Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-159-826/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-25
Bylos Nr.: e2A-159-826/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03738-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: G. V., N. N., M. V.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos

Kategorijos

2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-159-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03738-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. V., N. N. ir M. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 pagal ieškovų G. V., N. N. ir M. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Pajūrio regioninio parko direkcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Statybų inspekcija) 2019 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-293 (16.29) (toliau – Nurodymas) ieškovui G. V. pašalinti pažeidimus. Pagrindiniai ieškovo argumentai:

1.1. Statybų inspekcija Nurodymu įpareigojo ieškovą G. V. pašalinti pažeidimus, t. y. nugriauti apie 200 m ilgio tvorą, 3 pavėsines, I grupės nesudėtingą pastatą ir išardyti tris betoninėmis trinkelėmis grįstas aikšteles.

1.2. Namų valdos projektavimas žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), prasidėjo prieš 26 metus. 1993 m. gegužės mėn. Klaipėdos rajono vyr. architektas patvirtino buvusiai sklypo savininkei A. K. architektūrinę planavimo užduotį. Prie A. K. nuosavybės teise valdomo 15 arų ploto sklypo buvo papildomai priskirtas galimas apželdinti plotas, statybos projekto gen. plane pažymėtas taškais BAEFGH. Ieškovas 1993 m. spalio 19 d. iš A. K. nusipirko namų valdos sklypą ir įsipareigojo perimti iš pardavėjos žemės sklypo naudojimo sąlygas ir laikytis individualios statybos sąlygų. 1995 m. birželio mėn. numatė ūkinio pastato statybą sklype ir pagal 1995 m. birželio 15 d. architektūrinę planavimo užduotį buvo parengtas ūkinio pastato projektas. Ūkinio pastato gen. plane taip pat pažymėtas papildomai tvarkomas plotas, kuriame numatytas mašinų statymas. Bendras sklypo plotas 4 582 kv. m. 1999 m. buvo parengta namų valdos statinių kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), joje fiksuoti ir statiniai, kuriuos atsakovė reikalauja nugriauti, – statiniai pažymėti sklypo plane ir pagalbinių pastatų kadastro duomenų lentelėse, t. y. fiksuota pavėsinė, kurios indeksas 3I1p, dvi stoginės (indeksai 4I1ž ir 5I1ž), betono trinkelių kiemo aikštelė 1b, kurios plotas 950 m², ir tvora (žymėjimas 2t1, 2t2 ir 2t3). Gyvenamasis namas su priklausiniais buvo priimtas naudoti 2002 m. gruodžio 30 d. aktu. Klaipėdos rajono savivaldybė 2006 m. sausio 6 d. išdavė statybos leidimą ūkinio pastato ir šiltnamio rekonstravimui bei garažo statybai.

1.3. Ieškovas G. V. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą turint tikslą sujungti įsiterpusį valstybinį žemės plotą su ieškovų sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,15 ha. NŽT atsisakė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šį sprendimą apskundus teismui, skundas nebuvo patenkintas, teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

1.4. Nurodyme reikalaujama nugriauti ne tik valstybinėje žemėje esančius statinius, bet ir pavėsinę (ilgis 3,95 m, plotis 3,90 m, aukštis 4 m), kuri tik iš dalies kerta privataus sklypo ribą. Ši pavėsinė suprojektuota pradiniame 1993 m. namų valdos projekte, ji gen. plane pažymėta Nr. 4, ši pavėsinė suprojektuota prie pat sklypo ribų. Tuo metu sklypų planų rengimas iš esmės nebuvo teisiškai reglamentuotas, juo labiau planai nebuvo rengiami x/y koordinačių sistemoje. Tik vėliau parengus tikslesnį ieškovo sklypo planą paaiškėjo, kad dalis šios pavėsinės išeina už sklypo ribų. Taip pat reikalaujama išardyti betoninių trinkelių aikšteles, nors 1995 m. ūkinio pastato projekte įvažiavimas į sklypą ir automobilių statymas buvo numatytas papildomai priskirtoje valstybinėje žemėje. Statybas vykdė pagal suderintus projektus ir projektavimo bei statybos metu galiojusias teisės normas, savavališkų statybų nėra konstatuota.

1.5. Nurodyme pažymėtas vienintelio teisės akto, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto, pažeidimas, tačiau Žemės įstatymas įsigaliojo 1994 m. liepos 1 d., o papildomas valstybinės žemės plotas prie ieškovo sklypo priskirtas ir įregistruota namų valdos statyba dar 1993 m. Tuo metu ne tik Žemės įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas), statybos techniniai reglamentai ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – TPSVPĮ) negaliojo. Kadastrinių matavimų byloje, kuri 2019 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) išraše pažymėta kaip archyvinė byla Nr. 55/30621, tvoros, pavėsinės ir dviejų stoginių statybos metai nurodyti 1999 m. Pradiniame 1993 m. namų valdos projekte suprojektuota ir suderinta tvoros statyba. Taip pat suprojektuota viena pavėsinė. Kitos dvi pavėsinės yra I grupės nesudėtingi statiniai, kurių statybai neprivalomas projektas ir statybos leidimas. Ieškovai mano, kad gali realizuoti savo teisę dėl žemės prie turimos namų valdos privatizavimo, ir to siekia. Papildoma žemė prie ieškovo namų valdos buvo priskirta dar buvusiai savininkei A. K. ir ieškovas neturėjo pagrindo abejoti, kad žemė priskirta neteisėtai ir (arba) kad namų valdos projektas parengtas netinkamai. Be to, turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie namų valdos.

1.6. Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) 2003 m. lapkričio 20 d. pažymėjime nurodyti registruoti ir ginčo objektai – pavėsinė, 2 stoginės, kiemo aikštelė ir tvora. Ieškovui nežinoma, kodėl vėliau Registrų centro išrašuose minėti statiniai nebenurodomi. Atsakovė nepateikė ištraukos iš regioninio parko zonavimo schemos ar kito įrodymo, jog saugojome teritorijoje – Pajūrio regioniniame parke statyba negalima. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2 pavėsinės tariamai buvo pastatytos 2005–2006 m., o pastatas (4,40 m x 3,20 m x 3,6 m) – 2009–2010 m. Tik kiemo trinkelės buvo įrengtos vėliau – 2003 m. 1995 m. ūkinio pastato gen. plane mašinų statymas numatytas papildomai priskirtame plote. Tvorą įrengė pagal patvirtintą ir suderintą tvoros projektą. NŽT nepaneigė ieškovo teisės privatizuoti žemės sklypą prie jo statinių.

2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos pateiktais procesiniais dokumentais nesutiko su ieškovų reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsakovės nesutikimo su ieškovų ieškiniu argumentai:

2.1. NŽT 2019 m. vasario 20 d. buvo informuota, kad valstybinėje žemėje šalia Žemės sklypo užtverta tvora (0,3331 ha valstybinės žemės ploto prie Žemės sklypo) ir pastatyti statiniai pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. 2019 m. kovo 19 d. atliko pastatytų statinių statybos patikrinimą ir nustatė, kad valstybinėje žemėje, Pajūrio regioninio parko teritorijoje, praplečiant ieškovui priklausančio Žemės sklypo ribas, pastatyti šie statiniai: 1) II grupės nesudėtingasis statinys – tvora, kurios aukštis nuo 1,9 iki 2,4 m, ilgis 200 m (statybos metai 1999 m.); 2) kertant Žemės sklypo ribą, pietvakarinėje pusėje I grupės nesudėtingasis statinys – pavėsinė, jos ilgis 3,95 m, plotis 3,90 m, aukštis 4,0 m, pastato dalis yra valstybinėje žemėje (statybos metai 1999 m.); 3) du I grupės nesudėtingieji statiniai – pavėsinės, jų matmenys: ilgis 3,22 m, plotis 2,20 m ir aukštis 4,21 m; ilgis 4,0 m, plotis 3,22 m ir aukštis 4,21 m, jų statinio matmenų įvertinimo koeficientai yra K= 528 ir K = 961 (statiniai fiksuoti 2005–2006 m. Geoportal.lt aerofotografinių nuotraukų galerijoje); 4) I grupės nesudėtingasis statinys – pastatas, kurio ilgis 4,40 m, plotis 3,20 m aukštis 3,6 m (pastatas fiksuotas 2009–2010 metais Geoportal.lt aerofotografinių nuotraukų galerijoje); 5) II grupės nesudėtingasis statinys – betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios plotas 0,0301 ha (statybos metai 2003 m.); 6) I grupės nesudėtingasis statinys – betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios plotas 0,0084 ha (statybos metai 2003 m.); 7) I grupės nesudėtingasis statinys – betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios plotas 0,0012 ha (statybos metai 2003 m.). Atsakovė surašė Nurodymą, juo ieškovą G. V. iki 2019 m. spalio 12 d. įpareigojo nugriauti neteisėtai valstybinėje žemėje prie Žemės sklypo pastatytus minėtus statinius ir sutvarkyti statybvietę.

2.2. Ieškovas G. V. nepateikė dokumento, kurio pagrindu buvusiai sklypo savininkei A. K. buvo priskirtas greta esantis valstybei priklausantis žemės sklypas. Gen. plane BAFGH taškais pažymėtoje teritorijoje nebuvo numatyta teisė statyti statinius, ši teritorija pirminiame projektavimo plane buvo skirta išimtinai tik želdiniams. Gen. plane buvo nurodytos aiškios ribos, kur buvo numatyta statinių statyba ir kokie statiniai planuojami, t. y. pažymėjimas apėmė tik ieškovo įgytą 15 arų sklypą teritorijoje, pažymėtoje taškais ABCDE. 2002 m. gruodžio 30 d. akte yra aiškiai nurodyti su gyvenamuoju namu priimti priklausiniai – ūkinis pastatas ir šiltnamis. Ieškovas Nurodyme nurodytus neteisėtus statinius valstybei priklausančiame žemės sklype pastatė 1999–2010 m. laikotarpiu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad statybos darbai buvo atlikti 1993 metais, todėl 1993 m. statybą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos, o taikytinas teisinis reglamentavimas, buvęs 1999–2010 m. laikotarpiu, kada ieškovas G. V. statė neteisėtus statinius valstybei priklausančiame žemės sklype. Ieškovas, neturėdamas teisiškai įforminto sodybinio žemės sklypo bei dokumento, patvirtinančio, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype, jau 1999 metais negalėjo statyti valstybei priklausančiame žemės sklype. Ieškovo G. V. pastatyti ginčo statiniai yra žemės sklype, kuris yra saugomoje teritorijoje – Pajūrio regioniniame parke. 2003 metais statybai saugomoje teritorijoje buvo privalu gauti statybos leidimą. Ieškovas G. V. privalomajame nurodyme nurodytus statinius statė valstybinėje žemėje, neturėdamas nuosavybės ar kitos teisėtu pagrindu atsiradusios valdymo ir naudojimo teisės į šią žemę. Šiuo atveju konstatuota statyba neatitinka savavališkos statybos sąvokos, kadangi statytojo (ieškovo) statybos darbai yra atlikti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo, ir tokia statyba yra laikoma statyba, pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus.

2.3. Ūkinio pastato gen. plane pažymėta mašinų statymo vieta nėra ieškovams nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype (pažymėtame taškais ABCDE), taip pat nepatenka ir taškais DEFGHI pažymėtą žemės sklypą, o yra už abiejų sklypų ribų. Be to, vien tik statymo vietos numatymas savaime nereiškia, kad tokia vieta gali būti įrengta be statybą leidžiančio dokumento ar kito statybos leidimą atitinkančio dokumento, taip pat Ūkinio pastato gen. plano ištraukoje nėra nurodyta, kad šią automobilių statymo vietą galima įrengti atliekant statybos darbus, panaudojant konkrečias statybines medžiagas ir pan. Tai, jog kadastrinių matavimų byloje yra fiksuota pavėsinė, dvi stoginės ir tvora, nereiškia, kad šie statiniai pastatyti teisėtai. Ieškovo pateikiamas 2003 m. lapkričio 20 d. pažymėjimas patvirtina tik tai, kad jam nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas ir pastatas – ūkinis pastatas, o kiti nekilnojamojo turto objektai nebuvo ir nėra šiuo metu NTR registruoti. Geoportal.lt yra oficialiai pateikiami duomenys ir jie patvirtina, kada ieškovas pastatė neteisėtus statinius: dvi pavėsines (pastatytos 2005–2006 m.) ir pastatą (kurio ilgis 4,40 m, plotis 3,20 m ir aukštis 3,60 m; pastatytas 2009–2010 m.). Ieškovui nėra suteikta teisė projekte nurodomą tvorą statyti valstybei priklausančioje žemėje. Pastatyta tvora visiškai neatitinka ieškovo nurodyto projekto, skiriasi tvoros ilgis, panaudotos visiškai kitos statybinės medžiagos nei išvardytos tvoros projekte, esančiame statybinių medžiagų apraše. Tvora pastatyta neteisėtai valstybinėje žemėje, neturint teisėto savininko sutikimo.

Atsiliepimas

3. Tretieji asmenys N. N. ir M. V., kurių procesinė padėtis jų prašymu buvo pakeista į ieškovų, pateikė atsiliepimą, juo prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, jog ieškovas G. V. žemės sklypo dalį, kuri yra valstybinė, valdo teisėtu pagrindu ir teisėtai pasistatė statinius, juos griauti ir šalinti nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovo papildomai naudojamas žemės sklypo plotas buvo suderintas su Kretingalės apylinkės taryba bei Klaipėdos rajono valdybos vyriausiąja architekte, tai patvirtina generalinis planas, kurį parengė ankstesnė Žemės sklypo savininkė A. K., iš kurios vėliau Žemės sklypą su visomis papildomomis teritorijomis įsigijo ieškovas G. V.. Dar iki G. V. iš pardavėjos A. K. įsigyjant žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, A. K. 1992–1993 metais buvo suteiktas naudotis papildomas žemės sklypo plotas, kuris turėjo tapti apsaugine kurortinės vietovės, prie kurios jau buvo priskiriamas Karklės kaimas, zona. A. K. papildomą žemės sklypo plotą 1992–1993 metais skyrė Kretingalės apylinkės taryba. G. V. atvirai, nekliudomai ir viešai nuo 1993 metų naudojasi papildomai suteiktu žemės sklypo plotu, Pajūrio regioninio parko direkcija tam niekada neprieštaravo ir jokių pretenzijų nereiškė. Vyriausioji architektė projektavimo užduotyje nurodė projektuotojui privalomai numatyti gretimybių sutvarkymo planą ir visos teritorijos aptvėrimo variantą. Papildomai skirtoje teritorijoje G. V. buvo leista sodinti įvairius augalus, žemės sklypas turėjo būti aptvertas, kaip tai numatė projektavimo užduotis ir jos pagrindu A. K. parengtas 1993-06-15 išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Privalomasis nurodydamas yra priimtas praleidus bendrą 10 metų senaties terminą.

4. Trečiasis asmuo NŽT pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas G. V. 2017 m. birželio 30 d. buvo pateikęs prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir tvirtinimo, jis 2017 m. liepos 14 d. įsakymu buvo netenkintas. Ieškovo G. V. skundas dėl įsakymo panaikinimo buvo atmestas. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovo skundą administracinėje byloje Nr. eI-284-342/2018 atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovo G. V. pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas, esantis šalia jo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, kai šį plotą sudaro siaura juosta, nes pageidaujamas įsigyti žemės sklypas iš trijų (pietų, rytų ir vakarų) pusių ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, be to, yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą su atskiru privažiuojamuoju keliu. Ieškovo G. V. pageidaujamas įsigyti laisvas valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas, kaip įsiterpęs žemės sklypas. Nepriklausomai nuo to, kad Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajame plane greta ginčo teritorijos numatyta tiesti D kategorijos gatvė, ieškovas G. V. neįgyja teisės įsigyti papildomą valstybinės žemės plotą prie Žemės sklypo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

5.1. Teismas nustatė, kad 1993 m. spalio 19 d. tarp ieškovo G. V. ir A. K. buvo sudaryta privataus Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, ja ieškovas, be kita ko, įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias Žemės sklypo naudojimo sąlygas, ūkinės veiklos apribojimus, servitutus ir kitus įsipareigojimus, laikytis Žemės sklypo naudojimo individualiai statybai sutartyje numatytų sąlygų. Iš byloje pateikto 1993 m. gen. plano matyti, kad taškais ABCDE pažymėtas ieškovų N. N. ir M. V., kuriems ieškovas G. V. šios bylos nagrinėjimo metu padovanojo, nuosavybės teise valdomas 15 arų žemės plotas. Taškais BAEFGH pažymėtas papildomai tvarkomas plotas, paskirtis – želdiniams sodinti. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo G. V. pastatyti statiniai yra valstybinėje žemėje, tačiau kilo ginčas, kokiu pagrindu ieškovas G. V. naudojasi valstybine žeme ir ar ieškovo statyba valstybei priklausančiame žemės sklype yra teisėta.

5.2. Nors ieškovai teigia, kad A. K. papildomą žemės sklypo plotą, kuriame pastatyti reikalaujami nugriauti statiniai, 1992–1993 metais skyrė Kretingalės apylinkės taryba, tačiau tai patvirtinančių duomenų ieškovai nepateikė. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. S. bei Z. K. parodė, jog buvo skirti žemės sklypai gyvenamajai statybai bei palikti žalieji plotai, kurie buvo skirti gyventojams prižiūrėti ir juos apsitverti, tačiau tokiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo remtis, nes jie prieštarauja byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumai bei trečiųjų asmenų paaiškinimams. Bylos duomenys patvirtina, jog Klaipėdos rajono valdyba 1993 m. gruodžio 31 d. potvarkiu Nr. 575 patvirtino Karklės gyvenvietės plėtimo projektą. Projekte pažymėtas ieškovams priklausantis žemės sklypas Nr. 30 ir aplink žemės sklypus žaliosios zonos, tai, jog aplink ieškovams priklausantį Žemės sklypą esanti žalioji zona būtų priskirta konkrečiam žemės sklypui, nėra nurodyta. Trečiojo asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovas nurodė, jog viso kvartalo detaliajame plane yra numatytos žaliosios zonos, t. y. jos turėtų tarnauti viso kvartalo bendram interesui, įrengiant želdinius.

5.3. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog architektė parengė gen. planą, kuriame buvo pažymėtas papildomas žemės sklypas, skirtas želdiniams sodinti, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo priimtas sprendimas ar sudarytas sandoris dėl šio žemės sklypo perdavimo naudotis ir valdyti A. K., kuri, pardavusi 15 arų žemės sklypą ieškovui G. V., taip pat perdavė naudotis ir valstybei priklausantį nesuformuotą žemės plotą. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad valstybinė žemė, kurioje pastatyti ginčo statiniai ir kuri aptverta tvora, yra ieškovo G. V. privatizuota ar naudojama kitu teisiniu pagrindu. Taigi byloje nėra duomenų, kad 1993 ir 1995 metų gen. planuose prie Žemės sklypo pažymėtas žemės plotas būtų teisėtai skirtas ir perduotas naudotis A. K., o vėliau ieškovui G. V.. Priešingai, ieškovo konkliudentiniai veiksmai, prašymas NŽT rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kreipimasis į NŽT dėl leidimo laikinai naudotis žemės sklypu, teismo posėdžio metu ieškovo teikti paaiškinimai, kad siekia įteisinti žemės sklypo naudojimą, rodo, kad ieškovas suprato ir žinojo, jog valstybei priklausantį nesuformuoto žemės plotą naudojo ir šiuo metu naudoja be jokio teisinio pagrindo. Taigi byloje nenustatyta, kad būtų priimti atitinkamų institucijų sprendimai ir sudaryti sandoriai dėl valstybinės žemės suteikimo ieškovui G. V..

5.4. Teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. įsiteisėjusiu sprendimu, kuris turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nustatyta, jog G. V. yra savavališkai užėmęs ne tik prašomą prijungti valstybinės žemės sklypą, bet ir G. V. priklausančio žemės sklypo bei ginčo žemės sklypo vakarinėje dalyje esančią valstybei priklausančią žemę (nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą), t. y. tvora užtvertas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas kartu su 0,3331 ha valstybinės žemės sklypu.

5.5. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad žemės sklypas, kuriame pastatyti ginčo statiniai, yra valstybei priklausanti teritorija ir ja ieškovas G. V. naudojasi ir valdo be teisėto pagrindo.

5.6. Teismas taip pat nustatė, kad 1993 m. birželio mėnesį buvusiai savininkei A. K. suprojektuota architektūrinė planavimo užduotis gyvenamojo namo ir jo priklausinių, taip pat ir pavėsinės, statyboms. Šį projektą ieškovas perėmė vadovaudamasis 1993 m. spalio 19 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. 1993 m. namų valdos projekte yra aiškiai nurodytos ieškovui priklausančio Žemės sklypo ribos. Jo sklype buvo suderinta gyvenamojo namo bei jo priklausinių, įskaitant ir pavėsinę, statyba. Aplinkybė, kad pavėsinės statymo metu nebuvo rengiami planai x/y koordinačių sistemoje, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pavėsinė pastatyta teisėtai, pagal 1993 m. suderintą namų valdos projektą. Kita vertus, ieškovo žemės sklypo 15 arų kadastriniai matavimai padaryti 1993 m. gruodžio 11 d., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad koordinačių sistemos pasikeitimas turėjo lemiamos įtakos jo Žemės sklypo plotui, nauji kadastriniai žemės sklypo matavimai nėra atlikti. Bylos duomenys patvirtina, kad pavėsinė pastatyta nesilaikant ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų, tai iš esmės lemia aplinkybę, jog nebuvo laikomasi namų valdos projekto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad pavėsinės dalis, kuri yra valstybinėje žemėje, nepatenka į 1993 m. suderintą namų valdos projektą, jai taikytinos teisės normos, galiojusios jos statymo metu. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 55/30621 duomenimis nustatyta, kad pavėsinė pastatyta 1999 m.

5.7. Iš ieškovo pateiktos projekto ištraukos matyti, kad bendras pastatytos tvoros ilgis yra numatytas 58,8 m. Duomenų, kad ieškovui suteikta teisė tvorą statyti valstybinėje žemėje, byloje nėra. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-861 (16.2) nustatyta, kad ieškovas praplėsdamas Žemės sklypo ribas pastatė tvorą, kurios aukštis nuo 1,90 m iki 2,40 m, ilgis apie 200 m. Akivaizdu, kad projekte numatytas tvoros ilgis ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu užfiksuotas tvoros ilgis kardinaliai skiriasi, todėl tvora pastatyta nesilaikant projekto reikalavimų. Šiuo atveju teismas nevertina ir nepasisako dėl statybinių medžiagų, naudotų tvoros statybai. Ir nors teisme apklausti liudytojai teigė, jog ieškovas turėjo teisę aptverti gen. planuose nurodytą papildomą žemės plotą, tačiau šie liudytojų parodymai nepagrįstai jokiais objektyviais duomenimis ir prieštarauja teismui pateiktų rašytinių įrodymų visumai, todėl teismas tokius liudytojų parodymus atmeta ir jais nesivadovauja. Įvertinęs tai, jog byloje nepateikti duomenys, kad tvoros projektas išduotas ir dėl valstybinės žemės aptvėrimo, teismas laiko nepagrįstu ieškovo argumentą, kad tvora įrengta pagal patvirtintą projektą. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad tvora pastatyta 1999 m.

5.8. Teismas taip pat nustatė, kad statybos patikrinimo metu fiksuoti du I grupės nesudėtingosios kategorijos statiniai – pavėsinės, kurių matmenys: ilgis 3,22 m, plotis 2,20 m, aukštis 4,21 m, ir ilgis 4,0 m, plotis 3,22 m, aukštis 4,21 m, statinio matmenų vertinimo koeficientai yra K = 528 ir K = 961. Šių statinių statybos metai fiksuoti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-861 (16.2) 2005–2006 m. Ieškovas nesutinka su akte nurodyta statinių pastatymo data, argumentuodamas tuo, kad minėti statiniai pastatyti 1999 m. ir šią aplinkybę patvirtina nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Tuo tarpu atsakovė į bylą pateikė oficialaus tinklalapio Geoportal.lt vaizdinės erdvės fotonuotraukas, kurios fiksuotos pagal Žemės sklypo koordinates. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad 1995–1999 m. laikotarpiu minėtos pavėsinės nėra fiksuojamos, o 2005–2006 m. laikotarpiu matomos pastatytos pavėsinės ir jų vieta.

5.9. Iš nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2003-07-18 įregistruotos dvi stoginės. Jų statybos data nurodyta 1999 m. Pažymėtina, kad įrašas apie statinius atliktas 2003 m., todėl akivaizdu, kad statiniai pastatyti ankščiau nei 2005–2006 m., todėl teismas laikė, kad minėtų statinių statybos metai, numatyti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-861 (16.2), yra nepagrįsti.

5.10. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ieškovo argumentus, kad statybos metais negaliojo Statybos įstatymas ar kiti ieškovo nurodyti teisės aktai. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo statiniai, pastatyti valstybinėje žemėje, nėra suderinti su valstybinėmis institucijomis, jie arba jų dalys nebuvo įtraukti nei į 1993 m. statybos planavimo užduotį, nei į 1995 m. architektūrinę planavimo užduotį, todėl jiems nėra taikomas 1993 m. galiojęs teisinis reglamentavimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad statinių statyba užfiksuota 1999 m., todėl aktualus teisinis reglamentavimas yra galiojęs 1999 m.

5.11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus (įstatymo redakcijos, galiojusios 1996 m. rugsėjo 1 d.–1997 m. liepos 9 d., 1997 m. liepos 9 d.–2000 m. rugsėjo 15 d.), statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20, A priedo 9.2 punktą (aktuali akto redakcija, galiojusi 1997 m. birželio 28 d.–1999 m. spalio 8 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ A priedą (aktuali akto redakcija, galiojusi 1999 m. spalio 9 d.–2000 m. vasario 4 d.) ieškovui buvo nustatyta pareiga turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statiniai statomi ieškovo teisėtai naudojamame žemės sklype arba jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Šiuo atveju ginčo statiniai buvo pastatyti valstybinės žemės plote. Ieškovas nepateikė duomenų, jog jis žemės sklypo plotu, kuris priklauso valstybei nuosavybės teise, naudojasi teisėtai, ieškovo pateiktas gen. planas nėra individualus administracinis aktas, kurio pagrindu ieškovui būtų suteikta teisė naudotis šiuo žemės sklypu, ieškovas taip pat nepateikė civilinio sandorio, kurio pagrindu ieškovui būtų suteiktas žemės sklypas. Regionų apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovas yra savavališkai užėmęs valstybei priklausantį nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovui buvo išduotas rašytinis sutikimas statyti paminėtą tvorą bei pavėsines valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype. Be to, 1995 m. ūkinio pastato gen. plane kitais taškais DEFGHI pažymėtame papildomai tvarkomame teritorijos plote taip pat nebuvo numatyta jokių statinių statyba. Taigi duomenų, kad ieškovui žemės sklypas būtų suteiktas teisėtai laikinai naudotis, privatizuotas, byloje taip pat nėra, ieškovas nepateikė ir žemės sklypo savininko sutikimo dėl ginčo statinių statybos. Priešingai, NŽT nurodė ne tik tai, kad ieškovui valstybei priklausantis žemės sklypas nėra suteiktas naudotis bei valdyti ir nebus suteiktas, be to, šitame žemės sklype statybos negalimos.

5.12. Teismas nustatė, kad statybos patikrinimo metu faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-861 (16.2) fiksuoti statiniai – II grupės nesudėtingas statinys – betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios plotas 0,0301 ha; I grupės nesudėtingas statinys – betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios plotas 0,0084 ha; I grupės nesudėtingas statinys – betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios plotas 0,00112 ha. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis, minėti statiniai fiksuoti 2003 m. Ieškovas nurodė, kad pagal 1995 m. birželio 15 d. planavimo užduotį buvo parengtas ūkinio pastato projektas. Ūkinio pastato gen. plane taip pat pažymėtas papildomai tvarkomas plotas, o mašinų statymas numatytas būtent papildomai priskirtame plote. Liudytoja J. K. nurodė, kad buvo numatytas privažiuojamasis kelias ir statymo vieta. Iš 1995 m. ūkinio pastato gen. plano matyti, kad taškais DEFGHJ pažymėtas papildomai tvarkomas plotas. Nors plane numatytos mašinų statymo vietos, tačiau jos numatytos ne DEFGHI teritorijoje, bet už šios teritorijos ribų.

5.13. Teismas pažymėjo, kad nors gen. plane buvo numatyta automobilių statymo vieta, tačiau antspaudas patvirtina, kas konkrečiai yra derinama, o būtent 1995 m. birželio 15 d. suderinta tik ūkinio pastato ir šiltnamio statyba, o ne automobilių aikštelės statyba, be to, ūkinis pastatas ir šiltnamis buvo pastatyti Žemės sklype. Taigi duomenų, kad būtų patvirtinta brėžinyje numatyta automobilių stovėjimo vieta ir privažiuojamasis kelias, kurie galėtų būti išgrįsti betoninėmis trinkelėmis ir leista jų statyba valstybei priklausančiame žemės sklype, byloje nėra.

5.14. Teismas konstatavo, kad betoninėmis trinkelėmis grįstoms aikštelėms, kurios fiksuotos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-861 (16.2), 2003 m. buvo reikalingas statybos leidimas, kadangi minėtos aikštelės buvo statomos saugomojoje teritorijoje – Pajūrio regioniniame parke. Duomenų, kad minėtas leidimas būtų gautas, byloje nėra. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovas šį žemės sklypą valdo bei naudoja be jokio teisinio pagrindo ir nėra gautas žemės sklypo savininko – valstybės sutikimas dėl šio statinio statybos.

5.15. Teismas taip pat nustatė, kad statybos patikrinimo metu fiksuotas pastatas, kurio ilgis 4,40 m, plotis 3,20 m, aukštis 3,60 m. Pastatas priskirtas I grupės nesudėtingosios kategorijos statiniams. Šio statinio statybos metai fiksuoti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-861 (16.2) 2009–2010 m. Ieškovas nesutinka su akte nurodyta statinio pastatymo data, argumentuodamas tuo, kad minėtas statinys, kaip ir visi kiti, pastatytas 1999 m. Tačiau iš Geoportal.lt vaizdinės erdvės fotonuotraukų matyti, kad pagal ieškovui priklausančio žemės sklypo koordinates 1995–1999 m. ir 2005–2006 m. laikotarpiais minėtas statinys nėra fiksuotas, o 2009–2010 m. laikotarpiu matomas pastatytas minėtas statinys ir jo vieta. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad minėtas statinys būtų pastatytas 1999 m., teismas laikė, kad labiau tikėtinas minėto pastato statymo laikotarpis yra 2009–2010 m. Šių duomenų ieškovas nepaneigė, priešingai nei pavėsinė ir stoginės, minimas pastatas nėra nurodytas kadastrinių matavimų byloje, todėl ieškovo teiginį, kad statinys pastatytas 1999 m., laikė tik deklaratyviu teiginiu, nepagrįstu jokiais rašytiniais įrodymais.

5.16. Ieškovas pastatą statė valstybinėje žemėje. Duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo suteikta teisė minėtą statinį statyti, į bylą nepateikta. Taigi ginčijamas statinys pastatytas neturint žemės sklypo savininko valstybės rašytinio sutikimo.

5.17. 1993 m. gen. plane pažymėtas papildomai tvarkomos teritorijos plotas buvo nurodomas išimtinai želdiniams sodinti ir jiems puoselėti. Minėtame plane nurodyta ir želdinių, tokių kaip: maumedis, dygioji eglė, raudonlapis klevas, liepa, paprastasis beržas, ąžuolas, kalnapušė, dekoratyviniai krūmai, vaismedžiai, vaiskrūmiai, eksplikacija. Teismas iš minėto plano nenustatė, kad ieškovui būtų suteikta teisė, kaip ieškovas nurodo, jam priskirtoje teritorijoje statyti tvorą, laikinuosius statinius, privažiavimo takus. Iš 1995 m. gen. plano vertikalio išplanavimo matyti, kad šis planas buvo rengiamas dėl ūkio pastato Karklėje, gen. plane papildomai tvarkomos teritorijos plote taip pat nebuvo numatyta jokių statinių statyba.

5.18. Teismas nurodė, kad ieškovas, statydamas statinį kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir formuodamas savo lūkesčius įgyti į tą statinį nuosavybės teises, būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo išsiaiškinti, kokias teises jis įgis tokioje žemėje pastatęs statinį. Ieškovas turėjo įsitikinti, ar turi reikiamas teises į žemę, kurioje yra toks daiktas, kokia tų teisių apimtis. Statytojas, prieš statydamas statinį kitam asmeniui priklausančioje žemėje, privalo susitarti dėl žemės naudojimo statiniams statyti su jos savininku ne tik dėl to, kad to reikalauja Statybos įstatymo ir kitos viešosios teisės normos.

5.19. Ieškovas G. V., žinodamas savo Žemės sklypo ribas, užėmė didelę valstybinio žemės sklypo dalį, aptverdamas šį žemės plotą tvora, statydamas statinius bei išgrįsdamas aikštelę trinkelėmis, neturėdamas tam kompetentingų institucijų leidimo, žemės sklypo savininko sutikimo ir nesilaikydamas statybos metu galiojusių teisės aktų. Ieškovas ginčo statinių statybos darbus atliko neteisėtai ir tokia statyba yra laikoma statyba, pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus.

5.20. Nors ieškovai N. N. ir M. V. teigė, kad atsakovės surašytas Nurodymas yra neteisėtas, nes praleistas 10 metų senaties terminas, tačiau Nurodymas surašytas 2019 m. balandžio 11 d., apie ieškovo G. V. neteisėtus veiksmus valstybė, kuriai atstovauja NŽT, sužinojo 2016 m. birželio 8 d., kai gavo iš Pajūrio regioninio parko direkcijos pranešimą dėl galbūt neteistai naudojamą valstybinę žemę. Taigi atsakovė, sužinojusi apie valstybės nuosavybės teisių į žemę pažeidimą, teisėtai ir laiku surašė privalomąjį nurodymą ieškovui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Ieškovas G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovės 2019 m. balandžio 11 d. Nurodymą, taip pat priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog jis papildomai priskirtu plotu naudojasi teisėtai. Teismas apskritai neanalizavo, kokie teisės aktai reglamentavo žemės skyrimą Lietuvoje 1993 m., t. y. tuo metu, kai buvusiai Žemės sklypo savininkei A. K. buvo priskirtas papildomas žemės plotas tvarkyti ir leista jį aptverti tvora. Nurodyme pažymėtas vienintelio Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimas, tačiau šis įstatymas įsigaliojo tik nuo 1994 m. liepos 1 d., o pagal pradinę jo redakciją tik nesuteikta naudotis ir neišnuomota žemė sudarė laisvos valstybinės žemės fondą. NŽT 2020 m. rugsėjo 3 d. rašte nurodė, kad A. K. papildomai priskirtas ir vėliau ieškovo perimtas plotas nėra pažymėtas kaip laisva valstybinė žemė. Kitaip sakant, tai yra ieškovo teisėtai naudojama žemė.

6.2. Teismas tinkamai neįvertino liudytojo R. S., kuris 1992–1993 m. buvo Klaipėdos r. valdytojas, parodymų apie Karklės gyvenamojo kvartalo suformavimo ir papildomų žemės plotų priskyrimo aplinkybes, taip pat liudytojos Z. K., buvusios vyr. architektės, parodymų. Šie liudytojai aiškiai paliudijo apie papildomų žaliųjų plotų priskyrimą gyventojams tam, kad nedidėtų užstatymo tankis Karklėje. Sprendimas dėl papildomų plotų priskyrimo Karklės gyv. namų kvartalui, kaip patvirtino R. S., buvo priimtas Klaipėdos r. valdybos. Tuo tarpu konkretūs papildomi plotai gyventojams tuo metu buvo skiriami Kretingalės apylinkės tarybos sprendimais. Teismas minėtų liudininkų parodymais nesivadovavo.

6.3. Teismas taip pat neįvertino ieškovo Žemės sklypo plano, esančio kadastrinių matavimų byloje, kuriame nurodyta, kad ieškovas naudojosi 4 582 kv. m ploto sklypu. Ieškovo įsitikinimu, jis galėjo privatizuoti žemę prie turimos namų valdos ir to siekė. Juolab, kad papildoma žemė prie ieškovo namų valdos buvo priskirta dar buvusiai savininkei A. K. ir ieškovas neturėjo pagrindo abejoti, kad žemė priskirta neteisėtai ir (arba) kad namų valdos projektas parengtas netinkamai. Teismas nepagrįstai ieškovo siekį nusipirkti (privatizuoti) papildomai paskirtą ir jo naudojamą žemę įvertino kaip įrodymą, kad ieškovas neteisėtai naudojosi šia žeme. Ieškovas negalėjo privatizuoti šio ploto tiek dėl pakitusio teisinio reguliavimo, tiek dėl to, kad neišliko kai kurie dokumentai. Būtent dėl teisinio reguliavimo spragų ieškovas negalėjo užbaigti papildomos žemės įsigijimo procedūrų, tačiau to siekė ir pateikė teismui atitinkamus įrodymus.

6.4. Atsakovė nepagrįstai reikalauja nugriauti ne tik valstybinėje žemėje esančius statinius, bet ir pavėsinę, kuri tik iš dalies kerta Žemės sklypo ribą. Ši pavėsinė suprojektuota pradiniame 1993 m. namų valdos projekte, gen. plane pažymėta Nr. 4. Akivaizdžiai matyti, kad ši pavėsinė suprojektuota prie pat sklypo ribų. Tik vėliau parengus tikslesnį ieškovo sklypo planą paaiškėjo, kad dalis šios pavėsinės išeina už sklypo ribų. Dėl galimų neatitikimų perėjus prie naujos koordinačių sistemos teismui buvo pateikti matininko S. L. 2019 m. gruodžio 13 d. paaiškinimai ir Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. 1 „Dėl valstybinės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“, kurie teismo nebuvo neįvertinti.

6.5. Kiemo trinkeles ieškovas įrengė 2003 m. Teismas neatsižvelgė į tokią aplinkybę, kad trinkelėmis yra grįstas įvažiavimas į Žemės sklypą ir automobilių stovėjimo aikštelė. 1995 m. ūkinio pastato gen. plane mašinų statymas numatytas papildomai priskirtame plote. Be to, ieškovams turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie savo namų valdos, o įvažiavimas į sklypą nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) gali būti ir valstybinėje žemėje, šis įvažiavimas yra nurodytas ir namų valdos kadastrinių matavimų byloje. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą gatvės nuosavybės teise priklauso ne valstybei, o savivaldybėms.

6.6. Nors teismas teigia, kad, gen. plane numačius automobilių statymo vietas, tai nėra suderinta su savivaldybe, nes antspaudas patvirtina, kad suderinta tik šiltnamio ir ūkinio pastato statyba, tokia teismo prielaida nepagrįsta 1995 m. galiojusiomis statybas reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas nenurodė, kad rengiant pradinį ieškovo namų valdos projektą ir 1995 m. ūkinio pastato projektą buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, taip pat ir dėl įvažiavimo suprojektavimo ir įrengimo. Teismas įvažiavimo (trinkelių) statybos reikalavimus grindžia 2003 m. galiojusiomis statybos normomis. Taigi teismas neatsižvelgė į bendrą teisės principą, kad įstatymas atgal negalioja.

6.7. Teismas taip pat netyrė ir nenurodė, kodėl ieškovų lengvų konstrukcijų pagalbiniai statiniai ginčo teritorijoje negali stovėti, kokius teritorinio planavimo dokumentus, aplinkosauginius reikalavimus ir pan. statiniai pažeidžia. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statytojo teisė į nuosavybės neliečiamumą yra konstitucinė teisė, kurią asmeniui garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo priemonės yra kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti statybos padarinius. Ieškovų statiniai gali ir toliau sėkmingai funkcionuoti minėtoje kaimo teritorijoje, tam iš esmės nėra jokių kliūčių, išskyrus tai, kad ieškovai iki šiol negali užbaigti papildomai skirtos žemės įsigijimo procedūros. Tačiau nei atsakovė, nei tretieji asmenys neįrodė, kad apskritai ieškovai negali ginčo teritorijoje teisėtai įsigyti (nusipirkti ar išsinuomoti) žemės.

7. Ieškovai N. N. ir M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškovas G. V. jau nuo 2003 m. viešai ir atvirai ginčo statinius yra įregistravęs NTR ir daugiau nei 10 metų juos valdo nuosavybės teise, todėl ieškovai mano, kad atsakovė Nurodymą priėmė praleidusi bendrą 10 metų senaties terminą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, toks pats terminas nustatytas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje. Ieškovų vertinimu, bent jau nuo 2003 metų atsakovė turėjo ir galėjo sužinoti apie ieškovui G. V. priklausančių statinių registravimą, o toks ilgas laikas, kai daugiau nei 10 metų nekreipiama dėmesio į ginčo statinius, leidžia daryti išvadą, kad jokių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų nebuvo padaryta.

7.2. Ieškovų vertinimu, gen. planas pagal tuo metu (1993 m. birželio mėnesį) galiojusių teisės aktų reikalavimus buvo dokumentas, kuris patvirtino papildomai skirtos žemės naudojimo ir valdymo teisėtumą, nes ant šio plano yra nurodytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo numeris ir data. Byloje yra pateikti du gen. planai. Antras gen. planas yra su jame išduotu 1995 metų statybą leidžiančiu dokumentu ūkinio pastato statybai. Abiejuose gen. planuose yra užfiksuota, kad, be 0,15 ha ploto, yra naudojamas ir papildomas žemės sklypo plotas, toks planas su nustatytu bendru 4 582 kv. m žemės sklypo plotu nuo 2003 metų iki šios dienos yra užregistruotas NTR.

7.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Regionų apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje. Administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus priimto sprendimo atsisakyti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat minėtoje byloje dalyvavo kitos šalys nei šioje civilinėje byloje. Be to, administracinėje byloje nebuvo konstatuotas savavališkas žemės užėmimas, teismo sprendime buvo pacituoti duomenys iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. NZTAN-87219147-17 ir svarstomos galimybės rengti žemėtvarkos projektą laisvai valstybinio žemės sklypo daliai.

Atsiliepimas

7.4. Atsakovės 2019 m. balandžio 11 d. Nurodymas yra priimtas skirtingais teisiniais pagrindais, tai leidžia daryti išvadą, kad šis individualus administracinis aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų motyvuotumo ir aiškumo imperatyvų. Atsakovė Nurodyme ir atsiliepime į ieškinį 1999–2003 metais statytiems statiniams atgaline tvarka taiko Nurodymo priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakciją ir 2017 metais galiojusias normas – statybos techninį reglamentą STR1.01.03:2017, taip pažeisdama įstatymo negaliojimo atgal principą.

8. Statybų inspekcija pateiktu atsiliepimu į ieškovų G. V., N. N. ir M. V. (toliau kartu – ieškovai) apeliacinius skundus prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą nepakeistą, o ieškovų apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Tiek Nurodymo surašymo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme ieškovas G. V. neįrodė, kad valstybei priklausančios žemės teritorija naudojasi teisėtai, o juo labiau turi teisę statyti be teisėto savininko sutikimo. Ieškovas nepateikė patvirtinančio oficialaus dokumento, kurio pagrindu buvusiai sklypo savininkei A. K. buvo priskirta greta esanti valstybei priklausančios žemės dalis, kurią teigia įgijęs iš A. K.. Be to, ieškovas sąmoningai vengia atskleisti, kad jo nurodomame gen. plane BAEFGH taškais pažymėtoje teritorijoje nebuvo numatyta teisė statyti statinius, ši teritorija pirminiame projektavimo plane buvo suplanuota išimtinai tik želdiniams. Tame pačiame gen. plane buvo nurodytos aiškios ribos, kur buvo numatyta statinių statyba ir kokie statiniai planuojami, t. y. pažymėjimas apėmė tik ieškovo įgytą 15 arų sklypą teritorijoje, pažymėtoje taškais ABCDE.

8.2. Ieškovas G. V. bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog statiniai pastatyti valstybei priklausančioje žemėje, esančioje prie jam iki dovanojimo sutarties sudarymo nuosavybės teise priklausiusio 15 arų Žemės sklypo, tačiau apeliacinio skundo motyvus formulavo taip, tarsi Nurodyme nurodyti statiniai pastatyti ne valstybei priklausančioje žemėje, o jam teisėtai priklausiusiame žemės sklype.

8.3. Ieškovo G. V. argumentus, kad papildomas žemės sklypas buvo skirtas Kretingalės apylinkės tarybos ir Klaipėdos rajono valdybos vyriausioji architektė patvirtino gen. planą, paneigia teismo nustatytos aplinkybės. Ieškovas G. V. byloje įrodymų, patvirtinančių, jog Kretingalės apylinkės taryba skyrė žemės sklypą, nepateikė.

8.4. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog valstybinė žemė, kurioje pastatyti ginčo statiniai ir kuri aptverta tvora, yra ieškovo privatizuota ar ja naudojamasi kitu teisiniu pagrindu. Taigi byloje nėra duomenų, jog 1993 ir 1995 metų gen. planuose prie ieškovams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo pažymėtas žemės plotas būtų teisėtai skirtas ir perduotas naudotis A. K., o vėliau ieškovui G. V.. Priešingai, kaip teisingai nustatė teismas, ieškovo G. V. konkliudentiniai veiksmai, prašymas NŽT rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, NŽT atsisakymo ginčijimas teismine tvarka, teismui priėmus nepalankų procesinį sprendimą, kreipimasis į NŽT dėl leidimo laikinai naudotis žemės sklypu, taip pat teismo posėdžio metu ieškovo teikti paaiškinimai, jog siekia įteisinti žemės sklypo naudojimą, rodo, kad ieškovas G. V. suprato ir žinojo, jog valstybei priklausantis nesuformuotas žemės plotą naudojamas be jokio teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

8.5. Ieškovo G. V. nurodytos aplinkybės, kad projektavimas Žemės sklype prasidėjo 1993 m. gegužės mėn., neturi reikšmės Nurodymo teisėtumui paneigti. Teismas nustatė, kad ieškovas G. V. Nurodyme nurodytus neteisėtus statinius valstybinėje žemėje pastatė 1999–2010 m. laikotarpiu. Sprendime patikslino tik dviejų I grupės nesudėtingosios kategorijos statinių statybos metus, tačiau ne daugelio statinių ir ne iki 1999 metų, kaip nurodo ieškovas G. V., teismas nustatė, kad pirmosios statybos pradėtos 1999 metais ir buvo tęsiamos iki 2010 m. Būtent šis laikotarpis aktualus nustatant taikytiną teisinį reglamentavimą, kadangi yra taikomos teisės normos, reglamentuojančios statybą, galiojusios statybos atlikimo metu. Todėl ieškovo argumentai, kad 1993 m., kai buvo planuojama ieškovo namų valdos statyba, negaliojo Žemės įstatymas, Statybos įstatymas bei tam tikri Statybos įstatymo nuostatas įgyvendinantys statybos techniniai reglamentai, yra neaktualūs šiam ginčui.

8.6. Ieškovas G. V., neturėdamas teisiškai įforminto sodybinio žemės sklypo bei dokumento, patvirtinančio, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype, jau 1999 metais negalėjo statyti valstybei priklausančiame žemės sklype.

8.7. Statybų inspekcija nustatė statytoją, pastačiusį neteisėtus statinius nesuformuotoje valstybinėje žemėje, ir surašė ginčijamą Nurodymą pašalinti pažeidimus – nugriauti statinius, pastatytus valstybinėje žemėje, ieškovui G. V. kaip neteisėtai pastatytų statinių statytojui. Nurodymą ir jame nustatytus įpareigojimus, jeigu šis teismo bus pripažintas teisėtu, turės įvykdyti statinius pastatęs ieškovas G. V.. Šioje byloje neįrodytas ieškovų N. N. ir M. V. materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, kokią įtaką jų teisėms ir pareigoms turės priimtas procesinis sprendimas, kai pašalinti neteisėtos statybos padarinius Nurodymu įpareigotas ieškovas G. V..

8.8. Ieškovų N. N. ir M. V. ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl Nurodymo atitikties VŠĮ negali būti vertinami, kadangi, kaip minėta, byloje neįrodyta, kokios jų teisės pažeistos priimtu Nurodymu. Ieškovas G. V. VŠĮ nuostatų aspektu neginčija jam priimto individualaus administracinio akto, kadangi jam yra žinoma ir aišku, kad turi pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. per Nurodyme nustatytą terminą nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje neteisėtai pastatytus statinius.

Atsiliepimas

9. NŽT pateiktu atsiliepimu į ieškovo G. V. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovas nurodo faktines bylos aplinkybes, neatitinkančias tikrovės, taip klaidindamas apeliacinės instancijos teismą. Teritorijų planavimo dokumentas nėra teisinis pagrindas, kuris suteiktų ieškovui teisę kaip savo nuosavybę valdyti laisvos (nesuformuotos) valstybinės žemės fondui priklausantį žemės plotą. Architektė (liudininkė byloje) Z. K., kaip Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausioji architektė, turėjo teisę derinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus bei techninius projektus (sprendinius), susijusius su statinių statybomis, tačiau neturėjo teisės priimti sprendimų, susijusių su valstybinės žemės naudojimu. Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad G. V. perpirko žemės sklypą su namu iš A. K., kad ji papildomai ieškovui priskirtame žemės sklype suprojektavo baseiną, pavėsinę ir kepsninę, o fontanai ir tvora suprojektuota aplink ieškovo žemės sklypą, aplink papildomą sklypą tvoros neprojektavo. Liudininkė pažymėjo, kad architektė Z. K. dėdavo antspaudą ant sklypo plano, ant namo ir fasadų planų, kurie suteikdavo teisę statyti, tačiau ant kitų brėžinių antspaudo nedėjo.

9.2. Ieškovas negalėjo pateikti teismui duomenų, patvirtinančių, kad žemės savininkas būtų sudaręs sandorį dėl žemės suteikimo statiniams statyti, t. y. kad reikiamus įgaliojimus turintis subjektas būtų aiškiai išreiškęs valią suteikti konkrečias apibrėžtas teises į valstybinę žemę statiniams statyti, įgyti nuosavybės teisę į pastatytą statinį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria teismas atmetė ieškovų reikalavimą panaikinti Statybų inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Ieškovas G. V. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos r. savivaldybės kelių sąrašą ir Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo kopiją. Nurodo, kad, pagal pateiktus naujus įrodymus, savivaldybei priklauso ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir nuovažos į atskirus sklypus (kiemus). Anksčiau pateikti naujų įrodymų negalėjo, nes anksčiau ieškovui jie nebuvo žinomi, o apie tokį sprendimą neinformavo ir byloje dalyvavusi Klaipėdos r. savivaldybės administracijos atstovė. Šį sprendimą gavo jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, su naujais įrodymais bylos šalys yra susipažinusios (joms jie buvo išsiųsti kartu su apeliaciniu skundu), teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl senaties termino

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovų argumentus, kad atsakovės surašytas Nurodymas buvo surašytas praleidus 10 metų senaties terminą, konstatavęs, kad šis terminas nebuvo praleistas, nes Nurodymas surašytas 2019 m. balandžio 11 d., o apie ieškovo G. V. neteisėtus veiksmus valstybė, kuriai atstovauja NŽT, sužinojo tik 2016 m. birželio 8 d., kai gavo iš Pajūrio regioninio parko direkcijos pranešimą dėl galbūt neteistai naudojamos valstybinės žemės. Ieškovai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, argumentuodami, kad ieškovas G. V. jau nuo 2003 m. viešai ir atvirai ginčo statinius yra įregistravęs NTR ir daugiau nei 10 metų juos valdo nuosavybės teise, dėl to atsakovė Nurodymą priėmė praleidusi bendrą 10 metų senaties terminą, nustatytą ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Ieškovų vertinimu, bent jau nuo 2003 metų atsakovė turėjo ir galėjo sužinoti apie ieškovui G. V. priklausančių statinių registravimą, o toks ilgas laikas, kai daugiau nei 10 metų nekreipiama dėmesio į ginčo statinius, leidžia daryti išvadą, kad jokių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovų argumentus kaip nepagrįstus.

17. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia ieškovų dėmesį, kad jų nurodytose ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies ir CK 1.125 straipsnio 1 dalies nuostatose yra numatytas bendrasis 10 metų ieškinio (skundo, prašymo) pareiškimo teisme senaties terminas, bet ne valstybinės institucijos individualaus administracinio akto priėmimo senaties terminas.

18. Antra, nors ieškovai teigia, kad G. V. jau nuo 2003 m. viešai ir atvirai ginčo statinius buvo įregistravęs NTR ir daugiau nei 10 metų juos valdo nuosavybės teise, tačiau, pagal ieškovo G. V. pateiktą VĮ Registrų centro 2003 m. lapkričio 20 d. išrašą, nuosavybės teisė į ginčo statinius nebuvo įregistruota, taip pat nebuvo nurodyta, ant kokio žemės sklypo pasatyti ginčo statiniai. Todėl, priešingai, nei nurodo ieškovai, valstybės institucija pagal tokį ginčo statinių įregistravimą objektyviai negalėjo žinoti, kad ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje. Tuo labiau pagal byloje pateiktą VĮ Registrų centro NTR 2019 m. balandžio 19 d. išrašą ginčo statinių registracija buvo panaikinta.

19. Trečia, bylos duomenys patvirtina, kad apie ginčo statinius valstybė, atstovaujama NŽT, sužinojo 2016 m. birželio 8 d., kai gavo iš Pajūrio regioninio parko direkcijos pranešimą dėl galbūt neteistai naudojamą valstybinę žemę. 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir nustačius, kad ieškovas G. V. savavališkai naudoja valstybinę žemę, ieškovas buvo paragintas iki 2016 m. gruodžio 1 d. atlaisvinti valstybinę žemę, pašalinti statinius, tačiau ieškovas pažeidimų nepašalino. NŽT 2018 m. spalio 15 d. patikrinimo akte konstatavo, kad ieškovas užėmė ir naudojasi valstybine žeme, ir kreipėsi į Statybų inspekciją dėl privalomojo nurodymo surašymo ieškovui. Statybų inspekcija Nurodymą surašė 2019 m. balandžio 11 d.

20. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Statybų inspekcijos Nurodymas ieškovui buvo surašytas tinkamai ir operatyviai, o senaties institutas netaikytinas.

Dėl teisės statyti ginčo statinius

21. Ieškovai apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas G. V., žinodamas savo Žemės sklypo ribas, užėmė didelę valstybinio žemės sklypo dalį, aptverdamas šį žemės plotą tvora, statydamas statinius bei išgrįsdamas aikštelę trinkelėmis, neturėdamas tam kompetentingų institucijų leidimo, žemės sklypo savininko sutikimo ir nesilaikydamas statybos metu galiojusių teisės aktų. Ieškovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino liudytojų R. S. ir Z. K. parodymų, taip pat klaidingai vertino 1993 m. ir 1995 m. gen. planus, kurie patvirtina, kad ieškovas G. V. jam priskirtais žemės plotais naudojosi teisėtai ir galėjo statyti ginčo statinius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovų argumentais.

22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Geopartal.lt vaizdinės erdvės fotonuotraukas, 1995–1999 m. ir 2005–2006 m. laikotarpiais ginčo statiniai valstybinėje žemėje galėjo būti pastatyti ne anksčiau kaip 1999 m. Duomenų, kad ginčo statiniai būtų pastatyti ankstesniu laikotarpiu, byloje nėra ir ieškovai tokių nepateikė, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas 1999 m. galiojęs teisinis reguliavimas.

23. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. birželio 30 d.) statytojo teisė realizuojama, kai: 1) turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; 2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; 3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti.

24. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20, A priedo Privalomų reikalavimų 1 punktu (aktuali akto redakcija, galiojusi 1997 m. birželio 28 d.–1999 m. spalio 8 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ A priedo Papildomų reikalavimų 1 punktu (aktuali redakcija, galiojusi 1999 m. spalio 9 d.–2000 m. vasario 4 d.) statytojui (ieškovui G. V.) buvo nustatyta pareiga turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statiniai statomi statytojui teisėtai naudojamame žemės sklype arba jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

25. Pagal byloje pateiktą 1993 m. gyvenamojo namo gen. planą prie ieškovo G. V. Žemės sklypo yra numatyta teritorija, kuri buvo skirta išimtinai želdiniams sodinti ir jiems prižiūrėti. 1993 m. gen. plane išskirta tvarkomos teritorijos ploto želdinių: maumedis, dygioji eglė, raudonlapis klevas, liepa, paprastasis beržas, ąžuolas, kalnapušė, dekoratyviniai krūmai, vaismedžiai, vaiskrūmiai, eksplikacija. 1995 m. ūkinio pastato gen. plane valstybei priklausančioje žemėje buvo numatyta automobilių statymo vieta (ne trinkelėmis grįsta aikštelė). Kaip matyti iš šių 1993 m. ir 1995 m. gen. planų, juose nebuvo numatyta nei tvora, nei trinkelėmis grįsta aikštelė, nei kiti ginčo statiniai valstybinėje žemėje. Vadinasi, priešingai, nei argumentuoja ieškovai, 1993 m. ir 1995 m. gen. planai negali būti vertinami kaip žemės sklypo savininko (valstybės) suteikti leidimai statyti ginčo statinius.

26. Nors ieškovas G. V. nurodo, kad dar 1993 m. buvusiai Žemės sklypo savininkei A. K. buvo priskirtas papildomas žemės plotas tvarkyti ir leista jį aptverti tvora, tačiau pagal 1993 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo architektūrinio plano užduoties tvoros planą bendras tvoros ilgis buvo numatytas 58,8 m. Kitokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovui buvo suteikta teisė tvorą statyti ir valstybinėje žemėje, byloje nepateikta. Iš Statybų inspekcijos 2019 m. balandžio 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-861 (16.2) nustatyta, kad ieškovas praplėsdamas Žemės sklypo ribas pastatė tvorą, kurios aukštis nuo 1,90 m iki 2,40 m, ilgis apie 200 m, t. y. tvoros ilgis 3,4 karto didesnis nei buvo numatytas architektūrinio plano užduotyje.

27. Kad ieškovui G. V. buvo suteiktas statybos leidimas statyti ginčo statinius, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti ir ieškovo G. V. nurodyti liudytojai R. S. ir Z. K..

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas G. V. pagal ginčo statinių statybos metu galiojusį teisinį reguliavimą neturėjo žemės savininko (valstybės) leidimo statyti ginčo statinius ir toks leidimas ieškovui nebuvo suteiktas minėtais 1993 m. ir 1995 m. gen. planais. Nors 1995 m. gen. plane ir buvo pažymėta automobilių statymo vieta, tačiau tai nesuteikė teisės ieškovui savavališkai pastatyti trinkelėmis klotą aikštelę ir ją prisijungti prie savo Žemės sklypo. Minėti 1993 m. ir 1995 m. gen. planai tik patvirtina, kad prie ieškovo G. V. Žemės sklypo yra pažymėta teritorija, kuri buvo skirta išimtinai želdiniams sodinti ir jiems prižiūrėti, bet ne ginčo statiniams statyti, kaip teigia ieškovai.

29. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl statytojo teisės į nuosavybės neliečiamumą pažeidimą nes apeliantai nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad apeliantai galėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą ginčo teritorijoje kadangi jie nėra ginčo žemės sklypo nei savininkai, nei naudotojai, taip pat nepateikti įrodymai, kad jie ėmėsi priemonių, kad aukciono būdu įsigyti (išsinuomoti) ginčo žemės sklypą, ant kurio stovi statiniai, kuriuos atsakovė reikalauja pašalinti ginčo nurodymu.

Dėl ant žemės sklypo ribos pastatytos pavėsinės

30. Ieškovas G. V. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino pavėsinę, kuri tik iš dalies kerta Žemės sklypo ribą. Ši pavėsinė suprojektuota pradiniame 1993 m. namų valdos projekte, kuri gen. plane pažymėta Nr. 4. Pavėsinė buvo suprojektuota prie pat sklypo ribų ir tik vėliau paaiškėjo, kad dalis pavėsinės išeina už sklypo ribų.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovas G. V., kaip jis pats nurodo, manė, kad pastatyta pavėsinė neišeina už jam priklausiusio Žemės sklypo ribos, nesuteikia jam teisės pastatyti pavėsinę valstybinėje žemėje, todėl atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovų dėmesį į tai, kad pavėsinė yra laikinas, nesudėtingas statinys ir ieškovai jį gali pasitraukti į savo žemės sklypo pusę be didelių papildomų išlaidų.

Dėl Nurodymo atitikties Viešojo administravimo įstatyme keliamiems reikalavimams

32. Ieškovų vertinimu, Statybos inspekcijos Nurodymas yra priimtas skirtingais teisiniais pagrindais, todėl šis individualus administracinis aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų motyvuotumo ir aiškumo imperatyvų iš esmės dėl to, kad Nurodyme Statybų inspekcija 1999–2003 metais statytiems statiniams atgaline tvarka taikė Nurodymo priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakciją. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovų argumentus kaip nepagrįstus.

33. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Pagal ginčo nurodymo priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (šiuo atveju sutikimo pratęsimas ar naujo sutikimo išdavimas) turi būti motyvuotos. Pagal nurodyto įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-839/14).

34. Pagal TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalį privalomasis nurodymas – tai atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimų, inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti.

35. Nagrinėjamu atveju Statybų inspekcija, vadovaudamasi TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalimi, ieškovui G. V. surašė Nurodymą už tai, kad jis ginčo statinius pastatė valstybinėje žemėje, neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, todėl ieškovui, kaip statytojui ir tuometiniam statinių naudotojui, buvo nurodyta iki 2019 m. spalio 12 d. nugriauti neteisėtai valstybinėje žemėje pastatytus ginčo statinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Statybų inspekcija Nurodyme nurodė ne ginčo statinių pastatymo metu galiojusią įstatymo redakciją, nesudaro pagrindo abejoti priimto Nurodymo aiškumu ir pakankamumu.

36. Ieškovas G. V., žinodamas asmeninės nuosavybės teise turėto Žemės sklypo ribas, taip pat žinodamas, kad prie jo sklypo yra išskirta teritorija, skirta išimtinai želdiniams sodinti ir jiems prižiūrėti, tačiau vis tiek statydamas ginčo statinius valstybinėje žemėje, neturėdamas kompetentingos institucijos leidimo ir nesilaikydamas statybos metu galiojusių teisės aktų, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad jam tokia neteisėta statyba nesukels atitinkamų padarinių.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Kiti ieškovų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas G. V., žinodamas savo Žemės sklypo ribas, užėmė didelę valstybinio žemės sklypo dalį, aptverdamas šį žemės plotą tvora, statydamas statinius bei išgrįsdamas aikštelę trinkelėmis, neturėdamas tam kompetentingų institucijų leidimo, žemės sklypo savininko sutikimo ir nesilaikydamas statybos metu galiojusių teisės aktų. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti ieškovų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovų apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

39. Statybų inspekcija ir NŽT prašymų priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė