Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. e2-1427-613/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00419-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. liepos 4 d.

rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės V. F. ieškinio atsakovams V. J., R. B., A. R., E. T., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. B., M. P. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismui, sprendžiant ieškovės ieškinio priėmimo klausimą bei nustačius, jog ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 ir 135 straipsnių reikalavimų, ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-23 nutartimi buvo nustatytas 7 terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.).

Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį.

Pagal minėtų teisės normų reikalavimus, ieškinyje turi būti nurodyti bylos dalyviai – vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta, juridinių asmenų – pavadinimai, atstovai, jų adresai, turi būti nurodyta ieškinio suma. Jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą ieškinio sumą. Ieškinys turi būti apmokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str., 135 str. 2 d.).

Ieškovai šių reikalavimų nesilaikė, nenurodė bylos dalyvių duomenų – asmens kodų, gyvenamosios vietos adresų. Nors ieškovė V. F. nurodo, jog atsakovai yra teisėjai, kurių nei adresų, nei asmens kodų nežino, tačiau pažymėtina, jog ieškinyje ieškovais nurodyti V. F., N. E. F. ir vaikai, tačiau nurodyti tik ieškovės V. F. asmens kodas bei gyvenamoji vieta. Ieškinyje nenurodyti kitų ieškovų: ieškovo N. E. F. asmens kodas ir gyvenamosios vietos adresas, ieškovų vaikų nenurodyti vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta, neaišku, ar minėti ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo savarankiškai, jeigu ginčas yra dėl santykių, kuriuose jie turi visišką civilinį veiksnumą (CPK 38 straipsnio 3 dalis), ar jų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 d.). Taip pat ieškovai nurodo, jog nežino trečiųjų asmenų G. B. ir M. P. asmens kodų, tačiau atkreiptinas ieškovų dėmesys į tai, jog kitose nagrinėtose bylose, pvz., Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016, trečiųjų asmenų duomenys buvo pateikti, V. F. minėtoje civilinėje byloje dalyvavo kaip atsakovė, todėl turėjo galimybę susipažinti su visais byloje esančiais duomenimis (CPK 42straipsnio 1 dalis), tame tarpe ir G. B. bei M. P. asmens kodais, todėl V. F. nepagrįstai ieškinyje nurodo, jog jai nėra žinomi trečiųjų asmenų asmens kodai.

CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta, jog kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui, susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Iš aukščiau išdėstyto seka, kad ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes) turi būti tinkamai įgyvendinta, priešingu atveju tai bus laikoma ieškinio trūkumu.

Nors ieškovai Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-23 nutartimi taip pat buvo įpareigoti tinkamai ir aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovai nepašalino šio ieškinio trūkumo, t. y. nenurodė, į kurį iš atsakovų nukreipti ieškinio reikalavimai, kokiais veiksmais ir kuris iš atsakovų pažeidė ieškovų teises ir pan. Pažymėtina tai, jog vien aplinkybė, kad kitoje nagrinėjamoje byloje buvo priimtas ieškovams nepalankus teismo sprendimas, savaime nėra asmenų teisių pažeidimas ir nesudaro pagrindo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Kaip jau minėta, kreipdamiesi su ieškiniu į teismą šioje civilinėje byloje ieškovai nenurodo, kuris atsakovas kaip konkrečiai pažeidė jų teises, kokiomis aplinkybėmis ieškovai grindžia šiuos ieškinio reikalavimus.

Prie ieškinio nėra pridėta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovų reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Ieškovai taip pat neįvykdė ir CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, t. y. nepateikė nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Motyvuojamoji dalis

CPK 80 straipsnis nustato, jog už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis. Pažymėtina, jog ieškovai nepateikė duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį. Patikslintame ieškinyje ieškovė V. F. nurodo, jog prašo atidėti žyminį mokestį kaip formalumą, tačiau atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, jog CPK nenustato tokio žyminio mokesčio atidėjimo pagrindo. Teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Ieškovė V. F. nemotyvuoja prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikia duomenų apie savo turtinę padėtį, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą apie žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tikslingumą, todėl konstatuotina, jog šis ieškinio trūkumas taip pat nėra ištaisytas.

Dėl šių aplinkybių laikytina, jog ieškinys turi trūkumų, kurių per Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-23 nutartimi nustatytą terminą ieškovai neištaisė. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovams buvo išaiškinta, kad pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju - procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui, ieškinys ir patikslintas ieškinys laikytini nepaduotais ir grąžintini ieškovams (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 115, 135, 138, 290-291 straipsniais teismas

nutarė:

laikyti nepaduotu ieškovų V. F., N. E. F. ir vaikų ieškinį atsakovams V. J., R. B., A. R., E. T., tretiesiems asmenims G. B. ir M. P. ir grąžinti procesinį dokumentą jį padavusiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.