Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. e2-1427-613/2017 pagal ieškovės V. F. ir N. E. F. ieškinį atsakovams V. J., R. B., A. R., E. T., tretieji asmenys G. B., M. P., dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai savo ir vaikų vardu kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. J., R. B., A. R., E. T., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. B., M. P. dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškiniu pareiškė šiuos reikalavimus: 1) perduoti bylą nagrinėti prokuratūrai dėl akivaizdžių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų, 2) panaikinti teisėjos V. J. 2016-02-05 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016, 3) panaikinti vykdomąjį raštą išduotą po apeliacinio sprendimo įsigaliojimo 2016-07-05.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.2017 m. birželio 29 d. ieškovė V. F. pateikė patikslintą ieškinį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotu ieškovės V. F. ieškinį ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Teismas nustatė, kad taip pat, kaip ir pradiniame ieškinyje, patikslintame ieškinyje nenurodyti bylos dalyvių duomenys – asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai. Nors ieškovė V. F. nurodo, jog atsakovai yra teisėjai, kurių nei adresų, nei asmens kodų nežino, tačiau teismas pažymėjo, jog ieškinyje ieškovais nurodyti V. F., N. E. F. ir vaikai, tačiau nurodyti tik ieškovės V. F. asmens kodas bei gyvenamoji vieta. Ieškinyje nenurodyti kitų ieškovų: ieškovo N. E. F. asmens kodas ir gyvenamosios vietos adresas, ieškovų vaikų nenurodyti vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta. Teismas pažymėjo, kad neaišku, ar minėti ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo savarankiškai, jeigu ginčas yra dėl santykių, kuriuose jie turi visišką civilinį veiksnumą (CPK 38 straipsnio 3 dalis), ar jų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis). Teismas nustatė, kad nors ieškovai nurodo, jog nežino trečiųjų asmenų G. B. ir M. P. asmens kodų, tačiau atkreipė jų dėmesį į tai, jog kitose nagrinėtose bylose, pvz., Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016, trečiųjų asmenų duomenys buvo pateikti, V. F. minėtoje civilinėje byloje dalyvavo kaip atsakovė, todėl turėjo galimybę susipažinti su visais byloje esančiais duomenimis (CPK 42 straipsnio 1 dalis), taip pat ir G. B. bei M. P. asmens kodais, todėl teismas sprendė, kad V. F. nepagrįstai patikslintame ieškinyje nurodo, jog jai nėra žinomi trečiųjų asmenų asmens kodai.Teismas nustatė, kad nors ieškovai Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi buvo įpareigoti tinkamai ir aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovai nepašalino šio ieškinio trūkumo, t. y. nenurodė, į kurį iš atsakovų nukreipti ieškinio reikalavimai, kokiais veiksmais ir kuris iš atsakovų pažeidė ieškovų teises ir pan. Teismas pažymėjo, jog vien aplinkybė, kad kitoje nagrinėjamoje byloje buvo priimtas ieškovams nepalankus teismo sprendimas, savaime nėra asmenų teisių pažeidimas ir nesudaro pagrindo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Teismas akcentavo, kad kreipdamiesi su ieškiniu į teismą šioje civilinėje byloje ieškovai nenurodo, kuris atsakovas kaip konkrečiai pažeidė jų teises, kokiomis aplinkybėmis ieškovai grindžia šiuos ieškinio reikalavimus.Teismas nustatė, kad prie ieškinio nėra pridėta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovų reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis); ieškovai taip pat neįvykdė ir CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, t. y. nepateikė nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas. Teismas pažymėjo, jog ieškovai nepateikė duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį. Nors patikslintame ieškinyje ieškovė V. F. nurodė, jog prašo atidėti žyminį mokestį kaip formalumą, tačiau teismas atkreipė ieškovės dėmesys į tai, jog CPK nenustato tokio žyminio mokesčio atidėjimo pagrindo. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė V. F. nemotyvuoja prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą apie žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tikslingumą, todėl konstatavo, jog šis ieškinio trūkumas taip pat nėra ištaisytas.Teismas sprendė, jog ieškovai per Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi nustatytą terminą ieškinio trūkumų neištaisė, todėl ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais ir grąžino ieškovams (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė V. F. atskiruoju skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėti jos ieškinį iš esmės. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismas atmetė ieškinį tik dėl to, kad siekiant duomenų apsaugos ieškovai nenurodė bylos dalyvių duomenų. Be to, atsakovai yra teisėjai, kurių nei adresų, nei asmens kodų nežino,o trečiųjų asmenų G. B. ir M. P. asmens kodų ieškovė mintinai neprivalo žinoti.Prie ieškinio pridėti įrodymai, pagrindžiantys ieškovų reikalavimus, be to, prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą buvo motyvuotas. Teisėja G. S. tiesiog konspiruoja vagis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys, nepašalinus teismo ankstesne nutartimi konstatuotų procesinio dokumento trūkumų, laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).Taigi, kaip ne kartą skirtingose bylose jau buvo išaiškinta ieškovei, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti įgyvendinama bet kokiu būdu ar pačios ieškovės pasirenkama laisva forma (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. sausio 12 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 m. rugsėjo 21 d., 2017 m. spalio 12 d. nutartis ir kt.). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi buvo nustatytas terminas per dešimt dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovė V. F. nustatytu terminu pateikė patikslintą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs patikslinto ieškinio turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė nepašalino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodytų trūkumų, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškinį ir patikslintą ieškinį nepaduotais. Vien ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentais, nepateikiant sumokėto žyminio mokesčio kvito, motyvuoto prašymo atidėti žyminį mokestį, tinkamai suformuluoto ieškinio pagrindo ir dalyko, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovai per nustatytą terminą ieškinio trūkumų neištaisė, laikyti nepagrįsta.Pažymėtina ir tai, kad ieškovė atskirajame skunde neprašo panaikinti (pakeisti) skundžiamą nutartį, o Lietuvos apeliacinio teismo prašo nagrinėti jos ieškinį iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduodu, o ne jį atmetė, kaip nepagrįstai ieškovė nurodė atskirajame skunde. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė ieškinio, nenagrinėjo bylos iš esmės ir bylos neužbaigė sprendimu. Konstatuotina, kad ieškovės prašymas ieškinį nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme neatitinka apeliacinio proceso paskirties ir tikslų, todėl atmestinas (CPK 320, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atskirojo skundo argumentas, jog teisėja G. S. konspiruoja vagis, nepagrįstas, nes nepateikta jokių įrodymų, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė ieškinio, nesuteikia pagrindo daryti tokią išvadą.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. F. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.