Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-10 · Civilinė byla Nr. e2A-1425-661/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
e2A-1425-661/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01138-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.)
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas, Danske Bank A
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
G. K.
Išvadą teikia
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e 2A-1425-661/2018Teisminio proceso Nr.:2-52-3-01138-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Jūratės Varanauskaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovės) G. K. ir trečiojo asmens AB SEB bankas apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo pakeitimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovės G. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – AB SEB bankas, Danske Bank A/S, institucijos teikiančios išvadas – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė: Santuoką, sudarytą tarp G. K. ir A. K. 1998‑08‑22 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2064) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Buvusiems sutuoktiniams santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2015‑11‑01.Nustatyti nepilnamečio vaiko G. K., gim. 2003-09-20, gyvenamąją vietą su vaiko tėvu A. K..Nustatyti, kad G. K. nepilnamečio vaiko G. K., gim. 2003-09-20, išlaikymui mokės kas mėnesį po 190 Eur periodinių išmokų sumą, ją pervesdama į ieškovo nurodytą banko sąskaitą.Priteisti iš G. K. nepilnamečio vaiko G. K., gim. 2003-09-20, 2 280,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-06-08; Nustatyti, kad G. K. su nepilnamečiu vaiku G. K. bendraus, jį auklės ir juo rūpinsis bendru tėvų sutarimu. Priteisti G. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise šį turtą:Butą, kurio unikalus Nr. 1300-2010-9026:0011, 58,15 kv. m. bendro ploto, esantį Vilniaus m. sav., Ukmergės g. 306a-11, 54 900,00 Eur vertės.Negyvenamąją patalpą – garažą (boksas) G20, unikalus Nr. 1300-2010-9026:0121, esantį Vilniaus m. Ukmergės g. 306A, 5 140,00 Eur vertės. Priteisti A. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise šį turtą:Butą, kurio unikalus Nr. 4400-2608-0046:4001, 113,67 kv. m. bendro ploto, esantį Vilniaus r. sav. Avižienių sen., Klevinės vs. Šaltalankių g. 20-1, ir 46665/8146900 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4174-0200-0210, kadastrinis adresas: 4174/0200:210, Riešės k.v., esančio Vilniaus r. sav. Avižienių sen., Klevinės vs., Šaltalankių g. 2 (adresas turėtų būti pagal NTR – Arkos g. 1). Šio nekilnojamojo turto bendra vertė 115 000,00 Eur. 45 proc. UAB Servisas plus, į.k. 303143871, akcijų, t. y. 45 vnt. akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur, iš viso turimų akcijų vertė yra 1 303,29 Eur. Piniginę kompensaciją dėl NISSAN QASHQAI, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas SJNFBNJ10U1177403, pirmos registracijos data 2008-01-31, pardavimo, kuri sudaro 2 700,0 Eur.Priteisti po santuokos nutraukimo G. K. vykdyti asmeniškai prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2003-06-12 Būsto pirkimo kreditavimo sutartį Nr. 1750318010930-16 su vėlesniais pakeitimais, kurios likutis 2017-02-27 datai yra 2 100,00 Eur.Priteisti po santuokos nutraukimo A. K. priteisti vykdyti asmeniškai prievolę kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2014-02-21 kredito sutartį Nr. BP35C151408755, kurios likutis 2017-02-27 datai yra 68 500,00 Eur. Priteisti iš G. K. A. K. naudai po santuokos nutraukimo 5 068,35 Eur piniginę kompensaciją dėl A. K. tenkančios mažesnės bendros jungtinės nuosavybės turto dalies.Priteisti iš G. K. A. K. naudai 4 997,00 Eur skolą už solidarios prievolės dalies už G. K. kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2014-02-21 kredito sutartį Nr. BP35C151408755 įvykdymą. Priteisti iš G. K. A. K. naudai 1 279,50 Eur skolą už solidarios prievolės dalies už G. K. AB SEB bankui pagal 2003-06-12 Būsto pirkimo kreditavimo sutartį Nr. 1750318010930-16 su vėlesniais pakeitimais įvykdymą. Po santuokos nutraukimo G. K. palikti jos pasirinktiną pavardę. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.Ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl sutuoktinių nuolatinių nesutarimų, dėl bendro gyvenimo vizijos nebuvimo, nesugebėjimo tarpusavyje susitarti ir vienas kito suprasti. Santykiai tarp sutuoktinių pradėjo blogėti dar 2010 m. Pablogėjus Atsakovės sveikatos būklei, Ieškovas dėjo visas pastangas, kad Atsakovė sveiktų, šeima patyrė dideles išlaidas dėl Atsakovės sveikatos būklės gerinimo, tačiau sutuoktinių santykiai negerėjo. Santuoka tarp šalių iširo nuo 2015-11-01, kadangi nuo tada sutuoktiniai negyvena kartu ir nustojo vesti bendrą ūkį.Nepilnametė dukra G. K. nuo pat 2015-11-01 nuolat gyvena su tėčiu (ieškovu), yra išreiškusi pati norą gyventi būtent su tėčiu. Ieškovas nuolat rūpinasi nepilnamečio vaiko kasdieninių poreikių ir interesų tenkinimu, kasdienine buitimi. Atsakovė sunkiai bendrauja su dukra, dažnai tarpusavyje nesutaria, yra mažiau susijusi emociškai su dukra, ir jos kasdieninių poreikių patenkinimu. Keisti dabartinę vaiko aplinką nėra jokio teisinio ir/ar faktinio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, jog tarp šalių nėra jokių ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku, vaikas yra pakankamo amžiaus, kad galėtų pats tiesiogiai bendrauti su mama ir susitarti dėl susitikimų laiko, vietos ir datos, Ieškovas neprašo nustatyti atskiros bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovas nuo pat šalių gyvenimo skyrium vienas pats išlaiko dukrą, Atsakovė prie išlaikymo neprisideda. Atsakovė bus pajėgi teikti minimalų vaikui teiktiną išlaikymą, kurio dydis 190 Eur nuo bylos iškėlimo momento teisme. Ieškovo pajamos per mėnesį sudaro apie 2500 Eur, Ieškovas šiai dienai dukros išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 500-600 Eur, todėl iš Atsakovės reikalaujama 190 Eur teiktino išlaikymo dukrai sumai nėra per didelė. Ieškovas su dukra nuo 2016-06-01nuolat gyvena bute, adresu Ukmergės g. 306a-11, Vilniuje. Atsakovė nepilnamečiam vaikui neteikia jokio išlaikymo nuo šios datos, todėl ieškiniu prašoma priteisti ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-06-08, skaičiuojant po 190 Eur sumą mėnesiui, iš viso 2 280 Eur (12 mėn. x 190 Eur/mėn.). Sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso: 1) butas, kurio unikalus Nr. 1300-2010-9026:0011, 58,15 kv. m. bendro ploto, esantis Vilniaus m. sav., Ukmergės g. 306a-11, kurio vertė 54900,00 EUR; 2) negyvenamoji patalpa - garažas (boksas) G20, unikalus Nr. 1300-2010-9026:0121, esantis Vilniaus m. Ukmergės g. 306A, kurio vertė 5140,00 EUR; 3) butas, kurio unikalus Nr. 4400-2608-0046:4001, 113,67 kv. m. bendro ploto, esantis Vilniaus r. sav. Avižienių sen., Klevinės vs. Šaltalankių g. 20 -1, ir 46665/8146900 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4174-0200-0210, kadastrinis adresas: 4174/0200:210, Riešės k.v., paskirtis - kita (gyvenamiesiems objektams statyti ir eksploatuoti), 8,1469 ha bendro ploto, esantis Vilniaus r. sav. Avižienių sen., Klevinės vs. Šaltalankių g. 2, kurių bendra vertė 115 000,00 EUR; 3) transporto priemonė - NISSAN QASHQAI, v.n. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2008-01-31, kurios vertė 5400,00 EUR; 4) 45 proc. UAB Servisas plus, į.k. 303143871, akcijų, t.y. 45 vnt. akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 28,96 EUR, iš viso turimų akcijų vertė yra 1303,29 Eur. Ieškinio rengimo metu, Atsakovė pardavė transporto priemonę NISSAN QASHQAI, v.n. (duomenys neskelbtini) už 5400 Eur sumą, todėl iš jos Ieškovui priteistina pusės sumos piniginė kompensacija, kuri sudaro 2700 Eur (CK 3. 98 str.).Bendra dalintino tarp sutuoktinių turto (aktyvo) vertė sudaro - 176 343,29 Eur. Bendra sutuoktinių turimų prievolių (pasyvo) suma sudaro - 70 600 Eur. Faktiškai vienam sutuoktiniui tektino turto (aktyvo atėmus pasyvą) vertė sudaro: 88 171,65 (pusė aktyvo) - 35 300 (pusė pasyvo) = 52 871,65 Eur. Ieškovas po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti: 1) Butą, kurio unikalus Nr. 1300-2010-9026:0011, esantį Vilniaus m. sav., Ukmergės g. 306a-11, 54900,00 EUR; ir 2) negyvenamąją patalpą - garažą (boksas) G20, unikalus Nr. 1300-2010-9026:0121, esantį Vilniaus m. Ukmergės g. 306A, 5140,00 EUR. Atsakovei atitektų santuokoje įsigyto turto (aktyvo) už 60 040,00 EUR. Ieškovas po santuokos nutraukimo sau asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti: 1) butą, kurio unikalus Nr. 4400-2608-0046:4001, 113,67 kv. m. bendro ploto, esantį Vilniaus r. sav. Avižienių sen., Klevinės vs. Šaltalankių g. 20 -1, ir 46665/8146900 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4174-0200-0210, esančio Vilniaus r. sav. Avižienių sen., Klevinės vs. Šaltalankių g. 2. Šio nekilnojamojo turto bendra vertė 115 000,00 EUR; 2) 45 proc. UAB Servisas plus, į.k. 303143871, akcijų, t.y. 45 vnt. akcijų, kurių vertė yra 1303,29 Eur. Ieškovui atitektų santuokoje įsigyto turto (aktyvo) už 116 303,29 Eur.Sutuoktiniams priklauso šios bendros prievolės šiems kreditoriams: 1) Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2014-02-21 kredito sutartį Nr. BP35C151408755 (Kredito likutis 2017-02-27 sudaro 68 500 EUR); 2) AB SEB bankui pagal 2003-06-12 Būsto pirkimo kreditavimo sutartį Nr. 1750318010930-16 su vėlesniais pakeitimais (2003-06-12 suteikta 21775,74 EUR paskola butui Ukmergės g. 306a-11, Vilniuje, įsigyti, 2005-08-23 suteikta papildoma 13065,44 EUR dydžio paskola būsto remontui, likutis 2017-02-27 sudaro 2100 Eur). Ieškovas prašo atsižvelgdamas į sutuoktiniams dalinto nekilnojamo turto būdą, padalinti sutuoktinių solidarias prievoles, ir priteisti atskiras solidarias prievoles po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams vykdyti asmeniškai, t.y. modifikuoti sutuoktinių solidarias prievoles į asmenines. Po santuokos nutraukimo Ieškovas prašo G. K. priteisti vykdyti asmeniškai prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2003-06-12 Būsto pirkimo kreditavimo sutartį Nr. 1750318010930-16 su vėlesniais pakeitimais, kurios likutis bylos iškėlimo momentui 2017-02-27 datai yra 2100 Eur. Po santuokos nutraukimo Ieškovas prašo jam priteisti vykdyti asmeniškai prievolę kreditoriui kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2014-0221 kredito sutartį Nr. BP35C151408755, kurios likutis bylos iškėlimo momentui 2017-02-27 datai yra 68 500 Eur. Ieškovui tektinos nuosavybės pagal prašomą ieškiniu bendros jungtinės nuosavybės padalijimo būdą vertė sudaro 116 303,29 Eur (aktyvo vertė) - 68 500 Eur (pasyvo vertė) = 47 803,29 Eur; Atsakovei atitinkamai: 60 040,00 Eur (aktyvo vertė) - 2100 Eur (pasyvo vertė) = 57 940 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios, kiekvienas sutuoktinis dėl bendros jungtinės nuosavybės padalijimo turėtų gauti 52 871,65 Eur vertės turto, atsižvelgiant į tai, jog solidarios prievolės dalinamos taip pat į dvi lygias dalis, iš Atsakovės Ieškovui priteistina piniginė kompensacija, dėl didesnės tektinos vertės bendros jungtinės nuosavybės, kurios suma: 57 940 - 52 871,65 = 5 068,35 Eur. Tarp sutuoktinių nėra dalinamas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: 0,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0189-3470, esantis Vilniaus r. sav., Nemėžio k., įgytas 2013-10-07 dovanojimo sutarties pagrindu.Ieškovas nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios vienas moka abi solidarias prievoles, kurios mokamos už sutuoktiniams priklausantį bendrą turtą. Kadangi yra susidariusi nemaža suma, kurią Ieškovas yra sumokėjęs už Atsakovę, Ieškovas prašo teismo priteisti pusę jo sumokėtos sumos pagal abi solidarias prievoles iš Atsakovės. Kreditoriui AB SEB bankui pagal 2003-06-12 Būsto pirkimo kreditavimo sutartį Nr. 1750318010930-16 su vėlesniais pakeitimais Ieškovas laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2017-06-08 yra sumokėjęs 2 559,00 Eur sumą, kurios pusę dalies prašo priteisti iš Atsakovės, kaip solidarios skolininkės, t.y. 1 279,50 Eur sumą. Kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2014-02-21 kredito sutartį Nr. BP35C151408755 Ieškovas laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2017-06-08 yra sumokėjęs 9994 Eur sumą, kurios pusę dalies prašome priteisti iš Atsakovės, kaip solidarios skolininkės, t.y. 4997 Eur sumą.Atsakovė G. K. priešieškiniu-atsiliepimu su ieškovo reikalavimais sutiko iš dalies (dėl santuokos nutraukimo) ir pareiškė savo reikalavimus (atsižvelgiant į 2017-08-03 pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų patikslinimo):Santuoką tarp G. K. ir A. K., sudarytą ir įregistruotą 1998-08-22 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2064, nutraukti dėl sutuoktinio A. K. kaltės. Po santuokos nutraukimo G. K. palikti iki santuokos turėtą pavardę - „Prokopovič“.Iš ieškovo A. K. priteisti atsakovei G. K. 10000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo.Atmesti ieškovo A. K. reikalavimą, kuriuo jis prašo buvusiems sutuoktiniams santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2015-11-01.Nustatyti nepilnametės dukters G. K., gim. 2003-09-20, gyvenamąją vietą su vaiko motina G. K..Iš ieškovo A. K. priteisti nepilnametei dukrai G. K., gim. 2003-09-20, išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500,00 EUR kiekvieną mėnesį nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Paskirti G. K. vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais.Nustatyti, kad A. K. su nepilnamečiu vaiku G. K. bendraus, jį auklės ir juo rūpinsis bendru tėvų sutarimu.Priteisti G. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise šį turtą: Butą, kurio unikalus Nr. 4400-2608-0046:4001, 113,67 kv. m. bendro ploto, esantį Vilniaus r. sav. Avižienių sen., Klevinės vs. Šaltalankių g. 20-1, ir 46665/8146900 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4174-0200-0210, esančio Vilniaus r. sav. Avižienių sen., Klevinės vs. Šaltalankių g. 2. Šio nekilnojamojo turto bendra vertė 115 000,00 EUR.Negyvenamąją patalpą - garažą (boksas) G20, unikalus Nr. 1300-2010- 9026:0121, esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m. Ukmergės g. 306A, 5140,00 EUR vertės. 45 proc. UAB Servisas plius, į.k. 303143871, akcijų, t.y. 45 vnt. akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 28,96 EUR, iš viso turimų akcijų vertė yra 1303,29 Eur.Po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2014-02-21 kredito sutartį Nr. BP35C151408755, kurios likutis 2017-02-27 datai yra 68 500 Eur pripažinti solidariu sutuoktinių įsipareigojimu. Nustatyti, kad atsakovė G. K. vykdys įsipareigojimus kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2014-02-21 kredito sutartį Nr. BP35C151408755 asmeniškai, nereikalaudama regreso tvarka sumokėtų sumų iš ieškovo A. K..Nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. 1300-2010-9026:0011, esantį Ukmergės g. 306A-11, Vilniuje, 54900,00 Eur vertės, pripažinti asmenine atsakovės G. K. nuosavybe.Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui AB SEB bankui pagal 2003-06-12 Būsto pirkimo kreditavimo sutartį Nr. 1750318010930-16 su vėlesniais pakeitimais, kurios likutis 2017-02-27 datai yra 2100 Eur, pripažinti asmeniniu G. K. įsipareigojimu.Nustatyti, kad ieškovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0189-3470, kadastrinis adresas 4162/0100:1192, esantis Vilniaus r. sav., Nemėžio k.Priteisti iš atsakovės G. K. ieškovui A. K. 14334,29 Eur dydžio piniginę kompensaciją.Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.Atsakovė patikslintame priešieškinyje-atsiliepime nurodė, kad Santuoka nutrauktina ir šeima iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės - santuokinių pareigų pažeidimo/nevykdymo, susijusio fizinio ir psichologinio smurto naudojimu, nelojalumo, šeimos palikimo, neištikimybės ir t.t. Atsakovė nuo 2004 metų kentė sutuoktinio psichologinį smurtą, pasireiškusį gąsdinimais ir grasinimais, patologiniu pavydu ir žalojančia kontrole. Nuo 2013 metų sutuoktinis pradėjo aktyviai fiziškai smurtauti, tačiau jausdamasi bejėge pakeisti situaciją ir būdama ieškovo smurto ir grasinimų įbauginta, atsakovė nesikreipdavo į teisėsaugos institucijas, nuolankiai kęsdama susiklosčiusią jai nepakenčiamą situaciją šeimoje. Šalių, kaip sutuoktinių poros, santykiai krizinėje situacijoje jau buvo atsidūrę 2000 - 2001 metais, kai ieškovas dirbo įmonėje Vokė III. Tačiau po kurio laiko tarpusavio santykiai vėl pagerėjo ir abipusiu sprendimu pasaulį išvydo dukra Greta. 2004 metais sutuoktinių santykiai pradėjo iš esmės blogėti, kadangi ieškovas ignoravo sutuoktinę kaip moterį, jos atžvilgiu elgdamasis itin nepagarbiai. Ieškovas kaltindavo atsakovę tuo, kad ji skiria itin daug dėmesio, laiko ir pastangų savo mėgiamam darbui, nors prieš tai su sutuoktiniu buvo nuosekliai ir visapusiškai aptarę atsakovės darbinės veiklos pobūdį. Didelį darbo krūvį nulėmė ir atsakovės įmonėje buvusios specifinės darbo sąlygos. Sugrįžus į namus po įtemptos ir daug streso pareikalaujančios darbo dienos atsakovei trūkdavo ieškovo dėmesio, atjautos ir artimų sutuoktinių santykių. Po nepilnametės dukters Gretos gimimo 2003 metais iki 2009 metų ne tik vaiko priežiūra, tačiau ilgą laiką ir finansiniai įsipareigojimai bei materialinė šeimos gerovė perėjo išimtinai atsakovei. Gimus dukrai sutuoktinis galutinai atstūmė atsakovę kaip moterį, visiškai ignoruodamas ir vengdamas intymaus sutuoktinių bendravimo. Šeimos sveikatai ir gerovei vienodai buvo skiriama lėšų visiems šeimos nariams. Atsakovė taip pat uždirbdavo pakankamai lėšų, kad galėtų prisidėti ne tik prie savo sveikatos kokybės gerinimo, tačiau ir prie paties sutuoktinio sveikatinimo klausimų sprendimo. Dėl nurodytų negatyvaus pobūdžio ieškovo ir atsakovės šeimos gyvenimo aplinkybių, G. K. palaipsniui pradėjo kamuoti įvairiausi fizinės sveikatos sutrikimai, neigiamos emocijos ir stiprūs bei ilgai trunkantys dvasiniai išgyvenimai, kol galiausiai 2007-01-15 atsakovė susirgo depresija ir daugiau nei dvejus metus - iki 2009 metų gegužės mėnesio dėl ligos turėjo vartoti stipriai veikiančius psichotropinius vaistus. 2007 metais (nuo 2007-01-20 iki 2007-05-02) ji buvo gydoma VMPSC (Vasaros g. 5, Vilnius). Medikai atsakovei diagnozavo kitus ūminius psichozinius sutrikimus, vyraujant kliedesiams. Po šios diagnozės ir gydymo ieškovas visiškai pradėjo nelaikyti sutuoktinės žmogumi, savo žodžiais, elgesiu įteigdavo, kad ji yra viso labo psichinė ligonė. Ieškovas tyčiodavosi iš atsakovės, jos adresu vartodamas įvairiausius užgaulius išsireiškimus. Įžeidžiančias frazes sutuoktinis vartodavo ir paaugusios dukters Gretos atžvilgiu. Didžiųjų metų švenčių laikotarpiu vyras neduodavo piniginių lėšų, kadangi šventės pareikalaudavo tikrai nemažai išlaidų, mėgdžiodavo sutuoktinę matant dukrai Gretai. Toks sutuoktinio elgesys dar labiau sumenkino atsakovės kaip moters ir žmogaus savivertę.Atsakovė, nenorėdama viešinti asmeninio gyvenimo, į teisėsaugos institucijas dėl sutuoktinio vykdomo smurto ilgą laiką nesikreipė. Po vieno ieškovo fizinio smurto atvejo, kurio rezultate ji patyrė stiprų šonkaulių sumušimą, 2013 metais G. K. buvo gydoma VšĮ Vilniaus Respublikinėje universitetinėje (Lazdynų) ligoninėje. Net ir po šio ieškovo fizinio smurto atvejo, saugodama šeimą ir besąlygiškai mylėdama savo vyrą, ji niekam nesiskundė ir į teisėsaugos institucijas nesikreipė. G. K. galiausiai apsisprendė kreiptis į teisėsaugos institucijas tik po dviejų itin žiaurių fizinio smurto epizodų. 2015-10-28 ryte, sutuoktinis, įsiveržęs į miegamąjį ir kaltindamas atsakovę, jog pramiegojo (dėl ilgus metus trunkančio streso ir įtampos atsakovę kamuodavo nuolatinės ligos, tarp jų ausų uždegimas, obstrukcinis bronichitas, kuris tęsdavosi ištisus metus, įtampos skausmai kakle, naktimis prastai miegodavo arba visiškai negalėdavo užmigti, o rytais prabusdavo, kamuojama nuolatinių galvos skausmų), pradėjo spardyti ją kojomis, o 2015-10-31 apie 09.30 val. namuose, adresu Šaltalankių g. 20-1, Klevinės vs., Avižienių sen., Vilniaus rajone, artimoje aplinkoje sutuoktinis apie 3-4 kartus ir vėl koja stipriai spyrė jai į nugaros sritį. Dėl šių įvykių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas - IT Nr. 01-1-60312-15 pagal LR BK 140 str. 2 d. Dėl patirto fizinio smurto atsakovė pasekmes jaučia iki šiol - stiprius stuburo skausmus, šlapinimosi sutrikimus, suprastėjusią skydliaukės veiklą, galūnių ir raumenų tirpimą, raumenų silpnumą ir „degimo“ pojūtį, skausmą krūtinės srityje ir kt. Vertinant aukščiau išvardintus faktus, yra pagrindas teigti jog ilgalaikis sisteminis ieškovo vykdomas fizinis ir psichologinis smurtas ženkliai pablogino atsakovės sveikatą. Po įvykusio konflikto, A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir jis įpareigotas nesilankyti sutuoktinės gyvenamojoje vietoje bei su ja nebendrauti. Nuo šios datos -2015-10-31 atsakovė su sutuoktiniu kartu nebegyvena. Ieškovas ir toliau praktikuoja žalingą poveikį dukrai, siekdamas ją atriboti nuo mamos ir suformuoti stiprią emocinę priklausomybę nuo tėvo. Atsakovė nesutiko dėl santuokoje įsigyto turto padalinimo būdo ieškovui priskiriant asmeninėn nuosavybėn santuokos metu įsigytą kotedžą su dalimi žemės sklypo, kuriuo faktiškai naudojasi atsakovė. G. K. nori pabrėžti, kad kotedžas, kuriame ji gyvena, buvo įsigytas, įrengtas ir išpuoselėtas, turint omenyje interjero dizainą, išimtinai atsakovės pastangomis. Šio kotedžo įsirengimui, t.y. kapitaliniams darbams užbaigti atsakovės tėvai taip pat jai skyrė/dovanojo piniginių lėšų. Ieškovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0189-3470, kadastrinis adresas 4162/0100:1192, esantis Vilniaus r. sav., Nemėžio k., įgytas 2013-10-07 dovanojimo sutarties pagrindu. Šis turtas nėra traukiamas į santuokoje įsigyto ir dalintino turto balansą ir yra asmeninė A. K. nuosavybė.Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad santuokos metu ieškovas A. K. ir atsakovė G. K. sudarė 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16, kurios pagrindu suteiktos lėšos buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui, ieškovui ir atsakovei įsigyjant nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. 1300-2010-9026:0011, esantį Ukmergės g. 306a-11, Vilniuje, – įsigijimo finansavimui. AB SEB bankas, įvertinęs patikslinto ieškinio turinį, pareiškia, jog nesutinka su patikslintame ieškinyje keliamais reikalavimais, susijusiais su prievolės modifikavimu. Ieškovo ir atsakovės atsakomybė pagal 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16 yra solidari, todėl nesant AB SEB banko, kaip ieškovo ir atsakovės kreditoriaus, sutikimo prievolės pagal minėtą kredito sutartį negali būti modifikuojamos. Bankas atsiliepimo surašymo dienai neturi duomenų apie tai, jog atsakovės gaunamos pajamos būtų pakankamos tinkamam finansinių įsipareigojimų bankui vykdymui, kadangi atsakovė nesikreipė į AB SEB banką ir nepareiškė pageidavimo dėl prievolių pagal 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16 asmeninio vykdymo ir toks atsakovės prašymas dėl prievolės modifikavimo nebuvo svarstytas AB SEB banko kredito komitete. Atsižvelgiant į tai, kad modifikavus prievolę ir ją perkėlus vienasmeniškai vykdyti atsakovei gali iškilti reali grėsmė AB SEB banko kaip ieškovo ir atsakovės kreditoriaus interesams, AB SEB bankas nesutinka su ieškovo A. K. patikslintame ieškinyje keliamais reikalavimais dėl prievolių padalijimo po santuokos nutraukimo.9.Atsakovė G. K. atsiliepime į AB SEB banko atsiliepimą nurodė, kad analizuojant trečiojo asmens – AB SEB banko atsiliepimą, nėra suprantama, kokiu pagrindu trečiasis asmuo AB SEB bankas nustatė, jog prievolė pagal aukščiau minimą sutartį yra solidari sutuoktinių A. K. ir G. K. prievolė, jeigu nei viename iš su banku susijusių dokumentų, esančių byloje, šios aplinkybės nėra užfiksuotos. Dėl šių priežasčių su kreditoriaus atsiliepime nurodyta pozicija negali sutikti. Kita vertus būsto paskolos likutis, palyginus su paimtu kreditu 2003 metais, pagal byloje esančius duomenis yra itin nedidelis, jį galima prilyginti ne būsto, o vartojimo reikmėms paimtos paskolos dydžiui. Todėl negali sutikti su kreditoriaus pozicija, kad įsipareigojimai nutraukus santuoką negali būti modifikuoti, pripažįstant juos asmeniniais G. K. įsipareigojimais, net ir tuo atveju, jeigu teismas laikytų juos solidariais sutuoktinių įsipareigojimais. Vienok pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, akivaizdu, kad įsipareigojimas trečiajam asmeniui yra asmeninis atsakovės G. K. įsipareigojimas.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyriui informacija apie proceso šalių konfliktinius santykius tapo žinoma nuo 2015 metų lapkričio mėnesio, kai buvo gautas pranešimas iš Vilniaus rajono policijos komisariato apie pradėto ikiteisminio tyrimo dėl galimai panaudoto fizinio smurto prieš G. K.. 2015-11-18 ir 2015-11-25 G. K. VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre buvo suteiktos dvi psichologo konsultacijos, kurių metu buvo aptarta susidariusi šeimoje situacija. Siekiant padėti sutuoktiniams išspręsti konfliktinę situaciją 2015-12-01, 2016-01-22, 2016-02-02, skyriuje buvo pravesti pokalbiai su proceso šalimis. Pokalbių metu buvo pastebėta, kad sutuoktiniai nesugeba gražiai ir ramiai tarpusavyje bendrauti, kad jie nuolat konfliktuoja ir provokuoja vienas kitą, dėl ko labiausiai nukenčia vaikas. 2016-03-17 atsakovė kreipėsi į skyrių su prašymu padėti taikiai išspęsti konfliktinę situaciją šeimoje. 2016-03-23 buvo pravestas prevencinis pokalbis su ieškovu, kuris sutiko su psichologo konsultacijų būtinumu. 2016-03-30 atsakovė taip pat sutiko, kad siekiant taikiai išspręsti ginčus šeimoje, reikalinga psichologo pagalba. Siekiant visapusiškai įvertinti visas bylos aplinkybes, 2017-04-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Avižienių seniūnijos socialinio darbo organizatorė apsilankė atsakovės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu pas atsakovę adresu Šaltalankių g. 20-1, Klevinės vs., Avižienių šen., Vilniaus r., buvo nustatyta, kad atsakovė gyvena trijų aukštų kotedžo tipo nuosavame name. Būstas labai tvarkingas, erdvus, šiltas ir saugus. Vaikui name skirtas atskiras kambarys. Name šiuo metu gyvena atsakovė ir vieno kambario nuomininkė. Atsakovė dirba šeimos versle, jos pajamos kintamos, atsakovei taip pat materialiai padeda jos tėvai. Kadangi vaikas pastaruoju metu nuolat gyvena su tėvu ir nesant įrodymams, kad dabartine vaiko gyvenamoji aplinka jam yra nesaugi, atsakovė turi pateikti svarių argumentų, kodėl būtina keisti vaiko nusistovėjusią aplinką. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, vadovaujantis įstatymo normomis bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika išlaikymo priteisimo srityje, jeigu vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, atsižvelgiant į LR CK 3.192 str., kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, skyrius palaikys ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 190 EUR iki jo pilnametystės.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateiktoje išvadoje nurodė, kad Skyriaus specialistė apsilankė ieškovo bei vaiko gyvenamojoje vietoje. Nustatyta, kad nepilnametė G. K., gim. 2003-09-20, kartu su tėvu A. K. gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute, Ukmergės g. 306A-11, Vilniuje. Namuose švaru, tvarkinga, jauku. Mergaitė turi atskirą kambarį, apstatytą reikiamais baldais bei daiktais, jai sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi, ugdymosi sąlygos. Greta mokosi Vilniaus J. P. II-ojo gimnazijos 7 klasėje, jau keturis metus mergaitė lanko siuvimo kursus. Specialistei pakalbinus nepilnametę, ji sakė, kad daugiau laiko praleidžia su tėčiu, jis ją vežioja į mokyklą, perka jai drabužius, avalynę, higienos priemones, kiekvieną savaitę duoda po 20 Eur, iš jų 10 Eur sumokama už anglų kalbos užsiėmimus. Pasak Gretos, šv. Velykų atostogų metu ji su mama buvo išvykusi į Florenciją, tačiau paminėjo, kad su mama buvo susipykusi, priežasties nenurodė. Mergaitės teigimu, su tėčiu gyventi jai yra ramiau, o su mama pastaruoju metu ji patiria daug stresinių situacijų. Greta išreiškė norą gyventi likti su tėvu. Pažymėtina, kad šeimoje buvo lankytasi 2016-08-16 dėl 2016-08-03 įvykio, kai Greta neatrakino motinai ir seneliui durų, nes nenorėjo, kad mama atimtų iš jos kačiuką. Skyriaus specialistės apsilankymo šeimoje metu ieškovas parodė Gretos jam siųstas žinutes, kuriose dukra guodėsi, kad mama jai pastoviai priekaištauja, kalba apie savižudybę. Atsižvelgdami į nustatytus faktus, vaiko interesus, jo išsakytą nuomonę, neprieštarauja, kad nepilnametės G. K., gim. 2003-09-20, gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu A. K., o iš motinos G. K. būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei proporcingai tėvų turtinei padėčiai. A. K. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo (po 190 Eur/mėn.) atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, susiformavusią teismų praktiką ir siejamas tik su minimaliais, būtinais vaiko poreikiais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti. Teismas nusprendė: Ieškovo A. K. ir atsakovės G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki santuokos – Prokopovič) santuoką, įregistruotą Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 2372) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.A. K. ir G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2015‑11‑01.Nustatyti nepilnamečio vaiko G. K., gim. 2003-09-20, gyvenamąją vietą su vaiko tėvu A. K..Nustatyti, kad G. K. nepilnamečio vaiko G. K., gim. 2003-09-20, išlaikymui mokės kas mėnesį po 190 Eur(vieną šimtą devyniasdešimt eurų) periodinių išmokų sumą, ją pervesdama į ieškovo A. K. nurodytą banko sąskaitą.Priteisti iš G. K. nepilnamečio vaiko G. K., gim. 2003-09-20, 1900 Eur(vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą. Nustatyti, kad G. K. su nepilnamečiu vaiku G. K. bendraus, jį auklės ir juo rūpinsis bendru tėvų sutarimu.Priteisti G. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise šį turtą: 1) butą, kurio unikalus Nr. 1300-2010-9026:0011, 58,15 kv. m. bendro ploto, esantį Vilniaus m. sav., Ukmergės g. 306a-11; 2) negyvenamąją patalpą – garažą (boksas) G20, unikalus Nr. 1300-2010-9026:0121, esantį Vilniaus m. Ukmergės g. 306A.Priteisti A. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise šį turtą: 1) butą, kurio unikalus Nr. 4400-2608-0046:4001, 113,67 kv. m. bendro ploto, esantį Vilniaus r. sav. Avižienių sen., Klevinės vs. Arkos g.1, ir 46665/8146900 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4174-0200-0210, kadastrinis adresas: 4174/0200:210, Riešės k.v., esančio Vilniaus r. sav. Avižienių sen., Klevinės vs., Arkos g. 1; 2) 45 proc. UAB Servisas plus, į.k. 303143871, akcijų, t. y. 45(keturiasdešimt penkis) vnt. akcijų.Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės G. K. piniginę kompensaciją dėl NISSAN QASHQAI, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas SJNFBNJ10U1177403, pirmos registracijos data 2008-01-31, pardavimo, kuri yra 2 700,0 Eur(du tūkstančiai septyni šimtai eurų).Priteisti po santuokos nutraukimo A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) ir G. K. (a.k(duomenys neskelbtini) po ½ dalį vykdyti prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2003-06-12 Būsto pirkimo kreditavimo sutartį Nr. 1750318010930-16 su vėlesniais pakeitimais.Priteisti po santuokos nutraukimo A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) vykdyti asmeniškai prievolę kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2014-02-21 kredito sutartį Nr. BP35C151408755, kurios likutis 2017-02-27 datai yra 68 500,00 Eur.Priteisti ieškovui A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. K. 5 068,35 Eur(penkių tūkstančių šešiasdešimt aštuonių eurų 35 ct) piniginę kompensaciją dėl A. K. tenkančios mažesnės bendros jungtinės nuosavybės turto dalies.Priteisti ieškovui A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. K. 4 997,00 Eur(keturių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų) skolą už solidarios prievolės dalies už G. K. kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2014-02-21 kredito sutartį Nr. BP35C151408755 įvykdymą. Priteisti ieškovui A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. K. 627,86 eur(šešių šimtų dvidešimt septynių eurų 86 ct) skolą už solidarios prievolės dalies AB SEB bankui pagal 2003-06-12 Būsto pirkimo kreditavimo sutartį Nr. 1750318010930-16 su vėlesniais pakeitimais įvykdymą. Priteisti ieškovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. K. 2100 eur(dviejų tūkstančių vieno šimto euro) bylinėjimosi išlaidų.Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantė (atsakovė) G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - tenkinti atsakovės priešieškinį arba bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliantas nurodė šiuos argumentus:Šioje byloje apeliantė (atsakovė) prašė teismo stabdyti bylos nagrinėjimą dėl Vilniaus rajono policijos komisariate pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60312-15, kuris buvo baigtas 2017-04-20 (t II., b.l. 97,98) ir bylos nagrinėjimas vyko teisme (paskutinis teismo posėdis Vilniaus rajono apylinkės teisme 2017-12-07, nuosprendžio paskelbimas 2018-01-09, bylos teisme Nr. 1-272- 927/2017 (priedas Nr. 1). Apeliantės nuomone baudžiamojoje nustatytos aplinkybės galėjo turėti reikšmės šioje byloje vertinant ieškovo elgesį apeliantės atžvilgiu. Tačiau teismas civilinės bylos nesustabdė, ją išnagrinėjo ir priėmė skundžiamą sprendimą.Teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes laikė, kad atsakovė neįrodė ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. Ši sprendimo dalis, nuo kurios priklauso ne tik turto padalinimo principų taikymas (nukrypimas nuo lygių dalių), bet ir atsakovės priešieškinio reikalavimas atlyginti moralinę žalą bei kiti su tuo susiję klausimai, turi būti panaikinta, pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovė prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės įrodinėdama, kad ieškovas pažeidė/nevykdė santuokinių pareigų, naudojo jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, buvo nelojalus, šeimą paliko psichologiškai ir fiziškai sužalojęs apeliantę dėl kitos moters su kuria pradėjo gyventi nepraėjus nei pusei metų po 2015 m. lapkričio 1 d, kuomet ieškovas apsigyveno atskirai (kitame šalių bute) ir gyvena iki šiol su Ukrainos piliete atvykusia į Lietuvą pagal ieškovo iškvietimą, tai yra buvo neištikimas ir t.t.Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo kaltės, labiau vertino ieškovo veiksmus kuriuos jis atliko jau šalims gyvenant skyrium (apsigyveno su kita moterimi, mokėjo paskolą kreditoriams, tai yra kuomet po patirtų traumų ir išgyvenimų dėl tokio ieškovo elgesio atsakovė gydėsi sveikatą, o ne veiksmus kuriuos ieškovas atliko iki išėjimo iš gyventi atskirai.Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad nuo 2013 metų sutuoktinis pradėjo aktyviai fiziškai smurtauti, tačiau jausdamasi bejėge pakeisti situaciją ir būdama ieškovo smurto ir grasinant įbauginta, atsakovė nesikreipdavo į teisėsaugos institucijas, nuolankiai kęsdama susiklosčiusią jai nepakenčiamą situaciją šeimoje. Jokių realių pagrindžiančių tai kas nurodyta įrodymų byloje nenustatė.Pasisakydamas dėl ieškovo neištikimybės teismas vertindamas į bylą atsakovės pateiktus įrodymus (sprendimo 25 p.) nurodė, jog atsakovė įrodinėdama sutuoktinio neištikimybę su Ukrainos piliete O. M. (O. M.) į bylą pateikė nuotrauką (užfiksuotas ieškovas prie automobilio su moterimi), atsakovo 2016-05-19 kvietimą O. M. atvykti į Lietuvą, skrydžio užsakymą, skrydžio bilietus (2016-05-19), kuriuos nurodė aptikusi 2016 metų vasarą apsilankiusi bute, adresu Ukmergės g. 306a- 11, Vilniuje. Teismas šiuos įrodymus nepripažino sutuoktinio neištikimybės įrodymais, nes abi ginčo šalys patvirtino teisme, kad jos negyvena kartu nuo 2015 metų lapkričio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos.Teismas neįvertin Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centras (Vilniaus moterų namai) 2017-01-30 rašto policijos komisariatui Nr. V.SPC-2017/04, kuriame buvo nurodyta, kad 2015-10- 19 su centru susisiekė atsakovė dėl patiriamo ilgalaikio sisteminio - fizinio ir psichologinio - sutuoktinio ir vaiko tėvo A. K. smurto. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje nuspręsta dėl dukros gyvenamosios vietos nustatyto su tėvu. Apeliantės nuomone teismas negalėjo nepastebėti, jog galimai dėl to, kad šalių dukra išgyvena tėvų skyrybas, skirtingu metu gyvena tai su atsakove, tai su ieškovu, dukros išreikšti norai skiriasi: 2015-12-03 akte, pateiktame VTAS, nurodyta, jog G. K. pareiškė, kad norėtų su tėvu leisti šeštadienius ir sekmadienius Nemėžio sen., o penktadienius pagal susitarimą, kas reiškia, jog norėtų gyventi su atsakove. Vėliau kuomet jau gyveno su tėvu specialistams apsilankius 2016-08-17 ieškovo A. K. gyvenamojoje vietoje - bute Ukmergės g. 306A šalių dukra pasakė, kad norėtų labiau gyventi su tėvu. Apeliantės manymu teismas turėjo skirti psichologinę ekspertizę arba spręsti dėl psichologo dalyvavimo vaiko apklausoje teisme. Teismas turėjo atsižvelgti į specialistų argumentus ir įvertinti nepilnamečio vaiko, esančio brendimo laikotarpyje gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus, tai yra nustatyti ar mergaitė nėra įtakojama dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau Teismas, išskirtinai apsiribojo vaiko išsakyta nuomone teismo posėdžio metu.Apeliantė skundžia sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo. Šioje teismo Sprendimo dalyje atsakovė pasisako ne dėl paties išlaikymo dydžio, o dėl to, kad tokia formuluotė nustačius G. K. gyvenamąją vietą su atsakove turėtų būti pakeista. Sprendimas ir šioje dalyje dėl priteisto iš G. K. nepilnamečio vaiko G. K., 1900 Eur išlaikymo turėtų būti pakeistas arba įskaitytas, atitinkamai pasikeitus šalių priteistino turto santykiui ir piniginėms kompensacijoms. Be to, už laikotarpį kuomet ieškovui palikus šeimą atsakovė dukra rūpinosi be ieškovo pagalbos ieškovas atsakovei dukros išlaikymui per visą šį laikotarpį (7 mėnesius) nuo 2015-11-01 iki 2016-06-01 skyrė tik 370 eurų (2016 m. vasario 12 d. - 120 eur; vasario 27 d. - 50 eur (T.III, b.l. 36); balandžio 11d. -100 eur, balandžio 24 d. 100 eur (t.III, b.l. 37;), kai šalių dukros vien tik užklasinei veiklai ir transportui įjuos nuvykti buvo būtina sumokėti per mėnesį apie 220 Eur.Apeliantė skundžia sprendimo dalį dėl turto padalinimo natūra. Santuoką nutraukdamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės teismas turtą dalino lygiomis dalimis. Tuo tarpu, esant nustatytai ieškovo kaltei turėtų būti taikomas nukrypimo nuo lygių dalių principas. Tai yra pripažinus ieškovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, ieškovui galėtų atitekti 1/3 tarto, o atsakovei 2/3 bendro tarto dalys. Tačiau, dėl netinkamo įrodymų vertinimo, teismo Sprendimas naikintinas, nes skundžiamu Sprendimu ieškovo, kaip kalto dėl santuokos iširimo, interesai yra labiau apsaugoti nei atsakovės. Svarbu paminėti, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose sutiko, jog butas esantis Riešėje atitektų atsakovei, o jam liktų butas, kuriame jis iki šiol gyvena, tai yra esantis Ukmergės gatvėje, tačiau tai jau nebuvo aktualu, nusprendus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Teismas neišreikalavo iš ieškovo informacijos apie ieškovo darbo užmokestį (vadovavosi ieškovo žodiniu nurodymu), pažeisdamas įrodymų rinkimo taisykles, nors ši informacija taip pat yra reikalinga išsamaus turto balanso sudarymui (t. III, b.l. 50). Tai neatlikus laikytina, jog šalių turto balansas nebuvo sudarytas pakankamai išsamus. Buto, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 306A-11 įsigyto atsakovės 2003-06-12 su AB SEB banko 21 775,74 Eur kreditu ir 2003-01-31 bei 2003-05-31 dovanotomis atsakovės tėvų piniginėmis lėšomis nepripažino asmenine atsakovės nuosavybe. Teismas laikė, kad piniginės lėšos - 46000,00 Lt būsto įsigijimui (pirkimui ir vidaus darbų užbaigimui) bei 18 000,00 Lt remonto užbaigimui dalimis buvo sudarytos vėliau, tai yra jau prasidėjus teismo procesui, nes nebuvo deklaruotos.Teismas nevertino aplinkybės ir įrodymų, kad 2003 metais pačios šalys reikiamų piniginių lėšų pradiniam įnašui, kad būtų galima gauti kreditą, neturėjo, todėl jas ir suteikė atsakovės tėvas, kuris pageidavo, kad piniginės lėšos būtų investuotos į butą, o ne panaudotos kitais tikslais, todėl ir surašė piniginių lėšų dovanojimo sutartis. Atsakovės tėvas 2000-2003 metais dirbo keliose darbovietėse, jo pajamos buvo pakankamos, kad galėtų turėti santaupų, nes atsakovės motinos gaunamų pajamų visiškai pakakdavo pragyvenimui. Teismo posėdžio metu atsakovės tėvas paklaustas teismo ar galėtų pagrįsti savo paskolą dukrai, tai yra atsakovei, patvirtino, jog tokius įrodymus gali pateikti. Tačiau teismas jų pateikti nepareikalavo. Tokius duomenis būtų prasminga pateikti, jeigu byla būtų nagrinėjama iš naujo. Be to, atsakovė nurodė, jog 13 065,44 Eur sumą, kreditorius SEB bankas 2005 metais pervedė į ieškovo sąskaitą ir šias pinigines lėšas ieškovas panaudojo asmeninių, o ne šeimos poreikių tenkinimui, tai buvo įrodyta gavus ieškovo išrašus iš SEB banko vertybinių popierių sąskaitų (t. V, b.l. 26-53, 637-670), tačiau teismas netenkino atsakovės prašymo (t. V., b.l. 14) ir iš ieškovo nepriteisė atsakovei 14 dalies šios paskolos, tai yra 6 532,72 Eur sumos ir jos taip pat neatėmė iš sumos, kurią teismas priteisė ieškovui iš atsakovės, kaip kompensaciją už tenkančią didesnės vertės turto dalį.Apeliantė skundžia sprendimo dalį dėl prievolių kreditoriams. Teismas Sprendimą priėmė 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau likusios skolos dydį kreditoriui Danske bank nurodo buvusį 2017 m. vasario mėnesį, kas reiškia, jog teismas Sprendime skolos dydį (kuris didesnis vasarį, o lapkričio mėnesį yra sumažėjęs), įtraukia į balansą ir pagal tai paskirsto tarp šalių pinigines kompensacijas. Visiškai neaišku dėl kokių priežasčių skola kreditoriui Danske bank fiksuojama vasario mėnesį. Prievolę Danske bankui pripažįsta asmenine ieškovui tik todėl, kad kreditorius tam neprieštaravo. Esant aplinkybei, kad atsakovė gydėsi sveikatą ir jos mėnesinės pajamos laikotarpiu kuomet vyko teismo procesas buvo sumažėjusios, teismas laikė, jog atsakovė nėra pajėgi mokėti kredito bankui, tačiau nevertino tai, kad atsakovė iki teismo proceso kreditorinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir laiku. Kas reiškia, jog ji yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriumi Danske bank tuo atveju, jeigu skola šiam kreditoriui būtų laikoma jos asmenine prievole.Apeliantė skundžia sprendimo dalį dėl piniginių kompensacijų paskirstymo. Piniginių kompensacijų dydis turėtų būti keičiamas atsižvelgiant į tai, kad turto balansas nėra išsamus. Pastebėtina ir tai, jog ieškovui sutikus, kad butas, esantis adresu Avižienių šen. Klevinės vs. Arkos g.1, Vilniaus rajone atitektų atsakovei, pastaroji neprieštaravo, jog 45 proc. UAB „Servisas plūs“ akcijų atitektų ieškovui ir dėl šios priežasties nekėlė klausimo dėl šių akcijų vertės, kurios buvo vertinamos jų nominalia verte. Šioje dalyje nukenčia atsakovės turtiniai interesai, mat bendrovės akcijų vertė 2016 metais, kuomet jau vyko teismo procesas smarkiai išaugo, kadangi išaugo šios bendrovės vykdomos veiklos pajamos.Apeliantas (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) AB SEB bankas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-11-30 sprendimą dalyje dėl prievolių AB SEB bankui modifikavimo ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Įsipareigojimus pagal 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16 palikti solidariais A. K. ir G. K. įsipareigojimais AB SEB bankui priteisti AB SEB bankui, patirtas bylinėjimosi išlaidas.AB SEB bankas patvirtina, jog santuokos metu ieškovas A. K. ir atsakovė G. K. su Apeliantu sudarė 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16, kurios pagrindu suteiktos lėšos buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui, t. y. nekilnojamojo turto — buto, unikalus Nr. 1300-2010-9026:0011, esančio Ukmergės g. 306a-l 1, Vilniuje, įsigijimo finansavimui. Suteikdamas kreditą Bankas vertino abiejų sutuoktinių pajamas, kadangi sutartis buvo sudaryta bendrų Šeimos interesų tenkinimui - bendram nekilnojamajam turtui įsigyti. Tokiu būdu sutuoktiniai prisiėmė solidarią prievolę AB SEB bankui pagal 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16 iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė (Civilinio kodekso 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnio 6 punktas).Apeliantas civilinėje byloje yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškęs savo kaip kreditoriaus poziciją dėl prievolių pagal 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16 modifikavimo, t. y. AB SEB bankas, Įvertinęs Ieškovo 2017-03-20 patikslinto ieškinio turinį, 2017-06-15 atsiliepime Teismui nurodė, jog nesutinka su patikslintame ieškinyje keliamais reikalavimais, susijusiais su prievolės modifikavimu. Atkreiptinas dėmesys, jog Ieškovas ir Atsakovė savo Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose aiškiai sutiko su aplinkybe, jog kreditas sutuoktiniams buvo suteiktas jų santuokos metu, o kredito lėšomis įgytas nekilnojamasis turtas buvo skirtas Šeimos poreikių tenkinimui, be to, pats Teismas Sprendime patvirtino minėtas aplinkybes nurodydamas, kad AB SEB bankui įkeistas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. 1300-2010-9026:0011, esantis Ukmergės g. 306a- 11, Vilniuje, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, o kreditavimo sutartis — abiejų šalių prievolė kreditoriui.Apeliantas taip pat nurodo, kad motyvuojamoje Sprendimo dalyje teismas teisingai nurodė ir Bankas visiškai sutinka, kad nors: kreditorius nesutinka modifikuoti sutarties, tačiau likę Įsipareigojimai pagal šią sutartį yra abiejų salių prievolė nepriklausomai kieno nuosavybėn yra priteisiamas šis turtas ir ji dalintina po 1/2 dalį, nes tai leidėja Šaliai, kuri atliks savo prievolę, būti atleistai nuo tolimesnio bylinėjimosi dėl kitos Šalies savo prievolės neatlikimo jeigu prievolė bus solidari t. y. Teismo vertinimu, Banko interesai nebus pažeisti, jeigu prievolė bus padalinta po 1/2 dalį, paliekant solidarią kredito gavėjų atsakomybę. Visgi, nepaisant to, kad motyvuojamojoje Sprendimo dalyje Teismas nurodė, kad atsakomybė turi būti solidari, rezoliucinėje Sprendimo dalyje šios nuostatos neliko. Teismo Sprendimu prievolė buvo padalinta A. K. ir G. K. po 1/2 dalį, nenurodant, kad už prievolių vykdymą A. K. ir G. K. ir toliau atsakys solidariai. Dėl šios aplinkybės, AB SEB banko nuomone, prievolės modifikavimas išskaidant jos vykdymą lygiomis dalimis, tačiau nenustatant solidarios atsakomybės, pažeidžia AB SEB banko, kaip Ieškovo ir Atsakovės kreditoriaus interesus. AB SEB banko manymu, padalinus prievolę lygiomis dalimis, tikimybė, kad prievolės pagal 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16 bus tinkamai įvykdytos ženkliai sumažėja, todėl AB SEB bankas nesutinka su Teismo Sprendimu dalyje dėl prievolių modifikavimo nenustatant solidarios atsakomybės. Prievolės AB SEB bankui pagal 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16 turi likti solidariomis Ieškovo ir Atsakovės prievolėmis, ypač atsižvelgiant į tai, kad kredito lėšos buvo suteiktos jų santuokos metu ir skirtos šeimos poreikių tenkinimui.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Teismas, nesant kreditoriaus AB SEB banko sutikimo, Sprendime nurodydamas, kad po santuokos nutraukimo A. K. ir G. K. priteisiama po 1/2 dalį vykdyti prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2003-06-12 Būsto pirkimo kreditavimo sutartį Nr 1750318010930-16 su vėlesniais pakeitimas, pažeidė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, dėl ko, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, kuris skundžiamoje dalyje turi būti panaikintas.Ieškovas A. K. pateikė atsiliepimą į pareikštus apeliacinius skundus, su jais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus. Ieškovas nurodė šiuo argumentus:Apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmestini. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, teikė daug įrodymų į bylą, buvo gavusi teismo liudijimą gauti Ieškovo duomenis, ir tokius duomenis gavo bei pateikė į bylą. Atsakovė, kol byla buvo nagrinėjama pirmos instancijos teisme, nebuvo nurodžiusi jokių aplinkybių, kurios leistų teismui nustatyti, kad tam tikrų įrodymų ši šalis negali gauti, bet jie yra svarbūs, taip pat Atsakovės poziciją pagrindžiančių argumentų visuma buvo išdėstyta rašytiniuose procesiniuose dokumentuose, nes bylai buvo nuspręsta rengtis rašytinio pasirengimo bylai procesiniu būdu. Abi šalys teikė plačius ir išsamius argumentus dėl bylos faktinių aplinkybių, todėl Atsakovės teiginiai, kad šalys sąmoningai ir/ar tikslingai ne viską atskleidė bylos nagrinėjimo metu, yra absoliučiai nepagrįsti.Apeliantės minimoje baudžiamojoje byloje buvo priimtas Ieškovą išteisinantis teismo nuosprendis (bylos Nr. 1-132-927/2018), be to, pirmos instancijos teismas, atmesdamas du kartus pateiktą prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, nurodė, kad šalis gali teikti rašytinius įrodymus, kurie nulemtų Ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo pripažinimą šioje civilinėje byloje, ir teismas šiuos įrodymus priims ir vertins, spręsdamas pareikštą reikalavimą.Atsakovė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi mano, kad santuoka iširo išimtinai dėl Ieškovo kaltės (apeliacinio skundo 17-38 punktai). Atsakovė iš esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu šiuo klausimu, kadangi mano, kad teismas turėjo nustatyti, kad santuoka iširo išimtinai dėl Ieškovo kaltės. Tačiau Atsakovė nenurodo, kokius įrodymų vertinimo taisyklių galimus pažeidimus padarė pirmos instancijos teismas. Pagrįstai teigtina, kad teismo padarytos išvados dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra teisėtos.pirmos instancijos teismas vertino abiejų šalių elgesį prieš išyrant santuokai, t.y. iki momento kol šalys vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu (2015-11-01), apie tai paaiškinimus teikė byloje apklausti liudytojai, kurie paaiškino ir apie Atsakovės požiūrį ir elgesį su savo sutuoktiniu. Atsakovės teiginių dėl tariamo nuolatinio smurto prieš ją Ieškovo naudojimo nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas liudytojas, Atsakovės teiginiai taip pat buvo nekonkretūs, be konkrečių aplinkybių ir faktų pateikimo. Iš tikrųjų Atsakovė 2007 m. sunkiai susirgo (kas nėra tiktai depresija, kaip nurodo Atsakovė, Atsakovė taip pat serga šizofreninio pobūdžio psichikos sutrikimu ir dėl to buvo gydyta 2007 m. 01 iki 05 mėn. (Atsakovės pateikta VšĮ Senamiesčio psichiatrijos ir psichoterapijos centro 2015-12-03 pažyma, diagnozės kodas F23.3.).Ieškovas atvirkščiai, nei nurodo Atsakovė, palaikė Atsakovę, rūpinosi ja, buvo perkami ne valstybės kompensuojami vaistai, o kiti - ženkliai brangesni rekomenduoti vaistai, kurių per mėnesį išlaidos buvo apie 500 Lt. Ieškovas nurodo, kad siekė visomis įmanomomis priemonėmis padėti Atsakovei sustiprėti ir savarankiškai gyventi. Apie tokius Ieškovo veiksmus taip pat parodymus teisme davė ir liudytojai (šeimos draugas P. J.). Šis liudytojas dar daugiau nurodė ir tai, kad pastebėjo jo nuomone netinkamą Atsakovės elgesį su sutuoktiniu, apie ką iš dalies teismo posėdžio metu pripažino ir pati Atsakovė, paaiškindama, kad ji yra “sunkaus būdo”, dažnai susinervina ir impulsyviai bendrauja su sutuoktiniu.Dėl Ieškovo neištikimybės ieškovas nurodo, kad Atsakovė turėjo įrodinėjimo naštą dėl šios nurodomos faktinės aplinkybės, tačiau jos pateikti byloje įrodymai objektyviai niekaip nepatvirtina Ieškovo neištikimybės su Ukrainos piliete O. M.. Atsakovės teiginiai dėl tariamo Ieškovo bendravimo su šiuo asmeniu nuo 2014 m. yra netiesa jų nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Dar daugiau tokios prielaidos, kurias daro Atsakovė, susiedama Ieškovo vykimo į Ukrainą darbo tikslais faktą su O. M. pilietybe, yra visiškai deklaratyvios ir niekaip nėra susiję priežastiniu ryšiu su tariama Ieškovo neištikimybe. Atsakovės sveikata pašlijo po to, kai ji sunkiai susirgo, Ieškovas nesužlugdė Atsakovės nei psichologiškai nei fiziškai, dar daugiau, kai Ieškovas buvo priverstas išeiti iš namų po 2015­10-31 įvykio dėl Atsakovės jam pareikštų kaltinimų, Ieškovas neturėjo jokių asmeninių ryšių su O. M.. Ieškovas prie atsiliepimo prideda O. M. santuokos liudijimą, kuris patvirtina, kad 2015 m. gruodžio mėn. šis asmuo sudarė santuoką, todėl bet kokie Atsakovės teiginiai, kad Ieškovas su šiuo asmeniu turėjo asmeninio pobūdžio ryšius dar 2014 m., yra neatitinkantys tikrovės.Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai tik vaiko nuomone dėl to, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi, tačiau Atsakovė niekaip neargumentuoja, kad šis vaiko noras prieštarauja vaiko interesams. Nepilnametis vaikas kurį laiką po to, kai Ieškovas pradėjo gyventi skyrium nuo šeimos, gyveno kartu su Atsakove, t.y. Atsakovė turėjo rūpintis kasdieniniais vaiko poreikiais, juos tenkinti ir užtikrinti. Tačiau, kadangi Atsakovei nepavyko nepertraukiamai ir nuolatinai užtikrinti vaiko kasdieninių poreikių, vaiko praleidimas su Ieškovu tik savaitgaliais, išsitęsė ir įvyko taip, kad vaikas tiesiog negrįžo atgal gyventi pas mamą. Tai išimtinai nulėmė pačios Atsakovės elgesys su vaiku, jos galimybės atliepti vaiko emocinius poreikius ir galimybės užtikrinti kasdieninį rūpestį vaiku. Atsakovė būdavo ilgai išvykusi į užsienį (Italiją), ir tuo metu vaiku rūpindavosi Ieškovas. Atsakovė pati apeliaciniame skunde pateikia bylos įrodymus, kurie tik patvirtina, kad vaiko nuomonė pasikeitė. Tačiau Atsakovė niekaip nepaaiškina, kokios priežastys nulėmė tai, kad vaikas nustojo norėti gyventi su mama. Jei tik dukra išreikštų norą gyventi su mama, Ieškovas nurodo, kad jokiais būdais tam neprieštarautų, kadangi šalių dukra yra tokio amžiaus, kai jau gali pati savarankiškai reikšti nuomonę šiuo klausimu, dar daugiau, Ieškovas nemano, kad sprendimas, kuris prieštarautų vaiko norui, galėtų būti realiai įgyvendinamas ir atitiktų tokio amžiaus vaiko interesus, kadangi vaikas, Ieškovo nuomone, vis tiek faktiškai gyventų ten, kur pats nori.Nagrinėjamu atveju G. K. yra 14 m., ji tiesiogiai teismui išreiškė savo nuomonę, ir būtent į tai, ką nurodė kasacinis teismas aukščiau pateiktoje byloje, yra privalu atsižvelgti, ir nesant vaiko valios raiškos jokių trūkumų, net nepaisant tam tikros minimoje byloje konstatuotos tėvo įtakos, prieštarauti vaiko valiai iš esmės esant tokioms aplinkybėms negalima.Teismo priteistas išlaikymo įsiskolinimas iš Atsakovės vaiko naudai, kuris teismo buvo nustatytas 1900 Eur dydžio, yra niekaip nesusijęs su sutuoktinių tarpusavio turtinių klausimų išsprendimu (balanso sudarymu ir pan.), kadangi vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma negali būti jokiu teisiniu pagrindu įskaitoma į šalių tarpusavio priešpriešinių reikalavimų sumą, nes išlaikymo įsiskolinimo gavėjas yra išimtinai nepilnametis vaikas. Todėl, šie apeliacinio skundo argumentai yra atmestini visiškai kaip prieštaraujantis įstatymui ir vaiko interesams (apeliacinio skundo 56 punktas).Atsakovė nurodo, kad butas, adresu Ukmergės g. 306a-11, Vilnius, teismo privalėjo būti pripažintas jos asmenine nuosavybe, kadangi jis buvo nupirktas Atsakovei gavus kreditą iš SEB banko pagal 2003-06-12 sutartį su vėlesniais pakeitimais ir panaudojus jos tėvų dovanotas lėšas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl šio turto pripažinimo sutuoktinių bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe yra teisėtos ir pagrįstos ir tą patvirtina susiklosčiusi teismų praktika. Šis butas buvo pirktas už paskolą ir dalį Atsakovės tėvų šeimai dovanotų lėšų, t.y. už 101 000 Lt, iš kurių : 1000 Lt sumokėta bendrai sutuoktinių avansas, 75000 Lt - gaunant būsto paskolą iš SEB banko; 25 000 Lt Atsakovės tėvai dovanojo sutuoktinių šeimai. Atsakovės tėvai šias pinigines lėšas dovanojo šeimai, kad šeima įsigytų šeimos būstą, t.y. įgytų bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę.Atsakovės tėtis liudytojas M. P. teisme paaiškino, kad padėjo šeimai įsigyti šį butą, ir teikdamas teismui paaiškinimus neužsiminė apie tai, kad šios piniginės lėšos (25 000 Lt) buvo dovanotos asmeniškai jo dukrai - Atsakovei -, ar kad butą, adresu Ukmergės g. 306a-11, Vilnius, Atsakovė pirko savo asmeninėn nuosavybėn.Iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, kad šalys siekė įgyti bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, j ą įgijo pasinaudodami kreditu, kurio grąžinimo įmokas moka iki šiol, šeima šiame bute visą laiką iki kol įsigijo kotedžą nuolat gyveno, išlaikė ir prižiūrėjo. Atsakovė nebuvo deklaravusi fakto dėl dovanos gavimo, todėl Ieškovui nurodžius, kad jam nėra žinomos tokios dovanojimo sutartys, nors jis patvirtino, kad 25 000 Lt suma buvo šeimai dovanota Atsakovės tėvų, teismas pagrįstai suabejojo šių dovanojimo sutarčių sudarymo aplinkybėmis, pagrįstai konstatuodamas, kad vien šie duomenys negali nuneigti kitų aplinkybių visumos, kurios leido teismui konstatuoti, kad butas buvo įgytas abiejų sutuoktinių bendros sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise.Nors Atsakovė teigia, kad jos tėvų lėšos buvo neva dovanotos jai asmeniškai, tačiau liudytojas M. P. nurodė teisme, kad duodami dalį pradinio įnašo butui įgyti už paskolos lėšas, Atsakovės tėvai padėjo šeimai įgyti bendrą sutuoktinių jungtinę nuosavybę, t.y. šias pinigines lėšas dovanojo ne asmeninėn Atsakovės nuosavybėn, bet Ieškovo ir Atsakovės šeimai.Pirmos instancijos teismas Atsakovei turto (aktyvo atėmus pasyvą) priteisė už 57940 Eur ((54 900 + 5140) - 2100)) sumą, Ieškovui turto (aktyvo atėmus pasyvą) priteisė už 47 803 Eur ((115000 + 1303,29) - 68500) sumą. Skirtumas tarp šalių gauto turto skaičiuojant jų vertę yra 10 137 Eur (57 940-47 803), todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pusę šios skirtumo sumos, kuri sudaro 5 068,50 Eur priteisė Ieškovo naudai iš Atsakovės, kaip mažesnės tektinos turto vertės piniginę kompensacij ą padalijus bendrą sutuoktinių jungtinę nuosavybę.Ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl solidarios prievolės dalies, sumokėtos už Atsakovę priteisimo, ir šį reikalavimą teismas tenkino.Atsakovė nevykdė jokių solidarių prievolių įsipareigojimų visiškai laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki šiol, Atsakovė yra įvykdžiusi tik 2017-08-14 1500 Eur mokėjimą kreditoriui Danske bankas, jos brolis M. P. yra įvykdęs du mokėjimus: 2017-06-13 - 250 Eur ir 2017-11-07 - 270 Eur kreditoriui Danske bankas. Šio atsiliepimo rengimo metu, yra toliau susidaręs solidarių prievolių mokėjimo įsiskolinimas, t.y. Atsakovės teiginiai dėl to, kad ji vykdo savo solidarią prievolę yra tikrovės neatitinkanti informacija, paneigta byloje esančiais duomenimis. Atsakovė teigia šioje apeliacinio skundo dalyje, kad piniginės kompensacijos neteisingos, nes UAB “Servisas plius” akcijų vertė yra neteisinga, nors tokio argumento Atsakovė pirmos instancijos teismui nebuvo išreiškusi. Tačiau, Ieškovas pabrėžia, kad šių akcijų vertė buvo nustatyta tinkamai, o jei Atsakovė nesutinka su Ieškovo nurodyta turto verte, ji privalėjo turėdama įrodinėjimą naštą, teikti kitus įrodymus, kurie patvirtintų, kad vertė yra kitokia. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta.Dėl SEB bankas AB, apeliacinio skundo ieškovas nurodė, kad Kreditorius teigia, kad buvo pateikęs prieštaravimą dėl šios solidarios prievolės modifikavimo, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo jos modifikuoti. Ieškovas šiuo aspektu paaiškina teismui tai, kad šios solidarios prievolės likutis šio procesinio dokumento parengimo datai yra 946,32 EUR dydžio, paskutinis kredito įmokos mokėjimas bus 2018-06-15, todėl yra akivaizdu, kad vien dėl formalių priežasčių naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo nebus pagrindo, kadangi tikėtina, kad apeliacinės instancijos teismui priimant sprendimą dėl pateikto apeliacinio skundo, ši šalių solidari prievolė bus pasibaigusi. Todėl, Ieškovas plačiau dėl kreditoriaus apeliacinio skundo pagrįstumo nepasisako, kadangi mano, kad išimtinai dėl formalaus kreditoriaus nesutikimo mofidikuoti prievolę, atsižvelgiant į tai, kad prievolė yra vykdoma, ir jos pabaigos terminas yra bepasibaigiantis, nepakanka, kad būtų pakeistas ir/ar panaikintas pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje, kadangi jis nesukels jokių teisinių pasekmių nei kreditoriui, nei šalims.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl santuokos nutraukimo sąlygų ir teisinių pasekmių.

Dėl teismo aktyvumo ir šalių įrodinėjimo pareigos šeimos bylose

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 376 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus, jei tam yra būtinybė teisingai išspręsti bylą. Atsakovė teigia, kad teismas privalėjo rinkti savo iniciatyva įrodymus, nes byla buvo išnagrinėta, neatskleidus bylos esmės.Kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ribojant dispozityvumo ir rungimosi principus šeimos bylose siekiama užtikrinti visapusišką byloje dalyvaujančių asmenų ir trečiųjų asmenų interesų apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2006 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-7/2006). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus; aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007). Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-505/2014).Tačiau CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-505/2014).Nagrinėjamoje byloje abi šalys savo reikalavimus bylos nagrinėjimo metu tikslino ne vieną kartą, t.y. abi šalys aktyviai rinko byloje įrodymus, teikė juos teismui, kuriuos vėliau vertino teismas priimdamas sprendimą. Atsakovė, kol byla buvo nagrinėjama pirmos instancijos teisme, nebuvo nurodžiusi jokių aplinkybių, kurios leistų teismui nustatyti, kad tam tikrų įrodymų ši šalis negali gauti, bet jie yra svarbūs, taip pat Atsakovės poziciją pagrindžiančių argumentų visuma buvo išdėstyta rašytiniuose procesiniuose dokumentuose, nes bylai buvo nuspręsta rengtis rašytinio pasirengimo bylai procesiniu būdu. Abi šalys teikė plačius ir išsamius argumentus dėl bylos faktinių aplinkybių, todėl Atsakovės teiginiai, kad šalys sąmoningai ir/ar tikslingai ne viską atskleidė bylos nagrinėjimo metu, yra nepagrįsti.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas padarė esminį bylos nagrinėjimo procedūrinį pažeidimą, t.y. nesustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimo kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl galimai Ieškovo naudoto smurto Atsakovės atžvilgiu. LITEKO sistemos duomenimis minimoje baudžiamojoje byloje buvo priimtas Ieškovą išteisinantis teismo nuosprendis (bylos Nr. 1-132-927/2018), o dėl šio nuosprendžio paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas. Be to, pirmos instancijos teismas, atmesdamas du kartus pateiktą prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, nurodė, kad šalis gali teikti rašytinius įrodymus, kurie nulemtų Ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo pripažinimą šioje civilinėje byloje, ir teismas šiuos įrodymus priims ir vertins, spręsdamas pareikštą reikalavimą. Taigi, teismas pagrįstai nesustabdė bylos.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo įrodinėjo aplinkybėmis, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl sutuoktinių nuolatinių nesutarimų, dėl bendro gyvenimo vizijos nebuvimo, nesugebėjimo tarpusavyje susitarti ir vienas kito suprasti. Santykiai tarp sutuoktinių pradėjo blogėti dar 2010 m. Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio santuokinių pareigų pažeidimo/nevykdymo, susijusio fizinio ir psichologinio smurto naudojimu, nelojalumo, šeimos palikimo, neištikimybės.Kolegija įvertinusi apeliantės argumentus dėl ieškovo neištikimybės, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovės nurodytos aplinkybės abstrakčios ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytos, nes byloje nėra jokių įrodymų dėl ieškovo neištikimybės. Atsakovė apsiriboja tik savo minčių ir nuomonės dėstytmu, kurie negali būti įrodymais byloje(CPK 185 str.). Prie apeliacinio skundo pridėtos facebook paskiros kopijos neįrodo ieškovo neištikimybės fakto. Atsakovė teigia, kad 2004 metais sutuoktinių santykiai pradėjo iš esmės blogėti, kadangi ieškovas ignoravo sutuoktinę kaip moterį, jos atžvilgiu elgdamasis itin nepagarbiai.Ieškovas kaltindavo atsakovę tuo, kad ji skiria itin daug dėmesio, laiko ir pastangų savo mėgiamam darbui, nuo 2004 metų kentė sutuoktinio psichologinį smurtą, pasireiškusį gąsdinimais ir grasinimais, patologiniu pavydu ir žalojančia kontrole. Nuo 2013 metų sutuoktinis pradėjo aktyviai fiziškai smurtauti, tačiau jausdamasi bejėge pakeisti situaciją ir būdama ieškovo smurto ir grasinimų įbauginta, atsakovė nesikreipdavo į teisėsaugos institucijas, nuolankiai kęsdama susiklosčiusią jai nepakenčiamą situaciją šeimoje. Tačiau byloje jokių pagrindžiančių tai kas nurodyta įrodymų byloje nėra.Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo šalių ir liudytojų paaiškinimus dėl susiklosčiusių šalių santuokos santykių ir juos motyvavo priimdamas pagrįstą sprendimą, jog dėl susiklosčiusių santykių šeimoje sutuoktinių pareigų pažeidimo ir negalėjimo gyventi kartu kalti abudu sutuoktiniai ir pagrįstai pripažino, jog santuoka turi būti nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamoje byloje teismas ištyręs įrodymus pagrįstai konstatavo, kad abudu tėvai tinkamai prižiūrėjo ir rūpinosi dukra gyvendami kartu. Tačiau dukra jau nuo 2016-06-01 pradėjo gyventi su tėvu. Tokiai situacijai buvus motina neprieštaravo. Dukra ne vienerius metus gyvena su ieškovu trijų kambarių bute, kur jai sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Motina šiuo metu gyvena šeimos name-kotedže. Ieškovo pajamos ženkliai didesnės už atsakovės gaunamas pajamas. Ieškovas yra sudaręs savo dukrai tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Šios sąlygos stabilios ir nesikeičiančios. Ypač svarbus tas faktas, kad dukra ne vieną kartą išreiškė akivaizdų norą likti gyventi su tėvu. Dukteriai teismo posėdžio metu jau buvo 14 metų. Ieškovo darbo pobūdis jam leidžia pastoviai prižiūrėti savo dukterį pačiam asmeniškai. Tai patvirtino ir jo dukra. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu ieškovas ir jo asmeninės savybės užtikrina teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą savo dukters atžvilgiu, jo galimybės yra lankstesnės, kad būtų pagal poreikius keičiamos buitinės sąlygos atsižvelgiant į vaiko interesus. Todėl vaiko gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su ieškovu jo gyvenamoje vietoje.

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (CK 3.200 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54 ,,Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.). Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 nuo 2013-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 1000 Lt. Tai reiškia, jog 1 minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, tai išlaikymas pagrįstai buvo priteistas iš atsakovės.Dėl išlaikymo vaikui priteisimo CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Dėl to jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Minėtas proporcingumo principas, reiškiantis, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, lemia išvadą, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Iš šalių priteisiamas išlaikymas turi būti proporcingas jo gaunamoms pajamoms ir jo turtinei padėčiai.Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo turtinė padėtis ženkliai geresnė. Todėl pagrįstai nustatė, kad G. K. nepilnamečio vaiko G. K., gim. 2003-09-20, išlaikymui mokės kas mėnesį po 190 Eur periodinių išmokų sumą, ją pervesdama į ieškovo nurodytą banko sąskaitą.Atsakovė neginčijo, kad jos dukra nuo 2016-06-01 ėmė gyventi su ieškovu. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose iš esmės neginčijo aplinkybės, kad dukrai gyvenant su tėvu ji neteikė išlaikymo. Tačiau byloje yra nurodomas faktas, kurio ieškovas neginčijo, kad atsakovė su dukra du kartus važiavo į Italiją, kad vasarą jos dukra leido laiką pas ją. Ieškovas paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių. Atsižvelgiant, kad atsakovė su dukra 2016 metais važiavo į Italiją ir dukra kažkurį laiką leido vasarą su atsakove, kai tuo metu realiai ieškovas neturėjo išlaikymo išlaidų savo dukrai, todėl ieškovo reikalavimą dėl 2280 eurų pagrįstai įsiskolinimą sumažino 380 eurų (dviejų mėnesių išlaikymo suma). Teismas pagrįstai iš G. K. ieškovo naudai už nepilnamečio vaiko G. K. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-06-08 pagrįstai priteisė 1900 eurų sumą.

Dėl turto padalijimo

Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, būtina vadovautis CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.1d.).Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-505/2014).Bendros sutuoktinių jungtinės nuosavybės balanso, kurį patvirtino pirmos instancijos teismas sudarė: Atsakovei teismas priteisė: 1) Butą, adresu Ukmergės g. 306a-11, Vilnius (vertė 54 900 Eur); Požeminį garažą, adresu Ukmergės g. 306a (vertė 5140 Eur); Asmeniškai vykdyti A dalį AB SEB banko paskolos pagal 2003-06-12 būsto kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais, kurios 2017-02 mėn. datai likutis buvo 2100 Eur. Atsakovei turto (aktyvo atėmus pasyvą) priteisė už 57 940 Eur ((54 900 + 5140) - 2100)) sumą. Ieškovui teismas priteisė: 1) Kotedžą (butą) su žemės sklypo dalimi, adresu Arkos g. 1, Klevinės vs., Vilniaus raj. (vertė 115 000 Eur); 2) 45 proc. UAB Servisas plius akcijų (vertė 1303,29 Eur); 3) Asmeniškai vykdyti Danske Bank A/S Lietuvos filialui visą paskolą pagal 2014-02-21 kredito sutartį, kurios 2017 m. 02 mėn. datai likutis 68 500 Eur. Taigi, pirmos instancijos teismas Ieškovui turto (aktyvo atėmus pasyvą) priteisė už 47 803 Eur ((115000 + 1303,29) - 68500) sumą. Skirtumas tarp šalių gauto turto skaičiuojant jų vertę yra 10 137 Eur (57 940-47 803), todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pusę šios skirtumo sumos, kuri sudaro 5 068,50 Eur priteisė Ieškovo naudai iš Atsakovės, kaip mažesnės tektinos turto vertės piniginę kompensaciją padalijus bendrą sutuoktinių jungtinę nuosavybę.Apeliantė (atsakovė) įrodinėjo, kad butas, esantis Ukmergės gatvėje buvo pirktas išimtinai jos asmeninėn nuosavybėn, nes pasak jos butas buvo perkamas tikslu gyventi su šeima. Ji norėjo turėti butą ir būti nepriklausoma, kad gyventu su šeima. Kaip to įrodymą į bylą pateikė dvi pinigų dovanojimo sutarčių kopijas (fotonuotraukas): 2003-01-31 pinigų dovanojimo sutartį, kuria atsakovės tėvai M. P. ir V. P. padovanojo dukrai (atsakovei) G. K. 46 000,00 Lt būsto įsigijimui (pirkimui ir vidaus darbų užbaigimui) bei 2003-05-31 pinigų dovanojimo sutartį, kuria M. P. ir V. P. padovanojo dukrai (atsakovei) G. K. 18 000,00 Lt remonto užbaigimui dalimis(31 p.).Pirmosios instancijos teismas minėtus įrodymus pagrįstai įvertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad pateiktas sutartis teikė ir surašė suinteresuoti asmenys-atsakovės tėvai po to, kai buvo paduotas ieškinys. Prieš tai minėtos sutartys nebuvo niekur deklaruotos. Teismas suabejojo pateikto įrodymo tikrumu, nes kada ir kiek pinigų buvo perduota šioje byloje nėra įrodyti kitais objektyviais įrodymais, išskyrus suinteresuoto asmens – atsakovės ir jos tėvo paaiškinimais, kuriais remiantis galimas neteisingas sprendimo priėmimas šiuo konkrečiu klausimu.Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimai įrodo priešingai, jog atsakovė su ieškovu veikė bendrai ir jų tikslas buvo įgyti ne atsakovės, o šeimos turtą-trijų kambarių butą, nepriklausomai, kad jis registruotas atsakovės vardu ir kad kreditavimo sutartis buvo sudaryta su atsakove. Byloje ieškovas įrodė, kad jis mokėjo pagal šią kreditavimo sutartį kartu su atsakovė. Toks šalių elgesys tik patvirtina šalių tikslą turėti šią nuosavybę bendros jungtinės nuosavybės teise, o ne asmenine atsakovės nuosavybe. Be to, registruojant nuosavybę santuokoje nėra įrašo, kad šis turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, kas paneigtų ieškovo argumentus, kad šis turtas įsigytas išimtinai atsakovės nuosavybėn. Tai reiškia, kad valios ir realaus tikslo įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn neįrodyta. Atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti šį turtą asmenine atsakovės nuosavybe pagrįstai nepatenkintas. Butas pagrįstai laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Kiti apeliantės skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl SEB bankas AB, apeliacinio skundo

Kreditorius buvo pateikęs prieštaravimą dėl šalių solidarios prievolės modifikavimo, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo jos modifikuoti. AB SEB bankas nurodo, jog santuokos metu ieškovas A. K. ir atsakovė G. K. su Apeliantu sudarė 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16, kurios pagrindu suteiktos lėšos buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui, t. y. nekilnojamojo turto — buto, unikalus Nr. 1300-2010-9026:0011, esančio Ukmergės g. 306a-l 1, Vilniuje, įsigijimo finansavimui. Suteikdamas kreditą Bankas vertino abiejų sutuoktinių pajamas, kadangi sutartis buvo sudaryta bendrų Šeimos interesų tenkinimui - bendram nekilnojamajam turtui įsigyti. Tokiu būdu sutuoktiniai prisiėmė solidarią prievolę AB SEB bankui pagal 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16 iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė (Civilinio kodekso 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnio 6 punktas).Apeliantas civilinėje byloje yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškęs savo kaip kreditoriaus poziciją dėl prievolių pagal 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16 modifikavimo, t. y. AB SEB bankas, Įvertinęs Ieškovo 2017-03-20 patikslinto ieškinio turinį, 2017-06-15 atsiliepime Teismui nurodė, jog nesutinka su patikslintame ieškinyje keliamais reikalavimais, susijusiais su prievolės modifikavimu. Ieškovas ir Atsakovė savo Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose aiškiai sutiko su aplinkybe, jog kreditas sutuoktiniams buvo suteiktas jų santuokos metu, o kredito lėšomis įgytas nekilnojamasis turtas buvo skirtas Šeimos poreikių tenkinimui, be to, pats Teismas Sprendime patvirtino minėtas aplinkybes nurodydamas, kad AB SEB bankui įkeistas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. 1300-2010-9026:0011, esantis Ukmergės g. 306a-11, Vilniuje, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, o kreditavimo sutartis — abiejų šalių prievolė kreditoriui.Kolegija trečiojo asmens argumentus laiko pagrįstai ir tenkina jos apeliacinį skundą. Teismų formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių - solidarių skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriui. Nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (CK3.109 str., 6.6 str., 6.8 str.), išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, ne modifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (it., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, nesant kreditoriaus AB SEB banko sutikimo, sprendime nurodant, kad po santuokos nutraukimo A. K. ir G. K. priteisiama po 1/2 dalį vykdyti prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2003-06-12 Būsto pirkimo kreditavimo sutartį Nr. 1750318010930-16 su vėlesniais pakeitimas, pažeidė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, dėl ko, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, kuris skundžiamoje dalyje turi būti pakeistas. Ieškovo A. K. ir atsakovės G. K. atsakomybė pagal 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16 po santuokos nutraukimo turi išlikti solidari.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas A. K. pateikė teismui duomenis apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 760 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 760 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Apeliantės G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Apelianto trečiojo asmens AB SEB bankas apeliacinį skundą patenkinti ir pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo A. K. ir atsakovės G. K. prievolės AB SEB bankui pagal 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16 ir išdėstyti taip:

Ieškovo A. K. ir atsakovės G. K. prievolę AB SEB bankui pagal 2003-06-12 kredito sutartį Nr. 1750318010930-16 pripažinti solidaria iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė (Civilinio kodekso 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnio 6 punktas).

Kitose dalyse Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės G. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistinos 760 eurų bylinjėimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai Alvydas BarkauskasVaclovas PaulikasJūratė Varanauskaitė