Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-657-357/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-08-26
Bylos Nr.: e2S-657-357/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-20814-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Bartašienė
Ieškovas: A. J.
Atsakovas: V. E. L.-B.

Kategorijos

3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės

Civilinė byla Nr. e2S-657-357/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20814-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13.; 2.3.3.7.; 2.3.4.4.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. E. L.-B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko J. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo V. E. L.-B. išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 425 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d. bei išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d. po 120 Eur per mėnesį ir 133 Eur apskaičiuotus nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove Lietuvoje iki tol kol įsiteisės teismo sprendimas ir uždrausti atsakovui išsivežti vaiką į Prancūziją ar bet kurią kitą šalį be ieškovės sutikimo. Nurodė, kad atsakovas reikalauja, jog vaikas gyventų su juo Prancūzijoje. Prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką, t. y. atsakovas gali matytis su nepilnamečiu vaiku jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), tris kartus per savaitę po 2 valandas, jas priderinant prie vaiko dienotvarkės.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas iš dalies, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatė nepilnamečio vaiko J. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. J.; nustatė laikiną atsakovo V. E. L. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L. B. tvarką: V. E. L. B. bendrauja su vaiku J. L. B. ieškovės A. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 2020-01-09 d. iki 2020-01-31 d. kiekvieną darbo dieną po 2 val., o savaitgalį po 4 val.; likusią ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetė.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatė nepilnamečio vaiko J. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. J.; nustatė laikiną atsakovo V. E. L. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L. B. tvarką: V. E. L. B. bendrauja su vaiku J. L. B. ieškovės A. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo nagrinėjamojoje civilinėje byloje įsiteisėjimo: 1) pirmą ir trečią savaitę, kuri prasideda po teismo nutarties (pirmadienį, trečiadienį, penktadienį po 2 val.), 2) antrą ir ketvirtą savaitę, kuri prasideda po teismo nutarties (antradienį, ketvirtadienį po 2 val.), 3) pirmą ir trečią savaitgalį, kuris prasideda po teismo nutarties (sekmadienį po 4 val.), 4) antrą ir ketvirtą savaitgalį, kuris prasideda po teismo nutarties (šeštadienį po 4 val.).

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatė nepilnamečio vaiko J. L. B. gyvenamąją vietą su motina A. J.; taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nustatė laikiną atsakovo V. E. L. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L. B. tvarką: V. E. L. B. bendrauja su vaiku J. L. B.: pirmą ir trečią savaitę, kuri prasideda po teismo nutarties (pirmadienį, trečiadienį, penktadienį), po dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 19.00 – 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku; antrą ir ketvirtą savaitę, kuri prasideda po teismo nutarties (antradienį, ketvirtadienį) po dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 19.00 – 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku; pirmą ir trečią savaitgalį, kuris prasideda po teismo nutarties (sekmadienį), po dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 14.00 – 15.00 arba 19.00 – 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku; antrą ir ketvirtą savaitgalį, kuris prasideda po teismo nutarties (šeštadienį), po dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 14.00 – 15.00 arba 19.00 – 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku; atsakovas V. E. L. B., ir jo tėvai - vaiko seneliai, su nepilnamečiu vaiku J. L. B. bendrauja kiekvieną dieną tuo metu, kai yra atvykę į Lietuvą, po 3 val. darbo dienomis ir 5 val. savaitgalį bei švenčių dienomis. Šis bendravimas vyksta kas antrą dieną ieškovės A. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir atsakovo išsinuomotame (duomenys neskelbtini) būste arba viešoje vietoje, dalyvaujant ieškovei A. J.; atsakovas V. E. L. B. privalo informuoti ieškovę A. J. apie savo atvykimą į Lietuvą ne mažiau kaip prieš 7 dienas iki atvykimo; atsakovo V. E. L. B. ir jo tėvų tiesioginio bendravimo su vaiku J. L. B. tvarka atvykus į Lietuvą nustatoma nuo to momento, kai Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbs, kad koronaviruso COVID-19 protrūkis pandemija pasibaigė, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšauks 2020-02-26 d. paskelbtą valstybės masto ekstremalią situaciją.

5. 2020 m. birželio 22 d. teisme buvo gautas ieškovės A. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo skubos tvarka. Ieškovė prašė teismo kuo skubiau pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, nustatant, kad šiuo metu paskirtas teismo fizinis bendravimas būtų perkeltas į VTAT patalpas arba kitas neutralias tam skirtas patalpas, kurios nebūtų nei ieškovės, nei atsakovo gyvenamoji vieta. Esant galimybėms, ieškovė prašo, kad susitikimai su vaiku būtų prižiūrimi trečiojo asmens (stebėtojo). Nurodė, kad bendravimo tvarka turėtų būti nurodyta ypatingai tiksliai ir detaliai atsižvelgiant į aukščiau minėtus bendravimo sunkumus (vaikui bendravimo valandos tinka tarp 9 val. ryto ir 14 val.). Ieškovė nesutinka rodyti vaiko, jeigu teismas papildomai nepateikia atsakovui išaiškinimo, kuriuo remiantis ieškovė turi teisę pasikviesti tiek suaugusių žmonių į susitikimą, kiek šalia turi atsakovas, siekiant užtikrinti lygiavertę padėtį.

6. 2020 m. birželio 30 d. teisme gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodoma, kad Skyrius neprieštarauja, jo bendravimas su tėvu nevyktų ieškovės gyvenamojoje vietoje. Konkreti ir aiški bendravimo tvarka užkirstų galimybę šalims piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti nesutarimų, užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

7. 2020 m. liepos 1 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas, kuriuo prašė ieškovės prašymą dėl tiesioginės bendravimo tvarkos pakeitimo atmesti. Prašė pakeisti 2020-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1505-920/2020 nustatytą atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus tiesioginę bendravimo tvarką, nurodant, kad atsakovas V. E. L.-B. ir jo tėvai - vaiko seneliai, su nepilnamečiu vaiku J. L. B. bendrauja kiekvieną dieną tuo metu, kai yra atvykę į Lietuvą, po 5 val. Šis bendravimas vyksta atsakovo V. E. L.-B. pasirinkimu jo išsinuomotame Kaune būste arba viešoje vietoje, nedalyvaujant ieškovei A. J.. Atsakovas V. E. L.-B. savo buvimo Lietuvos Respublikoje metu kiekvieną dieną šalių nepilnametį sūnų bendravimui pasiima iš ieškovės A. J. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), 9 val. ryte ir grąžina tą pačią dieną 14 val. atgal ieškovei A. J.. Minėtu laikotarpiu taip pat atsakovui V. E. L.-B. yra suteikiama teisė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ne mažiau kaip vieną kartą su nakvyne. Šio bendravimo metu atsakovas V. E. L.-B. šalių sutartą dieną pasiima nepilnametį sūnų J. (G.) L. B. iš ieškovės A. J. gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina ten pat kitos dienos 15 val. Arba alternatyviai atsakovas V. E. L.-B. ir jo tėvai - vaiko seneliai su nepilnamečiu vaiku J. L. B. bendrauja kiekvieną dieną tuo metu, kai yra atvykę į Lietuvą, po 5 val. Šis bendravimas vyksta atsakovo V. E. L.-B. pasirinkimu jo išsinuomotame (duomenys neskelbtini) būste arba viešoje vietoje, dalyvaujant ieškovei A. J.. Susitikimai kas dieną vyksta nuo 9 val. ryto iki 14 val. po pietų. Atsakovas V. E. L.-B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. (G.) L. B. kiekvieną dieną dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis skambinant darbo dienomis tarp 19.00 – 20.00 val., o savaitgaliais tarp 14.00 – 15.00 val. Lietuvos Respublikos laiku. A. J. privalo sudaryti sąlygas V. E. L.-B. nurodytu laiku paskambinti sūnui bei kad berniukas turėtų galimybę šiuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėčiu ne mažiau kaip dvidešimt minučių. Prašė įpareigoti ieškovę A. J. ne vėliau kaip per parą laiko raštu informuoti atsakovą V. E. L.-B. apie šalių nepilnamečio sūnaus J. (G.) L. B. apsilankymus gydymo įstaigose, nurodant kur, kada, pas kokį gydytoją ir dėl kokių priežasčių buvo lankomasi, koks buvo paskirtas gydymas. Likusioje dalyje 2020-03-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1505-920/2020 prašė palikti nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės A. J. prašymą tenkino iš dalies, atsakovo V. E. L. B. prašymą tenkino iš dalies. Pakeitė 2020 m. kovo 16 d. teismo nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo V. E. L. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką nuo 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. V. E. L. B. bendrauja su vaiku J. L. B. elektroninio ryšio priemonėmis: 1. Atsakovas V. E. L.-B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. (G.) L. B. kiekvieną darbo dieną dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant darbo dienomis tarp 19.00 – 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku. 2. Atsakovas V. E. L.-B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. (G.) L. B. kiekvieną savaitgalio dieną dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant savaitgaliais tarp 14.00 – 15.00 val. Lietuvos Respublikos laiku. 3. Ieškovė A. J. privalo sudaryti sąlygas V. E. L.-B. nurodytu laiku paskambinti sūnui bei sudaryti sąlygas berniukui šiuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėčiu ne mažiau kaip dvidešimt minučių. V. E. L. B. bendrauja su vaiku J. L. B. tiesiogiai: 1. Atsakovas V. E. L.-B. ir jo tėvai - vaiko seneliai, su nepilnamečiu vaiku J. L. B. bendrauja kiekvieną dieną tuo metu, kai yra atvykę į Lietuvą, po 5 val. 2. Atsakovas V. E. L.-B. savo buvimo Lietuvos Respublikoje metu kiekvieną dieną šalių nepilnametį sūnų bendravimui pasiima iš ieškovės A. J. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), 9 val. ryte ir grąžina tą pačią dieną 14 val. atgal ieškovei A. J.. 3. Šis bendravimas vyksta atsakovo V. E. L.-B. pasirinkimu jo išsinuomotame (duomenys neskelbtini) būste arba viešoje vietoje, vieną dieną ieškovei A. J. dalyvaujant, kitą dieną ieškovei A. J. nedalyvaujant (t. y. ieškovei A. J. dalyvaujant vaiko bendravime su atsakovu V. E. L.-B. kas antrą dieną). 4. Atsakovas V. E. L.-B. privalo informuoti ieškovę A. J. apie savo atvykimą į Lietuvą ne mažiau kaip prieš 7 dienas iki atvykimo. Likusias šalių prašymų dėl nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalis atmetė. Nutartį nurodė vykdyti skubiai.

9. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tarp ginčo šalių kilusius nesutarimus dėl bendravimo tvarkos, taip pat į pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, pagal kurią konkreti ir aiški bendravimo tvarka užkirstų galimybę šalims piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti nesutarimų, užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, teismas pripažįsta, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti nustatytą laikiną V. E. L. B. bendravimo su vaiku J. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką nuo 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo nagrinėjamojoje civilinėje byloje įsiteisėjimo (CK 3.65 straipsnis, 3.170 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovė A. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-07-01 nutartį, numatant, kad: 1. Atsakovas V. E. L.-B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą darbo dieną dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant darbo dienomis tarp 19.00 - 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku. 2. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kas antrą dieną dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant savaitgaliais tarp 14.00 - 15.00 val. arba 19.00 - 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku. 3. Ieškovė A. J. privalo sudaryti sąlygas atsakovui nurodytu laiku paskambinti sūnui bei sudaryti sąlygas berniukui šiuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėčiu ne mažiau kaip dvidešimt minučių. 4. Atsakovas ir jo tėvas, vaiko senelis su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną dieną tuo metu, kai yra atvykę į Lietuvą, po 3 val. viešoje vietoje arba Vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpose, dalyvaujant A. J.. 5. Atsakovas privalo informuoti ieškovę A. J. apie savo atvykimą į Lietuvą bei tikslų dienų buvimo skaičių ne mažiau kaip prieš 7 dienas iki atvykimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Nutartyje nustatyta bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus, tėvų teisių ir pareigų lygybę, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

10.2. Teismas, keisdamas prieš tai nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nustatytų pokyčių poreikio niekaip nemotyvavo ir negrindė, nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtina būtinybę būtent tokiu būdu koreguoti atsakovo ir mažamečio sūnaus bendravimą. Tai suponuoja teismo pareigos motyvuoti sprendimą pažeidimą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Teismas nesirėmė ir necitavo nė vieno šalių pateikto argumento, o tik formaliai nurodė, jog bendravimo tvarka keičiama vaiko interesais ir jo amžiumi. Tačiau toks argumentavimas niekaip nepagrindžia, dėl kokių priežasčių teismas pasirinko nustatyti iš esmės vien atsakovui palankią bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarką, nevertindamas ieškovės pabrėžtų aplinkybių, kurios būtent ieškovę (ne atsakovą) paskatino kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.

10.3. Teismas neįvertino pačios prašymo esmės, jog susitikimų žalingumas vaikui buvo nulemtas ne pačios ieškovės gyvenamosios vietos pobūdžio, tačiau būtent fakto, kad aplinka, kurioje šalims leista susitikti, yra privati ir nekontroliuojama, tad tiek atsakovas, tiek jo motina, nejausdami ribų, sau leidžia elgtis įžūliai ir piktybiškai, ko pasėkoje sukeliamas stresas mažamečiam sūnui.

10.4. Nesutinka su atsakovo ir jo motinos bendravimu su vaiku nesant ieškovės. Tai, kad atsakovas nėra pasirengęs prižiūrėti vaiką, patvirtina faktas, jog iki šiol nė vieno iš vykusių vizitų metu atsakovas nebuvo pasirūpinęs jokiais vaiko daiktais, žaislais ir praktiškai jokiu maistu, nepaisant to, kad ieškovė prieš vizitą atsakovui tą priminė (4 priedas). Ieškovei pamačius, kad atsakovas vaiko maistu ir daiktais nepasirūpino, tą darė ji pati, kadangi žinojo, jog sūnus išalks, jį reiks perrengti, pakeisti sauskelnes ar šilčiau aprengti. Toks elementarus vaiko būtinųjų poreikių neapgalvojimas rodo atsakovo ir su juo kartu buvusios motinos nesupratimą ir nepasirengimą rūpintis mažamečiu vaiku bei faktą, kad vienintelis asmuo, iš tiesų suprantantis vaiko poreikius, yra vaiko motina ieškovė.

10.5. Paskutinio vizito Lietuvoje metu atsakovas ir jo motina (duomenys neskelbtini) išsinuomojo trijų aukštų butą - loftą su stačiais laiptais ir retais virbais apsaugotais turėklais, likusi dalis antro aukšto iš viso buvo neapsaugota virbais (5 priedas). Tokį butą atsakovas su motina nuomojosi žinodami, kad planuoja jame prižiūrėti vaiką, kuris yra judrus ir esant tokiems statiems laiptams ir kiauroms turėklų sienelėms, gali iškristi ir rimtai susižeisti. Teismui sprendžiant, kad ieškovė sūnaus ir tėvo bei močiutės susitikimuose su sūnumi gali dalyvauti tik kas antrą dieną, ieškovė netektų galimybės užtikrinti vaiko saugumą ir saugias sąlygas, kaip tą darė iki šiol.

10.6. Ieškovė pateikia teismui įrodymus, kad atsakovas nesugeba ir neturi jokių įgūdžių pasirūpinti vaiku bent kiek ilgesnį laiko tarpą, jo tinkamai be pagalbos prižiūrėti (3 priedas). Pateikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovas per kelis bendro gyvenimo su vaiku mėnesius ne tik praleido itin mažai laiko su vaiku fizine prasme, bet ir likusį trumpą laiką vakarais po darbo neprisidėjo prie rūpinimosi vaiku - nesikeldavo naktį, nekeisdavo sauskelnių, o visus namų ūkio darbus už jį atlikdavo tėvai. Pateikiami įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas net ir liekančius trumpus vakarus po darbo dažniausiai išnaudodavo ne ilgiau pabūti su vaiku, o savo laisvalaikiui ir draugams, taip vaiko rūpinimosi naštą perkeldamas ieškovei. Net ir tėvystės atostogas atsakovas išnaudojo ne tada, kada tam buvo poreikis, t. y. tik gimus vaikui, o gerokai vėliau, taip palikdamas ieškovę ir 6 dienų vaiką vienus du Lietuvoje ir išnaudodamas tėvystės atostogas jam, o ne šeimai patogiu metu. Dėl atsakovo nesugebėjimo suprasti savo, kaip tėvo, pareigų, atsakovas dar 2019-03 pabaigoje buvo iškviestas Prancūzijos institucijų (Vaikų gydytojos ir šeimos psichologės, prižiūrėjusios berniuką (duomenys neskelbtini), 3.2 priedas). Į susitikimą atsakovas taip ir nenuėjo.

10.7. Negalima suprasti, kokiu tikslu atsakovas melagingai teigia, jog mažametis vaikas nebėra ieškovės žindomas, kuomet vaikas buvo vizų vizitų metu nuolat maitinimas atsakovo akivaizdoje.

10.8. Ieškovė 2020-06-22 prašyme pakeisti laikiną bendravimo tvarką pabrėžė, kad vaikui tinkamos bendravimo valandos yra tarp 9:00 - 14:00 val. Būtent tokiu vaiko dienotvarkės režimu atsakovas asmeniškai įsitikimo paskutinio vizito į Lietuvą metu, kuomet vaikas 14 val. - 16 val. užmigdavo ir miegodavo. Būtent atsižvelgiant į šią aplinkybę ir buvo nustatytas alternatyvus pokalbių laikas 19 val. - 20 val., kadangi tuo atveju, jei vaikas užmiega 14 val., pokalbis su atsakovu būdavo perkeliamas į vakarą.

Atsiliepimas

11. Atsakovas V. E. L.-B. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas ieškovės prašymą dėl bendravimo vietos išsprendė, nustatydamas, kad atsakovo ir jo tėvų susitikimai vyktų ne Vaiko teisiu apsaugos tarnybos patalpose, o atsakovo išnuomotame bute arba viešoje vietoje. Kadangi tarp šalių konfliktinės situacijos kildavo tik tada, kai atsakovas ir jo tėvai su vaiku bendraudavo ieškovės gyvenamojoje vietoje, t. y. ieškovės mamos namuose, dėl ko atsakovo ir sūnaus susitikimuose dalyvaudavo pašaliniai asmenys, ieškovės mama ir jos sužadėtinis, kurie ir provokuodavo konfliktines situacijas, kvietė policijos pareigūnus bei patys filmavo ir fotografavo atsakovą ir jo mamą.

11.2. Ne atsakovas, o ieškovė ir jos šeimos nariai birželio 21 d. provokavo atsakovą ir jo mamą, išsigalvodami įvairiais nepagrįstas priežastis kvietė policijos pareigūnus. Ne atsakovas, o ieškovė smurtavo atsakovo atžvilgiu kelis kartus trenkdama jam per veidą ir baksnodama į krūtinę. Dėl ko ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė ir jos šeimos nariai naudodamiesi situacija, kad atsakovas nekalba lietuvių kalba ir negali savęs apginti sukūrė dirbtines situacijas policijos pareigūnams iškviesti. Ieškovės giminaičiai patys filmavo atsakovą ir jo mamą, nurodė, kad lieps policijos pareigūnams atsakovą suimti. Visas šias aplinkybes patvirtina ieškovės kartu su atskiruoju skundu pridėtos foto nuotraukos, iš kuriu matyti, kad būtent ieškovės šeimos nariai fotografavo ir filmavo, sekė atsakovą ir jo mamą pasivaikščiojimo su vaiku metu, o atsakovas tuo metu stengėsi laiką leisti su sūnumi. Labai išsamiai apie ieškovės šeimos narių elgesį atsakovas yra nurodęs savo 2020-06-30 atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Kartu su minėtu atsiliepimu buvo pateikti ir tai pagrindžiantys įrodymai.

11.3. Su ieškove visada elgiasi gražiai, yra kantrus ir jo vienintelis siekis yra kokybiškai ir pagal teismo nustatytą tvarką bendrauti su sūnumi. Kadangi tam, kad atvyktų į Lietuvos Respubliką atsakovas patiria nemažas kelionės ir apgyvendinimo išlaidas, jo siekis yra visą jam paskirtą laiką praleisti su sūnumi, o ne kelias valandas aiškinti policijos pareigūnams apie ieškovės išsigalvotas aplinkybes. Pažymėtina, kad nei vienu iš trijų atveju atvykę policijos pareigūnai nenustatė netinkamo atsakovo elgesio, fizinio ar psichologinio smurto naudojimo ieškovės, jos šeimos nariu ar sūnaus atžvilgiu. Šiuo atveju vienintelė problema yra ta, kad ieškovė savo asmeninį nusiteikimą atsakovo atžvilgiu, nuoskaudas dėl nepasisekusių santykių naudoja prieš atsakovą neleisdama jam matytis su sūnumi. Toks ieškovės elgesys tikrai negali būti pateisinamas ir pagal naujausią kasacinio teismo praktiką yra pagrindas apriboti motinos valdžią ieškovei.

11.4. Tarp šalių konfliktinės situacijos, policijos pareigūnų kvietimas yra tik tada, kai atsakovas su sūnumi bendrauja ieškovės mamos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, atsakovas kartu su savo 2020-06-30 atsiliepimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra pateikęs įrodymus, kad šalims bendraujant ne ieškovės gyvenamojoje vietoje, o atsakovo išnuomotame bute arba viešoje vietoje niekada jokių konfliktinių situacijų tarp šalių nekilo, nes tokiuose susitikimuose nedalyvavo ieškovės šeimos nariai, kurie yra ypač nusiteikę atsakovo atžvilgiu. Kas šiuo atveju reiškia, kad būtent ieškovės giminaičių dalyvavimas atsakovo ir sūnaus bendravime, ko net ir nenumatė nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sudarė sąlygas konfliktinėms situacijoms tarp šalių kilti.

11.5. Ieškovės reikalavimas atsakovo ir sūnaus bendravimą perkelti į VTAT patalpas objektyviai nebuvo galimas, ką patvirtinto ir patys VTAT specialistai.

11.6. Atsakovas turi visus įgūdžius rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi. Ieškovė ir atsakovas beveik septynis mėnesius gyveno drauge su sūnumi Prancūzijos Respublikoje. Atsakovas rūpinosi sūnumi, jį prižiūrėjo. Būtent atsakovas keldavosi naktimis tam, kad nuraminti berniuką ir pakeisti jam sauskelnes. Laikotarpiu nuo 2019-03-02 iki 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigos ieškovė, atsakovas ir šalių nepilnametis sūnus gyveno kartu kaip šeima atsakovo tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, beveik septynis mėnesius atsakovas gyveno kartu su ieškove ir šalių nepilnamečiu sūnumi. Atsakovas kartu su ieškove sūnų prižiūrėjo, berniukas ne kartą su atsakovu buvo paliktas ir vienas. Be to, šalims gyvenant kartu atsakovas darbe buvo net pasiėmęs tėvystės atostogas tam, kad galėtų vienas daugiau rūpintis sūnumi, ką patvirtino 2020-03-10 teismo posėdžio metu ir pati ieškovė. Aplinkybę, kad atsakovas rūpinosi sūnumi ir turi tam įgūdžius patvirtina ir atsakovo į šią bylą pateiktos foto nuotraukos, iš kurių matyti, kaip atsakovas rūpinasi vaiku (atsakovo 2020-03-26 atsiliepimo dėl LAP priedas Nr. 3). Atsakovą ir sūnų sieja stiprus emocinis ryšys, vaikas yra prisirišęs prie atsakovo ir labai jo ilgisi. Atsakovas į bylą yra pateikęs ir jo bei ieškovės susirašinėjimą 2019-10-04, kur pati ieškovė teigia, kad atsakovas yra geras tėtis ir labai myli sūnų. Taip pat pati ieškovė minėtame susirašinėjime duoda pastabą atsakovui, kad jis sūnui perka per daug drabužių ir naujų daiktų (2020-06-30 atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo priedas Nr. 4).

11.7. Su sūnumi atsakovas bendravo jau pagal skundžiamoje nutartyje nustatytą bendravimo tvarką - 5 val. per dieną ir kas antrą dieną nedalyvaujant ieškovei. Visas atsakovo ir sūnaus bendravimas buvo sklandus, berniukas nei karto nepasiilgo mamos, džiaugėsi tėčio draugija, buvo linksmas ir juo minėtu laiku pilnai buvo pasirūpinta. Visos šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovas nesugeba rūpintis sūnumi. Taip pat svarbu ir tai, kad atsakovas į Lietuvos Respubliką visada atvyksta arba su savo mama arba tėčiu, kurie jam padeda pasirūpinti sūnumi. Todėl visapusiška berniuko priežiūra jam laiką leidžiant su atsakovu yra užtikrinta.

11.8. Šalių nepilnamečiam sūnui šiuo metu yra beveik 1 m. ir 7 mėn. Berniukas pilnai maitinasi ne ieškovės pienu, o „normaliu“ maistu. Tuo tarpu ieškovė aplinkybėmis dėl vaiko žindimo spekuliuoja tik tam, kad galėtų kuo labiau apriboti atsakovo ir sūnaus bendravimą.

11.9. Atsakovas norėtų pažymėti, kad apie jo ar jo mamos atžvilgiu pradėtus ikiteisminiu tyrimus Lietuvoje jam nėra nieko žinoma. Atsakovas yra informuotas tik apie ikiteisminį tyrimą, kuris yra pradėtas ieškovės atžvilgiu dėl fizinio smurto prieš atsakovą naudojimo. Taigi, jeigu ir yra šiuo metu atliekamas koks nors ikiteisminis tyrimas tai tik ieškovės atžvilgiu.

Šalies argumentai

12. Ieškovė A. J. prašymu prijungti papildomus įrodymus ir paaiškinimus prie atskirojo skundo prašo: 1. priimti papildomai teikiamus įrodymus ir paaiškinimus; 2. pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1505-920/2020, numatant, kad: a) atsakovas V. E. L.-B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą darbo dieną dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant darbo dienomis tarp 19.00 - 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku; b) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kas antrą dieną dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant savaitgaliais tarp 19.00 - 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku; c) ieškovė A. J. privalo sudaryti sąlygas atsakovui nurodytu laiku paskambinti sūnui bei sudaryti sąlygas berniukui šiuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėčiu ne mažiau kaip dvidešimt minučių; d) atsakovas ir jo tėvas, vaiko senelis su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną dieną tuo metu, kai yra atvykę į Lietuvą, po 3 val. viešoje vietoje arba Vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpose, dalyvaujant A. J.; e) atsakovas privalo informuoti ieškovę A. J. apie savo atvykimą į Lietuvą bei tikslų dienų buvimo skaičių ne mažiau kaip prieš 7 dienas iki atvykimo.

13. Papildomuose paaiškinimuose ieškovė pažymėjo, kad nutartis turi būti vertinama visame civilinės bylos Nr. e2-1505- 920/2020 kontekste. Pirmos instancijos teismas atsakovui palankią bendravimo tvarką nuotoliniu būdu priėmė neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitos Kauno apylinkės teismo nutarties, priimtos 2020-04-06 ir įpareigojančios atsakovą teikti laikiną išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui nuo 2020-03-24, iki šiol nepradėjo vykdyti, nors nutartis yra įsiteisėjusi. Iš viso atsakovas savo vaiko visiškai neišlaiko jau beveik metus laiko, t. y. ieškovė iš atsakovo per paskutinius 10 mėnesių kol kas nėra gavusi nei vieno euro vaiko išlaikymui, nors šiuo metu yra neapmokamose vaiko priežiūros atostogose ir jokių reguliarių pajamų negauna. Teismas, nustatydamas atsakovui itin palankią bendravimo su vaiku tvarką akivaizdžiai visiškai nepaisė fakto, kad atsakovas savo esminių pareigų vaiko atžvilgiu absoliučiai nevykdo, taip pažeisdamas tėvų teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vaiko interesus, taip pat protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovė šiuo metu renka įrodymus ir dėl kitų atsakovo procesinio piktnaudžiavimo atvejų (kurių yra daugybė) ir juos pateiks į teismą nagrinėjimui artimiausio posėdžio metu. Nurodė, kad atsakovas visiškai nesilaikė 2020-03-16 teismo nustatytos bendravimo tvarkos ir pats pažeidinėja bendravimo tvarką reikalaudamas vaiką rodyti kitu nei teismo numatyta metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl tėvo bendravimo su mažamečiu vaiku, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl naujų įrodymų

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas bendravimo su vaiku tvarkos klausimas, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, priima apeliantės su atskiruoju skundu ir 2020-08-03, 2020-08-25 prašymais pateiktus naujus įrodymus, taip pat priima atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei 2020-08-25 d. prašymu pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus išnagrinėti tik bylą nagrinėjant iš esmės, tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas tik laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas, kurio metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl teismo pareigos motyvuoti priimtą nutartį

19. Apeliantė teigia, kad nutartimi pakeisdamas laikiną nuotolinio atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nuo 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo, nustatytų pokyčių poreikio niekaip nemotyvavo ir negrindė, nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtina būtinybę būtent tokiu būdu koreguoti atsakovo ir mažamečio sūnaus bendravimą. Tai, apeliantės vertinimu, suponuoja teismo pareigos motyvuoti sprendimą pažeidimą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). ??? ???

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje yra nurodyti argumentai, kurių pagrindu yra priimta skundžiama nutartis, nurodyta, kad teismas įvertino šalių nesutarimus dėl bendravimo tvarkos, taip pat atsižvelgė į pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, pagal kurią konkreti ir aiški bendravimo tvarka užkirstų galimybę šalims piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti nesutarimų, užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Taigi, nors teismas detaliai ir nepasisakė, kodėl ankstesne nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti keičiamos, tai nereiškia, kad teismas to visai neargumentavo. Teismas, nors ir nekonkretizavo, tačiau nurodė, kad poreikis taikyti jo nurotas laikinąsias apsaugos priemones yra paremtas atsižvelgus į bylos šalių nesutarimus dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, įvertinus vaiko amžių, vadovaujantis išimtinai vaiko interesais.

Dėl prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo

22. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

Dėl teismo nutarties dalies, kuria nustatyta laikina atsakovo V. E. L. B. bendravimo su vaiku tvarka nuo 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo nagrinėjamojoje civilinėje byloje įsiteisėjimo elektroninio ryšio priemonėmis

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad V. E. L. B. bendrauja su vaiku J. L. B. elektroninio ryšio priemonėmis: 1. Atsakovas V. E. L.-B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. (G.) L. B. kiekvieną darbo dieną dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant darbo dienomis tarp 19.00 – 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku. 2. Atsakovas V. E. L.-B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. (G.) L. B. kiekvieną savaitgalio dieną dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant savaitgaliais tarp 14.00 – 15.00 val. Lietuvos Respublikos laiku.

24. Apeliantė šią skundžiamos nutarties dalį prašo koreguoti taip: a) atsakovas V. E. L.-B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą darbo dieną dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant darbo dienomis tarp 19.00 - 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku; b) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kas antrą dieną dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant savaitgaliais tarp 19.00 - 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku.

25. Apeliantė savo skunde nurodė, kad ji 2020-06-22 prašyme pakeisti laikiną bendravimo tvarką pabrėžė, jog vaikui tinkamos bendravimo valandos yra tarp 9:00 - 14:00 val. Būtent tokiu vaiko dienotvarkės režimu atsakovas asmeniškai įsitikimo paskutinio vizito į Lietuvą metu, kuomet vaikas 14 val. - 16 val. užmigdavo ir miegodavo. Pažymėjo, kad būtent atsižvelgiant į šią aplinkybę ir buvo nustatytas alternatyvus pokalbių laikas 19 val. - 20 val., kadangi tuo atveju, jei vaikas užmiega 14 val., pokalbis su atsakovu būdavo perkeliamas į vakarą. Tačiau 2020-07-08 prašymu prijungti papildomus įrodymus ir paaiškinimus prie atskirojo skundo jau pati prašo nustatyti atsakovo bendravimą su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis tik 19.00 - 20.00 val., todėl laikytina, kad nustatytas bendravimo laikas apeliantei tinka, ji tik nesutinka, kad jis vyktų kiekvieną dieną. Apeliantė teigia, kad toks intensyvus bendravimas nėra nustatomas ir teismų praktikoje. Byloje apeliantė pateikė šalių susirašinėjimo ir skambučių duomenis, paaiškinimus, iš kurių matyti, kad atsakovas skambina ieškovei dėl bendravimo su vaiku ne vien pagal nustatytą tvarką, o daug intensyviau, tą daro dažnai dienos metu. Iš šalių pateiktų duomenų matyti, kad šalys konfliktuoja, tačiau taip pat matyti, kad atsakovas siekia maksimalaus bendravimo su savo vaiku. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendravimo su vaiku tvarka yra nustatoma vadovaujantis vaiko interesais, tačiau ją nustatant atsižvelgiama ir į realias tėvų galimybes užtikrinti šią tvarką. Atsakovas yra nurodęs byloje, jog darbo dienomis jis dirba, todėl teismo sprendimas iki bylos išnagrinėjimo elektroninio ryšio priemonėmis bendravimo valandas nurodyti vakare (19 val. - 20 val.) yra suprantamas, kadangi nustačius galimybę ir dienos ir vakaro metu bendrauti tokiu būdu, atsižvelgus į bylos šalių tarpusavio santykius, tas tik sukeltų dar daugiau konfliktų. Apeliantė nurodė, kad karantino metu atsakovas dirbo iš namų, pateikė duomenis, kad atsakovas dienos metu reikalavo bendravimo su vaiku. Pažymėtina, kad ne tik ieškovė, bet ir atsakovas turi laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, todėl ieškovė neturi pareigos leisti atsakovui bendrauti su vaiku kitu negu teismo nustatytu metu (tai gali būti daroma bendru šalių sutarimu). Pažymėtina, kad vaikui yra būtinas bendravimas su abiem tėvais, aplinkybė, jog apeliantė patiria asmeninio gyvenimo suvaržymus dėl teismo laikinai nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, nėra pagrindas šios tvarkos keisti, kadangi prioritetas yra teikiamas vaiko interesams, o ne tėvų. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė, teigdama, kad teismų praktikoje nėra nustatomas atskirai gyvenančio tėvo bendravimas elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną, neatsižvelgia į aplinkybę, jog kiekvienos bylos situacija yra individuali. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra užsienietis, jis negali dažnai fiziškai matytis su vaiku, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė intensyvesnį laikiną tėvo bendravimą su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo nustatyta laikina bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis tvarka yra protinga, ji nepažeidžia nei vaiko, nei tėvų interesų.

Dėl teismo nutarties dalies, kuria nustatyta laikina tiesioginio atsakovo V. E. L. B. bendravimo su vaiku tvarka nuo 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo nagrinėjamojoje civilinėje byloje įsiteisėjimo

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad: 1. Atsakovas V. E. L.-B. ir jo tėvai - vaiko seneliai, su nepilnamečiu vaiku J. L. B. bendrauja kiekvieną dieną tuo metu, kai yra atvykę į Lietuvą, po 5 val. 2. Atsakovas V. E. L.-B. savo buvimo Lietuvos Respublikoje metu kiekvieną dieną šalių nepilnametį sūnų bendravimui pasiima iš ieškovės A. J. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), 9 val. ryte ir grąžina tą pačią dieną 14 val. atgal ieškovei A. J.. 3. Šis bendravimas vyksta atsakovo V. E. L.-B. pasirinkimu jo išsinuomotame (duomenys neskelbtini) būste arba viešoje vietoje, vieną dieną ieškovei A. J. dalyvaujant, kitą dieną ieškovei A. J. nedalyvaujant.

27. Apeliantė prašo tokios tiesioginio bendravimo tvarkos: atsakovas ir jo tėvas, vaiko senelis su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną dieną tuo metu, kai yra atvykę į Lietuvą, po 3 val. viešoje vietoje arba Vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpose, dalyvaujant A. J..

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje bylos stadijoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima vaiko močiutei iš tėvo pusės uždrausti bendrauti su vaiku. Nesutarimai tarp močiutės iš tėvo pusės ir ieškovės negali apriboti močiutės teisės bendrauti su anūku. Taigi, tol, kol byloje nenustatyta, jog bendravimas su močiute kenktų vaiko interesams, tol jis negali būti uždraustas.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas neišsprendė jos prašymo dėl bendravimo vietos nustatyto. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje aiškiai nurodyta, jog šios įstaigos patalpose negali vykti atsakovo bendravimas su vaiku, nurodė, kad ieškovei buvo nurodyta kreiptis į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą. Taigi, atmetus prašymą nustatyti atsakovo bendravimą su vaiku Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, liko tik ieškovės siūlymas nustatyti bendravimą viešoje vietoje. Pažymėtina, kad konkrečios viešos vietos atsakovė nedetalizavo, nenurodė, kur konkrečiai galėtų vykti bendravimas teismo nustatytą valandų skaičių. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas yra užsienietis ir objektyviai negali dažnai fiziškai atvažiuoti pas sūnų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas V. E. L.-B. ir jo tėvai - vaiko seneliai, su nepilnamečiu vaiku J. L. B. bendrauja kiekvieną dieną tuo metu, kai yra atvykę į Lietuvą, po 5 val. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios trukmės bendravimas viešoje vietoje būtų sunkiai įgyvendinamas, atsižvelgiant į vaiko amžių. Taigi, pirmosios instancijos teismas pasirinko protingiausią šalių siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku vietą – atsakovo išsinuomotame (duomenys neskelbtini) būste arba viešoje vietoje, atsakovo pasirinkimu. Atsakovui bendraujant su vaiku ieškovės gyvenamoje vietoje, tarp šalių nuolat kilo konfliktai, buvo kviečiama policija, vyko filmavimai ir fotografavimai. Taigi, bendravimo vieta pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pakeista.

30. Apeliantė taip pat nesutinka, kad tėvo bendravimas su sūnumi vyktų be jos buvimo, mano, kad vaiko tėvas nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiko poreikiais, neužtikrina jo saugumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos šalių pateikti įrodymai yra prieštaraujantys vieni kitiems, kadangi ieškovės susirašinėjimus, kuriuose minimas vaiko tėvo nesirūpinimas vaiku, paneigia atsakovo dokumentai: 1. atsakovas į bylą yra pateikęs ir jo bei ieškovės susirašinėjimą 2019-10-04, kur pati ieškovė teigia, kad atsakovas yra geras tėtis ir labai myli sūnų. Taip pat pati ieškovė minėtame susirašinėjime duoda pastabą atsakovui, kad jis sūnui perka per daug drabužių ir naujų daiktų (2020-06-30 atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo priedas Nr. 4); 2. Kartu su 2020-06-30 atsiliepimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovas yra į bylą pateikęs savo artimų giminaičių mamos (duomenys neskelbtini), tėčio (duomenys neskelbtini), pusbrolio A. G., tetos (duomenys neskelbtini), tetos C. F. Prancūzijos Respublikoje notariškai patvirtintus liudijimus, kad atsakovas geba rūpintis sūnumi ir tai darė šalims kartu gyvenant Prancūzijos Respublikoje (2020-06-30 atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo priedas Nr. 3). Pažymėtina, kad net ir toliau maitinant vaiką, vaikiui būnant su tėvu ieškovė gali parūpinti motinos pieno atsargų, todėl ši aplinkybė nėra pagrindas nustatyti trumpesnį vaiko su tėvu bendravimą. Atsakovas nurodė, jog atsakovo ir vaiko bendravimas be ieškovės dalyvavimo jau vyko ir jokių sunkumų dėl to nekilo. Priešingų duomenų teismas neturi.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vieną atsakovo bendravimo su vaiku dieną ieškovė dalyvauja, o kitą – ne. Taigi, ieškovė turi galimybę matyti, kaip atsakovas bendrauja su vaiku. Pažymėtina, kad vaikui būnant vienam su tėvu, byloje net ir esant mažam vaiko amžiui nenustatyta, kad jis tėvo šalintųsi ar jo bijotų, nenorėtų likti su juo, taigi, ir šioje dalyje skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nėra jokių duomenų, kad vaikui būtų nesaugu būti su tėvu. Ieškovės pateikiamos nuotraukos su vaikui, galimai, nesaugiais laiptais, nereiškia, kad vaiko tėvas vaikui leidžia jam vienam jais lipti (tolių nuotraukų nepateikta), taip pat iš byloje esančių abiejų šalių pateiktų nuotraukų matyti, kad vaikas noriai būna ir su tėvu. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl išlaikymo teikimo bus įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės, tačiau šioje bylos stadijoje, nenustačius, kad atsakovas keltų pavojų vaikui, nėra pagrindo nustatyti minimalaus jo bendravimo su vaiku.

32. Ieškovė pateikė duomenis, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 str. 1 d. dėl to, kad Prancūzijos pilietis V. E. L. B. galimai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš A. J.. Pažymėtina, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dar nereiškia, kad asmuo kaltas. Teismas, įvertinęs šalių konfliktinius santykius ir šią aplinkybę, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjamoje stadijoje nėra pagrindo pakeisti skundžiamą teismo nutartį.

33. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir ją naikinti ar keisti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė