- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- eI-284-342/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01403-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus
- Pareiškėjas
- G. V.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
2018 m. sausio 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. V.(toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir Klaipėdos rajono skyrius) 2017-07-14 įsakymą „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą” Nr. 12FPĮ-132(14.12.124.);
2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017-10-02 raštą Nr. 1SS-2446-(8.5.);
3) įpareigoti Klaipėdos rajono skyrių priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - įsiterpusio valstybinio žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog yra žemės sklypo ir statinių savininkas Karklės k. Teigia, kad kreipėsi į organizatorių su 2017-06-30 prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu sujungti įsiterpusį valstybinį žemės plotą su pareiškėjo sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad Klaipėdos rajono skyrius 2017-07-14 įsakymu Nr. 12FPĮ-132(14.12.124.) nusprendė atsisakyti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą motyvuodamas tuo, kad laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio ploto sąvokos ir siauros juostos sąvokos. Akcentuoja, kad pateikė 2017-08-29 skundą NŽT, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono skyriaus 2017-07-14 įsakymą ir priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas įsiterpusio valstybinio žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, tačiau NŽT 2017-10-02 raštu Nr. 1SS-2446-(8.5.) skundas buvo atmestas panašiais motyvais kaip ir Klaipėdos rajono skyriaus.
Nesutinka su Klaipėdos rajono skyriaus ir NŽT pozicija, pagal kurią prašyme nurodytas laisvos žemės plotas nelaikytinas įsiterpusiu. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos”, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismų praktika (LVAT 2015-03-31 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015) ir mano, jog žemės plotas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką ir siauros juostos sąvoką, nes žemės sklypas įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių), kurio plotis neviršija 10 metrų, todėl laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta.
Vadovaujasi Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano susisiekimo sistemos sprendiniais (toliau – ir Specialusis planas) bei gatvių tinklo bei infrastruktūros objektų išdėstymo brėžiniu, kuriuo greta pertvarkomo žemės sklypo numatyta D kategorijos gatvė (GTV 48), Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punktu, ir teigia, kad Klaipėdos rajono skyriaus ir NŽT skundžiamuose aktuose visiškai be jokių motyvų bei argumentų pateikė teiginį, kurio esmė tokia - Specialiojo plano sprendiniai nesuteikia pareiškėjui teisės įgyti papildomo žemės sklypo ploto. Akcentuoja, kad Specialiojo plano sprendiniai yra privalomi, todėl NŽT ir Klaipėdos rajono skyrius neturi teisės jų ignoruoti bei priimti administracinius aktus, prieštaraujančius Specialiojo plano sprendiniams. Mano, kad teritorijų planavimo dokumentu suprojektuoti gatvės sprendiniai yra pakankamas pagrindas konstatuoti įsiterpusio žemės ploto ir siauros juostos buvimą Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto prasme. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš pietų pusės plotas ribojasi su Specialiuoju planu suprojektuota D kategorijos gatve, todėl aptariamo ploto - siauros juostos - kraštai iš dviejų pusių ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu. Teigia, kad minėta aplinkybė nepaneigia pagrindo nagrinėjamo ploto kvalifikuoti kaip įsiterpusio (siauros juostos), nes pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto apibrėžimą, įsiterpęs plotas, kai jį sudaro siaura juosta, neprivalo ribotis su suformuotu žemės sklypu - būtent siaurai juostai ir numatoma išimtis dėl ribojimosi su nesuformuotu žemės plotu.
Mano, kad NŽT pateikta Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto interpretacija nepagrįstai siaurina šios normos taikymą ir yra aiškiai diskriminacinė. Argumentuoja, kad nelogiška ir nepagrįsta tai, kad palei gatvę išsidėstę kaimyniniai sklypai, kuriuos skiria siaura juosta iki gatvės niekada negalėtų prisijungti įsiterpusio žemės sklypo ploto, kadangi jis niekada neatitiktų NŽT interpretacijos. Teigia, kad NŽT aiškinimas taip pat yra diskriminacinis, nes pareiškėjo duomenimis NŽT panašiomis aplinkybėmis tokią siaurą juostą traktuoja kaip įsiterpusį žemės plotą.
Vadovaujasi Nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, ir teigia, kad nagrinėjamas plotas apibrėžtas - pratęsiant pareiškėjui priklausančio sklypo vakarų ir rytų kraštines, kad jos statmenai kirstų įsiterpusio ploto bendrą kraštinę. Daro išvadą, kad nėra jokių abejonių, kad pareiškėjo prašyme nurodytas žemės plotas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto, kuomet jį sudaro siaura juosta, sąvoką. Akcentuoja ir tai, kad ginčo plote negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (trečioji privaloma sąlyga besiribojančio sklypo savininkui įsigyti įsiterpusį žemės plotą). Akcentuoja, jog ginčo dėl to, kad nagrinėjamas plotas neviršija tokių kiekybinių kriterijų nėra. Argumentuoja, kad nėra jokios galimybės nagrinėjamoje teritorijoje suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo: nagrinėjamas žemės plotas dėl savo pobūdžio (siaura juosta) visais atvejais negali sudaryti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; planavimo pasiūlymų schemoje pasviru brūkšniavimu yra parodyta upės Cypos apsaugos zona, kuri apima tiek nagrinėjamą žemės plotą, tiek ir su juo besiribojantį nesuformuotos valstybinės žemės plotą. Taip pat mano, kad NŽT teiginiai apie galimybę suformuoti atskirą žemės sklypą su privažiavimu yra ir teisiškai, ir faktiškai nepagrįsti.
Apibendrina, kad egzistuoja visos sąlygos pareiškėjo prašyme nurodytą žemės plotą laikyti įsiterpusiu (siaura juosta), todėl Klaipėdos rajono skyriaus ir NŽT sprendimai naikintini kaip neteisėti - prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktui - Nutarimo Nr. 692 2.15 punktui.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus, (toliau – ir atsakovė) atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu.
Paaiškina, kad laisvos valstybinės žemės plotų, įsiterpusių tarp privačių žemės sklypų, formavimą, pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) bei kiti teisės aktai. Teigia, kad Klaipėdos rajono skyrius ginčijamajame įsakyme išaiškino Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytus kriterijus, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą. Akcentuoja, kad įsiterpusiu žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta gali būti laikytinas toks žemės plotas, kuris ribojasi su atskirais žemės sklypais nesuformuotais valstybinės žemės plotais kaip keliai, gatvės ar miško plotai.
Nurodo, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas, esantis šalia jam nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), negali būti laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kai šį plotą sudaro siaura juosta, nes pageidaujamas įsigyti žemės sklypas iš trijų (pietų, rytų ir vakarų) pusių ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o ne kaip nurodyta Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje, keliu, gatve ar miško plotu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą su atskiru privažiavimu. Akcentuoja, kad esama faktinė situacija niekaip neatitinka kriterijų įtvirtintų Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, bei yra nesuderinama su reikalavimais numatytais Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje. Daro išvadą, kad pagal minėto Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reikalavimus, pareiškėjo pageidaujamas įsigyti laisvas valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas, kaip įsiterpęs žemės sklypas.
Teigia, kad nepriklausomai nuo to, kad Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajame plane, greta ginčo teritorijos numatyta tiesti D kategorijos gatvė, Pareiškėjas neįgyja teisės įsigyti papildomo valstybinės žemės ploto prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jeigu jis neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reikalavimų. Taip pat pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą naujus žemės sklypus parduoda ir išnuomoja (išskyrus žemės sklypus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotus savivaldybėms valdyti patikėjimo teise), valstybinės žemės pirkimo - pardavimo ir nuomos sutartis pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017-07-14 įsakymo Nr. 12FPĮ-132(14.12.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą”, kuriuo buvo atsisakyta rengti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, panaikinimo, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017-10-02 sprendimo, įforminto raštu Nr. 1SS-2446-(8.5.), tuo pačiu klausimu panaikinimo, bei įpareigojimo Skyriui priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - įsiterpusio valstybinio žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu. Taigi byloje iš esmės nagrinėjamas ginčas dėl laisvos valstybinės žemės įsigijimo nuosavybėn, ją prijungiant prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia (liet. be kita ko) nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-09-30, 2005-07-08, 2005-08-23, 2007-05-23, 2007-11-23, 2009-03-02 nutarimus). Taigi šiais atvejais turi būti laikomasi visų teisės aktų numatytų reikalavimų ir kartu nepažeidžiamas viešasis interesas.
Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) įsigyti iš valstybės laisvos valstybinės žemės plotą pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01; toliau – ir ŽĮ) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-06-01; toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte nurodytą įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimą.
Vadovaujantis ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono privačių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata pateikiama Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Vadovaujantis minėtu punktu, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
Apibendrindama teisinį reguliavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad ŽĮ, taip pat paminėtame poįstatyminiame teisės akte įtvirtintas imperatyvus teisinio reguliavimo mechanizmas reiškia, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais. Taigi, tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Tuo siekiama Lietuvos valstybėje užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės bei valstybės biudžetus gavimą. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis (ne viešo aukciono būdu) įsigyti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės plotą, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011). Pagal aptartą teisinį reguliavimą, byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė. Asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdoma visuma atitinkamų sąlygų: 1) tai turi būti laisvas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės plotas, neviršijantis 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose, 2) jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės ūkio paskirties žemės sklypo, 3) šis valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (žr., pvz., LVAT 2010-10-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2010, LVAT 2010-10-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2010, LVAT 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015, LAT 2008-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008, ir kt.).
Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso kitos paskirties (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) žemės sklypas: 0,1500 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas įregistruotas viešajame registre. Prie minėto pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pietinės ribos yra laisvas valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis valstybinės žemės plotas šiaurinėje dalyje ribojasi su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, rytinėje ir vakarinėje pusėse teritorija ribojasi su valstybei priklausančia žeme (nesuformuoti laisvos valstybinės žemės plotai), o pietinėje pusėje su valstybinės žemės sklypu, kuriame pagal Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą numatyta tiesti D kategorijos gatvę (toliau – ir GTV48). Pareiškėjas 2017-06-30 prašymu kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl tarp pareiškėjui priklausančio sklypo ir planuojamos gatvės GTV48 įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo ir projektavimo projekto rengimo. Nagrinėjamoje byloje ginčijamais individualiais administraciniais aktais atsisakyta pradėti rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tiek NŽT, tiek ir Klaipėdos rajono skyrius savo atsisakymus motyvavo tuo, kad ginčo valstybinės žemės plotas nelaikytinas įsiterpusiu žemės sklypu, kadangi iš šio valstybinės žemės ploto galima suformuoti atskirą žemės ūkio paskirties sklypą. Akcentavo ir tai, kad Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajame plane numatyta tiesti D kategorijos gatvė nesuteikia teisės įgyti valstybinės žemės ploto, jei šis plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijų. Pareiškėjas teigia, kad Specialiojo plano sprendiniai yra privalomi, todėl NŽT ir Klaipėdos rajono skyrius neturi teisės priimti administracinius aktus, prieštaraujančius Specialiojo plano sprendiniams, bei mano, kad teritorijų planavimo dokumentu suprojektuoti gatvės sprendiniai yra pakankamas pagrindas konstatuoti įsiterpusio žemės ploto ir siauros juostos buvimą. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas siekia įrodyti, kad ginčo žemės sklypas yra siaura juosta, įsiterpusi tarp privataus žemės sklypo ir gatvės.
ŽĮ 14 dalyje nurodyta, kad žemės sklypas – tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. ŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka gatvėms ir vietiniams keliams. Pagrindinius reikalavimus, susijusius su kelių tiesimu ir priežiūra, nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-06-28), kurio 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Darytina išvada, kad bet koks kelio projektavimas turi būti atliekamas remiantis teritorijų planavimo dokumentais. Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad gatvė – tai kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Pagal Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Jos plotis pagal kelio reikšmę yra: 1) magistralinių kelių – po 70 metrų; 2) krašto kelių – po 50 metrų; 3) rajoninių kelių – po 20 metrų; 4) vietinės reikšmės kelių – po 10 metrų. Kaip ribojama ūkinė veikla kelio apsaugos zonoje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos. Vadovaujantis Kelių įstatymo 14 straipsniu, nutiesti, rekonstruoti, sutaisyti (suremontuoti) keliai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.).
Pažymėtina, jog įprastai įsiterpusiu sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, tačiau Taisyklių 2.15 punkte yra numatyta išimtis, pagal kurią įsiterpusiu sklypu laikomas ir su valstybinės žemės plotu besiribojantis sklypas, kai įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais įsiterpę žemės sklypai gali būti didesni kaip 0,4 ha ploto. Nagrinėjamos bylos atveju aktualu tai, kad teisės aktais nustatyta, jog laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, įsiterpusio taip pat privačių ir kelių (gatvių) plotis neviršija 10 metrų. Teismui pateiktų įrodymų visuma bei liudytojo M. Š. paaiškinimai patvirtina, kad ginčo žemės sklypo plotis – 8 – 9 m. Kita vertus, elektroninės bylos medžiagoje esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijos analizės schema, iš kurios matyti sklypo į kurį pretenduoja pareiškėjas konfigūracija, patvirtina, kad ginčo žemės sklypas pietuose, rytuose ir vakaruose ribojasi su valstybinei priklausančia žeme (nesuformuotais laisvos valstybinės žemės plotais). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo nagrinėjimo metu gatvė prie ginčo žemės yra tik suprojektuota, tačiau nėra suformuota. Darytina išvada, kad šiuo atveju ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi šis valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, formuojant gatvę - ginčo žemės sklypą pirmiausia būtų galima realizuoti tenkinant viešąjį interesą – gatvės įrengimui, nes jame būtų galima įrengti kelio apsaugos zoną ir pan.
Be to, iš ginčo žemės sklypo konfigūracijos matyti, kad jį sujungus su vakarų pusėje esančiu laisvos valstybinės žemės plotu, būtų galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės ūkio paskirties žemės sklypą su atskiru privažiavimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos rajono skyriaus 2017-01-16 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ŽN-19-(14.12.78), 2017-01-12 patikrinimo metu darytos fotonuotraukos, Klaipėdos rajono skyriaus 2017-03-22 raštas Nr. 12SD-1262-(14.12.104) „Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo”, NŽT 2017-02-21 administracinės teisės pažeidimo protokolas Nr. NZTAN-87219147-17 patvirtina, kad pareiškėjas yra savavališkai užėmęs ne tik prašomą prijungti valstybinės žemės sklypą, bet ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo bei ginčo žemės sklypo vakarinėje dalyje esančią valstybei priklausančią žemę (nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą), t. y. tvora užtvertas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su 0,3331 ha valstybinės žemės. Pagal byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad pareiškėjas yra sumokėjęs baudą, tačiau nėra pašalinęs administracinio nusižengimo pasekmių ir neteisėtos veikos (tvora, vartai, trinkelės, kiti statiniai, esantys valstybinėje žemėje už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, nėra pašalinti). Pareiškėjas teigia, kad įsiterpusio žemės sklypo nustatymui užtenka konstatuoti vien siauros juostos faktą. Teisėjų kolegija su tuo sutikti negali, nes, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas lengvatine valstybinės žemės pardavimo tvarka (ne aukciono būdu) galėtų įsigyti valstybinės žemės sklypą tik tuomet, kai jis atitiktų Taisyklių 2.15 punkte nustatytų sąlygų visumą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su valstybinės žemės plotu, kuriame galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, be to prie sklypo yra privažiavimas. Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybės, jog šioje vietoje nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pageidaujamo įsigyti įsiterpusio žemės sklypo išsidėstymą, šalių bei liudytojo paaiškinimus, kitus dokumentus, daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas tik iš šiaurinės pusės ribojasi su pareiškėjui priklausančiu privačiu žemės sklypu, o kitose pusėse ribojasi su valstybinės žemės plotais; tarp privataus žemės sklypo ir suprojektuotos gatvės GTV48 plotis neviršija 10 m., tačiau nesudaro įsiterpusio žemės sklypo, nes ribojasi su atskirais nesuformuotos laisvos valstybinės žemės plotais, kuriuose galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus, be to gatvė GTV48 taip pat nėra suformuota. Apibendrinus anksčiau išdėstytą, konstatuotina, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų sąlygų, vadovaujantis Nutarimo Nr. 692 2.15 nuostatomis, taigi, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu ir jo perleidimas lengvatinėmis sąlygomis nėra galimas, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis. Taigi, pareiškėjo norimas suformuoti žemės sklypas iš tikrųjų neatitinka įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų, todėl ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, dėl ko negali būti naikinami. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti ginčijamus individualius administracinius aktus, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo, pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo taip pat netenkinamas.
Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2017-07-14 įsakymą Nr. 12FPĮ-132(14.12.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą”, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017-10-02 sprendimą, įformintą raštu Nr. 1SS-2446-(8.5.), bei įpareigoti atlikti veiksmus atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.