Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Bėkišienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė (toliau – prokurorė) 2022 m. birželio 30 d. perdavė Vilniaus apygardos teismui baudžiamąją bylą kartu su 2022 m. birželio 30 d. pareiškimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Šioje byloje S. L. kaltinamas tuo, kad veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų kartu su M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakmu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. įgyti, laikyti ir gabenti visą kiekį – 29 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, jis, pievoje palei geležinkelio bėgius, (duomenys neskelbtini), Nemėžio sen., Vilniaus r., įgijo ir laikė į 4 dėžes supakuotus 2 000 pakelių cigarečių Minsk Capital QS su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių 2021 m. spalio 20 d. apie 09.10 val., vyko paimti automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol pastebėjęs pareigūnus pasišalino, o pareigūnai paėmė šias cigaretes, tęsdami nusikalstamą veiką, kartu su M. Č., 2021 m. spalio 20 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 13.40 val., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, Nemėžio sen., Vilniaus r. neteisėtai įgijo pamiškėje buvusias cigaretes, susikrovė į automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairuodamas, M. Č. vykstant kaip keleiviui, gabeno iki garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur iš automobilio iškrovė, sunešė į garažą ir garaže laikė į 54 dėžes supakuotus 27 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo ir laikė 29 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė, apskaičiuota į muitinę vertę įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 103 811 eurų sumą, iš kurių 27 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais neteisėtai gabeno, iki kol buvo sulaikyti Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnų. Šie S. L. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje.

3. M. Č. kaltinamas tuo, kad veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų kartu su S. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakmu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2021 m. spalio 20 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 13.40 val., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, Nemėžio sen., Vilniaus r. neteisėtai įgijo pamiškėje buvusias cigaretes, susikrovė į automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojant S. L., jam vykstant kaip keleiviui, gabeno iki garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur iš automobilio iškrovė, sunešė į garažą ir garaže laikė į 54 dėžes supakuotus 27 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė, apskaičiuota į muitinę vertę įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 96 651 eurų sumą, iki kol buvo sulaikyti Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnų. Šie M. Č. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 2 dalyje.

II. Skundo argumentai

5.3. Grindžia, kad perdavus teismui baudžiamąją bylą su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, teisme kilus abejonėms dėl kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, neišsamiai atlikto tyrimo ar pan., baudžiamoji byla negali būti iškart grąžinama prokurorui. Pagal LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas gali perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais, t. y. jeigu bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Pagal LR BPK 242 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai pats ištirti bylos įrodymus ir tik iš esmės atlikęs įrodymų tyrimą, turi pareigą nustatyti, ar pateikti duomenys pasitvirtino, ar ne. Baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui dėl neesminio proceso pažeidimo, kuris gali būti pašalintas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui tiriant ir vertinant įrodymus, pažeidžia baudžiamosios bylos nagrinėjimo greitumo principo nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.

6. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, sprendžia, kad nutartis, kuria baudžiamoji byla, kaltinant S. L. ir M. Č. nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymu, perduota prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti, neatitinka BPK 420 straipsnio 1 dalies nuostatų.

8. Apygardos teismas sprendimą perduoti bylą prokurorui grindė tuo, kad buvo surašytas BPK 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą. Teismo manymu, pareikštame kaltinime neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius, o nusikalstamos veikos aprašymas neatitinka kaltinamajam S. L. inkriminuoto straipsnio (neatskleistas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymis – veikos turinys, kyla neaiškumų, dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos stadijos). Taip pat neapklausus konfiskuotino turto (automobilių) savininkų pažeidžiami jų turtiniai interesai, neatskleistas tyrimui reikšmingų daiktų sunaikinimo tikslingumas, netinkamai įvertintas M. Č. prašymas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo. Teigiama, kad teismui taisant kaltinimą būtų pažeistos kaltinamojo teisės į veiksmingą teisinę gynybą. Apygardos teismas nustatė, kad pažeidimų pašalinimui būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, šie pažeidimai negali efektyviai būti pašalinti bylą nagrinėjant teisme, todėl baudžiamoji byla grąžinta prokurorui įvardintiems trūkumams pašalinti.

9. BPK 419 straipsnyje nustatyta, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti: 1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; 2) trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu; 3) nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką; 4) išvardyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to.

10. BPK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Taigi šiuo atveju nustatytas baigtinis teismo sprendimų priėmimo, gavus teisme prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sąrašas. Jeigu teismui bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ar jam kilo pagrįstų abejonių, teismas nutartimi turi perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tuo pačiu išsiunčiant kaltinamajam prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašą (BPK 423 straipsnis).

11. Skundžiamoje nutartyje motyvuojama, kad bylos perdavimas nagrinėti teismo posėdyje dėl nustatytų kaltinimo trūkumų, iš esmės sudarančių pagrindą bylą perduoti prokurorui, nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, kuo būtų pažeistas proceso greitumo principas ir kaltinamųjų teisėti lūkesčiai dėl supaprastinto – greito proceso užbaigimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai, šiuo konkrečiu atveju apygardos teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui prieštarauja proceso operatyvumo principui bei pažeidžia kaltinamųjų teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Apygardos teismas nepagrįstai šioje proceso stadijoje taikė įstatymo analogiją ir vadovavosi bendraisiais bylos perdavimo prokurorui pagrindais, numatytais BPK 234 straipsnio 2 dalyje. Supaprastintas baudžiamasis procesas reglamentuojamas atskirame baudžiamojo proceso įstatymo skyriuje, kurio normos šio proceso metu ir taikomos. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokį teisinį reglamentavimą, įgyvendino ir suteikė prioritetą baudžiamojo proceso greitumo principui – kai prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, jog per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

12. Kita vertus, siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso principų ir procesinių garantijų įgyvendinimą, galimybė taikyti bendrąsias baudžiamojo proceso normas išlieka. Tais atvejais, kai teismui nėra visiškai aiškus kaltinimo turinys, apimtis ar nustatomi kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir teismas negali priimti teismo baudžiamojo įsakymo, BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas perduoti bylą nagrinėti teisme. Toks sprendimas galimas tada, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, tada iš supaprastinto proceso pereinama į bendrąjį baudžiamąjį procesą.

13. Apygardos teismo nutartyje argumentuojama, kad prokuratūros pareiškime padaryti pažeidimai yra esminiai ir dėl jų byla negalėtų būti perduodama nagrinėti teisme. BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, ką laikyti esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylą supaprastinto proceso tvarka, todėl pagal formuojamą teismų praktiką nagrinėjamu atveju yra tikslinga vadovautis bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant būtinų sąlygų visumai – kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-699/2019).

14. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K- 1- 696/2016). Formuojamoje teismų praktikoje BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius bei kitos aplinkybės turinčios reikšmės bylai išnagrinėti teisingai (padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

15. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu aukščiau nurodytus formaliuosius reikalavimus atitinka. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškime nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius – vieta, laikas, būdas, nurodytos aplinkybės, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti, aiškiai nurodytas baudžiamojo įstatymo straipsnis, reglamentuojantis kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat pareiškime yra nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, duomenys apie kaltinamuosius, jų pozicija, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. Skundžiamoje nutartyje nurodyti pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumai nelaikytini esminiais, dėl kurių byla negali būti perduodama nagrinėti teisme.

16. BPK 256 straipsnio nuostatos įtvirtina galimybę bylos nagrinėjimo teisme metu pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes bei jos kvalifikavimą. Apygardos teismo nustatytas kaltinimo trūkumas dėl S. L. inkriminuoto baigto nusikaltimo, nors dalis tęstinės veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nelaikytinas esminiu ir gali būti ištaisytas bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Nagrinėdamas bylą, teismas turi būti aktyvus, priima sprendimus dėl reikalingų procesinių veiksmų atlikimo arba paveda šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taip pat, nagrinėjant bylą teismo posėdyje, gali būti šalinami ir kiti nutartyje nurodyti trūkumai – dėl konfiskuotino turto (automobilių) savininkų pozicijos, dėl prašomų sunaikinti daiktų (radijo stočių WOUXUN) atitikimo konfiskuotino turto požymiams, dėl M. Č. prašymo iš jo paimtas pinigines lėšas (1035 Eur) nukreipti paskirtos baudos užskaitymui. Kaip minėta, jei perdavus bylą nagrinėti teismo posėdyje ir atlikus būtinus veiksmus vis dar nėra įmanoma pašalinti procesinių trūkumų ir priimti galutinio sprendimo, esant pagrindams, teismas turi teisę vadovautis bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme, ir perduoti bylą prokurorui.

17. Remiantis išdėstytu, konstatuojama, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis turi būti naikinama, baudžiamoji byla kartu su 2022 m. birželio 30 d. pareiškimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotina pirmosios instancijos teismui vieno iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, t. y. surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, arba perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais, arba nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais, priėmimui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti iš naujo pirmosios instancijos – Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.