Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo P. K. (P. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-5119-553/2016 pagal ieškovo P. K. (P. K.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto lyderiai“ dėl turtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.Teismas ieškovo reiškiamą ieškinį kvalifikavo kaip netiesioginį ieškinį. Teismo vertinimu, kadangi ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovas pateikė tik Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-506-553/2016, kuria atsisakyta priimti P. K. priešieškinį, ieškovas įpareigotinas pateikti rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, susijusias su atsakovės veiksmais dėl turtinės žalos padarymo, turtinės žalos dydžiu ir pan. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas priteisti turtinę žalą iš bankroto administratoriaus nėra turtinis reikalavimas, nagrinėjamas bankroto byloje (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), todėl ieškovas turi sumokėti 4 788 Eur žyminį mokestį. Teismo vertinimu, ieškovas taip pat turėtų pagalvoti apie BIĮ „Kapetra“ įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas P. K. (toliau ir – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai ieškinį kvalifikavo kaip netiesioginį ieškinį. Bankroto administratorius neįtraukė ieškovo į BIĮ „Kapetra“ kreditorių sąrašą (šis klausimas šiuo metu sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme), todėl manytina, kad BIĮ „Kapetra“ nevykdys paskolos sutarties ieškovo atžvilgiu. Ieškovui neaišku, apie kokį prievolės įvykdymo termino pasibaigimą (žalos atlyginimo ar paskolos sutarties), kaip numato CK 6.68 straipsnio 2 dalis, pasisako teismas. Tai, jog pareikštas ieškinys nelaikytinas netiesioginiu, patvirtina individualios įmonės ir jos savininko teisinė padėtis, individualios įmonės savininko atsakomybės ribos, kiti ypatumai.Teismas nepagrįstai sprendė, jog su ieškiniu nepateikti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai, nes visi su žalos atlyginimu susiję dokumentai yra civilinėje byloje Nr. 2-506-553/2016, kurią ieškovas prašė prijungti prie nagrinėjamos bylos. Visi dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui, jokių kitų dokumentų, kuriuos ieškovas galėtų pateikti teismui, daugiau nėra.Byla dėl žalos atlyginimo, kai žalą bankrutuojančiai įmonei padaro jos bankroto administratorius, laikytina bankroto byla ar su bankroto byla glaudžiai susijusia byla, o asmuo, pareikšdamas ieškinį bankroto administratoriui dėl administruojamai įmonei padarytos žalos atlyginimo, turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio.Ieškovas sutinka įtraukti BIĮ „Kapetra“ į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau tai neįpareigoja ieškovo pasirūpinti šio trečiojo asmens atstovavimu teisme: UAB „Bankroto lyderiai“ negalės atstovauti BIĮ „Kapetra“ teisme nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo, nes trečiojo asmens ir bankroto administratoriaus interesai kardinaliai priešingi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria apeliantui (ieškovui) P. K. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas kaip ieškinio trūkumus vertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, trūkumą, žyminio mokesčio nesumokėjimą bei BIĮ „Kapetra“ neįtraukimą į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo ir nenustatęs absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.), toliau pasisako dėl kiekvieno iš paminėtų trūkumų nustatymo (ne)pagrįstumo.Atskirasis skundas tenkintinas.Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014). Teisėjas, priimdamas ieškinio pareiškimą, nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina. Todėl šiuo atveju apeliacinis teismas nepasisako dėl apelianto materialinės teisės (teisės į ieškinio patenkinimą) egzistavimo ir skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų dėl netiesioginio ieškinio (ne)galimumo, vertindamas išimtinai procesinės teisės kreiptis į teismą egzistavimą pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų kontekste.

Dėl rašytinių įrodymų trūkumo

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad trūkumai, kurie nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakant priimti dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga prie ieškinio pri­dėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 2 d.). Tačiau ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įro­dymus, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieš­kinio patenkinimą ar pagrįstumą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas ne­turi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; Teismų praktika 36). Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė faktinio pobūdžio aplinkybes, su kuriomis jis sieja galimybę patenkinti pareikštus reikalavimus atsakovu patrauktam bankroto administratoriui (bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimas už per mažą kainą), o ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti prašė prijungti prie nagrinėjamos bylos kitą civilinę bylą Nr. 2-506-553/2016, be to, taip pat prašė apklausti liudytoją. Tokioje situacijoje, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto prašymo dėl civilinės bylos prijungimo nesprendė ir vietoje to įpareigojo apeliantą pateikti papildomus rašytinius įrodymus. Pasitvirtinus apelianto nurodomai aplinkybei, jog jokių kitų įrodymų nei esantys nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-506-553/2016 apeliantas neturi ir pateikti negali, nepatikrinus, ar tokie yra įrodymai toje byloje yra/nėra ir apeliantui nustačius terminą pašalinti šį trūkumą, būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes apeliantas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių, apelianto teigimu, jis iš viso neturi. Be to, kaip minėta, įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantą pateikti jo ieškinio reikalavimus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, o bet kuriuo atveju tai nėra esminis trūkumas, kuris sudarytų kliūtis tolesnei proceso eigai.

Dėl pareigos sumokėti žyminį mokestį (ne)buvimo

Su ieškiniu turi būti pateikti duomenys, kad už jį yra sumokėtas žyminis mokestis arba kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovas yra atleistas, arba motyvuotas prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti (CPK 135 str. 2 d., 83 str. 3 d., 84 str.). Apeliantas pareigos nagrinėjamu atveju sumokėti žyminį mokestį nebuvimą motyvuoja CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu ieškovų ir turtinius reikalavimus pareiškiančių asmenų atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindu bankroto ir restruktūrizavimo bylose. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apelianto reikalavimas priteisti turtinę žalą iš bankroto administratoriaus nėra turtinis reikalavimas, nagrinėjamas bankroto byloje (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), todėl apeliantas turi sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuojamą nuo ieškinio sumos.Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantą sumokėti žyminį mokestį, neatsižvelgęs į jo reiškiamo reikalavimo pobūdį bei neįvertinęs sąlygų atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo kitu, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu, pagrindu, pagal kurį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla. Kaip matyti iš byloje pateikto ieškinio, apeliantas - bankrutuojančios individualios įmonės savininkas - kreipėsi į teismą, siekdamas jam priklausančiai individualiai įmonei paskirto bankroto administratoriaus veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo, atlygintiną žalą priteisiant bankrutavusiai įmonei. Bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto sumokėti žyminį mokestį už reiškiamus reikalavimus arba atlyginti kitos šalies sumokėtą žyminį mokestį. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose taip pat yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymų leidėjas tokiu reguliavimu siekė, kad šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį byloje Nr. 2-200/2006). Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susidarė situacija iš esmės analogiška tokiai, jeigu žalos atlyginimo reikalavimą būtų pareiškusi pati įmonė, kuriai iškelta bankroto byla. Apeliantas kaip įmonės savininkas kreipėsi į teismą faktiškai įgyvendindamas įmonei priklausančias teises, kurios, bankrutuojančią įmonę atstovaujant tam pačiam administratoriui, dėl kurio veiksmais padarytos žalos atlyginimo įmonės naudai reiškiamas ieškinys, realiai negali būti įgyvendintos (akivaizdu, kad administratorius nereikš ieškinio sau), todėl jam pripažintinos ir atitinkamos procesinės teisės. Šiuo atveju spręstina, jog CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu apeliantas yra įstatymo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes atitinkama linkme formuojama ir teismų praktika panašiose bylose sprendžiant kreditorių (akcininkų) pareikštus reikalavimus priteisti žalos atlyginimą iš bankroto administratoriaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-618/2008, 2009 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-251/2009), taip pat kreditorių pareikštus netiesioginius ieškinius bankrutuojančių įmonių vardu (CK 6.68 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444/2008, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-329/2006). Toks CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiškinimas pagrįstas apelianto pareikšto ieškinio tenkinimu siekiamomis sukurti teisinėmis pasekmėmis, t. y. materialinės naudos bankrutavusiai įmonei gavimu bei kreditorių turtinių interesų patenkinimu didesniu mastu.Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė įpareigojimą apeliantui sumokėti žyminį mokestį, nes apeliantas nuo jo mokėjimo yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

Dėl trečiojo asmens įtraukimo į nagrinėjamą bylą

Ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netai­kant ieškinio trūkumų šalinimo. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; Teismų praktika 36).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasiūlė apeliantui įvertinti, ar į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neturėtų būti įtraukta BIĮ „Kapetra“, kurios naudai iš bankroto administratoriaus prašoma priteisti žalos atlyginimą. Apeliacinis teismas, įvertinęs tai, jog CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjančiam teismui įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir savo iniciatyva, taip pat tai, jog asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis klausimas gali būti sprendžiamas ir pasirengimo stadijoje (CPK 225 str. 5 p.), šiuo atveju, teismo nuomone, įtrauktinas į bylą asmuo ir jo duomenys teismui buvo pateikti ir žinomi, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes asmens įtraukimo į bylą klausimas galėjo būti išspręstas paties teismo, sudarant prielaidas operatyviam bylos nagrinėjimui,Kaip minėta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su materialinių teisės normų, reglamentuojančių netiesioginio ieškinio pareiškimą ir jo tenkinimo sąlygas, aiškinimu bei taikymu, apeliacinis teismas, nepasisako, nes šie argumentai yra susiję su apelianto reikalavimo teise materialiuoju aspektu (su ieškinio patenkinimo galimybe), o ne su šioje byloje nagrinėjamu procesinio pobūdžio klausimu.Apibendrinant darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ir dėl šios priežasties neužtikrino apelianto teisės į teisminę gynybą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apelianto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo svarstyti pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovo P. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.