Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. K. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino. Teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 12-13, 18-19) ir paaiškino, kad nesutarimai šeimoje vyksta jau seniai. Viskas prasidėjo 2007 metais, kai jo žmona susirgo psichine liga ir 4 mėnesius gydėsi ligoninėje. Po to ji labai pasikeitė, tapo nesukalbama. Tarp jų prasidėjo nesutarimai, žmona jam grasino, kad išsiskirs, paliks jį be skatiko. Savaitė prieš nagrinėjamą įvykį ji taip pat skambino į policiją, tačiau jos pareigūnai paklausė, ar yra sumušta, ji atsakė, kad ne ir jie neatvažiavo. 2015 m. spalio 30 d. grįžo iš komandiruotės. Žmona tada jam ranka sudavė per galvą, tačiau jie pakalbėjo, abu apsiramino ir ji nuėjo su vaiku miegoti. Ryte pabudo, reikėjo dukrai gaminti maistą pagal specialią dietą, išvesti šuniuką į lauką. Žmona pabudo pirma. Jis girdėjo, kaip ji liepė vaikui išvesti šuniuką. Jis išėjo iš savo kambario ir jie susibarė, nes pasakė žmonai, kad pirma reikia papusryčiauti, o po to vaikas galės šunį išvesti. Žmona pasakė, kad iškvies policiją. Atsakė jai, kad gali kviesti. Atvažiavo policijos pareigūnas. Žmona su juo užsidarė kambaryje, surašė pareiškimą. Jis padarė vaikui pusryčius. Tuo metu dar žmonos tėvas paskambino, su juo reikėjo santykius aiškintis. Po to jį sulaikė ir nuvežė dviem dienoms į areštinę. Policijos pareigūnai nurodė, kad žmona jį apkaltino smurtu prieš ją. Jis pareigūnui pasakė, kad galimai žmona gali fantazuoti ir nurodys, jog jis ją apspardė. Atvykus policininkams pasakė, kad taip, spyrė jai, tačiau tai pasakė su sarkazmu, o ne tvirtindamas, kad tai yra tiesa. Kodėl policijos pareigūnai suprato kitaip, jis negali atsakyti. Jis tada iš vis nesuprato, nei ką sakyti, nei kaip. Įvykio dieną žmonos nespardė. Dėmę ant jos kūno buvo ir anksčiau matęs, klausė iš kur, žmona jam atsakė, kad ne jo reikalas. Ji taip dažnai atsakydavo. Žmona iš anksto ruošėsi skyryboms, be to, ją pamokė moterų krizių centre kaip reikia elgtis. Žmona jį apklaba, nes nori prisiteisti kuo daugiau pinigų skyrybų metu. Dukra dar nepilnametė, gyvena su juo jau pusantrų metų, periodiškai grįžta pas mamą, bet jai sudėtinga būti su ja (2 t., b. l. 144-147).

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai:

-nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. K. pareiškimu (1 t., b. l. 32), parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 1-3) bei teisme parodė, kad įvykio dieną su vyru susipyko dėl vaiko auklėjimo, o būtent dėl maisto ruošimo ir šuns išvedimo į lauką. Naktį su dukra miegojo trečiame aukšte. Ji iš trečio aukšto pradėjo leistis į antrą aukštą ir girdėjo vyro žodžius, kad jis nepatenkintas, jog turi padaryti pusryčius. Ji kalbino dukrą išvesti šunį į lauką ir matomai šiuos žodžius vyras girdėjo. Jis kilo į viršų, ji leidosi laiptais į apačią ir jis jai įspyrė. Konflikto metu vyras užsiplieskė, nesuvaldė emocijų ir pradėjo spardytis. Pirmą smūgį jai sudavė antrame aukšte. Iš viso buvo keturi smūgiai kojomis. Antrame aukšte buvo apie du ar tris smūgius. Buvo įspirta į sėdmenų ir nugaros sritį. Po to ji nuėjo į darbo kambarį, kur jai vyras spyrė dar kartą. Ji nuėjo į dukros kambarį, nes manė, kad taip bus saugiau. Ten ir iškvietė policiją. Prie dukters jos nespardė, tačiau grasino jai. Ji paskambino vyro motinai, nes norėjo pasiguosti dėl įvykio. Paskambino ir savo tėvui. Kai jai įspyrė, ji jautė fizinį skausmą. Vyras pataikė į vietą nugaroje, kur yra problema. Jo spyris paaštrino problemą. Įvykio dieną ji buvo pakankamai rami, stengėsi savo emocijas tramdyti. Į medikus kreipėsi pirmadienį, o įvykis buvo šeštadienį iš ryto. Medikai jai nustatė didelius nugaros skausmus, ji turėjo nedarbingumą. Skausmai buvo nugaroje, jai „atimdavo“ kojas. Po smūgių jai liko pigmentinė dėmė. Gydytojai negalėjo paaiškinti, kodėl ji taip ilgai laikosi. Prašo priteisti jai 5000 eurų moralinę žalą iš kaltinamojo. Šią sumą vertina kaip protingą. Jai buvo didelis šokas, kad vyras gali taip pasielgti ir visai be priežasties. Tai buvo ne pirmas smurto atvejis. Todėl iki įvykio skambino į moterų krizių centrą savo pažįstamam. Prieš tai bijojo kreiptis į policiją. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas, jis prasidėjo po įvykio – 2017 metų gegužės mėnesį. Dukrai 14 metų, ji gyvena su vyru, tačiau atvažiuoja ir pas ją (2 t., b. l. 82-85).

-liudytoja V. P. teisme paaiškino, kad G. K. yra jos dukra. Ji įvykio nematė, apie jį žino tik iš dukros pasakojimo. Ji pasakė, kad A. K. jai sudavė. Kuo sudavė – nesakė. Šiuo metu nepamena visko, todėl palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 158-159), kuomet nurodė, kad dukra jai pasakojo, jog A. K. spyrė jai į nugarą. Kiek kartų – nesakė. Parodė dėmę ant nugaros. Tačiau netiesa, kad minėjo, jog prieš 9-10 metų pastebėjo tarp jų konflikto požymius, nesutarimų požymius. Neminėjo, kad jos dukrai nepatiko, jog vyras skiria mažiau dėmesio šeimai. Ji padėdavo dukrai ir žentui auginti anūkę. Ji niekada nesikišo į dukters ir žento santykius. Kodėl anūkė nusprendė gyventi su tėvu, o ne su motina, ji negali atsakyti (2 t. b. l. 103-104);

-liudytojas G. K. teisme paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patruliu. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios iki iškvietimo nepažinojo. Įvykis buvo labai seniai, prieš du metus. Buvo gautas iškvietimas, kad neva smurtauja vyras. Atvykę į įvykio vietą kalbėjosi su nukentėjusiąja, ji nurodė, kad vyras jai spyrė. Bendravo su vyru, jis pasakė, kad nespyrė, tik pliaukštelėjo per sėdmenis, o moteris tvirtino, kad įspyrė į sėdmenis. Nukentėjusioji parašė pareiškimą, jie sulaikė vyrą ir pristatė jį į Vilniaus rajono policijos komisariatą. Klausė ar reikalinga nukentėjusiajai greitoji medicininė pagalba. Nukentėjusioji sakė, kad nereikalinga. Paklausė dėl ko kilo konfliktas. Pasakė, kad konfliktas kilo dėl dukros. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 145-146), kuomet nurodė, kad kaltinamasis pasakė iš pradžių, kad pliaukštelėjo žmonai, o vėliau galbūt ir sakė, kad įspyrė. Kaltinamasis nebuvo piktai nusiteikęs, buvo gana draugiškas. Nurodė, kad konfliktas dėl dukros, kuriai buvo paskirta speciali pusryčių mityba, o kadangi nebuvo paruošti pusryčiai, tai ir įvyko konfliktas, kurio metu trenkė. Jam asmeniškai nepasirodė, kad kaltinamasis apie pliaukštelėjimą kalbėjo su ironija. Kaltinamasis sulaikymo metu nesipriešino. Smurtą nustato pagal pareiškėjo parodymus ir jeigu asmuo rašo pareiškimą, kad prieš jį buvo smurtaujama, sulaiko tą asmenį, įvertina pirminę informaciją. Jokių kitų duomenų, išskyrus nukentėjusiosios parodymus, dėl smurto panaudojimo nebuvo. Kai atvyko, namuose pas kaltinamąjį ir nukentėjusiąją buvo tvarkinga. Vaikas buvo nepilnametis, bendravo su juo. Jis buvo ramus, pusryčiavo, atsakė, kad tėvai dažnai konfliktuoja, tačiau nematė, kad smurtautų. Apklausti jo neturėjo teisės (2 t., b. l. 104-106);

Liudytojo parodymai prieštaringi, nes patvirtinęs savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teisme visgi nurodė, kad kaltinamasis pripažino tik pliaukštelėjęs nukentėjusiajai, o kad įspyrė jai – neigė;

-liudytojas V. T. teisme paaiškino, kad kaltinamąjį A. K. ir G. K. pažįsta tik dėl savo tarnybos pareigų atlikimo. Įvykio nepamena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 156), kuomet nurodė, jog 2015 m. spalio 31 d. apie 10.00 val. iš VA VPK OVS budėtojo gavo su porininku pranešimą, kad Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) smurtaujama artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja - moteris, kaip buvo nustatyta vėliau, tai G. K., kuri buvo susijaudinusi ir pranešė, kad kilo konfliktas su vyru A. K.. Jie sulaikė galimą smurtautoją, pareiškėjos sutuoktinį. Jis įvykio vietoje daugiau bendravo su nukentėjusiąja, kuri nurodė, kad smurtas prieš ją pasireiškė tuo, kad sutuoktinis įspyrė jai į nugaros-sėdmenų sritį. Paprašė su porininku A. K. pasiaiškinti. A. K. neneigė, kad buvo konfliktas su sutuoktine, kurio metu, kaip šis nurodė, pliaukštelėjo žmonai kelis kartus su ranka per sėdmenis. Pasakius, kad sutuoktinė nurodo, kad jis įspyrė jai, A. K. nepaneigė to fakto, kad galimai galėjo įspirti sutuoktinei, kiek kartų, nekonkretizavo. Gražina minėjo, kad jų konfliktą galėjo matyti 12 metų dukra. Dėl šio įvykio iš G. K. buvo priimtas pareiškimas, kuris buvo pagrindas sulaikyti fiziniu smurtu įtariamą asmenį. A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į VA VPK Vilniaus r. PK.

Liudytojo parodymai prieštaringi, nes patvirtinęs teisme savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur nurodė, kad kaltinamajam pasakius, kad sutuoktinė nurodo, jog jis įspyrė jai, kaltinamasis nepaneigė to fakto, visgi teisme tvirtino, kad kaltinamasis neprisipažino įspyręs nukentėjusiajai tiriamo įvykio metu. Nurodė, kad kaltinamasis pripažino nukentėjusiajai tik pliaukštelėjęs ranka per sėdmenis. Taip pat papildomai nurodė, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo dukra buvo namuose, tačiau nieko nepasakojo. Mano, kad kaltinamojo žodžiuose, kad pliaukštelėjo nukentėjusiajai, jokios ironijos nebuvo. Kaltinamasis sulaikomas elgėsi ramiai, nesipriešino. Šiuo atveju siūlė greitąją pagalbą, klausė ar reikalinga pagalba, bet vizualiai nematė ant nukentėjusiosios sužalojimų, ji greitosios nepageidavo, nepamena, ar skundėsi dėl skausmų (2 t., b. l. 106-107);

-liudytojas M. P. (M. P.) teisme paaiškino, kad žento elgesys pasikeitė, jau 2012 m. dukra paskambinusi per Velykas skundėsi, kad jis muša ją. Buvo skambučiai ir vėliau, gal 2014 m., gal 2015 m. Dukra skundėsi, kad žentas pinigų neduoda, pastarasis tvirtino, kad ji per daug išleidžia. Galėjo būti dukters skambutis 2015 metais. Ji klausė, ką daryti. Pasakė jai, kad spręstų pati, kadangi buvo telefone diktofonas įjungtas, girdėjo triukšmą. Po to paskambino dukra ir pasakė, kad iškvietė policiją. Gruodžio mėnesį skundėsi, kad nugara skauda. Pažiūrėjo ir matė mėlynę, bet ji jau geltonavo. Ji buvo juosmens srityje. Dukra paprašė nufotografuoti. Jis nematė muštynių, tik kai dukra skambino, girdėjo garsą ,,pokšt“. Jis tiki, kad žentas galėjo sumušti dukrą, nes jis ir prieš jį smurtavo. Be to, ne kartą važiavo jo raminti ir anksčiau. Dukra pasakė dėl mėlynės, kad A. K. sudavė jai kojomis. Kiek kartų sudavė - nesakė. Dėmė ant nugaros buvo 7x7 cm. dydžio. Dukra pirma paskambinusi pasakė, kad ją žentas ruošiasi mušti, o antrą kartą paskambinusi – kad mušė. Telefone girdėjo žento žodžius. Jis sakė, kad dukrai reikia į psichiatrinę ligoninę.

Liudytojo parodymai prieštaringi, nes teisme pirma sakė, kad tik gruodžio mėnesį dukra apie sumušimą pasakė, kai parodė dėmę ant nugaros. Vėliau, nukentėjusiosios atstovo paklaustas, nurodė, kad atvažiavęs pas dukrą sužinojo, kad žentas ją spardė, bet kaip spardė – nežino (2 t., b. l. 107-108). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nesakė, kad telefoninio pokalbio su dukra metu girdėjo garsą ,,pokšt“ (1 t., b. l. 148-149);

-liudytoja A. B. (pirmesnė pavardė (duomenys neskelbtini)) teisme parodė, kad nukentėjusioji G. K. - jos draugė, jai paskambino 2015 m. rudenį, datos neatsimena, tačiau tai buvo tarp spalio ir lapkričio, poilsio dieną. Pasakė, kad neseniai vyras smogė su koja per apatinę nugaros dalį ir ji iškvietė policiją. Ji verkė, abejojo ar teisingai padarė, kad iškvietė policiją. Anksčiau ji taip pat buvo sunerimusi dėl santuokos, kad ne taip kažką daro. Pasakojo, kad policija sulaikė A. K.. Ji buvo susinervinusi dėl to. Ji buvo pirmiau pas juos svečiuose ir jai buvo keista dėl tokio nukentėjusiosios elgesio, nes ji visada buvo suinteresuota išsaugoti šeimą. Jai taip pat buvo keista, kad A. K. vartojo smurtą. Ji buvo atvažiavusi pas ją sekančią dieną, rodė nugaroje, virš sėdmenų randą, kaip įspaustą mėlynę, kuri liko po smurto, didesnė nei dviejų centimetrų skersmens. Su G. K. pažįstamos nuo 2011 m. Pirma ji jai pasirodė pasitikinčia savimi moterimi, vėliau pamatė, kad ji šalia vyro yra nervuota, abejoja savimi, visada atsižvelgia ar gerai jis žiūri, nebepasitiki savimi. Jai atrodė, kad tai santykių nesusipratimo problema, kurią buvo galima išspręsti. Matėsi, kad ji pasiduoda vyro įtakai. Ji klausdavo ar yra gera žmona. Nėra nusiteikusi nei prieš kaltinamąjį, nei prieš nukentėjusiąją. Ji patikėjo nukentėjusiąja. Anksčiau apie smurtą prieš ją nėra minėjusi. Girdėjo vėlesnius pokalbius G. K. su vyru. Jis kalbėjo su ja pakeltu tonu, keikėsi. Iki to laiko G. K. niekada nesiskundė nugaros skausmais. Ji turėjo viršsvorio, dėl to skųsdavosi. G. K. skundėsi jai, kad žymė liko po sumušimo. Ji jai rodė, tai buvo įspaudimas, ne mėlyne. Buvo praėję pusę metų po įvykio, kai ji dar matė mėlynę. Nors yra mačiusi mėlynes ant savo sūnaus kojų, bet negali pasakyti kokios spalvos buvo mėlynė. Tai buvo toks įspaudas, kažkoks nelygumas, kuris lieka nuo traumos, jo forma – kaip stačiakampis, gulintis ant šono (2 t., b . l. 128-130);

-liudytoja R. M. teisme paaiškino, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 161-162) kuomet nurodė, kad 2015 m. lapkričio 2 d. į Pašilaičių šeimos medicinos centrą (toliau – ŠMC) kreipėsi pacientė G. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl juosmens skausmų, kojų, rankų tirpimo, galvos skausmo. Jai buvo nustatyta diagnozė - lėtinė lumbalgija, paskirtas gydymas ir išduota nedarbingumo pažyma 5 dienoms. Iki tol G. K. pas gydytoją lankėsi 2015-05-06 dėl pilvo skausmų. Šiame medicinos centre G. K. dėl lumbalgijos buvo gydoma nuo 2010 metų. 2015-11-02 apsilankymo priežastis juosmens skausmo paūmėjimas, pacientė paūmėjimo priežasčių nenurodė. Papildomai teisme liudytoja paaiškino, kad lumbalgija yra juosmens dalies skausmas. Gali būti įvairios kilmės, radikulopatija dėl nervinių šaknelių uždegimo, dėl raumenų skausmo. Skausmų priežastys įvairios, tai uždegimai, peršalimai, gali būti trauminio pobūdžio. Diagnozuojama vis tiek lumbalgija. Priežasties skausmų nenurodė, jeigu būtų sakiusi – parašytų ligos kortelėje. Apžiūrėjo G. K., jokios žaizdos ar dėmės nepamena, jei ji būtų – įrašytų apie tai kortelėje. Kaip šeimos gydytoja gali pasakyti, kad tokia dėmė gali būti grybelio pasekmė ar odos ligų pasekmė. Kai G. K. skundėsi dėl nugaros skausmų, galėjo ir neatkreipti dėmesio į dėmę. Grybelinės kilmės ir odos ligų pigmentacijos išlieka (2 t., b. l. 139-142);

-liudytoja S. L. teisme paaiškino, kad yra fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, o nukentėjusioji - jos pacientė. Ji nedažnai lankydavosi. Gali būti, kad lankėsi 2015 m. pabaigoje. Ji kreipėsi dėl juosmens, nugaros skausmų. Kažkokio išskirtinumo neatsimena. Ji lankėsi su šeimos gydytojo siuntimu dėl nugaros skausmų. Vienas atvejis buvo, kad pacientės skausmai paūmėjo po patirto fizinio smurto. Ji taip teigė, tačiau pati ji nekonkretizavo. Iš pacientės paaiškinimo taip suprato. Pacientė konsultacijoje lankėsi epizodiškai, teigti ar detales pasakojo, liudytoja negali, bet kad fizinis smurtas buvo artimoje aplinkoje - minėjo. Buvo klasikinė pacientės apžiūra, diagnozė lumbalgija – juosmens skausmai. Per vieną iš apsilankymų gal ir buvo depigmentacinė dėmė ant nugaros. Tai reiškia kitokios spalvos dėmė negu oda. Tai nebuvo šviežia hematoma, tikrai ne. Dėmė buvo šviesiai ruda. Pacientė teigė, kad buvo fizinis smurtas. Ji atėjo ne po savaitės praėjus įvykiui, bet gal po kelių mėnesių. Dėmės skersmens negali nurodyti, bet ne delno dydžio. Negali teigti, kad tai padarinys po fizinio smurto. Juolab, kad nežino aplinkybių, koks buvo fizinis smurtas. Ir iki to įvykio ji lankėsi dėl tos pačios priežasties. Pacientei buvo paskirta reabilitacija, mankštos. Paūmėti juosmens skausmas gali dėl fizinio smurto, nepalankios emocinės būklės. Visa tai gali išprovokuoti skausmų paūmėjimą. Jei laikosi reabilitacijos programos, atlieka mankštą stabilizuojasi raumenys, tada gydytojų intensyvios priežiūros nereikia. Pacientas pats turi dirbti su savimi, kad išvengti visų paūmėjimų. Ar dėmė ir lumbalgijos paūmėjimas yra susiję - negali atsakyti, nes nėra ekspertė. Nuo osteochondrozės lumbalgija gali būti. Osteochondrozė tai stuburo ir aplinkinių audinių liga, lumbalgija – ligos išraiška. Lumbalgija gali būti įvairių kilmių, viena iš priežasčių - juosmens skausmas, jeigu būtų lūžiai – tada būtų ūmi lumbalgija, ūmus skausmas. Apie smurtą žino tik iš pacientės pasakojimo, pati negali teigti, kad jis buvo (2 t., b. l. 140-142);

-specialistas O. D. (O. D.) paaiškino teisme, kad palaiko savo išvadas dėl nukentėjusiosios apžiūros, duotas šioje baudžiamojoje byloje. Pirmines specialisto išvadas pateikė 2015 m. Jos buvo padarytos remiantis tik medicininiais dokumentais, paskui – atliktos su papildoma užduotimi. Papildomai tyrimui atlikti atvyko pati nukentėjusioji G. K.. Ji nurodė, kad pas ją dar vis išlieka sužalojimai, tačiau atsižvelgta į tai, kad apžiūra nuo įvykio buvo atlikta praėjus ilgam laiko tarpui. Šiuo konkrečiu atveju pagal pirminę išvadą duomenų apie kūno sužalojimus nebuvo ir prašymas atlikti kūno tyrimą buvo visiškai neprasmingas. Pirminiuose dokumentuose jokių objektyvių požymių apie sužalojimus nebuvo. Dėmė nebuvo fiksuota pirminiuose medicininiuose dokumentuose kaip sužalojimas, todėl ją galima vertinti kaip pigmentinį odos pakitimą ir dėl jos galima daryti tik prielaidas. Jokių duomenų apie G. K. kūno sužalojimus, kuriuos galima būtų vertinti ir nurodyti, nėra. Buvo pateikta Santariškių klinikos medicininė kortelė, kuri buvo pradėta 2016-02-26 ir užrašyta diagnozė – būklė po nugaros sumušimo, bet prieš tai nesant duomenų apie tai, kad buvo nustatyti kūno sužalojimai, vertinti tik pagal vieną diagnozę, kurioje parašytas žodis „sumušimas“, nėra pagrindo. Tuo labiau negalima sieti su byloje tiriamu įvykiu, nes yra praėjęs didelis laiko tarpas. Todėl kažkokio žodžio įtraukimas į diagnozę, nesant objektyvių sužalojimo duomenų: medicininių įrašų, apžiūros duomenų, kažkokių papildomų duomenų, negali būti vertinamas kaip sužalojimas. Be to, nurodyta vien tik iš paciento skundo, todėl to traktuoti kaip diagnozės negalima. Šiuo atveju yra tik pacientės nusiskundimai, o tokius dalykus reikia vertinti kritiškai. Ne specialisto darbas vertinti paciento skundus. Nesant jokių kitų objektyvių duomenų, vien tik skausmo, kurį nurodo pacientas, negalima vertinti kaip sužalojimo požymio. Buvo pateikti CD diskai su radiologiniais tyrimais, tačiau buvo įmanoma peržiūrėti tik vieną iš jų. Jame buvo užfiksuota stuburo juosmeninė dalis. Tačiau radiologiniai tyrimai atspindi kaulus, o minkštuosius audinius – retsykiais (2 t. b. l. 177-179);

-įvykio vietos apžiūra ir nuotraukomis užfiksuota, kad tiriamo įvykio vieta yra namas, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1, 4-5);

-polis.policija.lt ataskaitų žiūryklės išraše užfiksuota, kad G. K., paskambinusi į policiją 2015-10-31 9.55 val. pranešė, kad vyras agresyvus, grasina, pyksta, dėl nepadarytų pusryčių, tačiau apie prieš ją pavartotą fizinį smurtą ji nieko nepasakė, GMP (greitosios medicininės pagalbos) nepageidavo (1 t., b. l. 34-36);

-2015-10-31 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūno G. K. tarnybiniame pranešime dėl smurto nurodyta, kad smurtu įtariamas asmuo (teismo pastaba - kaltinamasis A. K.) neneigė, kad įspyrė ir patvirtino, kad ryte buvo konfliktas su žmona (1 t., b. l. 37-39);

-2015-10-31 9.52 val. nukentėjusiosios G. K. skambučio pagalbos Nr. 112 įrašo suvestinėje užfiksuota, kad moteris praneša, jog vyras prieš ją kelia ranką, o vyras neigia mušęs (1 t., b. l. 44-45);

-2015-11-25 moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 15-57 (6.4) užfiksuota, kad G. K. skundžiasi prieš ją naudojamu sutuoktinio psichologiniu smurtu bei, kad A. K., socialinė pedagogė, nurodė, jog G. K., kai gyvena su savo tėvu, į mokyklą atvažiuoja pailsėjusi, visada linksma, paruošusi pamokas, tuo tarpu, kai gyvena su mama, vėluoja į pamokas, būna neišsimiegojusi, pavargusi, kad G. K. pradėjo dažnai rašyti SMS žinutes dukters klasės auklėtojai, trukdydama vesti pamokas, nurodo netikslią informacija dėl tėvo elgesio poveikio dukters elgesiui (1 t. 1 b. l. 48-49);

-medicininių dokumentų išrašais iš nukentėjusiosios ligos istorijų užfiksuota, kad G. K. nuo 2011 m. vasario 23 d. diagnozuota lumbalgija (Pašilaičių ŠMC ligos istorijos 60 lapas), kad pastaroji į gydytoją kreipėsi dėl nugaros ir galvos skausmų, galvos svaigimo bei kojų tirpimo, nurodė, kad skausmai vargina nuo 2009 m. (1 t., b. l. 58-62, 79); bei kad G. K. nuo 2006 metų diagnozuota dešiniojo pakaušinio nervo neuralgija, stuburo juosmeninės ir kaklinės dalies osteochondrozė (1 t., b. l. 67);

-VšĮ ,,Bene esse“ psichologės L. B. informaciniame raštue nurodoma, kad G. K. buvo konsultuojama periodu nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. dėl santykių pablogėjimo su sutuoktiniu (1 t., b. l. 68);

-VšĮ Senamiesčio psichiatrijos ir psichoterapijos centro 2015-12-03 informaciniame rašte Nr. 2 nurodoma, kad G. K. lankosi palaikomosios psichoterapijos konsultacijose nuo 2013 m. rudens dėl santykių su sutuoktiniu problemos (1 t., b. l. 69);

-Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nėra objektyvių duomenų apie tai, kad G. K. šizoafektinį sutrikimą sukėlė vyro elgesys jos atžvilgiu. Nėra objektyvių duomenų apie tai, kad psichikos sutrikimas atsirado dėl patirto psichologinio smurto iš A. K. (A. K.). Byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu bei šiuo metu G. K. nustatyta šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo remisija. Ji galėjo suprasti A. K. daromų veiksmų esmę, pobūdį, reikšmę ir jiems pasipriešinti. G. K. nebūdingos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios turėtų esminės įtakos jos elgesiui. G. K. gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. G. K. gali būti apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, gali dalyvauti teisme. Nukentėjusiajai G. K. nebūtinas medicininių pobūdžio priemonių taikymas. Ekespertizės metu nenustatyta tiriamosios pažintinės veiklos, mąstymo, suvokimo sutrikimų ir individualių bruožų (padidinto polinkio fantazuoti, padidinto įtaigumo), kurie sutrikdytų jos gebėjimą teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus (1 t., b. l. 101-108);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 515/2016(01) nurodyta, kad pateiktuose G. K. medicinos dokumentuose po įvykio 2015-10-31 objektyvių duomenų apie kūno sužalojimą nėra. Nesant objektyvių sužalojimo požymių, nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mąstą ir atsakinėti į kitus užduotyje pateiktus klausimus. Psichologinio smurto nustatymas ir vertinimas neįeina į teismo medicinos gydytojo kompetenciją. Klausimas apie psichologinį smurtą turėtų būti pateiktas teismo psichiatrijos ekspertui. Iki užduotyje nagrinėjimo įvykio datos ar vėliau G. K. buvo diagnozuoti lėtiniai degeneraciniai stuburo pakitimai-kaklinės dalies spondiliozė ir osteochondrozė, juosmeninės dalies spondiliozė (spondiliozė-lėtinė stuburo liga, pažeidžianti stuburo slankstelius ir tarpslankstelinius diskus, stuburas tampa nejudrus, pakinta tarpslanksteliniai diskai ir (ar) sąnariai), stuburo juosmeninės dalies iškrypimas. Pateiktuose G. K. medicinos dokumentuose po įvykio 2015-10-31 objektyvių duomenų apie kūno sužalojimą nėra (1 t., b. l. 119-120);

-2015-12-29 akistatos protokole užfiksuota, kad nukentėjusiosios G. K. ir kaltinamojo A. K. parodymų prieštaravimai pašalinti nebuvo, abu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie atitinka ir teisme nurodytas aplinkybes, o būtent G. K. nurodė, kad jos sutuoktinis A. K., apie 9.30 val. priekaištavo jai dėl šuns ir valgio, ji ėjo iš trečio aukšto į antrą, antrame aukšte gavo spyrius į nugaros-sėdmenų sritį, nuėjo į darbo kambarį, kuriame gavo vėl spyrį vieną kartą į sėdmenis, paskui grįžo į trečią aukštą pas dukrą, buvo labai išsigandusi, šokiruota. A. K. apie tris kartus įspyrė antrame aukšte ir vieną kartą įspyrė darbo kambaryje, jai skaudėjo, o A. K. nurodė, kad pokalbio metu su pareigūnais jis su sarkazmu pasakė, jog įspyrė žmonai du kartus. Smurto jų šeimoje nebuvo. Konfliktai tarp jo ir sutuoktinės G. K. vykdavo jų dukros akivaizdoje. Šiuo metu jie su G. K. išgyvena santykių krizę. Viso to konflikto esmė prasidėjo dieną prieš tai, grįžus jam iš komandiruotės, G. K. pradėjo skaičiuoti turtą, kilo ginčas, G. K. pradėjo jį varyti iš namų, atsikėlus 2015 m. spalio 31 d. ryte G. K. pradėjo iš karto versti dukrą išvesti šunį į lauką, jis paprieštaravo, sakydamas, kad jų vaikui yra nustatyta dieta, iš pradžių reikia pamaitinti vaiką ir tada galima vesti šunį į lauką. Tada jis išgirdo daug priekaištų, koks jis blogas tėvas ir vyras, abu susipyko, G. K. pradėjo varyti jį iš namų, tada nuėjo į darbo kambarį ir iškvietė policiją. Jis iš vakaro alkoholio nevartojo, kada buvo pristatytas į komisariatą, alkotesteris parodė, kad jis blaivus. Patvirtina, kad konfliktas buvo, tačiau su sarkazmu pasakė, kad ,,taip, aha, spyriau koja du kartus“ ir iš karto pasakė, kad nieko nemušė, nebuvo prie G. K. net pirštu prisilietęs (1 t. 1, b. l. 128-132);

Nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių nepatvirtina ir į pagalbos iškvietimą reagavę bei į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai – Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patruliai V. T. ir G. K., kurie nurodė, jog apie sumušimą sprendė tik iš nukentėjusiosios žodžių. Kaltinamasis buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje, nes tokias aplinkybes nurodė pranešėja. Tačiau jie nukentėjusiosios sužalojimų neapžiūrinėjo, o ji jiems nurodė, kad greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Nors pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad kaltinamasis prisipažino dėl naudoto smurto prieš sutuoktinę ir jie tai nurodė tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t., b. l. 37-39), visgi teisme šios aplinkybės negalėjo kategoriškai patvirtinti. Abu teigė, kad galimai kaltinamasis prisipažino pliaukštelėjęs nukentėjusiajai per sėdmenis ranka, bet neigė jai įspyręs. Kadangi pareigūnų parodymai yra prieštaringi, jie negalėjo tiksliai nurodyti, kaip apie įvykio aplinkybes aiškino pats kaltinamasis, apie galimo smurto aplinkybes jie galėjo spręsti tik pagal nukentėjusiosios pasakojimą, teismas jų parodymus vertina kritiškai ir daro išvadą, kad jie nepaneigia kaltinamojo paaiškinimų, jog jis tik su ironija užsiminė apie nukentėjusiosios sumušimą ir iš karto tvirtino jos nemušęs. Juolab, kad pareigūnai nurodė, jog įvykio vietoje buvo ir kaltinamojo bei nukentėjusiosios 12-metė dukra, kurios jie nors ir neapklausė, tačiau paklausta apie smurtą, ji jiems atsakė, kad tėvai dažnai konfliktuoja, tačiau nesmurtauja. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai patvirtino, kad vaikas buvo ramus, pusryčiavo, kas, teismo manymu, nėra įprasta, turint omeny, kad visai neseniai jis galėjo stebėti smurto tarp tėvų atvejį.