- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-465-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00013-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvai Respublikai, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentė
- Kategorijos
- 3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvai Respublikai, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentė, Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., Kauno apylinkės teismas, Kauno apygardos teismas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyba, Kauno apygardos prokuratūra, V. M., D. B., prokuroras V. R., teisėja G. J., teisėja R. P., teisėja Ž. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui elektroniniu paštu pateikė ieškinį (įvardindamas „ieškiniu po žodžio „(sovietas)“ pašalinimo“), kuriuo prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 4680 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi nustatė ieškovui V. J. septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytus ieškinio trūkumus ir sumokėti 150 Eur užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo, juridinio asmens kodas 302942160, specialiąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir pateikti teismui užstato sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
3. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį pateikė elektroniniu paštu, ieškinyje nurodyta, kad su ieškiniu teikiami 94 priedai – įvairaus pobūdžio ieškovo ar valstybinių įstaigų (institucijų) rengti dokumentai, raštai su priedais. Teismas pažymėjo, jog norėdamas realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus ir jų priedus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, ieškovas tai turi daryti pagal nustatytą tvarką, o ne elektroniniu paštu, nepaisant to, kad elektroniniu paštu siunčiami dokumentai pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – ieškovo pasirinkimu pateikti teismui tinkamai pasirašytą ieškinį su priedais – pateikiant (atsiunčiant paštu ar atnešant į teismą) popierinį dokumentą (su priedais), pasirašytą originaliu parašu, arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą dokumentą, teikiamą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (CPK 111 str. 2 d. 7 p., 175¹ str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3-4 p.).
4. Teismas nustatė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl neva neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teisėjų veiksmų, iš esmės nenurodo faktinių aplinkybių, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę. Teismo vertinimu, dalis ieškinio pagrindo (faktinių aplinkybių) išdėstyti itin painiai ir neaiškiai, o tai apsunkina atsakovo galimybę tinkamai atsikirsti į jam reiškiamus reikalavimus. Priėmus tokį ieškinį nagrinėjimui būtų apribota priešingos šalies galimybė tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, nes neaišku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo reikia atsikirsti.
5. Teismas nurodė, kad ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodomi teisėjai, prokurorai, FNTT pareigūnai. Visais atvejais dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo CK 6.272 straipsniuose numatytu pagrindu yra atsakinga valstybė, kuri atlygina asmenims padarytą žalą nepaisant žalą padariusių asmenų kaltės. Teismas nurodė, kad į civilinę bylą, kurioje vyksta ginčas dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės pareigūnas traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik tuo atveju, jei šioje civilinėje byloje pateikiami įrodymai ir vyksta ginčas ir dėl to, ar neteisėti pareigūno veiksmai buvo tyčiniai. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien deklaratyvių ieškovo teiginių apie pareigūnų tyčinius veiksmus nepakanka konstatuoti, kad byloje yra įrodinėjami pareigūnų tyčiniai veiksmai. Teismas pažymėjo, jog byloje neįrodinėjant ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų, teismo tyčios, bus sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų pašalinimo iš proceso.
6. Teismas nurodė, jog įvairaus pobūdžio struktūriniai ar teritoriniai juridinių asmenų padaliniai neturi civilinio procesinio veiksnumo ir negali būti laikomi savarankiškai dalyvaujančiais byloje asmenims, tačiau juridinis asmuo gali pavesti struktūriniam ar teritoriniam padaliniui atstovauti juridinio asmens interesus teisme.
7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog ieškovas sistemingai teikia įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šioje byloje ieškovas taip pat pateikė ieškinį, neatitinkantį įstatymo reikalavimų. Toks sisteminis ieškinių, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, teikimas, nepasirūpinant tinkamu atstovavimu, teismo vertinimu, yra nesuderinamas su sąžiningo elgesio standartais bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Asmuo, matydamas, jog negebės apginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų, privalo pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis), to nedarydamas, tačiau sistemingai teikdamas įstatymo reikalavimų neatitinkančius ieškinius, piktnaudžiauja įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą. Teismas konstatavo, jog ieškovo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Siekiant apsaugoti atsakovę (jos atstovus), trečiuosius asmenis nuo nereikalingų ar perteklinių bylinėjimosi išlaidų, nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant pradėto proceso operatyvumą, koncentruotą ir aiškų bylos išnagrinėjimą, teismas ieškovą įpareigojo įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 150,00 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas, teikdamas procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, juos pasirašė saugiu elektroniniu parašu, patvirtino savo tapatybę kitais būdais, todėl teisėtai nepasirinko užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.
8.2. Ieškinio pagrindas yra aiškus, ieškinys netrukdo tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymu, naudotis CPK numatytomis teisėmis.
8.3. Tyčinius pareigūnų veiksmus ieškovas įrodinės procese.
8.4. Ieškovo ieškinyje nėra įžeidžiančios retorikos, todėl ji gali tikėtis veiksmingos teisinės gynybos.
8.5. Nėra pagrindo manyti, jog ieškovas gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas laikosi įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Byloje nustatyta, jog ieškovas V. J. elektroniniu paštu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį (įvardindamas „ieškiniu po žodžio „(sovietas)“ pašalinimo“), kuriuo prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 4680 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 5500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad ieškovo pateiktas ieškinys su trūkumais, 2019 m. sausio 14 d. nutartimi nustatė ieškovui septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytus ieškinio trūkumus ir sumokėti 150 Eur užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą ir pateikti teismui užstato sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Ieškovas, nesutikdamas su teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
12. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnį ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo reikalavimu pateikti teismui tinkamai pasirašytą ieškinį su priedais – pateikiant (atsiunčiant paštu ar atnešant į teismą) popierinį dokumentą (su priedais), pasirašytą originaliu parašu, arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą dokumentą, teikiamą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Pasak apelianto, jis, teikdamas procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. elektroniniu paštu, juos pasirašė saugiu elektroniniu parašu, patvirtino savo tapatybę kitais būdais, todėl teisėtai nepasirinko užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
14. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai, tame tarpe ir ieškinys, teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).
16. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu (Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo praktika taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo reikalavimo pateikti tinkamai pasirašytą procesinį dokumentą teisingumą.
17. Nagrinėjamu atveju duomenys, esantys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, patvirtina, jog ieškovo ieškinys ir jo priedai nebuvo teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatytą tvarką, o buvo išsiųsti į Vilniaus miesto apylinkės teismo elektroninį paštą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinį su priedais teismui pateikė elektroniniu paštu, t. y. nesilaikydamas nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumas pašalinti – ieškovo pasirinkimu pateikti teismui tinkamai pasirašytą ieškinį su priedais – pateikiant (atsiunčiant paštu ar atnešant į teismą) popierinį dokumentą (su priedais), pasirašytą originaliu parašu, arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą dokumentą, teikiamą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (CPK 111 str. 2 d. 7 p., 175¹ str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3-4 p.).
18. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl neva neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teisėjų veiksmų, iš esmės nenurodo faktinių aplinkybių, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę; kad, dalis ieškinio pagrindo (faktinių aplinkybių) išdėstyti itin painiai ir neaiškiai, o tai apsunkina atsakovo galimybę tinkamai atsikirsti į jam reiškiamus reikalavimus. Apeliantas nurodo, kad ieškinio pagrindas yra aiškus, ieškinys netrukdo tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymu, naudotis CPK numatytomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.
19. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).
21. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas, be kita ko, kiekvienu atveju patikrina, ar pakankamai aiškūs ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas atsakovui (atsakovams) reiškiamas reikalavimas. Teismo, sprendžiančio ieškinio priėmimo klausimą, vertinimas, ar pakankamai aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalykas bei pagrindas, atliekamas siekiant koncentruoto ir ekonomiško proceso (CPK 7 straipsnis), t. y. kad priešinga šalis, gavusi ieškinio kopiją, galėtų parengti atsikirtimo argumentus ir kad nereikėtų tikslinti ieškinio bei atsikirtimų į jį jau prasidėjus procesui.
22. Susipažinus su ieškovės siekiamo paduoti ieškinio turiniu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė pašalinti ieškovei ieškinio trūkumus, kurių nepašalinus negalima pradėti teismo proceso. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, jog ieškovas, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą nenurodo, dėl kokių konkrečių priežasčių teismo veiksmai civilinėse bylose yra neteisėti (kokioms teisės normoms veiksmai prieštarauja ar kokias teisės normas pažeidžia), t. y. ieškovas neformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuota teismo veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, taip pat nenurodo, kokie konkretūs ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veiksmai dėl kokių konkrečių priežasčių yra neteisėti (kokioms teisės normoms veiksmai prieštarauja ar kokias teisės normas pažeidžia), t. y. formuluojant ieškinio faktinį pagrindą nedetalizuota ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuratūros pareigūnų veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, priėmus tokį ieškinį, kuriame aiškiai nesuformuluotas ieškinio faktinis pagrindas, kuriame būtų detalizuota ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmų neteisėtumas, būtų apribota priešingos šalies galimybė tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, nes neaišku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo reikia atsikirsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto ieškinio turinį, sprendžia, jog ieškovo pateikto ieškinio faktinis pagrindas nėra aiškiai ir tinkamai suformuluotas, leidžiantis teismui nustatyti teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti.
23. Ieškovas trečiaisiais asmenimis nurodė teisėjus, prokurorus, FNTT pareigūnus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, į civilinę bylą, kurioje vyksta ginčas dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės pareigūnas traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik tuo atveju, jei šioje civilinėje byloje pateikiami įrodymai ir vyksta ginčas ir dėl to, ar neteisėti pareigūno veiksmai buvo tyčiniai. Kadangi pateiktame ieškinyje ieškovas minėtų pareigūnų tyčinių veiksmų neįrodinėja, pirmosios instancijos teismo teiginys, jog byloje neįrodinėjant ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų, teismo tyčios, bus sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų pašalinimo iš proceso, yra teisėtas ir pagrįstas.
24. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu sumokėti 150 Eur užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir pateikti teismui užstato sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Apeliantas nurodo, kad nėra pagrindo manyti, jog jis gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų; apeliantas laikosi įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių yra nepagrįsta.
25. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
26. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis – tai objektyvus elgesys, nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
27. Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007). Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-37-196/2018).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas sistemingai teikia įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų (pvz., žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir t.t. ), reikšdamas nepagrįstus nušalinimus (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 2KT-13-943/2019, 2019 m. sausio 2 d. nutartys bylose Nr. 2KT-2-943/2019, 2KT-1-943/2019 ir t. t.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad toks sisteminis ieškinių, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, teikimas, nepasirūpinant tinkamu atstovavimu, nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį ir įpareigoti ieškovą sumokėti nurodyto dydžio užstatą.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
30. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, ieškovui nustatytinas naujas terminas trūkumams pašalinti iki 2019 m. balandžio 5 d.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. J. terminą iki 2019 m. balandžio 5 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartyje.