- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-2030-254/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15454-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apylinkės teismui, V. B., Kauno apygardos teismui, R. B., V. G., A. K., Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, S. G., J. J., E. L., A. B., G. S., K. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno apylinkės teismui, V. B., Kauno apygardos teismui, R. B., V. G., A. K., Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, S. G., J. J., E. L., A. B., V. G., G. S., K. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 157 503,63 Eur turtinę žalą, 57 688,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 tenkino netiesioginį ieškinį – pripažino negaliojančia 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp Ž. V. ir V. J. 1-o punkto nuostatą, kuria nustatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojama 0,5 procentų delspinigių ir sumažino delspinigių procentinę išraišką iki 0,02 procentų dydžio. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1647-260/2015 apelianto V. J. apeliacinį skundą atmetė. Pateikus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-2312/2015 kasacinis skundas buvo atsisakytas priimti. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pažeidė rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai netyrė V. J. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, todėl buvo neteisingai išspręsta civilinė byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės Kauno rūmams. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į pareikštais reikalavimais prašomą priteisti sumą (CPK 27 straipsnio 1 punktas, CPK 33 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmė teisėja V. B., kuri yra bylos šalis, todėl yra šališka ir suinteresuota, veikia prieš teisėtus ieškovo interesus. Apelianto nuomone, priėmus skundžiamą nutartį, buvo pažeistos CPK 21 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios teisėjų ir teismų nepriklausomumą ir nešališkumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, konstatavus, kad ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
8. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.
9. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepadarė procesinės teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovo reiškiamo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo suma yra 157 503,63 Eur. Todėl, vadovaudamasis CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagrįstai sprendė, kad ieškinys teismingas apygardos teismui bei atsisakė jį priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 27 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą, teismas teisingai nurodė, kad šiuo atveju taikytinos CPK 30 straipsnio 7 dalies nuostatos, todėl ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui.
10. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad nutartį priėmė teisėja, kuri yra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl, jo nuomone, teisėja buvo šališka (CPK 21 straipsnis).
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo reiškia atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno apylinkės teismui, V. B., Kauno apygardos teismui, R. B., V. G., A. K., Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, S. G., J. J., E. L., A. B., V. G., G. S., K. R.. Taigi, trečiaisiais asmenimis ieškovas įtraukė ne tik nutartį priėmusią teisėją, tačiau ir visą Kauno apylinkės teismą, Kauno apygardos teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog net ir tais atvejais, kai atsakovu ir/arba trečiuoju asmeniu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, perdavimo institutas negali tapti priežastimi, jog neliks teismo, galinčio nagrinėti bylą. Kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl šio teisėjo veiksmų, baigtimi. Iš esmės konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti. Tačiau savaime vien dėl šios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų šališkumu ir bylą perduoti kitam teismui pagrindo nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-105-943/2017).
13. CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad byloje pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį atsakovu gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties; teisėjai trečiaisiais asmenimis tokiose bylose gali būti įtraukiami tais atvejais, kai ieškinio pagrindą sudaro jų tyčiniai neteisėti veiksmai, patvirtinami įrodymais (CK 6.272 straipsnio 4 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2517/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459/2014).
14. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1632-178/2016). Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje, kaip atsisakymo priimti ieškinį teisinis pagrindas, negali būti vertinamas nei įrodymų (ne)pakankamumas, nei ieškiniu reiškiamų reikalavimų (ne)pagrįstumas, kadangi šiuos pareikšto ieškinio aspektus teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi byla nebuvo nagrinėta iš esmės, o buvo sprendžiamas tik ieškinio priėmimo klausimas, kurį pagrįstai buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinės teismo Kauno rūmams. Taigi, apeliantui skundžiama nutartimi nebuvo užkirstas kelias su tapačiu ieškiniu kreiptis į teismas, laikantis teismingumo taisyklių.
15. Teismų praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu; teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-140/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459/2014).
16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apelianto skundžiamą nutartį priėmė šališka teisėja. Skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimą, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 – 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.