- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2S-1493-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00532-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- M. R. C. F.
- Trečiasis asmuo
- D. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei M. R. C. F. ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo D. Z., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. J. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei M. R. C. F. (toliau – ir atsakovė) ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl bendravimo tvarkos ir nustatė ieškovo su nepilnamete dukra A. G. J., gimusia (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: kiekvienos savaitės antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais ne trumpiau nei 30 (trisdešimt) minučių ir ne ilgiau nei 1 (vieną) valandą naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant 18.00 val. Lietuvos Respublikos laiku.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2021 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą pakeisti teismo nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su dukterimi tvarka tokiomis sąlygomis: 1) ieškovas bendrauja su dukra A. G. J. nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną pirmadienį – penktadienį ne trumpiau nei 30 (trisdešimt) minučių naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant 18.00 val. Lietuvos Respublikos laiku ir kiekvieną šeštadienį - sekmadienį vieną valandą nuo 10 val. iki 11 val. Lietuvos Respublikos laiku; 2) šalių dukros A. G. J, asmeniniame telefone turi būti įdiegta tėvų kontrolės programa (Family Link), kuri leistų ieškovui per nuotolį užtikrinti, kad šalių dukra turėtų galimybes susisiekti su ieškovu. Tėvų kontrolės programos valdymo prieiga turi būti suteikta ieškovui.
4. Nurodė, kad nuo nustatytos bendravimo tvarkos yra praėję dveji metai. Dukra paaugo ir siekiant visiškai užtikrinti vaiko poreikius bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra pagrindas didinti ieškovo ir šalių dukros bendravimo laiką. Svarbu užtikrinti jo ir dukros bendravimą savaitgaliais, nes (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respubliką skiria 6 val. laiko skirtumas. Bendravimas savaitgaliais būtų efektyvesnis, nes tiek dukra, tiek ieškovas nebūtų pavargę po dienos darbų ar mokslų. Be to, savaitgaliais su šalių dukra galėtų bendrauti ir kiti jos šeimos nariai – seneliai, dėdė, tetos ir pusseserės su pusbroliais iš tėčio pusės. Siekiant užtikrinti dukros ir ieškovo bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į jos amžių (6 m.) būtų tikslinga, jog dukra turėtų asmeninį telefoną su įdiegta tėvų kontrolės programa, kurios valdymo prieiga būtų suteikta ieškovui. Tokiu atveju ieškovas turėtų galimybę užtikrinti, kad dukra turėtų galimybę atsiliepti/paskambinti ieškovui ir nereikėtų papildomai trukdyti atsakovės. Ieškovas taip pat galėtų užtikrinti, kad internete pasiekiamas turinys yra tinkamas vaikui. Ieškovas sutinka savo lėšomis parūpinti dukrai telefoną ar planšetę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
6. Nurodė, kad ieškovo reikalavimo patenkinimas pakeičiant laikinąją bendravimo tvarką su dukra nustatant, kad jis bendrauja kiekvieną dieną be išimties, pažeistų tiek atsakovės, tiek šalių nepilnametės dukters teises, kadangi jos būtų priverstos kiekvieną vakarą leisti namuose, negalėtų savo nuožiūra planuoti laisvalaikio, kelionių ir pan. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra pernelyg intensyvi, nukrypstanti nuo įprastos mažamečio vaiko dienotvarkės. Vaikas turi turėti galimybę grįžęs iš darželio išeiti į lauką, pažaisti su draugais, pailsėti. Atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių (6 metai), teismas sprendė, kad jai dar nerekomenduotina turėti išmaniųjų įrenginių. Teismo vertinimu, galiojanti nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir pakankamai užtikrinanti vaiko interesus bei ieškovo teisę bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos, nustatytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi, pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Atsakovė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo vaiko režimo pažeidžiamumą. Šią aplinkybę teismas turėtų vertinti pareigos užtikrinti tėvo ir mažametės dukters nenutrūkstamą ryšį kontekste. Abiejų tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku yra lygi. Nustatyta šalių dukters ir tėvo bendravimo tvarka tik 3 kartus per savaitę po 1 val. nuotolinio ryšio priemonėmis nėra pakankamai intensyvi, kad užtikrintų tėvo teisių ir pareigų įgyvendinimą visa apimtimi, nes ieškovas negali atvykti į Lietuvą dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos yra ribojamas vizų išdavimas ir lėktuvų skrydžiai iš (duomenys neskelbtini) yra atšaukiami, todėl negalėjimas bendrauti gyvai su dukra ieškovui turi būti bent minimaliai kompensuojamas padidinant bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis. Bendravimas negali būti ribojamas dėl to, kad vaikas nori pažaisti lauke su draugais. Ieškovas pirmą kartą girdi apie tariamus dukros kiemo draugus. Darželyje dukra bendrauja su bendraamžiais, tačiau ji nėra lietuvė, jos gimtoji kalba yra anglų. Nors dukra mokosi lietuvių kalbos, šia kalba ji dar nekalba sklandžiai, todėl jos bendravimas su kiemo draugais yra sunkiai įsivaizduojamas, ypač kai dėl karantino kontaktas su kitais asmenimis yra ribojamas. Dukros dienos režimas turi būti suderintas, kad užtektų laiko tiek bendrauti su abiem tėvais, tiek su draugais. Pirmosios instancijos teismas neieškojo pusiausvyros tarp vaiko dienos režimo ir jo teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
1.2. Teismų praktikoje yra įprasta tuo atveju, kai skyrium gyvenantis tėvas gyvena kitoje valstybėje nei vaikas, bendravimą numatyti nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną. Vaiko amžius gali turėti įtakos pokalbio trukmei, bet ne būti priežastimi riboti skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su savo vaiku ir dalyvauti jo auklėjime (pvz., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-657-357/2020, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-528-642/2021, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1688-603/2021). Nustatytas laikinas bendravimas 3 kartus per savaitę po 1 valandą (iš viso 3 val.) yra itin retas ir minimalus, dėl to neužtikrina ieškovo santykių su dukra stabilumo. Laikydamas, kad ieškovo prašymas yra per daug intensyvus, teismas galėjo nustatyti, kad ieškovas gali su dukra bendrauti po 30 min. kiekvieną dieną arba padidinti bendravimą nuo trijų kartų per savaitę iki penkių, bet ne visiškai atmesti ieškovo prašymą. Nepilnametė šalių dukra iš esmės visą laiką bendrauja su motina, dėl atstumo bendravimas su tėvu yra apribotas ir įmanomas tik naudojantis ryšio priemonėmis. Esamu atveju nėra nustatyta jokių faktų, kad ieškovo bendravimas su dukra kenktų vaiko interesams, raidai ar darytų kokią nors neigiamą įtaką, dėl to ieškovo bendravimo su dukra laikas turi būti ilginamas.
1.3. Ieškovas anksčiau nesikreipė į teismą, nes turėjo galimybę atvykti į Lietuvą betarpiškai bendrauti su dukra, tačiau pasikeitus situacijai dėl Covid-19 pandemijos, atsirado poreikis didinti nuotolinio bendravimo laiką. Bet kokiu atveju turi būti vertinama ne tai, ar bendravimo tvarka tenkino/tenkina ieškovą, bet ar nustatyta laikina 3 val. per savaitę bendravimo tvarka šiuo metu atitinka geriausius vaiko poreikius. Šiuo atveju teismas nėra nurodęs nei vienos priežasties, kodėl ir toliau yra ribojamas ieškovo ir jo dukros bendravimas.
1.4. Šalių dukra nuo rudens eis į parengiamąją klasę. Vaikai Lietuvoje mobiliuosius telefonus dažnai įgyja pradinėse klasėse, nes taip turi galimybę susisiekti su tėvais. Lietuvoje nėra teisinio reguliavimo, numatančio, iki kurio amžiaus vaikams draudžiama turėti mobilųjį telefoną. Tai yra tėvų ir vaikų susitarimas, jo naudojimo dažnumas irgi yra auklėjimo klausimas, o tėvų kontrolės programa leidžia kontroliuoti, kiek laiko vaikas gali praleisti naudodamasis mobiliuoju telefonu. Ieškovas nesutinka, kad įdiegus tėvų kontrolės programėlę vaiko mobiliajame telefone, būtų pažeista kitų šeimos narių teisė į privatumą. Family Link programėlė leidžia pasirinkti, kokie nustatymai yra įjungti/išjungti, vietos rodymo funkciją galima išjungti. Nesutikimas su tėvų kontrolės programos įdiegimu mobiliajame telefone ar mobilaus telefono nupirkimu šalių dukrai negali būti pagrindas netenkinti pagrindinio ieškovo reikalavimo dėl intensyvesnės bendravimo tvarkos nustatymo.
8. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nustatant net ir laikiną bendravimo tvarką su vaiku, pirmiausia turi būti vertinami vaiko poreikiai ir interesai, o ne tėvų. Tenkinus ieškovo reikalavimą būtų pažeista vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį, nes vaikas praktiškai būtų įkalintas namuose. Dukra darbo dienomis nuo 8:00 val. iki 17.30 val. lanko ugdymo įstaigą. Atsakovė nuolatiniame darbe dirba nuo 8 val. iki 17 val., po darbo važiuoja pasiimti iš darželio dukters, anksčiausiai atsakovė su dukra namuose būna 18 val. Dėl nuotolinio bendravimo užtikrinimui reikalingų priemonių (internetas, įrenginys, leidžiantis organizuoti vaizdo konferenciją), vaiko dėmesio koncentracijos į pokalbį, nuotolinis bendravimas iš esmės galimas tik namuose. Nustačius, jog dukra kiekvieną darbo dieną bendrauja su atsakovu nuo 18 val. iki 19 val., ji nebeturėtų laisvalaikio ar poilsio, nes po tėvo skambučio ji dar turi pavakarieniauti, kas apytiksliai trunka iki 20 val. Dukrai vos 6 metai, ji darbo dienomis keliasi 6 val. 30 min. - 7 val., guldoma miegoti apie 21 val. Prieš miegą vaiką reikia nuprausti, suruošti daiktus kitai dienai, pasekti pasaką ir kt. Nors ieškovas teigia, kad, dukrai lankant darželį nuo 8 iki 17 val., vaiko režimas turi būti suderintas taip, kad ji kasdien turėtų laiko pabendrauti su abiem tėvais, nepažeidžiant vaiko interesų nėra sąlygų tokiai galimybei užtikrinti.
2.2. Šalių dukra yra aktyvus, žingeidus, socialus vaikas. Ji nori lankytis baseine, pažaisti žaidimų aikštelėse, bendrauti su savo draugais. Bendravimas tik su tėvu neužtikrintų vaiko teisės į tinkamą raidą, socializaciją su bendraamžiais, visapusišką tobulėjimą. Atsakovė nuolat informuoja ieškovą apie dukters pasiekimus ir jam yra žinoma, kad dukra moka lietuvių kalbą pakankamai, kad galėtų komunikuoti su bendraamžiais, ji turi kiemo draugų, su kuriais noriai žaidžia.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovas neteisingai nurodo, kad atsakovė prieštarauja intensyvesnei jo ir vaiko bendravimo tvarkai. Atsakovė prieštarauja siūlomai nustatyti bendravimo tvarkai, nes tokia tvarka pažeidžia vaiko interesus, įkalina dukterį namuose, maksimaliai suvaržo dukters poilsį ir laisvalaikį. Šalių dukra didžiąją dienos dalį praleidžia darželyje arba miega, dėl ko pati atsakovė turi vos valandą ar net mažiau produktyvaus laiko su vaiku, kuris nebūtų susijęs su vaiko būtinųjų poreikių patenkinimu.
2.4. Būtų sutrikdytas vaiko laisvalaikio praleidimas ir tokiu atveju, jei ieškovas su dukra bendrautų ne tik sekmadieniais, bet ir šeštadieniais, nes tokiu būdu atsakovė su dukra būtų įpareigotos kiekvieną savaitgalį leisti Kaune ir tik uždaroje patalpoje, kai šalių dukra mėgsta būti gamtoje. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neva neieškojo pusiausvyros tarp vaiko dienotvarkės ir jo teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu – ši pusiausvyra yra surasta su šiuo metu galiojančia laikina vaiko ir tėvo bendravimo tvarka.
2.5. Atmestini ieškovo motyvai, jog teismų praktikoje yra įprasta nustatyti kasdieninį bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Ieškovo nurodytose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo su mažamečiais vaikais, kuriems būtinas kasdieninis bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, nes vaikas dar nesuvokia turintis du tėvus. Šalių dukra tėvą jau pažįsta ir turi susiformavusį emocinį ryšį su juo, dėl ko kasdieninio bendravimo užtikrinimas nėra būtinas, o prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikių patenkinimui bei tinkamos dienotvarkės užtikrinimui.
2.6. Nors ieškovas teigia, kad intensyvesnio bendravimo nustatymas sustiprintų jo ryšį su vaiku, atsakovės įsitikinimu, nustačius ieškovo siūlomą bendravimo tvarką susiklostytų priešinga situacija, t. y. ieškovo ir dukters ryšys tik susilpnėtų. Ieškovas neteisingai nurodo, jog atsakovė neleidžia jam bendrauti su vaiku papildomai. Byloje pateikti įrodymai (šalių susirašinėjimai, pateikti kartu su atsakovės 2021 m. birželio 4 d. atsiliepimu) patvirtina, jog ieškovas bendrauja su dukra ir po 2-3 val. savaitgaliais ar kitomis dienomis. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu paliudijo pats ieškovas. Priešingai, nei nurodo ieškovas, šalių dukra nuolat bendrauja ir su jo artimaisiais giminaičiais. Gera valia esant galimybei atsakovė sekmadieniais organizuoja ieškovo ir vaiko pokalbį nuo 10 val. ar 11 val., t. y. (duomenys neskelbtini) 16-17 val. Atsakovė niekada neribojo jo ir dukros bendravimo, tačiau prašė ir prašo atsižvelgti ir į pačios dukros norą bendrauti su tėvu. Šiuo metu mergaitė laikosi nustatyto bendravimo grafiko tik dėl didelių motinos pastangų. Būna dienų, kuomet ji nenori kalbėti nei su tėvu, nei su motina, nori užsiimti savo rutina. Prievarta verčiamas bendrauti su tėvu, vaikas tampa irzlus ir piktas, ką patvirtina ir paties ieškovo pateikta vaizdo medžiaga, kurioje vaikas maldauja tėvo leisti jai su juo bendrauti kada ji nori.
2.7. Ieškovas nuolat šmeižia atsakovę tariama vaiko nepriežiūra, pateikė Vaiko teisių apsaugos institucijai duomenis apie tai, jog šalių dukra galimai yra seksualiai išnaudojama. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ieškovas informavo instituciją apie 2 metų senumo įvykius, šalių susirašinėjimą, jog ši situacija su ieškovu buvo išsamiai aptarta nurodant, kad tokio amžiaus vaikui tuo metu toks elgesys buvo įprastas ir normalus, nes vaikai pradeda domėtis berniuko ir mergaitės skirtumais. Dėl gauto skundo atsakovė turėjo nedelsiant paimti vaiką iš darželio bei vežti į apklausą, kur vaikas patyrė itin didelį stresą, nes nesuvokė, kodėl jo klausiama tokių klausimų, ar ji demonstruoja savo intymias vietas, ar pati mergaitė save liečia save intymiose vietose, kas ją prausia, mato nuogą ir kt. Kaltinimai dėl galimo seksualinio išnaudojimo buvo atmesti kaip nepagrįsti.
2.8. Šalių dukra yra dar per maža turėti savo asmeninį mobilųjį telefoną. Mergaitė nemoka skaityti, nesupranta, kaip tokį įrenginį apsaugoti ar juo naudotis be motinos priežiūros. Atsakovė nesutinka, kad dukra be jos priežiūros naudotųsi telefonu, nes galimybės apsaugoti dukterį nuo grėsmių kylančių internetinėje erdvėje yra itin ribotos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl teismo nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – vaiko pasiekimų vertinimą.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pateikto naujo įrodymo ryšį su byla, jo svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, teikiamą naują įrodymą priima. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
16. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
17. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ir siekiant apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, o ne užtikrinti šalims patogų bendravimą su vaikais. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi, be kita ko, nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvieną dieną trisdešimt minučių naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant 17.00 val. Lietuvos Respublikos laiku. Teismas įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas ieškovui nurodytu laiku paskambinti vaikui, užtikrinti, kad vaikas šuo metu turėtų galimybę atsiliepti ir bendrauti su ieškovu ne mažiau kaip trisdešimt minučių. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl bendravimo tvarkos ir nustatė ieškovo su nepilnamete dukra A. G. J. bendravimo tvarką: kiekvienos savaitės antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais ne trumpiau nei 30 (trisdešimt) minučių ir ne ilgiau nei 1 (vieną) valandą naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant 18.00 val. Lietuvos Respublikos laiku. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi perdavė civilinę bylą Nr. e2-4728-759/2019 pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų reikalavimų, nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos laikinąją nepilnametės A. G. J. gyvenamąją vietą kartu su jos motina atsakove. Taikė papildomą laikinąją apsaugos priemonę – ieškovo viešnagės Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra A. G. J. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir visus šeštadienius nuo 10 val. iki 15 val. Išaiškino, kad nepilnametės A. G. J. ir jos tėvo G. J. bendravimas vyksta dalyvaujant nepilnametės motinai (atsakovei). Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi
19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą, neieškojo pusiausvyros tarp vaiko dienos režimo ir jo teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių dukra, kuriai (duomenys neskelbtini) sukako 6 metai, nuo 2017 m. vasario 18 d. gyvena su atsakove (iki 2018 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini), vėliau Lietuvos Respublikoje). Lietuvoje mergaitė nuo 2018 m. birželio mėn. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), darbo dienomis jame būna nuo 8 val. iki 17.30 val. Akivaizdu, kad dėl nuotoliniam bendravimui reikalingų priemonių (interneto, įrenginio, leidžiančio organizuoti vaizdo konferenciją), vaiko dėmesio koncentracijos į pokalbį, nuotolinis bendravimas iš esmės galimas tik namuose. Nustačius, jog šalių dukra kiekvieną darbo dieną bendrauja su ieškovu nuo 18 val. iki 19 val., mergaitės dienos režimas būtų apribotas, kadangi tiek ji, tiek atsakovė kiekvieną dieną po darželio privalėtų nedelsiant grįžti į namus, mergaitė nebeturėtų galimybės po darželio lankytis parkuose, žaidimų aikštelėse ar kitose pramogų vietose, pasivaikščioti, bendrauti su vaikais ir pan. Atskirajame skunde ieškovas pats pripažino, kad bendravimas savaitgaliais būtų efektyvesnis, nes tiek šalių dukra, tiek ieškovas nebūtų pavargę po dienos darbų ar mokslų, taigi ieškovo prašoma pakeisti bendravimo tvarka yra pernelyg intensyvi ir nukrypstanti nuo įprastos mažamečio vaiko dienotvarkės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaikas turi turėti galimybę grįžęs iš darželio ir išeiti į lauką, ir pažaisti su draugais, ir pailsėti.
22. Remiantis nutarties 20 punkte nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apelianto motyvus, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva galėjo nustatyti, jog ieškovas gali su dukra bendrauti po 30 min. kiekvieną dieną arba padidinti bendravimą nuo trijų iki penkių kartu per savaitę.
23. Nors ieškovas ir teigia, kad šalių dukters bendravimas su draugais yra sunkiai įsivaizduojamas, kadangi mergaitės gimtoji kalba yra anglų ir lietuvių kalba ji nekalba sklandžiai, byloje esančioje mergaitės lankomos ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad atvykusi į ugdymo įstaigą (2018 m. birželio mėn.) mergaitė kalbėjo tik angliškai, būdama smalsi ir žingeidi jau per kelias savaites išmoko pagrindinius lietuviškus žodžius, tokius kaip „ačiū, prašau, labas, skanaus“, o po kelių mėnesių pilnai kalbėjo lietuviškai.
Žemesnės instancijos teismas
24. Atmestini ir ieškovo argumentai, kad šalių nepilnametė dukra iš esmės visą savo laiką bendrauja su atsakove, kadangi, kaip minėta nutarties 21 punkte, mergaitė darbo dienomis nuo 8 val. iki 17.30 val. būna ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, todėl darbo dienomis ir pati atsakovė su mergaite bendrauja sąlyginai trumpą laikotarpį.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Paminėtina, kad nagrinėjamos bylos ir ieškovo atskirajame skunde nurodytų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl jos apeliacine tvarka tikrinamoje byloje neturi precedento galios.
26. Sutiktina su ieškovu, kad Lietuvoje nėra teisinio reguliavimo, numatančio, iki kurio amžiaus vaikams draudžiama turėti mobilųjį telefoną, o amžius, nuo kada vaikui perkamas mobilusis telefonas, yra tėvų ir vaikų susitarimas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šešerių metų vaikas yra per mažas turėti savo asmeninį mobilų telefoną, nes nesupranta, kaip tokį įrenginį apsaugoti ar juo naudotis be suaugusiojo priežiūros, o naudojantis be priežiūros nėra galimybių apsaugoti mažamečių vaikų nuo grėsmių, kylančių internetinėje erdvėje. Paminėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. birželio 15 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. 2SD-3529 nurodė, kad dėl jauno vaiko amžiaus jam neturėtų būti nustatyta prievolė nešiotis mobilųjį telefoną.
27. Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu galiojanti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko ir vaiko tėvų interesų pusiausvyros, todėl nėra pagrindo ją keisti.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
29. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose, nenukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų taisyklių ir išaiškinimų, įvertino mažamečio vaiko poreikius ir interesus, dėl jų pagrįstai ir motyvuotai pasisakė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.