- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 2S-150-460/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. Š., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. Š. (apeliantė) ir suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys I. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. R. Ž. Klaipėdos apylinkės teisme pateikė pareiškimą, juo prašė spręsti klausimą dėl baudos padidinimo skolininkei I. Š. už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės naudai, nurodant paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6804. Antstolė nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 skolininkei paskirta periodinė 3 Eur dydžio bauda už teismo sprendimo neįvykdymą, kuri skaičiuojama nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Išieškotoja 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavo, kad skolininkė ir toliau nevykdo teismo įpareigojimo, pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, todėl prašė antstolės kreiptis į teismą dėl baudos skolininkei padidinimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 7 dalį, kad ji būtų daug didesnė už anksčiau paskirtąją. 2022 m. rugpjūčio 29 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-22-75-16319, juo nustatyta, jog skolininkė privalomojo nurodymo neįvykdė. Iki šios dienos nėra jokių duomenų, kad skolininkė būtų tinkamai įvykdžiusi teismo sprendimo įpareigojimus. Išieškotojos nuomone, teismo paskirta bauda yra neefektyvi ir neskatina skolininkės maksimaliai greitai įvykdyti teismo įpareigojimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepimu prašė netenkinti antstolės A. R. Ž. pareiškimo dėl baudos padidinimo. Nurodė, kad po ilgų paieškų ir derybų 2021 m. gruodžio 10 d. pasirašė statybos darbų rangos sutartį Nr. GSC 21/12/10 su UAB „Gerbūvio sprendimų centras“, joje numatyta rangovo pareiga atlikti darbus, būtinus teismų sprendimams įvykdyti ir vykdomajai bylai užbaigti. Statybos darbų rangos sutarties 4 punkte numatyta rangovo pareiga darbus užbaigti 2022 m. rugpjūčio 31 d. 2022 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ atsiuntė pranešimą, juo rangovas informavo užsakovę: „Šiuo pernešimu norime informuoti, kad atsisakome vykdyti sutartį. Šiuo metu įmonė neturi reikiamų pajėgumų darbams atlikti. Susidūrėme su darbo jėgos nutekėjimu, o naujos darbo jėgos nepavyksta rasti. Todėl pranešame, kad negalime įvykdyti šios sutarties laiku. Jeigu ateityje būtų aktualus darbų atlikimo klausimas, galėsime pasiūlymą pateikti iš naujo. Labai atsiprašome už sukeltus nepatogumus.“ Po 2022 m. rugpjūčio 16 d. gauto UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ atsisakymo vykdyti sutartį kreipėsi į kitus rangovus su prašymu pateikti pasiūlymą dėl darbų atlikimo. Buvo gauti UAB „Vakarų resta“ ir UAB „Ravitera“ atsakymai (kiti rangovai apie atsisakymą dirbti informavo tik žodžiu). UAB „Vakarų resta“ atsakė: „Į gautą pasiūlymą atlikti griovimo darbus atsakome, kad nedomina tokios apimties ir sudėtingumo darbai. Griovimo darbams atlikti reikalingas platus įvažiavimas technikai, o pas jus reikia važiuoti pro apgriuvusius ir paveldui priklausančius pastatus. Be to atliekant griovimo darbus tikėtina, kad bus dar labiau pažeisti šalia esantys paveldo pastatai. Todėl atsisakome daryti tokius darbus.“ UAB „Ravitera“ atsakė: „Mes į užklausą dėl pastato griovimo darbų (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakome, kad neteiksime pasiūlymo šiam darbui. Darbas yra per mažos apimties. Todėl atsisakome pateikti skaičiavimus darbo atlikimui.“ Suinteresuotas asmuo nurodė, kad šiuo metu deda dideles pastangas, kad kuo skubiau surastų rangovą, kuris už protingą rinkos sąlygas atitinkančią kainą ir kuo trumpesniais terminais galėtų atlikti teismų sprendimuose nurodytus griovimo (ardymo) darbus. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-275- 464/2021 yra nutarta: „Pakeisti sprendimo dalį, kuria statytoja I. Š. įpareigota atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lėšomis atlikti priestato griovimo darbus, nustatant, kad tokie darbai atliktini statytojos I. Š. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lėšomis, lygiomis dalimis.“ Skolininkės teigimu, ši aplinkybė reiškia, kad darbų apmokėjimui taikomi racionalaus valstybės lėšų panaudojimo principai, t. y. rangos darbų kaina neturėtų viršyti rinkos kainos. Priešingu atveju kiltų rizika, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsisakytų finansuoti 50 proc. griovimo darbų kainos. NŽT, kaip finansuotojos, dalyvavimas procese yra svarbus veiksnys, suvaržantis veiksmų laisvę ir galimybes savo nuožiūra pasirinkti rangovą. Taip pat skolininkė nurodė, kad paaiškėjo ir objektyvios technologinės darbų atlikimo kliūtys. Sprendimo įvykdymas griaunant esamos būklės priestatą turėtų įtakos šalia esančio pastato ((duomenys neskelbtini)) stabilumui. Teismo ekspertas A. S. nustatė, kad sprendime numatytų ardymo darbų vykdymas sukels pastato (duomenys neskelbtini) nevaldomos griūties riziką (to pasekmė būtų praeivių fizinis (galimai mirtinas) sužalojimas ir pravažiuojančio transporto nepataisomas sugadinimas). Teismo ekspertas A. S. rekomenduoja: „Prieš atliekant priestato griovimo darbus, atlikti esamo pastato (duomenys neskelbtini) laikančiųjų konstrukcijų (pamatų, sienų, perdangų ir stogo konstrukcijų) sustiprinimą, prieš tai paruošus projektinius sprendinius.“ Skolininkė teigė, jog šiuo metu aktyviai ieško būdų, kaip atlikti teismo sprendime numatytus darbus nepažeidžiant darbų saugos technologijos ir nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos režimo. Nurodė, kad kreipėsi į UAB „Uostamiesčio projektas“. Ši bendrovė pateikė informaciją, kiek užtruks parengti ir suderinti paveldo tvarkybos darbų pastato (KVR 36245) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, projektą, atlikti privalomąją projekto ekspertizę bei parengti ir suderinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (KVR 36245), rekonstravimo projektą. Be paveldo tvarkybos darbų pastato (KVR 36245) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, projekto ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (KVR 36245), rekonstravimo projekto bet kokie pastato (duomenys neskelbtini) statybos, remonto ar stiprinimo darbai yra negalimi. Skolininkės teigimu, nėra teisinio ir faktinio pagrindo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi nustatytą baudos dydį. Minėta nutartimi buvo nustatytas baudos dydis, su baudos dydžiu sutiko išieškotoja, skolininkė ir antstolė. Skolininkės vertinimu, siekiant pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi paskirtos baudos dydį, turi būti konstatuoti esminiai faktinės situacijos pasikeitimai, naujos faktinės aplinkybės. Antstolės nurodomas argumentas, kad skolininkė „nevykdo teismo įpareigojimo, pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus“, yra tapatus prašymo, kurio pagrindu priimta 2022 m. vasario 3 d. nutartis, motyvams. Antstolė nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad ji (skolininkė) sąmoningai vengia vykdyti teismo sprendimą. Antstolės pareiškime nurodoma: „Išieškotojos nuomone, teismo paskirta bauda yra neefektyvi ir neskatina skolininkės maksimaliai greitai įvykdyti teismo įpareigojimo.“ Skolininkės manymu, šis argumentas yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio, grindžiamas išimtinai subjektyvia „išieškotojos nuomone“. Šiuo metu mokama bauda yra jai (skolininkei) didelė finansinė našta, ypač įvertinus tai, kad ji yra pensininkė ir pajamų iš darbo santykių negauna. Šiuo metu nutartimi skirta bauda yra sumokėta iki 2022 m. lapkričio 22 d. dienos.
3. NŽT atsiliepime mano, kad antstolio pareiškimas dėl baudos padidinimo yra pagrįstas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 Generalinės prokuratūros ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo statytoją I. Š. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo NŽT lėšomis nugriauti 2-ų aukštų su mansarda priestatą, sklypo plane pažymėtą Nr. 2, statomą pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statytojai I. Š. išduotą leidimą Nr. LNS-31-150804-00196 rekonstruoti statinį statybos vietoje žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir sutvarkyti statybvietę. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 275-464/2021 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą iš dalies pakeitė. Pakeitė sprendimo dalį, kuria statytoja I. Š. įpareigota atsakovės NŽT lėšomis atlikti priestato griovimo darbus, nustatė, kad tokie darbai atliktini statytojos I. Š. ir atsakovės NŽT lėšomis lygiomis dalimis. NŽT nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 13SD-3350-(14.13.104.) „Dėl statinio griovimo darbų“ ir 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 13SD-2698-(14.13.104.) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ prašė nedelsiant imtis priemonių pašalinti savavališkai pastatytą statinį, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir atlaisvinti valstybinę žemę, tačiau informacijos apie vykdomą teismo sprendimą iš I. Š. negavo. Teigia, jog skolininkė I. Š. privalo(ėjo) aktyviais veiksmais siekti, kad teismo sprendimai būtų įvykdyti. Nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2021, kuria iš dalies buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, praėjus daugiau kaip metams, sprendimas neįvykdytas. Nors I. Š. atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimas neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo jos veiksmų ir valios, NŽT nesutinka su tokia pozicija, nes I. Š., matydama, kad rangovė UAB „Gerbūvio sprendimo centras“ nevykdo pasirašytos sutarties, privalėjo surasti kitą rangovą. Kas matyti iš pateiktų I. Š. rašytinių įrodymų, buvo apsiribota mažu rangovų, atliekančių griovimo darbus, skaičiumi, t. y. UAB „Vakarų resta“ ir UAB „Ravitera“, todėl skolininkės veiksmai nebuvo pakankamai intensyvūs ir aktyvūs siekiant surasti naują rangovą. NŽT pridūrė, kad I. Š. nurodyta nuomonė, kad NŽT atsisakytų finansuoti 50 proc. griovimo darbų kainos, nepagrįsta jokiais argumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjos antstolės A. R. Ž prašymą tenkino. Teismas nusprendė padidinti I. Š. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi Nr. 2VP-920-971/2022 paskirtos baudos dydį už Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 ir pagal jį 2021 m. spalio 10 d. išduoto vykdomojo rašto nevykdymą iki 10 Eur (dešimties eurų) už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, baudą sumokant (išieškant) valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6804. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas nurodė, jog skolininkės pasamdyta įmonė atsisakė atlikti darbus, tačiau pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kokių veiksmų ėmėsi skolininkė, kad rangovas vykdytų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pagal sutartį darbai turėjo būti pradėti 2022 m. kovo 21 d. Skolininkė neneigia, jog žinojo, kad darbai numatytu laiku nebuvo pradėti, bet duomenų, kokių priemonių ėmėsi, kad rangovas vykdytų sutartį, skolininkė nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Nors, kaip teigia skolininkė, ji su rangovu bendraudavo žodžiu, tačiau tokie skolininkės teiginiai niekuo nepagrįsti ir vertintini kritiškai. Teismo vertinimu, skolininkė, žinodama apie teismo įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir matydama, kad rangovas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, turėjo veikti ypač atidžiai ir apdairiai, t. y. kontroliuoti sutarties vykdymą.
4.2. Skolininkė I. Š. į bylą pateikė UAB „Vakarų Resta“ ir UAB „Ravitera“ pranešimus, jog jos atsisako atlikti griovimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iš minėtų pranešimų nėra galimybės nustatyti, nei kada skolininkė kreipėsi į galimus rangovus, nei kada surašyti šie pranešimai.
4.3. Skolininkės teiginius, jog ji kreipėsi ir į kitas įmones, tačiau jos atsisakė atlikti rangos darbus, teismas vertino kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus, kadangi į bylą skolininkė nepateikė jokių duomenų jiems pagrįsti.
4.4. Iš 2022 m. spalio 17 d. eksperto rašto matyti, kad pastato avarinė būklė buvo nustatyta dar 2014 m. Duomenų, kodėl ši aplinkybė nebuvo įvertinta iki eksperto 2022 m. spalio 17 d. rašto, byloje nepateikta. Byloje taip pat nepateikti duomenys, kokių veiksmų ėmėsi skolininkė, kad būtų įvykdytos eksperto rekomendacijos sustiprinti laikančiąsias konstrukcijas.
4.5. Skolininkės teigimu, teismo sprendimo įvykdymui esminės reikšmės turi ir ta aplinkybė, jog griovimo darbai turi būti atliekami jos ir NŽT lėšomis lygiomis dalimis, todėl ji turi gauti pritarimą iš NŽT dėl darbų kainos. Teismo vertinimu, byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kokie teisės aktai ar teismo sprendimai įpareigoja skolininkę gauti NŽT sutikimą dėl darbų kainos.
4.6. Teismas nurodė, jog į bylą skolininkė pateikė UAB „Akelta“ pasiūlymą dėl griovimo darbų atlikimo, iš kurio matyti, kad darbų atlikimo kaina 122 005,51 Eur. Joje numatyta, kad už darbus būtų atsiskaityta dar prieš jų pradžią. Teismui kilo klausimas, kaip būtų užtikrintas sutarties įvykdymas rangovui iš anksto sumokėjus visą darbų kainą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė I. Š. teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti antstolės A. R. Ž pareiškimo dėl baudos padidinimo I. Š. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. 2022 m. rugpjūčio 16 d. gavusi UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ atsisakymą vykdyti sutartį I. Š. kreipėsi į kitus rangovus su prašymu pateikti pasiūlymą dėl darbų atlikimo. Ieškant rangovo, kuris galėtų atlikti darbus (derantis su įvairių rangovų atstovais ir specialistais ir pastariesiems apžiūrint objektą), paaiškėjo objektyvios technologinės darbų atlikimo kliūtys, kurios I. Š. (kuri nėra statybos technologijos ekspertė) iki tol nebuvo žinomos.
5.2. Apeliantės teigimu, paaiškėjo, kad vykdant sprendimą ir griaunant esamos būklės priestatą kiltų grėsmė šalia esančio pastato (duomenys neskelbtini) stabilumui. Paaiškėjus šiai aplinkybei, veikdama apdairiai ir pagal bonus pater familia standarto reikalavimus, I. Š. kreipėsi į teismo ekspertą A. S., jis nustatė, kad teismo sprendime numatytų ardymo darbų vykdymas sukels pastato (duomenys neskelbtini) nevaldomos griūties riziką (to pasekmė būtų praeivių fizinis (galimai mirtinas) sužalojimas ir pravažiuojančio transporto nepataisomas sugadinimas).
5.3. Apeliantės manymu, naujos aplinkybės patvirtina, jog užtruks parengti ir suderinti Paveldo tvarkybos darbų pastato (KVR 36245) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, projektą, atlikti privalomąją projekto ekspertizę bei parengti ir suderinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (KVR 36245), rekonstravimo projektą.
5.4. Apeliantės vertinimu, teismo išvada, kad „I. Š. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įvykdyti teismo įpareigojimus“, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
5.5. Apeliantės nuomone, negavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinimo, ji negali sudaryti su UAB „Akelta“ sutarties ir pradėti rangos darbų, kuriuos atlikus būtų įvykdytas teismo sprendimas.
5.6. Apeliantė tvirtina, kad mokama bauda yra didelė finansinė našta.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skolininkė teismo sprendimu įpareigota pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Matydama, jog rangovas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, turėjo veikti ypač atidžiai ir apdairiai, t. y. kontroliuoti sutarties vykdymą, imtis kitų aktyvių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti.
6.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vien ta aplinkybė, kad rangovas nutraukė sutartį, negali būti vertinama kaip pateisinama ir objektyvi teismo sprendimo nevykdymo priežastis, taip pat skolininkės aplaidumu laikė ir tai, kad 2021 m. gruodžio 10 d. sutartyje Nr. GSC 21/12/10 I. Š. ir UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ nenumatė jokių sankcijų už darbų neatlikimą.
6.3. Teismas teisingai įvertino deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus skolininkės argumentus dėl kitų dviejų rangovių UAB „Vakarų resta“ ir UAB „Ravitera“ rašytinių atsisakymų imtis statinio griovimo darbų.
6.4. Nors skolininkė nurodo, kad ieškant rangovo paaiškėjo galimos technologinės darbų atlikimo kliūtys, todėl kreipėsi į teismo ekspertą A. S., teismo ekspertas A. S. minimoje rekomendacijoje nurodė, kad laikančiųjų konstrukcijų techninė būklė avarinė buvo jau 2014 metais.
6.5. Inspekcijos nuomone, kreipimasis į projektavimo bendrovę šiuo atveju taip pat negali būti laikomas pateisinama ir objektyvia teismo sprendimo nevykdymo priežastimi.
6.6. Inspekcija sutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skolininkės atstovo argumentus, jog skolininkė griovimo darbų kainą ir darbų vykdytoją turi suderinti su kitu teismo sprendimu įpareigotu asmeniu.
6.7. Inspekcijos vertinimu, skolininkės finansinė padėtis priklauso ne tik nuo gaunamos pensijos.
Šalies argumentai
7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Apeliantė2, Inspekcija) teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį nurodant, kad skolininkei skiriama nauja periodinė bauda už teismo sprendimo neįvykdymą, o ne yra padidinama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 paskirtoji bauda; skirti skolininkei daug didesnę periodinę baudą už teismo sprendimo neįvykdymą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Teismas, spręsdamas dėl poveikio priemonės skolininkei skyrimo, netinkamai taikė CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą ir pasirinko netinkamą šios priemonės taikymo formą – iki 10 Eur padidino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi Nr. 2VP-920-971/2022 skolininkei paskirtos baudos dydį.
7.2. Antstolė pagrįstai kreipėsi dėl pakartotinės baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo. Skolininkė pati pripažįsta, kad teismo sprendimo nėra įvykdžiusi. Tai reiškia, kad teismo sprendimo neįvykdymas yra pagrindas taikyti baudą tol, kol jis yra neįvykdytas, ir antrą kartą skiriama bauda, siekiant teigiamo efekto, turi būti daug didesnė nei paskirta teismo, priimant nutartį.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą I. Š. su Apeliantės2 skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Sprendimo vykdymo vėluoja dėl nuo I. Š. nepriklausančių aplinkybių, o baudos padidinimas nepašalins nutartyje nurodytų aplinkybių.
8.2. Net ir esant paskirtai esamai baudai, I. Š. patiria didelių finansinių nepatogumų ir yra suinteresuota kuo skubiau įvykdyti sprendimą.
8.3. Visiškai nepagrįsti ir neteisėti Inspekcijos atskirojo skundo teiginiai, kad tariamai dėl teismo sprendimo nevykdymo I. Š. gauna naudos, kurią neva turėtų atsverti teismo skirta / padidinta bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria padidinta bauda už sprendimo nevykdymą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 nusprendė įpareigoti statytoją I. Š. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos NŽT lėšomis nugriauti 2-ų aukštų su mansarda priestatą, sklypo plane pažymėtą Nr. 2, statomą pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statytojai I. Š. išduotą leidimą Nr. LNS-31-150804-00196 rekonstruoti statinį statybos vietoje žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir sutvarkyti statybvietę.
12.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2021 iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutarė pakeisti sprendimo dalį, kuria statytoja I. Š. įpareigota atsakovės NŽT lėšomis atlikti priestato griovimo darbus, nustatė, kad tokie darbai atliktini statytojos I. Š. ir atsakovės NŽT lėšomis lygiomis dalimis. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 27 d.
12.7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 antstolės pareiškimą tenkino ir paskyrė I. Š. 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 ir pagal jį 2021 m. spalio 15 d. išduoto vykdomojo rašto nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra įvykdytas, bauda nėra pakankama, todėl ankstesnę 2022 m. vasario 3 d. teismo nutartimi paskirtą 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną padidino iki 10 Eur už kiekvieną to paties teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
14. Apeliantės I. Š. atskirajame skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad sprendimo nepavyko įvykdyti dėl rangovės UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ 2021 m. gruodžio 10 d. rangos sutarties nesilaikymo ir neveikimo. Apeliantės nuomone, rangovei UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ atsisakius vykdyti 2021 m. gruodžio 10 d. rangos sutartį, tam tikrą laiką tęsėsi nesėkminga naujo rangovo, kuris pakeistų UAB „Gerbūvio sprendimų centras“, paieška. Apeliantės įsitikinimu, ieškant naujo rangovo paaiškėjo technologinės ir teisinės kliūtys atlikti griovimo / ardymo darbus. Paaiškėjo, kad vykdant sprendimą ir griaunant priestatą kiltų grėsmė šalia esančio pastato (duomenys neskelbtini) stabilumui. Apeliantė tvirtina, jog, tik gavus žemės sklypo bendraturtės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą, atsirado galimybė pradėti projektavimo darbus, parengti projektą, pagal kurį būtų sustiprintas pastatas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jos tvirtinimu, ji negavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinimo ir negali sudaryti su nauja rangove UAB „Akelta“ sutarties ir pradėti rangos darbų, kad būtų vykdomas teismo sprendimas. Apeliantė tikina, kad šios nurodytos faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. Š. veikė aktyviai – ieškojo rangovų, kurie atliktų darbus, todėl teismo išvada, kad apeliantė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įvykdyti teismo įpareigojimus, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Apeliantė tvirtina, kad ir dabar mokama / sumokėta bauda jai yra didelė finansinė našta, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji yra pensinio amžiaus ir pajamų iš darbo santykių negauna.
Dėl teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų (ne)įvykdymo
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
16. Apeliantė I. Š., kvestionuodama pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį, iš esmės dėsto savo poziciją dėl sprendimo (ne)įvykdymo, kartodama faktines aplinkybes, kurias nurodė atsiliepime į antstolės pareiškimą ir pirmosios instancijos teisme posėdžio metu, tačiau nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos pažeidus konkrečias materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat jų neįvardija. Apeliantei iš esmės nenurodžius konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės aiškinimo ir taikymo klaidų apeliacinės instancijos teismas dėl visų faktinių aplinkybių, nurodytų atskirajame skunde, nepasisako, tačiau vertina, ar teisėtai pirmosios instancijos teismas skyrė baudą apeliantei CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, o paskirta bauda atitinka nurodytoje normoje numatytos baudos skyrimo tikslus ir dydį.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartis pripažįstama teisėta, jeigu ji yra priimta nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos apeliantės argumentus atmeta. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą nutartį.
19. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
20. Vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).
21. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-80-706/2017).
22. Apeliantė I. Š. atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad iš pradžių teismo sprendimo vykdymas buvo sutrikdytas dėl rangovės UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ 2021 m. gruodžio 10 d. rangos sutarties nesilaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skolininkė teismo sprendimu įpareigota pašalinti neteisėtos statybos padarinius, o matydama, jog rangovė UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ ilgą laiką (rangos sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas – 5 mėnesiai, o praėjus 4,5 mėnesio griovimo darbai net nepradėti) nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nuo pat pradžių turėjo veikti ypač atidžiai ir apdairiai, t. y. kontroliuoti sutarties vykdymą, imtis kitų aktyvių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien ta aplinkybė, kad rangovė UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu atsisakė vykdyti sutartį, negali būti vertinama kaip pateisinama ir objektyvi teismo sprendimo nevykdymo priežastis, taip pat skolininkės aplaidumu / nuolaidžiavimu rangovei laikė ir tai, kad 2021 m. gruodžio 10 d. sutartyje Nr. GSC 21/12/10 I. Š. ir UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ nenumatė jokių sankcijų už darbų neatlikimą.
24. Papildomai pažymėtina, kad 2021 m. gruodžio 10 d. sutartyje Nr. GSC 21/12/10 I. Š. ir UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ sutarė, kad darbai bus pradėti tik nuo 2022 m. kovo 21 d., t. y. rangos šalys sutarė, kad nuo sutarties sudarymo 2021 m. gruodžio 10 d. griovimo darbai bus pradedami tik daugiau nei po 3 mėnesių. Taigi, skolininkė / statytoja / užsakovė I. Š. savo veiksmais sudarė tokią rangos sutartį, pagal kurią rangovė turėjo galimybę daugiau nei tris mėnesius ruoštis statybos darbams, vėliau dar beveik 5 mėnesius sutarties nevykdyti, vėliau sutartį atsisakyti vykdyti ir buvo atleista nuo bet kokių sutartinių sankcijų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad apeliantė aktyviai ir (ar) nors pasyviai rūpinosi darbų atlikimu ir sutarties vykdymu. Byloje yra vienintelis UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. pranešimas, kad ji „neturi reikiamų pajėgumų darbams atlikti“ ir atsisako vykdyti sutartį.
25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė I. Š. sudarė 2021 m. gruodžio 10 d. rangos sutartį su įmone UAB „Gerbūvio sprendimų centras“, kurios veiklos sritis „apželdinimas ir aplinkos tvarkymas“ (https://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_gerbuvio_sprendimu_centras/) ir (arba) „lauko dangų: trinkelių, asfalto akmenų, žvyro dangos įrengimas; pagrindų po pastatais įrengimas, bei lauko inžinerinių tinklų statyba“ (https://grazuskiemas.lt/). Minėta įmonė 2022 metais laimėjo 22 viešuosius pirkimus (https://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_gerbuvio_sprendimu_centras/konkursai/), taigi aktyviai vykdė veiklą. Įmonė viešojoje erdvėje deklaruoja, jog yra atlikusi Klaipėdos miesto savivaldybės miesto šaligatvių ir gatvių rekonstrukciją (konkreti gatvė nenurodyta), Klaipėdos m. J. Janonio gatvės rekonstrukciją, Skuodo centro gatvių ir aikščių rekonstrukciją, atlikusi privačių įmonių lauko dangų įrengimo darbus, tačiau apie pastatų statybos darbus neužsimenama (https://grazuskiemas.lt/#darbai). Šios papildomai ištirtos aplinkybės rodo, kad ir šiuo aspektu (renkantis rangovę) apeliantė I. Š. nebuvo rūpestinga bei atidi pasirinkdama įmonę griovimo darbams atlikti, kaip matyti, įmonės veikla nėra susijusi su pastatų statyba. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepakanka vien tik pasirašyti rangos sutartį su galbūt atsitiktine statybos darbų bendrove, taip pat privalu domėtis jos kompetencija, kontroliuoti sudarytos sutarties vykdymą, tai yra tiesioginė skolininkės / statytojos pareiga, šiuo atveju to padaryta nebuvo, dėl to atskirojo skundo argumentas (dėl UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ neveikimo) pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas.
26. Apeliantė I. Š. atskirajame skunde teigia, kad, 2022 m. rugpjūčio 16 d. gavusi UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ atsisakymą vykdyti sutartį, ji kreipėsi į kitus rangovus su prašymu pateikti pasiūlymą dėl darbų atlikimo. Nurodoma, jog buvo gauti UAB „Vakarų resta“ ir UAB „Ravitera“ atsakymai (teigiama, jog kiti rangovai apie atsisakymą dirbti informavo tik žodžiu). UAB „Vakarų resta“ atsakė: „Į gautą pasiūlymą atlikti griovimo darbus atsakome, kad nedomina tokios apimties ir sudėtingumo darbai.“ UAB „Ravitera“ atsakė: „Mes į užklausą dėl pastato griovimo darbų (duomenys neskelbtini) Klaipėda, atsakome, kad neteiksime pasiūlymo šiam darbui. Darbas yra per mažos apimties. Todėl atsisakome pateikti skaičiavimus darbo atlikimui.“
27. Dėl šių argumentų pirmiausia pastebėtina, jog nenurodoma, kokiu būdu statytoja kreipėsi į rangovus, su kokia užduotimi, terminais, sąlygomis, dėl to nėra galimybės susipažinti, į kokius klausimus / pasiūlymą atsakė potencialios rangovės. Dera pažymėti, kad UAB „Vakarų resta“ yra susijusi su gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, tačiau ji pati nurodo, kad jai darbai per sudėtingi. UAB „Ravitera“ veiklos sritis – naudingosios iškasenos: smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas; molio ir kaolino kasyba (https://rekvizitai.vz.lt/imone/ravitera/; http://www.kursurasti.lt/lt/katalogas/zemes-ukis-miskininkyste-ir-zuvininkyste/ravitera-uab.html). Pridėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš minėtų pranešimų nėra galimybės nustatyti, nei kada skolininkė kreipėsi į galimus rangovus, nei kada rangovai surašė šiuos pranešimus, t. y. minėti pranešimai visiškai neatitinka įprasto juridinių asmenų rašytinės bendravimo formos, kaip UAB „Ravitera“ direktorius pasirašė kitas asmuo, negu nurodytas viešojoje erdvėje. Taigi nėra galimybės įvertinti, kada skolininkė realiai pradėjo ieškoti kitų rangovų atlikti griovimo darbus. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog skolininkės teiginius, kad ji kreipėsi ir į kitas įmones, tačiau jos atsisakė atlikti rangos darbus, reikia vertinti kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus, kadangi į bylą skolininkė nepateikė jokių duomenų jiems pagrįsti. Jei, kaip nurodo skolininkė, ji kreipėsi elektroniniais laiškais, tačiau negavo atsakymų, tai į bylą nepateikė elektroninių laiškų, iš kurių būtų matyti, kada ir kokiems galimiems rangovams buvo išsiųstos užklausos dėl darbų atlikimo (CPK 12, 178 straipsniai). Iš šių pavyzdžių vėlgi matyti, kad apeliantė nebuvo iki galo apdairi, teikdama užklausas dėl statybos darbų / griovimo, ir tai vėlgi leidžia daryti išvadą, kad apeliantė yra ne iki galo veikli įgyvendindama teismo sprendimą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
28. Apeliantė I. Š. atskirajame skunde teigia, kad ieškant rangovo, kuris galėtų atlikti darbus (derantis su įvairių rangovų atstovais ir specialistais ir pastariesiems apžiūrint objektą), paaiškėjo objektyvios technologinės darbų atlikimo kliūtys, kurios I. Š. (kuri nėra statybos technologijos ekspertė) iki tol nebuvo žinomos. Paaiškėjo, kad vykdant sprendimą ir griaunant esamos būklės priestatą kiltų grėsmė šalia esančio pastato ((duomenys neskelbtini)) stabilumui. Paaiškėjus šiai aplinkybei, veikdama apdairiai ir pagal bonus pater familia standarto reikalavimus, I. Š. kreipėsi į teismo ekspertą A. S., jis nustatė, kad teismo sprendime numatytų ardymo darbų vykdymas sukels pastato (duomenys neskelbtini) nevaldomos griūties riziką (to pasekmė būtų praeivių fizinis (galimai mirtinas) sužalojimas ir pravažiuojančio transporto nepataisomas sugadinimas). I. Š. turėjo rasti būdą, kaip atlikti teismo sprendime numatytus darbus nepažeidžiant darbų saugos technologijos ir nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos režimo. Tuo tikslu buvo kreiptasi į atestuotą projektavimo bendrovę UAB „Uostamiesčio projektas“. Ši bendrovė pateikė informaciją, kiek užtruks parengti ir suderinti Paveldo tvarkybos darbų pastato (KVR 36245) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, projektą, atlikti privalomąją projekto ekspertizę bei parengti ir suderinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (KVR 36245), rekonstravimo projektą.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei I. Š. jau ilgą laiką yra žinoma situacija, susijusi su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir jo dalių būkle. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, neteisėtos statybos padarinių šalinimo ir t. t. (apeliantė buvo proceso šalis) nurodė, jog 2014 m. sausio 17 d. sutarčių sudarymo metu (dėl žemės sklypo dalių tuo pačiu adresu) ginčo gyvenamasis namas buvo pripažintas avariniu (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020, 54 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2021, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pažymėjo, kad gyvenamasis namas jau nuo „2009 m. lapkričio 17 d. aktu pripažintas avariniu“ (el. b. 3 t., b. l. 32–33) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2021, 92 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė jau nuo 1994 m. sudarinėjo sandorius dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turto vienetų įsigijimo. Pirmoji sutartis buvo sudaryta 1994 m. spalio 12 d. (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020, 17 punktas), o net ir 2009 m. lapkričio 17 d. aktu gyvenamąjį namą pripažinus avarinės būklės, apeliantė, žinodama apie Nekilnojamojo turto registro išrašuose esančius įrašus dėl pastato avarinės būklės, toliau sudarinėjo gyvenamojo namo turto vienetų (butų) sandorius (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020, 22, 23, 27 punktai). Išdėstytos faktinės aplinkybės įrodo, kad apeliantė klaidina teismą teigdama, kad tik ieškant rangovo, kuris galėtų atlikti darbus (derantis su įvairių rangovų atstovais ir specialistais ir pastariesiems apžiūrint objektą), paaiškėjo objektyvios technologinės darbų atlikimo kliūtys, kurios jai iki tol nebuvo žinomos, ir dėl to ji turėjo kreiptis į teismo ekspertą, o vėliau į projektavimo įmonę UAB „Uostamiesčio projektas“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pateiktas tik bendrovės UAB „Uostamiesčio projektas“ sudarytas pastato sutvirtinimo projektavimo darbų grafikas, bet nėra jokios sutarties ar įrodymo apie avansinį mokėjimą.
30. Apeliantė I. Š. atskirajame skunde ir paaiškinimuose teigia, kad, gavus teismo eksperto A. S. ir UAB „Uostamiesčio projektas“ rekomendacijas, buvo kreiptasi į žemės sklypo bendraturtę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir 2022 m. lapkričio 14 d. gautas sutikimas pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rekonstrukcijai, kuri leistų atkurti pastato techninę būklę. Tikinama, jog, tik gavus žemės sklypo bendraturtės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą, atsirado galimybė pradėti projektavimo darbus, parengti projektą, pagal kurį būtų sustiprintas pastatas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Siekdama sudaryti sutartį su rangovu, kuris kuo skubiau galėtų atlikti darbus (etapais atlikti tik tuos darbus, kurie nekels pavojaus pastato (duomenys neskelbtini) laikančiosioms konstrukcijoms), I. Š. gavo rangovės UAB „Akelta“ pasiūlymą. Be to, buvo gautas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. gruodžio 23 d. raštas „Dėl pateikto pasiūlymo“ (Nr. 13SD-3884-(14.13.134 E.), kuriame NŽT nurodė, kad „nesutinka su Jūsų pateikta UAB „Akelta“ darbų rangos sąmata“. Apeliantės teigimu, kadangi NŽT nesutiko su UAB „Akelta“ darbų rangos sąmata ir pasiūlytomis sąlygomis, I. Š. negalėjo sudaryti sutarties su UAB „Akelta“ ir įvykdyti teismo sprendimo. Tikina, jog, gavusi NŽT 2022 m. gruodžio 23 d. atsakymą, I. Š. yra priversta ieškoti kito rangovo.
Žemesnės instancijos teismas
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylą skolininkė pateikė UAB „Akelta“ pasiūlymą (įkelta su dokumentu Nr. DOK-48012) atlikti griovimo darbus, iš jo matyti, kad darbų atlikimo kaina 122 005,51 Eur (PVM mokestis įskaičiuotas). Pastebėtina, kad UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ sąmata sudarė 48 890,05 Eur (PVM mokestis įskaitytas). UAB „Akelta“ pasiūlyme nurodyta, kad 100 procentų suma turi būti sumokėta iki planuojamų darbų pradžios. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog vertinant pateiktus duomenis visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininkė pateikė tik darbų atlikimo sąmatą, tačiau nėra pateikti jokie konkretūs šalių susitarimai, pasiūlymai, iš kurių būtų matyti, kada būtų pradėti darbai, per kokį terminą jie būtų atlikti (tik iškelta UAB „Akelta“ sąlyga, kad darbai būtų atlikti per 3 mėnesius nuo visos sumos sumokėjimo, nesumokėjus, darbai net nebūtų pradėti), kokiomis sąlygomis. Antra, skolininkės pateikta informacija kelia pagrįstų abejonių dėl jos racionalumo. Kaip matyti iš pateiktos sąmatos, joje numatyta, kad už darbus būtų atsiskaitoma dar prieš jų pradžią. Apeliacinės instancijos teismas pritaria NŽT pozicijai, kad rangovės UAB „Akelta“ pateiktas pasiūlymas apmokėti visus griovimo darbų kaštus iki griovimų darbų atlikimo pradžios, neatskaičiavus suplanuotų išsaugoti statybinių medžiagų kainos, taip pat nepriėmus darbų rezultato, nenumatant jokių saugiklių nevykdymo atveju, garantijų, kad tokia sutartis bus realiai vykdoma, užsitikrinimo, rodo, kad šis pasiūlymas yra deklaratyvus, nevedantis prie galutinio rezultato – griovimo darbų atlikimo. Lieka neaišku, kaip būtų užtikrintas sutarties įvykdymas rangovui iš anksto sumokėjus visą darbų kainą.
32. Papildomai pastebėtina, jog apeliantė dėsto argumentus, kad ji neturi su darbo santykiais susijusių pajamų, yra senjorė, todėl tokios sutarties ji taip pat negalės įvykdyti, kadangi neturi lėšų iš karto padengti visus apskaičiuotus kaštus, kitu atveju ji prašo NŽT pritarimo tokiam pasiūlymui, o jo negavusi, sprendimo neįvykdymo pasekmes perkelia NŽT. Tokia prieštaringa pozicija patvirtina, kad apeliantė nėra iki galo suinteresuota sprendimo tinkamu įvykdymu.
33. Svarbu ir tai, kad naujai potencialiai rangovei – UAB „Akelta“ – vadovauja žmogus tokiu pačiu vardu ir pavarde, kaip ir UAB „Gerbūvio sprendimų centras“. Iš viešų duomenų matyti, kad sutampa nurodomų įmonių vadovų vardas bei pavardė, vadovo telefono numeris / numeriai sutampa vadovų elektroninis paštas (https://rekvizitai.vz.lt/imone/akelta/;https://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_gerbuvio_sprendimu_centras/; https://grazuskiemas.lt/#kontaktai; http://www.kursurasti.lt/lt/katalogas/Maisto-gerimu-ir-tabako-gaminiu-mazmenine-prekyba-kioskuose-ir-prekyvietese/akelta-uab.html). Naujoji potenciali rangovė, reikalaujanti visos 122 005,51 Eur sumos avansu, šiuo metu turi tris kartus mažiau darbuotojų (15 darbuotojų) nei UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ (54 darbuotojas). Dera pažymėti ir tai, kad UAB „Akelta“ specializuojasi transporto paslaugų srityje, krovininio kelių transporto ir perkraustymo veikloje, taip pat maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninėje prekyboje kioskuose ir prekyvietėse (https://rekvizitai.vz.lt/imone/akelta/; https://www.tax.lt/imones/111909-akelta-uab; http://www.kursurasti.lt/lt/katalogas/Maisto-gerimu-ir-tabako-gaminiu-mazmenine-prekyba-kioskuose-ir-prekyvietese/akelta-uab.html). Papildytina, kad nei prie UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ rangos sutarties pridėtoje sąmatoje, nei UAB „Akelta“ pateiktame pasiūlyme, nors darbų eilutės kone identiškos, nenurodoma, kaip / kokiu būdu apskaičiuojama nurodomų darbų kaina (pvz., programa „Sistela“), kokio laikotarpio darbų, sąnaudų, medžiagų, kt. kaina naudojama, kt. (CPK 12, 178 straipsniai).
34. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apeliantė I. Š. turi būti pati suinteresuota realiu sprendimo įvykdymu, taigi objektyviu kelių rangovų pasiūlymų gavimu ir įvertinimu, užklausoje turi būti nurodytos darbų apimtys, jas ir jų specifikacijas rangovas, prieš pateikdamas pasiūlymus atlikti darbus, privalo patikrinti ir įvertinti. Suprantama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pozicija, kad UAB „Akelta“ pasiūlymas, kuris neatitinka pamatinės rangos darbų sampratos (CK 6.644 straipsnio 1 dalis), neatitinka jos specifikos (rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai), įvertinus sąlygą „sumokėti visą kainą iš karto“, kuri visiškai neskatina rangovės veikti, gali sukelti neigiamas pasekmes, taip pat suprantama pozicija nesutikti su reikalavimu sumokėti griovimo darbų kainą, kai tokie darbai realiai neatlikti.
35. Apeliantė I. Š. į bylą 2023 m. vasario 22 d. pateikė dokumentą Nr. DOK-2780 (2023 m. vasario 17 d. paaiškinimai dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos), prie jo pridėjo kvalifikuoto specialisto 109 700,68 Eur lokalinę sąmatą pagal 2022 m. spalio mėn. kainas. Apeliantės nuomone, pridedama kvalifikuoto asmens sudaryta tik 10 procentų mažesnė sąmata patvirtina, kad darbų kaina iš esmės atitinka UAB „Akelta“ pasiūlyme nurodytą 122 005,51 Eur kainą.
36. Įvertinus tai, kad sprendžiamas klausimas liečia viešąjį interesą, paaiškinimai su jame nurodyta sąmata priimami ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
37. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad apeliantės pateiktas kvalifikuoto asmens sudarytas dokumentas yra faktiškai pirmasis, kuris susijęs su griovimo darbais. Aktualu ir tai, kad priestato griovimo (ardymo) darbų lokalinė sąmata ir suvestinis statybos kainos apskaičiavimas yra pateikti praėjus beveik dvejiems metams po sprendimo dėl priestato pašalinimo priėmimo (vykdytinas teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 27 d.). Toks laiko tarpas yra nepateisinamas įvertinant tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Antra, apeliantė, beveik dvejus metus ne(į)vykdžiusi sprendimo, neužsiima realių statybos rangos darbus atliekančių įmonių paieška, o ieško būdų, kaip pateisinti transporto paslaugomis užsiimančios įmonės UAB „Akelta“ pasiūlymą su iškelta sąlyga, kad visa darbų kaina sumokama prieš statybos darbus (kitu atveju darbai nebus pradėti). Trečia, apeliantės pateikta kvalifikuoto asmens sąmata nebūtinai atitiks realų pasiūlymą pateikusios statybos rangos įmonės apskaičiuotą kainą dėl naudojamos skirtingos kainodaros ir kitų dedamųjų. Šiuo atveju pati sąmatos sudarytoja darbų neatliks, jų neorganizuos, nėra duomenų, kad pagal jos sudarytą sąmatą darbus atliktų UAB „Akelta“ su kitomis sąlygomis dėl darbų apmokėjimo. Ketvirta, šios bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme vėlgi nėra pateikta absoliučiai jokių duomenų, kad per laikotarpį nuo tada, kai apeliantei buvo pateiktas NŽT 2022 m. gruodžio 23 d. atsakymas, ji ėmėsi kokių nors veiksmų įvykdyti teismo sprendimą ieškodama naujų rangovų, apeliantė tik papildomai bando pateisinti UAB „Akelta“ pasiūlymą, taigi, tai dar kartą įrodo, kad sprendimas nėra vykdomas dėl apeliantės neveikimo. Spręstina, kad 2023 m. vasario 22 d. pateikta nauja sąmata negali pakeisti teismo išvadų.
38. Apibendrinant pastebėtina, kad teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad neteisėta statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatytų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).
39. Apibendrindamas tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, jog skolininkė I. Š. nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d nutarties, kuria jai buvo paskirta 3 Eur bauda, priėmimo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įvykdyti teismo įpareigojimus, todėl nusprendžia, kad skolininkei paskirta bauda yra neefektyvi ir yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 7 dalyje numatytas pasekmes.
Dėl baudos skyrimo reglamentavimo
40. Atskirajame skunde Inspekcija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl poveikio priemonės skolininkei skyrimo, netinkamai taikė CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą ir pasirinko netinkamą šios priemonės taikymo formą – iki 10 Eur padidino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi Nr. 2VP-920-971/2022 skolininkei paskirtos baudos dydį.
41. Apeliacinės instancijos teismas primena, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
42. CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Taigi, dera paminėti, jog teismas vėl gali skolininkui skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
43. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad skolininkui gali būti taikoma bauda ir ne vieną kartą, jeigu ir toliau nevykdo reikalavimų.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė, nustačiusi, kad skolininkė nėra įvykdžiusi teismo sprendimo ir toliau nevykdo privalomojo nurodymo, surašė naują 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-75-16319 ir kreipėsi į teismą su prašymu padidinti teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui baudą.
45. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės Inspekcijos pozicijai, kad vadovaujantis teisiniu reglamentavimu šiuo atveju teismas turėjo svarstyti klausimą ne dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi Nr. 2VP-920-971/2022 skolininkei skirtos baudos pakeitimo / padidinimo, o šį klausimą svarstyti iš naujo atskirai, kaip tai numato CPK 771 straipsnio 7 dalis – jeigu skolininkas <...> pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-652-460/2022).
46. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną padidino septyniais eurais. Taigi, iš dalies galima nuspręsti, kad teismas skolininkei skyrė naują 7 Eur baudą, tik netiksliai taikė proceso teisės normas.
47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą ir išanalizavęs šiai bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad teismo procesinis sprendimas nėra įvykdytas, kad pažeidimus privalo pašalinti asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, įvertinęs, kad nesama objektyvių priežasčių, kurios būtų sukliudžiusios skolininkui įvykdyti privalomąjį nurodymą, pagrįstai paskyrė skolininkei baudą, tačiau be pagrindo pakeitė / padidino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi Nr. 2VP-920-971/2022 skirtą baudą, o ne priėmė kitą / atskirą nutartį dėl baudos skyrimo. Ši klaida ištaisytina.
Dėl baudos skyrimo pradžios
48. Kaip žinoma, pirmosios instancijos teismas padidino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi Nr. 2VP-920-971/2022 paskirtos baudos dydį I. Š. už Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 ir pagal jį 2021 m. spalio 10 d. išduoto vykdomojo rašto nevykdymą iki 10 Eur (dešimties eurų) už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos (2022 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.
49. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016; ir k.t.). Nors minėtas kasacinio teismo išaiškinimas yra priimtas dėl teismų sprendimų vykdymo, t. y. iki CPK 771 straipsnio redakcijos pakeitimo, tačiau jis taikytinas ir sprendžiant dėl privalomųjų nurodymų (ne)vykdymo, nes po kasacinio teismo nutarčių priėmimo buvo pakeistas CPK 771 straipsnis ir papildomai straipsnyje įtvirtinta, jog bauda gali būti skiriama ir tuo atveju, jeigu yra neįvykdytas privalomasis nurodymas.
50. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi baudą skolininkei paskyrė nuo nutarties priėmimo dienos, būtų pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nutartį nurodant, kad bauda skolininkei skiriama skaičiuojant nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d.
51. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties (paankstinus baudos skaičiavimo datą baudos suma taptų didesnė) (CPK 313 straipsnis) (apie Inspekcijos skundą dėl baudos dydžio pasisakoma toliau), ši nutarties dalis paliekama nepakeista.
Dėl baudos dydžio
52. Apeliantės Inspekcijos atskirajame skunde nurodoma, kad skolininkė pati pripažįsta, kad teismo sprendimo nėra įvykdžiusi. Tai reiškia, kad teismo sprendimo neįvykdymas yra pagrindas taikyti baudą tol, kol šis yra neįvykdytas, ir antrą kartą skiriama bauda, siekiant teigiamo efekto, turi būti daug didesnė nei paskirtoji pirmosios instancijos teismo. Apeliantė akcentuoja, kad paskirta bauda yra neefektyvi, jeigu parenkama netinkamo dydžio, todėl reikšminga, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti teismo sprendimo. Nurodo, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pirmą kartą paskirta bauda nebuvo efektyvi, beveik metus laiko po jos skyrimo nėra atlikti jokie veiksmai, susiję su griovimo darbų organizavimu ir vykdymu. Prisidengiama sudaryta rangos sutartimi, kurioje nenumatyti nevykdymo saugikliai, kuri ir buvo nutraukta be įspėjimo ar objektyvios priežasties besibaigiant jos įvykdymo terminui. Teismui pateikti dviejų įmonių atsisakymai tik tada, kai buvo pradėta byla dėl baudos skyrimo, ir tik siekiant pateisinti skolininkės neveikimą.
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, rinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
54. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, pripažįsta, kad skolininkė privalomojo nurodymo nevykdo sąmoningai ir nėra jokių aplinkybių, kurios būtų objektyvi kliūtis tinkamai įvykdyti privalomąjį nurodymą. Apeliacinės instancijos teismas visgi pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad periodinės 7 Eur baudos už privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus nevykdymą skyrimas atitiktų teisingumo ir ekonomiškumo principus ir tokios pasekmės būtų šiuo metu proporcingos ir adekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad skolininkė yra senatvės pensininkė, įpareigojimo vykdymas pareikalaus didelių lėšų, yra pagrindas konstatuoti, kad dar didesnio dydžio periodinės baudos paskyrimas šios bylos kontekste šiuo metu būtų perteklinė prevencijos priemonė, neatitiktų pažeidimo pobūdžio ir paneigtų CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos tikslus ir funkcijas. Dėl to Inspekcijos skundas dėl baudos dydžio padidinimo netenkinamas.
Dėl įrodymų vertinimo
55. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Pažymėtina, jog apeliantės atskirasis skundas yra nepagrįstas ir paremtas iš esmės analogiškais argumentais, kurie jau buvo dėstyti pirmosios instancijos teisme (teikti nauji duomenys lemiamos reikšmės procesiniam sprendimui neturėjo). Pirmosios instancijos teismas tinkami nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ir pagrįstai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
Dėl kitų argumentų
56. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
57. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, susijusias su privalomuoju nurodymu vykdymu. Tačiau vadovaudamasis CPK 771 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tiksliai įvertino CPK 771 straipsnio 7 dalies reglamentavimą, todėl ne iki galo tinkamai taikė procesinės teisės normas priimdamas procesinį sprendimą, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina jos rezoliucinę dalį išdėstant nauja redakcija ir nurodant, kad nauja 7 Eur bauda skirtina už kiekvieną Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 ir pagal jį 2021 m. spalio 10 d. išduoto vykdomojo rašto nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2022 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties rezoliucinę dalį ir išdėstyti ją taip:
„Antstolės A. R. Ž pareiškimą tenkinti ir skirti skolininkei I. Š. už Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 ir pagal jį 2021 m. spalio 10 d. išduoto vykdomojo rašto nevykdymą 7 Eur (septynių eurų) baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo, paskirtą baudą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Bauda turi būti mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 6804.