Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-293-955/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-15
Bylos Nr.: e2-293-955/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00532-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Imbrasienė
Ieškovas: G. J.
Atsakovas: M. R. C. F.
Trečiasis asmuo: D. Z.
Advokatai: Raimonda Lazauskienė, Justina Jacunskaitė, Jurgita Grigienė, Raimonda Lazauskieneiuž

Civilinė byla Nr. e2-293-955/2023Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00532-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.2.6.1; 3.2.6.13

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Gretai Stankevičiūtei, Gertrūdai Skučaitei,dalyvaujant ieškovui G. J. ir jo atstovei advokato padėjėjai Justinai Jacunskaitei,atsakovei M. R. C. F. ir jos atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei,vertėjai Gerdai Stankevičienei,trečiajam asmeniui D. Z.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Deivydui Aidukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. patikslintą ieškinį atsakovei M. R. C. F. ir atsakovės M. R. C. F. patikslintą priešieškinį ieškovui G. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas G. J. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu ir ieškinio papildymu (toliau – patikslintas ieškinys) prašo: 1) nustatyti šalių nepilnametės dukters A. G. J. gyvenamąją vietą su ieškovu, 2) tuo atveju, jei nepilnametės šalių dukros A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su vaiko motina M. R. C. F., nustatyti ieškovo prašomą bendravimo tvarką su dukra; priteisti nepilnametės dukros išlaikymui po 215,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis.

2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė bei teismo posėdžiuose paaiškino, kad ieškovo gyvenimo sąlygos yra saugios ir stabilios. Ieškovas nuo pat gimimo gyvena Filipinuose - šalyje, kuri yra pirminis šalių dukros ir jos abiejų tėvų (ieškovo ir atsakovės) kultūros ir identiteto židinys ir kurioje ieškovas sistemingai ir užtikrintai kuria jaukius ir saugius namus savo šeimai. Tuo tarpu atsakovė nepuoselėja dukrai filipinų kalbos ir kultūros, t. y. neužtikrina jos kaip filipinietės identiteto. Būtent Filipinų Respublikoje gyvena šalių dukros abiejų tėvų giminės. Iš ieškovo pusės - seneliai, dėdės, tetos, pusbroliai ir pusseserės. Iš atsakovės pusės - tetos, dėdės, pusbroliai, jos tėvas ir brolis. Atsakovės visa vaikystė prabėgo Filipinų Respublikoje, todėl atsakovė neigdama dukros filipinietišką identitetą pažeidžia Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalį.

3. 2014-04-22 ieškovas daline nuosavybės teise dovanojimo pagrindu įgijo dalį žemės sklypo Davao mieste, Filipinuose. 2021-10-18 ieškovas kartu su dar 5 šeimos nariais (A. D. E. J., J. E. J., C. E. J., Ch. E. J. ir E. R. J.) įsigijo gyvenamosios paskirties žemės sklypą su patogumais, esantį adresu (duomenys neskelbtini) . 2021-12-21 ieškovas kartu su broliu A. D. E. J. įsigijo 180 kv.m. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). 2022-03-21 ieškovas kartu su broliu A. D. E. J. įsigijo 1000 kv.m. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto įsigijimas yra puiki ilgalaikė investicija, rodanti tiek ieškovo norą likti gyventi savo gimtajame krašte, tiek jo finansinį raštingumą, saugiai investuojant uždirbtas lėšas.

4. 2019 m. ieškovo mėnesinės pajamos sudarė – 6 500 USD neatskaičius mokesčių. 2021 m. ieškovo mėnesinės pajamos buvo 8 483,50 USD neatskaičius mokesčių, iki 2022 m. rugpjūčio mėn. ieškovo mėnesinės pajamos buvo 9 150,17 USD neatskaičius mokesčių. Tai rodo, kad ieškovas supranta savo turimų darbinių įgūdžių (ieškovas kuria žiniatinklius) vertę ir paklausą bei siekia didesnio atlyginimo už savo teikiamas paslaugas. Tuo tarpu atsakovė, dirbdama tokio paties pobūdžio darbą kaip ieškovas, nesistengia gerinti savo finansinės gerovės ieškodama geriau apmokamos darbo vietos, nors gyvena valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis, nei ieškovas ir šios bylos nagrinėjimo metu išlaiko tokį patį darbo užmokestį (apie 1 300 Eur/mėn. atskaičius mokesčius), nors bylos metu bando įtikinti teismą, kad dukros poreikiai ženkliai auga. Taigi, ieškovas šiuo atveju gali užtikrinti šalių dukrai finansinį stabilumą ir ugdyti finansinį raštingumą.

5. Be to, 2022-05-07 ieškovas Filipinuose susituokė su J. N. P. Jaunavedžiai išsikėlė gyventi į savo namus prestižiniame ir saugiame (duomenys neskelbtini) kvartale. Ieškovo gyvenamasis namas turi keturis miegamuosius su atskirais vonios kambariais, svetainę sujungtą su virtuve ir dvi terasas. Vidinis kiemas turi aukštą betoninę tvorą, kuri garantuoja tiek privatumą, tiek saugumą. Namas turi visus privalumus: geriamąjį vandenį, elektrą, kondicionierių, buitinę techniką. Kartu gyvena pagalbinė darbuotoja, kuri tvarko namus ir gamina valgyti, dėl to ieškovas galėtų daugiau laisvo laiko praleisti su dukrelėmis - A. J. ir jos sesute. Be to, ieškovo šeima turi vairuotoją ir nuosavą automobilį, dėl to nebūtų problemų šalių dukrai pasiekti ugdymo įstaigas, būrelius ar kitus šeimos narius iš tėvo pusės (močiutę, senelį, tetą, dėdę, pusbrolius). Tokiu būdu būtų užtikrinta fundementali dukros teisė bendrauti ir su kitais šeimos nariais.

6. Be to, 2023 m. vasarį ieškovui gimė dar viena dukrelė, dėl to šalių dukra A. gyvendama su ieškovu turėtų galimybę augti idiliškoje filipiniečių šeimoje ir galėtų nuo pirmų dienų megzti glaudų ryšį su savo sesute. Moteriškos meilės, šilumos ir rūpesčio A. nestigtų, nes ieškovo gyvenimo partnerė J. N. P. J. yra puikus pavyzdys šalių dukrai. Taigi, nustačius šalių dukros gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, būtų užtikrinta šalių dukros teisė žinoti savo kilmę, šaknis ir kultūrą, kas šių laikų globaliame pasaulyje yra itin svarbu.

Šalies argumentai

7. Ieškovas nurodė, kad dukra neturi jokio ryšio su Lietuvos valstybe išskyrus motinos sutuoktinį, kuris nėra biologinis mergaitės tėvas. Laikytina ydinga praktika mažamečiui vaikui klaidingai formuoti lietuvišką identitetą, su kuriuo savęs net nesieja mergaitės motina. Atsakovės ir jos šeimos šaknys taip pat yra Filipinuose, kuriuose ji gimė ir praleido savo vaikystę. Dėl to nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, mergaitė galėtų pažinti savo šeimos ir giminės istoriją ir palaikyti ryšius tiek su ieškovo, tiek su atsakovės gimine.

8. Atsakovė ilgą laiką gyvendama Lietuvoje neturi čia įgijusi jokio turto, nėra išmokusi lietuvių kalbos ir per šiuos metus, net 5 kartus prašė ieškovo panaikinti draudimą šalių dukrai išvykti iš Lietuvos Respublikos, apeliuodama į Rusijos - Ukrainos karą. Tai suponuoja, kad pati atsakovė nelaiko Lietuvos tinkama ir saugia aplinka augti šalių dukrai ir svarsto galimybes išvykti gyventi į Jungtinę Karalystę, kas reikštų, kad šalių dukra iš naujo turėtų taikstytis prie naujos mokyklos, draugų, gyvenamosios vietos ir kultūros.

9. Atsakovė gyvendama 10 000 km atstumu nuo šalių dukros tėvo nesugeba formuoti gerų tėvo ir dukros santykių. Tačiau nežiūrint į tai, ieškovui iki šiol pavyko išsaugoti itin artimą ryšį, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jie šiltai bendrauja nustatytu laiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, net pasibaigus šiam laikui mergaitė prašo, kad jie tęstų bendravimą. Taip pat dukra pasitiki savo tėčiu, jam išsipasakoja mokykloje patirtas nuoskaudas, dėl to sapnuojamus košmarus. Turėdamas galimybę ieškovas atvyksta ir į Lietuvą, gyvai susitikti su dukra, ir šių susitikimų metu mergaitė visada noriai bendrauja su ieškovu, kartu leidžia laiką. Mergaitė ne kartą yra minėjusi, kad nori gyventi Filipinuose, tačiau būnant vaiku sunku pasirinkti ar nuspręsti kur nori gyventi ir vaiko nuomonė dažnai gali keistis. Be to, ieškovas pabrėžė, kad dukrai yra sunku gyventi užsienio šalyje, kadangi jos išvaizda yra azijietiška, todėl pasireikšdavo netgi tam tikrų rasizmo apraiškų, būdavo, kad ją pastumdydavo, apdraskydavo.

10. Ieškovui kelia nerimą ir dukters pasikeitęs elgesys, nes bendraujant su ja pastebėjo, kad mergaitė nusimauna kelnaites ir į savo intymią vietą kiša pirštą. Ieškovas nežino kodėl ji taip elgiasi, galbūt kalta kažkokia infekcija, kadangi ant jos kelnaičių matydavosi kažkokia žalsva masė, vėliau galvojo kad gal ji taip juokauja. Tačiau vėliau suprato, kad tai gana rimta, nes A. taip darė ir prie ieškovo mamos. Ieškovas netgi informavo vaiko teises ginančias institucijas apie tai, prašydamas ištirti, ar nėra kažkokio nederamo elgesio su mergaite. Specialistai patvirtino, kad vaiko elgesys yra neįprastas, tačiau nenustatė, kad tai būtų koks nors seksualinis priekabiavimas.

Šalies argumentai

11. Ieškovas mano, kad atsakovės neigiami atsiliepimai apie tėvo elgesį ir neskatinimas bendrauti su ieškovu rodo, kad šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakove ilgalaikėje perspektyvoje darys žalą dukros ryšiui su tėvu. Atsakovės veiksmų visuma: du kartus pagrobtas vaikas nuo jo biologinio tėvo, užblokuotas bet koks kontaktas iki šios bylos pradėjimo, lietuviško identiteto primetimas, emocinio ryšio su ieškovu menkinimas ir bandymas išaukštinti mergaitės norus, kuriuos formuoja pati atsakovė savo naudai, rodo, kad ji nesugeba priimti sprendimų, kurie tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje padarytų teigiamą įtaką mergaitės asmenybės formavimuisi. Todėl ieškovas yra įsitikinęs, kad šalių dukros geriausius interesus ir teisę pažinoti savo šeimą ir būti auklėjamai abiejų tėvų geriausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu.

12. Visgi, jei teismas nuspręstų, kad šalių dukters gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, ieškovas prašo nustatyti jo nurodytą bendravimo tvarką su dukra:

12.1. Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.) su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 18.00 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 30 min. ir kiekvieną sekmadienį 10.00 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 1 val.

12.2. Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuotolinio ryšio priemonėmis, jeigu dukra išreiškia norą bendrauti su ieškovu dažniau nei numatyta bendravimo tvarkos 12.1 punkte.

12.3. Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), vasaros atostogų metu nepertraukiamai bendrauja, t. y. dukra gyvena kartu su ieškovu, 65 (šešiasdešimt penkias) dienas neribojant bendravimo teritorijos aspektu. Ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra vasaros laikotarpiu turi būti suderintas el. paštu ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki bendravimo vasaros atostogų metu tvarkos įgyvendinimo pradžios.

12.4. Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja 1 (vieną) mėnesį Lietuvoje ne dukros vasaros atostogų metu. Ieškovo buvimo Lietuvoje metu (išskyrus, kai bendravimas vyksta dukros vasaros atostogų metu), ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja 5 (penkias) dienas per savaitę: kiekvieną trečiadienį pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą kiekvieną sekmadienį 19.00 val.

12.5. Ieškovui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), pasiimant nepilnametę dukrą A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), vasaros atostogų laikotarpiui, dukros paėmimo metu atsakovė M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja paruošti dukrai būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę) perduoti ieškovui dukros asmens tapatybės ir kitus kelionei reikalingus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant notarine tvarka patvirtintą sutikimą dukrai keliauti į užsienį kartu su tėvu.

12.6. M. R. C. F., gimimo data (duomenys neskelbtini), įpareigojama tėvui su dukra bendraujant 12.3-12.4 punktuose nustatyta tvarka padengti pusę G. J., gim. (duomenys neskelbtini),, ir nepilnametės A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kelionės iš Filipinų Respublikos į Lietuvos Respubliką ir atgal (ir priešingai) išlaidų, įskaitant lėktuvo, autobuso, traukino ir pan. bilietų išlaidas. Jeigu G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su dukra bendrauja Lietuvos Respublikoje, papildomai M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini),, privalo padengti ir pusę jo buvimo Lietuvos Respublikoje išlaidų. M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja padengti pusę šių išlaidų per 5 dienos nuo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų išsiuntimo jam žinomu M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresu dienos.

12.7. M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, su kuo tuo metu bus dukra, privalo vienas kitą informuoti apie dukros sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ligos ar traumos atsiradimo momento.

12.8. M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), privalo informuoti G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ne rečiau kaip kartą per dvi savaites apie dukros A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ugdymo pasiekimus informuojant G. J., gim. (duomenys neskelbtini), raštu - SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis.

12.9. M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), privalo informuoti G. J., gim. (duomenys neskelbtini), apie dukros A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ugdymo įstaigoje vyksiančias šventes, dukros klasės tėvų susirinkimus, ir kitus renginius, kuriuose dalyvaus dukra (įskaitant, bet neapsiribojant būrelių veiklą), ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki numatomo įvykio dienos informuojant G. J., gim. (duomenys neskelbtini), raštu SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis.

Šalies argumentai

13. Ieškovas nurodo, kad jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka tuo atveju, jei šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su atsakove, geriausiai atitinka šalių dukros poreikį bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir jo šeima (močiute, seneliu, teta, dėde, pusbroliais), formuotis mergaitės kultūriniam identitetui. Be to, ieškovo siūloma bendravimo tvarka atitinka ir tiek EŽTT, tiek nacionaline teismų praktiką sprendžiant klausimus susijusius su vaikų teise gyventi ir bendrauti su savo tėvais.

14. Ieškovas nesutinka su atsakovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Nurodo, kad šalių dukra yra sveika, specialiųjų poreikių neturi, dėl to reikalavimas nustatyti, kad 7 metų vaiko poreikiai sudaro net 1 450,00 Eur/mėn. prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Ieškovo nuomone, dukters išlaikymui užtektų jo skiriamo 215,00 Eur per mėnesį.

15. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės prašoma iš jo priteisti dukros išlaikymo įsiskolinimo suma (7 000,00 Eur) bei nurodytu laikotarpiu, už kurį turi būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovas nurodo, kad iki 2018 m. liepos mėnesio išlaikymą dukrai yra suteikęs. Nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio ieškovas dukters išlaikymui pervedė 90 000 PHP, kas yra 1 574,71 Eur. 2018 m. birželio mėnesį atsakovei su dukra išvykus gyventi į Lietuvos Respubliką, ieškovas dukrai išlaikymą teikti nustojo, nes atsakovė tiesiog dingo su vaiku ir daugiau nei devynis mėnesius su ieškovu nebendravo, neatsiliepinėjo į ieškovo skambučius, taip pat nenurodė jokių duomenų apie tai, kur būtų galima pervesti dukros išlaikymui skirtas pinigų sumas. Todėl išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas tik už dvylika mėnesių t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Taip pat ieškovas nesutinka ir su tuo, kad priteisiant išlaikymo įsiskolinimą būtų skaičiuojama 500,00 Eur per mėnesį suma. Atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų apie tai, kokios pinigų sumos buvo išleidžiamos dukros poreikių tenkinimui laikotarpiu nuo 2018 rugpjūčio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškovas nurodo, kad kai atsakovė su dukra gyveno Jungtinėje Karalystėje (nuo 2017 m. pavasario iki 2018 m. birželio) ieškovas kas mėnesį šalių susitarimu dukros išlaikymui skirdavo po 200,00 Eur sumą. Todėl įvertinus tai, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog dukros poreikių tenkinimui laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2019 m. rugpjūčio išleisdavo kas mėnesį po 1 000,00 Eur, ieškovas mano, jog būtų teisinga, sąžininga ir protinga kaip išlaikymo įsiskolinimo sumą kas mėnesį jam skaičiuoti po 200,00 Eur. Bendra ieškovo išlaikymo įsiskolinimo suma tokiu atveju sudarytų 2 400,00 Eur (12 x 200,00 Eur). Būtent 2 400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovas ir sutinka padengti atsakovei.

16. Ieškovas nesutinka ir su ieškovės reikalavimu nustatyti, kad teismo sprendimas, priimtas šioje civilinėje byloje dalyje dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra A. G. J. ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, vykdytinas tik pripažinus teismo sprendimą Filipinų Respublikoje. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublika nėra sudariusi su Filipinų Respublika tarptautinės teisinės pagalbos bei teisinių santykių sutarties. Filipinų Respublika taip pat nėra prisijungusi prie Hagos konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Lietuvos teismo sprendimo, priimto šioje byloje, pripažinimas ir vykdymas Filipinų Respublikoje būtų vertinamas pagal Filipinų Respublikos nacionalinės teisės normas ir priklausytų nuo Filipinų Respublikos teismų diskrecijos vadovautis geranoriškumo ir abipusiškimo principais nagrinėjant prašymus dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo. Todėl niekas negali garantuoti, kad Filipinų Respublikos teismai pripažins ir vykdys Lietuvos teismo sprendimą, priimtą šioje byloje.

II. Atsakovės reikalavimai ir argumentai

17. Atsakovė M. R. C. F. su ieškovo ieškiniu nesutinka, byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina, atsakove M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini),; 2) priteisti iš ieškovo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukteriai A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 500,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo į teismą dienos iki 2021 m. gruodžio 31 d., o nuo 2022 m. sausio 1 d. priteisti iš ieškovo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukteriai A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 700,00 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos vaiko motina M. R. C. F. gim. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise; 3) priteisti iš ieškovo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), už 14 (keturiolika) mėnesių nuo 2018-06-01 iki 2019-08-01 po 500,00 Eur kas mėnesį, iš viso 7 000,00 Eur; 4) nustatyti toliau nurodytą ieškovo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukterimi A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką; 5) nustatyti, jog teismo sprendimas dalyje dėl ieškovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamete dukra A. ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdytinas tik pripažinus Lietuvos Respublikos teismo sprendimą Filipinų Respublikoje.

18. Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė bei teismo posėdžiuose paaiškino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ja geriausiai atitinka vaiko interesus. Šalių vaikas su tėvu Filipinuose augo vos dvejus metus. Visą kitą laiką dukra A. nuolat gyvena su motina kitoje valstybėje nei tėvas. Nors vaiko ir ieškovo nutrūkęs ryšys šiek tiek atnaujintas, dukra A. prie motinos vis tiek yra kur kas labiau prisirišusi nei prie ieškovo. Įvertintina ir tai, jog dukra yra labai prisirišusi ir prie atsakovės sutuoktinio D. Z.. Dukra tikrai supranta, kad būtent ieškovas yra jos biologinis tėvas, tačiau D. Z. yra atsakovės sutuoktinis, dukra kartu su juo gyvena, dėl ko visiškai normalu, kad vaikas turi sukūręs artimą šeiminį santykį ir su D. Z. bei jo artimaisiais. Šiai dienai pats ieškovas jau turi sutuoktinę, tiesa, A. su ja yra bendravusi tik nuotolinėmis priemonėmis, gyvai vaikas su ieškovo sutuoktine dar nėra susitikęs.

19. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog dukra A. yra prisirišusi prie savo socialinės aplinkos, šalių dukra A. visapusiškai integravosi į Lietuvos bendruomenę, baigė lankyti darželį „Ilgas ūsas“, vėliau Kauno Kolpingo pradinėje mokykloje baigė priešmokyklinę klasę ir jau yra Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos pirmaklasė. A. turi susikūrusi savo socialinę aplinką, turi draugų, su kuriais noriai bendrauja, žaidžia, leidžia laiką. A. kalba dviem kalbomis - lietuvių ir anglų, yra guvus ir laimingas vaikas.

20. Atsakovė turi visas reikiamas sąlygas užtikrinti normalias ir tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui augti ir vystytis. Atsakovė nėra pakeitusi vaiko gyvenamosios vietos. Iki šiol gyvenamoji vieta dukteriai yra užtikrinta adresu (duomenys neskelbtini),, kur atsakovė nuomojasi 3 (trijų) kambarių butą. Dukra turi savo atskirą kambarį ir asmeninę erdvę. Aplinkybę, kad atsakovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos augti vaikui patvirtino ir VTAS specialistai, patikrinę atsakovės gyvenamosios vietos sąlygas. Atsakovė taip pat gauna pastovų darbo užmokestį, kuris per mėnesį siekia apie 1 990,00 Eur, dėl ko turi finansines galimybes visapusiškai užtikrinti dukters poreikius. Be to, prie vaiko išlaikymo gera valia prisideda ir atsakovės sutuoktinis, kurį vaikas labai myli. Dukrytei nuo mažens yra užtikrintos ir ugdymosi sąlygos. Jungtinėje Karalystėje ji lankė vaikų darželį „Phoenix“. Atsakovė taip pat yra užtikrinusi vaikui ir sveikatos priežiūrą. Byloje pateiktas vaiko sveikatos pažymėjimas patvirtina, jog A. J. yra sveika ir jokių sveikatos sutrikimų neturi.

21. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu yra neįmanomas, traumuotų vaiką psichologiškai, neigiamai paveiktų vaiko tolimesnį vystymąsi ir raidą, identiteto formavimąsi, kadangi visi A. socialiniai ir kultūriniai ryšiai yra Lietuvoje, vaikas prie motinos ir ją supančios aplinkos yra itin prisirišęs, o iki šiol dukra su tėvu yra bendravusi daugiausia tik nuotolinėmis priemonėmis, dėl ko ir pats atsakovas tinkamai dukra pasirūpinti negalėtų, nes nežino jos rutinos, norų, poreikių ir kt. Neginčytina, jog šiuo atveju nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo motinos padarytų itin didelę žalą vaiko vystymuisi.

22. Atsakovės nuomone, įvertinus jos ir ieškovo asmeninius bruožus, gyvenimo stilių, pasirinktas gyventi valstybes ir kt., laikyti, jog ieškovas galėtų suteikti vaikui geresnes sąlygas gyventi, augti ir tobulėti nei atsakovė, būtų neteisinga. Atsakovė yra įsitikinus, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, jis vaiko neprižiūrėtų, o jo auklėjimą priskirtų vienai iš pagalbinių darbuotojų. Būtent tai ir buvo viena iš santykių nutraukimo priežasčių - atsakovė buvo įsitikinus, jog vaiko auklėjimu ir ugdymu turi užsiimti vaiko tėvai, o ieškovas visad laikė, jog šias prievoles galima perduoti tretiesiems asmenims. Ieškovas yra darboholikas, kuriam rūpi tik jo asmeninių poreikių patenkinimas, o ne vaiko interesai. Ieškovas net nesivargindavo vaiko lankyti ligonėje, Filipinuose dukra nuolat sirgdavo. Sunkiausios ligos, kuriomis vaikas buvo persirgęs, buvo šlapimo takų infekcija ir plaučių uždegimas. Ligoninėje atsakovė su vaiku praleido beveik mėnesį, o ieškovas atsisakė praleisti su vaiku bent vieną naktį, net nesivargino atvažiuoti su dukra pavakarieniauti, nors turėjo visas galimybes tam, kadangi jo darbo grafikas yra lankstus. Ieškovo minimos pagalbininkės, kurios neva padės jam auginti vaiką, net neturi išsilavinimo ugdyti vaiką, yra iš itin prastai gyvenančių šeimų, dažnai net nepasiskiepijusios nuo užkrečiamų ligų ir keliančios pavojų vaiko sveikatai.

23. Atsakovė prašo teismo atsižvelgti ir į valstybių skirtumus. Atsakovė sprendė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą su tikslu užtikrinti vaikui tinkamesnes ir saugesnes gyvenimo sąlygas. Atsakovės šeima (mama, seserys) ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje. Minėtoje valstybėje ilgą laiką gyveno ir pati atsakovė. Filipinuose pragyvenimo lygis yra žemas, ko pasekoje gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos yra nepalyginamai prastesnės nei Jungtinėje Karalystėje ar Lietuvoje. Jau net nekalbant apie kitas grėsmes vaikui, t. y. teroristines atakas, žemės drebėjimus, potvynius, užkrečiamas ligas, mirtinus vabzdžių įkandimus ir kt. Kasmet Filipinus pasiekia vidutiniškai 20 taifūnų ir audrų, o jų metu žūva šimtai žmonių, milijonai dėl gamtos stichijų nuolat gyvena ties bado riba. Negana to, Filipinai yra pirmaujanti tarp šalių, kurios patiria labiausiai katastrofiškus žemės drebėjimus. Taip pat pirmauja pagal vandens ir jūrų užterštumą. Taigi, daugiau nei akivaizdu, kad vien dėl tarpvalstybinių skirtumų atsakovė turi galimybes užtikrinti dukrytei saugesnes ir tinkamesnes sąlygas nei ieškovas.

Atsiliepimas

24. Atsakovė nurodo, kad jos finansinė padėtis išvykus gyventi į Europą pagerėjo, jos sutuoktinis mergaite taip pat rūpinasi, padeda ją auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti, šeimos gyvenamame būste vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo, mokymosi ir kitos sąlygos, todėl nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos. Ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ieškovas geresnių gyvenimo sąlygų dukteriai užtikrinti negali, o atskyrus vaiką nuo motinos, su kuria iki šiol jis gyvena, būtų pakeista vaiko aplinka.

25. Nustačius dukters gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 500,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo į teismą dienos iki 2021 m. gruodžio 31 d., o nuo 2022 m. sausio 1 d. - po 700,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Atsakovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad nepilnametės šalių dukters išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 450,00 Eur. Šią sumą sudaro 375,00 Eur mokyklai ir ugdymo priemonėms, 170,00 Eur dukrai tenkanti dalis gyvenamosios vietos nuomos ir komunaliniams mokesčiams, 30,00 Eur medikamentams, vitaminams, papildams, 380,00 Eur maistui, higienos, skalbimo reikmenims, namų apyvokos reikmenims, vaiko dienpinigiams maistui mokyklai, 95,00 Eur laisvalaikiui, atostogoms, laisvalaikio prekėms, 45,00 Eur žaislams, 200,00 Eur transporto išlaidoms/ automobilio nuomai, 135,00 Eur rūbams, aprangai, 20,00 Eur neplanuotoms išlaidoms.

26. Atsakovės įsitikinimu, toks iš ieškovo priteistinas vaiko išlaikymo dydis yra protingas ir pagrįstas, paremtas tik būtiniausiais vaiko poreikiais. Be to, ieškovas gali teikti tokį išlaikymą. Nors ieškovas teigia, jog šiai dienai jis yra bedarbis, vis tik tokie jo argumentai vertintini kritiškai. Atsakovė neatmeta, jog siekiant išvengti savo prievolės teikti vaikui reikalingą išlaikymą, siekiant nuslėpti savo realią turtinę padėtį, ieškovas teismui meluoja, jog jokių pajamų šiai dienai negauna. Faktą, jog ieškovas slepia savo realią turtinę padėtį patvirtina tai, jog nors jis pateikė teismui nuosavybės dokumentus, tačiau tyčia paslėpė nuo teismo nekilnojamojo turto įsigijimo kainas, kurios turėjo būtų itin didelės. Atitinkamai nors ieškovas teigia esantis bedarbiu, vertintina jo turima profesija bei prieš tai gautas darbo užmokestis, kuris siekė net 8 948,81 Eur. Nuo bylos nagrinėjimo pradžios remiantis ieškovo patiektais duomenimis, jo atlyginimas kilo nuo 6 000,00 Eur iki 9 000,00 Eur, tad akivaizdu, jog jei ieškovas ir yra bedarbis, tai tik todėl, kad ieškosi naujo, geriau apmokamo darbo. Ieškovas taip pat pateikė duomenis, jog visai neseniai nusipirko net tris nekilnojamojo turto objektus, kas vėlgi rodo, jog ieškovo materialinė padėtis yra daugiau nei puiki.

27. Tuo tarpu atsakovė iki šiol būstą nuomoja, negali sau leisti nusipirkti gyvenamosios vietos, kur galėtų gyventi su dukra. 2021 m. atsakovė gavo 49 124,95 Eur pajamų, iš kurių išskaičiuotinas: 30 proc. dydžio gautų pajamų leidžiamų atsiskaitymų dydis; pajamų mokestis - 4 442,43 Eur; VSD įmokų suma - 3 874,78 Eur; PSD įmokų suma - 2 160,22 Eur. Tad viso atsakovės pajamos sudarė: 23 910,03 Eur (apytiksliai 1 992,00 Eur per mėn.), t. y. atsakovės pajamos buvo net 4 (keturis) kartus mažesnės nei ieškovo.

Atsiliepimas

28. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas nustojo teikti dukrai išlaikymą nuo 2018 m. birželio mėn. Nuo šio momento visi vaiko poreikiai buvo ir yra tenkinami išskirtinai iš atsakovės asmeninių lėšų. Be abejo, prie vaiko išlaikymo prisidėjo ir atsakovės sutuoktinis D. Z.. Atsakovė nurodo, kad vaiko išlaikymo įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. birželio 1 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, iš viso už 14 mėnesių. Pažymėjo, kad vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu nuo dabartinių vaiko poreikių nėra pasikeitę. Vaikas jau tuo metu lankė privatų darželį, o atsakovė nuomojosi būstą. Taip pat iš esmės nėra pakitę ir vaiko poreikiai maistui, aprangai, laisvalaikiui ir kt. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 7 000,00 Eur (500,00 Eur x 14 mėn.) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

29. Nustačius šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovė prašo nustatyti ieškovo ir dukters bendravimo tvarką. Atsakovė nurodo, kad ji niekada nenustatinėjo dukters prieš jos tėvą, mergaitė gali skambinti ir skambina tėčiui kada jis nori, pagal nustatytą grafiką ir kitu metu. Skambučiai dažnu atveju yra žymiai ilgesni nei teismo nustatyta bendravimo tvarka. Pats ieškovas pripažįsta, kad jo santykiai su dukra yra geri. Tokius santykius su dukra ieškovas turi didžiąją dalimi atsakovės dėka, kuri deda pastangas į tėvo ir dukters ryšio sukūrimą.

30. Tačiau mažiausiai iki kol vaikui nesueis 10 metų ieškovas su vaiku turėtų bendrauti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nors dukra turi ryšį su ieškovu, tačiau toks ryšys ir bendravimo įpročiai yra suformuoti tik jiems bendraujant nuotolinėmis priemonėmis. Šalių dukra yra visiškai nepripratus prie laiko praleidimo su tėvu su nakvyne. A. taipogi itin prisirišusi prie motinos, dėl ko ilgalaikis vaiko atskyrimas nuo motinos gali vaikui sukelti itin didelį stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Atsakovė net neabejoja, jog ieškovas iš karto norės vežtis dukrą į Filipinus, tačiau A. dar yra tik pirmoke, tokio amžiaus vaikas yra įpratęs prie įprastinių savo gyvenimo sąlygų, aplinkos bei jį supančių žmonių ir staigus tokios aplinkos pakeitimas ne tik pažeistų vaiko interesus, bet ir traumuotų vaiką psichologiškai. Turi būti šalių dukrai suteikta galimybė pirmaisiais metais, kuomet tėvas pasiims ją ilgesniam laikui, bet kada grįžti pas mamą. Taigi, tam, kad būtų galima nustatyti maksimalią atskirai gyvenančio tėvo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, t. y. leisti ieškovui nepertraukiamai be motinos ir su nakvyne bendrauti su vaiku bei keliauti kartu, pirmiausia būtina nustatyti pereinamąjį adaptacinį laikotarpį tikslu sustiprinti tėvo ir vaiko tarpusavio ryšius ir tik tada imtis priemonių nustatyti maksimaliai vaiko ir tėvo bendravimo tvarkai.

31. Taip pat atsakovė nurodo, kad protingiausia būtų nustatyti tėvo bendravimo tvarką su dukterimi žiemos ir vasaros atostogų metu. Nustatymas bendravimo tvarkos, kai kiekvienas iš tėvų pakaitoms praleidžia su vaiku visas tam tikras atostogas, neatitiktų vaiko interesų, nes jis ilgą laiką nematytų vieno iš tėvų, t. y. arba motinos, arba tėvo. Taigi, atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovas su dukra vasaros atostogų metu nepertraukiamai bendrautų 3 (tris) savaites, o likusią dalį su mama. O nuolatinis vaiko ir tėvo bendravimas galėtų būti užtikrintas jiems pastoviai bendraujant bet kuriomis prieinamomis ryšio priemonėmis (telefonu, Skype programa ir kt.) tris kartus per savaitę vaikui su tėvu bendraujant nuo 30 min. iki 1 val. Be to, turėtų būti atsižvelgiama ir į vaiko norą ir kad vaikas per prievartą nebūtų verčiamas bendrauti su tėvu, nakvoti pas jį ar leisti atostogas kartu.

32. Taip pat atsakovė prašo, kad visos vaiko kelionės išlaidos būtų padengiamos išskirtinai iš ieškovo lėšų, kadangi jo materialinė padėtis yra itin gera, žymiai geresnė nei atsakovės. Ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra keturis kartus didesnis nei atsakovės, tuo tarpu atsakovė dengti kelionės išlaidų neturi finansinių galimybių.

Motyvuojamoji dalis

33. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovė prašo teismo nustatyti šią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:

17.1. Iki A. G. J. sueis dešimt metu (iki 2025-05-27) taikytinas pereinamasis laikotarpis, kurio metu:

35.1.1. Ieškovas G. J. bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.) su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 18.00 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 30 min. ir kiekvieną sekmadienį 10.00 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 1 val. Šalių dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę netrukdomai bendrauti su ieškovu G. J., gim. 1985-04-23, nuotolinio ryšio priemonėmis, jei ji išreiškia norą bendrauti su ieškovu dažniau nei numatyta šiame punkte;

35.1.2. Laikotarpiu, kai šalių dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai (gyvai) bendrauja su tėvu G. J., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko motina M. R. C. F. bendrauja su dukra elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį ne mažiau kaip 30 min. ir kiekvieną sekmadienį ne mažiau kaip 1 val. Šalių dukra A. G. J. turi teisę netrukdomai bendrauti su motina nuotolinio ryšio priemonėmis, jeigu ji išreiškia norą bendrauti su atsakove dažniau nei numatyta šiame punkte;

35.1.3. Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), vasaros laikotarpiu nepertraukiamai bendrauja, t. y. dukra gyvena kartu su ieškovu, 3 (tris) savaites apribojant bendravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, uždraudžiant ieškovui be atsakovės sutikimo išvykti į kitą šalį. Ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra vasaros laikotarpiu turi būti suderintas el. paštu ne vėliau kaip prieš 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų iki bendravimo vasaros metu tvarkos įgyvendinimo pradžios. Ieškovas su šalių dukra bendrauja pirmoje vasaros pusėje, pasibaigus dukros mokslo metams.

35.1.4. Ieškovas G. J. su nepilnamete dukra A. G. J. vaiko žiemos atostogų laikotarpiu nepertraukiamai bendrauja 1 (vieną) savaitę apribojant bendravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, uždraudžiant ieškovui be atsakovės sutikimo išvykti į kitą šalį. Ieškovas įsipareigoja el. paštu prieš 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų iki bendravimo žiemos metu tvarkos įgyvendinimo pradžios informuoti atsakovę, ar jis atvyks į Lietuvos Respubliką nustatytam bendravimui vaiko žiemos atostogų metu. Ieškovas su šalių dukra bendrauja antrąją žiemos atostogų savaitę, o atsakovė su šalių dukra bendrauja pirmąją žiemos atostogų savaitę;

35.2. Laikotarpiu nuo 2025-05-27 iki A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės G. J. su dukra bendrauja žemiau išdėstyta tvarka:

35.2.1. Ieškovas G. J. bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.) su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 18.00 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 30 min. ir kiekvieną sekmadienį 10.00 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 1 val. Šalių dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę netrukdomai bendrauti su ieškovu G. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuotolinio ryšio priemonėmis, jeigu ji išreiškia norą bendrauti su ieškovu dažniau nei numatyta šiame punkte;

35.2.2. Laikotarpiu, kai šalių dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai (gyvai) bendrauja su tėvu G. J., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko motina M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja su dukra elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį ne mažiau kaip 30 min. ir kiekvieną sekmadienį ne mažiau kaip 1 val. Šalių dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę netrukdomai bendrauti su motina nuotolinio ryšio priemonėmis, jeigu ji išreiškia norą bendrauti su atsakove dažniau nei numatyta šiame punkte;

35.2.3. Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini),, vasaros laikotarpiu nepertraukiamai bendrauja, t. y. dukra gyvena kartu su ieškovu, 3 (tris) savaites neribojant bendravimo teritorijos aspektu. Ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra vasaros laikotarpiu turi būti suderintas el. paštu ne vėliau kaip prieš 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų iki bendravimo vasaros metu tvarkos įgyvendinimo pradžios. Ieškovas su šalių dukra bendrauja pirmoje vasaros pusėje, pasibaigus dukros mokslo metams.

35.2.4. Ieškovui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), pasiimant nepilnametę dukrą A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), 3 savaičių laikotarpiui, dukros paėmimo metu atsakovė M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini),, įsipareigoja paruošti dukrai būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę) perduoti ieškovui dukros asmens tapatybės ir kitus kelionei reikalingus dokumentus.

35.2.5. Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko žiemos atostogų laikotarpiu nepertraukiamai bendrauja 1 (vieną) savaitę neribojant bendravimo teritorijos aspektu. Ieškovas įsipareigoja el. paštu prieš 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų iki bendravimo žiemos metu tvarkos įgyvendinimo pradžios informuoti atsakovę, ar jis atvyks į Lietuvos Respubliką nustatytam bendravimui vaiko žiemos atostogų metu. Ieškovas su šalių dukra bendrauja antrąją žiemos atostogų savaitę, o atsakovė su šalių dukra bendrauja pirmąją žiemos atostogų savaitę;

35.3. M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini),, ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, su kuriuo bus dukra, privalo vienas kitą informuoti apie dukros sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ūmius sveikatos pablogėjimus, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ūmaus sveikatos pablogėjimo ar traumos atsiradimo momento.

35.4. Vaiko kelionės išlaidas apmoka vaiko tėvas G. J., gim. (duomenys neskelbtini),

35.5. Visais atvejais, tėvai M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini),, ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini),, privalo atsižvelgti į dukros A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), norą bendrauti su kiekvienu iš tėvų, neverčiant vaiko bendrauti per prievartą.

34. Atsakovė taip pat nurodo, kad tikslu apsaugoti šalių nepilnametį vaiką nuo galimų neteisėtų tėvo veiksmų negrąžinant dukros motinai į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, prašo teismo nustatyti, jog teismo sprendimas dalyje dėl ieškovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamete dukra A. ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdytinas tik pripažinus Lietuvos Respublikos teismo sprendimą Filipinų Respublikoje. Atsakovė nurodo, kad net ir nustačius šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su ja, atsakovei vykdant būsimą teismo sprendimą bei šalių dukterį išleidus atostogoms pas tėvą į Filipinų Respubliką, ieškovas gali imtis neteisėtų veiksmų - negrąžinti dukters į jos nuolatinę gyvenamąją vietą pas motiną. Tokį atsakovės įsitikinimą lemia ieškovo iki šiol parodytas itin nesąžiningas elgesys šmeižiant atsakovę įvairioms institucijoms apie jos tariamą vaiko nepriežiūrą ir pagrobimą. Toks ieškovo nesąžiningas elgesys turi būti teismo įvertintas, nes tokie ieškovo veiksmai įrodo galimą ieškovo ketinimą nevykdyti galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo. Nepripažinus šio sprendimo Filipinuose, ieškovas gali pasinaudoti jam palankiu Filipinų įstatymu ir bandyti negrąžinti vaiko, todėl būtina turėti patvirtintą teismo sprendimą Filipinuose, kad to nenutiktų.

III. Trečiojo asmens argumentai

35. Trečiasis asmuo D. Z. pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad pilnai palaiko atsakovės reikalavimus. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas, tokių duomenų ir būti negali, nes atsakovė yra nuostabi mama, ji visada pirmiausia rūpinasi vaiko poreikiais, kad vaikas jaustųsi mylimas, globojamas. Atsakovė labai daug užsiima su vaiku, jo ugdymu ir auklėjimu. A. taip pat myli mamą, savo gyvenimo be kasdieninio mamos rūpesčio neįsivaizduoja, su mama A. dalinasi savo džiaugsmais, išgyvenimais, mamai išsipasakoja. D. Z. patvirtino, jog ir jo santykiai su A. puikūs, vaikas juo pasitiki, išsikalba, prie jo yra prisirišęs. Vaikui yra užtikrintas tinkamas ugdymas, sveikatos priežiūra, tinkamos gyvenimo sąlygos. Jokių vaiko teisių pažeidimų atsakovės atžvilgiu nėra fiksuota, tad nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovė tikrai niekada vaiko prieš ieškovą nenuteikinėjo, visada skatino dukrą kuo daugiau bendrauti su tėvu, stiprinti ryšį, nes jai yra suprantama tėvo vaidmens svarba dukros gyvenime.

36. Nors ieškovas teigia, jog neva atsakovė pateikė išpūstus vaiko poreikius, priešingai nei ieškovas, atsakovė nieko neslėpdama pateikė byloje jų šeimos banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, jog iš tiesų per mėnesį A. poreikiams patenkinti yra išleidžiama apytiksliai 1 450 Eur. Atsakovė leistinais įrodymais pagrindė vaiko išlaikymo išlaidas.

37. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis, gyvendamas su atsakove santuokoje nuo 2018 m. birželio 27 d., gali patvirtinti, kad ieškovas nurodomu įsiskolinimo periodu tikrai prie vaiko išlaikymo jokia apimtimi neprisidėjo. Visi vaiko poreikiai buvo tenkinami atsakovės lėšomis, prie vaiko išlaikymo visapusiškai prisidedant ir trečiajam asmeniui. Ieškovui savanoriškai neteikiant išlaikymo savo mažametei dukrai, šią tėvo prievolę už jį įvykdė atsakovė, dėl ko ji turi teisę į vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimą.

38. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovo siūloma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pažeidžia tiek A., tiek atsakovės interesus. Pirmiausia, ne tik ieškovas turi teisę į poilsį ir produktyvų laisvalaikį su vaiku, bet ir atsakovė, kuri visus metus užsiima vaiko ugdymu ir auklėjimu, taipogi dirba pilnu etatu, dėl ko neturi galimybės kitu nei vasaros metu praleisti su vaiku kokybišką laisvalaikį. Tai, kad ieškovas gyvena užsienyje, nesudaro pagrindo visas vaiko atostogas atiduoti tėčiui, juolab vertinant tai, jog vaikas turi tiesioginį nuolatinį kontaktą su tėčiu, kuris organizuojamas telekomunikacijos ryšio priemonėmis. Vaiko atostogos vasaros metu turi būti paskirstytos tarp šalių tolygiai. Sunkiai suvokiama kaip ieškovas įgyvendintų jo siūlomą nustatytą bendravimo tvarką vaiko mokslo metų metu. Vaikui reikalinga laikytis nusistovėjusios rutinos, eiti į mokyklą, ruošti namų darbus, lankyti užklasines veiklas, turi darbo priemones. Ieškovas nemoka lietuvių kalbos, nepažįsta vietovių, nežino A. dienotvarkės, dėl ko jis tikrai negalės užtikrinti dukrai jos dienotvarkės laikymosi.

39. Trečiojo asmens nuomone, turėtų būti tenkinama atsakovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka, nes ji labiau atitinka vaiko poreikius. Pereinamuoju laikotarpiu A. su tėčiu bendraujant Lietuvos Respublikos teritorijoje, A. priprastų prie faktinio buvimo su tėčiu, tačiau mama vis tiek jai būtų pasiekiama esant reikalingumui. Tokiu būdu būtų užtikrintas ir A. saugumas, vaiko interesai, nes būdama dešimties metukų A. jau galės bent iš dalies savimi pasirūpinti, reikšti mintis, norus, t. y. tokių metų jau bus bent iš dalies susiformavusi vaiko asmenybė. Atsakovės siūloma nustatyta bendravimo tvarka užtikrina vienodas sąlygas tėvams bendrauti su vaiku, puoselėti bendrą tarpusavio ryšį, tuo tarpu ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka yra paremta tik jo poreikiais, o ne vaiko interesais, dėl ko teismo turi būti atmesta.

IV. Išvadą teikiančios institucijos išvada

40. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2023 m. balandžio 3 d. patikslintoje Išvadoje Nr. 2SD-2461 nurodoma, kad šeima Skyriui yra žinoma nuo 2021 m. birželio 2 d., kai Skyriuje buvo registruotas mažametės A. G. J. tėvo G. J. pareiškimas, kuriuo vaiko tėvas prašė patikrinti vaiko gyvenamosios vietos sąlygas, kadangi tėvui kilo įtarimas, kad mergaitė gali būti seksualiai išnaudojama. Skyriaus vyr. specialistas 2021 m. birželio 2 d. išklausė mažametės nuomonę, 2021 m. birželio 18 d. atliko vaiko situacijos vertinimą, pranešimo nagrinėjimas užbaigtas nenustačius vaiko teisių pažeidimų. Taip pat nurodyta, kad proceso šalių šeimai atvejo vadybos procesas nėra taikomas, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos nėra teikiamos. Skyriaus nuomone, mažametės A. G. J. interesų centras yra susiformavęs Lietuvoje: mažametė jau ilgą laiką gyvena Lietuvoje su motina, čia lanko ugdymo įstaigą, yra susikūrusi savo socialinę aplinką, užmezgusi socialinius ryšius, kalba lietuvių ir anglų kalbomis. Todėl, Skyriaus nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina vaiko interesus atitiktų geriausiai. Taip pat išvadoje nurodoma, kad Skyriaus nuomone, ieškovo G. J. siūlomas išlaikymo dydis vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur, esant dabartinei šalies ekonominei padėčiai, infliacijai bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, neatitiktų vaiko interesų. Šios bylos nagrinėjimo metu išsiaiškintos aplinkybės, proceso šalių teikti paaiškinimai, leidžia daryti prielaidą, kad ieškovo G. J. turtinė padėtis yra labai gera ir jis prie mažametės dukros išlaikymo galėtų prisidėti kur kas didesne suma nei 215,00 Eur. Taip pat, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga didesnė suma nei 215,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų, patvirtina ir atsakovės teikti paaiškinimai apie dukros išlaikymui kas mėnesį išleidžiamas pinigų sumas. Skyriaus nuomone, atsakovės M. R. C. F. prašomas išlaikymo įsiskolinimas vaikui priteistinas, jeigu ieškovas G. J. neįrodys, kad mažametei dukrai teikė tokio dydžio išlaikymą, kuris galėjo patenkinti tuo metu buvusius vaiko būtinuosius poreikius. Dėl galimo išlaikymo įsiskolinimo dydžio, Skyriaus nuomone, jis turėtų būti paskaičiuotas proporcingai pagal priteisto išlaikymo vaikui dydį. Skyriaus nuomone, tiek ieškovo G. J., tiek atsakovės M. R. C. F. siūloma nustatyti mažametės dukros A. G. J. ir tėvo bendravimo tvarka yra išsamiai aptarta. Skyriaus vertinimu, klausimas dėl vaiko išvykimo iš Lietuvos Respublikos su tėvu, turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į vaiko norus, emocinę savijautą ir/ar išgyvenimus. Skyriaus nuomone, atsakovės siūlomas 60 kalendorinių dienų ieškovo įspėjimo apie bendravimą su vaiku terminas yra perteklinis, kadangi teismui nustačius konkrečią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, turėtų būti apibrėžta konkreti tėvo ir dukros bendravimo pradžios ir pabaigos data. Taip pat Skyriaus vertinimu, ieškovo siūlomų jo ir dukros bendravimo mokinių vasaros atostogų metu dienų skaičius yra per didelis, kadangi Lietuvos Respublikoje besimokantys vaikai dažniausiai neturi 65 kalendorinių dienų vasaros atostogų. Taip pat pažymėtina, jog jeigu ieškovas su dukra vasaros atostogoms galės išvykti į Filipinų Respubliką, iš kurios grįžus, mažametei A. G. J. tektų įprasti prie laiko zonų skirtumo ir t.t., o tai papildomai užtruktų, mažametei būtų reikalingas papildomas laikas adaptacijai, jog ji tinkamai galėtų dalyvauti ugdymosi procese ir įprastame dienos režime.

Žemesnės instancijos teismas

41. Teismo posėdžio metu, byloje išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė patikslintoje išvadoje išdėstytą poziciją.

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Patikslintas priešieškinis tenkinamas iš dalies.

42. Byloje pateiktas Filipinų Respublikos bendrojo civilinio registro biuro išduotas gimimo liudijimas Nr. 2015-17949 patvirtina, jog nepilnametė A. G. F. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra M. R. C. F. ir G. E. J. dukra.

43. 2017 m. vasario 17 d. ieškovas G. J. davė rašytinį sutikimą, kad atsakovė M. R. C. F. su šalių dukra A. G. J. keliautų iš Davao į Londoną. Nurodyta išvykimo data 2017 m. vasario 18 d.

44. Atsakovė M. R. C. F. 2018 m. birželio 27 d. sudarė santuoką su D. Z..

45. Byloje pateikta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. atsakovė M. R. C. F. su savo sutuoktiniu D. Z. bei nepilnamete dukra A. G. J. gyvena nuomojamame 61.60 kv. m. ploto bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

46. Byloje pateikta ikimokyklinio ugdymo įstaigos UAB „Ilgas ūsas“ 2019 m. gegužės 2 d. pažyma patvirtina, kad pažymos surašymo metu šalių nepilnametė dukra A. G. J. „Ilgo ūso“ darželį lankė beveik metus, praėjus keliems mėnesiams nuo darželio lankymo pradžios, mergaitė pilnai kalbėjo lietuviškai, ji visada buvo prižiūrėta, tvarkingai aprengta ir augo saugioje aplinkoje. Pateikta vaiko priežiūros ir ugdymo sutartis patvirtina, jog už šį darželį 2018/2019 metais buvo mokamas 289,00 Eur mėnesinis mokestis bei 5,90 Eur už vaiko maitinimą kiekvieną dieną, 2019/2000 metais – 319,00 Eur mėnesinis mokestis bei papildomas mokestis už maitinimą kiekvieną dieną, pateikti kvitai bei sąskaitų išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. liepos mėn. už darželį atsakovė mokėdavo nuo 335,00 Eur iki 425,00 Eur per mėnesį.

47. 2021 m. birželio 28 d. atsakovė su Lietuvos Kolpingo fondo projekto „Kolpingo pradine mokykla“ sudarė sutartį, pagal kurią nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. A. G. J. pradėjo lankyti Kolpingo pradinę mokyklą, už kurią buvo mokamas 420,00 Eur mėnesinis mokestis bei 5,80 Eur už vaiko maitinimą kiekvieną dieną.

48. 2022 m. rugsėjo 16 d. atsakovė sudarė sutartį su anglų kalbos mokytoja dėl anglų kalbos pamokų šalių nepilnametei dukrai, pagal kurią vienos pamokos kaina yra 5,00 Eur, pamokos vyksta vieną kartą per savaitę. 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakovė sudarė sutartį su mokymo vaikų užimtumo klubo pedagogu, pagal kurią paslaugos teikėjas įsipareigoji prižiūrėti ir organizuoti šalių dukters A. veiklą už kurią atsakovė įsipareigojo mokėti 7,00 Eur mokestį už dieną.

49. Pateiktas vaiko sveikatos pažymėjimas patvirtina, kad nepilnametei A. G. J. teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos UAB „Bendrosios medicinos praktika“.

50. Atsakovė M. R. C. F. dirba laisvai samdoma darbuotoja įmonėje „SmartMai Pty Ltd“, esančioje Sackville g. 81, Kolingvudas, Viktorija 3066, tinklapių kūrėja. Atsakovė pateikė savo metines pajamų deklaracijas, iš kurių matyti, kad 2019 metais jos gautas pajamas sudarė 22 744,07 Eur iki mokesčių, kas po mokesčių sudaro 12 330,70 Eur; 2020 metais – 30 696 Eur iki mokesčių (po mokesčių – 16 428,79 Eur), 2021 metais – 49 124,79 Eur (po mokesčių – 23 910,03 Eur),

51. Kauno miesto savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažyma patvirtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje už vaiką A. G. F. J., gim. (duomenys neskelbtini),, nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 buvo paskirta ir mokama universali išmoka vaikui 60,06 Eur/mėn., nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 buvo paskirta ir mokama universali išmoka vaikui 70,00 Eur/mėn., nuo 2022-01-01 paskirta ir mokama universali išmoka vaikui 73,50 Eur/mėn. Dėl kompensacijos už ugdymą nevalstybinėje ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje už vaiką A. G. F. J. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje nesikreipta.

52. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad 2018 m. gegužės 4 d. ieškovas į atsakovės nurodytą jos mamos banko sąskaitą pervedė 1 259,42 svarus už 2018 m. vasario - liepos mėnesius paskirtyje nurodant „dukters išlaikymui“.

53. Ieškovas G. J. 2022 m. gegužės 7 d. sudarė santuoką su J. N. V. P., kuriems (duomenys neskelbtini), gimė dukra A. I. P. J.. Ieškovas pateikė įrodymus apie jo turtinę padėtį, t. y. turimą automobilį Mazda, kartu su kitais savininkais įgytą gyvenamosios paskirties žemės sklypą su patogumais, esantį (duomenys neskelbtini), 180 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1000 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pateikti ieškovo banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021m. birželio 1 d. ieškovo mėnesinės pajamos sudaro 8 483,50 USD (apie 7 338,99 Eur) neatskaičius mokesčių, t .y. 4 990,51 Eur atskaičius mokesčius. Nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. ieškovas uždirbo 6 222,07 USD/mėn., t. y. 6 085,18 Eur/mėn. nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. ieškovas nebedirba, prieš nutrūkstant darbo santykiams, ieškovo mėnesinis uždarbis sudarė 9 150,11 USD (8 948,81 Eur).

54. Atsakovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad nepilnametės šalių dukters išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 450,00 Eur. Šią sumą sudaro 375,00 Eur mokyklai ir ugdymo priemonėms, 170,00 Eur dukrai tenkanti dalis gyvenamosios vietos nuomos ir komunaliniams mokesčiams, 30,00 Eur medikamentams, vitaminams, papildams, 380,00 Eur maistui, higienos, skalbimo reikmenims, namų apyvokos reikmenims, vaiko dienpinigiams maistui mokyklai, 95,00 Eur laisvalaikiui, atostogoms, laisvalaikio prekėms, 45,00 Eur žaislams, 200,00 Eur transporto išlaidoms/ automobilio nuomai, 135,00 Eur rūbams, aprangai, 20,00 Eur neplanuotoms išlaidoms.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

55. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483- 611/2020).

56. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

57. Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

58. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo nustatyti nepilnametės A. G. J. gyvenamąją vietą su vienų iš tėvų. Abu tėvai savo reikalavimą grindžia tuo, jog kiekvienas iš jų tinkamiau įgyvendins savo tėvų pareigą dukrai užtikrinant tinkamesnes gyvenimo, ugdymo sąlygas. Atsakovė nurodo, jog jos ir dukters ryšys yra ženkliai glaudesnis, kadangi dukra nuo gimimo gyvena su ja, tuo tarpu su tėvu Filipinuose augo vos dvejus metus. Atsakovės vertinimu, teismas privalo atsižvelgti ir į dukros pageidavimą gyventi su mama, o su tėčiu tik bendrauti. Ieškovas nurodo, jog jis turi geresnes sąlygas ir sugebėtų užtikrinti dukrai geresnį gyvenimo lygį.

59. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2017 m. vasario 17 d. davė atsakovei sutikimą išsivežti šalių vaiką į Jungtinę Karalystę. Kaip nurodė ieškovas, išvykusi į Jungtinę Karalystę, atsakovė jį informavo, kad su dukra į Filipinus grįžti nežada. Tėvo ir dukters bendravimas, mergaitei esant Jungtinėje Karalystėje, buvo apsunkintas, kadangi ilgą laiką ieškovas nežinojo kur mergaitė gyvena. Tik praėjus kuriam laikui ieškovas sužinojo, jog atsakovė su dukra išvyksta gyventi į Lietuvą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas kreipėsi dėl dukters išvežimo iš Jungtinės Karalystės tiek į šios šalies, tiek į Filipinų atsakingas institucijas, tačiau, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, jokios procedūros dėl neteisėto vaiko išvežimo ar tariamo pagrobimo nebuvo pradėtos. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė šalių vaiką iš Didžiosios Britanijos atsivežė į Lietuvą, kur iki šiol ir gyvena. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtų pradėtos kokios nors priverstinės priemonės dėl vaiko grąžinimo į Filipinus. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovė neteisėtai vaiką išsivežė iš jo gimtosios šalies.

60. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių dukra A. visapusiškai integravosi į Lietuvos bendruomenę, čia yra jos socialinių interesų centras. Per penkerius metus, kuriuos mergaitė su mama gyvena Lietuvoje, A. baigė lankyti darželį „Ilgas ūsas“, vėliau Kauno Kolpingo pradinėje mokykloje baigė priešmokyklinę klasę ir šiuo metu yra Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos moksleivė. A. turi susikūrusi savo socialinę aplinką, turi draugų, su kuriais noriai bendrauja, žaidžia, leidžia laiką. A. išmoko lietuvių kalbą, taip pat laisvai kalba ir anglų kalba, taip pat yra užmezgusi artimą ryšį ir su atsakovės sutuoktiniu trečiuoju asmeniu D. Z..

61. Pažymėtina, kad patikslinęs savo ieškinio reikalavimus, ir prašydamas dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, ieškovas neprašo nustatyti dukters ir atsakovės bendravimo tvarkos, tačiau tuo pat metu reiškia alternatyvų reikalavimą, jei mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, nustatyti jo prašomą bendravimo tvarką su dukra. Tai neabejotinai rodo, jog pats ieškovas supranta, kad šalių nepilnametės dukters interesus geriausiai atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su mama.

62. Byloje pateikta Skyriaus išvada patvirtina, jog šeima Skyriui yra žinoma nuo 2021 m. birželio 2 d., kai Skyriuje buvo registruotas mažametės A. G. J. tėvo G. J. pareiškimas, kuriuo vaiko tėvas prašė patikrinti vaiko gyvenamosios vietos sąlygas, kadangi tėvui kilo įtarimas, kad mergaitė gali būti seksualiai išnaudojama. Tačiau atlikus tyrimą, šie įtarimai nepasitvirtino, byloje nėra jokių įrodymų, kad mažametei šalių dukrai yra nesaugu gyventi su atsakove.

63. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo išvadoje nurodė bei jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad mažametės A. G. J. interesų centras yra susiformavęs Lietuvoje: mažametė jau ilgą laiką gyvena Lietuvoje su motina, čia lanko ugdymo įstaigą, yra susikūrusi savo socialinę aplinką, užmezgusi socialinius ryšius, kalba lietuvių ir anglų kalbomis. Todėl, Skyriaus nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina vaiko interesus atitiktų geriausiai.

64. Atsakovė yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai. Šiuo metu atsakovė yra sukūrusi šeimą, kartu su sutuoktiniu ir mažamete dukra A. G. J. gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiame būste sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, būtinos A. fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi atsakovės namuose bei į bylą pateikė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriame užfiksuota, jog atsakovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos mažametei A. G. J. gyventi, augti, mokytis. Butas tvarkingas, švarus, šviesus, vaikas turi savo atskirą kambarį, savo lovytę, sanitarinės sąlygos puikios, patalynė švari ir tvarkinga.

65. Nors byloje nėra ginčo, kad ieškovo G. J. turtinė padėtis yra geresnė už atsakovės ir jis galimai galėtų užtikrinti geresnę finansinę padėtį savo dukrai, tačiau sprendžiant mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo klausimą teismas visų pirmą vadovaujasi vaiko interesais. Nuo dviejų metukų A. gyvena su mama, su savo tėvu bendrauja daugiausiai tik nuotoliniu būdu, per penkerius metus gyvai buvo susitikę vos keletą kartų. Pažymėtina, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Vaikui, kaip augančiai ir bręstančiai asmenybei, svarbiausia yra pastovumas. Kaip jau buvo minėta aukščiau, šalių dukra jau penkerius metus gyvena su atsakove, yra labai prisirišusi tiek prie mamos, tiek prie jos sutuoktinio, Lietuvoje yra vaiko socialinių interesų centras, čia mergaitė lanko mokyklą, turi draugų, išmoko lietuvių kalbą, todėl nustačius jos gyvenamąją vietą su ieškovu ir tokiu būdu mergaitę atskyrus nuo motinos ir išvežus ją gyventi už 10 000 km., į šalį, kurios kalbos ji nemoka, kurios kultūros ji nebepamena, gyventi su žmonėmis, kurių ji nepažįsta, neabejotinai vaikas patirtų didelį stresą.

66. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rekomendacijas, teismas sprendžia, jog A. G. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina M. R. C. F. labiau atitinka nepilnametės A. interesus, todėl ieškovo patikslintas ieškinys šioje dalyje atmetamas, atsakovės patikslintas priešieškinis tenkinamas - nepilnametės A. G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina M. R. C. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

67. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

68. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, t. y. prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

69. Atsakovė patikslintu priešieškiniu teismo prašo priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui po 500,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo į teismą dienos iki 2021 m. gruodžio 31 d., o nuo 2022 m. sausio 1 d. po 700,00 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

70. Išlaikymo dydį atsakovė įrodinėja tuo, jog iki 2021 m. gruodžio 31 d. dukters išlaikymui reikėjo apie 1 000,00 Eur. Vaikas lankė privačią ugdymosi įstaigą, kurios lankymui ieškovas neprieštaravo, nes ieškovas net pačią atsakovę reikalavo užtikrinti, jog vaikas mokėtų anglų kalbą, o anglų kalbos vaikas galėjo mokytis tik privačiame darželyje. Šiuo metu dėl pakilusių kainų ir dėl to, jog dukra pradėjo lankyti Kauno Kolpingo pradinę mokyklą, kur mėnesinis mokestis sudaro 420,00 Eur, vaiko poreikiai išaugo. Papildomai atsakovė turėjo mokėti už vaiko maitinimą mokykloje, kuris per mėnesį apytiksliai sudarė apie 111,00 Eur, tad viso privačios ugdymosi įstaigos kaštai per mėnesį siekia 531,00 Eur. Vien mokyklinė uniforma atsakovei kainavo 213,00 Eur. Papildomai atsakovė su dukra lankė baseiną. Dukra norėtų lankyti ir daugiau būrelių, tačiau motinos materialinė padėtis neleidžia užtikrinti dukrai didesnio užimtumo.

71. Atsakovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad nepilnametės šalių dukters išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 450,00 Eur. Šią sumą sudaro 375,00 Eur mokyklai ir ugdymo priemonėms, 170,00 Eur dukrai tenkanti dalis gyvenamosios vietos nuomos ir komunaliniams mokesčiams, 30,00 Eur medikamentams, vitaminams, papildams, 380,00 Eur maistui, higienos, skalbimo reikmenims, namų apyvokos reikmenims, vaiko dienpinigiams maistui mokyklai, 95,00 Eur laisvalaikiui, atostogoms, laisvalaikio prekėms, 45,00 Eur žaislams, 200,00 Eur transporto išlaidoms/ automobilio nuomai, 135,00 Eur rūbams, aprangai, 20,00 Eur neplanuotoms išlaidoms.

72. Ieškovas nesutinka, kad dukters išlaikymui reikalinga tokia didelė suma. Nurodo, kad jis nesupranta, kodėl šalių dukra prie būsto nuomos ir komunalinių mokesčių turi prisidėti lygiomis dalimis su suaugusiais asmenimis, kurie dirba iš namų, o mergaitė didžiąją laiko dalį praleidžia ugdymo įstaigoje. Taip pat nurodė, kad atsakovės pateikti duomenys apie komunalinius mokesčius yra nurodant brangiausių mėnesių kainas, o nevedant bendro vidurkio neaišku, kokius būsto atnaujinimo kaštus skaičiuoja atsakovė. Todėl, ieškovo nuomone, atsakovė neįrodė, kai dukros poreikiams už gyvenamosios vietos nuomą ir komunalinius mokesčius kiekvieną mėnesį išleidžia 170,00 Eur. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovė nepatiria išlaidų dėl dukros maitinimo mokykloje, kadangi mokykloje pirmokai ir antrokai maitinami nemokamai. Nesutinka ir su atsakovės nurodytomis išlaidomis anglų kalbos pamokoms, kadangi šios išlaidos bus patiriamos tik šiais mokslo metais, o ne iki dukros pilnametystės. Ieškovo nuomone, atsakovė neįrodė, kad dukros mokyklai ir ugdymo priemonėms valstybinėje mokykloje išleidžia net 375,00 Eur/mėn. Atsakovės pateikti banko sąskaitų išrašai parodo nebent atsakovės išlaidas, bet ne šalių dukros poreikius, nes nėra aišku, kurie mokėjimai atlikti būtent už dukrą ir kas konkrečiai pirkta. Atsakovė neįrodė, kad vaiko išlaidos už maistą, higienos, skalbimo reikmenis, namų apyvokos reikmenis, vaiko dienpinigius maistui mokykloje sudaro net 380,00 Eur/mėn. Nesutinka ieškovas ir su atsakovės nurodytomis dukters laisvalaikio, atostogų, transporto išlaidomis. Taip pat ieškovas nurodo, kad bylos nagrinėjimui trunkant net 3 metus, atsakovė nei karto nesikreipė dėl nustatyto laikino išlaikymo padidinimo, todėl laikytina, kad ieškovo teikiamo išlaikymo dukrai užteko.

73. Teismas pažymi, jog pagal aktualią kasacinio teismo praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

74. Šiuo atveju atsakovė įrodinėja, jog šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga didesnė suma nei minimali mėnesio alga, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 840,00 Eur, neatskaičius mokesčių, arba apie 633,00 Eur po mokesčių. Vadinasi, atsakovė turėtų tinkamais įrodymais pagrįsti didesnių nei minimalioji mėnesio alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius. Vis dėlto pripažintina, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas, toks reikalavimas neproporcingai apsunkintų šalies įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų vertinti šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai.

75. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos įprastiniams ir visiškai suprantamiems poreikiams – būsto išlaikymui, maistui, aprangai, sveikatai, higienai, lavinimui, ugdymui ir kt., nėra neprotingos, jos iš esmės atitinka šalių vaiko amžių. Teismas dar kartą pažymi, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas labai sunku, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių, kurių atsakovė nenurodė (kompiuteris, telefonas, kt.). Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovas, ieškovui lankantis Lietuvoje, pats ieškovas mergaitės poreikiams per savaitę išleido daugiau nei 100,00 Eur. O tai rodo, jog atsakovės patirtos išlaidos mergaitei aprūpinti yra ženkliai didesnės, nei nurodo ieškovas, kuris vien per savaitę dukrai išleido 100,00 Eur. Taip pat, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog visiškai pripažįsta, kad vaiko išlaikymas Lietuvoje yra brangesnis nei Filipinuose, nors savo kito nepilnamečio vaiko išlaikymui Filipinuose ieškovas taip pat skiria per mėnesį apie 500,00 Eur ar net daugiau. Taigi, paties ieškovo paaiškinimai patvirtina, jog 500,00 Eur išlaikymas per mėnesį nepilnametei A. yra protingas ir atitinkantis mergaitės poreikius.

76. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką, nes kasdieniame gyvenime atsiranda nepilnamečiui vaikui nenumatytų išlaidų, reikalingų vaiko saugumui užtikrinti, vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, nes išlaikymą teikiantis kitas tėvas (ar mama) prie tų išlaidų dažnai neprisideda. Akivaizdu, kad tokios išlaidos šiuo metu tenka su šalių nepilnamete dukra gyvenančiai atsakovei.

77. Nors, pasak ieškovo, jo nepilnametės dukros poreikiams pakanka 430,00 Eur per mėnesį, tačiau teismas nesutinka, kad vaikui nereikia lėšų būsto išlaikymui, transportui, lavinimo priemonėms, būreliams. Visuotinai žinoma, kad vaikai auga sparčiai, dėl to kinta jų antropometriniai duomenys, jie kartais serga (reikia odontologų paslaugų, mokamų tyrimų ir kt.), jiems reikia vitaminų, jie nori ir turi ugdyti bei lavinti įvairius savo gebėjimus, kad pasiruoštų savarankiškam gyvenimui, o jų interesų ratas neturi būti ribojamas tik mokykla ir namais. Taigi, ir nepilnamečiams vaikams reikalingos išlaidos vaistams, vitaminams, aprangai, avalynei, transportui, papildomam ugdymui, atostogoms, išvykoms, jiems reikia kišenpinigių ir lėšų bendraujant su bendraamžiais (kinas, teatrai ar pan.).

78. Tačiau teismas visgi iš dalies sutinka su ieškovo nuomone, kad septynerių metų vaiko išlaikymui mėnesiui nereikia 1 450,00 Eur sumos. Įvertinus šalių nepilnamečio vaiko poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, šalių išsakytus argumentus, objektyviai egzistuojančius vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, vaiko amžių, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, bei prioritetiniu vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, daroma išvada, jog šalių dukrai A. G. J. šiuo metu yra pakankama ir protinga ne tik minimalioms, bet ir visoms būtinoms vystymosi sąlygoms sudaryti ir patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, išlaikymo suma yra 1 000,00 Eur, juolab, kad turi būti tenkinami ne tik minimalūs, bet ir kiti protingi nepilnamečio vaiko poreikiai (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 185 straipsnis).

79. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovo, tiek atsakovės - valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.

80. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

81. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

82. Byloje nustatyta, jog ieškovo G. J. turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės. Ieškovas turi vertingo nekilnojamojo turto (keturis žemės sklypus, namą), transporto priemonę. Iš pateiktų ieškovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovo pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. sudarė nuo 8 483,50 USD (apie 7 338,99 Eur) iki 9 150,11 USD (~8 948,81 Eur) (iki mokesčių). Taip pat pažymėtina, kad ieškovas darbo santykius 2022 m. rugpjūčio mėn. nutraukė savo noru, norėdamas daugiau laiko praleisti su dabar jau gimusia antra dukra. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jis pragyvena iš santaupų, kurių turi pakankamai. Teismo vertinimu ieškovo specialybė bei jo gautos pajamos iki nutraukiant darbo santykius, leidžia spręsti, kad nusprendęs grįžti į darbo rinką, ieškovas vėl gaus atlyginimą, leidžiantį pilnai aprūpinti abu jo vaikus.

83. Tuo tarpu atsakovė M. R. C. F. neturi įgijusi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto. Atsakovė kartu su sutuoktiniu bei šalių nepilnamete dukra gyvena nuomojamame bute, šeima naudojasi ir nuomojamu automobiliu. Atsakovės gautas pajamas 2019- 2022 metais sudarė nuo 1 895,00 Eur iki 4 093,00 Eur per mėnesį (iki mokesčių).

84. Teismas, įvertinęs išdėstytą, sprendžia, kad būtų teisinga, jog ieškovas prie savo dukters A. G. J. išlaikymo prisidėtų 500,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki mergaitės pilnametystės. Tokio dydžio išlaikymas atitiks vaiko interesus, užtikrins visų pirma tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus bei bus proporcingas tėvų turtinei padėčiai, jų galimybėms. Be to, nustačius šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove, jai teks didesnė kasdienio rūpesčio dukra dalis, pareiga iš teikiamo išlaikymo mokėti už vaiko ugdymo įstaigas, užklasinės veiklos užsiėmimus, aprūpinti dukrą pagrindiniais pirkiniais (drabužiai, avalynė, priemonės į mokyklą ir pan.).

85. Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas atsakovės priešieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies ir priteisia iš ieškovo G. J. nepilnametės A. G. J. išlaikymui po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. M. R. C. F. paskiriama šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

86. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės prašymą diferencijuoti priteistiną išlaikymą atskiromis sumomis ir nuo 2022 m. sausio 1 d. priteisti mergaitės išlaikymui po 700,00 Eur iki jos pilnametystės, kadangi bylą nagrinėjant iš esmės, teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų didesnio išlaikymo nei 500,00 Eur, priteisimo iš ieškovo būtinumą bei pagrįstumą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

87. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

88. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

89. CK 3.194 straipsnis numato, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį tuomet, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

90. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo G. J. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., po 500,00 Eur dydį už 14 mėnesių laikotarpį, iš viso 7 000,00 Eur.

91. Atsakovė nurodė, jog ieškovas nustojo teikti dukrai išlaikymą nuo 2018 m. birželio mėn. Nuo šio momento visi vaiko poreikiai buvo ir yra tenkinami išskirtinai iš atsakovės ir jos sutuoktinio asmeninių lėšų. Atsakovė taip pat nurodė, kad vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu nuo dabartinių vaiko poreikių nėra pasikeitę. Vaikas jau tuo metu lankė privatų darželį, o atsakovė nuomojosi būstą. Taip pat iš esmės nėra pakitę ir vaiko poreikiai maistui, aprangai, laisvalaikiui ir kt.

92. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu, nurodo, jog dukrai išlaikymą yra suteikęs iki 2018 m. liepos mėnesio (imtinai). 2018 m. birželio mėnesį atsakovei su dukra išvykus gyventi į Lietuvos Respubliką ieškovas dukrai išlaikymą teikti nustojo, nes atsakovė tiesiog dingo su vaiku ir daugiau nei devynis mėnesius su ieškovu nebendravo, neatsiliepinėjo į ieškovo skambučius, taip pat nenurodė jokių duomenų apie tai, kur būtų galima pervesti dukros išlaikymui skirtas pinigų sumas. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, dukros išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas tik už 12 mėnesių t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Taip pat ieškovas nesutinka ir su tuo, kad dukros išlaikymo įsiskolinimas turi būti po 500,00 Eur kas mėnesį suma. Atsakovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą pagal CK 6.50 straipsnį, turi įrodyti, kad nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu iš viso skirdavo vaiko išlaikymui 1 000,00 Eur per mėnesį, tokią kiekvieną mėnesį išleistą sumą pagrįsdama į bylą pateiktais įrodymais. Tačiau atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų apie tai, kokios pinigų sumos buvo išleidžiamos dukros poreikių tenkinimui laikotarpiu nuo 2018 rugpjūčio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškovas mano, jog būtų teisinga, sąžininga ir protinga kaip išlaikymo įsiskolinimo sumą kas mėnesį jam skaičiuoti po 200,00 Eur, kurią jis mokėdavo dukters išlaikymui iki 2018 m. birželio mėn. Bendra ieškovo išlaikymo įsiskolinimo suma tokiu atveju sudarytų 2 400,00 Eur (12 x 200,00 Eur). Būtent 2 400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovas ir sutinka padengti atsakovei.

93. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 31 p.). Tai, kad vaikas be tėvo sutikimo buvo išvežtas į kitą valstybę, nereiškia, kad jam nebuvo reikalingas išlaikymas. Taigi, ieškovas turėjo išlaikymą teikti.

94. Atsakovė nurodo, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio susirašinėjimas dėl dukros išlaikymui pervedamų pinigų sumų nepatvirtina fakto, kad ieškovas yra sumokėjęs pinigus dukters išlaikymui už 2018 m. birželio ir liepos mėn., nes ieškovas 90 000 PHP, kas yra 1 574,71 Eur, pervedė atsakovei kaip įsiskolinimą, o ne už vaiko išlaikymą į ateitį. Teismas su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad 2018 m. gegužės 4 d. ieškovas į atsakovės nurodytą jos mamos banko sąskaitą pervedė 1 259,42 svarus už 2018 m. vasario - liepos mėnesius dukters išlaikymui. Pati atsakovė pokalbio su ieškovu metu, kai buvo tariamasi kur šias lėšas pervesti, pasitikslino, kad tai yra išlaikymas už 6 mėnesius, iki liepos mėnesio. Taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovas G. J. išlaikymo savo nepilnametei dukrai neteikė tik nuo 2018 m. rugpjūčio mėn.

95. Teismas nesutinka su ieškovo nuomone, kad atsakovė neįrodė, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, šalių dukrai buvo reikalingas tokio paties dydžio išlaikymas, kaip ir dabar, ir kad pati atsakovė sugebėjo tokio dydžio išlaikymą dukrai teikti. Pažymėtina, kad atsakovė su šalių mažamete dukra gyventi į Lietuvą persikėlė 2018 m. birželio mėnesį, todėl tikėtina, kad ji negalėjo gauti vaikui vietos valstybiniame darželyje. Todėl jau nuo 2018 m. birželio 4 d. A. pradėjo lankyti privatų darželį „Ilgas ūsas“, už kurį per mėnesį atsakovė turėdavo sumokėti apie 415,00 Eur. Taip pat atsakovė turėjo užtikrinti ir patogias bei saugias gyvenimo sąlygas savo dukrai. Kadangi nuosavo būsto atsakovė neturėjo, atvykusi gyventi į Lietuvą 2018 m. rugsėjo 1 d. atsakovė išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį per mėnesį turėdavo mokėti 360,00 Eur nuomos mokestį bei mokesčius už komunalinius patarnavimus. Taip pat savaime suprantama, kad tuo metu buvo tenkinami ir kiti vaiko poreikiai – perkamas maistas, drabužiai, higienos prekės, medikamentai ir pan. Pats ieškovas pripažino, kad jokio išlaikymo tuo metu savo dukrai neteikė, todėl visa A. išlaikymo našta teko atsakovei.

96. Kaip nurodė kasacinis teismas, tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai, o vaikų poreikių tenkinimo lygis paprastai priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo pajėgi skirti savo dukters išlaikymui 1 000,00 Eur per mėnesį, priešingų duomenų byloje nėra, todėl atsakovės patikslintas priešieškinis šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir iš ieškovo G. J. priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), už 12 (dvylika) mėnesių nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. po 500,00 Eur kas mėnesį, iš viso 6 000,00 Eur.

97. Pažymėtina, kad tokio dydžio išlaikymo įsiskolinimo priteisimas iš ieškovo nepažeis jo interesų, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek ginčo laikotarpiu, tiek šiuo metu, ieškovo turtinė padėtis leidžia jam skirti tokio dydžio išlaikymą dukrai.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

98. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

99. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

100. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek ieškovas, siūlydamas patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką ar reikšdamas atsikirtimus į atsakovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, tiek atsakovė, priešieškiniu siūlydama bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes. Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

101. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 straipsnio).

102. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

103. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

104. Nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė teismui savo siūlomas bendravimo su vaiku tvarkas, kurios iš esmės labai daug kuo sutampa. Esminis skirtumas yra tas, kad atsakovė prašo nustatyti pereinamąjį adaptacinį laikotarpį tikslu sustiprinti tėvo ir vaiko tarpusavio ryšius ir tik tada nustatyti maksimalią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors šalių dukra nuo dviejų metukų gyvena su mama, tačiau jos ryšys su tėvu yra išlikęs gana artimas. Mergaitė žino, kad ieškovas yra jos tėvas, noriai su juo bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, pasakoja apie savo praleistą laiką, draugus, turimus naujus žaisliukus, žaidžia įvairius žaidimus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo šeimos nariai buvo atvykę į Lietuvą, bendravo su mergaite. Jokių duomenų, kad A. ir tėvo bei jo giminių bendravimas vaikui buvo nepriimtinas byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys yra pakankamai stiprus, todėl byloje nustatyti pereinamojo laikotarpio nėra jokio pagrindo.

105. Abu tėvai prašo nustatyti vienodą ieškovo ir A. bendravimo tvarką elektroninėmis ryšio priemonėmis, dėl to ginčo nėra, todėl šioje dalyje šalių prašymai tenkinami. Kadangi bus tokių laikotarpių, kai A. ne vieną savaitę gyvens su tėvu, todėl siekiant išvengti galimų ginčų ateityje, nustatoma ir atsakovės bendravimo su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis tvarka tais laikotarpiais, kai dukra bus su tėvu.

106. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nėra saistomas šalių nurodyto bendravimo grafiko, bet saugodamas vaikų, tėvų ir (ar) artimų vaikų giminaičių interesus teismas gali ex officio nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

107. Nustatant kartu negyvenančio tėvo ir dukters bendravimo tvarką ieškovas prašo neriboti jo bendravimo teritorijos atžvilgiu, atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovo bendravimas su dukra būtų apribojamas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas pažymi, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Kadangi, kaip jau buvo minėta, mergaitės socialinių interesų centras yra Lietuvoje, jos gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, teismas sprendžia, kad ir tėvo bei dukters bendravimas turėtų vykti motinos buvimo valstybėje. Teismas nekonkretizuoja, kad ieškovas gali bendrauti su dukterimi būtent tik Lietuvoje, kadangi atsakovei išvykus gyventi į kitą valstybę, tarp šalių vėl gali kilti ginčai dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Todėl teismas sprendžia, jog bendravimo tvarka nustatoma ne konkrečiai Lietuvoje, o vaiko motinos gyvenamojoje vietoje.

108. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su dukra betarpiškai bendraus išimtinai A. atostogų metu, teismo nuomone neteisinga būtų uždrausti vaikui atostogas su vienu iš tėvų praleisti ir kitoje šalyje, todėl teismas netenkina atsakovės prašymo apriboti ieškovo bendravimą su dukra tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau pažymi, kad ieškovas taip pat negali išsivežti dukros bendravimui į kitą valstybę be atsakovės sutikimo.

109. Ieškovas prašo nustatyti, kad vasaros atostogų metu jis su dukra nepertraukiamai bendrauja 65 dienas, atsakovė prašo nustatyti, kad dukra su tėvu bendrauja 3 savaites. Teismas pažymi, kad Lietuvoje mokinių vasaros atostogos trunka apie 2-2,5 mėn. Ieškovo prašomas nustatyti 65 dienų terminas praktiškai apimtų beveik visas vaiko vasaros atostogas, todėl šioje dalyje teismas šalių prašymus tenkina iš dalies ir nustato, kad ieškovas su dukra jos vasaros atostogų metu bendrauja 4 (keturias) savaites. Atitinkamai pakoreguojamas ir ieškovo prašomas bendravimo su vaiku laikas žiemos atostogų laikotarpiu, nustatant, kad tuo metu ieškovas su dukra bendrauja 1 (vieną savaitę).

110. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas gyvena ne Lietuvoje, jis nemoka lietuvių kalbos, todėl tikėtina, kad jam yra sudėtinga gauti informaciją apie dukters ugdymo pasiekimus ar ugdymo įstaigoje rengiamus renginius. Kadangi tėvas turi tokią pačią teisę dalyvauti vaiko socialiniame gyvenime, domėtis jo pasiekimais, teismas tenkina ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę teikti jam informaciją apie A. ugdymo pasiekimus, ugdymo įstaigoje vyksiančias šventes, klasės tėvų susirinkimus ir kitus renginius, kuriuose dalyvauja šalių dukra.

111. Teismas nesutinka su šalių prašoma nustatyti bendravimo sąlyga, jog tėvo ir dukros bendravimo išlaidas susisiekimui tarp tėvų gyvenamosios vietos valstybių turėtų apmokėti viena kuri iš šalių. Teismo vertinimu, abu tėvai turi būti suinteresuoti, jog dukra bendrautų su skyrium gyvenančiu tėvu, ir tai darytų kuo dažniau, todėl ir šalių patiriamos išlaidos turi tekti abiem šalims lygiomis dalimis.

112. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių, kurios leistų teismui apriboti maksimalų tėvo bendravimą su dukra, išklausęs šalių paaiškinimus, išvadą duodančios institucijos atstovo nuomonę, teismas konstatuoja, kad tikslinga būtų nukrypti nuo šalių pateiktų pasiūlymų dėl ieškovo ir nepilnametės bendravimo tvarkos ir nustatyti tokią G. J. ir A. G. J. bendravimo tvarką:

73.1. Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini),, bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.) su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 18.00 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 30 min. ir kiekvieną sekmadienį 10.00 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 1 val. Šalių dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę netrukdomai bendrauti su ieškovu G. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuotolinio ryšio priemonėmis, jeigu ji išreiškia norą bendrauti su ieškovu dažniau nei numatyta šiame punkte;

73.2. Laikotarpiu, kai šalių dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai (gyvai) bendrauja su tėvu G. J., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko motina M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja su dukra elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį ne mažiau kaip 30 min. ir kiekvieną sekmadienį ne mažiau kaip 1 val. Šalių dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę netrukdomai bendrauti su motina nuotolinio ryšio priemonėmis, jeigu ji išreiškia norą bendrauti su atsakove dažniau nei numatyta šiame punkte;

73.3. Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), vasaros laikotarpiu nepertraukiamai bendrauja, t. y. dukra gyvena kartu su ieškovu, 4 (keturias) savaites motinos gyvenamosios vietos valstybėje, uždraudžiant ieškovui be atsakovės sutikimo su vaiku išvykti į kitą šalį. Ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra vasaros laikotarpiu turi būti suderintas el. paštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki bendravimo vasaros metu tvarkos įgyvendinimo pradžios;

73.4. Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko žiemos atostogų laikotarpiu nepertraukiamai bendrauja 1 (vieną) savaitę motinos gyvenamosios vietos valstybėje, uždraudžiant ieškovui be atsakovės sutikimo su vaiku išvykti į kitą šalį. Ieškovas įsipareigoja el. paštu prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki bendravimo žiemos metu tvarkos įgyvendinimo pradžios informuoti atsakovę apie bendravimą;

73.5. Ieškovui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), pasiimant nepilnametę dukrą A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), dukros paėmimo metu atsakovė M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), įpareigojama paruošti dukrai būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę) perduoti ieškovui dukros asmens tapatybės ir kitus kelionei reikalingus dokumentus;

73.6. M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, su kuriuo bus dukra, privalo vienas kitą informuoti apie dukros sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ūmius sveikatos pablogėjimus, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ūmaus sveikatos pablogėjimo ar traumos atsiradimo momento;

73.7. Vaiko kelionės išlaidas į užsienį bei grįžimą į motinos gyvenamosios vietos valstybę tėvai apmoka lygiomis dalimis;

73.8. M. R. C. F., gimimo data (duomenys neskelbtini),, privalo informuoti G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ne rečiau kaip kartą per dvi savaites apie dukros A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ugdymo pasiekimus informuojant G. J., gim. (duomenys neskelbtini), raštu - SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis;

73.9. M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), privalo informuoti G. J., gim. (duomenys neskelbtini), apie dukros A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ugdymo įstaigoje vyksiančias šventes, dukros klasės tėvų susirinkimus, ir kitus renginius, kuriuose dalyvaus dukra (įskaitant, bet neapsiribojant būrelių veiklą), ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki numatomo įvykio dienos informuojant G. J., gim. (duomenys neskelbtini),, raštu SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis.

Dėl teismo sprendimo vykdymo

113. Atsakovė prašo nustatyti, jog teismo sprendimas dalyje dėl ieškovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamete dukra A. ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdytinas tik pripažinus Lietuvos Respublikos teismo sprendimą Filipinų Respublikoje. Nurodo, kad šalių dukrą išleidus atostogoms pas tėvą į Filipinų Respubliką, ieškovas gali imtis neteisėtų veiksmų - negrąžinti dukters į jos nuolatinę gyvenamąją vietą pas motiną. Atsakovė pabrėžė, kad vadovaujantis Filipinų įstatymais, nesantuokinis vaikas nuo 8 (aštuonerių) metų nebėra tik motinos vienos atsakomybė. Pasinaudodamas kitu teisiniu reglamentavimu, nepripažinus šio sprendimo Filipinuose, ieškovas gali pasinaudoti jam palankiu įstatymu ir bandyti negrąžinti vaiko, todėl būtina turėti patvirtintą teismo sprendimą Filipinuose, kad to nenutiktų.

114. Teismas pažymi, kad teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas kitoje šalyje yra būtinas tik tada, kai viena iš ginčo šalių geranoriškai nevykdo teismo sprendimo. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas byloje dar tik yra priimamas ir teismas negali preziumuoti, kad ieškovas ateityje jo nevykdys. Be to, CPK 267 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Šiuo atveju atsakovės prašymas dėl ieškovo ir jo dukros bendravimo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje priklausytų nuo sąlygos, kad Filipinų Respublikos teismas pripažino šioje byloje priimtą Lietuvos Respublikos teismo galutinį sprendimą. Kaip pažymėjo ieškovas, Lietuvos Respublika nėra sudariusi su Filipinų Respublika tarptautinės teisinės pagalbos bei teisinių santykių sutarties, Filipinų Respublika taip pat nėra prisijungusi prie Hagos konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Taigi, Lietuvos teismo sprendimo, priimto šioje byloje, pripažinimas ir vykdymas Filipinų Respublikoje būtų vertinamas pagal Filipinų Respublikos nacionalinės teisės normas ir priklausytų nuo Filipinų Respublikos teismų diskrecijos vadovautis geranoriškumo ir abipusiškimo principais nagrinėjant prašymus dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, dėl to Lietuvos Respublikoje priimtas sprendimas taptų sąlyginis jo vykdymo aspektu.

115. Atsižvelgiant į išdėstytą atsakovės prašymas dėl priimto teismo sprendimo vykdymo tik pripažinus jį Filipinų Respublikos teisme, netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

116. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies).

117. Kadangi šeimos bylose yra sudėtinga apskaičiuoti tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl įvertinus, kad teismas atmetė po vieną šalių reikalavimą – ieškovo reikalavimą nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo, o atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tik pripažinus sprendimą Filipinų Respublikoje, o likusiose dalyse teismas visus ieškovo ir atsakovės reikalavimus tenkino iš dalies, todėl atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų skaičių, jų tenkinimo/atmetimo proporcijas, teismas sprendžia, jog ieškovo patikslintą ieškinį bei atsakovės patikslintą priešieškinį teismas tenkino po 50 procentų. Dėl to, šalims proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų dydžiui, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

118. Ieškovas G. J. šioje byloje patyrė 13 590,81 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 13 440,81 Eur išlaidos už teisinę pagalbą.

119. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 32 punktą).

120. Ieškovą G. J. atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo Advokatų profesinės bendrijos Čerka ir partneriai advokatė Jurgita Grigienė ir advokato padėjėja Justina Jacunskaitė, kurioms ieškovas pagal išrašytas sąskaitas už teisines konsultacijas, konsultacijas bei dalyvavimą mediacijos procese, ieškinio parengimą, prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jų pakeitimo, atsiliepimų į atsakovės priešieškinį bei kitus prašymus parengimą, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į atsakovės atskiruosius skundus surašymą, taikos sutarčių projektų rengimą, prašymų teismui rengimą, teikiamų dokumentų vertimus iš anglų į/iš lietuvių – anglų kalbos rengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, baigiamųjų kalbų parengimą 2020 m. rugpjūčio 17 d., 2020 m. gruodžio 9 d., 2021 m. gegužės 12 d., 2021 m. spalio 7 d., 2022 m. kovo 8 d., 2022 m. rugpjūčio 15 d., 2023 m. vasario 8 d., 2023 m. vasario 25 d. ir 2023 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymais iš viso sumokėjo 13 440,81 Eur.

121. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo G. J. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi 4 metus, byloje du kartus buvo bandoma ginčą taikiai išspręsti pasinaudojus teisminės mediacijos procesu, teismo vertinimu ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir realios, todėl jo ieškinį patenkinus 50 procentų, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui ieškovui iš atsakovės priteisiamos ir jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (150,00 Eur + 13 440,81 Eur) / 50 proc. = 6 795,40 Eur)).

122. Atsakovė M. R. C. F. šioje byloje patyrė 20 043,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 19 815,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą bei 1 153,40 išlaidos už vertimus.

123. Atsakovę M. R. C. F. šioje byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatė Raimonda Lazauskienė, kuriai pagal išrašytas sąskaitas už teisines konsultacijas, įrodymų rinkimą ir teikimą, atsiliepimų į ieškinį parengimą, priešieškinio parengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teisminės mediacijos procese, atskirųjų skundų rengimą, rašytinių paaiškinimų ruošimą, taikos sutarčių projektų rengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, baigiamųjų kalbų parengimą, atsakovė 2019 m. gegužės 6d., 2019 m. birželio 18 d., 2019 m. rugpjūčio 9 d., 2019 m. rugpjūčio 25 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. lapkričio 27 d., 2019 m. gruodžio 4 d., 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. gruodžio 8 d., 2021 m. birželio 16 d., 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. lapkričio 23 d., 2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. balandžio 18 d. pavedimais iš viso sumokėjo 19 815,00 Eur.

124. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės M. R. C. F. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, taip pat į bylos trukmę ir sudėtingumą, teismo vertinimu atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir realios, todėl jos priešieškinį patenkinus 50 procentų, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui atsakovei iš ieškovo priteisiamos ir jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (75,00 Eur + 19 815,00 Eur+1 153,40 Eur) / 50 proc. = 10 021,70 Eur).

125. Byloje pateiktas ir prašymas priteisti trečiojo asmens D. Z. naudai jo patirtas 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimų surašymą, kuriuos trečiasis asmuo sumokėjo advokatei Raimondai Lazauskienei. Nustatyta, kad į bylos nagrinėjimą D. Z. trečiuoju asmeniu įtrauktas 2019 m. rugpjūčio 19 d. Atsiliepimą dėl ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio ir atsakovės priešieškinio trečiasis asmuo teismui pateikė tik 2023 m. sausio 6 d. tuo tarpu byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad advokatei Raimondai Lazauskienei už suteiktas paslaugas D. Z. sumokėjo 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. birželio 19 d. Taigi, kadangi suteiktų teisinių paslaugų metu D. Z. dar nebuvo įtrauktas į šios bylos nagrinėjimą, be to, byloje nėra pateikta ir atstovavimo sutartis, kurios pagrindu advokatė Raimonda Lazauskienė atstovautų D. Z., teismas konstatuoja, kad nėra įrodymų, jog trečiojo asmens patirtos teisinės pagalbos išlaidos buvo būtent šioje byloje, todėl prašymas jas priteisti netenkinamas.

126. Valstybė šioje byloje patyrė 39,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Kadangi ieškovo patikslintą ieškinį bei atsakovės patikslintą priešieškinį teismas tenkino po 50 procentų, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos iš abiejų šalių lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės A. G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. R. C. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų ir 00 ct) kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovę M. R. C. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš ieškovo G. J., gimusio (duomenys neskelbtini),išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai A. G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), už 12 (dvylika) mėnesių nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. po 500,00 Eur kas mėnesį, iš viso 6 000,00 Eur (šešis tūkstančius eurų 00 ct).

Nustatyti ieškovo G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukters A. G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką sekančiai:

1. Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.) su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 18.00 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 30 min. ir kiekvieną sekmadienį 10.00 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 1 val. Šalių dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę netrukdomai bendrauti su ieškovu G. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuotolinio ryšio priemonėmis, jeigu ji išreiškia norą bendrauti su ieškovu dažniau nei numatyta šiame punkte;

2. Laikotarpiu, kai šalių dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai (gyvai) bendrauja su tėvu G. J., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko motina M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja su dukra elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį ne mažiau kaip 30 min. ir kiekvieną sekmadienį ne mažiau kaip 1 val. Šalių dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę netrukdomai bendrauti su motina nuotolinio ryšio priemonėmis, jeigu ji išreiškia norą bendrauti su atsakove dažniau nei numatyta šiame punkte;

3. Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), vasaros laikotarpiu nepertraukiamai bendrauja, t. y. dukra gyvena kartu su ieškovu, 4 (keturias) savaites motinos gyvenamosios vietos valstybėje, uždraudžiant ieškovui be atsakovės sutikimo su vaiku išvykti į kitą šalį. Ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra vasaros laikotarpiu turi būti suderintas el. paštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki bendravimo vasaros metu tvarkos įgyvendinimo pradžios;

4. Ieškovas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini),, vaiko žiemos atostogų laikotarpiu nepertraukiamai bendrauja 1 (vieną) savaitę motinos gyvenamosios vietos valstybėje, uždraudžiant ieškovui be atsakovės sutikimo su vaiku išvykti į kitą šalį. Ieškovas įsipareigoja el. paštu prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki bendravimo žiemos metu tvarkos įgyvendinimo pradžios informuoti atsakovę apie bendravimą;

5. Ieškovui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), pasiimant nepilnametę dukrą A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), dukros paėmimo metu atsakovė M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), įpareigojama paruošti dukrai būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę) perduoti ieškovui dukros asmens tapatybės ir kitus kelionei reikalingus dokumentus;

6. M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, su kuriuo bus dukra, privalo vienas kitą informuoti apie dukros sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ūmius sveikatos pablogėjimus, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ūmaus sveikatos pablogėjimo ar traumos atsiradimo momento;

7. Vaiko kelionės išlaidas į užsienį bei grįžimą į motinos gyvenamosios vietos valstybę tėvai apmoka lygiomis dalimis;

8. M. R. C. F., gimimo data (duomenys neskelbtini),, privalo informuoti G. J., gim. (duomenys neskelbtini),, ne rečiau kaip kartą per dvi savaites apie dukros A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini),, ugdymo pasiekimus informuojant G. J., gim. (duomenys neskelbtini),, raštu - SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis;

9. M. R. C. F., gim. (duomenys neskelbtini),, privalo informuoti G. J., gim. (duomenys neskelbtini), apie dukros A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ugdymo įstaigoje vyksiančias šventes, dukros klasės tėvų susirinkimus, ir kitus renginius, kuriuose dalyvaus dukra (įskaitant, bet neapsiribojant būrelių veiklą), ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki numatomo įvykio dienos informuojant G. J., gim. (duomenys neskelbtini), raštu SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis.

Likusias patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovės M. R. C. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 10 021,70 Eur (dešimties tūkstančių dvidešimt vieno euro 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės M. R. C. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 6 795,40 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. R. C. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,86 Eur (devyniolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš ieškovo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), 19,86 Eur (devyniolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Visas laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-293-955/2023 palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė