Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje Nr. 2-1238-431/2008 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaibo ratas“ akcininkės E. D. B. ieškinį (bendraieškis bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Žaibo ratas“) atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė E. D. B. 2007 m. vasario 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo V. B. bendraieškio BUAB ,,Žaibo ratas“ naudai 103 497 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-6, 19-24; t. 2, b. l. 111-113, 119-126; t. 3, b. l. 66-67).

Nurodė, kad atsakovas, kuris iki bankroto bylos UAB „Žaibo ratas“ iškėlimo ėjo įmonės vadovo direktoriaus pareigas, pažeidė lojalumo pareigą, sudarė bendrovei nuostolingus sandorius. 1999 m. lapkričio 29 d. bendrovė iš trečiojo asmens įsigijo automobilį Opel Vectra už nepagrįstai didelę kainą (70 000 Lt), todėl patyrė 43 700 Lt (70 000 Lt – 26 300 Lt reali kaina) žalą, bet prašo priteisti 40 282 Lt. 1998 m. rugpjūčio 2 d. ir 1999 m. gruodžio 2 d. įmonė sudarė naujų automobilių nuomos sutartis, nors pagrindinė įmonės veikla - automobilių prekyba. Dėl šių nuomos sutarčių per 15 mėnesių laikotarpį įmonė patyrė 15 000 Lt nuostolių. 1999 m. sausio 7 d. sutartimi bendrovė išsinuomojo įrengimus už 5 200 Lt/ mėnesį. Per 5 nuomos metus bendrovė sumokėjo 368 160 Lt su PVM nuomos mokesčio, nors jų įsigijimo vertė siekia 155 568,27 Lt (178 903,51 Lt su PVM). Jei bendrovė įrengimus būtų įsigijusi lizingo arba išperkamosios nuomos būdu už 206 488 Lt, būtų sutaupiusi 161 672 Lt, bet prašo priteisti 31 200 Lt. Nuo 2002 m. sausio 2 d. bendrovė iš UAB ,,Agrolitas Imeks Lesma“, kurios akcininkė ir vadovė K. M. buvo viena iš UAB ,,Žaibo ratas“ akcininkių, nuomojosi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Prieš 3 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo dėl neaiškių priežasčių nuomos mokestis buvo padidintas 70 %, dėl to įmonė sumokėjo 17 015 Lt nuomos mokesčio daugiau.

Bendraieškis BUAB „Žaibo ratas“ atsisakė nuo ieškinio, pareikšto jo naudai (t. 3, b. l. 68-69).

Atsakovas V. B. atsiliepimais į ieškinį (t. 2, b. l. 2-6, 183-198) su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsakovo teigimu, už 70 00 Lt įsigytą automobilį įmonė pardavė už 82 600 Lt ir nuotolio nepatyrė. Bendrovei reikėjo dviejų nuomotų automobilių, kuriuos darbuotojai naudojo atlikdami įvairias užduotis, todėl 15 000 Lt sudaro komercinės veiklos sąnaudas. Įrengimų įmonė nebūtų galėjusi įsigyti lizingo arba išperkamosios nuomos būdu, nes neturėjo lėšų sumokėti pradinį - 30 % daikto kainos įnašą; palūkanos siekė 10-20 %, o ne 7-8 %, kaip tikina ieškovė. Be to, šiems trims reikalavimams atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Patalpų nuomos mokestis buvo padidintas 70 % (nuo 15 Lt/ m² iki 25 Lt/ m²) nuomotojo reikalavimu, pasibaigus nuomos sutarties terminui. Jei įmonė nebūtų sutikusi mokėti didesnį nuomos mokestį, būtų turėjusi išsikelti.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 7 d. sprendimu (t. 3, b. l. 78-80) bylą dalyje dėl 15 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo nutraukė, ieškovei atsisakius nuo dalies ieškinio; o likusioje dalyje ieškinį atmetė, nes ieškovė šioje civilinėje byloje neturi reikalavimo teisės, ir priteisė iš ieškovės atsakovui 9 664,20 Lt išlaidų už advokato paslaugas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 50 % UAB „Žaibo ratas“ akcijų. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas suteikia akcininkams neturtinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo pareigų, nustatytų įstatymuose ir bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi UAB „Žaibo ratas“ iškėlė bankroto bylą. Po bankroto bylos iškėlimo pagrindinis įmonės santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ); kitų įstatymų (kaip antai ABĮ) nuostatos bankroto proceso metu taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). ĮBĮ numato akcininkams teisę stebėti bankroto procesą ir gauti nustatytą informaciją apie jį, bet, skirtingai nei ABĮ, nesuteikia teisės imtis veiksmų išieškoti žalą iš buvusio bendrovės vadovo. Ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, tikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, reikšti ieškinius, imtis priemonių išieškoti įsiskolinimus kompetentingas būtent įmonės administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p., 14 str. 3 d.).

Ieškovė E. D. B. apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 82-87) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, grąžinti papildomai 2 844 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, sumažinti iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:

1. pirmosios instancijos teismo nuostata, jog ABĮ numatyta įmonės akcininko teisė kreiptis į teismą dėl žalos bankrutuojančiai įmonei atlyginimo yra apribota ĮBĮ, neatitinka teismų praktikos dėl bankrutuojančios bendrovės akcininko teisės pareikšti netiesioginį ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gegužės 24 d. nutartyje (c. b. Nr. 2-351/2007) pripažino, kad apeliantė yra teisiškai suinteresuota bankroto bylos baigtimi ir turi teisę pareikšti atsakovui netiesioginį ieškinį pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Įmonės akcininko teisę kreiptis su netiesioginiu ieškiniu dėl žalos bendrovei priteisimo, jeigu dėl to nesikreipia bendrovės bankroto administratorius, patvirtinta ir kitos Vilniaus apygardos bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartys (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis c. b. Nr. 2-618/2008).

2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog bankrutuojančios įmonės akcininkai, išskyrus tuos, kurių pareiškimu yra iškelta bankroto byla, negali dalyvauti bankroto byloje, nes ĮBĮ nenumato tokių asmenų patraukimo bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis, o tik nustato konkrečias teises, suteikiančias galimybę stebėti bendrovės bankroto procesą ir gauti nustatytą informaciją apie jį. ĮBĮ nevaržo bendrovės akcininkams įstatymų ir įmonės steigimo dokumentų suteiktų neturtinių teisių, įskaitant teisę išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių atsirado nemokumo situacija, bei patraukti atsakomybėn kaltus asmenis.

Apeliantė, kaip bendrovės akcininkė, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi, patenkinus ieškinį ir išieškojus iš atsakovo padarytą žalą, būtų patenkinti kreditorių reikalavimai ir apeliantė turėtų teisę gauti turtą, likusį atsiskaičius su įmonės kreditoriais. Apeliantė, kaip įmonės akcininkė ir kreditorė, laikytina suinteresuotu asmeniu, todėl gali įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Pagal bendrą taisyklę, suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 20 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-1380/2000) ir 2002 m. vasario 6 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-282/2002), bankrutuojančios įmonės akcininkai nėra įtraukiami trečiaisiais asmenimis į bankroto bylą, tačiau atskirais atvejais jie gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-228/2008);

3. ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas ginant bendrovės interesus ir, patenkinus ieškinį, žala būtų priteista bendrovės naudai. Nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą atleidžiamos įmonės, kurioms iškelta bankroto byla (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantę sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-444/2008, 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis c. b. Nr. 2-618/2008);

4. pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir priteisė iš ieškovės atsakovui 9 664,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios yra per didelės.

Bendraieškis BUAB ,,Žaibo ratas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 97-100) skundo nepripažįsta ir prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. BUAB ,,Žaibo ratas“ kartu prašo išspręsti jo, kaip bendraieškio, atsisakymo nuo ieškinio klausimą. Atsiliepime nurodo, kad:

1. jis 2008 m. rugsėjo 23 d. pareiškimu atsisakė nuo ieškinio, bet pirmosios instancijos teismas minėto bendrovės pareiškimo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Remiantis dispozityvumo principu, nei teismas, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys negali iškelti civilinės bylos be BUAB ,,Žaibo ratas“ valios;

2. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato akcininkės teisę kreiptis į teismą savo vardu, jei jos kaip suinteresuoto asmens teisės buvo pažeistos. Nei ši, nei kitos teisės normos nenumato akcininkės teisės reikšti reikalavimus bankrutuojančios įmonės vardu. Teisę veikti tokios įmonės vardu turi tik įmonės bankroto administratorius, jo įgaliotas asmuo ir kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p.). Netiesioginį ieškinį (CK 6.68 str. 1 d.) gali pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorius, tačiau ieškovė nėra BUAB „Žaibo ratas“ kreditorė;

3. Apeliantė nepagrįstai išplečia ĮBĮ numatytą akcininko teisę gauti informaciją apie bankrutuojančią įmonę iki teisės tą informaciją rinkti. Akcininkas turi teisę gauti informaciją apie įmonę, bet netiesiogiai, t.y. iš įmonės administratoriaus. Apeliantė neturi teisės pareikšti ieškinio gindama bankrutuojančios įmonės teises ar jos kreditorių interesus, nes įmonei bei jos kreditoriams atstovauja ir jų interesus gina kreditorių susirinkimas arba administratorius. Po bankroto bylos iškėlimo ieškovė bankrutuojančios bendrovės vardu nebeveikia nei kaip valdymo organo narė, nei kaip atstovė;

4. tai, jog apeliantė turi teisę įstoti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nereiškia, kad apeliantė turi teisę pareikšti ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu.

Atsakovas V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 102-112) skundą laiko nepagrįstu ir prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

1. apeliantė pernelyg plečiamai aiškina Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarties c. b. Nr. 2-351/2007 argumentus, kaip esą pagrindžiančius apeliantės teisę pareikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu. Minėta nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo ne apeliantės suinteresuotumo ir jos galimybės reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vardu klausimą, bet vertino pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, motyvus. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarties c. b. Nr. 2-618/2008 objektas buvo ne ieškovų, kaip bankrutuojančios bendrovės akcininkų, teisės reikšti netiesioginį ieškinį bendrovės vardu klausimas, o procesinės teisės normos (CPK 83 str. 1 d. 8 p.) turinio aiškinimas. Be to, komentuojamoje byloje atsakovas yra ne bankrutuojančios įmonės vadovas, o bankroto administratorius. Atsižvelgiant į tai, vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarties išaiškinimais negalima, kadangi bylų ratio decidenti iš esmės skiriasi;

2. savarankiškas bankrutuojančios įmonės interesų gynimas, nesuderintas su bankroto administratoriumi ir atliekamas išimtinai bankrutuojančio juridinio asmens dalyvių (akcininkų) iniciatyva, sutrikdytų bankroto procedūrą bei prieštarautų paties bankroto esmei, nes tik bankroto administratorius turi įgaliojimus atstovauti bankrutuojančiai įmonei, ginti jos bei kreditorių interesus (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 3 d.). Administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos įmonės nemokumui, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. ir 6 d.). Įmonių bankroto įstatymo normos suteikia bankroto administratoriui, kaip specifinį statusą turinčiam asmeniui, teisę atstovauti bankrutuojančiai įmonei ir apriboja trečiųjų asmenų (įskaitant bendrovės akcininkus) teises reikšti netiesioginius ieškinius bankrutuojančios įmonės vardu, todėl ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų teisė negali būti realizuojama po bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio įmonės vardu, nes nėra bendrovės kreditorė bei neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės įmonei kaip skolininkui;

3. apeliantė neįrodė ir teisiškai nepagrindė savo suinteresuotumo bankroto byloje, lygiai kaip ir nepagrindė neginčijamos reikalavimo teisės į įmonę kaip skolininką; neįrodė, kokias neigiamas teisines pasekmes jai sukelia jos neįtraukimas suinteresuotu asmeniu į bankroto bylą. Atsakovo nuomone, šis klausimas net nėra nagrinėjamos bylos ginčo objektas, todėl neturėtų būti ir apeliacinio skundo pagrindas;

4. pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, šalių rengtų procesinių dokumentų rūšį ir kiekį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nukrypo nuo rekomenduojamo maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato paslaugas dydžio ir priteisė atsakovui 9 664,20 Lt bylinėjimosi išlaidų;

5. apeliantė, savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo argumentuodama CK 2.87 str. 7 d., byloje neįrodė visų privalomų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir atsakovo, kaip bendrovės vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimo fakto;

6. ieškinio reikalavimams, susijusiems su žalos, kylančios iš automobilio pirkimo-pardavimo sutarties; įrengimų nuomos sutarties, taikytina ieškinio senatis (CK 1.126 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija civilinėje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas remiantis byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje dėl nuostolių atlyginimo kilo ginčas dėl to, ar, būdama BUAB „Žaibo ratas“ akcininkė, ieškovė turi reikalavimo teisę kaip tokią priteisti nuostolius bankrutuojančios bendrovės naudai, ar ieškovė nėra ex officio atleista nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį, ir dėl priteistų išlaidų atsakovui už advokato teisinę pagalbą dydžio.

Dėl apeliantės teisės pareikšti netiesioginį ieškinį ar ieškinį, turintį netiesioginiam ieškiniui būdingų bruožų, susijusį su žalos atlyginimu, bankrutuojančios bendrovės naudai

Pasak apeliantės, jai, kaip bendrovės akcininkei, teisę reikšti netiesioginį ieškinį (CK 6.68 str.) prašant atlyginti žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, suteikia ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas. O priešinga pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta skundžiamame sprendime remiantis ĮBĮ, pagrįsta netinkamų nuostatų taikymu ir neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės teiginiais, vadovaudamasi tokiais argumentais.

CK 6.68 straipsnis apibrėžia subjektų, kurie gali reikšti netiesioginį ieškinį, ratą bei nurodo sąlygas ir tvarką, kaip ši teisė turi būti įgyvendinama. Teisę reikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu trečiajam asmeniui (skolininko kontrahentui) (CK 6.68 str. 3 d.) turi kreditorius (CK 6.68 str. 1 d.). Apeliantė reikalavimo teisę BUAB „Žaibo ratas“ (skolininkui) kildina iš ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kuris kalba apie akcininko neturtinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ir reikalauti atlyginti įmonei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Akcentuotina, jog CK 6.68 straipsnio 1 dalies ir ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 19 straipsnio 10 punkto (CK 2.82 str. 4 d.) santykis yra toks pat kaip visumos ir dalies, t. y. CK 6.68 straipsnis yra bendro pobūdžio norma apie netiesioginį ieškinį; ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 19 straipsnio 10 punkte (CK 2.82 str. 4 d.) įtvirtintos ieškinio, turinčio netiesioginiam ieškiniui būdingų bruožų, atmainos, kai teisė reikšti ieškinį įmonės vardu, ginčijant sprendimus, suteikiama pavieniams juridinio asmens dalyviams ir nėra būtina, jog įmonė bylos iniciatoriui būtų skolinga. CK 2.82 straipsnio 4 dalis labai aiškiai skiria dvi sąvokas: juridinio asmens dalyvis (CK 2.45 str.) ir juridinio asmens kreditorius, kurias apeliantė painioja. Jeigu apeliantė būtų BUAB „Žaibo ratas“ kreditore (pvz., ieškovę ir bankrutuojančią įmonę siejo darbo arba civiliniai santykiai, išskyrus tuos, kurie susiję su dalyvavimu valdant įmonę), ji pirmosios instancijos teismo, kuris nagrinėja BUAB „Žaibo ratas“ bankroto bylą iš esmės, būtų buvusi įtraukta į BUAB „Žaibo ratas“ kreditorių sąrašus (ĮBĮ 26 str. 1 d.) ir po to galėtų pretenduoti gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto pagal nustatytą kreditorių eilę (ĮBĮ 35 str). Tokios nutarties civilinėje byloje nėra, todėl apeliantė neįrodė (CPK 177 str. 4 d.) turinti kreditorės statusą, kuris lemtų teisę reikšti netiesioginį ieškinį BUAB „Žaibo ratas“ naudai pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį. Ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas nutartimi įtraukė apeliantę į civilinę bylą dėl bankroto bylos (c. b. Nr. B2-498-45/2007) trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nesuponuoja jos teisės į netiesioginį ieškinį šioje civilinėje byloje. Ieškovės teisinis suinteresuotumo kitoje civilinėje byloje dėl bankroto neturi jokios reikšmės nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo.

Teisę reikšti ieškinį, turintį netiesioginiam ieškiniui būdingų bruožų (ABĮ 16 str. 1 d. 4 p.), turi juridinio asmens dalyvis. Bet tokia apeliantės, kaip BUAB „Žaibo ratas“ akcininkės, neturtinė teisė gali būti realizuojama ne vėliau kaip iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tai paaiškintina tuo, jog visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris susideda iš bendrovės akcininkų visumos, yra juridinio asmens valdymo organas, nors jis, skirtingai nuo įmonės vadovo, nedalyvauja įmonės kasdieninėje veikloje (ABĮ 19-20 str.). Iškėlus įmonei bankroto bylą, jos valdymo organai automatiškai netenka savo įgaliojimų. Juos perima bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p., 23 str.), nes antraip įmonėje susidarytų dvivaldystė. Apeliantė tiesiog manipuliuoja ĮBĮ, vienais atvejais eliminuodama įstatymą iš taikytinų teisės aktų, nors kitais atvejais juo remiasi. BUAB „Žaibo ratas“ iškelta bankroto byla, todėl visų pirma reikia vadovautis ĮBĮ, o jeigu jis nenumato konkrečių teisų, tačiau tai iš principo neprieštarauja bankroto procesui, - ir kitais teisės aktais, pvz., CK, ABĮ (lot. lex speciali derogat generali).

Apeliantė klaidingai teigia, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gegužės 24 d nutartimi (c. b. Nr. 2-351/2007) pripažino jai teisę šioje byloje reikšti netiesioginį ieškinį (t. 1, b. l. 195-197). Apeliacinės instancijos teismas byloje E.D. B., BUAB „Žaibo ratas“ v. V. B. (c. b. Nr. 2-351/2007) nagrinėjo atskirąjį skundą dėl to, ar reiškiant netiesioginį ieškinį tarp ieškovės ir bendrovės, kurios naudai reiškiamas netiesioginis ieškinys, susiklosto atstovavimo santykiai ir ar būtina juos kaip nors įforminti bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str. 4 d.). Bylos iškėlimo stadijos metu teismas tikrina, ar bylos iniciatorius tinkamai realizavo teisės reikšti ieškinį (procesine prasme) prielaidas ir sąlygas. Ar bylos iniciatoriui priklauso teisė į ieškinį materialiosios teisės prasme, gali būti atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą.

Apeliantė prašo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-618/2008), kurioje teismas nurodė, jog pagal CK 6.68 straipsnį kreditorius (akcininkas) turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog civilinėje byloje BUAB „Pakrijas, K. B. , I. J. v. UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, J. J., I. J. (c. b. Nr. 2-618/08) pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bankrutuojančios įmonės akcininkų ieškinį, turintį netiesioginio ieškinio bruožų, bankrutuojančios įmonės administratoriui dėl administruojant įmonę padarytos žalos atlyginimo (ĮBĮ 11 str. 6 d.), o antrosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Savaime suprantama, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai, kurių pozicija vykstant bankrotui nėra absoliučiai pasyvi, turi savarankišką teisę reikšti ieškinį bankroto administratoriui dėl jo veikla įmonei padarytų nuostolių atlyginimo, nes būtų nelogiška, jei kreditorių susirinkimas įpareigotų bendrovės administratorių, kuris pagal bendrą taisyklę vienintelis gali veikti bankrutuojančios įmonės vardu, reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo sau pačiam. Vadinasi, aptartos ir nagrinėjamos civilinių bylų esminės aplinkybės nesutampa, tad nėra pagrindo sprendžiant, ar apeliantei priklauso teisė į ieškinio patenkinimą, vadovautis nuostata dėl žyminio mokesčio, esančia Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartyje.

Apeliantės nuomone, ji turi teisinį suinteresuotumą šios civilinės bylos baigtimi, kadangi, patenkinus ieškinį ir išieškojus žalą, būtų patenkinti bendrovės kreditorių reikalavimai ir apeliantė turėtų teisę gauti likusį turtą. Ieškiniu apeliantė siekia išsiaiškinti bendrovės nemokumo priežastis ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis.

Oponuodama apeliantei, teisėjų kolegija pabrėžia, jog apeliantė, kaip BUAB „Žaibo ratas“ akcininkė, nepriklausomai nuo šios bylos buvimo ar nebuvimo ir jos baigties, turi subjektinę teisę gauti turtą, likusį atsiskaičius su bankrutuojančios įmonės kreditoriais. Tuo pačiu pastebėtina, jog apeliantė, kalbėdama apie atsiskaitymą su bankrutuojančios įmonės kreditoriais ir įmanomą likusio turto perdavimą akcininkams, netiesiogiai patvirtina prieš tai teisėjų kolegijos padarytą išvadą, kad apeliantė negali būti sutapatinama su įmonės kreditore, taigi ji negali naudotis įmonės kreditoriams suteiktomis teisėmis ir apeliantės subjektinė teisė gauti turtą, jeigu jo liktų, negali būti realizuojama taikant netiesioginio ieškinio institutą (CK 6.68 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad bankroto administratoriaus, o ne juridinio asmens dalyvių prerogatyva aiškintis įmonės nemokumo priežastis ir, esant reikalui, reikšti su bankrutuojančia bendrove susijusius ieškinius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p., 14 str. 3 d.). Pratęsiant pirmosios instancijos teismo mintį, jog po bankroto bylos bendrovei iškėlimo akcininkas gali dalyvauti kreditorių susirinkimuose be balsavimo teisės, pabrėžtina, kad akcininkas nėra prilyginamas visiškai pasyviam stebėtojui. Įmonių bankroto įstatyme neneigiama akcininko teisė kreditorių susirinkime siūlyti įtraukti į darbotvarkę aktualius klausimus, pvz., įpareigoti įmonės administratorių inicijuoti bylą dėl žalos atlyginimo buvusiam BUAB „Žaibo ratas“ vadovui (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.), tačiau ieškovė to nepadarė.

Antra vertus, BUAB „Žaibo ratas“ neteisus, tvirtindamas, jog be bankrutuojančios įmonės administratoriaus valios pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti ieškinio iš esmės ir turėjo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Įmonės, kurios naudai reiškiamas ieškinys, procesinės padėties specifika pasireiškia tuo, jog ji negali naudotis šalies procesinėmis teisėmis, esančiomis CPK 42 straipsnyje ir kituose straipsniuose, visa apimtimi. Nepriklausomai nuo įmonės užimamos padėties iškeltoje byloje (t. y. bendraieškis, tretysis asmuo), bendrovė neturi teisės atleisti skolininką nuo prievolės įvykdymo ar pareikšti, kad prievolė neegzistuoja. Skolininkas – ieškovas, kurio vardu pareikštas reikalavimas, neturi teisės bylos nagrinėjimo metu, pažeisdamas kreditoriaus interesus, atsisakyti nuo savo reikalavimo arba sudaryti taikos sutartį su atsakovu. Pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį teismas gali nepriimti atsisakymo nuo ieškinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga).

Susiklosčius nurodytai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, jog BUAB „Žaibo ratas“ nėra skolinga ieškovei, todėl pastaroji neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį BUAB „Žaibo ratas“ vardu skolininko skolininkui V. B. (CK 6.68 str.). Tuo tarpu, būdama UAB „Žaibo ratas“ akcininkė, ieškovė iki bankroto bylos UAB „Žaibo ratas“ iškėlimo turėjo teisę pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikšti ieškinį, turintį netiesioginio ieškinio bruožų. Bet po bankroto bylos iškėlimo šią teisę ieškovė prarado, nes iškėlus UAB „Žaibo ratas“ bankroto bylą bendrovės administratorius tapo vieninteliu asmeniu, kuris gali veikti įmonės vardu išoriniuose santykiuose ir ginti bankrutuojančios bendrovės bei jos kreditorių interesus.

Dėl priteistų per didelių atstovavimo išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, paskirstymo, grąžinimo ir priteisimo klausimus teismas turi išspręsti ex officio [...].Teismas, spręsdamas dėl išlaidų už advokato paslaugas priteisimo, turi: 1) nustatyti, ar šios išlaidos realiai buvo patirtos (CPK 88 str.); 2) nustatyti priteistinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 str.); 3) nustatytą priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsakovą atstovavo du advokatai (t. 2, b. l. 7, 18), tačiau į šią aplinkybę priteisiant išlaidas už advokatų pagalbą neatsižvelgiama (LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 4 punktas (toliau - Rekomendacijos). 2008 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 06281137 (t. 3, b. l. 56) patvirtina, jog atsakovas už teisines paslaugas, suteiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, advokatams sumokėjo 9 664,20 Lt honorarą. Nustatant kompensuojamų išlaidų dydį, svarbūs tokie kriterijai kaip bylos sudėtingumas, advokatų indėlis, laiko sąnaudos, bet išlaidų dydis negali pernelyg viršyti rekomenduojamų dydžių. Civilinė byla nelaikytina sudėtinga, nes joje pareikšti 3 pagal pobūdį vienarūšiai reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, byla nėra susijusi su užsienio (tarptautiniu) elementu, kas sąlygojo nedideles advokatų darbo ir laiko sąnaudas. Įvertinus, kad atsakovo advokatai konsultavo klientą, rengė atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį [(700 Lt MMA x 1) + (800 MMA x 3)], dalyvavo šešiuose teismo posėdžiuose (įskaitant parengiamuosius), kurių bendra trukmė 8 valandos (t. 2, b. l. 19-22, 40-41, 97-98, 115-116; t. 3, b. l. 57-63, 72-77) {[(700 Lt MMA x 1 valanda x 0,15) x 2 posėdžiai] + [(800 Lt MMA x 1 valanda x 0,15) x 2 posėdžiai] + [(800 Lt MMA x 2 valandos x 0,15) x 2 posėdžiai)]}, darytina išvada, jog atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos už advokatų pagalbą sudaro 4 030 Lt be PVM arba 4 755,40 Lt su PVM. Todėl iš ieškovės laimėjusiam bylą atsakovui priteista išlaidų už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme suma mažintina beveik pusiau - nuo 9 664,20 Lt iki 4 755,40 Lt su PVM.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o sprendimo dalis, susijusi su išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimu, tikslintina, pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui ženkliai daugiau išlaidų už advokatų paslaugas, nei kad jam priklausytų pagal Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius.

Dėl žyminio mokesčio

Byloje nagrinėtą ieškinį ieškovė apmokėjo 3 069,94 Lt žyminiu mokesčiu (t. 1, b. l. 32). Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalimi, kurios apeliantė neginčija, pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą nutraukė bylą dėl 15 000 Lt žalos, atsiradusios dėl automobilių nuomos, atlyginimo reikalavimo ir pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį grąžino ieškovei 337,50 Lt už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė apeliacinio skundo neapmokėjo žyminiu mokesčiu ir tokį veiksmą bei prašymą grąžinti likusią 2 844 Lt [(3 069 Lt – 337,50 Lt) + (450 Lt – 337,50 Lt)] žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, dalį, grindžia, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-444/2008, ir 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-618/2008, esančiais CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų taikymo aiškinimais.

Lietuvos apeliacinis teismas minėtose nutartyse pasisakė dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyto atleidimo nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį už turtinį reikalavimą (priteisti žalos atlyginimą) išplėtimo, jeigu atitinkamai netiesioginį ieškinį arba ieškinį, turintį netiesioginiam ieškiniui būdingų bruožų, bankrutuojančios įmonės vardu reiškia bankrutuojančios įmonės akcininkai. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis vieningos pozicijos atleidimo pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo srityje, papildomai grąžina apeliantei 2 732,44 Lt (3 069,94 Lt – 337,50 Lt) sumokėto žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 32) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinio proceso metu atsakovas sumokėjo advokatei 3 228,49 Lt su PVM už paslaugas antrosios instancijos teisme. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų už advokatės pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydžio, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų nuostatomis, atsižvelgia į iškeltus materialinės teisės klausimus ir jų apimtį (dėl teisės reikšti ieškinį), ruoštų procesinių dokumentų rūšį ir skaičių (atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą) (800 Lt MMA x 0,75), advokatės dalyvavimą teismo posėdžiuose ir jų trukmę (du posėdžiai po 1 valandą) (800 Lt MMA x 1 valanda x 0,15 x 2 posėdžiai) (Rekomendacijų 9 p.), ir pagrįstomis pripažįsta 1 000 Lt [(600 Lt + 240 Lt) x 19 %] su PVM išlaidų už advokatės teisines paslaugas, kurios priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Šaliai, pagal įstatymą atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, išlieka proceso įstatyme įtvirtinta pareiga mokėti kitas, su bylos nagrinėjimu susijusias, išlaidas (CPK 79 str.). Apeliacinės instancijos teismas turėjo 46,15 Lt (t. 1, b. l. 229; t. 3, b. l. 140) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, ir jos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinti ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovės E. D. B. atsakovo V. B. naudai 4 755,40 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt penkis litus 40 ct.) su PVM išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.“

Grąžinti ieškovei E. D. B. 2 732,44 Lt (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt du litus 44 ct.) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį 2007 m. vasario 13 d. mokėjimo kvitu AB banke „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas - AB bankas „Swedbank“).

Priteisti iš ieškovės E. D. B. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atsakovo V. B. naudai ir 46,15 Lt (keturiasdešimt šešis litus 15 ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.