- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- 2-1712-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01614-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- V. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4648-852/2018, kuria ieškovo V. J. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo nutarta laikyti nepaduotu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. teismui 2018-09-03 pateiktame ieškinyje prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti 132 794,94 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo grindžiamas teismų netinkamai taikytomis materialinės ir proceso teisės normomis, nagrinėjant bylas ir priimant atitinkamus procesinius sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi konstatavo, kad pareikštas ieškinys neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų, todėl ieškovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nustatytus trūkumus, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (išskiriant turtinę ir neturtinę žalą) ir pagrindą (nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias teisėjo ar teismo neteisėtus veiksmus), ieškovui išaiškinant, kad nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu.
3. Teismas pažymėjo, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nėra aišku, kokius konkrečiai teisėjo ar teismo veiksmus (neveikimą) ieškovas laiko neteisėtais ir priežastiniu ryšiu susijusiais su jo patirtais realiais nuostoliais, ieškinyje nenurodyta, kokioje (kokiose) civilinėje (-ėse) byloje (-ose) buvo padaryta žala, taip pat aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, kad teismo (ne)veikimas iš tikrųjų yra neteisėtas, prieštaraujantis teismui suteiktai kompetencijai ar įstatymo imperatyvams. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nagrinėjant bylą dėl teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, netiriamas ir nevertinamas įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu išspręsto ginčo pagrįstumas, netikrinamas tokioje byloje teismo taikytų materialinių teisės normų pagrįstumas.
4. Ieškovas V. J. 2018-09-14 teismui pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu, konstatavęs, kad ieškovo pateiktame patikslintame ieškinyje nepašalintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nustatytas ieškinio pagrindo tinkamo nesuformulavimo trūkumas.
Šalies argumentai
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje pakartotinai nurodo, kad jis nesutinka su teismo sprendimais, kuriais yra išspręstas civilinis ginčas ir ginčija teismų sprendimus dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo, o turtinį ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo sieja su teismo atmestais jo reikalavimais išnagrinėtame ginče. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas nesuformulavo ieškinio pagrindo, o jo nesutikimas su teismo sprendimu nėra faktas, kuris galėtų būti savarankišku ieškinio pagrindu reiškiant ieškinį dėl teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovas patikslintu ieškiniu pašalino visus 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodytus trūkumus, patikslintas ieškinys atitinka CPK reikalavimus, iš jo turinio yra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama byloje, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis jis grindžiamas – ieškovas turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus grindžia teismų tyčia netinkamai taikytomis teisės normomis, lėmusiomis neteisingą civilinio ginčo išsprendimą. Toks reikalavimas gali būti savarankišku ieškinio pagrindu.
8.2. Teismui skundžiamoje nutartyje neįvardijus, kokio nurodyto ieškinio trūkumo ieškovas nepašalino, pažeisti teisingumo ir protingumo principai.
8.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalį, o atsisakydamas priimti ieškinį buvo šališkas.
8.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė kasacinio teismo praktiką dėl valstybės institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės atsakomybės klausimą išspręsdamas atsisakant priimti trūkumų neturintį ieškinį, vietoj to, kad būtų sprendžiamas valstybės atsakomybės klausimas ginčą nagrinėjant iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija bei CPK įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir kitus principus, CPK nustato teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
12. Ieškiniui keliami reikalavimai reglamentuoti CPK 135 straipsnyje, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, kad ieškinyje turi būti suformuluotas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), taip pat nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka būtent šių ieškiniui keliamų reikalavimų, t. y. teismas pažymėjo, kad iš ieškinio dalyko, kuriame nurodytas bendras prašomos atlyginti žalos dydis, neaišku, kokią dalį sudaro turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, o iš faktinio ieškinio pagrindo negalima nustatyti, su kokiais konkrečiai veiksmais (neveikimu) siejamas prašomos priteisti žalos atlyginimas, kaip konkrečiai pasireiškia atitinkamų veiksmų neteisėtumas. Šie pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai atskiruoju skundu apskųsti nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas ne nustatytų ieškinio trūkumų (ne)pagrįstumas, o tai, ar ieškovas per teismo nustatytą terminą tinkamai juos pašalino.
13. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ieškovui nepašalinus ankstesne teismo nutartimi nustatyto procesinio dokumento trūkumo – netinkamai suformuluoto ieškinio pagrindo, skundžiamoje nutartyje nurodant tokią išvadą pagrindžiančius motyvus. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu, nenurodė (neįvardijo), koks konkretus ieškinio trūkumas nebuvo pašalintas ir tokiu būdu pažeidė teisingumo ir protingumo principus.
14. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad patikslintame ieškinyje ištaisyti visi pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai, jame suformuluotas aiškus faktinis reikalavimo atlyginti žalą pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas, nutardamas ieškinį laikyti nepaduotu, pažeidė CPK 115 straipsnio 3 dalį, kasacinio teismo praktiką bei nešališkumo principą.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui pareiga aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą kyla jau ieškinio padavimo stadijoje tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1389-196/2017).
16. Nagrinėjamu atveju iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškinio reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas CK 6.272 straipsnyje įtvirtint delikto – atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų – pagrindu, nurodant V. J. nepalankius teismų procesinius sprendimus ir jų motyvus, cituojant materialinės ir proceso teisės normas, kurios, ieškovo teigimu, nagrinėjant bylas, buvo pažeistos, tačiau iš patikslinto ieškinio turinio nėra aišku, kokie faktiniai duomenys ir (ar) įrodymai (ne ieškovo subjektyvi nuomonė) suponuoja atitinkamus jo įvardijamus teismų (teisėjų) veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir priežastiniu ryšiu susijusius su įrodinėtina žala. Pažymėtina, kad iš esmės tokie motyvai buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, kurioje buvo nustatyti ieškinio trūkumai, o tai suponuoja išvadą, kad nepaisant to, jog patikslintas ieškinys yra praplėstas naujomis teisės normų ir (ar) teismų procesinių sprendimų citatomis, o į atskirą ieškinio dalį išskirti, ieškovo teigimu, konkretūs teisėjo ar teismo veiksmai (neveikimas), toks teismo nustatyto ieškinio trūkumo (pagrindo suformulavimo) šalinimas pagrįstai pirmosios instancijos teismo nelaikytas tinkamu, nes, kaip minėta, iš jo turinio negalima nustatyti, kokie konkretūs duomenys (įrodymai) patvirtina ieškovo įrodinėtiną žalos atsiradimo pagrindą – teismų (teisėjų) veiksmų neteisėtumą (netinkamą veikimą).
17. Ieškovo įsitikinimas, kad jis patikslintu ieškiniu trūkumus pašalino, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas per nustatytą terminą ieškinio trūkumų neištaisė, laikyti nepagrįsta ir (ar) susiklosčiusioje situacijoje spręsti dėl netinkamo CPK 115 straipsnio 3 dalies taikymo. Ieškinio, reiškiamo valstybei dėl žalos atlyginimo, nepriėmimas taip pat nesuponuoja pagrindo spręsti dėl teismo (teisėjo) šališkumo, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko jam ex officio priskirtą pareigą tikrinti kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygų (ne)egzistavimo klausimą ir pagrįstai sprendė, kad ieškinio priėmimas, esant nustatytiems ir nepašalintiems ieškinio faktinio pagrindo netikslumams (neaiškumams), negalimas.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo / trūkumų šalinimo klausimus, todėl naikinti skundžiamos nutarties pagal atskirojo skundo argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.