauti su tėvu ir tuomet gali pasakyti, ar tėtis sugebėtų prižiūrėti vaiką, galima pas ją atvykti pasimokyti pažinti ligą ir mokėti ją gydyti. P. yra mokyklėlė, kur ne darbo metu, mokomasi kaip duoti vaistus, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Asmeniškai reikia susitikti su S. M.. Yra būtinas jos leidimas vaikui išvykti. Prieš vaikui išvykstant atlieka specialius tyrimus. Būna taip, kad atsitinka užsienyje neprognozuojami, nenumatyti atvejai – ištinka priepuoliai, tad turi bendrauti ir žinoti vaiko būseną.

Gydytoja A. L. parodė, kad specialių med. žinių slaugant D. M. nereikia, reikia tik mokėti atpažinti simptomus, nebendraudamas su vaiku ieškovas tokių įgūdžių neįgis. Liudytoja taip pat paaiškino, kad D. liga yra psichologinio pobūdžio, jis turi psichologinių problemų.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. M., ieškovo sutuoktinė, parodė, kad ji skatina, kad tėvas bendrautų su vaiku. Sąlygos geros Norvegijoje, o ypač sergančiam vaikui. Turi savo namą, važiuoja į kalnus, vaikui būtų smagu. Žino, kad berniukas turi bronchinę astmą. Jau susisiekė su vaiką gydančia gydytoja, ji pakonsultuos, kaip prižiūrėti vaiką, Norvegijoje turi draugų, dirbančių medicinos srityje, vaikui būtų saugios sąlygos būti Norvegijoje. Mano, kad santykiai gan įtempti ir jei vėl sueis ieškovas su atsakove į vieną vietą, vaikui ta situacija nebūtų gera. Jei mama susiras vietą, patalpas kur gyventi atvykus į Norvegiją, ji neprieštarauja, kad ji atvyktų kartu su vaiku, bet į namus, kad ji atvyktų, nenorėtų. Norvegijoje yra daug geresnis klimatas, vaikus atveža į Norvegiją kaip į sanatoriją, nes oras grynas. Dirba nuo 4 ryto iki 12 val. dienos, išsilavinimas-aukštasis universitetinis, mokslas surištas su chemija. Šiuo metu su vyro sūnumi bendravimo nėra, nes nesinori aštrinti jo mamos ir tėvo santykių. Mano, kad su ieškovo sūnumi rastų bendrą kalbą.

Posėdžio metu, nedalyvaujant tėvams, buvo išklausytas D. M.. Tik įėjęs į salę, pirmininkaujančiai nespėjus užduoti jam jokio klausimo, D. papasakojo, kad „gyvenu gerai, tėvas manimi nesirūpina, man pradėjo ausį skaudėti, užvakar pradėjo ausį paskaudėti. Norėčiau plokštelės, taip sakė dantistė, tai kainuos 500 litų. Aš nevažiuosiu į tą Norvegiją, nes ten jau buvau, kai buvau mažas, ten nevažiuosiu, nes tėtis manimi nesirūpina, nežinau kodėl jis manimi nesirūpina, su juo mažai bendrauju skaipu, jis man nepaskambina. Tėtis retai man skaipu paskambina“. Atsakydamas į klausimus D. paaiškino, kad jam mokslas sekasi gerai, buvo K. zoologijos muziejuje su draugais, visą dieną, be mamos, normaliai jaučiasi kai serga, o kai neserga - puikiai. Iki gegužės 1 dienos nebuvo atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų, o dabar atleido, nes serga bronchine astma, nes pablogėjo sveikata, bet į mokyklą ėjo. Tėčio pasiilgsta. Nenori pas tėtį važiuoti į Norvegiją, su tėčiu norėtų pabūti. Tėtis būna geras. Pernai iš jo gavo dovanų, jis nupirko Žinyną. Yra buvęs pas tėtį Norvegijoje, kai buvo mažas, pamena, kad su keltu plaukė, o kitą kartą skrido su lėktuvu. Pas tėtį patiko. Pas tėtį į Norvegiją nenori, nes tėtis nesirūpina, taip sakė mama. Jis pats nejaučia, kad rūpinasi, jis nesirūpina ir tiek. Nežino, ar mama gauna pinigėlių iš tėčio. Nenori į tą Norvegiją ir nenori skaudinti mamos, nes ji iš karto apsiverks, nes mama sakė, kad „aš nevažiuosiu į Norvegiją“. Kai būna ligos paūmėjimas, reikia inhaliuoti vaistus, bet kai nebūna paūmėjimo reikia vienąkart vartoti vaistus, o per paūmėjimą - du kartus. Žino, kokius vaistus reikia vartoti, kartais pamiršta vaistus, bet pats pakvėpuoja. Reikia procedūras daryti kiekvieną dieną, du kartus per dieną reikia purkšti vaistus. Tėtis matė kaip inhaliavo, jis gal mokėtų padėti vartoti vaistus, daryti procedūras. Vakar buvo ekskursijoje visą dieną be mamos, be mamos apsiėjo puikiai. Pas tėtį vykti nenori, atsisakytų ten vykti. Mama nenori, kad jį išsivežtų į Norvegiją net ir trumpam, net savaitei, juk serga, jam gali sustiprėti liga ir turėtų ligoninėje gulėti.

Teismo nuomone, atsakovės reikalavimas nustatyti tokią bendravimo tėvo su vaiku tvarką, kai tėvas negali bendrauti su vaiku savo gyvenamojoje vietoje, yra taikytina tik kraštutiniu atveju, kai bendravimus su sūnumi keltų D. ypač didelių neigiamų pasekmių, kenktų jo fizinei ir psichinei sveikatai ar turėtų kitokį neigiamą poveikį. Teismo manymu, tokių aplinkybių civilinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Priešingai - vaiko psichinei ir fizinei sveikatai, jo santykiams su tėvais, neigiamą poveikį daro ieškovo ir atsakovės tarpusavio nesutarimai ir ginčai. Leidžiant tėvui tik minimaliai bendrauti su vaiku, iškiltų grėsmė tėvui ir sūnui prarasti tarpusavio ryšį, jis galėtų visiškai nutrūkti, o tai galėtų pažeisti ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir to vieno iš tėvų, kuriam uždrausta matytis su savo vaiku, t.y. ieškovo teises ir teisėtus interesus. Kaip matyti iš civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus tarpusavio santykiai dėl nepastovaus, nesistemingo bendravimo, taip pat konfliktinių atsakovės ir ieškovo tarpusavio santykių jau ir taip yra sudėtingi, kas kelia grėsmę ieškovą ir sūnų siejančiam ryšiui. Prižiūrėti sergantį vaiką nereikia specialių medicininių žinių, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas negalėtų pasirūpinti vaiku ar kad jo gyvenamojoje vietoje vaikui nebūtų suteikta medicininė pagalba.

VŠĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos 2012-01-10 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų apie suteiktą psichologinio konsultavimo paslaugą“, nurodoma, kad konsultavimo metu išryškėjo D. poreikis išlaikyti artimus ryšius su visais šeimos nariais, netiesiogiai vaikas kalba apie mamos liūdesį dėl šeimos praradimo, stipriai išryškėjo berniuko susitapatinimas su mama, į asmeninio pobūdžio klausimus apie jo autentiškus norus, savijautą ar asmeninę nuomonę atsako mamos žodžiais, nuolat kartoja, kad nenori vienas vykti pas tėtį, nes serga. Tikėtina, kad vaikas išgyvena vidinį konfliktą tarp poreikio bendrauti su abiem tėvais ir natūralaus vaiko noro įtikti motinai, nuo kurios yra priklausomas. Užsitęsę tėvų tarpusavio konfliktai stabdo vaiko saugumo jausmo atsistatymą bei raidos procesą (b.l. 80).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, teismo manymu, ieškovui turi būti sudarytos sąlygos maksimaliai matytis, bendrauti su savo vaiku, netrukdomai dalyvauti jo auklėjime. Berniukui būtinas bendravimas su tėvu, kad būtų patenkinti jo prioritetiniai poreikiai – jaustis saugiai.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į šalių paaiškinimus, išsakytus teismo posėdžio metu, taip pat į išvadą teikiančios institucijos atstovo byloje pateiktą išvadą ir išreikštą nuomonę teismo posėdžio metu, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, išklausęs vaiko nuomonės, mano, jog yra tikslinga nustatyti ieškovo S. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M. tvarką, tačiau kitokią, nei kad ieškiniu prašė ieškovas, kadangi ieškovo reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog yra tikslinga ieškovui S. M. vienam (neprižiūrint atsakovei) leisti bendrauti su vaiku 1 savaitę per mėnesį, informuojant atsakovę apie būsimą susitikimą ne vėliau kaip prieš 1 savaitę. Ieškovas turi dėti pastangas grįžęs į Lietuvą daugiau laiko praleisti su sūnumi jam įprastoje aplinkoje, netrikdant vaikui įprasto lavinimo ir mokymosi proceso.

Ieškovas teismo prašė nustatyti, jog jis turi teisę vieną kartą per du metus kartu praleisti šventes ir atmintinas dienas (pavyzdžiui, sūnaus gimimo diena, ieškovo gimimo diena, Tėvo diena, Šv. Velykos, Joninės, Mindaugo karūnavimo diena, Šv. Kalėdos, Visų Šventųjų ir Vėlinių dienos bei kitos šventės). Kadangi nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti ribojamas ieškovo bendravimas su savo nepilnamečiu vaiku, teismo nuomone, tikslinga nustatyti, jog ieškovas su savo sūnumi bendrauja kas antras Lietuvos Respublikos valstybines šventes (jų sąrašas ir data nustatyta LR Darbo kodekso 162 straipsnyje) o apie pageidavimą susitikti su vaiku jis turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 savaitę.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, tikslinga nustatyti, jog ieškovas savo sūnaus bet kokių mokymosi atostogų metu turi teisę su juo praleisti pusę tų atostogų trukmės, leidžiant ieškovui išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Apie pageidavimą susitikti su vaiku jo atostogų metu ieškovas turėtų informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 savaitę, o ketindamas išvykti į užsienį turi pranešti atsakovei numatomą kelionės datą ir vietą. Kadangi vaikams yra suteikiamos ne tik vasaros, bet ir rudens, žiemos bei pavasario atostogos, būtų nepagrįsta, nesąžininga ir neteisinga riboti ieškovo galimybes bendrauti su savo vaiku kitų atostogų, o ne tik vasaros atostogų, metu. Be to, atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu yra nurodžiusi, jog sutiktų, kad ieškovas su vaiku praleistų pusę jų trumpųjų mokslo metų atostogų laiko, o vasaros atostogų metu – 1 mėnesį. Taigi, atsakovė iš dalies sutinka, jog ieškovas turi teisę taip pat matytis ir visų kitų vaiko atostogų metu.

Teismo nuomone, tokia nustatyta bendravimo tvarka leis ieškovui daugiau bendrauti su vaiku, daryti įtaką jo savybėms, auklėjimui, ugdyti darbinius įgūdžius ir lavinimąsi, kartu leisti laisvalaikį, rūpintis sūnaus pažangumu, sveikata. Tačiau ieškovas turi, atsižvelgiant į dabartinį jo ir sūnaus santykių pobūdį, jam suteiktomis galimybėmis bendrauti su sūnumi naudotis teise auklėti sūnų ir bendrauti su juo atsižvelgdamas ne į išimtinai savo, o į sūnaus teisėtus interesus, jų nepažeidžiant. Ieškovo bendravimas su sūnumi turi būti didinamas palaipsniui. Teismo sprendimas dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo turi būti įgyvendinamas atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko interesus, o vaiko interesams reikalaujant, nepasiimti jo, nors tokia teisė yra numatyta teismo sprendime. Šiuos kriterijus ir teismų praktiką yra suformavęs Kauno apygardos teismas civ. byloje Nr. 2A-280-436/2009.

Pažymėtina ir tai, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Atsakovės reikalavimas nubausti ieškovą dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str. 1 d.) atmestinas, nes kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR CPK 5 str. 1 d.), o jo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis nenustatyta.

Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) ligoninė prašė priteisti jai 459,24 Lt negautų pajamų dėl b ylos nagrinėjimo. Teismo posėdžio metu buvo apklausta šios įstaigos gydytoja liudytoja A. L.. Toks prašymas netenkintinas, nes LR CPK 89 str., liudytojams sumokama už jų atsitraukimą nuo tiesioginio darbo už kiekvieną dėl teismo kvietimo sugaištą dieną. Liudytoja nepateikė paskaičiavimo, kiek turėjo išlaidų atvykdama į teismo posėdį, o negautos jos darbovietės pajamos negali būti pripažįstamos liudytojo patirtomis išlaidomis.

Šalys prašė priteisti viena iš kitos bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio (b.l. 8) ir 1000 Lt už advokato pagalbą (b.l. 77), 248,81 EUR (859,09 Lt) už kelionės išlaidas (b.l. 78).

Atsakovė sumokėjo 200 Lt už advokato pagalbą (b.l. 32).

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas tik iš dalies, teismas, atsižvelgiant į nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, mano, jog ieškovo ieškinys patenkintas pusiau, t.y. 50 procentų, todėl, vadovaujantis LR CPK 93 str. 2 d., nei vienai iš šalių nepriteistinos iš kitos šalies jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl tiek ieškovas, tiek ir atsakovė paliktini prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas mano, kad ieškinys patenkintas 50 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 69,50 Lt žyminio mokesčio.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - priteisiamos iš abiejų šalių lygiomis dalimis (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad:

1. Ieškovas S. M. (toliau – ieškovas) turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. M. (toliau – sūnumi) 1 (vieną) savaitę per mėnesį, informuojant atsakovę V. M. (toliau – atsakovę) apie būsimą susitikimą ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę. Ieškovas turi teisę su savo sūnumi bendrauti vienas, neprižiūrint atsakovei.

2. Ieškovas turi teisę bendrauti su savo sūnumi kas antras Lietuvos Respublikos valstybines šventes, o apie pageidavimą susitikti su vaiku jis turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę;

3. Ieškovas savo sūnaus bet kokių mokymosi atostogų metu turi teisę su juo praleisti pusę tų atostogų trukmės. Ieškovas turi teisę minėtų bendravimų metu išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Apie pageidavimą susitikti su vaiku jo atostogų metu ieškovas turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę, o ketindamas išvykti į užsienį turi pranešti atsakovei numatomą kelionės datą ir vietą.

Priteisti iš V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 69,50 Lt žyminio mokesčio S. M., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 25 Lt 52 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Valentina Paliulionienė