Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų A. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Venterma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2355-638/2017 (naujas Nr. e2-965-638/2018) pagal ieškovų E. R. N., E. R., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ICS BALTIC“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PENTACOM“ ieškinį atsakovams M. Z., „Kondena“, uždaroji akcinė bendrovė, A. S. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Venterma“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovai A. S. ir UAB ,,Venterma“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį dalyje, kuria atmestas jų prašymas dėl įpareigojimo sumokėti užstatą jų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovų prašymą įpareigoti ieškovus E. R. N. ir E. R. užtikrinti galimas atsakovų A. S. ir UAB „Venterma“ bylinėjimosi išlaidas įmokant į teismo depozitinę sąskaitą 7 260 Eur sumą per 3 darbo dienas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 95 straipsnio 3 dalies normą, kadangi nevertino aplinkybių, rodančių galimą ieškovų piktnaudžiavimą ir rizikos, susijusios su vengimu atlyginti galimas bylinėjimosi išlaidas kaip CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino, ar ieškovai sąžiningai ir pagrįstai pareiškė ieškinį, t. y. įvertino CPK 95 straipsnio 1-2 dalių taikymo sąlygą.Ieškovai tikėtinai yra linkę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Atsakovai nurodytą teiginį grindžia prašyme dėl įpareigojimo sumokėti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui nurodytais motyvais, jog, analogiški reikalavimai dėl žalos atlyginimo atsakovui M. Z. jau buvo reiškiami kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškinys buvo atmestas, o teismo sprendimas įsiteisėjęs, jog BUAB „PENTACOM“ yra pareiškusi ieškinį Kauno apygardos teisme, kuriame prašo UAB „PENTACOM“ bankrotą pripažinti tyčiniu, taip pat, jog ieškovo E. R. N. finansinis reikalavimas sudaro 1 020,47 Eur dydžio sumą, todėl jis nėra suinteresuotas ginti savo ir kitų BUAB „ICS BALTIC“ kreditorių interesus, o BUAB „PENTACOM“ kreditoriaus ieškovo E. R. dalyvavimas byloje yra formalus, kadangi ieškovai yra suinteresuoti išvengti gresiančios atsakomybės ir nesąžiningai perkelti kaltę atsakovams dėl BUAB „PENTACOM“ padarytos žalos. Ieškovai gali sąmoningai vengti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovų atžvilgiu yra pareikštas netiesioginis ieškinys Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1940-254/2017 dėl nuostolių, padarytų UAB „PENTACOM“, UAB „ICS BALTIC“ ir jų kreditoriams, o byloje dėl BUAB „PENTACOM“ tyčinio bankroto keliamas klausimas dėl ieškovo E. R. N. atsakomybės. Be to, ieškovų atžvilgiu minėtoje Kauno apygardos teismo byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovams priklausančio turto ir piniginių lėšų areštas 333 250,01 Eur sumai, todėl atsakovai gali negauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jeigu ieškovų atžvilgiu būtų pradėtas išieškojimas areštuotai sumai.Už pareikštą ieškinį ieškovams nereikėjo mokėti žyminio mokesčio, kas galėjo lemti pasirinkimą teikti abejotino pagrįstumo ieškinį.Ieškovas E. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovų nurodomi teiginiai neįrodo galimo piktnaudžiavimo, o yra tik spekuliacijos, atsakovams net nebandant paneigti savo neteisėtų veiksmų, kas rodo, jog ieškinio pateikimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.Atsakovų A. S. ir UAB „Venterma“ neteisėtų veiksmų nustatymui ir atsakomybei pagal pareikštą ieškinį įtakos neturi M. Z. atsakomybės klausimai. Be to, šis ieškinys, kiek yra susijęs su M. Z., nėra tapatus pareikštam ieškiniui kitoje civilinėje byloje, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą, kadangi nesutampa faktinis bei teisinis ieškinių pagrindai.Teismas, sprendžiantis klausimą dėl BUAB „PENTACOM“ tyčinio bankroto pripažinimo, dar nėra nusprendęs ar bankrotas buvo tyčinis, kaip ir nėra konstatavęs E. R. N. atsakomybės už tyčinį bankrotą. Nepriklausomai nuo to, kokio dydžio finansinį reikalavimą turi E. R., jis yra BUAB „PENTACOM“ kreditorius ir turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį. Ieškovų turto areštas šiuo atveju reiškia, kad E. R. N. ir E. R. negalės perleisti areštuoto turto, o vykdymo procese turtas būtų paskirstomas visiems kreditoriams, vadinasi, ir atsakovams, jei jiems būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.Aplinkybė, kad dėl teisinio reglamentavimo ieškovams už ieškinį nereikėjo mokėti žyminio mokesčio, savaime neįrodo piktnaudžiavimo fakto, ar, kad ieškovai vengs atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas E. R. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog palaiko E. R. atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2-3 dalys, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovų A. S. ir UAB „Venterma“ prašymas dėl įpareigojimo sumokėti užstatą jų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikant CPK 795, 796, 797 ir 798 straipsnius. Šiuo atveju CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatytos tarpusavyje koreliuojančios sąlygos įpareigoti pareiškėją sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui, t. y. tikimybė, jog pareiškėjas gali piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir išnagrinėjus bylą iš esmės gali neatlyginti jam priteistų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl užstato reikalingumo, taip apsaugant atsakovus nuo nepagrįsto bylinėjimosi kartu užtikrinant pradėto proceso operatyvumą, koncentruotą ir aiškų bylos išnagrinėjimą. Kadangi CPK 95 straipsnio nuostatos yra taikomos iš esmės nustačius piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar siekiant piktnaudžiavimui užkirsti kelią, šio straipsnio 3 dalies nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, jog asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti nereikalingas ar perteklines bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį teigdamas, jog teismas CPK 95 straipsnio 3 dalies normą taikė netinkamai, nevertindamas aplinkybių, rodančių galimą ieškovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir rizikos, susijusios su vengimu atlyginti galimas bylinėjimosi išlaidas, kaip CPK 95 straipsnio 3 dalies sąlygos, ją siedamas su ieškovų sąžiningumu pareiškiant ieškinį ir ieškinio pagrįstumu (CPK 95 straipsnio 1-2 dalys).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs nustatytas aplinkybes (nutarties 7-8 punktai) nenustatė, jog ieškovų netiesioginis ieškinys būtų pareikštas aiškiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, todėl nenustatė ir pagrindo reikalauti užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).Nagrinėjamu atveju apeliantai tiek prašyme taikyti bylinėjimosi išlaidų užtikrinimą, tiek atskirajame skunde ieškovų E. R. N. ir E. R. galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis grindžia aplinkybėmis, jog: 1) analogiški reikalavimai dėl žalos atlyginimo atsakovui M. Z. jau buvo reiškiami kitoje civilinėje byloje; 2) Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl BUAB „PENTACOM“ tyčinio bankroto, kurioje keliamas klausimas ir dėl ieškovo E. R. N. atsakomybės; 3) ieškovo E. R. N. finansinis reikalavimas tesudaro 1 020,47 Eur dydžio sumą; 4) BUAB „PENTACOM“ kreditoriaus ieškovo E. R. dalyvavimas byloje yra formalus; 5) pareikštu ieškiniu ieškovai siekia išvengti atsakomybės dėl BUAB „PENTACOM“ padarytos žalos. Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007). Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliantų prašyme dėl jų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo bei atskirajame skunde nurodomų aplinkybių tiek pavienis, tiek jų visumos įvertinimas nesuponuoja kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiamas ieškovų E. R. N. ir E. R. galimas piktnaudžiavimas proceso teisėmis. Remiantis pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis (nutarties 7-9) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra pagrindo nesutikti, jog nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog netiesioginiu ieškiniu, kuris pareikštas ne tik UAB „PENTACOM“, tačiau ir BUAB „ICS BALTIC“ naudai, ieškovai siekia išvengti atsakomybės dėl BUAB „PENTACOM“ padarytos žalos. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žalos BUAB „PENTACOM“ atlyginimo. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovų E. R. N. ir E. R. ieškinį dėl žalos atlyginimo sujungta su civiline byla pagal ieškovių UAB „Jumaida“ ir BUAB „PENTACOM“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurioje tiek E. R. N., tiek E. R. reiškiami kreditoriniai reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, jog abiejose bylose žalos dydis grindžiamas nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydžiu. Šiuo atveju sujungus dvi civilines bylas besąlygiškai padidėjo ginčo nagrinėjimo ribos ir be jokios abejonės tapo sudėtingiau teismui operatyviai jį išnagrinėti. Be to, UAB „PENTACOM“ bankroto byloje bankroto administratoriaus pateiktame pareiškime dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakomybės klausimas keliamas tiek E. R. N., tiek apeliantui A. S.. Atsižvelgiant į tai, UAB „PENTACOM“ bankroto bylos nagrinėjimas yra sustabdytas iki bus išnagrinėta byla dėl žalos BUAB „PENTACOM“ atlyginimo, todėl dėl tyčinio bankroto gali būti kalti tiek visi atsakomybėn patraukti byloje asmenys, tiek dalis jų. Šiuo atveju matyti, kad tarp šalių yra pradėti keli civiliniai procesai, kurie betarpiškai yra susiję vienas su kitu, tačiau tik vienas iš jų yra inicijuotas E. R. N. ir E. R.. Pažymėtina, jog ieškovų E. R. N., E. R., BUAB „ICS BALTIC“ ir BUAB „PENTACOM“ pareikšto netiesioginio ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – apeliantams priklausančio nekilnojamojo turto ir UAB „Venterma“ akcijų areštas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusia teismo nutartimi, ieškinį laikė prima facie (liet. preliminariai) pagrįstu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-146/2013). Šiuo atveju ieškinio pareiškimas savaime negali būti vertinamas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kurios negalima apriboti ar paneigti, o teisės ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04; 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, jog vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo. Nepaisant to, teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes jos pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones šiame kontekste, pabrėžiant, kad yra svarbu tai, jog taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi apribojimai suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70), 1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 25201/94); 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 straipsnio 3 dalis).Pažymėtina, jog CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šaliai, neįvykdžiusiai teismo nurodymo sumokėti užstatą, taikoma pakankamai griežta procesinė sankcija – pateiktas procesinis dokumentas paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatytas apribojimas į teisminę gynybą, todėl nesant objektyvių bei pagrįstų duomenų, jog ieškovai E. R. N. ir E. R. gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, įpareigojimas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinti užstatu gali tokiu būdu ir apimtimi neproporcingai suvaržyti ar sumažinti jiems suteiktą teisę kreiptis į teismą bei iškreipti bylos šalių interesų pusiausvyrą (suteikiant nepagrįstą pranašumą apeliantams).Šiuo atveju nelaikytina, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs, ar ieškovai sąžiningai ir pagrįstai pareiškė ieškinį (CPK 95 straipsnio 1 dalis) neįvertino galimo E. R. N. ir E. R. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 3 dalies atžvilgiu, kadangi patys apeliantai ieškovų nesąžiningumą tiek pirminiame prašyme, tiek atskirajame skunde įrodinėja išimtinai aplinkybėmis, susijusiomis su ieškinio pateikimo priežastimis (motyvais) bei ieškinyje reiškiamais reikalavimais, t. y. ieškinio nepagrįstumu (nutarties 3, 8.4 punktai).Paminėtų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad ieškovai nepasižymi gausia bylinėjimosi patirtimi, nenustatyta, jog nagrinėjamoje byloje būtų reiškiami pertekliniai prašymai, kurie vilkintų civilinės bylos nagrinėjimą. Be kita ko, apeliantai nepateikia jokių objektyvių duomenų, jog egzistuoja rizika, kad ieškovai E. R. N. ir E. R. gali vengti atlyginti apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sutiktina su ieškovu E. R., kad jam ir E. R. N. pritaikytas turto areštas nesuponuoja prielaidos, jog ieškovai piktybiškai gali vengti atlyginti apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas (nutarties 9.5 punktas).Be to, aplinkybė, kad dėl teisinio reglamentavimo ieškovams už ieškinį nereikėjo mokėti žyminio mokesčio, savaime neįrodo ieškovų piktnaudžiavimo fakto vengiant atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju ieškinio išnagrinėjimas ieškovų naudai negarantuos jiems priteistų sumų (įskaitant ir patirtas bylinėjimosi išlaidas) realaus atgavimo iš BUAB „ICS BALTIC“ ir BUAB „PENTACOM“. Esamoje situacijoje CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata įtvirtina galimybę eliminuoti netiesioginį ieškinį bankrutuojančių įmonių vardu pareiškiančių kreditorių bent jau tas bylinėjimosi išlaidas, kurias jie turėtų patirti sumokėdami žyminį mokestį, taip užtikrinant visų kreditorių lygiateisiškumą. Atsižvelgiant į tai, laikytinas nepagrįstu apeliantų argumentas, jog Civilinio proceso įstatymu nustatytas atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo teikiant netiesioginį ieškinį galėjo sąlygoti ieškovų pasirinkimą teikti abejotino pagrįstumo ieškinį, kadangi tokia aplinkybė nesuponuoja išvados, jog ieškovai nepatyrė ir nepatirs kitų (pavyzdžiui, atstovavimo) išlaidų bylos nagrinėjimo metu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, papildomai ieškovus įpareigojant sumokėti užstatą apeliantų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui, šalys atsidurtų nelygiavertėje padėtyje.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada netenkinti prašymo įpareigoti ieškovus E. R. N. ir E. R. užtikrinti būsimas atsakovų A. S. ir UAB „Venterma“ bylinėjimosi išlaidas bei konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam klausimo išnagrinėjimui, skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.