- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- 2S-450-459/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, M. V., N. N.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.12Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų G. V. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos padidinimo, suinteresuoti asmenys G. V., M. V., N. N., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl baudos valstybės naudai padidinimo skolininkui G. V. už privalomojo nurodymo neįvykdymą. Nurodė, kad išieškotoja 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu informavo, kad neturi duomenų apie privalomojo nurodymo įvykdymą, ir prašė nustatyti, ar skolininkas yra įvykdęs privalomąjį nurodymą. 2022 m. spalio 28 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Skolininkas iki šios dienos nepateikė jokių įrodymų, kad įvykdytas privalomasis nurodymas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP- 6511-512/2021 skolininkui paskirta 3 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, bauda paskirta nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys G. V., M. V., N. N., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimų į antstolės pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą tenkino. Teismas nutarė padidinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi Nr. 2VP-6511-512/2021 G. V. paskirtos baudos už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą dydį iki 10,00 Eur už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo, baudą sumokant (išieškant) valstybės naudai. Teismo motyvai:
3.1. Teismas nurodė, kad suinteresuotam asmeniui G. V. apie jam priimtą privalomąjį nurodymą ir apie jam skirtą baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą buvo žinoma visą laiką, o suinteresuotas asmuo nurodė, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas dėl objektyvių priežasčių ir kad šiuo metu yra siekiama įteisinti nurodytus nugriauti statinius. Teismas pažymėjo, kad privalomajame nurodyme nėra numatyta statinių įteisinimo galimybė, tačiau skolininkas aiškiai ir nevienareikšmiškai yra įpareigotas nugriauti statinius, pastatytus valstybinėje žemėje, ir sutvarkyti statybvietę.
3.2. Teismas akcentavo, jog byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, pateisinančių teismo sprendimo nevykdymą. Jau nuo 2021 m. vasario 25 d., kai Klaipėdos apygardos teismas nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovų (suinteresuotų asmenų šioje byloje) G. V., N. N. ir M. V. ieškinys atsakovei (suinteresuotam asmeniui šioje byloje) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Pajūrio regioninio parko direkcija, buvo atmestas, skolininkas žinojo ir suprato (ar turėjo suprasti), kad jis neabejotinai turės vykdyti privalomąjį nurodymą. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, iš naujo nesvarstė ir nevertino aplinkybių dėl privalomojo nurodymo (ne)teisėtumo.
3.3. Teismas nurodė, kad atstovo teiginiai ir nurodytos aplinkybės, dėl ko, jo teigimu, privalomasis nurodymas nėra įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nei atsiliepimų į antstolės pareiškimą, nei jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių objektyvumą, nepateikė.
3.4. Teismas akcentavo, kad skolininko atstovo nurodytos aplinkybės jau egzistavo teismui nagrinėjant bylas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ir dėl baudos skolininkui už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad, neatsižvelgiant į tai, ar skolininkas moka jam paskirtą baudą, ar ne, ši aplinkybė neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti privalomąjį nurodymą.
3.5. Teismas konstatavo, kad skolininkas nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, įsiteisėjusios 2022 m. vasario 3 d., kuria jam buvo paskirta 3 Eur bauda, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įvykdyti privalomąjį nurodymą, todėl padarė išvadą, kad skolininkui paskirta bauda yra neefektyvi ir yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 7 dalyje numatytas pasekmes.
3.6. Spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio, teismas atsižvelgė į privalomojo nurodymo neįvykdymo terminą, įvertino pasyvų skolininko elgesį imtis priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Apeliantas nurodo, kad teismas, neįtraukdamas į civilinės bylos nagrinėjimą skolininko G. V. sutuoktinės I. V., padarė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą pažeidimą. Pažymėjo, kad G. V. yra prašoma skirti piniginę baudą, tačiau visos piniginės pajamos sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Būsimas galimas teismo sprendimas yra tiesiogiai susijęs su I. V. teisėmis bei pareigomis, todėl jos įtraukimas į civilinės bylos nagrinėjimą yra privalomas.
4.2. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jo kaltės dėl statinių nenugriovimo ir nukrypo nuo aktualios ir naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose civilinėse bylose dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies taikymo.
4.3. Apeliantas nurodo, kad žemės sklypas nėra jo nuosavybė, todėl jis neturi teisės ir nėra įgaliotas žemės sklype, priklausančiame kitiems privatiems asmenims, griauti bet kokio statinio. Teigia, kad ne nuo jo priklausančių priežasčių, ne dėl savo kaltės jis negali vykdyti griovimo darbų – tam nėra duotas privataus žemės sklypo savininkų M. V. ir N. N. sutikimas. Pažymima, kad privataus žemės sklypo savininkai nesuteikia jam jokios teisės griauti trinkeles ir jas ardyti.
4.4. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai informavo suinteresuotus asmenis M. V. ir N. N. apie jų įtraukimą į teismo procesą. Pažymi, kad M. V. ir N. N. dalyvavimas šios civilinės bylos nagrinėjime yra būtinas, kadangi šioje civilinėje byloje yra svarbu objektyviai įvertinti klausimą dėl galimumo įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama apelianto atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
5.1. Skolininkui būtent kaip statytojui, pažeidusiam teisės aktų reikalavimus, tenka prievolė vykdyti privalomąjį nurodymą, kadangi tai asmeninio pobūdžio prievolė. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalį, asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Nurodo, kad išieškojimas nagrinėjamu atveju būtų vykdomas iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, teigia, kad skolininko atskirojo skundo motyvas dėl jo sutuoktinės I. V. įtraukimo į procesą būtinumo yra nepagrįstas.
5.2. Nurodo, kad statybos, kuri pažeidžia teisės aktų nustatytus reikalavimus, padarinių šalinimo prievolė yra siejama su statytoju nėra daiktinė teisė ir neseka paskui daiktą. Žemės sklypo perleidimas kitam asmeniui nepašalina skolininko atsakomybės dėl vykdytų neteisėtos statybos darbų. Pažymi, kad skolininkas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kad jam bandant realiai įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus būtų kilę kokių nors kliūčių. Pabrėžė, kad skolininko nurodytos aplinkybės apie tai, kad suinteresuoti asmenys M. V. ir N. N. neturėjo jokios informacijos apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nėra niekuo patvirtintos, patys suinteresuoti asmenys dėl to skundo nepateikė.
Šalies argumentai
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą, prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant, kad skolininkui skiriama nauja periodinė bauda už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą, baudą skiriant nuo kitos dienos po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 29 d., iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Pažymima, kad antstolės pareiškime nebuvo išdėstytas reikalavimas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6511-512/2021 paskirtos baudos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl CPK 771 straipsnio 7 dalies pagrindu pateikto pareiškimo, turėjo priimti nutartį dėl naujos baudos skyrimo, o ne spręsti jau paskirtos baudos ir anksčiau teismo priimtos nutarties pakeitimo klausimą.
6.2. Nurodo, kad CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Taigi, teismas vėl gali skolininkui skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti klausimą ne dėl jau paskirtos baudos pakeitimo / padidinimo, o šį klausimą svarstyti iš naujo atskirai.
6.3. Apeliantės nuomone, skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis turėtų būti pakeista nurodant, kad skolininkui skiriama dar viena bauda už kiekvieną Inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo dieną, nekeičiant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6511-512/2021 paskirtos periodinės baudos, kurios vykdymas turi būti tęsiamas.
6.4. Pažymi, kad teismas, paskirdamas baudą nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos dėl momento, nuo kurio skiriama bauda, todėl skundžiama nutartis turi būti pakeista ir dėl šios dalies, nurodant, kad bauda skiriama nuo kitos dienos po 2022 m. spalio 28 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 29 d., iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo G. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
7.1. Skolininkas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino skolininko G. V. kaltės dėl statinių nenugriovimo ir nukrypo nuo aktualios ir naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose civilinėse bylose dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies taikymo.
7.2. Pažymima, kad žemės sklypas nėra jo nuosavybė, todėl jis neturi teisės ir nėra įgaliotas žemės sklype, kuris priklauso kitiems privatiems asmenims, griauti bet kokio statinio, todėl ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neturi teisės reikalauti jam skirti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės pareiškimas dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas G. V. (apeliantas) yra įpareigotas nugriauti pastatytus statinius valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini): 1) nuo 1,9 iki 2,4 m aukščio ir apie 200 m ilgio tvorą; 2) 3,95 m ilgio, 3,90 m pločio ir 4,0 m aukščio pavėsinę; 3) 3,22 m ilgio, 2,20 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę; 4) 4,0 m ilgio, 3,22 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę; 5) 4,40 m ilgio, 3,20 m pločio ir 3,6 m aukščio pastatą; 6) 0,0301 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; 7) 0,0084 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; 8) 0,0012 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę, ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2019 m. sausio 12 d.
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 14 d. apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. pašalinti pažeidimus. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovų G. V., N. N. ir M. V. ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Pajūrio regioninio parko direkcija, buvo atmestas (civilinė byla Nr. e2-188-1025/2020). Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad G. V., žinodamas asmeninės nuosavybės teise turėto žemės sklypo ribas, taip pat žinodamas, kad prie jo sklypo yra teritorija, skirta išimtinai želdiniams sodinti ir jiems prižiūrėti, tačiau vis tiek statydamas ginčo statinius valstybinėje žemėje, neturėdamas kompetentingos institucijos leidimo ir nesilaikydamas statybos metu galiojusių teisės aktų, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad jam tokia neteisėta statyba nesukels atitinkamų padarinių. Kadangi suinteresuotas asmuo G. V. privalomojo nurodymo neįvykdė, 2021 m. balandžio 13 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė.
13. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6511-512/2021 tenkino antstolės A. R. Ž. pareiškimą ir nutarė paskirti suinteresuotam asmeniui G. V. 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) dieną nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos valstybės naudai; taikyti 2019 m. balandžio 11 d. privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), papildytame 2020 m. sausio 20 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti statinius valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini): 1) nuo 1,9 iki 2,4 m aukščio ir apie 200 m ilgio tvorą; 2) 3,95 m ilgio, 3,90 m pločio ir 4,0 m aukščio pavėsinę; 3) 3,22 m ilgio, 2,20 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę; 4) 4,0 m ilgio, 3,22 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę; 5) 4,40 m ilgio, 3,20 m pločio ir 3,6 m aukščio pastatą; 6) 0,0301 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; 7) 0,0084 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; 8) 0,0012 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę, ir sutvarkyti statybvietę skolininko G. V. lėšomis.
14. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-221-460/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
15. 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informavo antstolę, kad neturi duomenų apie privalomojo nurodymo įvykdymą, prašė patikrinti ir nustatyti, ar skolininkas yra įvykdęs privalomąjį nurodymą, o jo neįvykdžius, prašė CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
16. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 771 straipsnio 6, 7 dalys).
17. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis).
18. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui; teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje; baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).
19. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo (skolininkas) turėjo įvykdyti privalomąjį nurodymą iki 2019 m. spalio 12 d., tačiau jo iki nustatyto termino neįvykdė ir šiuo metu taip pat nėra įvykdęs. Skolininkui nevykdant privalomojo nurodymo, Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6511-512/2021 paskyrė jam 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-221-460/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Praėjus pusės metų laikotarpiui po nutarties suinteresuotam asmeniui skirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą dienos – 2022 m. rugpjūčio 4 d. išieškotoja kreipėsi į antstolę, prašydama antstolę patikrinti ir nustatyti, ar skolininkas yra įvykdęs privalomąjį nurodymą. Antstolė 2022 m. spalio 28 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad skolininkas privalomojo nurodymo nėra įvykdęs, ir tuo pagrindu kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui padidinimo. Taigi, byloje ginčo dėl to, kad privalomasis nurodymas iki šiol neįvykdytas, nėra. Šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas G. V..
20. Tačiau apeliantas atskirajame skunde akcentuoja, kad žemės sklypas nėra jo nuosavybė, todėl jis neturi teisės ir nėra įgaliotas žemės sklype, kuris priklauso kitiems privatiems asmenims, griauti bet kokį statinį. Apelianto nuomone, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neturi teisės reikalauti skirti baudą, nes ne dėl nuo nuo jo priklausančių priežasčių, ne dėl jo kaltės jis negali atlikti griovimo darbų – tam nėra duotas privataus žemės sklypo savininkų M. V. ir N. N. sutikimas.
21. Pažymėtina, kad privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus statytojui yra nustatyti atitinkami reikalavimai ar įpareigojimai, todėl toks aktas statytojui sukuria atitinkamas teisines pasekmes, kadangi statytojas, veikęs savo rizika, atsakingas už atsiradusias neteisėtos statybos pasekmes. Teismai formuoja praktiką, jog statybos, kuri pažeidžia teisės aktų nustatytus reikalavimus, padarinių šalinimo prievolė yra siejama su statytoju, tai nėra daiktinė teisė ir neseka paskui daiktą. Žemės sklypo perleidimas kitam asmeniui nepašalina skolininko atsakomybės dėl vykdytų neteisėtos statybos darbų. Pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio nuostatas neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiami vykdymo procesu suinteresuoti asmenys, kuriems pareigos įvykdyti vykdomąjį dokumentą neatsiranda, o už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, ir jam taikomi vykdomojo dokumento nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2749-910/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Pažymėtina, kad iš suinteresuoto asmens Inspekcijos pateikto 2022 m. lapkričio 29 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad M. V. ir N. N. priklausančiame žemės sklype su statiniais, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta dalis I grupės nesudėtingojo statinio – pavėsinės, kurios ilgis 3,95 m, plotis 3,90 m, aukštis 4 m., t. y. dalis Inspekcijos privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų nugriautinų statinių. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2020 m. liepos 16 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip minėta, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2019 m. balandžio 11 d. Taigi, net ir būdamas žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, G. V. privalomojo nurodymo nevykdė.
22. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kad jam bandant realiai įvykdyti Inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) būtų kilę kokių nors kliūčių. Byloje nėra duomenų, kad apie tokias aplinkybes skolininkas būtų informavęs antstolę ar Inspekciją. Esant šioms aplinkybėms, skolininko deklaratyvūs teiginiai ir pasvarstymai apie, jo manymu, galinčias kilti teorines kliūtis, realiai nesiimant jokių priemonių pašalinti neteisėtos statybos padarinius, vertinami tik kaip siekis išvengti kylančių privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių. Šios aplinkybės kartu suponuoja išvadą, kad skolininkas nesiėmė ir neketina imtis veiksmų pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą galima konstatuoti tuo atveju, jei asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad jau nuo 2021 m. vasario 25 d., kai Klaipėdos apygardos teismas nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovų (suinteresuotų asmenų šioje byloje) G. V., N. N. ir M. V. ieškinys atsakovei (suinteresuotam asmeniui šioje byloje) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Pajūrio regioninio parko direkcija, buvo atmestas, skolininkas žinojo ir suprato (ar turėjo suprasti), kad jis neabejotinai turės vykdyti privalomąjį nurodymą. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas spręsdamas klausimą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo iš naujo nesvarsto ir nevertina aplinkybių dėl privalomojo nurodymo (ne) teisėtumo. Be to, pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumo jau egzistavo teismui nagrinėjant bylas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ir dėl baudos skolininkui už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo.
24. Apeliantas G. V. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai informavo suinteresuotus asmenis M. V. ir N. N. apie jų įtraukimą į teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškimo kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei šaukimas į teismo posėdį suinteresuotiems asmenims M. V. ir N. N. buvo išsiųsti suinteresuoto asmens Inspekcijos prašyme dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo civilinėje byloje Nr. 2VP-879-1067/2023 ir bylos nagrinėjimo nurodytais suinteresuotų asmenų M. V. ir N. N. gyvenamosios vietos adresais, atitinkamai adresu (duomenys neskelbtini). Procesinių dokumentų įteikti nepavyko, tačiau Gyventojų registro duomenimis, šiais adresais yra deklaruota suinteresuotų asmenų gyvenamoji vieta. Kiti suinteresuotų asmenų adresai, kuriais būtų galima įteikti procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomi. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įstatymo numatyta tvarka pareiškimą ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, šaukimą į teismo posėdį suinteresuotiems asmenims M. V. ir N. N. įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Pažymėtina, kad pats apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, nurodo N. N. adresą (duomenys neskelbtini), o M. V. – (duomenys neskelbtini). Be to, CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Nustatytas teisinis reguliavimas nustato baigtinį sąrašą bylos proceso dalyvių, kuriems turi būti užtikrinamas pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Darytina išvada, kad Inspekcijai ir skolininkui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, o skolininko nurodytos aplinkybės apie tai, kad suinteresuoti asmenys M. V. ir N. N. neturėjo jokios informacijos apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nėra niekuo patvirtintos.
25. Atskirajame skunde apeliantas G. V. akcentuoja ir tai, kad jam yra prašoma skirti piniginę baudą, tačiau visos piniginės pajamos sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Esant šioms aplinkybėms, apelianto nuomone, į civilinės bylos nagrinėjimą turi būti įtraukta ir skolininko sutuoktinė I. V.. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
Žemesnės instancijos teismas
26. Kaip teisingai nurodė suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo atsiliepime į atskirąjį skundą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui. Tik tuo atveju, jei statytojo nėra, privalomasis nurodymas gali būti surašytas kitiems asmenims, nurodytiems teisės aktuose. Šiuo atveju skolininkui, būtent kaip statytojui, pažeidusiam teisės aktų reikalavimus, tenka prievolė vykdyti privalomąjį nurodymą. Apelianto motyvas dėl jo sutuoktinės I. V. įtraukimo į procesą būtinumo vien todėl, kad ateityje galimas išieškojimas iš skolininko ir jo sutuoktinės bendro turto dalies, yra nepagrįstas.
27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog skolininkas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nesant objektyvių priežasčių nevykdė Inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), vadinasi skolininkui Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6511-512/2021 paskirta bauda yra neefektyvi, todėl yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 7 dalyje numatytas pasekmes.
28. Tačiau pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl CPK 771 straipsnio 7 dalyje numatytų pasekmių taikymo, netinkamai taikė šioje normoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pasirinko netinkamą numatytų priemonių taikymo formą, taip pat nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų praktikos, suformuotos šiuo klausimu.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė, nustačiusi, kad skolininkas nėra įvykdęs privalomojo nurodymo, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio nuostatomis, pagrįstai prašė teismo spręsti klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo ir turėtina omenyje, kad antstolė surašė naują 2022 m. spalio 28 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad skolininkas privalomojo nurodymo nėra įvykdęs.
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės Inspekcijos atskirajame skunde išdėstytai pozicijai, kad, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti klausimą ne dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6511-512/2021 skolininkui skirtos baudos pakeitimo ar padidinimo, o šį klausimą svarstyti iš naujo atskirai, kaip tai numato CPK 771 straipsnio 7 dalis, – jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Analogiškas aiškinimas yra pateikiamas ir, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-652-460/2022, 2023 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-150-460/2023, 2023 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-393-524/2023.
31. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną padidino 7 eurais. Taigi iš dalies galima nuspręsti, kad teismas skolininkui skyrė naują 7 Eur baudą, tik netiksliai taikė proceso teisės normas.
Žemesnės instancijos teismas
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą ir išanalizavęs šiai bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo procesinis sprendimas nėra įvykdytas, kad pažeidimus privalo pašalinti asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, įvertinęs, kad nesama objektyvių priežasčių, kurios būtų sukliudžiusios skolininkui įvykdyti privalomąjį nurodymą, pagrįstai paskyrė skolininkui baudą, tačiau be pagrindo pakeitė (padidino) Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6511-512/2021 skirtą baudą, o ne priėmė kitą (atskirą) nutartį dėl baudos skyrimo. Ši klaida ištaisytina.
33. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 ir kt.). Nors minėtas kasacinio teismo išaiškinimas yra priimtas dėl teismų sprendimų vykdymo, t. y. iki CPK 771 straipsnio redakcijos pakeitimo, tačiau jis taikytinas ir sprendžiant dėl privalomųjų nurodymų vykdymo, nes po kasacinio teismo nutarčių priėmimo buvo pakeistas CPK 771 straipsnis ir papildomai straipsnyje įtvirtinta, jog bauda gali būti skiriama ir tuo atveju, jeigu yra neįvykdytas privalomasis nurodymas.
34. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi baudą skolininkui paskyrė nuo nutarties priėmimo dienos, būtų pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nutartį nurodant, kad bauda skolininkui skiriama skaičiuojant nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 28 d.
35. Turint omenyje tai kas aptarta anksčiau ir vertinus aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto G. V. negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties (paankstinus baudos skaičiavimo datą baudos suma taptų didesnė) (CPK 313 straipsnis), ši nutarties dalis paliekama nepakeista.
36. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, susijusias su privalomuoju nurodymu vykdymu. Tačiau vadovaudamasis CPK 771 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tiksliai įvertino CPK 771 straipsnio 7 dalies reglamentavimą, todėl ne iki galo tinkamai taikė procesinės teisės normas priimdamas procesinį sprendimą, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina jos rezoliucinę dalį išdėstant nauja redakcija ir nurodant, kad nauja 7 Eur bauda skirtina už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2023 m. kovo 3 d.) iki privalomojo nurodymo įvykdymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
apelianto suinteresuoto asmens G. V. atskirojo skundo netenkinti.
Apelianto suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties rezoliucinę dalį ir išdėstyti ją taip:
„Antstolės A. R. Ž. pareiškimą tenkinti ir skirti skolininkui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą 7 Eur (septynių eurų) baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties priėmimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo, baudą sumokant (išieškant) valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6804.“