- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- 2-459/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- A. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti jo pateikto ieškinio dalį atsakovais įvardytiems Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui D. R. (civilinė byla Nr. 2-6405-590/2013),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. B. ir V. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos (atstovaujamos Teisingumo ministerijos), Vilniaus apygardos teismo ir teisėjo D. R. V. B. naudai 566 135 Lt žalos atlyginimo, o A. B. naudai – 436 565 Lt žalos atlyginimo (2 b. l.).
Nurodė, kad 2013 m. vasario 27 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 902 700 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos, tačiau atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. 2013 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje tyčia pašalino ieškovą V. B. iš dalyvaujančių byloje asmenų ir nutartimi paliko jo ieškinį nenagrinėtą, o ieškovo A. B. dalyvavimą pripažino būtinu, nors atsakovas Lietuvos valstybė to neprašė. Ieškovų teigimu, dėl minėtų veiksmų, apygardos teismui tyčia vilkinant civilinių bylų nagrinėjimą, diskriminuojant ieškovus, jie patyrė turtinę žalą, priteistiną iš atsakovo Lietuvos valstybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų V. B. ir A. B. ieškinio dalį dėl reikalavimų atsakovais nurodytiems Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui D. R.; nustatė ieškovams terminą iki 2014 m. sausio 15 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. pateikti prie ieškinio pridedamų rašytinių dokumentų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas (12, 13 b. l.).
Teismas nurodė, kad ieškinio dalis dėl reikalavimų Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui D. R. nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, todėl atsisakytina priimti šią ieškinio dalį (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas sprendė, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ieškinys dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareikštas tik valstybei, taigi Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas D. R. negali būti atsakovais.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo (20 b. l.). Nurodo, kad teisėjas, priėmęs skundžiamą nutartį buvo šališkas; apygardos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį atsakovams Vilniaus apygardos teismui ir D. R., nenurodė CPK 137 straipsnio 3 dalies pagrindu, į kurią instituciją ieškovas privalo kreiptis dėl savo teisių pažeidimo. Ieškovo teigimu, sprendimas civilinėje byloje bus pagrįstas ir teisingas tik tuo atveju, kai bus ištirtos ir įvertintos visos turinčios reikšmę aplinkybės, tačiau suvaržoma teisė įrodinėti ieškinį. Be to, suteikiama privilegija atsakovui Lietuvos valstybei, neteisėtai ir nepagrįstai pašalinus iš atsakovų Vilniaus apygardos teismą ir teisėją D. R., nes tokiu būdu pastarieji atleidžiami nuo pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, o jų atsiliepimas yra įrodymas, be kurio nebus galima vertinti atsakovų veiksmų neteisėtumo ir kaltės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad byloje pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį atsakovu gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties; teisėjai trečiaisiais asmenimis tokiose bylose gali būti įtraukiami tais atvejais, kai ieškinio pagrindą sudaro jų tyčiniai neteisėti veiksmai, patvirtinami įrodymais (CK 6.272 str. 4 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2517/2013).
CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Vilniaus apygardos teisme pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui D. R. grindė, jų nuomone, neteisėtais Vilniaus apygardos teismo teisėjo D. R. veiksmais, kurie, pareiškėjų teigimu, sukėlė jiems turtinę žalą. Taigi pareiškėjai, pateikdami ieškinį minėtiems atsakovams, iš esmės vadovavosi CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Apygardos teismas, nustatęs, kad ieškovai netinkamai įgyvendina procesinę teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikšdami ieškinį ir subjektams, kurie negali būti ginčo šalimis nagrinėjamu atveju, turėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį Vilniaus apygardos teismo ir teisėjo D. R. atžvilgiu (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimus turi įrodyti tinkamais įrodymais (CPK 177 str., 178 str.), o ne jo nurodytų atsakovų Vilniaus apygardos teismo ir teisėjo D. R. atsiliepimais, todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, ar Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas (kuriems ieškovai pateikė paminėtą ieškinį) pateiks atsiliepimus į ieškovų ieškinį, nes ieškovai turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą.
Taigi apygardos teismo išvada, kad ieškovų reikalavimai atsakovų Vilniaus apygardos teismo ir teisėjo D. R. atžvilgiu negali būti nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme civilinio proceso tvarka atitinka teisės aktus ir teismų praktiką (CK 137 str. 2 d. 1 p.; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2517/2013).
Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškinys nagrinėjamu atveju turi būti reiškiamas Lietuvos valstybei, o ieškovai pareiškime atsakovu tinkamai nurodė ir Lietuvos Respubliką. Taigi apygardos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį atsakovams Vilniaus apygardos teismui ir D. R., nustatydamas ieškinio, pateikto atsakovui Lietuvos valstybei, trūkumus, neturėjo pagrindo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis, kadangi toks įpareigojimas nustatytinas tuo atveju, jeigu byla dėl ieškovų reikalavimų iš viso nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui (CK 137 str. 3 d.). Todėl apygardos teismas nepažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies.
Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutarties dalį ir apelianto argumentas, kad nutartį priėmė šališkas teisėjas.
Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės.
CPK nuostatos numato teisėjų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindus, nušalinimo pareiškimo tvarką, tarp jos, kad teisėjo nušalinimas turi būti motyvuotas (CPK 64 str., 65 str., 68 str.).
Teismų praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu; teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-140/2012).
Nagrinėjamu atveju, apeliantas, teigdamas, kad skundžiamą teismo nutartį priėmė šališkas teisėjas, nepateikė šią nutartį priėmusio teisėjo šališkumą patvirtinančių įrodymų, net nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas buvo šališkas (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 64, 65 str.).
Be to, apygardos teismas neatsisakė priimti ieškovų ieškinio atsakovo Lietuvos Respublikos (valstybės) atžvilgiu, tačiau nustatė ieškovų ieškinio, pateikto atsakovui Lietuvos valstybei, trūkumus ir įpareigojo juos ištaisyti nutartyje nurodytu terminu (pateikti prie ieškinio pridedamų rašytinių dokumentų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas).
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Atskirojo skundo nagrinėjimo metu yra pasibaigęs apygardos teismo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumams, todėl nustatytinas kitas procesinis terminas pašalinti teismo nustatytus trūkumus (CPK 115str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį.
Nustatyti ieškovams A. B. ir V. B. terminą iki 2014 m. kovo 31 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartyje.