Vilniaus apygardos teismo nutartis, e1S-4-806/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-07
Bylos Nr.: e1S-4-806/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00365-2020-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis: P. P.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. e1S-4-806/2025Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00365-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.14.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo P. P. (P. P.) gynėjos advokatės E. B. (toliau – ir gynėja) ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės (toliau – ir prokurorė) skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui esminiam baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo gauta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) pilietis P. P. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. redakcija Nr. XIV-1925, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (2 veikos) ir 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. redakcija Nr. XIV-1925, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), padarymu:

1.1. P. P. kaltinamas padaręs BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. redakcija Nr. XIV-1925, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką dėl to, kad jis apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, o būtent: P. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, 2020 m. birželio 26 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) melagingai prisistatęs įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų vadovu R. H., pateikė užklausą „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos partneriui „(duomenys neskelbtini)“ dėl sviesto „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ partijos kainos bei kaip užsakovas pateikė duomenis: „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), PVM k. (duomenys neskelbtini), po ko tarp „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos partnerio „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 30 d. buvo sudaryta 22 000 kg sviesto gaminio „(duomenys neskelbtini)“ (bendra 74 140 Eur vertė) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su 14 dienų mokėjimo atidėjimo sąlyga, bei 2020 m. liepos 3 d. buvo sudaryta 9 600 kg sviesto gaminio „(duomenys neskelbtini)“ (bendra 15 360 Eur vertė) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su 14 dienų mokėjimo atidėjimo sąlyga, tačiau pinigai už įgytus 22 000 kg „(duomenys neskelbtini)“ 74 140 Eur vertės sviesto gaminius ir 9 600 kg „(duomenys neskelbtini)“ 15 360 Eur vertės sviesto gaminius sumokėti nebuvo, t. y. tokiu būdu P. P. įgijo svetimą, „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, labai didelės 89 500 Eur vertės turtą.

1.2. Be to, P. P. kaltinamas padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. redakcija Nr. XIV-1925, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką dėl to, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: P. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2020 m. liepos 28 d., apsimetęs (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, parašė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui G. P. į el. paštą (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė įsigyti 20 000 kg sviesto iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ po 1 Eur už 1 kg, taip pat įsipareigojo sviestą į Lietuvos Respubliką pristatyti po dviejų dienų, į tą patį el. paštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui G. P. atsiuntė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią už 20 000 kg sviesto nurodė į P. P. priklausančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 20 000 Eur, o pagal atsiųstą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 28 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 20 000 Eur už sviestą į P. P. priklausančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau sviestas pristatytas nebuvo, pinigai negrąžinti, t. y. tokiu būdu P. P. įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 20 000 Eur pinigines lėšas.

1.3. P. P. kaltinamas padaręs BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. redakcija Nr. XIV-1925, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką dėl to, kad jis apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, o būtent: P. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio 3 d. apsimetęs (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu iš el. pašto (duomenys neskelbtini) parašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui B. B. į el. paštą (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė įsigyti 22 000 kg itališko sviesto iš „(duomenys neskelbtini)“ po 2,25 Eur už 1 kg, taip pat įsipareigojo sviestą į (duomenys neskelbtini) pristatyti 2020 m. rugpjūčio 7 d., po ko el. paštu atsiuntė itališko sviesto „(duomenys neskelbtini)“ sertifikatą ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“ įmonė pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22 000 kg itališko sviesto, kurio bendra vertė 49 500 Eur, bei atsiuntė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsiuntė CMR važtaraštį, pagal kurį (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pristatyti sviestą iš šaldytuvų ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal atsiųstą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 49 500 Eur už sviestą į P. P. priklausančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau sviestas pristatytas nebuvo, pinigai negrąžinti, t. y. tokiu būdu P. P. įgijo labai didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 49 500 Eur pinigines lėšas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje P. P. atžvilgiu surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, perduota prokurorui, kadangi padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas – baudžiamojoje byloje nėra atlyginta ar pašalinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala, nėra įsipareigojimo tokią žalą atlyginti ar pašalinti, o civilinis ieškovas išreiškė nesutikimą procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nustatytas 2 mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad yra nustatytas prokurorės padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, nes teismui pateiktas esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl tikslinga perduoti baudžiamąją bylą prokurorei.

II. Skundų aukštesniajam teismui ir atsiliepimo prašymai bei argumentai

3. Skundu gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą nagrinėti prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokių pagrįstų motyvų, dėl kurių baudžiamasis procesas negalėtų baigtis teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Vien tai, kad svarstant šį klausimą buvo gautas civilinio ieškovo prieštaravimas dėl prokurorės pareiškimo, neužkerta kelio užbaigti procesą šiuo būdu, o skundžiama nutartis ir joje išreikšta Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicija prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatoms ir šio klausimo nagrinėjimui aktualiai teismų praktikai.

3.2. BPK 418 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos alternatyvios sąlygos dėl žalos atlyginimo, t. y. baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kad būtų išpildyta šių sąlygų visuma, nes pakanka bent vienos iš jų, todėl P. P. įsipareigojimas atlyginti ar pašalinti žalą lemia šio kriterijaus proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu įgyvendinimą, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutikimas su žalos atlyginimu dalimis teisiškai nėra reikšmingas.

3.3. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato pareigos pranešti civiliniam ieškovui apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. civiliniam ieškovui pranešti apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nėra privaloma. BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Šiame baudžiamajame procese UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta civiliniu ieškovu, o ne nukentėjusiuoju, be to, juridinis asmuo negali būti pripažintas nukentėjusiuoju pagal BPK 28 straipsnį.

3.4. 2024 m. spalio 25 d. įvykusios įtariamojo apklausos metu P. P. pilnai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nuoširdžiai gailėjosi ir nurodė, kad yra pasiryžęs atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį pilnai padengti mokant dalimis, be to, šios apklausos metu P. P. išreiškė prašymą užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. 2024 m. lapkričio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas el. paštu susisiekė su P. P. gynėja ir informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprieštarauja, jog baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jeigu abiem pusėms pavyktų išpildyti BPK 418 straipsnyje numatytą sąlygą – susitarti dėl patirtos žalos atlyginimo. Taip pat informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą turtinę ir neturtinę žalą vertina 65 000 Eur suma. 2024 m. lapkričio 15 d. P. P. buvo pateiktas pranešimas apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Tą pačią dieną apklaustas P. P. nurodė, kad sutinka su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi ir esant galimybei prašo teismo jam paskirti mažesnę baudą bei leisti sumokėti paskirtą baudą dalimis. 2024 m. lapkričio 15 d. P. P. gynėja el. paštu taip pat informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotąjį atstovą apie tai, kad apklausos metu P. P. išreiškė poziciją, jog įsipareigoja atlyginti padarytą žalą, kad ją mokės dalimis. Tą pačią dieną el. paštu buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo atsakymas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka, jog žala būtų atlyginama dalimis, todėl bus rengiamas pranešimas dėl prieštaravimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir baudžiamąją bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui priimti BPK 420 straipsnyje numatytą sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Ši imperatyvi sąlyga nenumato susitarimo dėl žalos atlyginimo sudarymo, kaip tai numatyta, pavyzdžiui, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso atveju pakanka asmens įsipareigojimo tokią žalą atlyginti.

4.2. 2024 m. spalio 25 d. apklaustas įtariamuoju P. P. parodė, kad jam žinoma, jog ikiteisminiame tyrime yra pareikšti civiliniai ieškiniai, jis įsipareigoja atlyginti padarytą žalą ir ją mokės dalimis, t. y. įvykdyta BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga dėl kaltininko įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą, todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas reikalavimas, kad tarp proceso dalyvių būtų sudarytas konkretus sutartimi išreikštas susitarimas dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. K. prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinis asmuo, neturi nukentėjusiojo statuso baudžiamojoje byloje, tai nekeičia šio proceso dalyvio materialinės padėties, nes civilinis ieškovas yra suinteresuotas, kad jo turtinis nuostolis, patirtas dėl P. P. neteisėtų veiksmų, būtų atlygintas kaip įmanoma efektyviau. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad vienintelė aplinkybė, jog P. P. atlygins UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą žalą, tai tik asmens visiškai deklaratyvaus pobūdžio patvirtinimas, kurį jis išreiškė 2024 m. spalio 25 d. įvykusios apklausos metu. Nors P. P. ir nurodė, kad ketina atlyginti žalą ir mokėti ją dalimis, bet byloje nėra jokių tikslių duomenų kaip, kada ir per kokį terminą asmuo ketina mokėti žalą dalimis. Tai ir yra pagrindinė aplinkybė, dėl kurios prokurorė negali piktnaudžiauti proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kai nėra jokių garantijų, kad žalą patyrusio asmens turtinis (ar neturtinis) interesas yra apsaugotas – yra garantija, jog P. P. 2024 m. spalio 25 d. duotas pažadas turi kokią nors realią vertę.

5.2. 2024 m. lapkričio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas kreipėsi į P. P. gynėją ir nurodė, kad būtų tikslinga susitarti dėl žalos atlyginimo, kas atitinka BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytą vieną iš sąlygų. Į šį pasiūlymą gynėja atsakė abstrakčiai, kad P. P. įsipareigoja atlyginti žalą, kurią mokės dalimis, tačiau ši pozicija tik deklaratyvaus pobūdžio, nes gynėja nepaaiškino kaip, kada ir per kokį terminą P. P. ketina atlyginti žalą dalimis. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad turtinę žalą dėl nusikalstamos veikos patyrusios bendrovės interesai gali likti neapginti, nes nėra jokios realios garantijos, kad P. P. tikrai atlygins žalą dalimis, kai nebuvo išspręstas klausimas net dėl minimalaus išsakyto pažado pagrindimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Gynėjos ir prokurorės skundai atmestini

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi, gynėjos ir prokurorės skundų bei civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato atsiliepimo argumentais, pateikta rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiama nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl jos naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. BPK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

8. BPK 420 straipsnyje tiesiogiai nėra numatyta galimybės teisėjui perduoti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams ištaisyti. Dėl to šiame kontekste yra svarbi teismų formuojama praktika, kurioje išaiškinta, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima aiškinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai, todėl nustačius BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindus, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui ir tuo atveju, kuomet yra kreipiamasi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018). Be kita ko, tokios pozicijos yra laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. e1S-16-1020/2024 išaiškino (nutarties 20 punktas), kad baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui ir tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui gali būti pateisinamas tik tiek, kiek jis atspindi įstatymų leidėjo siekį paspartinti procesą ir nesudaro prielaidų jį vilkinti. Taip pat šioje nutartyje išaiškinta (20 punktas), kad baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui turi aiškiai atspindėti teismo siekį pašalinti kliūtis, kurios trukdo ir apsunkina bylos išnagrinėjimą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, tačiau toks sprendimas paprastai nėra galimas tais atvejais, kai prokuroro pareiškime nurodytos bylos aplinkybės nėra aiškios bei kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu (BPK 423 straipsnio 1 dalis).

9. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

10. BPK 418 straipsnis suteikia prokurorui teisę nuspręsti užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau tokiam procesiniam sprendimui numato dvi būtinas sąlygas: 1) dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 2) tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. P. galimai padarė tris nusikalstamas veikas, susijusias su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, t. y. apgaulės būdu įgijo svetimą turtą. Byloje nustatyta, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, o civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas nurodė, jog juridinis asmuo patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, kurią bendrai vertina 65 000 Eur sumai. 2021 m. rugsėjo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl patirtos 49 500 Eur turtinės žalos, o iki prokurorės pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašymo dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų galimai patirtą neturtinę žalą. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl galimai nusikalstamų P. P. veiksmų juridiniams asmenims buvo padaryta žala, todėl nagrinėjamu atveju prokurorei nusprendus užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privaloma nustatyti, jog kaltininkas atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti ar pašalinti.

12. Susipažinus su pateikta rašytine baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad P. P. iki prokurorės pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašymo dienos nebuvo atlyginęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos žalos, todėl šiuo atveju teismo baudžiamojo įsakymo priėmimas galimas tik tokiu atveju, jeigu kaltininkas įsipareigotų ją atlyginti, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nėra atskiro rašytinio dokumento, kuriuo kaltinamasis P. P. būtų įsipareigojęs atlyginti padarytą žalą, kai ji nėra atlyginta.

13. Nors P. P. ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu nurodė, kad žino, jog šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai ir juos žada (įsipareigoja) atlyginti dalimis, tačiau tai laikytina deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiu, kuris BPK 418 straipsnio 1 dalies prasme negali būti vertintinas kaip įsipareigojimu atlyginti padarytą žalą ar ją pašalinti bei tai būtų pagrindas procesą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo surašymu. Byloje nėra objektyvių duomenų, kuriuose būtų užfiksuota per kokį konkretų terminą P. P. įsipareigoja civiliniams ieškovams atlyginti jų patirtą žalą, taip pat kokiomis apytikslėmis dalimis (piniginėmis sumomis), be kita ko, asmuo nenurodė ir kokiu konkrečiu būdu žada atlyginti juridinių asmenų patirtas žalas (mokant grynaisiais pinigais juridinių asmenų atstovams ar pinigines sumas pervedant į juridinių asmenų konkrečias nurodytas bankų sąskaitas, ar taikant mišrų pinigų grąžinimo būdą), todėl nesant bent asmens rašytinio įsipareigojimo žalą atlyginti ar ją pašalinti, kurį teismas, priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą, galėtų patvirtinti, nėra galimas aptartas bylos supaprastintas procesas.

14. Kaip minėta šioje aukštesniojo teismo nutartyje, BPK 418 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra imperatyvios, todėl nesant bent vienos iš jų, proceso užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu nėra galimas. Sutiktina, kad teismas, siekdamas ištaisyti šią klaidą, iš tiesų gali surengti teismo posėdį ir atlikti papildomus procesinius veiksmus, tačiau tai būtų akivaizdžiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, nepagrįstai būtų trukdomas jų laikas, eikvojamos piniginės lėšos ir pan., be kita ko, pati baudžiamoji byla nebebūtų nagrinėjama supaprastinta tvarka, kurios šiuo atveju pageidauja P. P. bei tai galima suprasti ir iš gynėjos skundo prašymo. Taigi, nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą grąžinus prokurorui ir P. P. pateikus konkretų bei jokių abejonių nekeliantį įsipareigojimą juridiniams asmenims atlyginti padarytą žalą ar ją pašalinti, nebus užkirsta teisė dar kartą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ko, kaip jau minėta siekia ir pats P. P., todėl asmuo turi būti ir pats suinteresuotas tinkamu baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų sąlygų išpildymu.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, darytina išvada, kad šiuo atveju prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytas formalus bei ikiteisminio tyrimo metu žodžiu P. P. išreikštas įsipareigojimas atlyginti juridiniams asmenims jų patirtas žalas trukdo šią baudžiamąją bylą išnagrinėti priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, tačiau tai nėra tokia kilusi abejonė, kurią galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamąją bylą prokurorei perdavė pagrįstai, skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl gynėjos ir prokurorės skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo P. P. (P. P.) gynėjos advokatės E. B. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė