- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-13-589/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03738-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-8346-904/2024 pagal pareiškėjo G. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 pagal ieškovo G. V. ieškinį dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (ieškovas) G. V. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 ir iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą – panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-293 (16.29) dalį, kuria pareiškėjui nurodyta pašalinti pažeidimus – nugriauti neteisėtai valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius – 0,0301 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę. Patikslintu prašymu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 ir iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą – panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-293 (16.29) dalį, kuria pareiškėjui nurodyta pašalinti pažeidimus – nugriauti neteisėtai valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius – 0,0301 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę ir 3,95 m ilgio, 3,90 m pločio ir 4,0 m aukščio pavėsinę.
2. Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir pažymėjo, kad paaiškėjo naujos faktinės aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes tik 2024 m. birželio mėnesį, t. y. gerokai vėliau jau po teismo sprendimo priėmimo, iš buvusios namo savininkės pareiškėjui pavyko gauti papildomą projektinę dokumentaciją, apie kurią nebuvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą – ūkinio pastato projektinę dokumentaciją, kurioje yra suprojektuotas įvažiavimas į pareiškėjo privatų žemės sklypą. Šios projektinės dokumentacijos nėra civilinėje byloje, kadangi apie tokios projektinės dokumentacijos egzistavimą pareiškėjui nebuvo žinoma.
3. Patikslintame prašyme nurodė, kad šių metų rugsėjo mėnesį gavo dokumentą, kuriame yra užfiksuota, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis statinys, kuris civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 priimto 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje pažymėtas indeksu „2“ – 3,95 m ilgio, 3,90 m pločio ir 4,0 m aukščio pavėsinė, išeina už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų ir dalis jo patenka į valstybinės žemės sklypo plotą, tačiau tokia statinio vieta yra suderinta su tuometiniu Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi ir patvirtinta atsakingos darbuotojos parašu 2005 m. liepos 7 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo G. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020.
5. Susipažinęs su bylos medžiaga, teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl paaiškėjusių naujų faktinių aplinkybių, kad iš buvusios namo savininkės jam pavyko gauti papildomą projektinę dokumentaciją, kurioje yra suprojektuotas įvažiavimas, nelaikytina atitinkančia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamas sąlygas naujai paaiškėjusiai aplinkybei.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog pagal 1995 m. birželio 15 d. planavimo užduotį buvo parengtas ūkinio pastato projektas, kurį, kaip esamas sklypo savininkas pats ir projektavo (sklypas įgytas 1993 m.), ūkinio pastato genplane pažymėtas papildomai tvarkomas plotas, o mašinų parkavimas numatytas būtent papildomai priskirtame plote, tačiau 2020 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimu tokie argumentai atmesti kaip nepagrįsti, nes 1995 m. birželio 15 d. suderinta tik ūkinio pastato ir šiltnamio statyba, o ne automobilių aikštelės statyba, be to, ūkinis pastatas ir šiltnamis buvo pastatyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 15 a žemės sklype. Duomenų, kad būtų patvirtinta brėžinyje numatyta automobilių stovėjimo vieta ir privažiavimas, kurie galėtų būti išgrįsti betoninėmis trinkelėmis, bei leista jų statyba valstybei priklausančiame žemės sklype, byloje nėra.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo ieškinys buvo atmestas ne dėl to, jog pareiškėjo pastatytas II grupės nesudėtingasis statinys – betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios plotas 0,0301 ha, statybos metai 2003 m., o dėl to, jog pareiškėjas pastatė betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelę ant svetimos, t. y. valstybinės, žemės. 2020 m. lapkričio 3 d. teismo sprendime aiškiai nurodoma, kad statant betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę ant valstybinės žemės, pareiškėjui buvo būtinas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, o vėliau panaikinus šią instituciją – Nacionalinės žemės tarnybos leidimas. Pareiškėjas tokio leidimo neturėjo nei statydamas betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelę, nei civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Neturi jo ir šiandien.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį.
9. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, nes teismas neįsigilino į civilinės bylos esmę, dėl ko netinkamai taikė materialines teisės normas laiko atžvilgiu, nurodydamas, kad ieškovas turėjo gauti apskrities viršininko administracijos arba Nacionalinės žemės tarnybos leidimus. Nurodydamas, jog buvo būtinas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, o vėliau panaikinus šią instituciją – Nacionalinės žemės tarnybos leidimas, teismas turėjo nurodyti teisės aktą, kuris reglamentavo tokių leidimų ir / ar sutikimų išdavimą 1993-1995 m., kadangi projektinė dokumentacija ir statybą leidžiantys dokumentais buvo parengti būtent 1993-1995 m. laikotarpiu. Teismas nepagrįstai minėtam laikotarpiui taikė šiuo metu galiojančius teisės aktus.
10. Pažymi, kad pagal 1993-1995 m. galiojusius teisės aktus rajono valdyba, vietos apylinkių savivaldybės turėjo teisę spręsti klausimus, susijusius tiek su statybą leidžiančių leidimų išdavimu, tiek su valstybinės žemės sklypo išskyrimu naudojimui, papildomai naudojamos žemės sklypo plotas buvo suderintas su tuometinės Kretingalės apylinkės taryba bei Klaipėdos rajono valdybos vyriausiąja architekte, šios aplinkybės yra patvirtinamos genplanu, kurį parengė ankstesnė žemės sklypo savininkė A. K., iš kurios vėliau žemės sklypą su visomis papildomomis teritorijomis įsigijo pareiškėjas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Akcentuoja, jog laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus sprendimus dėl valstybinės žemės naudojimo priimdavo Klaipėdos rajono valdybos vyriausioji architektė, kurios patvirtinta projektinė dokumentacija ir išduoti statybą leidžiantys dokumentai kartu buvo laikomi sutikimu dėl valstybinės žemės naudojimo ir įvažiavimo įrengimo.
12. Pažymi, kad teismui jis pateikė pilnos apimties ūkinio pastato projektą, kuriame ir yra išdėstyta įvažiavimo į ieškovo žemės sklypą schema, ši įvažiavimo į ieškovui priklausantį žemės sklypą schema yra sudėtinė projekto dalis, patvirtinta kartu su visu projektu, kuris buvo patvirtintas ir jam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausiosios architektės išduotu leidimu.
13. Tvirtina, kad įvažiavimo įrengimui jokio statybą leidžiančio dokumento nereikėjo, o institucijų sutikimas dėl valstybinės žemės naudojimo nebuvo numatytas jokiais teisės aktais, kadangi apskritys pilnumoje pradėjo funkcionuoti tik nuo 1996 m. sausio 1 d., iki tol visus klausimus spręsdavo vietos savivaldybių vyriausieji architektai.
14. Nurodo, kad byloje pridėtas 1993 m. tuometinės Klaipėdos rajono savivaldybės patvirtintas Karklės kaimo išplėtimo projektas patvirtina, jog šiame projekte buvo numatytas ir suprojektuotas privažiavimas iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.
15. Mano, kad tokios faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjo poziciją, kad ne apskritys priimdavo sprendimus dėl valstybinės žemės skyrimo ir suteikimo naudojimui, bet vietos savivaldos. Dėl šios priežasties pareiškėjas buvo įsirengęs trinkelėmis grįstą įvažiavimą iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais, tačiau šiuo metu yra reikalaujama išardyti trinkeles, nes yra teigiama, kad pareiškėjas neteisėtai naudojasi laisvos valstybinės žemės sklypo plotu.
16. Nurodo, kad byloje yra pateiktas ūkinio pastato projektas, genplanas su vertikaliniu išdėstymu, kurie patvirtina, kad projektuojant ūkinį pastatą, kartu buvo numatytas privažiavimas prie pareiškėjo privataus žemės sklypo per laisvos valstybinės žemės sklypo ruožą, šiame ruože numatant penkias automobilių statymo vietas, įvažiavimą ir automobilių statymo vietose įrengiant trinkeles. Mano, kad atskiras statybą leidžiantis dokumentas įvažiavimui į žemės sklypą nebuvo būtinas pagal tuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, sutikimas, kaip tokia atskira forma, taip pat nebuvo numatytas pagal tuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, o visi leidimai ir sutikimai buvo išreikšti tvirtinant projektinę dokumentaciją ir išduodant statybą leidžiantį dokumentą.
17. Akcentuoja ir tai, kad teismas patikslintame prašyme papildomai nurodytų aplinkybių dėl pavėsinės, civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 priimto 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje pažymėtos indeksu „2”, nenagrinėjo ir neaptarė skundžiamoje nutartyje, kas liudija, jog nėra iki galo atskleista bylos esmė. Pakartotinai nurodo, kad šių metų rugsėjo mėnesį gavo dokumentą (patikslinto prašymo priedas Nr. 1), kuriame yra užfiksuota, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis statinys, kuris Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 priimto 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje pažymėtas indeksu „2“ – 3,95 m ilgio, 3,90 m pločio ir 4,0 m aukščio pavėsinė, išeina už ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų ir dalis jo patenka į valstybinės žemės sklypo plotą, tačiau tokia statinio vieta yra suderinta su tuometiniu Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi ir patvirtinta atsakingos darbuotojos parašu 2005 m. liepos 7 d.
Atsiliepimas
18. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
19. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo G. V. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
21. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo G. V. prašymas (patikslintas prašymas) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo G. V. prašymą (patikslintą prašymą) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020, konstatavo, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl paaiškėjusių naujų faktinių aplinkybių, kad iš buvusios namo savininkės jam pavyko gauti papildomą projektinę dokumentaciją, kurioje yra suprojektuotas įvažiavimas, nelaikytina atitinkančia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamas sąlygas naujai paaiškėjusiai aplinkybei. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jo prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo neįsigilęs į civilinės bylos esmę, dėl ko netinkamai taikė materialines teisės normas laiko atžvilgiu, nurodydamas, kad pareiškėjas turėjo gauti apskrities viršininko administracijos arba Nacionalinės žemės tarnybos leidimus. O patikslintame prašyme papildomai nurodytų aplinkybių dėl pavėsinės, civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 priimto 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje pažymėtos indeksu „2”, nenagrinėjo ir neaptarė skundžiamoje nutartyje, kas liudija, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo atskirojo skundo argumentus laiko nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį.
23. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99).
25. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
27. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-31/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).
28. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais, bet nevertinamas naujų duomenų turinio tikrumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011).
29. Susipažinęs su nagrinėjamos bylos duomenimis, įsiteisėjusių Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-159-826/2021 turiniu bei šių bylų duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme (patikslintame prašyme) dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo nevertintos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
30. Įsiteisėjusiais minėtų teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad vykdant tiek pavėsinės, kurios dalis yra valstybinėje žemėje, statybą 1999 m., tiek aptariamos aikštelės statybą valstybinėje žemėje, visų pirma, buvo reikalingas žemės savininko sutikimas ir žemės sklypo naudojimo ar valdymo teisę patvirtinantis dokumentas, papildomai betoninėmis trinkelėmis grįstos aikštelės statybai 2003 m. buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Todėl esminės reikšmės bylos baigčiai gali turėti tik tos nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant procesinius sprendimus egzistavusios aplinkybės, kurios patvirtintų, jog pareiškėjas buvo valstybinės žemės, kurioje yra likę nenugriauti statiniai, teisėtas naudotojas, buvo gavęs sutikimą tokiai statybai arba turi teisę, kaip teisėtas žemės valdytojas ar naudotojas, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
31. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui jis pateikė pilnos apimties ūkinio pastato projektą, kuriame yra išdėstyta įvažiavimo į pareiškėjo žemės sklypą schema, ši įvažiavimo į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą schema yra sudėtinė projekto dalis, patvirtinta kartu su visu projektu, kuris buvo patvirtintas ir jam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausiosios architektės išduotu leidimu. Papildomai naudojamos žemės sklypo plotas buvo suderintas su tuometinės Kretingalės apylinkės taryba bei Klaipėdos rajono valdybos vyriausiąja architekte, šios aplinkybės yra patvirtintos genplanu. Taip pat kartu su patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė priedą Nr. 1 – 2005 m. liepos 1 d. A. V. individualios įmonės parengtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), skaitmeninę topografinę nuotrauką, kurioje, anot pareiškėjo, yra užfiksuota, kad pavėsinė, civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 priimto 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje pažymėta indeksu „2” (3,95 m ilgio, 3,90 m pločio ir 4,0 m aukščio), išeina už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų ir dalis jos patenka į valstybinės žemės sklypo plotą, tačiau tokia statinio vieta yra suderinta su tuometiniu Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi ir patvirtinta atsakingo darbuotojo parašu 2005 m. liepos 7 d.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-159-826/2021) ir išnagrinėtos civilinės bylos duomenų matyti, kad esminė dalis pareiškėjo nurodomos projektinės dokumentacijos, taip pat dalis kitų rašytinių įrodymų, kuriais buvo grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, buvo teikti civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 (reg. Nr. CBP-4559, ieškinio priedas Nr. 11; reg. Nr. CBP-35653, tripliko priedas Nr. 1; reg. Nr. CBP-43495, prašymo dėl papildomų dokumentų priėmimo priedas Nr. 1; reg. Nr. CBP-39115, atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 4-7) ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų buvo įvertinti priimant procesius sprendimus. Ieškovai (tarp jų ir pareiškėjas) jau tuomet teigė ir įrodinėjo, kad valstybinį žemės sklypo plotą, 1993 m. genplane pažymėtą taškais BAEFGH, ankstesnei žemės sklypo savininkei A. K. skyrė Kretingalės apylinkės taryba ir Klaipėdos rajono valdybos vyriausioji architektė patvirtino genplaną; genplanu buvo suteiktas plotas naudotis šiuo žemės sklypu, jį prižiūrėti bei apsitverti; ginčo statiniai galėjo būti statomi papildomai skirtame valstybiniame žemės sklype, nes savivaldybė patvirtino projektą. Įsiteisėjusiame Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendime, be kita ko, konstatuota, kad nors ūkinio pastato genpalne buvo numatyta automobilių parkavimo vieta, tačiau antspaude padaryti įrašai patvirtina, jog 1995 m. birželio 15 d. buvo suderinta tik ūkinio pastato ir šiltnamio statyba, o ne automobilių aikštelės statyba. Genplanas nėra individualus administracinis aktas, kurio pagrindu ieškovui buvo suteikta teisė naudotis taškais BAEFGH papildomai pažymėtu valstybiniu žemės sklypu. Duomenų, kad būtų patvirtinta brėžinyje numatyta automobilių stovėjimo vieta ir privažiavimas, kurie galėtų būti išgrįsti betoninėmis trinkelėmis, bei leista jų statyba valstybei priklausančiame žemės sklype, pareiškėjo naujai teikiami įrodymai nepatvirtina.
33. Iš kartu su patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikto priedo Nr. 1 – 2005 m. liepos 1 d. A. V. individualios įmonės parengtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), skaitmeninės topografinės nuotraukos matyti, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė V. L. 2005 m. liepos 7 d. suderino šią gyvenamojo namo skaitmeninę topografinę nuotrauką. Tačiau topografinė nuotrauka – tai brėžinys, kuriame pavaizduota faktinė antžeminė ir požeminė situacija matuojamajame žemės sklypo plote. Topografinė nuotrauka yra reikalinga projektuojant (rekonstruojant) įvairius statinius ir pastatus, projektuojant požemines komunikacijas, rengiant sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus. Tai nėra statinių vietos suderinimo planas.
34. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas civilinės bylos atnaujinimo pagrindą sieja su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tačiau dalį atskirojo skundo motyvų grindžia netinkamai taikytu teisiniu reglamentavimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 dėl 2019 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-293 (16.29) teisėtumo. Pareiškėjo naujomis pavadintos aplinkybės dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo laiko atžvilgiu (vietos savivaldos institucijų teisės priimti sprendimus dėl valstybinės žemės naudojimo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, teisinio reguliavimo, pareiškėjo nuomone, patvirtinančio, kad pareiškėjui jokio statybą leidžiančio dokumento ir institucijų sutikimo dėl valstybinės žemės naudojimo nereikėjo) atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte apibrėžiamą proceso atnaujinimo pagrindą, bet jos niekaip nėra susijusios su naujomis aplinkybėmis ir (ar) jų paaiškėjimu, kaip tai suprantama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymo prasme. CPK 366 straipsnio 9 punkte nurodoma, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju, civilinė byla, kurios proceso atnaujinimo pareiškėjas siekia, yra išnagrinėta apeliacine tvarka, todėl CPK 366 straipsnio 9 punkto pagrindu procesas apskritai negali būti atnaujinamas. Pareiškėjas prašyme (patikslintame prašyme) dėl proceso atnaujinimo ir neprašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.