Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti, ir susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 1-01-1-02565-2022-7,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos aplinkybės

1. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras (toliau tekste ir – prokuroras) 2022 m. kovo 9 d. perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui baudžiamąją bylą kartu su 2022 m. kovo 7 d. pareiškimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 140). Šioje byloje V. M. (V. M.) kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. sausio 8 d., apie 12.15 val., atėjo į vaistinę „Eurovaistinė“, esančią adresu Gedimino pr. 18, Vilniuje, ir, matant vaistinės darbuotojai I. T., atvirai pagrobė svetimą UAB „Eurovaistinė“ priklausantį turtą – tris vienetus dieninio veido kremo „Eucerin, anti pigment SPF30“, 50 ml., kurio vieneto kaina yra 37,99 Eur, bendrai 113,97 Eur vertės, du vienetus serumo „Eucerin, anti pigment“, 30 ml., kurio vieneto kaina yra 50,99 Eur, bendrai 101,98 Eur vertės, tris vienetus naktinio veido kremo „Eucerin, anti pigment“, 50 ml., kurio vieneto kaina yra 39,99 Eur, bendrai 119,97 Eur vertės, iš viso pagrobė prekių bendrai 335,92 Eur sumai, tuo padarydamas UAB „Eurovaistinė“ 335,92 Eur dydžio turtinę žalą, t. y. tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Vilniaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimas pašalinti (surašyti kaltinamąjį aktą), savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų teismo baudžiamajam įsakymui priimti, t. y. kaltininkas nėra atlyginęs ar pašalinęs padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba jis yra įsipareigojęs tokią žalą atlyginti ar pašalinti, kas, teismo vertinimu, laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylą supaprastinto proceso tvarka. Apylinkės teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra tikslinga vadovautis bendrosiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste-BPK) normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme. Nurodo, jog, pavyzdžiui, BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui.

3. Skundžiamoje nutartyje nurodė, jog iš 2022 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauto prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju teismo įsakymu bei atsiųsto priedo (popierinės bylos) matyti, kad byloje pareikštas 335,92 Eur dydžio UAB „Eurovaistinė“ civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau dėl civilinio ieškinio ir žalos atlyginimo nepasisakė. Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atlygintą žalą, atskiro pasižadėjimo ar susitarimo atlyginti ar bent iš dalies atlyginti žalą. Šios aplinkybės, apylinkės teismo vertinimu, rodo, jog, nepaisant to, kad bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, šiuo atveju supaprastintas procesas nėra galimas, kadangi neatitinka BPK 418 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, nes teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nagrinėjamu atveju V. M. inkriminuota veika galimai buvo padaryta žala UAB „Eurovaistinė“, tačiau jokių duomenų, kad buvo atlyginta padaryta žala, įsipareigota tokią žalą atlyginti ar susitarta atlyginti šią žalą, byloje nėra.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokuroro skundo argumentais, sprendžia, kad baudžiamoji byla, kurioje V. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 2 dalyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi nepagrįstai perduota prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

7. Bylos duomenimis baudžiamoji byla prokurorui perduota, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra visų būtinų sąlygų teismo baudžiamajam įsakymui priimti – kaltininkas nėra atlyginęs ar pašalinęs padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba jis yra įsipareigojęs tokią žalą atlyginti ar pašalinti, kas, teismo vertinimu, laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylą supaprastinto proceso tvarka.

8. BPK 419 straipsnyje nustatyta, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti: 1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; 2) trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu; 3) nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką; 4) išvardyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to. Teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais (BPK 420 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas baigtinis apylinkės teismo sprendimų priėmimo sąrašas, gavus teisme prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu teismui šiuo konkrečiu atveju bylos aplinkybės nebuvo pakankamai aiškios ar jam kilo pagrįstų abejonių, teismas nutartimi turėjo perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tuo pačiu išsiunčiant kaltinamajam prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašą (BPK 423 straipsnis).

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, viena vertus, teisingai cituoja BPK 420 ir 423 straipsnio nuostatas, kita vertus, šiomis nuostatomis nepagrįstai nesivadovauja. Sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, ką laikyti esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylą supaprastinto proceso tvarka, todėl pagal formuojamą teismų praktiką nagrinėjamu atveju yra tikslinga vadovautis bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad apylinkės teismas sprendimą perduoti bylą prokurorui grindė tik tuo, kad byloje pareikštas 335,92 Eur dydžio UAB „Eurovaistinė“ civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, V. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau dėl civilinio ieškinio ir žalos atlyginimo nepasisakė, taip pat byloje nėra duomenų apie atlygintą žalą, atskiro V. M. pasižadėjimo ar susitarimo atlyginti ar bent iš dalies atlyginti žalą. Apylinkės teismo vertinimu, dėl šios aplinkybės, nepaisant to, kad kitos bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, supaprastintas procesas nėra galimas, kadangi neatitinka BPK 418 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl, remiantis BPK 254 straipsnio 3 dalies analogija, tai yra, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui.

11. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir prokuroro surašytą 2022 m. kovo 7 d. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sprendžia, kad, priešingai, nei teigia apylinkės teismas, prokuroro pareiškimas atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus, todėl apylinkės teismas nepagrįstai, remdamasis tik deklaratyviais pagrindais, perdavė baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto surašymui. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį byla perduodama prokurorui tik tuomet, kai bylos nagrinėjimo teisme metu teismas nustato, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad BPK 419 straipsnyje numatyti prokuroro pareiškimo turiniui keliami reikalavimai iš esmės yra panašūs į BPK 219 straipsnyje kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Formuojamoje teismų praktikoje BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius bei kitos aplinkybės turinčios reikšmės bylai išnagrinėti teisingai (padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.).

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog prokuroro 2022 m. kovo 7 d. pareiškimas dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu BPK 419 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Minėta, kad teismas gali bylą grąžinti prokurorui tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pats teismas konstatavo, kad bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, todėl vien dėl to, kad kaltinamasis V. M. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau dėl civilinio ieškinio ir žalos atlyginimo nepasisakė, akivaizdžiai nesudaro pagrindo spręsti, kad tokiu būdu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, trukdantis bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Apylinkės teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto surašymui šiuo konkrečiu atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, prieštarauja proceso operatyvumo principui bei pažeidžia kaltinamojo teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką.

13. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl prokuroro 2022 m. kovo 7 d. pareiškimo neatitikimo BPK 419 straipsnio reikalavimams negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, todėl bylos perdavimas prokurorui, nesant nustatytų aptariamo procesinio dokumento trūkumų, pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.

14. Taip pat aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai daro nuorodas į Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 1S-208-891/2018, 1S-268-885/2019; Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-546-813/2016; Šiaulių apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020; Lietuvos apeliacinio teismo nutartį byloje Nr. 1S-156-1020/2020). Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo apylinkės teismo nurodytų bylų aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismo minėtos nutartys yra precedentas, kuris šiuo konkrečiu atveju turėtų būti taikomas.

15. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi prokuroro 2022 m. kovo 7 d. pareiškimo dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumai netrukdo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, todėl Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. kovo 14 d. nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl yra naikinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.