Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-188-1025/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-03
Bylos Nr.: e2-188-1025/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03738-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Matulevičienė
Ieškovas: G. V., N. N., M. V.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Pajūrio regioninio parko direkcijos
Advokatai: Laimonas Strauka, Snieguolė Šermukšnė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-188-1025/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03738-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,sekretoriaujant Eglei Paulauskienei, Vilmai Dirgėlaitei,dalyvaujant ieškovui G. V., jo atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei,ieškovų N. N. ir M. V. atstovui advokatui Laimonui Straukai,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei Juditai Vadeikienei,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,

trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovei Vidai Matulaitytei,

trečiojo asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovui Dariui Niciui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. V., N. N.ir M. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – VTPSI) dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Pajūrio regioninio parko direkcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai ieškiniu prašo panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2019-04-11 privalomąjį nurodymą Nr. PN-293 (16.29) ieškovui G. V. pašalinti pažeidimus.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog VTPSI 2019-04-11 privalomu nurodymu įpareigojo ieškovą G. V. pašalinti pažeidimus, t. y. nugriauti apie 200 m ilgio tvorą, 3 pavėsines, I gr. nesudėtingą pastatą ir išardyti tris betoninėmis trinkelėmis grįstas aikšteles. Nurodo, jog namų valdos projektavimas žemės sklype (duomenys neskelbtini) prasidėjo prieš 26 metus. 1993 m. gegužės mėn. Klaipėdos rajono vyr. architektas patvirtino buvusiai sklypo savininkei A. K. architektūrinę-planavimo užduotį. Prie A. K. nuosavybės teise valdomo 15 arų ploto sklypo buvo papildomai priskirtas galimas apželdinti plotas, statybos projekto gen. plane pažymėtas taškais BAEFGH. 1993-10-19 iš A. K. nusipirko namų valdos sklypą ir įsipareigojo perimti iš pardavėjos žemės sklypo naudojimo sąlygas bei laikytis individualios statybos sąlygų. 1995 m. birželio mėn. numatė ūkinio pastato statybą sklype ir pagal 1995-06-15 architektūrinę planavimo užduotį buvo parengtas ūkinio pastato projektas. Ūkinio pastato gen. plane taip pat pažymėtas papildomai tvarkomas plotas, kuriame numatytas mašinų parkavimas. Bendras sklypo plotas 4582 kv. m. 1999 m. buvo parengta namų valdos statinių kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje fiksuoti ir statiniai, kuriuos atsakovė reikalauja nugriauti – statiniai pažymėti sklypo plane ir pagalbinių pastatų kadastro duomenų lentelėse, t. y. fiksuota pavėsinė, kurios indeksas 3I1p, dvi stoginės (indeksai 4I1ž ir 5I1ž), betono trinkelių kiemo aikštelė 1b, kurios plotas 950 m², ir tvora (žymėjimai 2t1, 2t2 ir 2t3). Gyvenamasis namas su priklausiniais buvo priimtas naudoti 2002-12-30 aktu. 2006-01-06 Klaipėdos rajono savivaldybė išdavė statybos leidimą ūkinio pastato ir šiltnamio rekonstravimui bei garažo statybai.

Visas kvartalas (šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvė), gyvenamųjų namų statybai buvo suprojektuotas Klaipėdos rajono savivaldybės 1993 m. ir ne tik ieškovui, bet visai eilei kitų statytojų buvo papildomai paskirti žemės plotai tvarkymui ir apželdinimui. Ieškovas G. V. kreipėsi į NŽT su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu sujungti įsiterpusį valstybinį žemės plotą su ieškovų sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,15 ha. NŽT atsisakė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šį sprendimą apskundus teismui, skundas nebuvo patenkintas, teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Privalomajame nurodyme reikalaujama nugriauti ne tik valstybinėje žemėje esančius statinius, bet ir pavėsinę (ilgis 3,95 m, plotis 3,90 m, aukštis 4 m), kuri tik iš dalies kerta privataus sklypo ribą. Ši pavėsinė suprojektuota pradiniame 1993 m. namų valdos projekte, kur gen. plane pažymėta Nr. 4, ši pavėsinė suprojektuota prie pat sklypo ribų. Tuo metu sklypų planų rengimas iš esmės nebuvo teisiškai reglamentuotas, juolab planai nebuvo rengiami x/y koordinačių sistemoje. Tik vėliau parengus tikslesnį ieškovo sklypo planą paaiškėjo, kad dalis šios pavėsinės išeina už sklypo ribų. Taip pat reikalaujama išardyti betoninių trinkelių aikšteles, nors 1995 m. ūkinio pastato projekte įvažiavimas į sklypą ir automobilių parkavimas buvo numatytas papildomai priskirtoje valstybinėje žemėje. Statybas vykdė pagal suderintus projektus ir projektavimo bei statybos metu galiojusias teisės normas, savavališkų statybų nėra konstatuota.

Nurodyme pažymėtas vienintelio teisės akto, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimas. Šis įstatymas įsigaliojo 1994-07-01, o papildomas valstybinės žemės plotas prie ieškovo sklypo priskirtas dar 1993 m. 1993 m. buvo įregistruota namų valdos statyba Klaipėdos rajono valdyboje, ir tuo metu ne tik LR žemės įstatymas negaliojo, bet tuo metu dar nebuvo priimtas ir LR Statybos įstatymas, statybos techniniai reglamentai bei LR teritorijų planavimo įstatymas. Kadastrinių matavimų byloje, kuri 2019-04-19 NTR išraše pažymėta kaip archyvinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, pavėsinės ir dviejų stoginių statybos metai nurodyti 1999 m. Pradiniame 1993 m. namų valdos projekte suprojektuota ir suderinta tvoros statyba. Taip pat suprojektuota viena pavėsinė. Kitos dvi pavėsinės yra I gr. nesudėtingi statiniai, kurių statybai neprivalomas projektas ir statybos leidimas. 1991-09-01 Lietuvoje įsigaliojo LR žemės reformos įstatymas, kuris numatė galimybę piliečiams ir juridiniams asmenims įsigyti žemę iš valstybės, t. y. atkurti į žemę nuosavybės teises arba pirkti iš valstybės (privatizuoti), tame tarpe esamoms privačioms namų valdoms ir/arba individualiai statybai. Mano, jog gali realizuoti savo teisę dėl žemės privatizavimo prie turimos namų valdos ir to siekia. Juolab, kad papildoma žemė prie ieškovo namų valdos buvo priskirta dar buvusiai savininkei A. K. ir ieškovas neturėjo pagrindo abejoti, kad žemė priskirta neteisėtai ir/arba, kad namų valdos projektas parengtas netinkamai. Be to, turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie namų valdos.

Šalies argumentai

Ieškovas G. V. pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, jog VĮ Registrų centro 2003-11-20 pažymėjime nurodyti registruoti ir ginčo objektai – pavėsinė, 2 stoginės, kiemo aikštelė ir tvora. Ieškovui nežinoma, kodėl vėliau Registrų centro Centrinio duomenų banko išrašuose minėti statiniai nebenurodomi. Atsakovė nepateikė ištraukos iš regioninio parko zonavimo schemos ar kito įrodymo, jog saugojome teritorijoje – Pajūrio regioniniame parke statyba negalima. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2 pavėsinės tariamai buvo pastatytos 2005-2006 m., o pastatas (4,40m X 3,20m X 3,6m) – 2009-2010 m. Tik kiemo trinkelės buvo įrengtos vėliau 2003 m. 1995 m. ūkinio pastato gen. plane mašinų parkavimas numatytas papildomai priskirtame plote. Tvorą įrengė pagal patvirtintą ir suderintą tvoros projektą. NŽT nepaneigė ieškovo teisės privatizuoti žemės sklypą prie jo statinių.

Atsiliepimas

Atsakovė VTPSI pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog NŽT 2019-02-20 buvo informuota, kad valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) užtverta tvora (0,3331 ha valstybinės žemės ploto prie Žemės sklypo) ir pastatyti statiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Kartu su NŽT, Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovu 2019-03-19 atliko pastatytų statinių statybos patikrinimą ir nustatė, kad valstybinėje žemėje, Pajūrio regioninio parko teritorijoje, praplečiant ieškovui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas pastatyti šie statiniai: 1) II grupės nesudėtingasis statinys - tvora, kurios aukštis nuo 1,9 iki 2,4 m, ilgis 200 m (statybos metai 1999 m); 2) kertant Žemės sklypo ribą, pietvakarinėje pusėje I grupės nesudėtingasis statinys - pavėsinė, jos ilgis 3,95 m , plotis - 3,90 m, aukštis - 4,0 m, pastato dalis yra valstybinėje žemėje (statybos metai 1999 m); 3) du I grupės nesudėtingieji statiniai - pavėsinės, jų matmenys: ilgis 3,22 m, plotis 2,20 m, ir aukštis 4,21 m bei ilgis 4,0 m, plotis 3,22 m ir aukštis 4,21 m, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientai yra K= 528 ir K = 961 (statiniai fiksuoti 2005-2006 m. Geoportal.lt ortofoto galerijoje); 4) I grupės nesudėtingasis statinys - pastatas, kurio ilgis 4,40 m, plotis 3,20 m aukštis 3,6 m (pastatas fiksuotas 2009-2010 metais Geoportal.lt ortofoto galerijoje); 5) II grupės nesudėtingasis statinys - betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios plotas 0,0301 ha (statybos metai 2003 m); 6) I grupės nesudėtingasis statinys betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios plotas 0,0084 ha (statybos metai 2003 m); 7) I grupės nesudėtingasis statinys - betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios plotas 0,0012 ha (statybos metai 2003 m). Patikrinimo metu fiksuotų statinių - tvoros, pavėsinių, pastato ir aikštelių - statytojas ir naudotojas yra ieškovas G. V.. 2019-04-11 surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo ieškovą G. V. iki 2019-10-12 įpareigojo nugriauti neteisėtai valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius: 1) nuo 1,9 iki 2,4 m aukščio ir apie 200 m ilgio tvorą; 2) 3,95 m ilgio, 3,90 m pločio ir 4,0 m aukščio pavėsinę; 3) 3,22 m ilgio, 2,20 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę; 4) 4,0 m ilgio, 3,22 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę; 5) 4,40 m ilgio, 3,20 m pločio ir 3,6 m aukščio pastatą; 6) 0,0301 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; 7) 0,0084 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; 8) 0,0012 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę; ir sutvarkyti statybvietę.

Ieškovas G. V. nepateikė dokumento, kurio pagrindu buvusiai sklypo savininkei A. K. buvo priskirtas greta esantis valstybei priklausantis žemės sklypas. Genplane BAFGH taškais pažymėtoje teritorijoje nebuvo numatyta teisė statyti statinius, ši teritorija pirminiame projektavimo plane buvo skirta išimtinai tik želdiniams. Genplane buvo nurodytos aiškios ribos, kuriose buvo numatyta statinių statyba ir kokie statiniai planuojami, t.y. pažymėjimas apėmė tik ieškovo įgytą 15 arų sklypą, teritorijoje pažymėtoje taškais ABCDE. 2002-12-30 akte yra aiškiai nurodyti su gyvenamuoju namu priimti priklausiniai, tai ūkinis pastatas ir šiltnamis. Ieškovas Privalomajame nurodyme nurodytus neteisėtus statinius, valstybei priklausančiame žemės sklype, pastatė 1999 m.- 2010 m. laikotarpiu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad statybos darbai buvo atlikti 1993 metais, todėl 1993 m. statybą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos, o taikytinas teisinis reglamentavimas buvęs 1999 - 2010 m. laikotarpiu, kada ieškovas G. V. statė neteisėtus statinius valstybei priklausančiame žemės sklype. Ieškovas, neturėdamas teisiškai įforminto sodybinio žemės sklypo bei dokumento, patvirtinančio, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype, jau 1999 metais negalėjo statyti valstybei priklausančiame žemės sklype. Ieškovo G. V. pastatyti ginčo statiniai yra žemės sklype, kuris yra saugomoje teritorijoje - Pajūrio regioniniame parke. 2003 metais statybai saugomoje teritorijoje buvo privalu gauti statybos leidimą. Ieškovas G. V. privalomajame nurodyme nurodytus statinius statė valstybinėje žemėje, neturint nuosavybės ar kitos teisėtu pagrindu atsiradusios valdymo ir naudojimo teisės į šią žemę. Šiuo atveju konstatuota statyba neatitinka savavališkos statybos sąvokos, kadangi statytojo (Ieškovo) statybos darbai yra atlikti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo ir tokia statyba yra laikoma statyba, pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog Ūkinio pastato genplane pažymėta mašinų parkavimo vieta nėra ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (pažymėtame taškais ABCDE), taip pat nepatenka ir taškais DEFGHI pažymėtą žemės sklypą, o yra už abiejų sklypų ribų. Be to, vien tik parkavimo vietos numatymas savaime nereiškia, kad toks parkavimas gali būti įrengtas be statybą leidžiančio dokumento ar kito statybos leidimą atitinkančio dokumento, taip pat Ūkinio pastato genplano ištraukoje nėra nurodyta, kad šią parkavimo vietą galima įrengti atliekant statybos darbus, panaudojant konkrečias statybines medžiagas ir pan. Tai, jog kadastrinių matavimų byloje yra fiksuota pavėsinė, dvi stoginės ir tvora, nereiškia, kad šie statiniai pastatyti teisėtai. Ieškovo pateikiamas 2003-11-20 pažymėjimas patvirtina tik tai, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, pastatas-gyvenamasis namas ir pastatas – ūkinis pastatas, o kiti nekilnojamojo turto objektai nebuvo ir nėra šiuo metu nekilnojamojo turto registre registruoti. Geoportal.lt pateikiama informacija, yra oficialiai pateikiami duomenys ir jie patvirtina kada ieškovas pastatė neteisėtus statinius: dvi pavėsines, kurios buvo pastatytos 2005-2006 m. ir pastato (kurio ilgis 4,40 m, plotis – 3,20 m ir aukštis 3,60 m) pastatyto 2009-2010. Ieškovui nėra suteikta teisė projekte nurodomą tvorą statyti valstybei priklausančioje žemėje. Pastatyta tvora visiškai neatitinka ieškovo nurodyto projekto, skiriasi tvoros ilgis, panaudotos visiškai kitos statybinės medžiagos nei išvardintos tvoros projekte esančiame statybinių medžiagų apraše. Tvora pastatyta neteisėtai, valstybinėje žemėje, neturint teisėto savininko sutikimo.

Tretieji asmenys N. N. ir M. V., kurių procesinė padėtis jų prašymu buvo pakeista į ieškovų, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, jog ieškovas G. V. žemės sklypo dalį, kuri yra valstybinė, valdo teisėtu pagrindu ir teisėtai pasistatė statinius, kuriuos griauti ir šalinti nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovo papildomai naudojamas žemės sklypo plotas buvo suderintas su Kretingalės apylinkės taryba bei Klaipėdos rajono valdybos vyriausiąja architekte, tai patvirtina generalinis planas, kurį parengė ankstesnė žemės sklypo savininkė A. K., iš kurios vėliau žemės sklypą su visomis papildomomis teritorijomis įsigijo ieškovas G. V.. Dar iki G. V. iš pardavėjos A. K. įsigyjant žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, A. K. 1992-1993 metais buvo suteikta naudojimuisi papildomas žemės sklypo plotas, kuris turėjo tapti apsaugine kurortinės vietovės, prie kurios jau buvo priskiriamas Karklės kaimas, zona. A. K. papildomą žemės sklypo plotą 1992-1993 metais skyrė Kretingalės apylinkės taryba. G. V. atvirai, nekliudomai ir viešai nuo 1993 metų naudojasi papildomai suteiktu žemės sklypo plotu, Pajūrio regioninio parko direkcija tam niekada neprieštaravo ir jokių pretenzijų nereiškė. Suformuoti atskirus žemės sklypus buvo netikslinga, siekiant sumažinti Karklės kaimo užstatymo gyvenamaisiais namais intensyvumą, kadangi jau tuo metu Karklės kaimas pateko į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Vyriausioji architektė projektavimo užduotyje nurodė projektuotojui privalomai numatyti gretimybių sutvarkymo planą ir visos teritorijos aptvėrimo variantą. Papildomai skirtoje teritorijoje G. V. buvo leista sodinti įvairius augalus, žemės sklypas turėjo būti aptvertas, kaip tai numatė projektavimo užduotis ir jos pagrindu A. K. parengtas 1993-06-15 išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Jei papildomai išskirtas žemė sklypas būtų naudojamas savavališkai, tai Girkalių kadastro žemėtvarkiniame projekte jis būtų pažymėtas, kaip laisva valstybinė žemė. Statiniai, kuriuos privalomuoju nurodymu reikalauja nugriauti, yra įregistruoti viešai nekilnojamojo turto registro įstaigoje. Privalomas nurodydamas yra priimtas praleidus bendrą 10 metų senaties terminą.

Trečiasis asmuo NŽT pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog 2016-05-31 gavo Pajūrio regioninio parko direkcijos pranešimą, kad tvoromis galimai neteisėtai aptvertos valstybinės žemės (duomenys neskelbtini). 2016-06-17 buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ŽN-192-(14.12.78.), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo savininkas žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudoja ne pagal savo žemės sklypo ribą, tvora užtverta valstybinėje žemėje. 2016-10-18 raštu informavo apie galimai padarytą nusižengimą ir įpareigojo iki 2016-012-01 geranoriškai atlaisvinti valstybinę žemę pašalinant tvorą ir kitus statinius (pastatus, trinkeles, puošybos ar dekoro elementus ir kt.), esančius už žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos valstybinėje žemėje. 2017-01-16 atliktas pakartotinis žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ŽN-19-(14.12.78.), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo savininkas padaryto pažeidimo nepašalino, todėl 2017-02-21 buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir ieškovui G. V. skirta 144 Eur bauda. Ieškovas G. V. pateikė 2017-06-30 prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir tvirtinimo. 2017-07-14 įsakymu atsisakė tenkinti ieškovo G. V. prašymą rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovo G. V. skundas dėl įsakymo panaikinimo buvo atmestas. Regionų apygardos administracinį teismas 2018-02-12 sprendimu ieškovo skundą administracinėje byloje Nr. eI-284-342/2018 atmetė kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas, esantis šalia jam nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), negali būti laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kai šį plotą sudaro siaura juosta, nes pageidaujamas įsigyti žemės sklypas iš trijų (pietų, rytų ir vakarų) pusių ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, be to yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą su atskiru privažiavimu. Ieškovo G. V. pageidaujamas įsigyti laisvas valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas, kaip įsiterpęs žemės sklypas. Nepriklausomai nuo to, kad Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajame plane, greta ginčo teritorijos numatyta tiesti D kategorijos gatvė, ieškovas G. V. neįgyja teisės įsigyti papildomo valstybinės žemės ploto prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas G. V. ir jo atstovė ieškinio reikalavimus prašė tenkinti visiškai. Ieškovas G. V. paaiškino, kad projektas namo statybai parengtas 1993 m., suderintas su Klaipėdos rajono savivaldybės architektu. Projekte buvo parašyta, kad prie žemės sklypo yra priskiriama papildomai tvarkoma teritorija, kurioje numatyta tvora, laikinieji statiniai, želdiniai, privažiavimo takai. Viskas pastatyta pagal projektą: priskirtą tvarkomą teritoriją aptvėrė tvora, kad būtų galima tvarkyti, sodinti želdinius, tvora inventorizuota 1999 m., o pastatyta 1996 – 1997 m., pavėsinę pastatė landšafto papuošimui, ji yra be pamatų, laikinas statinys, pastatytas 1996 – 1997 m., yra pažymėta 1999 m. inventorinėje byloje. Kadangi tvarkytinoje teritorijoje esantys statiniai priskirti nesudėtingiems, todėl jiems leidimas statybai, suderinimai, institucijų sutikimai nebuvo reikalingi. Šie statiniai buvo inventorizuoti. Neginčija, kad statiniai stovi ant valstybinės žemės, tačiau pagal projektavimo ir statinių pastatymo metu galiojusius teisės aktus ginčo statiniai galėjo būti statomi, nes savivaldybė patvirtino projektą. Niekas tuo metu nepasakė, kad tai kas yra numatyta projekte, negalima statyti, todėl įgyvendino visą projektą. Nori įteisinti valstybinės žemės naudojimą, ieško būdų tam padaryti.

Teismo posėdžio metu ieškovų N. N. ir M. V. atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai ieškinyje ir trečiųjų asmenų atsiliepime išdėstytais argumentais.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad visi ginčo statiniai pastatyti ieškovui G. V. nepriklausančiame žemės sklype, valstybinėje žemėje, kuri nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas. Statiniai pastatyti be žemės savininko sutikimo, todėl prieštarauja teisės aktams. Ginčo statinius laiko nekilnojamaisiais daiktais, nes pavėsinių stogo konstrukcijos neturi žiedo, kurį galėtų paslinkti ir perkelti statinį be išardymo ir rekonstrukcijos darbų ir jie dėl to nepakeis savo vertės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė ieškinio reikalavimus prašė atmesti. Paaiškino, kad ieškovas G. V. valstybinėje žemėje, kurioje buvo leista sodinti ir puoselėti želdinius, be žemės savininko sutikimo pasistatė statinius. 1995 m. projekte savivaldybės atlikti suderinimai yra tik dėl statinių, t. y. dėl ūkinio pastato ir šiltnamio, tai konkrečiai įvardinta prie uždėto antspaudo. Nors 1995 m. brėžinyje ir numatytos automobilių stovėjimo vietos ir privažiavimas, tačiau prie antspaudo yra prierašas, kas konkrečiai yra derinama.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens NŽT atstovė ieškinio reikalavimus prašė atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad buvo gautas pranešimas-skundas, jog ginčo teritorijoje fiziniai asmenys galimai yra neteisėtai užėmę valstybinę žemę. Ieškovui G. V. buvo surašytas protokolas, paskirta bauda. Ieškovas G. V. yra užėmęs labai didelį valstybinės žemės plotą: ieškovas G. V. nuosavybės teise buvo įsigijęs 15 a žemės sklypą, o yra užėmęs 33,31 a valstybinės žemės. Ši valstybinė žemė aptverta tvora, pastatyti statiniai be žemės savininko sutikimo. Ieškovas buvo raginamas gera valia pašalinti pažeidimus, tačiau į tokius raginimus nereagavo. NŽT 2020-09-03 rašte buvo nurodyta, atitinkama procedūra, kuri turi būti įvykdyta norint asmeniui suteikti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai. Nesuformuotas valstybinis žemės plotas, kuriuo be teisinio pagrindo naudojasi ieškovas G. V., nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Ieškovo pateiktas genplanas nėra individualus administracinis aktas, kurio pagrindu nustatomas teisėtas valdymas. Projektas ieškovui nesuteikia teisės statyti ir valdyti žemės jokia teise. Ieškovas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybės teisę.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovas ieškinio reikalavimus prašė atmesti. Paaiškino, kad ginčo teritorija saugoma nuo 1992 m., direkcija įkurta 1997 m. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad valstybė būtų davusi leidimą ar sutikimą laisvai naudotis valstybine žeme, todėl valstybinė žemė užimta neteisėtai. Valstybinėje žemėje pastatyta tvora, pro kurią negali bet kas praeiti. Ieškovai valdo 15 a žemės sklypą, už šio sklypo ribos be žemės savininko sutikimo pastatyti statiniai yra neteisėti, nepriklausomai nuo to ar jie yra laikini, ar kitokio pobūdžio. Ant 1995 m. projekto yra konkrečiai nurodyta, kas yra derinama (ūkinis pastatas ir šiltnamis), t. y. tie statiniai, kurie patenka į ieškovų žemės sklypą. 2016 m. buvo gautas skundas dėl to, kad visame kvartale, kuriame yra 36 žemės sklypai, yra naudojamas didesnis žemės sklypo plotas nei priklauso. Viso kvartalo detaliajame plane yra numatytos žaliosios zonos, t. y. jos turėtų tarnauti viso kvartalo bendram interesui, įrengiant želdinius. Ieškovo užtverta teritorija nėra suformuota ir neturi atskiro žemės sklypo. Šios teritorijos negali aptverti, nes ji patenka į saugomą teritoriją – Pajūrio regioninio parko teritoriją.

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad būdama architekte, projektavo vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Iš savivaldybės buvo išduotos architektūrinės sąlygos projektavimui. G. V. perpirko sklypą su namu iš A. K.. Papildomai ieškovui priskirtame žemės sklype buvo suprojektuotas baseinas, pavėsinė ir kepsninė, fontanai, tvora suprojektuota aplink ieškovo sklypą, aplink papildomą sklypą neprojektavo papildomai tvoros. Projektavo želdinius, augalus, buvo numatytas privažiavimo kelias, parkavimo vieta. Architektė Z. K. dėdavo antspaudą ant sklypo plano, ant namo ir fasadų planų, o ant kitų brėžinių nedėjo. Antspaudo uždėjimas tuo metu reiškė derinimą tarp architektų bei leidimą statyti. Pagal parengtą planą buvo atlikta statyba, statyba vyko 1995-1996 m. Buvo statomas pagrindinis pastatas – gyvenamasis namas, pavėsinė, šiltnamis, baseinėlis, kepsninė, privažiavimas. Taip pat suprojektavo ūkinį pastatą 1995 m. Kai buvo projektuojami statiniai, detaliajame plane buvo nurodyta želdinių teritorija ir pagal tai, buvo projektuojamas apželdinimas. Parengtas projektas negali būti pagrindas ieškovui įgyti žemę, turi būti rengiamas detalusis planas, tuomet galima išsipirkti žemę aukciono būdu.

Liudytojas R. S. parodė, jog 1991 metais buvo Klaipėdos rajono valdytojas, dalyvavo Vyriausybės pasitarime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini), buvo priimtas sprendimas išskirti sklypus gyvenamajai statybai su minimaliu užstatymu, paliekant žalius plotus, juos priskiriant gyventojams, kad juos prižiūrėtų ir šiuos plotus galėjo apsitverti. Tokį sprendimą galėjo priimti valdyba. Nežino, kodėl archyvuose šie sprendimai neišliko. Žemė nebuvo valstybinė, tai buvo kolūkio žemė. Žali plotai buvo skirti, jog nebūtų didelio užstatymo.

Liudytoja Z. K. parodė, jog dirbo rajono architekte, tuo metu valstybinė žemė buvo visos teritorijos, išskyrus kolūkiui priklausanti žemės. Karklės kvartalui žemė buvo skirta Černekovskio kolūkio kolūkiečių visuotiniu sprendimu iš kolūkiui nuosavybės teise priklausančios žemės. Rajono architektas, remdamasis patvirtintu kvartalo suplanavimu, derindavo kiekvieno sklypo sprendinius pagal suplanavimo projektą. Buvo tikslas suformuoti pajūrio apsaugos zoną, nes buvo noras visiems joje statyti, todėl buvo nuspręsta, jog tai bus rekreacinė zona ir kvartalas buvo suformuotas su sąlyga, kad nebūtų miesto tipo gyvenvietė, o želdinių teritorija būtų didesnė negu sodybos užstatymo teritorija. Buvo galima papildomą žemę aptverti. Šia apsaugos zona galėjo naudotis žemės sklypo prižiūrėtojas. Tvorai buvo keliamas reikalavimas ne aukštesnė nei 1,8 m., rūšis nesvarbi, bet turėjo būti laikomasi projekto. Nebuvo jokių norminių dokumentų, o buvo vyriausybės reikalų komiteto nuoroda rajono architektams pradėti galvoti apie parkų ir draustinių kūrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ieškovui G. V. nuosavybės teise priklausė 0,1501 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkiniu pastatu su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas G. V. 2020-07-16 dovanojimo sutartimi 0,1501 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkiniu pastatu su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). padovanojo savo vaikams ieškovams N. N. ir M. V..

Trečiasis asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija 2016-06-08 NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė 2016-06-06 raštą Nr. 1.7-172 „Dėl faktinių aplinkybių nustatymo“, kuriuo prašė atlikti sklypų (duomenys neskelbtini), ribų nustatymus ir išsiaiškinti galimus neteisėtus valstybinės žemės naudojimo atvejus pagal pateiktus preliminarius duomenis. 2016-08-16 atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ŽN-192-(14.12.78.), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo savininkas žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudoja ne pagal savo žemės sklypo ribą, tvora užtverta valstybinėje žemėje; vartai užrakinti, todėl patikrinti, koks valstybinės žemės plotas savavališkai užimtas ir kurie statiniai galimai pastatyti valstybinėje žemėje nepavyko. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2016-10-18 raštu Nr. 12SD-4840-(14.12.104.) „Dėl galimai padaryto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo“ informavo ieškovą G. V. apie padarytą nusižengimą ir įpareigojo iki 2016-12-01 geranoriškai atlaisvinti valstybinę žemę, pašalinant tvorą ir kitus statinius (pastatus, trinkeles, puošybos ar dekoro elementus ir kt.), esančius už žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos valstybinėje žemėje. 2017-01-16 NŽT Klaipėdos rajono skyriuje atliktas pakartotinis žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ŽN-19-(14.12.78.), kuriame nurodyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, nustatytas 2016-08-16 aktu Nr. 12ŽN-192-(14.12.78.), yra nepašalintas, t. y. tvora, vartai, trinkelės ir kiti statiniai, esantys valstybinėje žemėje už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos yra nepašalinti. Ieškovo G. V. atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir 2017-02-21 surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. NZTAN-87219147-17, ieškovui paskirta administracinė nuobauda – 144 Eur bauda už pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje. G. V. sumokėjo baudą.

Ieškovas G. V. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė 2017-06-30 prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2017-07-14 priėmė įsakymą Nr. 12FPĮ-132-(l4.12.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“, kurio atsisakė tenkinti ieškovo prašymą rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos ir siauros juostos sąvokos, kadangi nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar išnuomotų žemės sklypų ir esamų gatvių. NŽT 2017-10-02 sprendimu Nr. 1SS-2446-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“ atsisakė tenkinti ieškovo skundą ir panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017-07-14 įsakymą Nr. 12FPĮ-132-(l4.12.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“. Regionų apygardos administracinis teismas 2018-02-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-284-342/2018 netenkino ieškovo G. V. skundo dėl administracinių aktų - NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017-07-14 įsakymo Nr. 12FPĮ-132-(l4.12.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir NŽT 2017-10-02 sprendimo Nr. 1SS-2446-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“ – panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-01-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1491-525/2019 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-02-12 sprendimą paliko nepakeistą. Minėtuose sprendimuose teismai nustatė, jog ieškovui G. V. nuosavybės teise priklauso kitos paskirties (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) žemės sklypas: 0,1500 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prie šio žemės sklypo pietinės ribos yra laisvas valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis valstybinės žemės plotas šiaurinėje dalyje ribojasi su G. V. priklausančiu žemės sklypu, rytinėje ir vakarinėje pusėse teritorija ribojasi su valstybei priklausančia žeme (nesuformuoti laisvos valstybinės žemės plotai), o pietinėje pusėje su valstybinės žemės sklypu. Be to, teismai nustatė, jog G. V. yra savavališkai užėmęs ne tik prašomą prijungti valstybinės žemės sklypą, bet ir G. V. priklausančio žemės sklypo bei ginčo žemės sklypo vakarinėje dalyje esančią valstybei priklausančią žemę (nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą), t. y. tvora užtvertas G. V. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su 0,3331 ha valstybinės žemės. G. V. yra sumokėjęs baudą, tačiau nėra pašalinęs administracinio nusižengimo pasekmių ir neteisėtos veikos (tvora, vartai, trinkelės, kiti statiniai, esantys valstybinėje žemėje už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, nėra pašalinti).

NŽT Klaipėdos rajono skyrius atliko pakartotinius žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimus ir surašė 2018-10-15 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-431-(14.12.73.) bei 2019-02-15 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-10-(14.12.73.), kuriais nustatyta, kad ieškovas G. V. užėmė ir naudoja valstybinę žemę, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2019-02-20 raštu Nr. 12SD-699-(14.12.137E.) „Dėl privalomojo nurodymo pagal bendradarbiavimo sutartį“ kreipėsi į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuriuo prašė pagal kompetenciją atlikti veiksmus dėl privalomojo nurodymo surašymo ieškovui G. V., siekiant, kad valstybinėje žemėje būtų pašalintas pažeidimas. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas, dalyvaujant ieškovui G. V., NŽT Klaipėdos rajono skyriaus atstovui ir Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovui, 2019-03-19 patikrino faktinę situaciją vietoje dėl galimai neteisėtai valstybinėje žemėje prie (duomenys neskelbtini), pastatytų statinių ir 2019-04-13 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-861(16.2), kuriame nurodyta, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje, praplečiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas pastatyta tvora, kurios aukštis nuo 1,90 m iki 2,40 m, ilgis - apie 200 m, ir kuri priskirtina II gr. nesudėtingosios kategorijos statiniams, kertant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribą, pietvakarinėje pusėje, pastatytas pastatas, pavėsinė, kurios ilgis - 3,95 m, plotis - 3,90 m, aukštis - 4,0 m, ir kuri priskirtina I gr. nesudėtingosios kategorijos statiniams, valstybinėje žemėje, praplečiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, pietinėje pusėje pastatytos 2 pavėsinės, priskirtinos I gr. nesudėtingosios kategorijos statiniams, valstybinėje žemėje, praplečiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, pietinėje pusėje pastatytas pastatas, kurio ilgis - 4,40 m, plotis - 3,20, aukštis - 3,60 m., ir kuris priskirtinas I gr. nesudėtingosios kategorijos statiniams, valstybinėje žemėje, praplečiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, vakarinėje pusėje pastatytas šuns voljeras, valstybinėje žemėje, praplečiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, betoninėmis trinkelėmis išgrįstos aikštelės, užimtas plotas - 0,0301 ha, inžinerinis statinys priskirtinas II gr. nesudėtingosios kategorijos statiniams, trinkelėmis užimtas plotas - 0,0084 ha, inžinerinis statinys priskirtinas I gr. nesudėtingosios kategorijos statiniams, trinkelėmis užimtas plotas - 0,0012 ha, inžinerinis statinys priskirtinas I gr. nesudėtingosios kategorijos statiniams.

Atsakovė 2019-04-11 surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-293(16.29), kuriuo ieškovui G. V. nurodyta: 1. nugriauti nuo 1,9 iki 2,4 m aukščio ir apie 200 m ilgio tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; 2. nugriauti 3,95 m ilgio, 3,90 m pločio ir 4,0 m aukščio pavėsinę, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; 3. nugriauti 3,22 m ilgio, 2,20 m pločio ir 4,21 m aukščio pavėsinę, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; 4. nugriauti 4,0 m ilgio, 3,22 m pločio ir 4.21 m aukščio pavėsinę, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; 5. nugriauti 4,40 m ilgio, 3,20 m pločio ir 3,6 m aukščio pastatą, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; 6. nugriauti 0,0301 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; 7. nugriauti 0,0084 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; 8. nugriauti 0,0012 ha ploto betoninėmis trinkelėmis grįstą aikštelę, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Terminas privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytas iki 2019-10-12. Privalomas nurodymas per nustatytą terminą įvykdytas nebuvo.

Iš antstolės G. Žutautės 2019-12-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir pateiktų nuotraukų matyti statiniai: pavėsinė, du mediniai statiniai, statiniai yra medine tvora aptvertoje teritorijoje.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas G. V. 2020-06-30 kreipėsi į NŽT su prašymu laikinai naudotis valstybinei žemei žemės ūkio veiklai vykdyti, kuriuo prašė leisti laikinai naudotis valstybine žeme 3082 kv. m., kuri ribojasi su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurioje yra pastatyti prašomi nugriauti statiniai. Trečiasis asmuo NŽT atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog toks ieškovo prašymas negali būti tenkinamas, nes ieškovo nurodomas žemės sklypas nėra įtrauktas į valstybinės žemės fondą, be to ši žemė gali būti suteikiama laikinai naudotis tik žemės ūkio veiklai ir negali būti vykdoma jokių statytinių statyba. NŽT 2020-09-03 pateikė atsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, kuriame nurodė, jog ieškovo G. V. pateiktoje schemoje pažymėtas pageidaujamas laikinai naudotis valstybinės žemės plotas nėra pažymėtas Girkalių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane. Paaiškino, jog laikinai suteiktuose naudotis valstybinės žemės sklypuose nėra numatyta galimybė statyti statinius ar tverti tvoras.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2019-04-11 privalomojo nurodymo Nr. PN-293 (16.29) ieškovui G. V. pašalinti pažeidimus pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 2 straipsnio 2 dalis numato, kad privalomasis nurodymas – tai atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Nagrinėjamu atveju atsakovė VTPSI ieškovui G. V. privalomąjį nurodymą surašė vadovaudamasi TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalimi, t. y. ieškovui G. V. privalomasis nurodymas buvo surašytas, kadangi ieškovas pastatė statinius valstybinėje žemėje, neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, todėl ieškovui, kaip statytojui ir statinių naudotojui, buvo surašytas privalomas nurodymas – iki 2019-10-12 nugriauti neteisėtai valstybinėje žemėje pastatytus statinius.

Ieškovas teigia, jog atsakovės surašytame privalomame nurodyme reikalaujamus nugriauti statinius pasistatė teisėtai ir jų griauti nėra jokio teisinio pagrindo, nes 1993 m. projekte buvo aiškiai parašyta, kad prie žemės sklypo yra priskiriama papildomai tvarkoma teritorija, kurioje numatyta tvora, laikinieji statiniai, želdiniai, privažiavimo takai, priskirta žemės teritorija naudojasi teisėtai, nes ji priskirta pagal projektą, statinių statyba nepažeidė jokių tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų, viskas pastatyta pagal projektą. Su tokiais ieškovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1993-10-19 tarp ieškovo ir A. K. sudaryta privataus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Šios sutarties pagrindu ieškovas įgijo 15 arų žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi ieškovas įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas, ūkinės veiklos apribojimus, servitutus ir kitus įsipareigojimus, bei laikytis žemės sklypo naudojimo individualiai statybai sutartyje numatytų sąlygų. Iš byloje pateikto 1993 m. genplano matyti, kad taškais ABCDE pažymėtas ieškovų N. N. ir M. V., kuriems ieškovas G. V. šios bylos nagrinėjimo metu padovanojo, nuosavybės teise valdomas 15 arų žemės plotas. Taškais BAEFGH pažymėtas papildomai tvarkomas plotas, paskirtis želdinių sodinimas.

Byloje nėra ginčo, jog ieškovo G. V. pastatyti ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje, tačiau kilo ginčo kokiu pagrindu ieškovas G. V. naudojasi valstybine žeme ir ar ieškovo statyba valstybei priklausančiame žemės sklype yra teisėta.

Teismas nurodo, jog naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

Asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2013).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Civiliniai santykiai reguliuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir kitais principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis).

Žemės sklypo savininko sutikimas arba susitarimas su statytoju dėl žemės sklypo suteikimo yra sandoris, kurio turinys – konkrečių teisių naudotis žeme apibrėžtomis sąlygomis (žemės sklypo vieta, plotas, suteikimo naudotis terminas, atlyginimas už naudojimąsi, kitos sąlygos) suteikimas statytojui. Suteikiamos statytojui teisės suvaržo žemės savininko teises, suteiktos teisės į žemę įstatyme numatytais atvejais turi būti įregistruotos viešame registre. Tokį susitarimą gali sudaryti valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios institucijos atstovas, turintis atitinkamus įgaliojimus.

Ieškovai nurodo, jog A. K. papildomą žemės sklypo plotą 1992-1993 metais skyrė Kretingalės apylinkės taryba, genplanu buvo suteiktas plotas naudotis šiuo žemės sklypu, jį prižiūrėti bei apsitverti, o pagal projektavimo ir statinių pastatymo metu galiojusius teisės aktus ginčo statiniai galėjo būti statomi, papildomai skirtame žemės sklype, nes savivaldybė patvirtino projektą. Teismas su tokiais ieškovų argumentais neturi pagrindo sutikti.

Ieškovai teigia, jog A. K. papildomą žemės sklypo plotą, kuriame pastatyti reikalaujami nugriauti statiniai, 1992-1993 metais skyrė Kretingalės apylinkės taryba, tačiau tai patvirtinančių duomenų ieškovai nepateikė. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. S. bei Z. K. parodė, jog buvo skirti žemės sklypai gyvenamajai statybai bei palikti žali plotai, kurie buvo skirti gyventojams prižiūrėti bei juos apsitverti, tačiau tokiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo remtis, nes jie prieštarauja byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumai bei trečiųjų asmenų paaiškinimams. Bylos duomenys patvirtina, jog Klaipėdos rajono valdyba 1993-12-31 potvarkiu Nr. 575 patvirtino Karklės gyvenvietės plėtimo projektą. Projekte pažymėtas ieškovams priklausantis žemės sklypas Nr. 30 bei aplink žemės sklypus žaliosios zonos, tai, jog aplink ieškovams priklausantį žemės sklypą esanti žalia zona būtų priskirta konkrečiam žemės sklypui, nėra nurodyta. Trečiojo asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovas nurodė, jog viso kvartalo detaliajame plane yra numatytos žaliosios zonos, t. y. jos turėtų tarnauti viso kvartalo bendram interesui, įrengiant želdinius.

Byloje nėra ginčo, jog ieškovų žemės sklypas ribojasi su valstybei priklausančia žeme ir ginčo statiniai pastatyti valstybinė žemėje. Nors ieškovas teigia, jog jam papildomas žemės sklypas buvo skirtas Kretingalės apylinkės tarybos ir Klaipėdos rajono valdybos vyriausioji architektė patvirtino genplaną, tačiau byloje įrodymų patvirtinančių, jog Kretingalės apylinkės tarybą skyrė žemės sklypą nėra. Tai, jog architektė parengė genplaną, kuriame buvo pažymėtas papildomas žemės sklypas, skirtas želdinių sodinimui, nesudaro pagrindo teigti, kad, buvo priimtas sprendimas ar sudarytas sandoris dėl šio žemės sklypo perdavimo naudotis ir valdyti A. K., kuri pardavusi 15 arų žemės sklypą ieškovui G. V., taip pat perdavė naudotis ir valstybei priklausantį nesuformuotą žemės plotą. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad valstybinė žemė, kurioje pastatyti ginčo statiniai bei kuri aptverta tvora, yra ieškovo G. V. privatizuota ar ja naudojama kitu teisiniu pagrindu. Taigi byloje nėra duomenų, jog 1993 ir 1995 metų genplanuose prie ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pažymėtas žemės plotas būtų teisėtai skirtas ir perduotas naudotis A. K., o vėliau ieškovui G. V.. Priešingai ieškovo konkliudentiniai veiksmai, prašymas NŽT rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kreipimasis į NŽT dėl leidimo laikinai naudotis žemės sklypu, teismo posėdžio metu ieškovo teikti paaiškinimai, jog siekia įteisinti žemės sklypo naudojimą, rodo, jog ieškovas suprato ir žinojo, jog valstybei priklausantį nesuformuoto žemės plotą naudojo ir šiuo metu naudoja be jokio teisinio pagrindo.

Taigi byloje nenustatyta, kad būtų priimti atitinkamų institucijų sprendimai bei sudaryti sandoriai dėl valstybinės žemės suteikimo ieškovui G. V.. Pabrėžtina ir tai, jog Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmų 2018-02-12 įsiteisėjusiu sprendimu, kuris turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamo byloje, nustatyta, jog G. V. yra savavališkai užėmęs ne tik prašomą prijungti valstybinės žemės sklypą, bet ir G. V. priklausančio žemės sklypo bei ginčo žemės sklypo vakarinėje dalyje esančią valstybei priklausančią žemę (nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą), t. y. tvora užtvertas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su 0,3331 ha valstybinės žemės (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, jog žemės sklypas, kuriame pastatyti ginčo statiniai yra valstybei priklausanti teritorija ir ja ieškovas G. V. naudojasi ir valdo be teisėto pagrindo.

Byloje nustatyta, kad privalomame nurodyme Nr. PN-293 (16.29) numatyti ir reikalaujami nugriauti statiniai yra pasatyti ieškovo G. V. valstybei priklausančioje žemėje (nesuformuotoje laisvos valstybinės žemės plote). Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimu dėl regioninių parkų ir draustinių steigimo Nr. I-2913 Pajūrio regioninis parkas įtrauktas į valstybės saugomą teritoriją. Ieškovo pastatyti statiniai yra saugomoje teritorijoje – Pajūrio regioniniame parke.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 1993 m. projekte buvo aiškiai parašyta, kad prie žemės sklypo priskirtoje papildomai tvarkomoje teritorijoje numatyta tvora, laikinieji statiniai, želdiniai, privažiavimo takai ir šių statinių statyba nepažeidė jokių tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų, viskas pastatyta pagal projektą: priskirtą tvarkomą teritoriją aptvėrė tvora, kad būtų galima tvarkyti, tvora inventorizuota 1999 m., o pastatyta 1996 – 1997 m., pavėsinę pastatė landšafto papuošimui, ji yra be pamatų, laikinas statinys, pastatyta 1996 – 1997 m., yra pažymėta 1999 m. inventorinėje byloje. Su tokiais ieškovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog 1993 m. birželio mėnesį buvusiai savininkei A. K. suprojektuota architektūrinė planavimo užduotis gyvenamojo namo ir jo priklausinių tame tarpe ir pavėsinės statyboms. Šį projektą ieškovas perėmė vadovaudamasis 1993-10-19 tarp ieškovo ir A. K. sudaryta privataus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi.

Statybos patikrinimo metu faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte FAK-861 (16.2) užfiksuoti statiniai – II grupės nesudėtingas statinys – tvora, kurios aukštis nuo 1,9 m iki 2,4 m, o ilgis 200 m ir pietvakarinėje pusėje, kertant žemės sklypo ribą, pastatytas I grupės nesudėtingas statinys – pavėsinė, kurios ilgis 3,95 m, plotis 3,90 m, aukštis 4 m, kurios dalis yra valstybinėje žemėje.

Ieškovas nesutinka, kad pavėsinė, kurios ilgis 3,95 m, plotis 3,90 m, aukštis 4 m turi būti nugriauta. Nurodo, kad ši pavėsinė tik iš dalies kerta privataus sklypo ribą. Ji buvo suprojektuota pradiniame 1993 m. namų valdos projekte, genplane pažymėta Nr. 4, iš kurio matosi, kad pavėsinė suprojektuota prie pat valstybei priklausančio sklypo ribų. Pažymėjo, kad tuo metu sklypų rengimas nebuvo teisiškai reglamentuotas, juolab planai nebuvo rengiami x/y koordinačių sistemoje. Tik vėliau parengus tikslesnį ieškovo sklypo planą paaiškėjo, kad dalis pavėsinės išeina už sklypo ribų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1993 m. namų valdos projekte yra aiškiai nurodytos ieškovui priklausančio sklypo ribos. Jo sklypo ribose buvo suderinta gyvenamojo namo bei jų priklausinių, įskaitant ir pavėsinės, statyba. Šiuo atveju teismas pritaria, atsakovės išdėstytai pozicijai, kad statytojo pareiga yra atsakingai įvertinti statomo statinio vietą. Aplinkybė, kad pavėsinės statymo metu nebuvo rengiami planai x/y koordinačių sistemoje savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pavėsinė pastatyta teisėtai, pagal 1993 m. suderintą namų valdos projektą. Kita vertus, ieškovo žemės sklypo 15 arų kadastriniai matavimai padaryti 1993-12-11, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad koordinačių sistemos pasikeitimas turėjo lemiamos įtakos jo žemės sklypo plotui, nauji kadastriniai žemės sklypo matavimai nėra atlikti. Bylos duomenys patvirtina, kad pavėsinė pastatyta nesilaikant ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų, kas iš esmės lemia aplinkybę, jog nebuvo laikomasi namų valdos projekto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad pavėsinės dalis, kuri yra valstybinėje žemėje, nepatenka į 1993 m. suderintą namų valdos projektą, jai taikytinos teisės normos, galiojusios jos statymo metu. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad pavėsinė pastatyta 1999 m.

Ieškovas taip pat nurodo, kad tvorą jis įrengė pagal patvirtintą ir suderintą tvoros projektą. Teismas su tokiu ieškovo argumentu neturi pagrindo sutikti. Iš ieškovo pateiktos projekto ištraukos matyti, kad bendras tvoros ilgis yra numatytas 58,8 m. Duomenų, kad ieškovui suteikta teisė tvorą statyti valstybinėje žemėje byloje nėra. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-861 (16.2) nustatyta, kad ieškovas praplečiant sklypo (duomenys neskelbtini) ribas pastatė tvorą, kurios aukštis nuo 1,90 m iki 2,40 m, ilgis apie 200 m. Akivaizdu, kad projekte numatytas tvoros ilgis ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu užfiksuotas tvoros ilgis kardinaliai skiriasi, todėl akivaizdu, kad tvora pastatyta nesilaikant projekto reikalavimų. Šiuo atveju teismas nevertina ir nepasisako dėl statybinių medžiagų, naudotų tvoros statybai. Ir nors teisme apklausti liudytojai teigė, jog ieškovas turėjo teisę aptverti genplanuose nurodytą papildomą žemės plotą, tačiau šie liudytojų parodymai nepagrįstai jokiais objektyviai duomenimis ir prieštarauja teismui pateiktų rašytinių įrodymų visumai, todėl teismas tokius liudytojų parodymus atmeta ir jais nesivadovauja. Įvertinus tai, jog byloje nepateikti duomenys, kad tvoros projektas išduotas ir valstybinės žemės aptvėrimui, teismas laiko nepagrįstu ieškovo argumentą, kad tvora įrengta pagal patvirtintą projektą. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad tvora pastatyta 1999 m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad statybos patikrinimo metu, faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-861 (16.2), fiksuoti du I grupės nesudėtingosios kategorijos statiniai – pavėsinės, kurių matmenys: ilgis 3,22 m, plotis 2,20 m, aukštis – 4,21 m, ir ilgis 4,0 m, plotis 3,22 m, aukštis – 4,21 m, kurių statinio matmenų vertinimo koeficientai yra K = 528 ir K = 961. Šių statinių statybos metai fiksuoti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-861 (16.2) – 2005-2006 m. Ieškovas nesutinka su akte nurodyta statinių pastatymo data, argumentuodamas tuo, kad minėti statiniai pastatyti 1999 m., ir šias aplinkybes patvirtina, nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Tuo tarpu atsakovė į bylą pateikė oficialaus tinklalapio Geoportal.lt vaizdinės erdvės fotonuotraukas, kurios fiksuotos pagal ieškovams priklausančio žemės sklypo koordinates. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pagal ieškovams priklausančio žemės sklypo koordinates, laikotarpiu nuo 1995-1999 m. minėtos pavėsinės nėra fiksuojamos, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2005-2006 m. matomos pastatytos pavėsinės ir jų vieta.

Iš nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2003-07-18 įregistruotos dvi stoginės. Jų statybos data nurodyta 1999 m. Pažymėtina, kad įrašas apie statinius atliktas 2003 m., todėl akivaizdu, kad statiniai pastatyti ankščiau nei 2005 - 2006 m., todėl šiuo atveju teismas laiko, kad minėtų statinių statybos metai, numatyti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-861 (16.2) yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje rašytiniais įrodymais pagrįsta minėtų statinių statyba 1999 m. teismas atmeta atsakovės argumentus, kad sprendžiant klausimą dėl minėtų statinių statybos turi būti vadovaujamasi 2005-2006 m. galiojusiais teisės aktais.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes teismas ieškovo argumentus, kad statybos metais negaliojo Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, bei toliau minimi teisės aktai, atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad ankščiau paminėti statiniai, pastatyti valstybinėje žemėje nėra suderinti su valstybinėmis institucijomis, jie arba jų dalys nebuvo įtrauktos nei į 1993 m. statybos planavimo užduotį nei į 1995 m. architektūrinę planavimo užduotį, todėl jiems nėra taikomas 1993 m. galiojęs teisinis reglamentavimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad statinių statyba užfiksuota 1999 m., todėl aktualus teisinis reglamentavimas yra galiojęs 1999 m.

Nuo 1996-09-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau - SĮ). Statybos leidimų išdavimo tvarką, 1999 m. vykdomai statybai, galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997-02-10 įsakymu Nr. 20 (aktuali akto redakcija 1997-06-28 – 1999-10-08).

Reglamento STR 1.07.01:1997 1.3. punkte buvo numatyta, kad pagalbiniai statiniai (darbai), kuriuos statyti (atlikti) arba nugriauti nereikia leidimų, ir reikalavimai, kurių reikia laikytis juos statant arba griaunant, yra nurodyti šio reglamento A priede. A priedo 3.2. punkte buvo nurodyta, kad be statybos leidimo galėjo būti statomi vieno aukšto ūkio pastatai iki 50 m² užstatyto ploto, šiltnamiai, žiemos sodai ir kiti gyvenamojo namo priklausiniai kaimo sodybose, su sąlyga, kad statinys bus statomas suderintame sklypo plane numatytoje vietoje. 4.8. – 4.9. punktuose buvo numatyta, kad be statybos leidimo galėjo būti statomos ažūrinės tvoros be cokolių (vielos, virbalų, tašelių ir pan.) žemės ir miškų ūkio paskirties plotuose; ažūrinės tvoros iki 1,5 m aukščio nuo žemės paviršiaus kitos paskirties žemės sklypuose. Minėto A priedo 9.2. punkte buvo numatyta, kad leidimo nereikia mūrinėms, gelžbetoninėms ir metalinėms tvoroms iki 1,5 m aukščio su pamatais arba cokoliais, tačiau būtina turėti projektą, suderintą su savivaldybės vyr. architektu. Minėtame A priede nurodyta, kad statant (atliekant) arba griaunant sąraše (A priedas) išvardytus statinius (darbus), būtina: 1. Statytojui turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje. 2. Sodybų gyvenamųjų namų ir sodų namelių priklausiniai, žiemos sodai, šiltnamiai su pamatais ir karkasu gali būti statomi tiktai turint savivaldybės vyriausiojo architekto suderintą sklypo planą, kuriame nurodyta šių statinių vieta ir gabaritai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (redakcija nuo 1999-10-09 – 2000-02-04). Minėto reglamento 2 straipsnis numatė, kad leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. 3 straipsnyje buvo numatyta, kad pagalbiniai statiniai (darbai), kuriuos statyti (atlikti) arba nugriauti nereikia leidimų, ir reikalavimai, kurių reikia laikytis juos statant arba griaunant, yra nurodyti šio reglamento A priede. A priedo 3.2 punkte numatyta, kad leidimas nereikalingas vieno aukšto ūkio pastatui iki 50 m² užstatyto ploto, šiltnamiams, atskirai stovintiems žiemos sodams ir kitiems gyvenamojo namo priklausiniams kaimo sodybose (gyvenamojo namo priestatas nėra jo priklausinys), su sąlyga, kad statinys bus statomas suderintame sklypo plane numatytoje vietoje. 4.8. ir 4.9. punktuose - ažūrinės tvoros be cokolių (vielos, virbalų, tašelių ir pan.) žemės ir miškų ūkio paskirties plotuose; ažūrinės tvoros iki 1,5 m aukščio nuo žemės paviršiaus kitos paskirties žemės sklypuose. Minėto A priedo 9.2. punkte buvo numatyta, kad leidimo nereikia mūrinėms, gelžbetoninėms ir metalinėms tvoroms iki 1,5 m aukščio su pamatais arba cokoliais. Minėtame A priede nurodyta, kad statant (atliekant) arba griaunant sąraše (A priedas) išvardytus statinius (darbus), būtina: 1. Statytojui turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje. Kaimo sodybų ūkio pastatai bei sodų namų priklausiniai, pripučiami statiniai gali būti statomi tiktai turint savivaldybės vyriausiojo architekto suderintą sklypo planą, kuriame nurodyta šių statinių vieta ir gabaritai.

SĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose (įstatymo redakcija 1996-09-01 – 1997-07-09, 1997-07-09 – 2000-09-15) buvo numatyta, kad statytojo teisė realizuojama, kai 1) turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; 2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas.

Pažymėtina, statinių pastatymo metu, aukščiau minėti teisės aktai nenumatė pareigos gauti statybos leidimus, tačiau egzistavo pareiga turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statiniai statomi ieškovo teisėtai naudojamame žemės sklype arba jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Šiuo atveju ginčo statiniai buvo pastatyti valstybinės žemės plote, ieškovas nepateikė duomenų, jog jis žemės sklypo plotą, kuris priklauso valstybei nuosavybės teise, naudojasi teisėtai, ieškovo pateiktas genplanas nėra individualus administracinis aktas, kurio pagrindu ieškovui būtų suteikta teisė naudotis šiuo žemės sklypu, ieškovas taip pat nepateikė civilinio sandorio, kurio pagrindu ieškovui būtų suteiktas žemės sklypas. Regionų apygardos teismo 2018-02-12 sprendimu buvo nustatyta, jog ieškovas savavališkai užėmęs valstybei priklausantį nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovui buvo išduotas rašytinis sutikimas statyti aukščiau paminėtą tvorą bei pavėsines valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype. Be to 1995 m. ūkinio pastato genplane, kitais taškais DEFGHI pažymėtame papildomai tvarkomame teritorijos plote, taip pat nebuvo numatyta jokių statinių statyba. Taigi duomenų, kad ieškovui žemės sklypas būtų suteiktas teisėtai laikinai naudotis, privatizuotas byloje taip pat nėra, ieškovas nepateikė ir žemės sklypo savininko sutikimas dėl ginčo statinių statybos, priešingai NŽT nurodė ne tik, jog ieškovui valstybei priklausantis žemės sklypas nėra suteiktas naudotis bei valdyti, bet ir nebus suteiktas, be to šitame žemės sklype statybos negalimos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad statybos patikrinimo metu, faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-861 (16.2), fiksuoti statiniai – II grupės nesudėtingas statinys – betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios plotas 0,0301 ha; I grupės nesudėtingas statinys – betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios plotas 0,0084 ha; I grupės nesudėtingas statinys – betoninėmis trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios plotas 0,00112 ha. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 55/30621 duomenimis minėti statiniai fiksuoti 2003 m.

Ieškovas nurodo, kad pagal 1995-06-15 planavimo užduotį buvo parengtas ūkinio pastato projektas. Ūkinio pastato genplane taip pat pažymėtas papildomai tvarkomas plotas, o mašinų parkavimas numatytas būtent papildomai priskirtame plote. Liudytoja J. K. nurodė, jog buvo numatytas privažiavimo kelias ir parkavimo vieta. Iš 1995 m. ūkinio pastato genplano matyti, kad taškais DEFGHJ pažymėtas papildomai tvarkomas plotas. Nors plane numatytos mašinų parkavimo vietos, tačiau ji numatyta, ne DEFGHI teritorijoje, bet už šios teritorijos ribų. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, jog nors genpalne buvo numatyta automobilių parkavimo vieta, tačiau antspaudas patvirtina, kas konkrečiai yra derinama, o būtent 1995-06-15 suderinta tik ūkinio pastato ir šiltnamio statyba, o ne automobilių aikštelės statyba, be to ūkinis pastatas ir šiltnamis buvo pastatyti ieškovų nuosavybės teise priklausančiame 15 a. žemės sklype. Taigi duomenų, kad būtų patvirtinta brėžinyje numatyta automobilių stovėjimo vieta ir privažiavimas, kurie galėtų būti išgrįsti betoninėmis trinkelėmis bei leista jų statyba valstybei priklausančiame žemės sklype, byloje nėra.

SĮ (redakcija nuo 2003-01-01 iki 2003-12-30) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. 2. Ši teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. 3 straipsnyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Tuo metu galiojo statybos leidimo išdavimo tvarką reglamentavęs Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218. Minėtas reglamentas įsigaliojo 2002-06-06. Jo 5 punkte buvo nurodyta, jog nesudėtingi statiniai, kuriems statyti arba griauti statybos leidimas nereikalingas, taip pat reikalavimai, kurių reikia laikytis juos statant arba griaunant, yra išvardyti statybos techniniame reglamente STR „Nesudėtingi (tarp jų – laikini) statiniai“. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų – laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (redakcija nuo 2002-08-15 iki 2004-06-03), 15 punktas numatė, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, esamiems ar numatomiems statyti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje arba saugomoje teritorijoje, taikomos II grupės nesudėtingiems statiniams nustatytos Statybos įstatymo išimtys, išskyrus nurodytas 14.3 punkte. Statybos leidimą I ir II grupės statiniams išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) be statinio patikrinimo Nuolatinėje statybos komisijoje, raštu pritarus minėtos komisijos nariui – už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos atstovui (statiniams nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos teritorijoje) ar komisijos nariui – saugomos teritorijos administracijos, o kai jos nėra, – Aplinkos apsaugos regiono departamento atstovui (statiniams saugomoje teritorijoje). Reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų – laikini) statiniai“ 14 punkte buvo numatyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams taikomos šios Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys: 14.1. statinio projektavimo sąlygų sąvadas [4.1], [4.18] privalomas tik tuo atveju, kai statybos sklypo inžineriniai tinklai ar nesudėtingų statinių inžinerinės sistemos prijungiamos prie už sklypo ribų esančių komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų bei statybos sklypo susisiekimo komunikacijos prijungiamos prie viešojo naudojimo kelių (gatvių); 14.2. rengiamas sumažintos sudėties projektas – projekto schema [4.14]; 14.4. neprivaloma statinio projekto vykdymo priežiūra, išskyrus nesudėtingą statinį, statomą saugomoje teritorijoje [4.1], [4.21];14.5. statinio statybos techninės priežiūros privalomumas nurodytas priede (pastaboje).

Pažymėtina, jog šis ginčo statinys pastatytas saugomoje teritorijoje – Pajūrio regioniniame parke. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog betoninėmis trinkelėmis grįstoms aikštelėms, kurios fiksuotos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-861 (16.2) 2003 m. buvo reikalingas statybos leidimas, kadangi minėtos aikštelės buvo statomos saugomojoje teritorijoje – Pajūrio regioniniame parke. Duomenų, kad minėtas leidimas būtų gautas byloje nėra. Be to, byloje nustatyta, jog ieškovas šį žemės sklypą valdo bei naudoja be jokio teisinio pagrindo ir nėra gautas žemės sklypo savininko – valstybės sutikimas dėl šio statinio statybos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad statybos patikrinimo metu, faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-861 (16.2), fiksuotas pastatas, kurio ilgis 4,40 m, plotis – 3,20 m, aukštis – 3,60 m. Pastatas priskirtas I grupės nesudėtingosios kategorijos statiniams. Šio statinio statybos metai fiksuoti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-861 (16.2) – 2009-2010 m. Ieškovas nesutinka su akte nurodyta statinio pastatymo data, argumentuodamas tuo, kad minėtas statinys, kaip ir visi kiti, pastatytas 1999 m. Kaip jau buvo minėta ir aukščiau, atsakovė į bylą pateikė oficialaus tinklalapio Geoportal.lt vaizdinės erdvės fotonuotraukas, kurios fiksuotos pagal ieškovams priklausančio žemės sklypo koordinates. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pagal ieškovo priklausančio žemės sklypo koordinates, laikotarpiais 1995-1999 m. ir 2005-2006 minėtas statinys nėra fiksuotas, tuo tarpu laikotarpiu 2009-2010 m. matomas pastatytas minėtas statinys ir jo vieta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad minėtas statinys būtų pastatytas 1999 m., kaip teigia ieškovas, teismas laiko, kad labiau tikėtinas minėto pastato statymo laikotarpis yra 2009-2010 m. Pažymėtina, kad šių duomenų ieškovas nepaneigė, priešingai nei ankstesnė pavėsinė ir stoginės, minimas pastatas nėra nurodytas kadastrinių matavimų byloje, todėl ieškovo teiginys, kad statinys pastatytas 1999 m. laikytinas tik deklaratyviu teiginiu, nepagrįstu, jokiais rašytiniais įrodymais.

Minėtis statinio statybos metu galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu (akto redakcija nuo 2027-08-04 iki 2010-09-30). Reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų – laikini) statiniai“ 12.2.1 punkte buvo numatyta, kad nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje turėjo būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina įstatyme numatyti valstybės tarnautojai. To paties reglamento 12.2.2. punkte numatyta, kad nesudėtingiems statiniams nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingi raštiški valstybės tarnautojų, išvardytų 12.2.1 papunktyje, pritarimai. Minėto reglamento 13 punkte numatyta, kad Reglamento 12 punkto nuostatos taikomos naujo statinio statybos, esamo rekonstravimo bei kapitalinio remonto, taip pat griovimo atvejais. Šio Reglamento 1 priedo Bendrose pastabos 1 ir 2 lentelėms 1 punkte buvo imperatyviai numatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems ne nuosavoje žemėje, taip pat I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II ,,grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, be to, reikalingas žemės savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. 3 punkte buvo numatyta, kad 1 ir 2 lentelėse nurodyti nesudėtingi statiniai (išskyrus statinius vandens telkinio akvatorijoje) gali būti statomi tik tuose žemės sklypuose, kurių žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas tai leidžia ir kuriuos statytojas valdo nuosavybės ar kita valdymo ir naudojimo teise.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas aptariamą statinį statė valstybinėje žemėje. Duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo suteikta teisė minėtą statinį statyti į bylą nepateikė. Taigi ginčijamas statinys pastatytas neturint žemės sklypo savininko valstybės raštiško sutikimo.

Vadovaujantis statinių statymo saugomoje teritorijoje metu galiojančiais teisės aktais, nustatyta, kad ieškovas į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad turėjo valstybinės žemės patikėtinio sutikimą statyti ginčo statinius valstybinėje žemėje. Kaip jau buvo paminėta 1993 m. genplane pažymėtas papildomai tvarkomos teritorijos plotas buvo nurodomas išimtinai želdiniams sodinti ir juos puoselėti. Minėtame plane nurodyta ir želdinių eksplikacija, tokių kaip maumedis, dygioji eglė, raudonlapis klevas, liepa, paprastasis beržas, ąžuolas, kalnapušė, dekoratyviniai krūmai, vaismedžiai, vaiskrūmiai. Teismas iš minėto plano nenustatė, kad ieškovui būtų suteikta teisė, kaip ieškovas nurodo, jam priskirtoje teritorijoje statyti tvorą, laikinuosius statinius, privažiavimo takus. Iš 1995 metų genplano, vertikalinio išplanavimo matyti, kad šis planas buvo rengiamas dėl ūkio pastato Karklėje, genplane žymimoje taškais DEFGHI pažymėta papildomai teritorijos plote, taip pat nebuvo numatyta jokių statinių statyba.

Teismas nurodo, jog ieškovas, statydamas statinį kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir formuodamas savo lūkesčius įgyti į tą statinį nuosavybės teises, būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo išsiaiškinti, kokias teises jis įgis tokioje žemėje pastatęs statinį. Ieškovas turėjo įsitikinti, ar turi reikiamas teises į žemę, kurioje yra toks daiktas, kokia tų teisių apimtis. Statytojas, prieš statydamas statinį kitam asmeniui priklausančioje žemėje, privalo susitarti dėl žemės naudojimo statiniams statyti su jos savininku ne tik dėl to, kad to reikalauja Statybos įstatymo ir kitos viešosios teisės normos. To reikalauja ir civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos, įpareigojančios įgyvendinant savo teises nepažeisti kitų asmenų teisių, įskaitant nuosavybės teisę (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys).

Įvykdyti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardytas sąlygas ir turėti dokumentus, leidžiančius asmeniui įgyvendinti statytojo teisę, visų pirma yra asmens, siekiančio tokios teisės, interesas, nes nurodytų sąlygų tinkamas įvykdymas užtikrina būsimų statybos darbų suderinimą su visais suinteresuotais asmenimis ir sudaro prielaidas statytojui įgyvendinant savo teises ateityje nepažeisti kitų asmenų teisių, nesukelti ginčų ir nepatirti nuostolių dėl kitų asmenų teisių pažeidimo, t. y. įstatymo laikymasis, be kita ko, užtikrina teisinį apibrėžtumą. Šie viešosios teisės reikalavimai, be kita ko, yra skirti ir žemės savininko teisių ir teisėtų interesų apsaugai, kartu – statytojo lūkesčių teisiniam apibrėžtumui užtikrinti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas G. V., žinodamas savo žemės sklypo ribas, užėmė didelę valstybinio žemės sklypo dalį, aptverdamas šį žemės plotą tvora, statydamas statinius bei išgrįsdamas aikštelę trinkelėmis, neturint tam kompetentingų institucijų leidimo, žemės sklypo savininko sutikimo bei nesilaikant statybos metu galiojusių teisės aktų. Kadangi ginčo statiniai yra pastatyti ne ant ieškovui G. V. priklausančios žemės, o ant valstybės nuosavybe esančio nesuformuoto žemės sklypo, o ieškovų bei liudytojų nurodytos aplinkybės, jog genplanu buvo suteiktas žemės sklypas bei leista jame statyti ginčo statinius, nėra patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais ir tai nesudaro pagrindo vertinti ieškovo atliktą statybą teisėtą ar nepažeidžiančia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi ieškovas, neturėjo teisinio pagrindo atlikti statybos darbus, neturėdamas žemės sklypo savininko – valstybės sutikimo ar kitu pagrindu nevaldydamas ir nenaudodamas žemės sklypo. Statinių statybos laikotarpiu visuomet egzistavo reikalavimas statytojui turėti teisinį pagrindą atlikti statybos darbus žemės sklype.

Ieškovas G. V. privalomajame nurodyme nurodytus statinius statė valstybinėje žemėje, neturint nuosavybės ar kitos teisėtu pagrindu atsiradusios valdymo ir naudojimo teisės į šią žemę. Ieškovas, būdamas ginčo statinių statytojas, atlikdamas statybos darbus, neturėjo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo dėl statinių statybos, taigi statybos darbus atliko neteisėtai ir tokia statyba yra laikoma statyba, pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus.

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Ieškovas nurodo, kad bendras teisės principas yra toks jog įstatymas atgal negalioja. Pažymėjo, kad ginčijamame nurodyme pažymėtas vienintelio teisės akto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimas. Nurodo, kad minėto įstatymo pradinė redakcija įsigaliojo 1994-07-01, o jam papildomas valstybinės žemės plotas priskirtas dar 1993 m., o pradinė įstatymo redakcija punktų apskritai neturėjo. Šiame kontekste paminėtina, kad bendrasis teisės principas nėra pažeistas, kadangi statybos pažeidimai nustatyti, kai jau galiojo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos. Ieškovo pastatyti ir nurodymu Nr. PN-293 (16.29) reikalaujami nugriauti statiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, kadangi ieškovas statinius statė valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neturėdamas tam atitinkamų institucijų pritarimo ar leidimo, kuriuos buvo privaloma gauti statybos metu, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus.

Ieškovai N. N. ir M. V. teigia, jog atsakovės surašytas privalomas nurodymas yra neteisėtas, nes praleistas dešimties metų senaties terminas.

Teismas nurodo, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju į teismą su ieškiniu kreipėsi ieškovai, kurie ginčija atsakovės surašytą privalomąjį nurodymą. Ieškinys teisme gautas 2019-05-14, privalomas nurodymas priimtas 2019-04-11, taigi ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimus teisme nėra praleistas.

Kaip matyti nurodymas surašytas 2019-04-11, apie ieškovo G. V. neteisėtus veiksmus valstybė, kurią atstovauja NŽT sužinojo 2016-06-08, kai gavo iš Pajūrio regioninio parko direkcijos pranešimą dėl galimai neteisto valstybinės žemės naudojimo, 2016-08-16 buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir nustatyta, jog ieškovas G. V. savavališkai naudoja valstybinę žemę ir ieškovas buvo paragintas iki 2016-12-01 atlaisvinti valstybinę žemę, pašalinti statinius, tačiau ieškovas pažeidimų nepašalino ir NŽT 2018-10-15 patikrinimo akte konstatavo, jog ieškovas užėmė ir naudojasi valstybine žeme ir 2019-02-20 kreipėsi į atsakovę dėl privalomojo nurodymo surašymo ieškovui, atsakovė atlikusi patikrinimą 2019-01-11 surašė privalomą nurodymą pašalinti pažeidimus iki 2019-10-12, šio nurodymo ieškovas neįvykdė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė, sužinojusi apie valstybės nuosavybės teisių į žemę pažeidimą, teisėtai ir laiku surašė privalomąjį nurodymą ieškovui.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, jog nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo panaikinti 2019-04-11 privalomojo nurodymo Nr. PN-293 (16.29), kadangi jis yra teisėtas ir surašytas pagrįstai ir šių aplinkybių ieškovai nepaneigė. Esant paminėtų aplinkybių visumai, teismas laiko, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė bei tretieji asmenys į bylą neteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė