Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovei B. I., atsakovui E. I. ir jo atstovui S. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. I. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. I. ieškinį atsakovui E. I. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio padidinimo bei atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pasisakydamas dėl reikalavimo pakeisti bendravimo su dukra tvarką, teismas konstatavo, kad atsakovas bendrauja su dukra pagal teismo nustatytą tvarką, išskyrus atvejus, kai Greta sirgo. Dėl bendravimo tvarkos ginčo tarp šalių nėra, todėl ji nustatytina pagal atsakovo priešieškinį.

Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas neatsižvelgė į ieškovės sunkią materialinę padėtį, dukros Gretos specialius poreikius (ji yra alergiška, nuolat serga, turi rimtų sveikatos sutrikimų). Teismas, spręsdamas dukros išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, atsižvelgė į tėvo, o ne į dukros interesus. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė už ieškovės ir jis turi galimybę teikti dukrai išlaikymą po 400,- Lt kas mėnesį.Teismas išlaikymo dydį turėjo padidinti nuo ieškinio padavimo dienos, o ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.200 str.).Teismas, pakeisdamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 26 d. sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatydamas, kad atsakovas bendrauja su dukra Greta kiekvieno mėnesio du savaitgalius, pasiimdamas ją penktadienį 15³⁰ val., visiškai neatsižvelgė, jog tuo metu dukra būna lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ ir tuo metu miega. Be to, teismas neįvertino, kad susitikimai su atsakovu traumuoja dukrą psichologiškai, jo pasirinkta dukros auklėjimo kryptis yra visiškai priešinga dukros gebėjimams, pasaulėžiūrai, jai daroma žalinga įtaka, todėl atsakovo bendravimas su dukra turėtų būti minimalus. Ieškovė taip pat akcentuoja, kad atsakovas pasiėmęs dukrą pas save, ieškovei neleidžia su dukra kalbėtis telefonu, jos laiku negrąžina, parveža daug vėliau, ji būna pavargusi ir jos negalima tinkamai išmaudyti, paruošti į lopšelį-darželį. Dukra yra maža ir visiškai neprisirišusi prie atsakovo, todėl tokio amžiaus vaiko išskyrimas su motina trims paroms, išvežant ją į svetimą aplinką, sutrikdant jos įprastinį dienos režimą, dukrą traumuoja, ji patiria stresą, kenkiantį jos sveikatai ir interesams.Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrius savo išvadoje pasisakė, jog tikslinga, kad išvadą byloje pateiktų ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko apsaugos tarnyba, bet teismas į tai neatsižvelgė.

Apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdyje pažymėjo, kad dukra su atsakovu bendrauja noriai ir sutiko, kad atsakovui būtų suteikta teisė bendrauti su dukra pagal jo prašomą grafiką, todėl teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo yra teisėta. Be to, byloje yra atsakovą teigiamai charakterizuojantys duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas jokios neigiamos įtakos dukters auklėjimui nedaro.Teismas, padidindamas iš atsakovo dukros išlaikymui priteistą išlaikymo dydį iki 350,- Lt per mėnesį, atsižvelgė į dukros poreikius ir atsakovo turtinę padėtį, todėl ir šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovas ir jo atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad ši įstatyme įtvirtinta nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M.; bylos Nr. 3K-3-341/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K.; bylos Nr. 3K-3-306/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B.; bylos Nr. 3K-3-369/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D.; bylos Nr. 3K-3-1017/2003, ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko (vaikų) poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Aiškindama ginčo santykius reglamentuojančio CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, t.y. į tai, jog dukros poreikiai po teismo sprendimo priėmimo išaugo, ji lanko darželį, šokių pamokas, serga bronchine astma, yra alergiška. Be to, teismas atsižvelgė į atsakovo turtinės padėties pagerėjimą po teismo sprendimo priėmimo. Viena atsakovo dukra, kuriai buvo teikiamas išlaikymas, tapo pilnametė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padidindamas išlaikymo dydį nuo 250,- Lt iki 350,- Lt per mėnesį, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o pakeista išlaikymo suma yra pagrįsta.

Kita vertus teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pakeistas išlaikymo dydis turėjo būti priteistas nuo ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikimo teismui dienos (CK 3.200 str.). Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas ir keistina data, nuo kurios priteistas pakeistas išlaikymo dydis. Padidintas išlaikymas priteistinas ne nuo 2008 m. spalio 15 d., o nuo 2008 m. gegužės 7 d., kai teismas priėmė ieškinį.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo pakeisti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, t.y. dar labiau ją sumažinti, nei buvo nustatyta teismo sprendimu (64 b.l.). Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje VTAS atstovė sutiko su atsakovo priešieškinyje prašoma pakeisti bendravimo su vaiku tvarka, t.y. nustatyti atsakovo teisę paimti dukrą kiekvieno mėnesio du savaitgalius penktadieniais 15 val. 30 min., parvežant sekmadienį 17 val., o vasaros atostogų metu paimant dvi savaites ištisai. Tiek ieškovės , VTAS atstovės pozicijos, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo bendravimas su dukra nekenkia jos interesams. Dukra noriai bendrauja su tėvu. Dukrai jau sukako ketveri metukai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą prailginti tėvo, gyvenančio atskirai, bendravimo su vaiku terminą.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, nereikia nurodyti tokio bendravimo su vaikais būdo, t.y. kaip vaiko tėvas turi elgtis su vaikais ir pan., kadangi tai imperatyviai įtvirtinta pačiame įstatyme ir tėvams tai privaloma be teismo sprendimo (CK 3.3 str.; 3.155 str.). Todėl akivaizdu, kad teismo sprendimo dalis, kuria pakeista atsakovo bendravimo su dukra tvarka, turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaiko interesams, pavyzdžiui, vaikui būtų apsunkintos galimybės lankyti darželį, užklasinius būrelius ir pan., tėvas savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaiko teisių ir interesų, o vaiko interesams reikalaujant, nepasiimti vaiko, nors tokia jo teisė yra numatyta teismo sprendime. Taigi, jeigu susidarytų tokia situacija, kad tėvas norėtų pasiimti dukrą penktadienį 15 val. 30 min., o ji tuo metu miegotų darželyje, tėvas savo teisę turėtų įgyvendinti nepakenkiant dukros interesams.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pakeista atsakovo bendravimo su dukra tvarka atitinka dabartinius vaiko interesus, kurie keičiasi vaikui augant, bręstant, todėl pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, galimas ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimas.

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, tačiau tik dalyje dėl datos, nuo kurios priteistinas pakeistas išlaikymo dydis, pirmosios instancijos teismo šalims ir valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos nekeistinos. Šalių apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė apeliaciniame procese turėjo 118,- Lt žyminio mokesčio ir 400,- Lt advokato pagalbos išlaidų (80, 82 b.l.). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas tik dalyje dėl datos, nuo kurios priteistas pakeistas išlaikymo dydis, tai ieškovei atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus iš atsakovo priteistina 50,- litų žyminio mokesčio ir 100,- Lt advokato pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir ją išdėstyti taip:

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 26 d. sprendimu iš E. I. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Aleksiejiškės km., Lazdijų r. sav.) dukrai G. I., gim. 2004 m. lapkričio 19 d., priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant ir priteisti išlaikymą G. I. periodinėmis išmokomis po 350,- Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį, jį mokant nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki dukros Gretos pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, B. I. paskirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. I. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Aleksiejiškės km., Lazdijų r. sav.) ieškovės B. I. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Jaunimo g. 46-32, Alytuje) naudai 50,- Lt (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 100,- Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliaciniame procese.