Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako (toliau – ir prokuroras) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. sausio 30 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teisme 2025 m. sausio 23 d. buvo gautas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame kaltinamasis L. Š. kaltinamas tyčia sugadinęs svetimą turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 7 d. 16.00 val. iki 2024 m. gruodžio 8 d. 11.20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia spardydamas sulankstė ir suraižė P. M. priklausančio automobilio „BMW 5 L, 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės abejas šonines dureles, bei tyčia išdaužė kairės pusės priekinių durelių lango stiklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam 1850 Eur turtinę žalą.

2. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kadangi padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą. Teismas nurodė, jog byloje nėra atlyginta ar pašalinta civiliniam ieškovui P. M. padaryta žala, nėra įsipareigojimo tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako skundas tenkintinas.

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir prokuroro skundo argumentais, rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiama nutartis neatitinka BPK 420 straipsnio 1 dalies nuostatų.

6. Apylinkės teismas sprendimą perduoti bylą prokurorui iš esmės grindė tuo, kad nustatytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą, t. y., kad esant pareikštam civilinio ieškovo P. M. civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese civilinio ieškinio išsprendimo galimybė nėra numatyta, todėl nors kaltinamasis apklausos metu nurodė, jog pripažįsta žalą, sutinka ją atlyginti, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra rašytinio kaltinamojo įsipareigojimo atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą, o vadovaujantis BPK 418 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

7. Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad BPK 420 straipsnyje tiesiogiai nėra numatyta galimybės teismui perduoti baudžiamąją bylą prokurorui pareiškimo dėl baudžiamojo įsakymo trūkumams ištaisyti, tačiau aktualioje teismų praktikoje pripažįstama, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima aiškinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai. Todėl teismas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir nustatęs BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindus, siekdamas užtikrinti proceso greitumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principus, pirminėje proceso stadijoje, t. y. iki BPK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytų sprendimų priėmimo, gali bylą perduoti prokurorui (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-4-806/2025, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-16-1020/2024, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101-1121/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020 ir kt.). Tačiau tokiame procese teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui gali būti pateisinamas tik tiek, kiek jis atspindi įstatymų leidėjo siekį paspartinti procesą ir nesudaro prielaidų jį vilkinti. Pažymėtina, jog baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui turi aiškiai atspindėti teismo siekį pašalinti kliūtis, kurios trukdo ir apsunkina bylos išnagrinėjimą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, tačiau toks sprendimas paprastai nėra galimas tais atvejais, kai prokuroro pareiškime nurodytos bylos aplinkybės nėra aiškios bei kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu (BPK 423 straipsnio 1 dalis).

8. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad BPK 418 straipsnis suteikia prokurorui teisę nuspręsti užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau tokiam procesiniam sprendimui numato dvi būtinas sąlygas: 1) dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 2) tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apylinkės teismas skundžiama nutartimi prokurorui perdavė bylą tuo pagrindu, kad yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą – nėra kaltinamojo įsipareigojimo atlyginti turtinę žalą.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. Š. galimai padarė vieną nusikalstamą veiką, susijusią su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, t. y. tyčia spardydamas sulankstė ir suraižė P. M. priklausančio automobilio „BMW 5 L, 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės abejas šonines dureles, bei tyčia išdaužė kairės pusės priekinių durelių lango stiklą. Civilinis ieškovas P. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog dėl L. Š. veiksmų jam buvo padaryta 1 850 Eur turtinė žala. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl galimai nusikalstamų L. Š. veiksmų P. M. buvo padaryta žala, todėl nagrinėjamu atveju prokurorui nusprendus užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privaloma nustatyti, jog yra įvykdytos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos imperatyvios sąlygos, tame tarpe tai, kad kaltininkas atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti ar pašalinti.

10. Susipažinus su pateikta rašytine baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad L. Š. iki prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašymo dienos nebuvo atlyginęs P. M. patirtos žalos, todėl šiuo atveju teismo baudžiamojo įsakymo priėmimas galimas tik tokiu atveju, jeigu kaltininkas būtų sutikęs su nurodyta žalos suma ir įsipareigojęs ją atlyginti. Apylinkės teismas sprendė, kad nors kaltinamasis apklausos metu nurodė, jog pripažįsta žalą, sutinka ją atlyginti, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra atskiro rašytinio dokumento, kuriuo kaltinamasis įsipareigotų atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą. Pažymėtina, kad įstatymas reikalauja tik žalos atlyginimo/pašalinimo ar įsipareigojimo atlyginti/pašalinti žalą, tačiau nenurodo būdo ir tvarkos kaip turi būti atlyginama/pašalinama žala, neįvardina šio įsipareigojimo formos, todėl apylinkės teismo išvada dėl šio įsipareigojimo atskirame rašytiniame dokumente laikytina nepagrįsta, juolab pats pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaltinamasis pripažino padarytą žalą, ją sutiko atlyginti. Kaip matyti iš 2024 m. gruodžio 17 d. įtariamojo apklausos protokolo ir iš 2025 m. sausio 17 d. įtariamojo apklausos protokolo, L. Š. aiškiai nurodė, jog ketina pilnai atlyginti žalą, pripažįsta ir sutinka atlyginti žalą. Be to, 2025 m. sausio 17 d. paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole, kuriame nurodyta ne tik siūloma bausmė su įpareigojimu atlyginti civiliniu ieškiniu pareikštą turtinę žalą, bet ir siūloma tenkinti pareikštą civilinį ieškinį 1850 Eur sumoje, minėtą sumą priteisiant iš L. Š., L. Š. taip pat nurodė, jog sutinka su siūloma bausme, jos dydžiu, prašo tik prailginti įpareigojimo sumokėti turtinę žalą terminą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad L. Š., kaip civilinis atsakovas, aiškiai išreiškė savo sutikimą dėl civilinio ieškinio, jo dydžio neginčijo, juolab sutiko su prokuroro siūloma bausme, įpareigojimu atlyginti minėtą turtinę žalą, kurio terminą, įgyvendindamas diskrecinę teisę skirti bausmę, gali nustatyti pats teismas.

11. Apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog baudžiamojo įsakymo priėmimo procese civilinio ieškinio išsprendimo galimybė nėra numatyta. Sutiktina su prokuroro skunde nurodytu argumentu, kad teismas priimdamas baudžiamąjį įsakymą turi galimybę priteisti civilinį ieškinį iš kaltinamojo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktu, buvo pateikęs konsultaciją, kad civilinis ieškinys teismo baudžiamuoju įsakymu gali būti išspręstas tik tais atvejais, kai kaltinamasis sutinka su civiliniu ieškiniu ir nėra dėl jo ginčo ir neaiškumų (Teismų praktika Nr.19, psl. 287). Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarime Nr. 48 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą“, minėta nuostata grindžiama tuo, kad teismo baudžiamuoju įsakymu neteisingai išsprendus civilinį ieškinį, jeigu kaltinamasis nereikalauja surengti bylos nagrinėjimo teisme, nėra procesinės galimybės ištaisyti klaidą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta civilinis atsakovas L. Š. ne tik pripažino padaręs nurodytą įtarime turtinę žalą, bet ir sutiko atlyginti civiliniu ieškiniu reiškiamą žalą, jos dydžio neginčijo, sutiko su įpareigojimu atlyginti minėtą žalą atitinkamu terminu, o civilinio ieškinio dydį patvirtina bylos duomenys (nukentėjusiojo apklausos protokolas, pareiškimas, civilinis ieškinys, remonto sąmatos pažyma pateikta savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad L. Š. dėl civilinio ieškinio sutikus, ginčo ir neaiškumų dėl ieškinio nesant, nebuvo kliūčių minėtą civilinį ieškinį išspręsti teismo baudžiamuoju įsakymu.

12. Apylinkės teismo nutartyje argumentuojama, kad minėtas prokuroro padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas yra esminis ir dėl jo byla negali būti perduodama nagrinėti teisme. BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, ką laikyti esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylą supaprastinto proceso tvarka, todėl pagal formuojamą teismų praktiką nagrinėjamu atveju yra tikslinga vadovautis bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-1-696/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. e1S-264-487/2022, e1S-270-851/2022).

13. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu BPK 418, 419 straipsnyje nurodytus formaliuosius reikalavimus atitinka. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškime nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius – vieta, laikas, būdas, nurodytos aplinkybės, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti, aiškiai nurodytas baudžiamojo įstatymo straipsnis, reglamentuojantis kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat pareiškime yra nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, duomenys apie kaltinamąjį, jo pozicija, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. Sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis nėra atlyginęs dėl jo nusikalstamos veikos nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, tačiau baudžiamojoje byloje yra jo sutikimas su civiliniu ieškiniu, sutikimas atlyginti nurodytą žalą, sutikimas su bausme ir įpareigojimu atlyginti minėtą žalą nustatytu terminu, kas būtina sprendimo dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimui. Kaip minėta, teismas gali bylą grąžinti prokurorui tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme. Nagrinėjamu atveju vien tik aplinkybė, kad kaltinamasis, kaip nurodė pirmos instancijos teismas, dėl civilinio ieškinio ir žalos atlyginimo pasisakė ne atskirame rašytiniame dokumente, o įtariamojo apklausos metu, užfiksuojant tai apklausų protokoluose, taip pat paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole, tai akivaizdžiai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokiu būdu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, trukdantis bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje, ir padaryti išvadą, jog nėra sąlygų priimti vieną iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Apylinkės teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui šiuo konkrečiu atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, prieštarauja proceso operatyvumo principui bei pažeidžia kaltinamojo teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką, taip pat neatitinka ir nukentėjusiojo teisių ir teisėtų interesų.

14. Be to, pažymėtina, kad teismo baudžiamojo įsakymo surašymas yra teisėjo teisė (BPK 418 straipsnio 2 dalis), bet ne pareiga, todėl esant bet kokių abejonių dėl galimybės priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, byla turi būti perduodama nagrinėti teisme, kuomet bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios. Nagrinėjamoje situacijoje pirmos instancijos teismui kilus abejonių dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu dėl įsipareigojimo žalą atlyginti, jis turėjo perduoti bylą nagrinėti teisme, o ne ją grąžinti prokurorui, nesant tam teisinio pagrindo. Tai atitinka teismų praktiką formuojamą šiuo klausimu (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. e1S-576-813/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-112-851/2022 ir kt.).

15. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumas nelaikytinas esminiu, dėl kurio byloje negali būti priimamas vienas iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Aukštesnės instancijos teismo priimta nutartis, į kurią daroma nuoroda skundžiamoje nutartyje, šiuo konkrečiu atveju nelaikytina precedentu aptariamoje situacijoje. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės skiriasi, nėra analogiškos nuo apylinkės teismo nurodytos bylos aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismo minėta nutartis yra precedentas, kuris šiuo konkrečiu atveju turėtų būti taikomas.

16. Remiantis išdėstytu, konstatuojama, kad skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis turi būti naikinama, baudžiamoji byla kartu su pareiškimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotina pirmosios instancijos teismui vieno iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų priėmimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.