Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) G. V. patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjas (ieškovas) nurodo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu. Prašyme nurodyta, jog paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes iš buvusios namo savininkės ieškovui pavyko gauti papildomą projektinę dokumentaciją, apie kurią nebuvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą – ūkinio pastato projektinę dokumentaciją, kurioje yra suprojektuotas įvažiavimas į ieškovo privatų žemės sklypą. Šios projektinės dokumentacijos nėra civilinėje byloje, kadangi apie tokios projektinės dokumentacijos egzistavimą ieškovui nebuvo žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, kuriuo ieškovas ieškiniu prašė teismo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2019-04-11 privalomąjį nurodymą Nr. PN-293(16.29), kuriuo ieškovui G. V. buvo nurodyta pašalinti pažeidimus: nugriauti neteisėtai valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius: 1) nuo 1,9 iki 2,4 m aukščio ir apie 200 m ilgio tvorą; 2) 3,95 m ilgio, 3,90 m pločio ir 4,0 m aukščio pavėsinę; 3) 3,22 m ilgio, 2,20 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę; 4) 4,0 m ilgio, 3,22 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę; 6) 0,0301 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; 7) 0,0084 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; 8) 0,0012 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; ir sutvarkyti statybvietę. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 25 d. Pareiškėjas 2024 m. liepos 10 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-31/2014).

Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Prašyme nurodo, kad į teismą kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes iš buvusios namo savininkės ieškovui pavyko gauti papildomą projektinę dokumentaciją, apie kurią nebuvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą – ūkinio pastato projektinę dokumentaciją, kurioje yra suprojektuotas įvažiavimas į ieškovo privatų žemės sklypą. Šios projektinės dokumentacijos nėra civilinėje byloje, kadangi apie tokios projektinės dokumentacijos egzistavimą ieškovui nebuvo žinoma.

Susipažinęs su bylos medžiaga teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl paaiškėjusių naujų faktinių aplinkybių, kad iš buvusios namo savininkės ieškovui pavyko gauti papildomą projektinę dokumentaciją, kurioje yra suprojektuotas įvažiavimas nelaikytina atitinkančia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamas sąlygas naujai paaiškėjusiai aplinkybei.

Pažymėtina, kad pareiškėjas (ieškovas) nurodė, kad pagal 1995 m. birželio 15 d. planavimo užduotį buvo parengtas ūkinio pastato projektas, kurį, kaip esamas sklypo savininkas pats ir projektavo (sklypas įgytas 1993 metais), ūkinio pastato genplane pažymėtas papildomai tvarkomas plotas, o mašinų parkavimas numatytas būtent papildomai priskirtame plote, tačiau teismo sprendimu tokie argumentai atmesti kaip nepagrįsti, nes 1995-06-15 suderinta tik ūkinio pastato ir šiltnamio statyba, o ne automobilių aikštelės statyba, be to ūkinis pastatas ir šiltnamis buvo pastatyti ieškovų nuosavybės teise priklausančiame 15 a. žemės sklype. Taigi duomenų, kad būtų patvirtinta brėžinyje numatyta automobilių stovėjimo vieta ir privažiavimas, kurie galėtų būti išgrįsti betoninėmis trinkelėmis bei leista jų statyba valstybei priklausančiame žemės sklype, byloje nėra.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo ieškinys buvo atmestas ne dėl to, jog pareiškėjo pastatytas II grupės nesudėtingasis statinys - betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios plotas 0,0301 ha, statybos metai 2003 m., o dėl to, jog pareiškėjas pastatė betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelę ant svetimos, tai yra valstybinės, žemės. 2020 m. lapkričio 3 d. teismo sprendime aiškiai nurodoma, kad statant betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė ant valstybinės žemės, pareiškėjui buvo būtinas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, o vėliau panaikinus šią instituciją – Nacionalinės žemės tarnybos leidimas. Pareiškėjas tokio leidimo neturėjo nei statydamas betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelę, nei civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Neturi jo ir šiandien.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjo prašymą dėl civilinės bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-188-1025/2020 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.