- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 2-2517/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, R. V., Lietuvos apeliaciniam teismui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5344-450/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atsakovams R. V., Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjams E. Ž., A. D., V. Č., G. P., D. Š., A. P., D. V., G. G., K. K., N. P., D. M.; Klaipėdos apygardos teismui ir teisėjui Ž. B.; Kauno apygardos teismui ir teisėjams R. C., E. T., E. G., A. J.; Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir teisėjams G. D., V. G., E. N., A. R., A. K., E. B.; Vilniaus apygardos teismui ir teisėjams A. Š., A. T., N. C., A. R., K. R., D. K., D. K., J. V., A. A., V. K., D. P.-Z.; Panevėžio apygardos teismui ir teisėjams Z. M., B. J.; Vilniaus apylinkės teismui ir teisėjai J. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos teismų instancine tvarka teisėjai G. D., V. G., E. N., A. R., A. K., E. B.; E. Ž., A. D., G. P., D. Š., V. Č., A. P., D. V., G. G., K. K., N. P., D. M.; A. Š., A. T., N. C., A. R., K. R., D. K., D. K., J. V., A. A., V. K., D. P.-Z.; Ž. B., Z. M., B. J.; R. C., E. T., E. G., A. J.; J. R. ir atsakovas R. V. yra organizuoti kriminaliniai nusikaltėliai instancine tvarka kartu su Generalinės prokuratūros ir spec. tarnybų pareigūnais tyčia vykdantys neteisėtą ir nusikalstamą Lietuvos politiką ieškovo atžvilgiu ir dengiantys nuo atsakomybės vieni kitų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus jo turto prievartavimo, plėšimo, kyšininkavimo, banditizmo ir sukčiavimo, sveikatos žalojimo tikslais; 2) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos teismų minėti teisėjai nevykdo teisingumo instancine tvarka ir turi rimtų protinių sveikatos sutrikimų; 3) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos teismų tyčinė instancine tvarka neteisėta ir nusikalstama veikla yra jam nepalankaus procesinio sprendimo organizavimas Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12-714/2013; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 603 924,35 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą; 5) priimti atskirą nutartį ir pranešti generaliniam prokurorui apie nusikaltimo požymius ieškovo atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimų Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjams E. Ž., A. D., G. P., D. Š., V. Č., A. P., D. V., G. G., K. K., N. P., D. M.; Klaipėdos apygardos teismui ir teisėjui Ž. B.; Kauno apygardos teismui ir teisėjams R. C., E. T., E. G., A. J.; Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir teisėjams G. D., V. G., E. N., A. R., A. K., E. B.; Vilniaus apygardos teismui ir teisėjams A. Š., A. T., N. C., A. R., K. R., D. K., D. K., J. V., A. A., V. K., D. P.-Z.; Panevėžio apygardos teismui ir teisėjams Z. M., B. J.; Vilniaus apylinkės teismui ir teisėjai J. R. atsisakė priimti, nustatė terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žala, atsiradusi dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginama valstybės visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ieškinys dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareikštas tik valstybei. Remdamasis šiomis imperatyviomis nuostatomis, teismas sprendė, kad prieš tai nurodyti teismai ir teisėjai negali būti atsakovais šioje byloje, todėl ieškinį dalyje dėl jiems reiškiamų reikalavimų atsisakė priimti, nes ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas taip pat atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl reiškiamų reikalavimų minėtus asmenis pripažinti nusikaltėliais, nes ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nurodė, jog asmenį pripažinti nusikaltėliu gali tik teismas išnagrinėjęs bylą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų (įsiteisėjusių teismo nuosprendžių), patvirtinančių šią aplinkybę.
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamiems reikalavimams: ieškovas pateikė tik teismų procesinių dokumentų ir kitų dokumentų šviesokopijas, kurios neatitinka CPK 114 straipsnio reikalavimų. Be to, ieškovas ieškiniu prašė priteisti 1 603 924,35 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nenurodė, kokiais kriterijais remiantis prašomas būtent tokio dydžio atlyginimas bei nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde teigia, jog:
1. Priimant ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį buvo pažeisti nešališkumo ir nepriklausomumo principai, todėl nutartis tūri būti panaikinta, o klausimas perduotas kitam apygardos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 21 str.). Šioje byloje atsakovais yra Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėjai, todėl skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas negali nagrinėti šios bylos. Be to, teisėjas A. I., priėmęs skundžiamą nutartį, buvo šališkas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-122-450/2012, dėl ko yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4349-603/2013.
2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, į kokią instituciją kreiptis, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pagal CPK 300 straipsnį teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatęs nusikaltimo požymius byloje dalyvaujančių asmenų veikoje, privalo kreiptis į prokurorą ir apie tai pranešti, o civilinę bylą stabdyti iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla arba išnagrinėti bylą iš esmės. Taigi teismas nepagrįstai nurodė, kad asmenį pripažinti nusikaltėliu galima tik BK nustatyta tvarka.
3. Pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį įrodymų nenurodymas ar nepateikimas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente ir nėra pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tokią teismų praktiką suformavo Lietuvos apeliacinis teismas kituose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose civilinėse bylose. Be to, ieškinyje prašoma išreikalauti bylas kaip įrodymus, pagrindžiančius ne tik žalos dydį, bet ir pateiktų ieškinio priedų nuorašų tikrumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismų ir teisėjų imunitetą nuo civilinės atsakomybės, teismui nagrinėjant bylas ir teisėjui einant pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio nuostatomis grindžiamame ieškinyje, atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Todėl šiuo pagrindu ieškovo reikalavimas pripažinti, kad teisėjai G. D., V. G., E. N., A. R., A. K., E. B.; E. Ž., A. D., G. P., D. Š., V. Č., A. P., D. V., G. G., K. K., N. P., D. M.; A. Š., A. T., N. C., A. R., K. R., D. K., D. K., J. V., A. A., V. K., D. P.-Z.; Ž. B., Z. M., B. J.; R. C., E. T., E. G., A. J.; J. R. yra organizuoti kriminaliniai nusikaltėliai instancine tvarka kartu su Generalinės prokuratūros ir spec. tarnybų pareigūnais tyčia vykdantys neteisėtą ir nusikalstamą Lietuvos politiką ieškovo atžvilgiu ir t. t., nenagrinėtinas nei teismuose, nei kitose institucijose, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą šį reikalavimą atsisakyti priimti. Ieškovas teigia, kad skundžiama nutartis naikintina tuo pagrindu, jog teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, t. y. atsisakęs priimti ieškinio dalį, nenurodė į kurią instituciją ieškovui reikia kreiptis dėl ieškovo pareikštų reikalavimų minėtiems teismams ir teisėjams. Su tokiu atskirojo skundo argumentu teismas nesutinka. CPK 137 straipsnio 3 dalies formuluotė, jog „nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme“ taikoma tais atvejais, kai egzistuoja kita kompetentinga institucija, kuri turi kompetenciją nagrinėti keliamą klausimą. Ieškinys dėl jo (ieškovo) teisių pažeidimo pareikštas atsakovui Lietuvos Respublikai ir bus nagrinėjamas šioje byloje, ieškovui tinkamai ištaisius ieškinio trūkumus. Šiuo atveju reikalavimai teismų ir teisėjų atžvilgiu nenagrinėtini nei teismuose, nei kitose institucijose (CK 6.272 str.).
Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinys pareikštas Vilniaus apygardos teisėjams, todėl teisėjas A. I. turi būti nušalintas nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, o byla perduota kitam apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Tačiau nušalinimo ir/ar bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendžiami CPK 34 straipsnio 3 dalyje ir 69 straipsnyje nustatyta tvarka, kurios ieškovas privalo laikytis. Tuo tarpu konkrečiu atveju nagrinėjant ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, teisėjo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimai nesprendžiami.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat prašo iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 1 603 924,35 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jis įpareigotas patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus bei pateikti tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tik įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str.). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Apeliantas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį įrodymų nenurodymas ar nepateikimas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pašalinti minėtus ieškinio trūkumus, nes pateiktame ieškinyje yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, prašoma priteisti suma, suformuluotas reikalavimas. Apelianto nuomone, tokius jo teiginius patvirtina teismų praktika, tačiau konkrečių teismų procesinių sprendimų, įrodančių jo teiginius, apeliantas nenurodė. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą; reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant ieškininio atitikimą jam keliamiems reikalavimams, teismas turi spręsti ne abstrakčiai vadovaudamasis pateiktais išaiškinimais, bet privalo remtis šioje byloje pateiktu ieškiniu ir analizuoti jame nurodytas aplinkybes. Apeliacinis teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad prašydamas priteisti turtinę bei neturtinę žalą, ieškovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą priteisti turtinę bei neturtinę žalą, iš ko konkrečiai susideda žala, kas nagrinėjamu atveju pateikiant ieškinį nebuvo padaryta (CPK 185 str.). Teismas negali būti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio pagrindą, nes teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismui pateiktos dokumentų kopijos neatitinka CPK 114 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškovo neturi būti reikalaujama pateikti patvirtintas kopijas teismų nutarčių, kurias pirmosios instancijos teismas gali nesudėtingai gauti pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, tačiau visi kiti teismui pateikiami dokumentai, kaip pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, turi atitikti CPK 114 straipsnio reikalavimus.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atskirojo skundo nagrinėjimo metu teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, ieškovams nustatytinas kitas procesinis terminas teismo reikalavimams įvykdyti (CPK 115str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2013 m. lapkričio 28 d. pašalinti ieškinio trūkumus.