- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-221-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Pajūrio regioninio parko direkcija, N. N., M. V., Karklės statybos
- Kategorijos
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. V. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys G. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Pajūrio regioninio parko direkcija, N. N., M. V., Karklės statybos ir eksploatavimo bendrija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė A. R. Ž. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, juo prašė skirti G. V. iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės naudai, nurodant baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6804; leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti pastatytus statinius valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini): 1) nuo 1,9 iki 2,4 m aukščio ir apie 200 m ilgio tvorą; 2) 3,95 m ilgio, 3,90 m pločio ir 4,0 m aukščio pavėsinę; 3) 3,22 m ilgio, 2,20 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę; 4) 4,0 m ilgio, 3,22 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę; 5) 4,40 m ilgio, 3,20 m pločio ir 3,6 m aukščio pastatą; 6) 0,0301 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; 7) 0,0084 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; 8) 0,0012 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 13 d. surašytas Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktas Nr. S-21-75-6078. Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus turėjo būti įvykdytas iki 2019 m. spalio 12 d.. Skolininkas iki šios dienos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus neįvykdė. Įrodymų, kad vykdė nurodymo reikalavimus, nepateikė. Potvarkyje dėl privalomojo nurodymo papildymo numatytos neįvykdymo pasekmės, leidžiančios Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis. Pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį jeigu privalomajame nurodyme yra numatytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) G. V. 2021 m. spalio 18 d. pateiktame procesiniame dokumente nurodė, kad valstybinė institucija jį nori palikti be privažiavimo prie sklypo, tačiau bendro naudojimo dalis valdo ir naudoja nuo 1994 metų Karklės statybos ir eksploatavimo bendrija, kuri neprieštarauja, kad prašomi nugriauti statiniai išliktų, nes statiniai tarnauja privažiavimui iki žemės sklypo, bei rekreaciniam naudojimui, apsaugai nuo piktžolių bei invazinių augalų rūšių.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, kuriame nurodė, kad palaiko antstolės reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
4. M. V., N. N., Karklės statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepimuose nurodė, kad su antstolės pareiškimu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų G. V., N. N., M. V., Karklės statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovas prašė antstolės pareiškimo netenkinti. Paaiškino, kad byloje pateiktame 2019 m. balandžio 11 d. privalomame nurodyme Nr. PN-2013(16.29) yra nurodytos šio nurodymo neįvykdymo pasekmės. Duomenų, kad teisę nugriauti statinius turėtų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistai, šiame privalomame nurodyme nėra. Antstolė nėra subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą ir prašyti ne teismo tvarka išduotą vykdomąjį dokumentą ir jos prašymas pakeisti vykdymo tvarką 2019 m. balandžio 11 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-2013(16.29), yra neteisėtas dėl ko turi būti atmestas. 2019 m. balandžio 11 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-2013(16.29) nėra nurodyta, kad G. V. savo lėšomis turi šalinti statinius. Dėl šios priežasties negalima reikalauti skirti piniginės baudos asmeniui, kuris neturi pareigos savo lėšomis statinius griauti, o Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nesutikus skirti piniginių lėšų statinių griovimui, G. V. kaltės dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo, nėra. Be to, žemės sklypas yra N. N. ir M. V. nuosavybė, todėl G. V. neturi teisės jų žemės sklype griauti bet kokio statinio ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neturi teisės jam reikalauti skirti baudą.
6. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė 2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje paaiškino, kad leidimas Karklės statybos ir eksploatavimo bendrijai rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą išduotas per klaidą, toks leidimas negalėjo būti išduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškimas tenkintas. Teismas nutarė paskirti suinteresuotam asmeniui G. V. 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-293 (16.29) dieną nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos valstybės naudai, nurodant baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6804. Teismas taikė 2019 m. balandžio 11 d. privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus Nr. PN-293 (16.29), papildytame 2020 m. sausio 20 d. potvarkiu Nr. P3-65, numatytas pasekmes, t. y. nutarė leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti statinius valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini): 1) nuo 1,9 iki 2,4 m aukščio ir apie 200 m ilgio tvorą; 2) 3,95 m ilgio, 3,90 m pločio ir 4,0 m aukščio pavėsinę; 3) 3,22 m ilgio, 2,20 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę; 4) 4,0 m ilgio, 3,22 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę; 5) 4,40 m ilgio, 3,20 m pločio ir 3,6 m aukščio pastatą; 6) 0,0301 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; 7) 0,0084 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; 8) 0,0012 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę ir sutvarkyti statybvietę skolininko G. V. lėšomis. Pagrindiniai teismo argumentai:
7.1. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-293 (16.29) ieškovui G. V. pašalinti pažeidimus pagrįstumo ir teisėtumo klausimas išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020, kurioje teismas atmetė ieškovų reikalavimą panaikinti Inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus (nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę).
7.2. Teismas konstatavo, kad objektyvių priežasčių, kurios būtų sukliudžiusios suinteresuotajam asmeniui (skolininkui) įvykdyti privalomąjį nurodymą, nenustatyta. Duomenų, kad būtų pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, nėra.
7.3. Teismas sutiko, kad privalomajame nurodyme nėra konkrečiai nurodyta, kieno lėšomis turi būti nugriauti statiniai, tačiau, teismo vertinimu, negalima pripažinti, jog privalomojo nurodymo turinys suinteresuotam asmeniui (skolininkui) neleido suprasti jo teisių bei pareigų ir įvykdyti nustatytas pareigas.
7.4. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į baudos skyrimo tikslus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė, kad yra pagrindas paskirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) 3 Eur baudą už kiekvieną 2019 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-293 (16.29) nevykdymo dieną.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, kurios yra bendro pobūdžio normos, kitų teisės normų, ginčijamoje teismo nutartyje nėra nurodyta. Dėl šios priežasties apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nekvalifikavo tarp bylos šalių kilusius santykius, t. y. nenustatė ir neparinko konkrečios teisės normos, kuri turėjo būti taikoma šioje byloje.
8.2. Pažymi, kad 2019 m. balandžio 11 d. privalomajame nurodyme teisės Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti statinius nėra nustatyta, o 2020 m. sausio 20 d. potvarkis Nr. P3-65 nėra vykdomasis dokumentas.
8.3. Apeliantas nurodo, kad Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios vykdymą civiliniame procese nenumato, kad antstolis, prieš pradėdamas vykdymo veiksmus turi kreiptis į teismą ir gauti teismo sutikimą ar leidimą atlikti konkrečius veiksmus.
8.4. Apeliantas mano, kad šiuo atveju antstolė netinkamai taiko materialinės teisės normą - CPK 771 straipsnio 2 dalį, dėl to šioje byloje teismas neturi teisinio pagrindo keisti vykdomojo dokumento. Antstolė nėra subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vykdymo tvarką, nurodytą 2019 m. balandžio 11 d. privalomajame nurodyme Nr. PN- 2013(16.29), dėl to jos prašymas turi būti atmestas.
8.5. Šioje byloje skolininkas buvo pateikęs naują dokumentą, kuris nebuvo Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 ginčo objektu ir dalyku – žemės sklypo patikslintų kadastrinių matavimų atlikimo planą, šis dokumentas yra parengtas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas nurodo, kad šio rašytinio įrodymo nepaneigė ir nenuginčijo kiti civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys, nors Nacionalinės žemės tarnybos atstovė šį planą kritikavo. Apelianto nuomone, nepakanka vien žodžiu pareikšti nesutikimą su skolininko paruoštu planu, NZT Klaipėdos rajono skyriaus atstovė turėjo ir galėjo į civilinę bylą pateikti objektyvius rašytinius įrodymus, paneigiančius skolininko parengtame plane užfiksuotus duomenis. Dėl šios priežasties apeliantas nurodo, kad skolininko pateiktas žemės sklypo koordinačių perskaičiavimo ir ribų nustatymo planas nėra nuginčytas ir šį rašytinį dokumentą privalėjo vertinti civilinę bylą nagrinėjęs teismas.
8.6. Lietuvos teritorijoje 1996 m. vasario 1 d. buvo pradėta taikyti Lietuvos koordinačių sistema LKS-94 (taip vadinamoji - valstybinė koordinačių sistema), kuri buvo įvesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“ ir integruota į bendrą europinę sistemą. 1942 m. koordinačių sistema ir jos variantas 1963 m. koordinačių sistema atliekant geodezinius matavimus, rengiant planus ir sudarant naujus žemėlapius šiuo metu nebenaudojama. Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 metų buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Nustačius neleistinas žemės sklypų ribų paklaidas, ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, turi būti tikslinamos atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Apeliantas nurodo, kad statinio dalis valstybinėje žemėje atsirado dėl žemės sklypo koordinačių perskaičiavimo pereinant iš 1942 metų koordinačių sistemos į Lietuvos koordinačių sistemą LKS-94, todėl skolininko kaltės dėl daiktų nenugriovimo nėra.
8.7. Apeliantas atkreipia dėmėsi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino skolininko kaltės dėl statiniu nenugriovimo ir nukrypo nuo aktualios ir naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose civilinėse bylose dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies taikymo. Apeliantas mano, kad šiai civilinei bylai nagrinėti yra reikšmingas kasacinio teismo precedentas, išdėstytas civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-421/2021. Apelianto nuomone, 2019 m. balandžio 11 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-2013(16.29) nėra nurodyta, kad G. V. savo lėšomis turi šalinti statinius. Dėl šios priežasties negalima reikalauti skirti piniginės baudos asmeniui, kuris neturi pareigos savo lėšomis statinius griauti, o Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nesutikus skirti piniginių lėšų statinių griovimui, skolininko kaltės dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo nėra.
8.8. Pavėsinės pastatas, kurio ilgis 4,40 m, plotis 3,20 m aukštis 3,6 m ir kiti statiniai pagal savo paskirtį yra rekreacinės paskirties, jie yra skirti visos bendrijos narių susirinkimų organizavimui, nes bendro naudojimo objektų eksploatacijai yra įsteigta Karklės statybos ir eksploatavimo bendrija.
8.9. Apeliantas teigia, kad tvora niekam nekliudo, priešingai, leidžia apsaugoti aptvertą teritoriją nuo piktžolių, kenkėjiškų augalų ir gyvūnų. Atkreipia dėmesį, kad ši tvora vykdo apsauginę funkciją, civilinėje byloje yra pateiktos fotonuotraukos, kurios patvirtina, kad NZT Klaipėdos skyrius nevykdo pareigos prižiūrėti valstybinės paskirties žemę, ši žemės sklypo dalis yra apleista, neprižiūrėta, tai sudaro galimybę plisti įvairiems invaziniams augalams, erkėms ir pan.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Nevykdant privalomojo nurodymo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę nustatytais terminais, Inspekcija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę atlikti šiuos veiksmus asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, lėšomis.
9.2. Skolininkas įstatymo suteikta teise ginčyti priimtą 2020 m. sausio 20 d. potvarkį Nr. P3-65 nesinaudojo, tad jo teisėtumas nėra paneigtas, yra įsiteisėjęs, jis papildo 2019 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN- 2013(16.29) ir yra vykdytinas kartu su privalomuoju nurodymu.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja pagrindas taikyti Inspekcijos privalomajame nurodyme, patikslintame potvarkiu, numatytas pasekmes, leidžiant Inspekcijai pačiai nugriauti privalomajame nurodyme nurodytus statinius ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, G. V. piktnaudžiauja savo teisėmis ir be pagrindo, piktybiškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo.
10.2. Skolininkas, žinodamas asmeninės nuosavybės teise turimo žemės sklypo ribas, taip pat žinodamas, jog prie jo sklypo yra išskirta teritorija, skirta išimtinai želdiniams sodinti ir jiems prižiūrėti, vis tiek statė ginčo statinius valstybinėje žemėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria suinteresuotam asmeniui skirta bauda, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos faktinės aplinkybės
14. Iš suinteresuotų asmenų (jų atstovų) paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų bei vykdomosios bylos Nr. 0075/21/00241 duomenų nustatyta, jog antstolė A. R. Ž. vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-293 (16.29), kuriuo skolininkas G. V. įpareigotas nugriauti pastatytus statinius valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini): 1) nuo 1,9 iki 2,4 m aukščio ir apie 200 m ilgio tvorą; 2) 3,95 m ilgio, 3,90 m pločio ir 4,0 m aukščio pavėsinę; 3) 3,22 m ilgio, 2,20 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę; 4) 4,0 m ilgio, 3,22 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę; 5) 4,40 m ilgio, 3,20 m pločio ir 3,6 m aukščio pastatą; 6) 0,0301 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; 7) 0,0084 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; 8) 0,0012 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2019 m. sausio 12 d.
15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkas 2019 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-293 (16.29) G. V. pašalinti pažeidimus. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovų G. V., N. N. ir M. V. ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Pajūrio regioninio parko direkcija, buvo atmestas (civilinė byla Nr. e2-188-1025/2020). Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Antstolė, konstatavusi, kad suinteresuotas asmuo / skolininkas G. V. privalomojo nurodymo neįvykdė, 2021 m. balandžio 13 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-75-6078, kuriame konstatuota, jog skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
17. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė skirti skolininkui iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną bei leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti pastatytus statinius valstybinėje žemėje.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad objektyvių priežasčių, kurios būtų sukliudžiusios suinteresuotajam asmeniui (skolininkui) įvykdyti privalomąjį nurodymą, nenustatyta. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas paskirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) 3 Eur baudą už kiekvieną 2019 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-293 (16.29) nevykdymo dieną.
19. Atskirajame skunde nurodoma. kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo tenkino antstolės pareiškimo dalį dėl 2019 m. balandžio 11 d. privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus Nr. PN-293 (16.29) (toliau ir Privalomasis nurodymas), papildytame 2020 m. sausio 20 d. potvarkiu Nr. P3-65 (toliau ir Potvarkis), pasekmių taikymo, leidžiant Inspekcijai nugriauti skolininko neteisėtai pastatytus statinius. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 771 straipsnio 2 dalį, nes Privalomajame nurodyme nėra numatyta Inspekcijos teisė atlikti griovimo darbus skolininko lėšomis, o Potvarkis, apelianto vertinimu, nelaikytinas vykdomuoju dokumentu. Apeliantas pažymi, kad liko neįvertintas šioje byloje skolininko pateiktas žemės sklypo patikslintų kadastrinių matavimų atlikimo planas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Inspekcijai užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju asmuo įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 7 dalis).
21. Pažymėtina, kad Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-156 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų patvirtinimo“ (kuris pakeistas Inspekcijos viršininko 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1V-54 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1V-156 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų patvirtinimo“ pakeitimo“, bei įsigaliojo 2019 m. gegužės 15 d.) patvirtintose Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizituose taip pat nurodyta, kad nevykdant privalomojo nurodymo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę nustatytais terminais, Inspekcija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę atlikti šiuos veiksmus asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, lėšomis.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka po Inspekcijos pozicija, jog vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nuo 2019 m. gegužės 15 d. pasikeitus privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitams ir įtvirtinus teisę Inspekcijai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka atlikti šiuos veiksmus (nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę nustatytais terminais) asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, lėšomis, Inspekcija privalėjo papildyti Privalomąjį nurodymą priimant Potvarkį pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, t. y. jeigu asmuo, kuriam įteiktas Privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Inspekcijai suteikiama teisė nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.
23. Svarbu tai, jog pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalį Inspekcijos surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, kurio sudedamoji dalis yra ir 2020 m. sausio 20 d. priimtas potvarkis Nr. P3-65 yra vientisas vykdomasis dokumentas, todėl tiek Privalomasis nurodymas, tiek jį papildantis Potvarkis yra vykdomi bendrai CPK nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad skolininkas įstatymo suteikta teise ginčyti priimtą Potvarkį nesinaudojo, tad jo teisėtumas nėra paneigtas, yra įsiteisėjęs, jis papildo Privalomąjį nurodymą ir vykdytinas kartu su Privalomuoju nurodymu. Dėl šių priežasčių atmestinas apelianto argumentas, kad Potvarkis nelaikytinas vykdomuoju dokumentu.
24. Aktualu pažymėti, kad šiai teisinei situacijai spręsti taikytinos CPK LVII skyriuje „Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai“ 771 straipsnyje numatytas reglamentavimas ir netaikytinos CPK 284 straipsnio nuostatos, kaip teigia apeliantas, kadangi CPK 284 straipsnis reguliuoja tik teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą.
25. Dera pažymėti, kad CPK 771 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pažymėtina tai, kad Privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymas yra privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 771 straipsnio 2 dalies normos turiniu ir gali būti taikoma kai nustatoma, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas per jame nustatytą terminą. CPK 771 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015).
26. Kaip anksčiau minėta, Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2019 m. spalio 12 d. skolininkas po Inspekcijos 2021 m. kovo 25 d. atlikto patikrinimo duomenų, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, Inspekcijai ir vykdomąją bylą vykdančiai antstolei nepateikė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas nėra įvykdęs Inspekcijos Privalomojo nurodymo, vadovaujantis anksčiau aptartomis CPK 771 straipsnio normomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja pagrindas taikyti Inspekcijos Privalomajame nurodyme, patikslintame Potvarkiu (vientisas vykdomasis dokumentas) numatytas pasekmes, leidžiant Inspekcijai pačiai nugriauti Privalomajame nurodyme nurodytus statinius ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis. Pastebėtina, kad teismui leidus Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, tuo nėra paneigiama už Privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingo asmens pareiga įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą bei išanalizavęs šiai bylai reikšmingas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad pažeidimus privalo pašalinti asmuo, kuriam surašytas Privalomasis nurodymas, įvertinęs, kad nesama objektyvių priežasčių, kurios būtų sukliudžiusios skolininkui įvykdyti Privalomąjį nurodymą bei nustatęs, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, pagrįstai paskyrė skolininkui baudą (baudos dydis nėra kvestionuojamas) už Privalomojo nurodymo neįvykdymą (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, jeigu Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas per nustatytą terminą, teismas turi teisę skirti skolininkui baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą ir tuo atveju, kai Inspekcijai suteikta teisė pačiai nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas, lėšomis.
28. Atskirajame skunde apeliantas itin akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė baudą neįvertinęs naujai pateikto dokumento – žemės sklypo patikslintų kadastrinių matavimų atlikimo plano. Dėl šio argumento pažymėtina tai, jog teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), Kaip teisingai nurodo Inspekcija, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (suvestinė redakcija nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d.), 65 punkte nurodoma, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 65¹ punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju naujai MB „Geomodera“ 2021 m. liepos 26 d. atlikti žemės sklypo ribų kadastriniai matavimai negalėjo būti vertinami kaip tinkami / leistini įrodymai, kadangi žemės sklypo kadastriniai matavimai pirmiausia turėjo būti suderinti su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir po to įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodyti derinimai nebuvo atlikti, o pakeitimai nebuvo įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre. Taigi, apelianto minimų kadastrinių matavimų teisingumą turėjo įrodyti apeliantas, o ne NŽT paneigti jų teisingumą (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju matavimai nebuvo tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka, dėl to teismas pagrįstai jų nevertino kaip tinkamą ir turintį įrodomąją vertę įrodymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad visiškai nėra aišku, kokia užduotis buvo suformuota matininkui, pateikti kadastriniai matavimai yra atlikti tokiu būdu, jog matyti, kad sklypo ribos keičiamos taip, kad patektų vienas reikalaujamas Privalomajame nurodyme nugriauti ginčo objektas. Tačiau, kita vertus, matyti, kad naujieji matavimai už sklypo ribų „palieka“ ūkinio pastato, kuris iki tol buvo skolininkui priklausiusiame žemės sklype, dalį. Nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre registruotas objektas atliktais matavimais iš dalies pažymimas už sklypo ribų. Antra, nors skolininkas teigia, kad žemės sklypą įsigijo 1992-1993 metais, tada sklypas buvo suformuotas pagal kadastrinius matavimus, naudojant tuometinę 1942 m. vietinių koordinačių sistemą, akcentuotina tai, kad VĮ Registrų centro 2011 m. rugpjūčio 9 d. išrašas (t. 1, e-b l 162) patvirtina tai, kad skolininko žemės sklype patikslinti matavimai buvo atlikti 2011 m. balandžio 18 d., juos atliko UAB „Aidila“, atitinkamai pagal naująją sistemą. Patikslinti kadastriniai matavimai išviešinti VĮ Registrų centre nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. Aptarti argumentai paneigia apelianto poziciją, kad statinio dalis valstybinėje žemėje atsirado dėl žemės sklypo koordinačių perskaičiavimo pereinant iš 1942 metų koordinačių sistemos į Lietuvos koordinačių sistemą LKS-94, todėl skolininko kaltės dėl daiktų nenugriovimo nėra. Trečia, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-159-826/2021 pagal skolininko reikalavimą panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-293 (16.29), kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas (civilinė byla Nr. e2-188-1025/2020) paliktas nepakeistas, pažymėta, kad G. V., žinodamas asmeninės nuosavybės teise turėto žemės sklypo ribas, taip pat žinodamas, kad prie jo sklypo yra išskirta teritorija, skirta išimtinai želdiniams sodinti ir jiems prižiūrėti, tačiau vis tiek statydamas ginčo statinius valstybinėje žemėje, neturėdamas kompetentingos institucijos leidimo ir nesilaikydamas statybos metu galiojusių teisės aktų, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad jam tokia neteisėta statyba nesukels atitinkamų padarinių. Pridėtina, kad yra įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-284-342/2018 pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 8 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1491-525/2019 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01403-2017-3), kuria pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog žemės plotas, į kurį pretenduoja pareiškėjas G. V., neatitinka Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 punkte keliamų sąlygų, kurioms esant žemė laikoma įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teisėtai ir pagrįstai atsisakė rengti pareiškėjo pageidaujamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinio žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu. Dėl šių argumentų konstatuotina, kad apeliantui sklypo ribos yra teisingos, žinomos, suprantamos, o valstybinio žemės sklypo plotą sujungti su jam priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu nėra teisinio pagrindo.
29. Nors apeliantas teigia, jog kai kurie pastatai naudojami Karklės statybos ir eksploatavimo bendrijos veikloje, tačiau bendrija 2006 m. balandžio 12 d. paskutinį kartą Juridinių asmenų registre (viešoje erdvėje esantys duomenys) registravo prašymą „Dėl vadovo pakeitimo įregistravimo“. Jokių vėlesnių duomenų apie bendrijos veiklą nėra. Taip pat viešoje erdvėje nurodomas tik bendrijos pirmininkas, tačiau nenurodomas darbuotojų / narių skaičius, veiklos rezultatai (https://rekvizitai.vz.lt/imone/karkles_statybos_ir_eksploatavimo_bendrija/). Kita vertus, šis klausimas, kaip ir augalų (ne)priežiūra nėra šios bylos dalykas, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau apie tai nepasisako.
30. Apibendrinant pastebėtina, kad teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad neteisėta statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatytų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).
31. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė CPK 771 straipsnio nuostatas, todėl padarė pagrįstą išvadą dėl baudos skyrimo ir leidimo pačiai Inspekcijai atlikti Privalomajame nurodyme išdėstytus veiksmus.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.