- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-12
- Bylos Nr.
- 2-618/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto administravimo paslaugos“, J. J., Ir
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pakrijas“ vardu pareiškiančių netiesioginį ieškinį K. B. , I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 4 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, civilinėje byloje Nr. 2-2280-578/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pakrijas“ vardu K. B. , I. J. netiesioginį ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto administravimo paslaugos“, J. J. , Ir. J. dėl administratoriaus veikla padarytų nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo BUAB „Pakrijas“ vardu K. B. ir I. J. 2008 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovams UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, J. J. , Ir. J. , prašydami solidariai priteisti iš atsakovų ieškovui BUAB „Pakrijas“ 750 000 Lt administratoriaus ir įgaliotų asmenų veikla padarytų nuostolių atlyginimui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 4 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovams K. B. ir I. J. terminą iki 2008 m. birželio 16 d. 11 500 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti bei išaiškinti, kad nustatytu terminu nesumokėjus nurodyto dydžio žyminio mokesčio ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovams. Teismas nurodė, kad už ieškinį nėra sumokėtas žyminis mokestis ir nors ieškinyje teigiama, kad ieškinys reiškiamas bankrutuojančios įmonės vardu, siekiant apginti jos teises ir teisėtus interesus ir dėl to žyminis mokestis nemokamas, tačiau, teismo nuomone, ieškovai netiesioginiu ieškiniu faktiškai siekia apginti savo turtines teises, reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, už kurį turi būti sumokėtas 11 500 Lt žyminis mokestis. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovams nustatytinas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovo BUAB „Pakrijas“ vardu pareiškiantys netiesioginį ieškinį K. B. ir I. J. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį ir netinkamai pritaikė procesines normas, t. y. netinkamai aiškino CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 8 punkto turinį. Apeliantų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai (akcininkai), reikšdami netiesioginį ieškinį UAB „Pakrijas“ vardu, naudojasi skolininko turimomis reikalavimo teisėmis ir iš esmės imasi šių reikalavimo teisių tinkamo realizavimo, t. y. naudojasi konstitucine teise į teisminę gynybą, todėl kreditoriai (akcininkai) turi teisę ir į kitas procesines skolininko teises, t. y. į teisę būti atleistam nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 8 punktą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, J. J. , Ir. J. prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovų nuomone, atleidimas nuo žyminio mokesčio netiesioginio ieškinio atveju būtų galimas tik tuomet, kai netiesioginį ieškinį reiškianti šalis (kreditorius) patenka į sąrašą subjektų, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio pirmąją dalį, arba atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo lemia ieškinio reikalavimų pobūdis, tačiau ieškinį pareiškiantys asmenys akivaizdžiai nepatenka į tokių subjektų sąrašą, o jų reiškiamo ieškinio dalykas yra civilinės atsakomybės taikymas, todėl teisinio pagrindo atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra. Atsakovai pažymi, kad pareikštas ieškinys apskritai negali būti laikomas netiesioginiu ieškiniu, kadangi ieškinys neatitinka įstatymo netiesioginiam ieškiniui nustatytų reikalavimų. Atsakovai taip pat pažymi, kad nors atskirajame skunde remiamasi teisės į teisminę gynybą principu, o įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį kai kuriais atvejais tokį reikalavimą pažeistų, tačiau žyminis mokestis už ieškinį yra sumokėtas, ieškinys yra priimtas ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui yra areštuotas atsakovų turtas, todėl ieškinį pareiškiantys asmenys išgali sumokėti įstatyme nustatytą žyminį mokestį ir jų teisė į teisminę gynybą nėra suvaržyta ar apribota.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartis panaikintina.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CPK 83 straipsnis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.68 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai padaryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodyta, kad akcininkai turi neturtinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų minėtame įstatyme ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.
Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju neturi būti mokamas žyminis mokestis už ieškinį. CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 8 punktas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Nagrinėjamu atveju K. B. ir I. J. BUAB „Pakrijas“ vardu yra pareiškę netiesioginį ieškinį. Asmuo, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendina skolininkui priklausančias teises, t. y. veikia skolininko vardu. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad K. B. ir I. J. veikia BUAB „Pakrijas“ vardu, įgyvendindami BUAB „Pakrijas“ priklausančias teises, todėl CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 8 punkto pagrindu yra įstatymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 1 d. konsultacijoje Nr. A3-102 „Dėl kai kurių Darbo kodekso, Civilinio proceso kodekso, Įmonių bankroto įstatymo normų taikymo“ buvo pažymėta, kad kreditorius, paduodamas teismui netiesioginį ieškinį, reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, už kurį mokėtino žyminio mokesčio dydis turi būti nustatomas pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles, tačiau minėtoje konsultacijoje nėra pasisakyta apie netiesioginio ieškinio padavimą bankrutuojančios įmonės vardu.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra tenkintinas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartis panaikintina. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimas išsprendžia nagrinėjamą klausimą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti.