- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-81-795/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00020-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- S. S., B. S., UAB „P.“
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Edvardas Staponkus, Raimondas Kivylius
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.7.3.1Bauda (BK 47 str. 4 d.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.14.5.2.3Sukčiavimas išvengiant didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikinant (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės, nuteistosios UAB „P.“ atstovo vadovo S. S., nuteistosios B. S., nuteistojo S. S. ir gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Pritaikius BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
B. S. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios subendrintos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir B. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Pritaikius BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant B. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
B. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
UAB „P.“ pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda;
pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir UAB „P.“ paskirta galutinė bausmė – 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda.
Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
D. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, šalims susitaikius. Baudžiamoji byla D. R. nutraukta.
Patvirtintas tarp civilinės ieškovės La. ir UAB „P.“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. S. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) m. sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), direktore B. S., laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2018 m. kovo 20 d. suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „P.“ mokėjimų už transporto priemonių perkėlimą keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini), o būtent:
1.1. S. S. 2016 metų gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarė su B. S., kad, siekdami UAB „P.“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini), sudarys fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis, kurias B. S. pateiks (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) (duomenys neskelbtini) išdavimo UAB „P.“ priklausančioms transporto priemonėms, po to, pasinaudodami neteisėtai įgytais leidimais, UAB „P.“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „S.“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini).
1.2. Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą bendrininkų grupe su B. S., 2016 metų gegužės–liepos mėnesiais bei 2017 metų sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, UAB „P.“ vardu su UAB „A.“ direktore B. S. pasirašė fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „A.“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus:
1.2.1. 2016 m. gegužės 18 d. autotransporto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki viena iš šalių nutraukia sutartį nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“;
1.2.2. 2016 m. liepos 11 d. autotransporto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2018 m. liepos 11 d. arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“;
1.2.3. 2017 m. sausio 5 d. automobilių nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2020 m. sausio 5 d. arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A,“.
1.3. Tęsiant nusikalstamą veiką, B. S. 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. liepos 12 d. ir 2017 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, esančiai (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateikė žinomai suklastotus dokumentus – anksčiau minėtas transporto priemonių nuomos sutartis, kartu su prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie UAB „A.“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, būdama suklaidinta B. S. pateiktų žinomai melagingų duomenų, 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos duomenis pateikė AB „S.“, kuri UAB „A.“ vardu 2016 m. gegužės 27 d. išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 3 d. išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
1.4. Po to, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. kovo 20 d., pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „S.“ keltais, realiai UAB „P.” valdomos ir naudojamos transporto priemonės „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jų vairuotojais nemokamai, kaip (duomenys neskelbtini) mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonės, per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) AB „S.“ keltais buvo perkeltos iš viso 894 (aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis) kartus, apgaule nemokant: 28 (dvidešimt aštuonis) kartus nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, mokesčio; 72 (septyniasdešimt du) kartus nustatyto 45,10 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 3,5 t iki 12 t, mokesčio; 648 (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis) kartus nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, mokesčio; 146 (šimtą keturiasdešimt šešis) kartus nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininio automobilio priekabos, puspriekabės, kurių bendroji masė daugiau kaip 10 t, perkėlimo mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 63 608,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIII-320 redakcija) juridiniam asmeniui AB „S.“, kaip sąnaudas, kompensavo La. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
1.5. Tokiais veiksmais laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2018 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose S. S., veikdamas bendrininkų grupe su B. S., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių nuomos sutartis) ir apgaule, panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus, UAB „P.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „S.“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 63 608,60 Eur, kurie AB „S.“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 63 608,60 Eur žalą valstybės biudžetui.
2. Juridinis asmuo – UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) m. sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nuteista už tai, jog, atstovaujama bendrovės direktoriaus S. S., kuris, vadovaudamas UAB „P.“, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), direktore B. S., laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2018 m. kovo 20 d. suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „P.“ mokėjimų AB „S.“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini), o būtent:
2.1. S. S. 2016 metų gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarė su B. S., kad, siekdami UAB „P.“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini), sudarys fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis, kurias B. S. pateiks (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) (duomenys neskelbtini) išdavimo UAB „P.“ priklausančioms transporto priemonėms, po to, pasinaudodami neteisėtai įgytais leidimais, UAB „P.“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „S.“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini).
2.2. Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą bendrininkų grupe su B. S., 2016 metų gegužės–liepos mėnesiais bei 2017 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, UAB „P.“ vardu su UAB „A.“ direktore B. S. pasirašė fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „A.“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus:
2.2.1. 2016 m. gegužės 18 d. autotransporto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki viena iš šalių nutraukia sutartį nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“;
2.2.2. 2016 m. liepos 11 d. autotransporto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2018 m. liepos 11 d. arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“;
2.2.3. 2017 m. sausio 5 d. automobilių nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2020 m. sausio 5 d. arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“.
2.3. Tęsiant nusikalstamą veiką, B. S. 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. liepos 12 d. ir 2017 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, esančiai (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateikė žinomai suklastotus dokumentus – anksčiau minėtas transporto priemonių nuomos sutartis, kartu su prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie UAB „A.“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, būdama suklaidinta B. S. pateiktų žinomai melagingų duomenų, 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos duomenis pateikė AB „S.“, kuri UAB „A.“ vardu 2016 m. gegužės 27 d. išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 3 d. išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
2.4. Po to, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. kovo 20 d., pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „S.“ keltais, realiai UAB „P.” valdomos ir naudojamos transporto priemonės „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jų vairuotojais nemokamai, kaip (duomenys neskelbtini) mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonės, per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) AB „S.“ keltais buvo perkeltos iš viso 894 (aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis) kartus, apgaule nemokant: 28 (dvidešimt aštuonis) kartus nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, mokesčio; 72 (septyniasdešimt du) kartus nustatyto 45,10 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 3,5 t iki 12 t, mokesčio; 648 (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis) kartus nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, mokesčio; 146 (šimtą keturiasdešimt šešis) kartus nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininio automobilio priekabos, puspriekabės, kurių bendroji masė daugiau kaip 10 t, perkėlimo mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 63 608,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIII-320 redakcija) juridiniam asmeniui AB „S.“, kaip sąnaudas, kompensavo La. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
2.5. Tokiais veiksmais laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2018 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose S. S., veikdamas bendrininkų grupe su B. S., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių nuomos sutartis) ir apgaule, panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus, UAB „P.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „S.“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 63 608,60 Eur, kurie AB „S.“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 63 608,60 Eur žalą valstybės biudžetui.
3. B. S. nuteista už tai, jog suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė turtinės prievolės, taip pat suklastojo dokumentus ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės:
3.1. B. S. nuteista už tai, jog, būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), direktore, veikdama bendrininkų grupe su UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) m. sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), direktoriumi S. S., laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2018 m. kovo 20 d. suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „P.“ mokėjimų už transporto priemonių perkėlimą keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini), o būtent:
3.1.1. B. S. 2016 metų gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarė su S. S., kad siekdami UAB „P.“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini), sudarys fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis, kurias ji pateiks (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) (duomenys neskelbtini) išdavimo UAB „P.“ priklausančioms transporto priemonėms, po to, pasinaudodami neteisėtai įgytais leidimais UAB „P.“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „S.“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini).
3.1.2. Po to, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrininkų grupe su S. S., 2016 metų gegužės – liepos mėnesiais ir 2017 metų sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „A.“ vardu su UAB „P.“ direktoriumi S. S. pasirašė fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių nurodytu laikotarpiu UAB „A.“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus:
3.1.2.1. 2016 m. gegužės 18 d. autotransporto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki viena iš šalių nutraukia sutartį nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“;
3.1.2.2. 2016 m. liepos 11 d. autotransporto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2018 m. liepos 11 d. arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“;
3.1.2.3. 2017 m. sausio 5 d. automobilių nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2020 m. sausio 5 d. arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“.
3.1.3. Tęsiant nusikalstamą veiką, B. S. 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. liepos 12 d. ir 2017 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, esančiai (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateikė žinomai suklastotus dokumentus – anksčiau minėtas transporto priemonių nuomos sutartis, kartu su prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie UAB „A.“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, būdama suklaidinta B. S. pateiktų žinomai melagingų duomenų, 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos duomenis pateikė AB „S.“, kuri UAB „A.“ vardu 2016 m. gegužės 27 d. išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 3 d. išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
3.1.4. Po to, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. kovo 20 d., pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „S.“ keltais, realiai UAB „P.” valdomos ir naudojamos transporto priemonės „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jų vairuotojais nemokamai, kaip (duomenys neskelbtini) mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonės, per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) AB „S.“ keltais buvo perkeltos iš viso 894 (aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis) kartus, apgaule nemokant: 28 (dvidešimt aštuonis) kartus nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, mokesčio; 72 (septyniasdešimt du) kartus nustatyto 45,10 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 3,5 t iki 12 t, mokesčio; 648 (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis) kartus nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, mokesčio; 146 (šimtą keturiasdešimt šešis) kartus nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininio automobilio priekabos, puspriekabės, kurių bendroji masė daugiau kaip 10 t, perkėlimo mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 63 608,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIII-320 redakcija) juridiniam asmeniui AB „S.“, kaip sąnaudas, kompensavo La. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
3.1.5. Tokiais veiksmais laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2018 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose B. S., veikdama bendrininkų grupe su S. S., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių nuomos sutartis) ir apgaule, panaudodama žinomai suklastotus dokumentus, UAB „P.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „S.“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 63 608,60 Eur, kurie AB „S.“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydama didelę – 63 608,60 Eur žalą valstybės biudžetui.
3.2. Be to, B. S., nuteista už tai, jog, būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), direktore, veikdama bendrininkų grupe su UADBB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) m. sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), direktoriumi D. R., laikotarpiu nuo 2016 metų liepos mėnesio iki 2018 m. vasario 3 d. suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule išvengė turtinės prievolės – D. R. mokėjimų už transporto priemonės perkėlimą keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini), o būtent:
3.2.1. B. S. 2016 metų liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarė su D. R., kad siekdami UADBB „L.“ priklausančiai ir D. R. naudojamai transporto priemonei „Volkswagen Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gauti leidimą nemokamai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini), sudarys fiktyvią transporto priemonės nuomos sutartį, kurią ji pateiks (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai dėl leidimo nemokamai keltis keltais į (iš) (duomenys neskelbtini) išdavimo UADBB „L.“ priklausančiai transporto priemonei, po to, pasinaudodami neteisėtai įgytu leidimu, D. R. naudai išvengs turtinės prievolės – mokėjimų AB „S.“ už transporto priemonės perkėlimą keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini).
3.2.2. Po to, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrininkų grupe su D. R., 2016 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ vardu su UADBB „L.“ direktoriumi D. R. pasirašė fiktyvią transporto priemonės nuomos sutartį, žinodami, kad faktiškai šioje sutartyje nurodytos transporto priemonės nurodytu laikotarpiu UAB „A.“ neperims, jos kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2016 m. liepos 1 d. autotransporto nuomos sutartį“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UADBB „L.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2018 m. liepos 1 d. arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį nuosavybes teise priklausančia transporto priemone „Volkswagen Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.”.
3.2.3. Tęsdama nusikalstamą veiką, B. S. 2016 m. liepos 12 d. ir 2017 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, esančiai (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateikė žinomai suklastotą dokumentą – 2016 m. liepos 1 d. autotransporto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su prašymais išduoti leidimą keltis nemokamai keltu, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie UAB „A.“ tariamai priklausančią transporto priemonę, kurios faktiškai bendrovė neperėmė. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, būdama suklaidinta B. S. pateiktų žinomai melagingų duomenų, 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos duomenis pateikė AB „S.“, kuri UAB „A.“ vardu 2017 m. kovo 3 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).
3.2.4. Po to, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 25 d. iki 2018 m. vasario 3 d., pasinaudojant išduotu leidimu nemokamai keltis AB „S.“ keltais, realiai D. R. valdoma ir naudojama transporto priemonė „Volkswagen Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jos vairuotoju nemokamai, kaip (duomenys neskelbtini) mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonė, per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) AB „S.“ keltais buvo perkelta iš viso 38 (trisdešimt aštuonis) kartus, apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 419,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIII-320 redakcija) juridiniam asmeniui AB „S.“, kaip sąnaudas, kompensavo La. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
3.2.5. Tokiais veiksmais laikotarpiu nuo 2016 metų liepos mėnesio iki 2018 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose B. S., veikdama bendrininkų grupe su D. R., suklastojo tikrą dokumentą – nuomos sutartį, ir apgaule, panaudodama žinomai suklastotą dokumentą, D. R. naudai išvengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „S.“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 419,90 Eur, kurie AB „S.“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydama žalą valstybės biudžetui.
4. D. R. buvo kaltintas ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, jog, būdamas UADBB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) m. sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), direktore B. S., laikotarpiu nuo 2016 metų liepos mėnesio iki 2018 m. vasario 3 d. suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule išvengė turtinės prievolės – D. R. mokėjimų už transporto priemonės perkėlimą keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini), o būtent:
4.1. D. R. 2016 metų liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarė su B. S., kad siekdami UADBB „L.“ priklausančiai ir D. R. naudojamai transporto priemonei „Volkswagen Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gauti leidimą nemokamai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini), sudarys fiktyvią transporto priemonės nuomos sutartį, kurią B. S. pateiks (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai dėl leidimo nemokamai keltis keltais į (iš) (duomenys neskelbtini) išdavimo UADBB „L.“ priklausančiai transporto priemonei, po to, pasinaudodami neteisėtai įgytu leidimu, D. R. naudai išvengs turtinės prievolės – mokėjimų AB „S.“ už transporto priemonės perkėlimą keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini).
4.2. Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrininkų grupe su B. S., 2016 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), UADBB „L.“ vardu su UAB „A.“ direktore B. S. pasirašė fiktyvią transporto priemonės nuomos sutartį, žinodami, kad faktiškai šioje sutartyje nurodytos transporto priemonės nurodytu laikotarpiu UAB „A.“ neperims, jos kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2016 m. liepos 1 d. autotransporto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UADBB „L.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2018 m. liepos 1 d. arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį nuosavybes teise priklausančia transporto priemone „Volkswagen Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.”.
4.3. Tęsiant nusikalstamą veiką, B. S. 2016 m. liepos 12 d. ir 2017 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, esančiai (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateikė žinomai suklastotą dokumentą – 2016 m. liepos 1 d. autotransporto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su prašymais išduoti leidimą keltis nemokamai keltu, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie UAB „A.“ tariamai priklausančią transporto priemonę, kurios faktiškai bendrovė neperėmė. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, būdama suklaidinta B. S. pateiktų žinomai melagingų duomenų, 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos duomenis pateikė AB „S.“, kuri UAB „A.“ vardu 2017 m. kovo 3 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).
4.4. Po to, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 25 d. iki 2018 m. vasario 3 d., pasinaudojant išduotu leidimu nemokamai keltis AB „S.“ keltais, realiai D. R. valdoma ir naudojama transporto priemonė „Volkswagen Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jos vairuotoju nemokamai, kaip (duomenys neskelbtini) mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonė, per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) AB „S.“ keltais buvo perkelta iš viso 38 (trisdešimt aštuonis) kartus, apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 419,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIII-320 redakcija) juridiniam asmeniui AB „S.“, kaip sąnaudas, kompensavo La. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
4.5. Tokiais veiksmais laikotarpiu nuo 2016 metų liepos mėnesio iki 2018 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose D. R., veikdamas bendrininkų grupe su B. S., suklastojo tikrą dokumentą – nuomos sutartį, ir apgaule, panaudodamas žinomai suklastotą dokumentą, savo naudai išvengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „S.“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 419,90 Eur, kurie AB „S.“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas žalą valstybės biudžetui.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
5. Nuteistasis S. S. ir jo gynėjas advokatas R. Kivylius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendį ir S. S. priimti išteisinamąjį nuosprendį, nustačius, jog nėra padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas.
5.1. Dėl netinkamo valstybės institucijų veiksmų atlikimo
5.1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje aktualu yra tai, jog nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu negaliojo jokia tvarka dėl keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais. Taip pat nebuvo nustatyta jokia pačių leidimų išdavimo ir naudojimosi jais tvarka, nebuvo nustatyti ir paskirti jokie leidimų išdavimo tvarką kontroliuojantys subjektai.
Žemesnės instancijos teismas
5.1.2. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, neva, panaikinus ankstesnę tvarką, pagal kurią buvo išduodami leidimai, tai nereiškia, kad visos įmonės įgauna teisę nemokamai (už valstybės lėšas) keltis keltu. Apeliaciniame skunde toks teismo vertinimas laikomas nepagrįstu ir tvirtinama, jog būtent jis nulėmė netinkamą apgaulės subjekto, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių buvimo bei kitų asmens atsakomybę šalinančių aplinkybių nustatymą.
5.1.3. Iš teisinio reglamentavimo matyti, kadangi laikotarpiu, kai UAB „A.“ buvo išduodami leidimai, jokia leidimų išdavimo tvarka negaliojo, todėl logiška, jog AB „S.“ neturėjo teisės teikti prašymo dėl patirtų sąnaudų kompensavimo už nemokamai perkeltas transporto priemones, taip pat AB „S.“ neturėjo teisinio pagrindo vykdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės paraiškas dėl leidimų išdavimo, t. y. leidimus gaminti ir juos išduoti asmenims. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos veiksmai laikytini veikimu ne pagal galiojančią teisę.
5.1.4. Taigi apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teisės aktais nustatytos tvarkos nebuvimas suponuoja išvadą, kad nei S. S., nei kiti nuteistieji nepadarė žalos valstybės biudžetui, nes tarp inkriminuotų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio. Iš skundžiamo nuosprendžio galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nuteisė asmenis už neva neteisėtus veiksmus, tačiau būtent valstybės institucijų neveikimas ir veiksmų ne pagal galiojančią teisę atlikimas lėmė leidimų išdavimą ir naudojimą.
5.1.5. Pagal skundžiamą nuosprendį galima teigti, jog S. S. nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškė tuo, kad jis turėjo numatyti, jog La. neteisėtai ir nepagrįstai apmokės AB „S.“ sąnaudas, kurioms apmokėti nebuvo teisinio pagrindo. Beje, byloje duomenų apie tai, kad La. sumokėjo, – nėra. Kitaip tariant, ne tik S. S. negalėjo žinoti ir nežinojo apie AB „S.“ neva gautą sąnaudų kompensavimą iš La., tačiau tokios informacijos byloje apskritai nėra. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, nesant jokios teisės aktais nustatytos tvarkos, skirtingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, asmuo pagrįstai gali tikėtis, jog kiekviena transporto priemonė gali būti keliama nemokamai.
5.1.6. Šio ginčo atveju skundžiamame nuosprendyje teismas būtent valstybės institucijų klaidų pagrindu konstatavo S. S. tariamą neteisėtą veikimą ir žalos valstybės biudžetui padarymą. Apeliaciniame skunde išdėstyta nuomonė, jog būtina įvertinti valstybės bei savivaldos institucijų, valstybės valdomos įmonės, atsakingų už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir kontrolę, kurios nenustatė jokios leidimų išdavimo tvarkos, atliko teisės aktais nepriskirtas funkcijas bei leidimus nemokamai keltis išduodavo, nesant galiojančios ir patvirtintos tvarkos, veiksmus, o ne valstybės institucijų klaidas taisyti asmenų sąskaita, perkeliant jiems visą atsakomybės naštą.
5.2. Dėl leidimų turinio aiškinimo
5.2.1. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog, net panaikinus ankstesnę tvarką, pagal kurią buvo išduodami leidimai, tai nereiškia, kad visos įmonės įgauna teisę nemokamai (už valstybės lėšas) keltis keltu, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, o būtent jokios sureglamentuotos tvarkos nebuvimas ir institucijų, kurios atliko veiksmus leidimo išdavimui, darbuotojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog galiojanti tvarka buvo nustatyta pačių institucijų, išduodančių leidimus, t. y. paremta papročiais ir susiklosčiusia praktika, kad leidimu gali naudotis transporto priemonė, kuriai šis leidimas išduotas, o ne tas juridinis ar fizinis asmuo, kuris turi teisę naudotis ta transporto priemone.
5.2.2. Duomenys apie tai, jog nebuvo sureglamentuota jokia tvarka dėl leidimų išdavimo ir jų naudojimo, ir liudytojų – asmenų, kurie vykdė leidimų išdavimo kontrolę, – parodymai, patvirtina, jog S. S. nebuvo žinoma, kad su išduotais leidimais negali keltis kiti asmenys ar negali būti gabenami jų kroviniai. Naudojimosi leidimais tvarkos nepaaiškino nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius, nei prašymus priėmusios darbuotojos. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar asmens veiksmai gali būti kriminalizuojami už tai, jog jis, nesant jokios teisės aktais patvirtintos leidimų išdavimo tvarkos, laikėsi tvarkos, kurią nustatė pačios institucijos, išduodančios leidimus.
Žemesnės instancijos teismas
5.2.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nevertino, jog iš byloje duotų liudytojų parodymų matyti, kad visais atvejais asmuo (liudytojas), kuris buvo atsakingas už leidimų išdavimą, žodžiu paaiškindavo leidimus gaunantiems asmenims jų naudojimo taisykles. Paaiškinimo metu buvo akcentuojamas automobilis, kuris nurodytas leidime, t. y. jo valstybinis numeris, ir kad tik šis automobilis gali nemokamai būti keliamas keltu. Nei vienu atveju nebuvo duoti kitokie paaiškinimai, pavyzdžiui, kad krovinius gali vežti tik įmonė, kuri registruota (duomenys neskelbtini) mieste, ar kad leidimą reikia grąžinti, jei pasibaigė nuomos / panaudos sutartis.
5.2.4. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog AB „S.“ neabejotinai turėjo objektyvią galimybę kasoje, įleidžiant transporto priemonę į keltą, patikrinti krovinio gabenimo važtaraštį, kad įsitikintų, kas yra vežėjas, tačiau šios kontrolės nevykdė, duodama suprasti, jog tai nėra būtina leidimo panaudojimo sąlyga. (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojos, priimdamos prašymus iš įmonės UAB „A.“, taip pat net nesiekė išsiaiškinti, ar UAB „A.“ pati turi licenciją vežti krovinius transporto priemonėmis, ar nuomos sutartys realiai vykdomos. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybė nesidomėjo, ar sutartys vykdomos, ar transporto priemonės perduotos nuomininkui, iki kada galioja sutartys, todėl apeliaciniame skunde daroma išvada, kad nepagrįsti teiginiai, jog neva savivaldybės darbuotojai buvo suklaidinti.
5.2.5. Apeliaciniame skunde pateiktas vertinimas, jog, jei tinkamai ir laiku būtų sureglamentuota nauja tvarka, o institucijos, kurios rūpinosi leidimų išdavimu, būtų tinkamai ir laiku išaiškinusios, jog išduotais leidimais galima perkelti su transporto priemonėmis tik UAB „A." krovinius, tai B. S. ir S. S. būtų tinkamai įteisinę jų valdomų įmonių veiklos pasidalijimą, kadangi tokia galimybė buvo reali. Skunde akcentuojama, jog AB „S.“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl liudytojų parodymai suponuoja išvadą, kad leidimu gali naudotis transporto priemonė, kuriai šis leidimas išduotas, nepaisant to, kas šią priemonę vairuos ir ją naudos, nes būtent tokia tvarka buvo suinteresuota pati AB „S.“, kadangi jai buvo aktualu gauti pelno, o vienas iš tokių būdų – biudžeto lėšų iš La. kaip kompensacijos gavimas.
5.2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, jeigu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, į šias anksčiau aptartas aplinkybes būtų atsižvelgęs, tai atitinkamai būtų konstatavęs, jog nuomos sutarčių sudarymas ir naudojimasis leidimais buvo sąlygoti valstybės institucijų ir pelno siekiančios įmonės, kadangi būtent šių institucijų veiksmai / neveikimas suformavo tokią tvarką, jog leidimai buvo išduodami, gaunantiems asmenims sudarant pagrindą suprasti, kad leidimu galima keltis į (iš) (duomenys neskelbtini) ta transporto priemone, kurios registracijos numeris yra nurodytas leidime.
5.3. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo konstatuojant dokumentų suklastojimų
5.3.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija įgaliojimų vertinti jai pateikiamų dokumentų neturėjo, t. y. ji nebuvo jokiu teisės aktu įgaliota vykdyti prašymų dėl leidimų išdavimo priėmimo funkciją, vertinti kartu su prašymu pateikiamus dokumentus ir dėl jų priimti sprendimus. Skunde pažymima ir tai, kad transporto priemonių nuomos sutarčių pateikimas savaime nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių pasekmių. Jei materialios pasekmės ir kilo, tai dėl leidimų panaudojimo (ne gavimo), o tai sietina su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos veiksmais.
5.3.2. Teismas neįvertino, jog, jeigu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija būtų nesiėmusi spręsti jai nepriskirtų funkcijų, prašymas ir prie jo pridėti dokumentai tiesiog būtų buvę palikti nenagrinėti ir grąžinti pareiškėjui. Tokiu atveju nebūtų buvę pagaminti ir išduoti leidimai. Jei leidimų naudojimui būtų buvusi nustatyta tvarka ir vykdyta kontrolė įgyvendinant šią tvarką, nebūtų kilę jokių pasekmių (žalos). Žala valstybės biudžetui nebūtų kilusi ir tuo atveju, jei AB „S.“ nebūtų pateikusi prašymo La. apmokėti / kompensuoti išlaidas.
5.3.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nėra priežastinio ryšio tarp nuomos sutarčių suklastojimo ir didelės žalos padarymo, o būtent teismas neįvertino, jog pačių nuomos sutarčių sudarymas ir jų pateikimas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai nesukėlė jokios žalos, nes žalos padarymas siejamas ne su nuomos sutarčių pateikimu, o būtent su leidimų nemokamai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini) keltais panaudojimu, tokiu būdu išvengiant turtinės prievolės mokėti už kėlimąsi. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad didelės žalos padarymas yra siejamas ne su dokumentų (trijų nuomos sutarčių) pagaminimu ir panaudojimu, o su leidimo panaudojimu.
5.3.4. Byloje esantys įrodymai, liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog S. S. pozicija nėra gynybinė. S. S. ir B. S., paaiškindami nuomos sutarčių sudarymo aplinkybes, nurodė, jog jas sudarant nebuvo išankstinio tikslo jų nevykdyti. UAB „P.“ neturėjo jokio tikslo sudaryti tariamai fiktyvias sutartis, kadangi, jei UAB „P.“ būtų mokėjęs už persikėlimus keltu, visos šios sumos įmonei būtų atlygintos užsakovo UAB „L.“. Aplinkybę, jog UAB „P.“ jokios naudos už kėlimąsi keltais iš UAB „L.“ negavo, patvirtina tai, jog UAB „L.“ mokėjo tik už vežimo paslaugas, jokia kompensacija už kėlimąsi keltu nebuvo mokama.
5.3.5. Skundžiamame nuosprendyje atkreiptas dėmesys, jog 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnyje (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. ?III-320 redakcija) yra nurodyti konkretūs atvejai, kai persikėlimo bilieto kaina kompensuojama ir jame nėra numatyta, kad persikėlimo bilieto kaina kompensuojama, jei atliekami statybos, krovinių pervežimo, kelių tvarkymo darbai, techninės pagalbos kelyje veikla. Vis dėlto apeliaciniame skunde nurodoma, jog toks konstatavimas neįrodo aplinkybės, kad La. pagal sutartį su UAB „L.“ nebuvo įsipareigojusi sumokėti UAB „L.“ kėlimosi keltais išlaidas, vykdant darbus objekte – (duomenys neskelbtini).
5.3.6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, susijusius, su tuo, jog nuomos sutarčių sudarymo metu nebuvo jokio tikslo klastoti nuomos sutartis ir jų pagrindu suteikti teisę UAB „P.“ nemokamai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini), netinkamai konstatavo tyčios S. S. veiksmuose buvimą. Skundžiamame nuosprendyje nurodytus padarinius galėjo sukelti tik pats leidimų suklastojimas. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog S. S. veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių.
5.4. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo konstatuojant sukčiavimą
5.4.1. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nustatė, kad S. S., sudarydamas nuomos sutartis, neva turėjo tikslą gauti leidimus jo vadovaujamos įmonės UAB „P.“ transporto priemonėms nemokamai keltis keltu. Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai buvo padaryta išvada, kad neva S. S. turėjo tikslą suklaidinti valstybę, veikiančią per La.
5.4.2. Jei pirmosios instancijos teismas nuosprendyje būtų tinkamai įvertinęs įrodymų visumą apie nebuvimą išankstinio tikslo, sudarant nuomos sutartis, gauti naudą už nemokamą kėlimąsi į (iš) (duomenys neskelbtini), t. y., jog, net nesant leidimo, UAB „P.“ patirtos kėlimosi išlaidos būtų buvusios kompensuotos, manytina, kad būtų buvę nustatyta, jog UAB „P.“ negavo jokios naudos, atitinkamai, neturėjo jokio tikslo elgtis neteisėtai ar nusikalstamai. Apeliaciniame skunde pažymima, jog UAB „P.“ nepraturtėjo ir neišvengė turtinės prievolės, nes bet kuriuo atveju UAB „P.“ kėlimosi keltu išlaidas būtų kompensavęs užsakovas (UAB „L.“), todėl padaryta išvada, jog nebuvo panaudota apgaulė. UAB „P.“ negavus jokios naudos, nėra ir nusikalstamos veikos dalyko.
5.4.3. Byloje buvo nustatyta, jog projekto, dėl kurio UAB „L.“ bendradarbiavo su UAB „P.“, užsakovu yra La. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „L.“ kitiems juridiniams asmenims kompensuodavo persikėlimo keltu išlaidas, pažymėtina, jog būtent La. pagal rangos sutartį su UAB „L.“ buvo įsipareigojusi atlyginti (kompensuoti) persikėlimo keltu išlaidas. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad realią naudą už tai, jog UAB „P.“ persikeldavo su leidimais nemokamai, gavo būtent La., kaip darbų užsakovas, nes šių sumų neturėjo kompensuoti rangovui.
5.4.4. Sukčiavimo sudėtis yra materiali, t. y. visuomet privalu nustatyti dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, atsiradusius padarinius, tačiau šiuo atveju, teismui neišreikalavus duomenų, susijusių su tarp La. ir UAB „L.“ sudaryta sutartimi, realūs padariniai ir žala nebuvo nustatyti. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog padariniai pasireiškė kaip panaikinta prievolė mokėti mokestį už UAB „P.“ transporto priemonių perkėlimą keltais, tačiau apeliaciniame skunde pažymėta, jog padariniai galėjo pasireikšti tik kaip La. naudai panaikinta prievolė sumokėti UAB „L.“ didelės vertės kompensaciją už transporto priemonių perkėlimą keltais, vykdant (duomenys neskelbtini) darbus, arba kaip UAB „L.“ nauda, gaunant kompensaciją iš La. už transporto priemonių perkėlimą keltais, tačiau šių išlaidų realiai nepatiriant, nes subrangovas UAB „P.“ į (iš) (duomenys neskelbtini) buvo keliamas nemokamai.
5.4.5. Apeliaciniame skunde teigiama, jog šiuo atveju realios naudos gavėjo nustatymas yra susijęs su galimybe apskritai taikyti baudžiamąją atsakomybę, nes, pasitvirtinus faktui, jog iš tariamai nusikalstamos veikos, t. y turtinės prievolės mokėti už perkėlimo paslaugas keltais į (iš) (duomenys neskelbtini) išvengimo, naudą gavo La., baudžiamoji atsakomybė taptų negalima. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog mokėjimų už perkėlimo keltu paslaugas negavo būtent AB „S.“. Vadinasi, tik šis juridinis asmuo galėjo būti pripažintas byloje nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu).
5.4.6. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neabejotinai įrodyti. Apeliaciniame skunde konstatuota, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog S. S. nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste būtų galėję ir siekęs suklastoti dokumentus (transporto priemonių nuomos sutartis) ir apgaule, panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus, UAB „P.“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, t. y. mokėjimų AB „S.“, kuriai už tai kompensavo La. iš valstybės biudžeto.
Šalies argumentai
6. Nuteistoji B. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendį ir B. S. priimti išteisinamąjį nuosprendį, nustačius, jog nėra padarytos nusikalstamos veikos, už kurias ji buvo nuteista. Nuteistosios B. S. apeliacinio skundo argumentai iš esmės sutampa su nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato R. Kivyliaus apeliacinio skundo argumentais, tad apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.
7. Nuteistosios UAB „P.“ atstovas vadovas S. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį juridiniam asmeniui UAB „P.“, nustačius, jog nėra padarytos nusikalstamos veikos, už kurias juridinis asmuo buvo nuteistas.
7.1. Dėl tikrų dokumentų klastojimo
7.1.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad nuomos sutarčių sudarymo metu nebuvo tikslo klastoti nuomos sutartis ir jų pagrindu suteikti teisę UAB „P.“ nemokamai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini), kadangi neturint leidimo UAB „P.“ kėlimosi išlaidos būtų buvusios kompensuojamos UAB „L.“. Neįvertinus šių aplinkybių, teismas netinkamai konstatavo tyčios S. S. veiksmuose buvimą. Taigi aptarti bylos duomenys patvirtina, jog tyčios klastoti nuomos sutartis ar juo labiau siekti didelės žalos padarymo nuteistieji neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
7.1.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje, nesant visiškai jokių duomenų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „P.“, turėdama UAB „A.“ vardu išduotus leidimus be mokesčio keltis keltais, įgavo pranašumą prieš įmones konkurentes, kurios rinkoje teikė analogiškas paslaugas, bet neturėjo leidimų nemokamai keltis AB „S.“ keltais. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog vykdant darbus objekte – (duomenys neskelbtini), visų įmonių, kurios teikė analogiškas paslaugas projekto vykdymui kaip ir UAB „P.“, kėlimasis keltu buvo kompensuotas projekto generalinės rangovės UAB „L.“. Taigi ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, jog UAB „P.“ jokio pranašumo neįgavo, nes kitų įmonių patiriami kėlimosi keltu kaštai buvo kompensuoti.
7.1.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nėra priežastinio ryšio tarp nuomos sutarčių suklastojimo ir didelės žalos padarymo, o būtent teismas neįvertino, jog pačių nuomos sutarčių sudarymas ir jų pateikimas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai nesukėlė jokios žalos, nes žalos padarymas siejamas ne su nuomos sutarčių pateikimu, o būtent su leidimų nemokamai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini) keltais panaudojimu, tokiu būdu išvengiant turtinės prievolės mokėti už kėlimąsi. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad didelės žalos padarymas yra siejamas ne su dokumentų pagaminimu ir panaudojimu, o su leidimo panaudojimu. Be to, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, priimdama prašymus dėl leidimų išdavimo, neturėjo jokių įgaliojimų. Taigi nuomos sutarčių pateikimas savaime nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių pasekmių, nes pasekmes sukėlė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos veiksmai, kai šių dokumentų pagrindu buvo imtasi juos vertinti ir vėliau teikti paraišką AB „S.“ pagaminti leidimus ir juos išduoti.
7.1.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nevertino, jog iš byloje duotų liudytojų parodymų matyti, kad visais atvejais asmuo (liudytojas), kuris buvo atsakingas už leidimų išdavimą, žodžiu paaiškindavo leidimus gaunantiems asmenims jų naudojimo taisykles. Paaiškinimo metu buvo akcentuojamas automobilis, kuris nurodytas leidime, t. y. jo valstybinis numeris, ir kad tik šis automobilis gali nemokamai būti keliamas keltu. Nei vienu atveju nebuvo duoti kitokie paaiškinimai, pavyzdžiui, kad krovinius gali vežti tik įmonė, kuri registruota (duomenys neskelbtini) mieste, ar kad leidimą reikia grąžinti, jei pasibaigė nuomos / panaudos sutartis.
7.1.5. Apeliaciniame skunde yra padaryta išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, kadangi nuomos sutarčių sudarymo metu nebuvo jokio tikslo klastoti dokumentus, o neturint leidimo UAB „P.“ išlaidos būtų buvusios kompensuotos UAB „L.“. Taigi S. S. nepadarė nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
7.2. Dėl sukčiavimo
7.2.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog S. S. veiksmuose nėra nei vieno apgaulei konstatuoti būtino požymio, o tai leidžia daryti išvadą, jog S. S. nepadarė sukčiavimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas S. S. tikslo buvimą, neįvertino aplinkybių, kad S. S., sudarant nuomos sutartis, neturėjo tikslo suklaidinti nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės, nei AB „S.“ ar juo labiau valstybės.
7.2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, jei pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai įvertinęs įrodymų visumą apie nebuvimą išankstinio tikslo sudarant nuomos sutartis gauti naudą už nemokamą kėlimąsi į (iš) (duomenys neskelbtini), t. y., jog, net nesant leidimo, UAB „P.“ patirtos kėlimosi išlaidos būtų buvusios kompensuotos, manytina, kad būtų buvę nustatyta, jog UAB „P.“ negavo jokios naudos. UAB „P.“ nesiekė gauti ir negavo jokios naudos, todėl nėra sukčiavimo dalyko. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog S. S. ir B. S. nuosekliai tvirtino, kad nebuvo išankstinio tikslo sudaromų nuomos sutarčių nevykdyti.
7.2.3. Sukčiavimo sudėtis yra materiali, t. y. visuomet privalu nustatyti dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, padarymo atsiradusius padarinius, tačiau šiuo atveju, teismui neišreikalavus duomenų, susijusių su tarp La. ir UAB „L.“ sudaryta sutartimi, realūs padariniai ir žala nebuvo nustatyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog projekto, dėl kurio UAB „L.“ bendradarbiavo su UAB „P.“, užsakovas yra La. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „L.“ kitiems juridiniams asmenims kompensuodavo persikėlimo keltu išlaidas, tuo atveju, jeigu La. pagal sutartį su UAB „L.“ buvo įsipareigojusi kompensuoti persikėlimo keltu išlaidas, atitinkamai galima daryti išvadą, jog naudą už tai, kad UAB „P.“ persikeldavo su leidimais, gavo būtent La. kaip užsakovas, t. y. tas pats asmuo, kuris byloje pripažintas civiliniu ieškovu.
7.2.4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog šiuo atveju realios naudos gavėjo nenustatymas leidžia daryti išvadą, kad liko nepašalinta abejonė, kuri yra susijusi su galimybe apskritai taikyti baudžiamąją atsakomybę, nes pasitvirtinus faktui, jog iš tariamai nusikalstamos veikos, t. y. turtinės prievolės išvengimo mokėti už perkėlimo paslaugas keltais į (iš) (duomenys neskelbtini), naudą gavo pati La., baudžiamoji atsakomybė taptų negalima.
7.2.5. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog S. S. nepadarė nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas, todėl ir juridinis asmuo UAB „P.“ negali būti pripažintas kaltu.
8. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl neteisingai nustatyto MGL dydžio pakeisti ir: 1) B. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą. Už kitas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes palikti nepakeistas; 2) UAB „P.“ už nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti bausmę – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir UAB „P.“ paskirti galutinę bausmę – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą, sumokant ją per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą; 3) Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
8.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, priimdami nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, teisingai kaltinamiesiems parinko bausmės rūšį ir dydį, tačiau neteisingai nustatė „minimalaus gyvenimo lygio“ (toliau – ir MGL) dydį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-495/2007, 2K-348/2008 ir kt.), kvalifikuojant nusikalstamas veikas, taikomas tas MGL dydis, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu.
8.2. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos yra padarytos laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2018 m. kovo 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, apskaičiuodami paskirtos baudos MGL dydį, jį nustatė, vadovaudamiesi nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintomis taisyklėmis, t. y. kai 1 MGL atitinka 37,66 Eur, tačiau nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“), kuris yra 50 Eur. Taigi apeliaciniame skunde teigiama, jog, apskaičiuojant baudos bausmės dydį, turi būti taikomas numatyto dydžio MGL, nes bausmė skiriama pagal įstatymą, galiojusį veikos padarymo metu.
Atsiliepimas
9. Nuteistoji B. S. ir UAB „P.“ atstovas vadovas S. S. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo netenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. Mackevičienės apeliacinio skundo. Atsiliepimuose nurodoma, jog prokuratūra jokių argumentų ir motyvų, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė netinkamą baudą pinigine išraiška, t. y., kad paskirta bauda pinigine išraiška yra per maža, nenurodė. Atsiliepimuose daroma išvada, kad, jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis nebus panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, tai paskirtos baudos dydis pinigine išraiška turi išlikti toks pat, o netikslumai / klaida dėl baudos nurodytos MGL dydžiu ištaisytini, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nurodžius teisingą baudos dydį pinigine išraiška, buvo neteisingai nurodytas baudos dydis MGL išraiška.
10. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu prokurorė D. Mackevičienė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą. Nuteistasis S. S. ir jo gynėjas advokatas R. Kivylius prašė tenkinti jų apeliacinį skundą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes S. S. nusikalstamos veikos nepadarė. Nuteistoji B. S. ir jos gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą ir B. S. išteisinti, nes ji nepadarė nusikalstamos veikos, o prokuratūros apeliacinį skundą atmesti. Gynėjas advokatas E. Staponkus prašė UAB „P.“ išteisinti ir atmesti prokuratūros apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
11. Nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato R. Kivyliaus, nuteistosios B. S., nuteistosios UAB „P.“ atstovo vadovo S. S. apeliaciniai skundai atmestini, o Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. Mackevičienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
13. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
14. Apeliaciniuose skunduose nagrinėjamu atveju yra keliami nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nuteistųjų kaltės, įrodymų vertinimo ir paskirtų bausmių dydžių nustatymo pagrįstumo bei teisėtumo klausimai. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje.
15. Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir AB „S.“ veiksmų teisėtumo
15.1. Nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato R. Kivyliaus bei nuteistosios B. S. apeliaciniuose skunduose tvirtinama, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir AB „S.“ leidimus nemokamai keltis keltu išduodavo neteisėtai, nes kaltinime nurodyti metu negaliojo jokia tvarka, leidžianti tai daryti. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2018 m. spalio 26 d. raštu (t. 1, b. l. 136–137) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. iš juridinių asmenų, turinčių (duomenys neskelbtini) registruotą buveinę, ir (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, duomenis renka ir teikia AB „S.“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 ir 7 punktais, Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos, patvirtintos 2005 m. lapkričio 3 d., 6.1 ir 6.2 papunkčiais, bei atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestų savivaldybių ir AB „S.“ 2005 m. lapkričio 3 d. pasitarimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2005 m. sausio 24 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sąvokų išaiškinimo“, AB „S.“ 2005 m. vasario 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimų išdavimo (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų transporto priemonėms“.
15.1.1. Nurodytu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo redakcijos (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIII-320 redakcija) 9 straipsnio 6 dalies 5 ir 7 punktuose buvo numatyta, jog Vyriausybės nustatyta tvarka Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) bilieto kainai kompensuoti juridinių asmenų, turinčių (duomenys neskelbtini) registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų, taip pat (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) miesto dalyje (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir jų transporto priemonių. Taigi būtina pažymėti, jog iš dalies leidimų išdavimo tvarka, o visų pirma, kėlimosi keltais kompensavimo tvarka apskritai jokiu laikotarpiu nebuvo palikta visiškai nereguliuojama teisės aktais sritimi, t. y. kėlimosi keltais kompensavimo tvarka pirmiausia buvo reglamentuojama aukščiausią teisinę galią turinčiu teisės aktu – įstatymu. Būtina pažymėti, kad programos finansavimo lėšos – valstybės biudžeto pajamų dalis, fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos, skirtos Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, t. y. ši ūkinės veiklos sritis (kėlimasis keltais) ir jos kompensavimo klausimai yra susiję ne su privatine (sutartine), o viešąja (norminio reglamentavimo) teisės šakos reguliuojama sritimi.
15.1.2. Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkoje, patvirtintoje 2005 m. lapkričio 3 d., yra numatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 841 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 258 „Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punkto 2.2. papunkčiu, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė akcinei bendrovei „S.“ pateikia: 1) (duomenys neskelbtini) mieste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir jų lengvųjų transporto priemonių bei juridinių asmenų, turinčių (duomenys neskelbtini) registruotą buveinę, darbuotojų ir transporto priemonių sąrašus ir skaičių, patvirtintus savivaldybės administracijos direktoriaus parašu ir antspaudu, o pasikeitus duomenims – juos atnaujina (6.1. papunktis); 2) Nurodytų asmenų ir jų lengvųjų transporto priemonių sąrašuose pateikia: gyventojo vardą, pavardę, asmens kodą, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, lengvosios transporto priemonės (jei gyventojas tokią turi) markę, valstybinį numerį, tipą, techninio paso numerį. Nurodytų juridinių asmenų sąrašuose pateikia: juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės registracijos adresą, juridinio asmens transporto priemonių markes, tipus, valstybinius numerius, techninių pasų numerius, darbuotojų darbo sutarčių galiojimo laiką, darbuotojų, kuriems norima suteikti neatlygintino perkėlimo leidimus, skaičių (6.2. papunktis) (t. 1, b. l. 144–147). Šis reglamentavimas atskleidžia, jog, skirtingai negu nurodoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, (duomenys neskelbtini) savivaldybė ne tik turėjo teisę ir galimybę, bet taip pat ir oficialiai suteiktus įgaliojimus rinkti duomenis apie fizinius asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, ir juridinius asmenis, turinčius registruotą buveinę (duomenys neskelbtini), ir pateikti šiuos surinktus duomenis AB „S.“ dėl neatlygintino perkėlimo leidimų išdavimo.
15.1.3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2005 m. sausio 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sąvokų išaiškinimo“ yra pažymėta, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas reiškia, kad per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją be kitų įstatyme nurodytų asmenų neatlygintinai keliamos juridinių asmenų, turinčių (duomenys neskelbtini) registruotą buveinę, transporto priemonės ir (duomenys neskelbtini) mieste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų lengvosios transporto priemonės. Naudojant sisteminį ir loginį teisės aiškinimo metodus, manytina, jog teisė neatlygintinai keltis per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją yra siejama su šių asmenų gyvenamosios vietos deklaravimu (duomenys neskelbtini) mieste, juridinių asmenų buveinės registravimu (duomenys neskelbtini), bei teisėtu transporto priemonės valdymu (nuosavybės teise, patikėjimo teise, nuomos teise, panaudos teise, pagal lizingo sutartį ir kt.) (t. 1, b. l. 149–150). Šiame rašte, aptarus aktualų teisinį reglamentavimą, buvo padaryta vienareikšmiška išvada, kad teisė keltis neatlygintinai per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją gali būti įgyjama tik nustačius vieną iš dviejų alternatyvių sąlygų: 1) fizinis asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste arba 2) juridinio asmens buveinė yra registruota (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „P.“ buveinė yra registruota adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. ne (duomenys neskelbtini), tuo tarpu UAB „A.“ buveinė yra registruota adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) sav.
15.1.4. Anksčiau padarytas išvadas taip pat patvirtina AB „S.“ 2005 m. vasario 7 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimų išdavimo (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų transporto priemonėms“, adresuotas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai (t. 1, b. l. 151), kuriame nurodyta, jog 2005 m. vasario 2 d. Susisiekimo ministerijoje vyko pasitarimas neatlygintino perkėlimo klausimais. Pasitarime nuspręsta, jog juridiniai asmenys, turintys (duomenys neskelbtini) registruotą buveinę, neatlygintinai gali keltis su transporto priemonėmis, valdomomis nuosavybės, nuomos, panaudos teisėmis ar pagal lizingo sutartį.
15.1.5. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybių ir AB „S.“ 2005 m. lapkričio 3 d. pasitarimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog AB „S.“ paruošė Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarką. Su šia tvarka buvo supažindintos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestų savivaldybės. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybių administracijos pasiūlė tvarką tobulinti, pateikiant papildomus išaiškinimus ir koreguojant punktus dėl informacijos AB „S.“ teikimo (t. 1, b. l. 152–155). Šis pasitarimo protokolas dar kartą patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija ne tik turėjo teisę, bet taip pat ir įgaliojimus rinkti duomenis apie fizinius asmenis, deklaravusius savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, ir juridinius asmenis, kurių buveinės registruotos (duomenys neskelbtini), jog šie galėtų nemokamai keltis keltais, be to, priimti prašymus / paraiškas dėl leidimų išdavimo keltis keltais nemokamai. Iš 2005 m. lapkričio 3 d. pasitarimo protokolo turinio akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija turėjo pareigą gautus fizinių ir juridinių asmenų prašymus / paraiškas dėl leidimų keltis keltais nemokamai išdavimo perduoti AB „S.“, kad pastaroji spręstų klausimą dėl minėtų leidimų išdavimo.
15.1.6. Papildomai pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 26 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad anksčiau aptarti teisės aktai skelbiami taip, kaip tai numato Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas, o Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarka skelbiama, vadovaujantis jos 23 punktu. Informacija, susijusi su AB „S.“ leidimų išdavimu, yra skelbiama (duomenys neskelbtini) savivaldybės internetinėje svetainėje (aktuali informacija skelbiama skyriuje „Naujienos“), informacijos santrauka yra patalpinta iškaboje prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės, atsakingos už duomenų iš asmenų priėmimą ir pateikimą AB „S.“, kabineto durų. Periodiškai, esant poreikiui, informacija skelbiama (duomenys neskelbtini) savivaldybės puslapyje, spausdinamame (duomenys neskelbtini) regiono dienraštyje (dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“). (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistė savo kompetencijos ribose nuolat konsultuoja besikreipiančius tiesiogiai, telefonu bei elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 136–137). Taigi galima daryti pagrįstą išvadą, jog tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, susijęs su neatlygintinu kėlimusi keltais ir leidimų išdavimu, buvo viešai prieinamas, žinomas, o kilus neaiškumų ir papildomų klausimų, visuomet buvo užtikrinama galimybė konsultuotis.
15.2. Aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir AB „S.“ visada veikė, laikydamosi anksčiau aptartų teisės aktų reikalavimų, ir būtent pagal juose nurodytą tvarką būdavo išduodami leidimai fiziniams ir juridiniams asmenims neatlygintinai keltis su keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini), patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai.
15.2.1. Liudytoja R. R. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog dirba AB „S.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadybininke, bet atlieka įvairias pareigas, kolegų vadavimo metu išduoda ir leidimus. Buvo supažindinta su pareigine instrukcija, joje yra numatyta išduoti leidimus. Prisimena, jog tuo metu vadavo kolegę. Leidimai klientams kortelės pagrindu išduodami pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybių paraiškas. Su paraiška papildomi dokumentai nebūdavo pateikiami, jokie papildomi dokumentai asmenims, gaunantiems leidimus, neišduodami. Paraiškoje leidimui gauti būna nurodytas įmonės pavadinimas, kodas, automobilio valstybinis numeris, kategorija, asmenų keleivių skaičius ir buveinės adresas. Nėra mačiusi, kad ne (duomenys neskelbtini) miestas būtų nurodytas. Leidimas išduodamas transporto priemonei ir keleiviams be pavardžių. Leidime yra nurodyta, kad kortelės negalima perduoti kitiems asmenims. Kortelė yra nuosavybė, todėl jos perdavimas tretiesiems asmenims – neteisėtas. Gavėjų supažindinimas su kortele vyksta žodžiu pagal tvarką, turint lapą, žurnale pasirašoma, kad susipažįstama. Kortelė išduodama 2 metams. Pagal praktiką leidimas pereinamajam laikotarpiui (2 mėnesiams) pratęsiamas. Senas leidimas grąžinamas ir perduodamas savivaldybei. Pirmąjį leidimą gavėjas atsiimama AB „S.“, o atsinaujinimui asmenys vyksta į savivaldybę. Jokių dokumentų, kai žmogus ateina atsiimti leidimo, neprašoma, tik paaiškinami atitinkami taisyklių punktai (skaito kortelę, pakartoja žodžiu, pamini galiojimo terminą) ir gavėjas pasirašo žurnale. Išduodama kortelė yra skiriama konkrečiai transporto priemonei, nurodytai leidime. Tai, kad kito asmens, įmonės naudojimasis kortele yra neteisėtas, žmogui paaiškinama. Pagal liudytojai žinomą tvarką, savivaldybė renka duomenis, o AB „S.“ per parą pagamina kortelę. Jau išduotas automobilio leidimas tikrinamas perkėlos kasose pagal automobilio valstybinį numerį (t. 9, b. l. 54–57). R. R. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, papildydama, kad iš apklausos metu pateiktos „Leidimų, išduodamų (duomenys neskelbtini) juridiniams asmenims, registracijos žurnalas“ kopijos matyti, jog UAB „A.“ 2016 m. liepos 18 d. buvo pagaminti 4 leidimai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Leidimus pagamino Il. K., jie buvo atsiimti 2017 m. kovo 3 d. ir leidimus ji išdavė S. S. Šiuos leidimus išdavė tik po to, kai S. S. nurodė transporto priemonių, kurioms leidimai buvo išduoti, valstybinius numerius. Be to, UAB „A.“ 2017 m. vasario 21 d. buvo pagamintas 1 leidimas, kurio unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), jį pagamino J. M., leidimas buvo atsiimtas 2017 m. kovo 3 d., t. y. išduotas S. S. vėlgi tik po to, kai S. S. nurodė transporto priemonės, kuriai leidimas buvo išduotas, valstybinį numerį (t. 6, b. l. 41–43). Šie liudytojos parodymai suponuoja išvadą, kad, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistajam S. S. buvo žinoma, jog su išduotais leidimais negali keltis kiti asmenys ar jų gabenami kroviniai, nes šią tvarką jam turėjo paaiškinti AB „S.“ darbuotojai, išduodami leidimus, o jis pasirašydavo, kad su tvarka yra susipažinęs. Nuteistojo S. S. tvirtinimas, kad būdavo akcentuojama transporto priemonė, tačiau nesakoma, jog gali vežti tik įmonė, registruota (duomenys neskelbtini) mieste, ar kad leidimą reikia grąžinti pasibaigus sutarčiai, yra subjektyvus situacijos vertinimas, visiškai nepagrįstas objektyviais duomenimis, kadangi, visų pirma, leidimai nemokamai keltis apskritai būdavo išduodami tik tiems juridiniams asmenims, kurie turi registruotą buveinę (duomenys neskelbtini), ir vien jau tai suponuoja aplinkybę, kad kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims leidimai negali būti perduoti, kadangi tai nepateisintų neatlygintino kėlimosi būtinumo ir būtų piktnaudžiaujama teisės aktais suteikiama kompensacija. Antra, savaime suprantama, jog, pasibaigus sutarčiai, leidimas netenka savo teisinės galios ir juo naudotis yra nebegalima, t. y. jis turi būti grąžinamas arba pratęsiamas jo galiojimas, esant tam pagrindui.
15.2.2. Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus specialiste. Padalinio vadovas – administracijos direktorius. Jos darbo funkcija yra leidimų išdavimas. Darbe vadovaujasi 2005 m. lapkričio 3 d. protokoliniu nutarimu, Kelių priežiūros ir plėtros programa, protokoline nutartimi ir vidaus susitarimu. (duomenys neskelbtini) savivaldybė protokoliniu nutarimu rinkdavo dokumentus. Prisimena, jog tikrindavo gautus dokumentus pagal įstatymų nustatytas tvarkas, ar asmens gyvenamoji vieta / įmonės buveinė registruotos (duomenys neskelbtini) ir kam priklauso transporto priemonės. Asmenys privalėjo pateikti prašymą, automobilio dokumentą, taip pat išperkamosios nuomos, lizingo ar panaudos sutartį. Juridiniam asmeniui buvo privalu parašyti prašymą išduoti leidimą keltis keltu su parašu ir antspaudu. Jei dokumentai atitikdavo, surašydavo paraišką ir siųsdavo AB „S.“, kuri išduodavo leidimus pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės suformuotą paraišką. Su paraiška kartu dokumentų nesiųsdavo, jie likdavo savivaldybėje, čia ir saugomi. AB „S.“ dokumentų vertinimo neatlikdavo, ji tik pagal savivaldybės atsiųstą paraišką išduodavo leidimą. Paaiškino, jog įmonei, siekiančiai gauti leidimą keltis, nėra nustatytas automobilių skaičius. Leidimai (duomenys neskelbtini) savivaldybėje neregistruotam juridiniam asmeniui neišduodami. Ji asmeniškai jokių taisyklių žodžiu neaiškindavo, nes leidimus išduoda AB „S.“. Gyventojams, įmonių atstovams ji išaiškindavo tvarką. Žinotinos taisyklės yra iškabintos ir AB „S.“ stenduose. Jeigu kas teiraudavosi, visiems išsiųsdavo arba duodavo paskaityti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarką, trišalio susitarimo tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybių ir AB „S.“ pasitarimo protokolą (t. 9, b. l. 57–59). Liudytoja I. K. iš esmės analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 27–29). Šios liudytojos parodymai dar kartą paneigia nuteistojo S. S. tvirtinimą, kad nusikalstamų veikų padarymo metu negaliojo jokia keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarka, nebuvo nustatyta leidimų išdavimo tvarka. Šios liudytojos parodymai atitinka jau anksčiau aptartus duomenis ir kartu su jais sudaro neprieštaringą loginę įrodymų grandinę, kuri patvirtina, jog nemokamo kėlimosi keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) tvarka buvo nustatyta įstatymu ir jį įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais bei vidiniais tarpinstituciniais dokumentais, todėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija turėjo aiškų teisinį pagrindą rinkti paraiškas dėl leidimų išdavimo, vertinti kartu su jomis paduotus dokumentus ir paraiškas perduoti AB „S.“, kad pastaroji leidimus, jeigu tam yra visos būtinos sąlygos, išduotų. Taigi akivaizdu, jog, skirtingai nei tvirtina nuteistasis S. S., neatlygintino kėlimosi keltais tvarka buvo nustatyta ne pačių institucijų, išduodančių leidimus, ir tikrai rėmėsi ne papročiais ar susiklosčiusia praktika, o galiojančiais teisės aktais.
15.2.3. Liudytoja Il. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iki 2017 m. vasario mėnesio dirbo AB „S.“. Buvo tiesiogiai atsakinga už leidimų išdavimą keltis keltais gyventojams ir įmonėms pagal sutartis. Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės gaudavo paraišką, pažyminčią, kam reikia išduoti leidimą, jį pagamindavo ir išduodavo. Atsiimti leidimų ateidavo įmonės atstovai, jų dokumentų netikrindavo. Asmenys, atėję atsiimti pagaminto leidimo, pasakydavo automobilio numerį. Leidimas transporto priemonei yra išduodamas 2 metams, asmeniui išaiškinama tvarka. Leidime parašyta dėl trečiųjų asmenų. Kasininkė, prieš praleisdama į keltą automobilį, tikrina automobilio numerį, kategoriją, tačiau kam priklauso automobilis netikrina. Už duomenų, pateikiant paraiškas, teisėtumą atsakinga savivaldybė. Darbe vadovavosi taisyklėmis, 2005 m. patvirtintomis buvusio AB „S.“ direktoriaus (t. 9, b. l. 59–60). Liudytoja Il. K. ikiteisminio tyrimo metu iš apklausos metu pateiktos „Leidimų, išduodamų (duomenys neskelbtini) juridiniams asmenims, registracijos žurnalas“ kopijos nurodė, kad 2016 m. gegužės 27 d. UAB „A.“ buvo pagaminta 11 leidimų, kurių identifikaciniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 27 d. šie leidimai atsiimti ir ji juos išdavė S. S. Jis, kaip ir kiti asmenys, žodžiu buvo supažindintas su leidimo naudojimo taisyklėmis. Pagal minėto žurnalo kopiją matyti, jog UAB „A.“ 2016 m. liepos 18 d. buvo pagaminti 4 leidimai, kurių unikalūs numeriai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuos leidimus pagamino ji, S. S. išdavė R. R. arba J. M. (t. 6, b. l. 45–47). Šios liudytojos parodymai patvirtina jau anksčiau padarytas išvadas, jog nuteistajam S. S. buvo žinoma, kad su išduotais leidimais negali keltis kiti asmenys ar jų gabenami kroviniai, nes šią tvarką jam paaiškino AB „S.“ darbuotojai, išduodami leidimus, taip pat, kaip jau minėta anksčiau, nemokamo kėlimosi keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) tvarka buvo nustatyta įstatymu ir jį įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais bei vidiniais tarpinstituciniais dokumentais, tad niekaip nepagrįstas yra nuteistojo S. S. tvirtinimas, jog aptariamos tvarkos nebuvimas suponuoja išvadą, kad jis nepadarė valstybės biudžetui žalos, nes valstybės institucijų neveikimas ir veiksmų ne pagal galiojančią teisę atlikimas lėmė leidimų išdavimą ir naudojimą. Be to, papildomai pastebėtina, jog nors AB „S.“ turėjo galimybę kasoje, įleidžiant transporto priemones, patikrinti važtaraštį ir nustatyti, kas yra vežėjas (transporto priemonės) vairuotojas, tačiau buvo vykdoma tik įleidžiamų transporto priemonių valstybinių numerių kontrolė, nepaisant to, minėta situacija niekaip neturi įtakos nuteistųjų kaltei konstatuoti, kadangi nepriklausomai nuo AB „S.“ vykdytos kontrolės ir jos masto, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie naudojosi teise keltis keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) neatlygintinai ir turėjo leidimus, galiojo nustatyta tvarka ir jie visi privalėjo laikytis įstatymuose numatytų apribojimų bei paisyti draudimų, t. y. neatlikti veiksmų, kurie sudarytų nusikalstamos veikos sudėtį.
15.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasikeitus tam ikram reglamentavimui, numatytam poįstatyminiuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas nebuvo pakeistas, tuo labiau nenustojo galioti, todėl privalu juo vadovautis ir jo laikytis. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog, net ir panaikinus ankstesnę tvarką, pagal kurią buvo išduodami leidimai, tai jokiais būdais nereiškia, kad visos įmonės įgauna teisę nemokamai (už valstybės lėšas) keltis keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė taip pat nešalina nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės įvykdžius nusikalstamas veikas, kurios jiems buvo inkriminuotos. Jau anksčiau buvo minėta, kad fizinių asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, ir juridinių asmenų, registravusių savo buveinę (duomenys neskelbtini), neatlygintinis kėlimasis keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) yra ūkinės veiklos sritis, susijusi ne su privatine (sutartine), o su viešąja (norminio reglamentavimo) teisės šaka. Civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje vadovaujamasi priešingu principu – „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl, jei jokiame teisės akte (nei įstatyme, nei poįstatyminiame akte) nenurodyta, kad keltais nemokamai gali keltis visi asmenys ir visi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali įgyti leidimus, vadinasi, reguliavimas negali būti aiškinamas taip plečiamai, t. y. tokios išimtys ir negali būti taikomos. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde yra iškeltas argumentas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija nesiekė išsiaiškinti, ar UAB „A.“ pati turi licenciją transporto priemonėmis vežti atitinkamus krovinius, ar nuomos sutartys yra realiai vykdomos ir transporto priemonės perduotos nuomininkui. Vis dėlto pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos veiklos funkcijos nėra teisės pažeidimų tyrimas ir nusikalstamų veikų išaiškinimas, ji savo ruožtu pagal galiojusius teisės aktus tik turėjo patikrinti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, siekiantys įgyti leidimus nemokamai keltis keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini), atitinka nustatytas būtinąsias sąlygas, t. y., pateikus teisės aktuose numatytus dokumentus, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojos, nesant abejonių (dokumentams nesukėlus jokių įtarimų), neturėjo pareigos tikrinti jų autentiškumo, legalumo ir vykdymo realumo.
15.4. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir AB „S.“ veikė joms teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose, t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybė turėjo oficialiai suteiktus įgaliojimus rinkti duomenis apie fizinius asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, ir juridinius asmenis, turinčius registruotą buveinę (duomenys neskelbtini), o gautus fizinių ir juridinių asmenų prašymus / paraiškas dėl leidimų keltis keltais nemokamai išdavimo perduoti AB „S.“, kad pastaroji spręstų klausimą dėl minėtų leidimų išdavimo. Taigi nuteistųjų tvirtinimas, jog valstybės institucijos veikė neteisėtai, nes, jeigu tinkamai ir laiku būtų reglamentuota nauja tvarka ir paaiškinta, jog su išduotais leidimais galima perkelti tik transporto priemones su UAB „A.“ kroviniais, S. būtų tinkamai įteisinę jų valdomų įmonių veiklos pasidalijimą, yra visiškai nepagrįstas bylos medžiagoje surinktais įrodymais ir laikytinas nuteistųjų gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir dalį asmeninės kaltės perkelti valstybinėms institucijoms.
16. Dėl dokumentų klastojimo sudėties buvimo nuteistųjų veiksmuose
16.1. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, jog, sudarant nuomos sutartis, nebuvo išankstinio ketinimo jų nevykdyti. Jeigu UAB „P.“ būtų mokėjęs už persikėlimus keltu, visas persikėlimo išlaidas būtų atlyginusi užsakovė UAB „L.“. Papildomai apeliaciniuose skunduose pažymėta, kad, jeigu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija nebūtų prisiėmusi vykdyti jai nepriskirtų funkcijų, tai prašymai būtų likę nenagrinėti, o leidimai keltis neatlygintinai tokiu atveju nebūtų pagaminti ir išduoti, t. y. transporto priemonių nuomos sutarčių pateikimas savaime nesukėlė jokių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad tokie nuteistųjų teiginiai yra išimtinai subjektyvus jų situacijos vertinimas ir pasirinkta gynybinė strategija.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Visi nuteistieji neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, nurodytų jiems pareikštame kaltinime. Bylos medžiaga nustatyta, o nuteistieji S. S. ir B. S. bei juridinio asmens UAB „P.“ atstovas pripažino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu S. S. susitarė su B. S. ir sudarė transporto priemonių, priklausančių ir naudojamų UAB „P.“, nuomos sutartis (tarp UAB „P.“ ir UAB „A.“), siekdami šioms transporto priemonėms gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini). Taip pat minimų nuteistųjų neginčijama aplinkybė, jog B. S. pateikė šias sutartis (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) (duomenys neskelbtini) išdavimo transporto priemonėms, priklausančioms UAB „P.“. Po šių nuteistosios B. S. veiksmų, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai perdavus suformuotas paraiškas pagal B. S. prašymus AB „S.“, pastaroji UAB „A.“ vardu kaltinime nurodytu metu išdavė leidimus.
16.3. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą.
16.3.1. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016, 2K-117-697/2017). Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).
16.3.2. Nagrinėjamu atveju yra itin aktualu aptarti, kuo pasižymi ir kaip teismų praktikoje yra vertinamas tikro dokumento suklastojimas. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų veiksmai teisingai įvertinti kaip tikro dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas.
16.4. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIII-320 redakcija) Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) bilieto kainai kompensuoti <…> juridinių asmenų, turinčių (duomenys neskelbtini) registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų.
16.4.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 18 d. autotransporto nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ (t. 1, b. l. 112–113).
16.4.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. liepos 11 d. autotransporto nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2018 m. liepos 11 d. arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ (t. 1, b. l. 85–86).
16.4.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. sausio 5 d. automobilių nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2020 m. sausio 5 d. arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ (t. 1, b. l. 121).
16.4.4. Sutartys pasirašytos UAB „P.“ direktoriaus S. S. ir UAB „A.“ direktorės B. S. B. S. 2016 m. gegužės 26 d. (t. 1, b. l. 71–83, 111, 114–116), 2016 m. liepos 12 d. (t. 1, b. l. 84, 87–89, 92) ir 2017 m. vasario 20 d. (t. 1, b. l. 93, 97, 99–110) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, įsikūrusiai adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateikė ankščiau minėtas transporto priemonių nuomos sutartis, kartu su prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu, kuriuose nurodė duomenis apie UAB „A.“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė. Net ir esant byloje nustatytoms šioms aplinkybėms, nuteistieji neigia klastoję dokumentus, nurodo, jog neturėjo tikslo klastoti dokumentus. Nuteistieji S. S. ir B. S. kategoriškai teigia, jog yra susiję su abejomis įmonėmis – „A.“ ir „P.“, jų, kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turtas yra bendras, todėl įmonių veikla galima per du ūkio subjektus. Apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistųjų parodymus vertina kaip jų gynybinę poziciją.
16.5. Konstatuotina, jog S. S., veikdamas, kaip UAB „P.“ atstovas, ir B. S., veikdama kaip UAB „A.“ atstovė, laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2018 m. kovo 20 d., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose, veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių nuomos sutartis).
Žemesnės instancijos teismas
16.5.1. Liudytojai A. L. (t. 9, b. l. 61), A. A. (t. 9, b. l. 61), P. K. (t. 9, b. l. 62), G. P. (t. 9, b. l. 62), E. R. (t. 9, b. l. 147), V. K. (t. 9, b. l. 147) teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo UAB „P.“, leidimus automobiliams rasdavo padėtus transporto priemonėse. Aplinkybę, kad UAB „P.“ priklausančios transporto priemonės nebuvo perduotos UAB „A.“, patvirtino ir patys nuteistieji S. S. bei B. S. Be to, UAB „L.“ atstovai V. V. (t. 9, b. l. 123–124) ir G. J. (t. 9, b. l. 124–125) teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl didelės darbų apimties (duomenys neskelbtini) samdė krovinių pervežimui transporto priemones iš UAB „P.“, kuri turėjo savo leidimus keltis be mokesčio AB „S.“ keltais.
16.5.2. Faktinę aplinkybę, jog transporto priemonių nuomos sutartys nuo pat jų sudarymo buvo fiktyvios ir jų visai neplanuota realiai įvykdyti, patvirtina tai, jog B. S. vadovaujama UAB „A.“, skirtingai nei UAB „P.“, neturėjo licencijos, suteikiančios teisę vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, be to, įmonės pagrindinė veiklos sritis buvo kardinaliai skirtinga, apskritai nesudaranti pagrindo manyti, kad sudarytos transporto priemonių nuomos sutartys buvo reikalingos jos kasdienėms – darbinėms ar ūkinėms funkcijoms įgyvendinti.
16.5.2.1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (toliau – ir FNTT) 2018 m. kovo 29 d. Patikrinimo akte dėl UAB „P.“ nurodyta, kad bendrovės pagrindinė veikla – krovinių pervežimas, taip pat atliekamos plovyklos paslaugos. UAB „P.“ turi 11 transporto priemonių, skirtų birių krovinių pervežimui, išduotos pervežimo licencijos (t. 1, b. l. 28).
16.5.2.2. FNTT 2018 m. balandžio 6 d. Patikrinimo akte dėl UAB „A.“ nurodyta, kad bendrovės pagrindinė veikla – buhalterinių ir administracinių paslaugų teikimas. 2016–2017 metais bendrovė sudarė automobilių nuomos sutartis su UAB „P.“, išnuomota 12 automobilių. Šių sutarčių pagrindu buvo išduoti leidimai nemokamai keltis AB „S.“ keltais (t. 1, b. l. 64).
16.5.2.3. Lta. 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu nurodė, kad UAB „A.“ ar jos atstovė B. S. nesikreipė ir prašymo išduoti licenciją, suteikiančią teisę vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, nepateikė. B. S. į Lta. nesikreipė, prašymo laikyti transporto vadybininko egzamino nepateikė ir profesinės kompetencijos pažymėjimo neįgijo (t. 4, b. l. 116).
16.5.3. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog, kuomet buvo išduoti UAB „A.“ vardu leidimai UAB „P.“ priklausančioms transporto priemonėms nemokamai keltis AB „S.“ keltais, automobilių nuomos sutartys, sudarytos tarp UAB „A.“ ir UAB „P.“, buvo neįvykdytos, sutartyse nurodytos transporto priemonės nebuvo faktiškai perduotos UAB „A.“, o nuteistieji to padaryti ne tik kad neketino, bet ir negalėjo, nes UAB „A.“ negalėjo teikti transporto paslaugų. UAB „P.“ savo transporto priemones toliau naudojo bendrovės veikloje, teikdama paslaugas klientams, ir apskaitė įvairias patirtas sąnaudas. Nors nuteistieji S. S. ir B. S. teisiamojo posėdžio metu neigė klastoję dokumentus, teigė, jog neturėjo tikslo klastoti automobilių nuomos sutartis tarp UAB „A.“ ir UAB „P.“, kurių vadovai – (duomenys neskelbtini), tačiau tokie nuteistųjų parodymai, kaip jau minėta anksčiau, laikytini jų gynybine pozicija. Pažymėtina, kad jiems buvo žinoma, jog iki UAB „A.“ vardu gautų leidimų UAB „P.“ transporto priemonės su vairuotojais keltis keltais be mokesčio negalės. Byloje nustatyta, kad leidimai buvo išduoti ne UAB „P.“ vardu, bet UAB „A.“ vardu, leidimus atsiėmė UAB „A.“ vardu ir pasirašė leidimų, išduodamų juridiniams asmenims, kurių buveinė registruota (duomenys neskelbtini), registracijos žurnale S. S.
16.5.4. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, akivaizdu, kad nuteistieji S. S. ir B. S. tam, jog gautų leidimus S. S. vadovaujamos įmonės UAB „P.“ transporto priemonėms nemokamai keltis keltu, suklastojo automobilių nuomos sutartis ir šias sutartis B. S. pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybei dėl įstatyme numatytų sąlygų atitikimo, išduodant leidimus nemokamai keltis keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini), t. y. piktnaudžiaudami leidimus išduodančios įstaigos pasitikėjimu ir nuslėpdami informaciją, kad minėtos sutartys yra fiktyvios ir realiai nevykdomos. S. S. ir B. S. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad suklastotų dokumentų pagrindu bus sudarytas įvaizdis, jog UAB „P.“ transporto priemones perims ir naudos UAB „A.“, tik būtent tam tikslui registruota (duomenys neskelbtini).
16.6. B. S. ir S. S. tyčia, klastojant dokumentus, t. y. UAB „P.“ transporto priemonių nuomos UAB „A.“ sutartis, yra įrodyta bylos medžiagoje užfiksuota duomenų visuma. Vis dėlto būtina pažymėti, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis nėra siejama su žalos atsiradimu, t. y. nusikaltimo baigtumui konstatuoti pakanka paties dokumento suklastojimo fakto, o didelės žalos atsiradimas dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo tokiu suklastotu dokumentu yra siejamas su nusikaltimu, įtvirtintu BK 300 straipsnio 3 dalyje. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su nuteistųjų skundų argumentais, jog nagrinėjamu atveju nesama priežastinio ryšio tarp transporto priemonių nuomos sutarčių suklastojimo ir didelės žalos padarymo. Didelės žalos padarymas turi būti siejamas ne su transporto priemonių nuomos sutarčių suklastojimu ir pateikimu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, o su leidimų neatlygintinai keltis keltais per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) panaudojimu, taip išvengiant turtinės prievolės mokėti už kėlimąsi. Taigi didelė žala nagrinėjamu atveju atsirado dėl BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, o ne dėl sutarčių suklastojimo. Suklastotos transporto priemonių nuomos sutartys buvo panaudotos leidimams neatlygintinai keltis keltais per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) gauti ir tai yra baigtas nusikaltimas, o didelė žala atsiradimo būtent dėl minėtų leidimų panaudojimo. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog S. S. ir B. S. veiksmai, kai jie suklastojo transporto priemonių nuomos sutartis ir pateikė jas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai leidimams neatlygintinai keltis keltais per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) gauti, turi būti perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi patys savaime tokie veiksmai nesukėlė didelės žalos.
16.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jau išsamiai aptarė juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas, tačiau dar kartą pažymėtinos reikšmingos aplinkybės, kada juridiniai asmenys gali atsakyti už fizinių asmenų padarytas nusikalstamas veikas.
16.7.1. Pagal BK 20 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o 2 dalyje reglamentuoti subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką, baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniai požymiai – tai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-304-976/2016).
16.7.2. Sprendžiant klausimą, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę. Sprendžiant klausimą, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens – bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę.
16.7.3. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens – ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, nesant jo kaltės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-95/2012) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas) pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės.
16.7.4. Už fiziniam asmeniui inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat atsako ir juridinis asmuo (BK 182 straipsnio 5 dalis, 300 straipsnio 4 dalis). Baudžiamojoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad S. S. ėjo UAB „P.“ vadovo, direktoriaus pareigas (t. 1, b. l. 44–54, t. 6, b. l. 91), t. y. S. S. ėjo vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje ir turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad S. S. nusikalstamas veikas darė, būdamas ne tik UAB „P.“ direktoriumi, bet ir šio juridinio asmens akcininku (t. 7, b. l. 131–132).
16.7.5. Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesais. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-620-677/2015). Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą, turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti, ir pan.), arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (juridinio asmens panaudojimas, darant nusikalstamą veiką, buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, suteikė įmonei kokį nors pranašumą prieš kitas įmones ir pan.).
16.7.6. Remiantis baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, įrodyta, jog automobilių nuomos sutartys buvo sudaromos atitinkamai juridinio asmens UAB „P.“, atstovaujamos S. S., vardu ir juridinio asmens UAB „A.“, atstovaujamos B. S., vardu (t. 1, b. l. 112–113, 85–86, 121). Byloje nustatyta, jog, kuomet buvo išduoti UAB „A.“ vardu leidimai UAB „P.“ transporto priemonėms be mokesčio keltis AB „S.“ keltais, automobilių nuomos sutartys, sudarytos tarp UAB „A.“ ir UAB „P.“, buvo neįvykdytos, sutartyse nurodytos transporto priemonės nebuvo faktiškai perduotos UAB „A.“ ir UAB „P.“ transporto priemones naudojo savo bendrovės veikloje, teikiant paslaugas klientams, ir apskaitė įvairias patirtas sąnaudas. UAB „P.“, turėdama UAB „A.“ vardu išduotus leidimus be mokesčio keltis keltais, įgavo pranašumą prieš įmones konkurentes, kurios rinkoje teikė analogiškas paslaugas, bet neturėjo leidimų nemokamai keltis AB „S.“ keltais.
16.7.7. Atsižvelgiant į tai, jog S. S. dokumentų klastojimą padarė, būdamas įmonės vadovas ir veikdamas įmonės vardu bei interesais – siekdamas juridiniam asmeniui didesnio pelno, UAB „P.“ taip pat pripažintina kalta dėl dokumentų klastojimo. Papildomai pažymėtina, jog perkvalifikavus S. S. nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, UAB „P.“ nusikalstama veika taip pat turi būti kvalifikuojama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
16.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog iš anksčiau paminėtų įrodymų ir iš jų nagrinėjimo susiformavusių motyvų pagrindu turi būti sprendžiama ir dėl B. S. bei D. R. veiksmų.
16.8.1. B. S. kaltinime nurodytu metu ir vietoje susitarė su D. R., kad siekdami UADBB „L.“ priklausančiai ir D. R. naudojamai transporto priemonei „Volkswagen Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gauti leidimą nemokamai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią šios transporto priemonės nuomos sutartį tarp UAB „A.“ ir UADBB „L.“ (t. 1, b. l. 90–91), kurią ji pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai dėl leidimo nemokamai keltis keltais į (iš) (duomenys neskelbtini) išdavimo UADBB „L.“ priklausančiai transporto priemonei. Atkreiptinas dėmesys, jog UADBB „L.“ buveinė nėra registruota (duomenys neskelbtini), t. y. buveinė yra registruota adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. sav. Atkreiptinas dėmesys, jog nors posėdžio metu buvo nurodyta, kad D. R. turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), tačiau tai savaime nesuteiktų teisės ir nesudarytų pagrindo įgyti leidimą neatlygintinai keltis keltais per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė „Volkswagen Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UADBB „L.“, o ne D. R. asmeninės nuosavybės teise, o pagal Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarką keliamos tik tos transporto priemonės, kurios priklauso juridiniams asmenims, kurių buveinė yra registruota (duomenys neskelbtini).
16.8.2. Kadangi, teisiamojo posėdžio metu tiek B. S., tiek D. R. pripažino faktines kaltinime nurodytas aplinkybes, jas patvirtina rašytinė bylos medžiaga, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog B. S. ir D. R. suklastojo automobilio „Volkswagen Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir šią sutartį B. S. pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybei dėl įstatyme numatytų sąlygų atitikimo, išduodant leidimus nemokamai keltis keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini), t. y. piktnaudžiaudami leidimus išduodančios įstaigos pasitikėjimu ir nuslėpdami informaciją, kad minėta sutartis realiai nevykdoma. B. S. ir D. R. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad suklastoto dokumento pagrindu bus sudarytas įvaizdis, kad UADBB „L.“ transporto priemonę perims ir naudos UAB „A.“, registruota (duomenys neskelbtini), kuriai pagal įstatymą kompensuojami keltų bilietai, persikeliant keltais per (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu bus išduotas leidimas nemokamai keltis keltais.
16.8.3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl 2016 m. liepos 1 d. autotransporto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) B. S. nusikalstami veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau šią kvalifikaciją turėtų lemti ne aplinkybė, jog dėl dokumentų suklastojimo buvo išvengta turtinės prievolės, kuri neviršija 250 MGL, o todėl, kad nagrinėjamu atveju minėtos transporto priemonės nuomos sutarties suklastojimas ir pateikimas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai yra baigtas nusikaltimas, o žalą sukėlė šios sutarties pagrindu išduoto leidimo nemokamai keltis keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) panaudojimas. Kadangi dėl D. R. apeliacinis skundas nėra paduotas, o baudžiamoji byla jam nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jo nusikalstamų veiksmų ir jų kvalifikavimo nebepasisako.
17.1. Pagrindinis nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodomas argumentas, kodėl jie nepadarė sukčiavimo yra, jog, net neturint leidimo, UAB „P.“ patirtas kėlimosi išlaidos būtų kompensavusi UAB „L.“, neva todėl nebuvo panaudota apgaulė. Projekto užsakovas yra La., o rangovas UAB „L.“, kuri kitiems juridiniams asmenims (subrangovams) kompensuodavo persikėlimo keltais išlaidas, vykdant (duomenys neskelbtini) darbus. Taigi realią naudą už tai, kad UAB „P.“ persikeldavo per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) neatlygintinai su leidimais, patyrė, anot nuteistųjų, būtent La., kaip užsakovas, nes neturėjo šių sumų kompensuoti rangovui. Visgi aptarta nuteistųjų pozicija yra laikytina jų gynybine versija, kurią paneigia bylos medžiagoje esančių duomenų, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, visuma.
17.2. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-104-1073/2020).
17.2.1. Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką, apgaulė pavartojama, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-104-1073/2020).
17.2.2. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. BK 182 straipsnio dispozicija nenustato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017).
17.3. 2018 m. balandžio 6 d. FNTT Patikrinimo akte dėl UAB „P.“ nurodyta, kad bendrovė 2016–2017 m. pagal sutartis atliko krovinių pervežimo paslaugas įmonėms – UAB „L.“, UAB „K.“, UAB „V.“, UAB „Š.“, RAB „T.“ filialas „(duomenys neskelbtini)“, AB „E.“ ir kt. Nustatyta, kad bendrovei nėra išduoti leidimai neatlygintinai keltis AB „S.“ keltais bei, kad, pasinaudojant neatlygintino persikėlimo paslauga, 2016–2017 m. UAB „P.“ buvo suteikta paslaugų ne mažiau kaip už 63 700 Eur (t. 1, b. l. 41).
17.3.1. Leidimų, išduodamų (duomenys neskelbtini) juridiniams asmenims, registracijos žurnalo kopijoje matyti, kad AB „S.“ UAB „A.“ vardu 2016 m. gegužės 27 d. išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (11 vnt.) bei 2017 m. kovo 3 d. išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (4 vnt.), Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.). Su taisyklėmis susipažino ir pasirašė S. S. (t. 1, b. l. 169–172).
17.3.2. 2018 m. liepos 17 d. AB „S.“ patikslintoje Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) bilieto kainai kompensuoti ataskaitoje UAB „A.“ 17 automobilių už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. nustatyta 63 619,65 Eur suma, kitoje 2018 m. lapkričio 29 d. bendrovės ataskaitoje UAB „A.“ 16 automobilių už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. nustatyta 63 608,60 Eur suma (t. 1, b. l. 173–191, 192, 195, 198).
17.3.3. Konstatuotina, jog S. S., veikdamas, kaip UAB „P.“ atstovas, ir B. S., veikdama kaip UAB „A.“ atstovė, laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2018 m. kovo 20 d., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose, veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių nuomos sutartis). Panaudojant žinomai suklastotus dokumentus, UAB „P.“ naudai apgaule buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės – iš viso 63 608,60 Eur mokėjimų AB „S.“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, kurie AB „S.“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarant didelę – 63 608,60 Eur žalą valstybės biudžetui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju vienas iš esminių apgaulės požymių yra tai, kad automobilių nuomos sutartys buvo sudarytos tik tam, kad būtų įvykdyti formalūs reikalavimai leidimui nemokamai keltis keltu gauti, o faktiškai jokios transporto priemonės nebuvo perduotos paslaugos gavėjui UAB „A.“, dėl to UAB „P.“ leidimais galėjo naudotis, teikdama paslaugas kitiems asmenims tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) teritorijoje.
17.4. Kaip jau buvo minėta anksčiau, bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu S. S. susitarė su B. S. ir sudarė transporto priemonių, priklausančių ir naudojamų UAB „P.“, nuomos sutartis tarp UAB „P.“ ir UAB „A.“, siekdami šioms transporto priemonėms gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini). Taip pat nuteistieji patvirtino, jog B. S. pateikė šias sutartis (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) (duomenys neskelbtini) išdavimo transporto priemonėms, priklausančioms UAB „P.“. Po šių nuteistosios B. S. veiksmų, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai perdavus suformuotas paraiškas pagal B. S. prašymus AB „S.“, pastaroji UAB „A.“ vardu kaltinime nurodytu metu išdavė leidimus. Taigi šios veiksmų grandies pasekmė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. kovo 20 d., pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „S.“ keltais, UAB „P.” valdomos ir naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais be mokesčio, kaip juridinio asmens UAB „A.“, turinčios (duomenys neskelbtini) mieste registruotą buveinę, transporto priemonės per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) AB „S.“ keltais buvo perkeltos, nesumokant 63 608,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio. Nemokamo kėlimosi keltu fakto, nuteistieji taip pat neginčija.
17.4.1. Iš AB „S.“ pateiktų persikėlimo keltais pravažiavimo duomenų (t. 1 b. l. 173–191, 192, 195, 198) matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. kovo 20 d., pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „S.“ keltais, realiai UAB „P.” valdomos ir naudojamos transporto priemonės „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jų vairuotojais nemokamai, kaip (duomenys neskelbtini) mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonės, per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) AB „S.“ keltais buvo perkeltos iš viso 894 (aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis) kartus, nemokant: 28 (dvidešimt aštuonis) kartus nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, mokesčio; 72 (septyniasdešimt du) kartus nustatyto 45,10 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 3,5 t iki 12 t, mokesčio; 648 (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis) kartus nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, mokesčio; 146 (šimtą keturiasdešimt šešis) kartus nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininio automobilio priekabos, puspriekabės, kurių bendroji masė daugiau kaip 10 t, perkėlimo mokesčio, taip iš viso nesumokant 63 608,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio.
17.4.2. Pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIII-320 redakcija) Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) bilieto kainai kompensuoti <…> juridinių asmenų, turinčių (duomenys neskelbtini) registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų. Pažymėtina, jog minėtame įstatymo straipsnyje yra nurodyti konkretūs atvejai, kai persikėlimo bilieto kaina kompensuojama ir jame nėra numatyta, kad persikėlimo bilieto kaina kompensuojama, jei atliekami statybos, krovinių pervežimo, kelių tvarkymo darbai, techninės pagalbos kelyje veikla, tokiems juridiniams asmenims kompensavimas nenumatytas.
17.4.3. Pažymėtina, kad nuteistiesiems buvo žinoma, jog iki UAB „A.“ vardu gautų leidimų UAB „P.“ transporto priemonės su vairuotojais keltis keltais be mokesčio negalėjo. Byloje nustatyta, kad leidimai buvo išduoti ne UAB „P.“ vardu, bet UAB „A.“ vardu, leidimus atsiėmė UAB „A.“ vardu ir pasirašė leidimų, išduodamų juridiniams asmenims, kurių buveinė registruota (duomenys neskelbtini), registracijos žurnale S. S. S. S., atsiimdamas leidimus UAB „A.“ vardu, suvokė, kad tai ne jo vadovaujama įmonė, leidimai nemokamai keltis keltais išduoti ne jo vardu, bet jo vadovaujamos įmonės vardu valdomam ir naudojamam transportui. Tai žinodamas, S. S. leidimus naudojo savo vadovaujamos įmonės veikloje, už UAB „P.“ transporto priemonių perkėlimą keltais nustatyto mokesčio nemokėjo, ir tokiu būdu apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „S.“ už suteiktas paslaugas.
17.4.4. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, akivaizdu, kad nuteistieji S. S. ir B. S. tam, kad gautų leidimus S. S. vadovaujamos įmonės „P.“ transporto priemonėms nemokamai keltis keltu, suklastojo automobilių nuomos sutartis ir šias sutartis B. S. pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybei dėl įstatyme numatytų sąlygų atitikimo, išduodant leidimus nemokamai keltis keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini). S. S. su B. S. pagalba, piktnaudžiaudadamas leidimus išduodančios įstaigos pasitikėjimu ir nuslėpdamas informaciją, kad minėtos sutartys yra fiktyvios ir realiai nevykdomos bei gavęs leidimus nemokamai keltis keltais, išvengė mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas. S. S. ir B. S. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad suklastotų dokumentų pagrindu bus sudarytas įvaizdis, jog UAB „P.“ transporto priemones perims ir naudos UAB „A.“, tik tam tikslui registruota (duomenys neskelbtini), kuriai pagal įstatymą kompensuojami keltų bilietai, persikeliant keltais per (duomenys neskelbtini), ir tuo pagrindu bus išduoti leidimai nemokamai keltis keltais. S. S. ir B. S. suvokė, kad įmonė, registruota (duomenys neskelbtini) m., ne (duomenys neskelbtini), gavusi leidimus UAB „A.“ vardu, apgaule, naudodama šiuos leidimus transporto priemonių perkėlimui keltais, nemokės nustatyto perkėlimo mokesčio, kuris bus kompensuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto, to siekė ir norėjo.
17.5. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta iki šiol, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju buvo pasirinkta itin sudėtinga sukčiavimo schema. UAB „P.“, vadovaujama S. S., neturėjo teisėto pagrindo kreiptis į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją su prašymu išduoti jo darbuotojams ir / ar turimoms transporto priemonėms leidimus neatlygintinai keltis AB „S.“ keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini), kadangi UAB „P.“ buveinė nebuvo registruota (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu jo (duomenys neskelbtini) B. S. valdomos įmonės UAB „A.“ buveinė buvo registruota (duomenys neskelbtini). Taigi, veikdami bendrininkų grupe, S. S. ir B. S. suklastojo transporto priemonių nuomos sutartis, pagal kurias UAB „P.“ transporto priemones turėjo perduoti valdyti ir disponuoti jomis UAB „A.“. Pažymėtina, jog nuo pat pradžių šios transporto priemonių nuomos sutartys buvo fiktyvios ir visiškai nevykdomos, nes transporto priemonės UAB „A.“ perduotos nebuvo ir jomis toliau naudojosi UAB „P.“, tačiau šios nuomos sutartys sudarė fiktyvų teisinį pagrindą UAB „A.“ vadovei B. S. kreiptis į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją su paraiškomis, kad nuomos sutartyse nurodytoms, realiai toliau UAB „P.“ valdomoms transporto priemonėms būtų išduoti leidimai neatlygintinai keltis keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, jog UAB „A.“ vykdoma veikla apskritai nebuvo susijusi su krovinių pervežimu, tačiau B. S. bandė pagrįsti leidimų įgijimo būtinumą, 2017 m. sausio 26 d. raštu informuodama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją, kad bendradarbiauja su UAB „P.“ birių krovinių pristatymo srityje (t. 1, b. l. 120), vis dėlto joks bendradarbiavimą patvirtinantis dokumentas prijungti prie bylos medžiagos nebuvo pateiktas. Taigi, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai perdavus UAB „A.“ paraiškas dėl leidimų išdavimo AB „S.“, pastaroji būtent suklastotų nuomos sutarčių pagrindu išdavė jose nurodytoms transporto priemonėms leidimus neatlygintinai keltis AB „S.“ keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju esminė apgaulė pasireiškė tuo, jog piktnaudžiaujant leidimus išduodančios įstaigos pasitikėjimu ir nuslepiant informaciją, kad transporto priemonių nuomos sutartys yra fiktyvios ir realiai nevykdomos, gavus leidimus nemokamai keltis keltais, jomis toliau naudosis UAB „P.“, kurios buveinė nėra registruota (duomenys neskelbtini) ir jai negali būti išduoti leidimai nemokamai keltis keltais, taip išvengdama prievolės mokėti nustatyto dydžio perkėlimo mokesčius ir padarydama žalą valstybės biudžetui. Taigi S. S., UAB „P.“ veikloje naudodamas apgaule įgytus leidimus nemokamai keltis keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini), nemokėjo nustatyto perkėlimo mokesčio, kuris buvo kompensuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, ir taip išvengė didelės vertės turtinės prievolės įvykdymo, t. y. padarė didelę žalą valstybės biudžetui, o tokia veiksmų grandinė sudaro baigtą sukčiavimo nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
17.5.1. Papildomai būtina aptarti apeliacinių skundų argumentą, jog S. S. (UAB „P.“) nebuvo tikrasis naudos gavėjas, kadangi neva padariniai pasireiškė kaip La. naudai panaikinta prievolė sumokėti kompensaciją UAB „L.“ už transporto priemonių perkėlimą keltais arba kaip UAB „L.“ nauda, gaunant kompensaciją iš La. už transporto priemonių perkėlimą. Visų pirma, būtina pažymėti, jog UAB „P.“ krovinių vežimo sutartį su UAB „L.“ sudarė 2016 m. kovo 1 d. (t. 2, b. l. 33–37). Sutartis yra ilgalaikė. Pagal šią sutartį nėra numatyta persikėlimo į (iš) (duomenys neskelbtini) mokesčio kompensavimas (t. 2, b. l. 37). Tik liudytojas G. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad UAB „L.“ žodinio susitarimo pagrindu kompensuodavo 30 procentų, tačiau tik toms įmonėms, kurios turėjo leidimus (t. 9, b. l. 124–125). Vadinasi, šis susitarimas UAB „P.“ nebuvo aktualus ir įmonė būtų negalėjusi juo remtis, nes leidimus gavo, suklastojusi dokumentus ir panaudodama apgaulę, t. y. teisėtai leidimų UAB „P.“ gauti negalėjo, nes įmonės buveinė nebuvo registruota (duomenys neskelbtini), tad nebūtų galėjusi gauti ir 30 procentų kompensacijos iš UAB „L.“. Antra, būtina pažymėti, jog po krovinių vežimo sutarties su UAB „L.“ sudarymo UAB „P.“ sudarė 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. liepos 11 d., 2017 m. sausio 5 d. transporto priemonių nuomos sutartis su UAB „A.“ ir tokiu būdu numatė, kad, ilgą laiką vykdant sutartį su UAB „L.“, teks keltis į (iš) (duomenys neskelbtini) ir mokėti persikėlimo mokestį, kurio UAB „L.“ nekompensuoja. Faktą, kad naudos gavėjas buvo būtent UAB „P.“, o ne kita įmonė, patvirtina aplinkybė, jog UAB „P.“ ir La. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, t. y. mokėjimo nurodymų kopijos, patvirtinančios, jog UAB „P.“ nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. pervedė La. 31 950 Eur dalį sumos (t. 9, b. l. 131–142). 2018 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimas dėl žalos atlyginimo (kopija) tarp UAB „P.“ ir La. dėl tolimesnio įmokų mokėjimo, padengiant 63 619,65 sumą (t. 9, b. l. 143–144). Tokiu susitarimu UAB „P.“ ir jos vadovas S. S. pripažino, kad, neteisėtai naudodamasi leidimais neatlygintinai keltis AB „S.“ keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini), išvengė turtinės prievolės mokėti persikėlimo mokestį ir padarė didelę žalą valstybės biudžetui. Šiuo metu UAB „P.“ jau yra atlyginusi visą žalą La. (t. 10, b. l. 146).
17.6. Analizuodamas BK 182 ir 300 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų santykį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-45-511/2020).??? Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog S. S. ir B. S. buvo nuteisti ne tik už tai, jog, veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus, tačiau taip pat ir už tai, jog, veikdami bendrininkų grupe, apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, t. y. bendrininkų grupe įvykdė sukčiavimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu nuteistųjų veiksmų kvalifikavimu sutinka tik iš dalies.
17.6.1. Jau anksčiau nuosprendyje buvo nurodyta, kad nuteistųjų S. S., B. S. ir UAB „P.“ veiksmai dėl transporto priemonių nuomos sutarčių suklastojimo ir jų pateikimo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai turi būti kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad, išvengdami didelės vertės turtinės prievolės, S. S. ir B. S. veikė bendrininkų grupe. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016).
17.6.2. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis, arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-269-648/2017, 2K-247-719/2019 ir kt.). Kitaip tariant, vykdytojais laikomi asmenys, tiesiogiai atlikę BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus.
17.6.3. Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes B. S. pati tiesiogiai neatliko jokių BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, dėl kurių ją reikėtų laikyti nusikaltimo vykdytoja. B. S. veiksmai, kai ji pateikė suklastotas transporto priemonių nuomos sutartis, sudarytas tarp UAB „P.“ ir UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, reiškia, kad ji sudarė sąlygas kitiems bendrininkams, nagrinėjamu atveju būtent S. S., padaryti nusikaltimą. Tokie veiksmai rodo S. S. ir B. S. veikos bei tyčios bendrumą, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Vis dėlto pati B. S. apgaule gautų leidimų neatlygintinai keltis keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) nenaudojo, žalos valstybės biudžetui nepadarė ir tiesioginė naudos iš šių veiksmų atlikimo negavo, t. y. B. S. tik atliko vieną veiksmą (pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai suklastotus dokumentus), kurio pagrindu S. S. ir jo vadovaujama įmonė galėjo apgaule įgyti iš AB „S.“ leidimus neatlygintinai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini). Taigi toks B. S. veikimas turi būti pripažįstamas padėjimu padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą. Atitinkamai B. S. veiksmai turi būti perkvalifikuojami iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.
17.4. Kadangi jau anksčiau išsamiai buvo aptartos juridinio asmens atsakomybės sąlygos, apeliacinės instancijos teismas tik dar kartą papildomai pažymi, jog UAB „P.“ direktorius S. S. nusikalstamas veikas padarė savo vadovaujamos įmonės naudai, todėl fizinį asmenį S. S., pripažinus kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei atsižvelgiant į tai, jog S. S. nusikalstamas veikas padarė, būdamas įmonės vadovu bei veikdamas įmonės vardu ir interesais – siekdamas juridiniam asmeniui didesnio pelno, UAB „P.“ taip pat pripažintina kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
17.5. Dėl B. S. ir D. R. bendrininkavimo pažymėtina, jog iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog B. S. susitarusi su D. R., turint tikslą UADBB „L.“ priklausančiai ir D. R. naudojamai transporto priemonei neteisėtai gauti leidimą nemokamai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią transporto priemonės nuomos sutartį, kurią B. S. pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai dėl leidimo nemokamai keltis keltais į (iš) (duomenys neskelbtini) išdavimo, po to, pasinaudojant neteisėtai įgytu leidimu, D. R. naudai buvo išvengta turtinės prievolės – mokėjimų AB „S.“ už transporto priemonės perkėlimą keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini). Pasirašius nuomos sutartį dėl UADBB „L.“ priklausančio ir D. R. naudojamo automobilio, faktiškai UAB „A.“ transporto priemonės neperėmė. B. S. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją dėl leidimo nemokamai persikelti AB „S.“ keltais per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ vardu. Po to UADBB „L.“ priklausančiai ir D. R. naudojamai transporto priemonei buvo išduotas leidimas nemokamai persikelti AB „S.“ keltais per (duomenys neskelbtini) valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini). Taigi šios aplinkybės rodo, jog B. S. ir D. R. bendrais neteisėtais veiksmais, pasirašydami automobilio nuomos sutartį, suvokė, kad kiekvienas iš jų nusikalstamą veiką daro ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Vis dėlto ir nagrinėjamu atveju B. S. veiksmai apsiribojo tik suklastoto dokumento pateikimu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, t. y. pati B. S. apgaule gauto leidimo neatlygintinai keltis keltais per (duomenys neskelbtini) jūrų uosto akvatoriją į (iš) (duomenys neskelbtini) nenaudojo, žalos valstybės biudžetui nepadarė ir tiesioginė naudos iš šių veiksmų atlikimo negavo. Taigi B. S. veiksmų pagrindu D. R. ir jo vadovaujama įmonė galėjo apgaule įgyti iš AB „S.“ leidimą neatlygintinai keltis į (iš) (duomenys neskelbtini). Toks B. S. veikimas, bendrininkaujant su D. R., turi būti pripažįstamas padėjimu padaryti BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. Atitinkamai B. S. veiksmai dėl, bendrininkaujant su D. R., padarytos nusikalstamos veikos turi būti perkvalifikuojami iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
17.6. BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tai reiškia, kad mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad kėsinasi į tą patį objektą, be to, suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką S. S. ir B. S. padarė bendrininkaudami, tačiau S. S. veikė kaip vykdytojas, o B. S. kaip padėjėja, tai iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, jog B. S. ir S. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė, veikdami bendrininkų grupe. Atitinkamai pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju taip pat buvo konstatuota, jog BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką D. R. ir B. S. padarė bendrininkaudami, tačiau D. R. veikė kaip vykdytojas, o B. S. kaip padėjėja, tai iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, jog B. S. ir D. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė, veikdami bendrininkų grupe. Kadangi dėl D. R. apeliacinis skundas nėra paduotas, o baudžiamoji byla jam nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jo nusikalstamų veiksmų ir jų kvalifikavimo nebepasisako.
18.1. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).
18.1.1. Papildomai pastebėtina, kad prokuratūros apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-495/2007, 2K-348/2008 ir kt.), kvalifikuojant nusikalstamas veikas, taikomas tas MGL dydis, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu.
18.1.2. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos yra padarytos laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. kovo 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, apskaičiuodami paskirtos baudos MGL dydį, jį nustatė, vadovaudamiesi nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintomis taisyklėmis, t. y. kai 1 MGL atitinka 37,66 Eur, tačiau nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“), kuris yra 50 Eur. Taigi, vadovaudamasis būtent šiuo MGL dydžiu, apeliacinės instancijos teismas skiria baudas ir parenka jų konkretų dydį nuteistiesiems bei pakeičia pirmosios instancijos teismo jau paskirtų baudų dydžius.
18.2. Skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, asmenų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
18.3. Nuteistojo S. S. ir UAB „P.“ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie savo noru su civiline ieškove sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo ir atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, įvykdė, veikdami bendrininkų grupe, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, įvykdė, veikdami bendrininkų grupe, apeliacinės instancijos teismo buvo pašalinta. Nuteistosios B. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, įvykdė veikdama bendrininkų grupe, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įvykdė, veikdama bendrininkų grupe, apeliacinės instancijos teismo buvo pašalinta.
18.4. Nuteistasis S. S. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kita, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį), – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalyje). Jo teistumas išnykęs. S. S. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlygino padarytą žalą.
18.4.1. Perkvalifikavus S. S. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį, bausmė jam skirtina šios normos sankcijos ribose. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti šiam nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudą, kurios dydis žymiai mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis (taikytina BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymas Nr. XI-1350) – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.
18.4.2. Pašalinus S. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupe, už šią nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu ketvirtadaliu. Taigi S. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis žymiai mažesnis nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
18.4.3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir S. S. skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
18.4.4. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai S. S. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl S. S. paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas.
18.5. UAB „P.“ nusikalto pirmą kartą, padarė vieną tyčinį nesunkų (perkvalifikavus iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį) ir vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, nenustatyta, kad šis juridinis asmuo būtų įsteigtas ar naudojamas nusikalstamai veiklai nuslėpti, todėl jam skirtina švelniausia BK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta bausmės rūšis – bauda.
18.5.1. Parenkant baudos dydį, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad padaryta žala yra atlyginta. Taip pat atsižvelgiama į bendrovės veiklos mastą bei juridiniams asmenims numatytų baudų griežtumą. Perkvalifikavęs UAB „P.“ nusikalstamą veiką iš BK 20 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies į BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti šiam nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudą, kurios dydis žymiai mažesnis nei BK 47 straipsnio 4 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis (taikytina BK 47 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymas Nr. XI-1350) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.
18.5.2. Pašalinus UAB „P.“ baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupe, už šią nusikalstamą veiką paskirta baudos bausmė mažintina 100 MGL. Taigi UAB „P.“ už nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, skirtina baudos bausmė, kurios dydis žymiai mažesnis nei BK 47 straipsnio 4 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis (taikytina BK 47 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymas Nr. XI-1350) – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.
18.5.3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir UAB „P.“ skirtina subendrinta bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.
18.6. Nuteistosios B. S. padarytos nusikalstamos veikos (dėl UAB „P.“ ir UAB „A.“ atvejo) yra tyčinio pobūdžio veikos, iš kurių viena, numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalyje), kita, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį), – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. Nuteistosios B. S. padarytos nusikalstamos veikos (dėl UADBB „L.“ ir UAB „A.“ atvejo), iš kurių viena numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, kita numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinio pobūdžio veikos, kurios abi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. Nuteistoji B. S. anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, (duomenys neskelbtini).
18.6.1. Perkvalifikavus B. S. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „P.“ ir UAB „A.“ atvejo), bausmė jai skirtina šios normos sankcijos ribose. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti šiai nuteistajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudą, kurios dydis žymiai mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis (taikytina BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymas Nr. XI-1350) – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.
18.6.2. Pašalinus B. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (dėl UAB „P.“ ir UAB „A.“ atvejo), kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, veikdama bendrininkų grupe, tuo labiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad nuteistoji buvo ne vykdytoja, o padėjėja (BK 24 straipsnio 6 dalis), už šią nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina. Taigi B. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis žymiai mažesnis nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.
18.6.3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir B. S. (dėl UAB „P.“ ir UAB „A.“ atvejo) skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.
18.6.4. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl UADBB „L.“ ir UAB „A.“ atvejo), B. S. paskirta 40 MGL dydžio bauda paliekama galioti, tik jos suma pakeičiama iš 1 506,40 Eur į 2 000 Eur.
18.6.5. Pašalinus B. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (dėl UADBB „L.“ ir UAB „A.“ atvejo), kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, veikdama bendrininkų grupe, tuo labiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad nuteistoji buvo ne vykdytoja, o padėjėja (BK 24 straipsnio 6 dalis), už šią nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu. Taigi B. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis žymiai mažesnis nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
18.6.6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir B. S. (dėl UADBB „L.“ ir UAB „A.“ atvejo) skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
18.6.7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios subendrintos bausmės bendrintinos, iš dalies jas sudedant, ir B. S. paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
18.6.8. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai B. S. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl B. S. paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas.
18.7. Kadangi dėl D. R. apeliacinis skundas nėra paduotas, o baudžiamoji byla jam nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jam skirtinos bausmės nebepasisako.
19. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu UAB „P.“ atlygino visą civiliniam ieškovui – La. padarytą turtinę žalą (t. 10, b. l. 146). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria patvirtintas civilinės ieškovės La. ir UAB „P.“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, naikinama ir procesas dėl La. pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nuteistosios UAB „P.“ atstovo vadovo S. S., nuteistosios B. S., nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinius skundus atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti.
S. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti S. S. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Pašalinti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio aprašomosios dalies atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog S. S. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarė, veikdamas bendrininkų grupe. S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę sumažinti ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl S. S. skirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir S. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
UAB „P.“ nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti UAB „P.“ 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.
Pašalinti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio aprašomosios dalies UAB „P.“ atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta, veikiant bendrininkų grupe. UAB „P.“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę sumažinti ir paskirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl UAB „P.“ skirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir UAB „P.“ paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.
B. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „P.“ ir UAB „A.“ atvejo), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti B. S. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Pašalinti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio aprašomosios dalies atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog B. S. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „P.“ ir UAB „A.“ atvejo), padarė, veikdama bendrininkų grupe, ir jos nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. B. S. paskirtą bausmę sumažinti ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalyje (dėl UADBB „L.“ ir UAB „A.“ atvejo), B. S. paskirtą 40 MGL dydžio baudą palikti galioti, sumą pakeičiant į 2 000 Eur.
Pašalinti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio aprašomosios dalies atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog B. S. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl UADBB „L.“ ir UAB „A.“ atvejo), padarė veikdama bendrininkų grupe, ir jos nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. B. S. paskirtą bausmę sumažinti ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl B. S. skirtų bausmių subendrinimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir B. S. (dėl UAB „P.“ ir UAB „A.“ atvejo) paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir B. S. (dėl UADBB „L.“ ir UAB „A.“ atvejo) paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias subendrintas bausmes bendrinti, iš dalies jas sudedant, ir B. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Nuosprendžio dalį, kuria patvirtintas civilinės ieškovės La. ir UAB „P.“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, panaikinti ir procesą dėl La. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.