- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-29
- Bylos Nr.
- e1S-576-813/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23436-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Virbickaitės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorei baudžiamojo proceso trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. 2023 m. rugpjūčio 23 d. Alytaus apylinkės teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) prokurorės (toliau – prokurorė) pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23436-23, kurioje A. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2023 m. birželio 26 d. apie 3.45 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – sutuoktinę V. J., kuriai sudavė vieną smūgį ranka į kaktos sritį, tuo nukentėjusiajai V. J. sukėlė fizinį skausmą.
2. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorei ir nustatė vieno mėnesio terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Nutartyje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalį teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo iš kaltinamojo priteisti civiliniam ieškovui turtinę žalą bei palūkanas, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra rašytinio kaltinamojo A. J. sutikimo, kad jis sutinka (įsipareigoja) atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą. Iš prokurorės 2023 m. rugpjūčio 21 d. pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu matyti, kad šiuo pranešimu įtariamasis A. J. supažindintas tik su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, civiliniu ieškiniu reiškiamų reikalavimų pranešime nėra. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje net nėra duomenų, iš kurių būtų galimą spręsti, jog kaltinamasis būtų supažindintas su civilinio ieškovo pareikštu ieškiniu ar jam apie jį būtų žinoma. Nesant ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenų, kad kaltinamasis atlygino civiliniam ieškovui žalą arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso taikymas, nėra galimas. Nutartyje taip pat pažymėta, kad teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis kaltinamojo valią dėl pareikšto civilinio ieškinio, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas. Šiuo atveju prokurorės siekis savo pareigos vykdymą perkelti teismui neatitinka baudžiamojo proceso paskirties, prieštarauja proceso operatyvumo principui ir rodo akivaizdų ne tik kaltinamojo, bet ir kitų proceso dalyvių teisių ir interesų į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką ignoravimą.
II. Skundo argumentai
3. Prokurorė skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, nes surašytinas teismo baudžiamasis įsakymas arba baudžiamoji byla perduotina nagrinėti teisme.
3.1. Skunde nurodoma, kad BPK 420 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos teismas gali priimti, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau teismas nei vieno iš šių sprendimų nepriėmė, o, išplėsdamas teisės normos aiškinimą, baudžiamąją bylą grąžino prokurorei. Tai, ką teismas įvardino, kaip baudžiamojo proceso trūkumą, kurį reikalinga būtų pašalinti (neatlygintas civilinis ieškinys ligonių kasai ir nėra rašytinio susitarimo dėl jo atlyginimo ir / ar nenurodyta įtariamojo pozicija, jog jis su 23,06 Eur žalos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo sutiktų), anot prokurorės, nėra laikoma nei vienu iš BPK 234 straipsnyje numatytų pagrindų, galinčių sudaryti teisėtą pagrindą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui.
3.2. Remiantis BPK 419 straipsnio 5 punktu, prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to, todėl tai, jog įtariamasis pasirašytinai supažindintas tik su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, civiliniu ieškiniu reiškiamų reikalavimų pranešime nėra, negali būti laikoma baudžiamojo proceso trūkumu, juo labiau esminiu, sudarančiu pagrindą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, ir negalėtų būti pašalinta surengiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, jeigu manoma, kad esant Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniam ieškiniui ir nesant rašytinio įtariamojo sutikimo dėl žalos atlyginimo, teismas negali priimti teismo baudžiamojo įsakymo, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis kaltinamojo valią dėl pareikšto civilinio ieškinio, gali pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ar kitaip išspręsti jo klausimą, gali laukti, kol įtariamasis kokiu nors būdu įstengs ligonių kasai atlyginti gydymo išlaidas savanoriškai, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu bylos grąžinimui tęsti ikiteisminį tyrimą. Toks bylos grąžinimas neatitinka BPK 420 straipsnio ir prieštarauja proceso operatyvumo principui, rodo proceso dalyvių teisių ir interesų į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką ignoravimą. Nepanaikinus skundžiamos nutarties ir grąžinus iš teismo bylą prokurorui, reikalinga būtų paskelbti apie tyrimo užbaigimą BPK 218 straipsnio tvarka, surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą atgal teismui. Tuo tarpu teismui BPK 420 straipsnio tvarka perdavus bylą nagrinėti teisme teisėjo iniciatyva, o ne ją grąžinant ikiteisminiam tyrimui, procesas vyktų operatyviau, nes būtų taikomos BPK 425 straipsnio nuostatos (bylos nagrinėjimas turi būti surengtas praėjus ne daugiau kaip 10 dienų nuo prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašo įteikimo kaltinamajam, nagrinėjimas vyksta pagal BPK V dalyje nustatytas taisykles, išskyrus tai, kad nagrinėjimo teisme metu vietoj kaltinamojo akto skaitymo kaltinimo esmę prokuroras išdėsto remdamasis pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu).
3.3. Skunde pažymima, kad civilinio ieškinio neatlyginimas ar susitarimo dėl žalos nesudarymas nėra BPK pažeidimas, todėl nėra ką šalinti, nes negali prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įpareigoti proceso dalyvius nei sudaryti susitarimus (ar įsipareigojimus) atlyginti civiliniame ieškinyje nurodytą sumą / žalą, nei ikiteisminis tyrimas turėtų būti tęsiamas tik tam, kad tokios sąlygos atsirastų kada nors ateityje, nes tokios sąlygos objektyviai gali niekada ir neatsirasti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Prokurorės skundas tenkinamas.
5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, sprendžia, kad nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorei baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti, neatitinka BPK 420 straipsnio 1 dalies nuostatų.
6. Apylinkės teismas sprendimą perduoti bylą prokurorei grindė tuo, kad nustatytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą, t. y., kad esant pareikštam civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniam ieškiniui dėl 23,06 Eur žalos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma iš kaltinamojo priteisti civilinei ieškovei turtinę žalą bei palūkanas, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra rašytinio kaltinamojo A. J. sutikimo, kad jis sutinka (įsipareigoja) atlyginti civilinei ieškovei padarytą žalą, net nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų supažindintas su civilinės ieškovės pareikštu ieškiniu ar jam apie jį būtų žinoma, o vadovaujantis BPK 418 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad šį trūkumą taisant teisme, bus pažeista proceso dalyvių teisė į greitą procesą, be to, tai jau nebebus supaprastintas procesas.
7. BPK 419 straipsnyje nustatyta, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti: 1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; 2) trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu; 3) nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką; 4) išvardyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to.
8. BPK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Taigi šiuo atveju nustatytas baigtinis teismo sprendimų priėmimo, gavus teisme prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sąrašas. Jeigu teismui bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ar jam kilo pagrįstų abejonių, teismas nutartimi turi perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tuo pačiu išsiunčiant kaltinamajam prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašą (BPK 423 straipsnis).
9. Skundžiamoje nutartyje motyvuojama, kad bylos perdavimas nagrinėti teismo posėdyje dėl nustatyto baudžiamojo proceso trūkumo, pažeistų proceso greitumo principą ir kaltinamojo teisėtus lūkesčius dėl supaprastinto – greito proceso užbaigimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui prieštarauja proceso operatyvumo principui bei pažeidžia kaltinamojo teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Apylinkės teismas nepagrįstai šioje proceso stadijoje taikė įstatymo analogiją ir vadovavosi bendraisiais bylos perdavimo prokurorui pagrindais, numatytais BPK 234 straipsnio 2 dalyje. Supaprastintas baudžiamasis procesas reglamentuojamas atskirame baudžiamojo proceso įstatymo skyriuje, kurio normos šio proceso metu ir taikomos. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokį teisinį reglamentavimą, įgyvendino ir suteikė prioritetą baudžiamojo proceso greitumo principui – kai prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, jog per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
10. Kita vertus, siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso principų ir procesinių garantijų įgyvendinimą, galimybė taikyti bendrąsias baudžiamojo proceso normas išlieka. Tais atvejais, kai teismui nėra visiškai aiškus kaltinimo turinys, apimtis ar nustatomi kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir teismas negali priimti teismo baudžiamojo įsakymo, BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas perduoti bylą nagrinėti teisme. Toks sprendimas galimas tada, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, tada iš supaprastinto proceso pereinama į bendrąjį baudžiamąjį procesą.
11. Apylinkės teismo nutartyje argumentuojama, kad minėtas prokurorės padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas yra esminis ir dėl jo byla negali būti perduodama nagrinėti teisme. BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, ką laikyti esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylą supaprastinto proceso tvarka, todėl pagal formuojamą teismų praktiką nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, yra tikslinga vadovautis bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-1-696/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. e1S-264-487/2022, e1S-270-851/2022).
12. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu aukščiau nurodytus formaliuosius reikalavimus atitinka. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškime nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius – vieta, laikas, būdas, nurodytos aplinkybės, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti, aiškiai nurodytas baudžiamojo įstatymo straipsnis, reglamentuojantis kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat pareiškime yra nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, duomenys apie kaltinamąjį, jo pozicija, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. Sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. J. nėra atlyginęs dėl jo nusikalstamų veikų Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytos 23,06 Eur dydžio žalos, baudžiamojoje byloje nėra jo įsipareigojimo ar sutikimo atlyginti žalą, kas būtina sprendimo dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimui, tačiau, kaip minėta, teismas gali bylą grąžinti prokurorui tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme. Nagrinėjamu atveju vien tik aplinkybė, kad kaltinamasis dėl civilinio ieškinio ir žalos atlyginimo nepasisakė, akivaizdžiai nesudaro pagrindo spręsti, kad tokiu būdu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, trukdantis bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Apylinkės teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui šiuo konkrečiu atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, prieštarauja proceso operatyvumo principui bei pažeidžia kaltinamojo teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką.
13. Pažymėtina, kad teismo baudžiamojo įsakymo surašymas yra teisėjo teisė (BPK 418 straipsnio 2 dalis), bet ne pareiga, todėl esant bet kokių abejonių dėl galimybės priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, byla turi būti perduodama nagrinėti teisme, nes tokiu atveju bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios. Nagrinėjamoje situacijoje teismas, kilus abejonių dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, turėjo perduoti bylą nagrinėti teisme, o ne ją grąžinti prokurorui, nesant tam teisinio pagrindo.
14. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumas nelaikytinas esminiu, dėl kurio byla negali būti perduodama nagrinėti teisme. Aukštesnės instancijos teismų priimtos nutartys, į kurias daromos nuorodos skundžiamoje nutartyje, šiuo konkrečiu atveju nelaikytinos precedentais aptariamoje situacijoje. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės arba iš esmės skiriasi, arba nors tam tikra dalimi ir panašios, bet visgi nėra analogiškos nuo apylinkės teismo nurodytų bylų aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismo minėtos nutartys yra precedentas, kuris šiuo konkrečiu atveju turėtų būti taikomas.
15. Remiantis išdėstytu, konstatuojama, kad skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis turi būti naikinama, baudžiamoji byla kartu su pareiškimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotina pirmosios instancijos teismui vieno iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų priėmimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti iš naujo pirmosios instancijos – Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.