- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- 1-28-526/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00020-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Kaltinamasis
- B. S.
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Rimvydas Paulauskas, Kazys Bitaris, Raimondas Kivylius
- Kategorijos
- 1.1.3.7Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė (BK 20 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.7.3.1Bauda (BK 47 str. 4 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.3Kvalifikuotas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 3 d.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
kaltinamiesiems B. S. ir jos gynėjui advokatui Kaziui Bitariui, S. S. ir jo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui, UAB „P.“ ir atstovui advokatui Dainiui Žiedui, D. R. ir jo gynėjui advokatui Rimvydui Paulauskui,
civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Automobilių kelių direkcija) atstovams A. K. (A. K.), J. G., D. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „P.“ direktoriumi, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį,
Uždaroji akcinė bendrovė „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos pagal adresą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteista, kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį,
B. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti UAB „A.“ direktore, UAB „P.“ direktoriaus pavaduotoja, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteista, kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,
D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UADBB „L.“ direktoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Neringos m., faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S., būdamas UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos pagal adresą Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos pagal adresą Neringos sav., Neringos m., (duomenys neskelbtini), direktore B. S., laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018-03-20, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „P.“ mokėjimų už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:
S. S., 2016 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarė su B. S., kad tikslu UAB „P.“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, sudarys fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis, kurias B. S. pateiks Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „P.“ priklausančioms transporto priemonėms, po ko, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais, UAB „P.“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.
Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrininkų grupe su B. S., 2016 m. gegužės-liepos mėn. bei 2017 m. sausio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, UAB „P.“ vardu su UAB „A.“ direktore B. S., pasirašė fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių, nurodytu laikotarpiu, UAB „A.“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus:
1) 2016-05-18 „Autotransporto nuomos sutartį“ Nr. N-1, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault K“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 450.32”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS 18.400 4X4H BLS”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL06-7.2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 410.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man 10.153”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Sprinter 416” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz ML 350 4MATIC”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“;
2) 2016-07-11 „Autotransporto nuomos sutartį“ Nr. N-3, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2018-07-11 arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault/KH-Kipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“;
3) 2017-01-05 „Automobilių nuomos sutartį“ Nr. 2017/01-05, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2020-01-05 arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault Kerax 460.42“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 450.32”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL 7.2”,
valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 410.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man 10.153”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Sprinter 416”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“.
Tęsiant nusikalstamą veiką, B. S. 2016-05-26, 2016-07-12 ir 2017-02-20 Neringos savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė žinomai suklastotus dokumentus – aukščiau minėtas transporto priemonių nuomos sutartis, kartu su prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie UAB „A.“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė. Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta B. S. pateiktų žinomai melagingų duomenų, 2016-05-30 raštu Nr. (4.16) V15-1131, 2016-07-14 raštu Nr. (4.16) V15-1498 ir 2017-03-02 raštu Nr. (4.16) V15-417 šiuos duomenis pateikė AB „Smiltynės perkėla“, kuri UAB „A.“ vardu 2016-05-27 išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini)83, Nr. (duomenys neskelbtini)84, Nr. (duomenys neskelbtini)85, Nr. (duomenys neskelbtini)86, Nr. (duomenys neskelbtini)87, Nr. (duomenys neskelbtini)88, Nr. (duomenys neskelbtini)89, Nr. (duomenys neskelbtini)90, Nr. (duomenys neskelbtini)91, Nr. (duomenys neskelbtini)92, Nr. (duomenys neskelbtini)93 bei 2017-03-03 išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini)35, Nr. (duomenys neskelbtini)37, Nr. (duomenys neskelbtini)24.
Po ko, laikotarpiu nuo 2016-05-28 iki 2018-03-20, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, realiai UAB „P.” valdomos ir naudojamos transporto priemonės „Renault K“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax450.32”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS 18.400 4X4H BLS”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL06-7.2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 410.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man 10.153”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Sprinter 416” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz ML 350 4MATIC”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KHKipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL 7.2”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jų vairuotojais, nemokamai, kaip Neringos mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos iš viso 894 kartus, apgaule nemokant: 28 (dvidešimt aštuonis) kartus nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, mokesčio; 72 (septyniasdešimt du) kartus nustatyto 45,10 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 3,5 t iki 12 t, mokesčio; 648 (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis) kartus nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, mokesčio; 146 (šimtą keturiasdešimt šešis) kartus nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininio automobilio priekabos, puspriekabės daugiau kaip 10 t perkėlimo mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 63.608,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį, pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014-05-15 įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017-04-27 įstatymo Nr. XIII-320 redakcija), juridiniam asmeniui AB „Smiltynės perkėla“, kaip sąnaudas, kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018-03-20, Klaipėdos ir Neringos miestuose, S. S., veikdamas bendrininkų grupe su B. S., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių nuomos sutartis) ir apgaule, panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus, UAB „P.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 63.608,60 Eur, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 63.608,60 Eur žalą valstybės biudžetui.
Juridinis asmuo - UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota pagal adresą Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), atstovaujama bendrovės direktoriaus S. S., kuris vadovaudamas UAB „P.“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesais, bendrininkų grupe su UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos pagal adresą Neringos sav., Neringos m., (duomenys neskelbtini), direktore B. S., laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018-03-20, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „P.“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:
S. S., 2016 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarė su B. S., kad tikslu UAB „P.“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, sudarys fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis, kurias B. S. pateiks Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „P.“ priklausančioms transporto priemonėms, po ko, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „P.“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.
Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrininkų grupe su B. S., 2016 m. gegužės-liepos mėn. bei 2017 m. sausio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, UAB „P.“ vardu su UAB „A.“ direktore B. S., pasirašė fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių, nurodytu laikotarpiu, UAB „A.“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus:
1) 2016-05-18 „Autotransporto nuomos sutartį“ Nr. N-1, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault K“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 450.32”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS 18.400 4X4H BLS”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL06-7.2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 410.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man 10.153”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Sprinter 416” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz ML 350 4MATIC”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“;
2) 2016-07-11 „Autotransporto nuomos sutartį“ Nr. N-3, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2018-07-11 arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault/KH-Kipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“;
3) 2017-01-05 „Automobilių nuomos sutartį“ Nr. 2017/01-05, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2020-01-05 arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault Kerax 460.42“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 450.32”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL 7.2”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 410.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man 10.153”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Sprinter 416”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“.
Tęsiant nusikalstamą veiką, B. S. 2016-05-26, 2016-07-12 ir 2017-02-20 Neringos savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė žinomai suklastotus dokumentus – aukščiau minėtas transporto priemonių nuomos sutartis, kartu su prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie UAB „A.“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė. Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta B. S. pateiktų žinomai melagingų duomenų, 2016-05-30 raštu Nr. (4.16) V15-1131, 2016-07-14 raštu Nr. (4.16) V15-1498 ir 2017-03-02 raštu Nr. (4.16) V15-417 šiuos duomenis pateikė AB „Smiltynės perkėla“, kuri UAB „A.“ vardu 2016-05-27 išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini)83, Nr. (duomenys neskelbtini)84, Nr. (duomenys neskelbtini)85, Nr. (duomenys neskelbtini)86, Nr. (duomenys neskelbtini)87, Nr. (duomenys neskelbtini)88, Nr. (duomenys neskelbtini)89, Nr. (duomenys neskelbtini)90, Nr. (duomenys neskelbtini)91, Nr. (duomenys neskelbtini)92, Nr. (duomenys neskelbtini)93 bei 2017-03-03 išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini)35, Nr. (duomenys neskelbtini)37, Nr. (duomenys neskelbtini)24.
Po ko, laikotarpiu nuo 2016-05-28 iki 2018-03-20, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, realiai UAB „P.” valdomos ir naudojamos transporto priemonės „Renault K“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 450.32”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS 18.400 4X4H BLS”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL06-7.2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 410.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man 10.153”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Sprinter 416” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz ML 350 4MATIC”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KHKipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL 7.2”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jų vairuotojais, nemokamai, kaip Neringos mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos iš viso 894 kartus, apgaule nemokant: 28 (dvidešimt aštuonis) kartus nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, mokesčio; 72 (septyniasdešimt du) kartus nustatyto 45,10 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 3,5 t iki 12 t, mokesčio; 648 (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis) kartus nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, mokesčio; 146 (šimtą keturiasdešimt šešis) kartus nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininio automobilio priekabos, puspriekabės daugiau kaip 10 t perkėlimo mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 63.608,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį, pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014-05-15 įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017-04-27 įstatymo Nr. XIII-320 redakcija), juridiniam asmeniui AB „Smiltynės perkėla“, kaip sąnaudas, kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018-03-20, Klaipėdos ir Neringos miestuose, S. S., veikdamas bendrininkų grupe su B. S., suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių nuomos sutartis) ir apgaule, panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus, UAB „P.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 63.608,60 Eur, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas didelę – 63.608,60 Eur žalą valstybės biudžetui.
B. S., būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos pagal adresą Neringos sav., Neringos m., (duomenys neskelbtini), direktore, veikdama bendrininkų grupe su UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos pagal adresą Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), direktoriumi S. S., laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018-03-20, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – UAB „P.“ mokėjimų už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:
B. S., 2016 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarė su S. S., kad tikslu UAB „P.“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, sudarys fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis, kurias ji pateiks Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) Kuršių neriją išdavimo UAB „P.“ priklausančioms transporto priemonėms, po ko, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „P.“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.
Po to, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrininkų grupe su S. S., 2016 m. gegužės – liepos mėn. bei 2017 m. sausio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „A.“ vardu su UAB „P.“ direktoriumi S. S., pasirašė fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis, žinodami, kad faktiškai šiose sutartyse nurodytų transporto priemonių, nurodytu laikotarpiu, UAB „A.“ neperims, jų kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus:
1) 2016-05-18 „Autotransporto nuomos sutartį“ Nr. N-1, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault K“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 450.32”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS 18.400 4X4H BLS”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL06-7.2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 410.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man 10.153”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Sprinter 416” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz ML 350 4MATIC”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“;
2) 2016-07-11 „Autotransporto nuomos sutartį“ Nr. N-3, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2018-07-11 arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault/KH-Kipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KHKipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“;
3) 2017-01-05 „Automobilių nuomos sutartį“ Nr. 2017/01-05, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2020-01-05 arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault Kerax 460.42“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 450.32”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL 7.2”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 410.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man 10.153”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Sprinter 416”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“.
Tęsiant nusikalstamą veiką, B. S. 2016-05-26, 2016-07-12 ir 2017-02-20 Neringos savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė žinomai suklastotus dokumentus – aukščiau minėtas transporto priemonių nuomos sutartis, kartu su prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie UAB „A.“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė. Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta B. S. pateiktų žinomai melagingų duomenų, 2016-05-30 raštu Nr. (4.16) V15-1131, 2016-07-14 raštu Nr. (4.16) V15-1498 ir 2017-03-02 raštu Nr. (4.16) V15-417 šiuos duomenis pateikė AB „Smiltynės perkėla“, kuri UAB „A.“ vardu 2016-05-27 išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini)83, Nr. (duomenys neskelbtini)84, Nr. (duomenys neskelbtini)85, Nr. (duomenys neskelbtini)86, Nr. (duomenys neskelbtini)87, Nr. (duomenys neskelbtini)88, Nr. (duomenys neskelbtini)89, Nr. (duomenys neskelbtini)90, Nr. (duomenys neskelbtini)91, Nr. (duomenys neskelbtini)92, Nr. (duomenys neskelbtini)93 bei 2017-03-03 išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini)35, Nr. (duomenys neskelbtini)37, Nr. (duomenys neskelbtini)24. Po ko, laikotarpiu nuo 2016-05-28 iki 2018-03-20, pasinaudojant nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, realiai UAB „P.” valdomos ir naudojamos transporto priemonės „Renault K“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 450.32”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS 18.400 4X4H BLS”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL06-7.2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 410.42”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man 10.153”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Sprinter 416” valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz ML 350 4MATIC”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL 7.2”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jų vairuotojais, nemokamai, kaip Neringos mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos iš viso 894 (aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis) kartus, apgaule nemokant: 28 (dvidešimt aštuonis) kartus nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, mokesčio; 72 (septyniasdešimt du) kartus nustatyto 45,10 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 3,5 t iki 12 t, mokesčio; 648 (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis) kartus nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, mokesčio; 146 (šimtą keturiasdešimt šešis) kartus nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininio automobilio priekabos, puspriekabės daugiau kaip 10 t perkėlimo mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 63.608,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį, pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014-05-15 įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017-04-27 įstatymo Nr. XIII-320 redakcija), juridiniam asmeniui AB „Smiltynės perkėla“, kaip sąnaudas, kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018-03-20, Klaipėdos ir Neringos miestuose, B. S., veikdama bendrininkų grupe su S. S., suklastojo tikrus dokumentus – nuomos sutartis, ir apgaule, panaudodama žinomai suklastotus dokumentus, UAB „P.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 63.608,60 Eur, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydama didelę – 63.608,60 Eur žalą valstybės biudžetui.
Be to, B. S., būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos pagal adresą Neringos sav., Neringos m., (duomenys neskelbtini), direktore, veikdama bendrininkų grupe su UADBB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos pagal adresą Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), direktoriumi D. R., laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2018 m. vasario 3 d., suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule išvengė turtinės prievolės – D. R. mokėjimų už transporto priemonės perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:
B. S., 2016 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarė su D. R., kad tikslu UADBB „L.“ priklausančiai ir D. R. naudojamai transporto priemonei „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gauti leidimą nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, sudarys fiktyvią transporto priemonės nuomos sutartį, kurią ji pateiks Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimo nemokamai keltis keltais į (iš) Kuršių neriją išdavimo UADBB „L.“ priklausančiai transporto priemonei, po ko, pasinaudojant neteisėtai įgytu leidimu D. R. naudai išvengs turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonės perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.
Po to, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrininkų grupe su D. R., 2016 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ vardu su UADBB „L.“ direktoriumi D. R., pasirašė fiktyvią transporto priemonės nuomos sutartį, žinodami, kad faktiškai šioje sutartyje nurodytos transporto priemonės, nurodytu laikotarpiu, UAB „A.“ neperims, jos kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - 2016-07-01 „Autotransporto nuomos sutartį“ Nr. N-2, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UADBB „L.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2018-07-01 arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybes teise priklausančia transporto priemone „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.”.
Tęsiant nusikalstamą veiką, B. S. 2016-07-12 ir 2017-02-20 Neringos savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė žinomai suklastotą dokumentą – 2016-07-01 „Autotransporto nuomos sutartį“ Nr. N-2, kartu su prašymais išduoti leidimą keltis nemokamai keltu, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie UAB „A.“ tariamai priklausančią transporto priemonę, kurios faktiškai bendrovė neperėmė. Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta B. S. pateiktų žinomai melagingų duomenų, 2016-07-14 raštu Nr. (4.16) V15-1498 šiuos duomenis pateikė AB „Smiltynės perkėla“, kuri UAB „A.“ vardu 2017-03-03 išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)38.
Po ko, laikotarpiu nuo 2017-03-25 iki 2018-02-03, pasinaudojant nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, realiai D. R. valdoma ir naudojama transporto priemonė „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jos vairuotoju, nemokamai, kaip Neringos mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkelta iš viso 38 (trisdešimt aštuonis) kartus apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 419,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį, pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014-05-15 įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017-04-27 įstatymo Nr. XIII-320 redakcija), juridiniam asmeniui AB „Smiltynės perkėla“, kaip sąnaudas, kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2018-02-03, Klaipėdos ir Neringos miestuose, B. S., veikdama bendrininkų grupe su D. R., suklastojo tikrą dokumentą – nuomos sutartį, ir apgaule, panaudodama žinomai suklastotą dokumentą, D. R. naudai išvengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 419,90 Eur, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydama žalą valstybės biudžetui.
D. R., būdamas UADBB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos pagal adresą Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos pagal adresą Neringos sav., Neringos m., (duomenys neskelbtini), direktore B. S., laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2018-02-03, suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule išvengė turtinės prievolės – D. R. mokėjimų už transporto priemonės perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, o būtent:
D. R., 2016 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarė su B. S., kad tikslu UADBB „L.“ priklausančiai ir jo (D. R.) naudojamai transporto priemonei „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gauti leidimą nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, sudarys fiktyvią transporto priemonės nuomos sutartį, kurią B. S. pateiks Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimo nemokamai keltis keltais į (iš) Kuršių neriją išdavimo UADBB „L.“ priklausančiai transporto priemonei, po ko, pasinaudojant neteisėtai įgytu leidimu savo naudai išvengs turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonės perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.
Po to, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrininkų grupe su B. S., 2016 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), UADBB „L.“ vardu su UAB „A.“ direktore B. S. pasirašė fiktyvią transporto priemonės nuomos sutartį, žinodami, kad faktiškai šioje sutartyje nurodytos transporto priemonės, nurodytu laikotarpiu, UAB „A.“ neperims, jos kaip teisėtas valdytojas nenaudos savo veikloje, ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - 2016-07-01 „Autotransporto nuomos sutartį“ Nr. N-2, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UADBB „L.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2018-07-01 arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybes teise priklausančią transporto priemonę „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.”.
Tęsiant nusikalstamą veiką, B. S. 2016-07-12 ir 2017-02-20 Neringos savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė žinomai suklastotą dokumentą – 2016-07-01 „Autotransporto nuomos sutartį“ Nr. N-2, kartu su prašymais išduoti leidimą keltis nemokamai keltu, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie UAB „A.“ tariamai priklausančią transporto priemonę, kurios faktiškai bendrovė neperėmė. Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta B. S. pateiktų žinomai melagingų duomenų, 2016-07-14 raštu Nr. (4.16) V15-1498 šiuos duomenis pateikė AB „Smiltynės perkėla“, kuri UAB „A.“ vardu 2017-03-03 išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)38.
Po ko, laikotarpiu nuo 2017-03-25 iki 2018-02-03, pasinaudojant nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, realiai D. R. valdoma ir naudojama transporto priemonė „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jos vairuotoju, nemokamai, kaip Neringos mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkelta iš viso 38 (trisdešimt aštuonis) kartus, apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, taip iš viso apgaule nesumokant 419,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį, pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014-05-15 įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017-04-27 įstatymo Nr. XIII-320 redakcija), juridiniam asmeniui AB „Smiltynės perkėla“, kaip sąnaudas, kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2018-02-03, Klaipėdos ir Neringos miestuose, D. R., veikdamas bendrininkų grupe su B. S., suklastojo tikrą dokumentą – nuomos sutartį, ir apgaule, panaudodamas žinomai suklastotą dokumentą, savo naudai išvengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 419,90 Eur, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas žalą valstybės biudžetui.
Kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio metu sutiko su kaltinime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos tyrimo metu bei fiksuotos dokumentuose, tačiau nesutinka su veikų kvalifikavimu. Mano, jog nusikaltimų nepadarė, nenaudojo apgaulės Neringos savivaldybės administracijos darbuotų atžvilgiu nei tiesiogiai nei per kitus asmenis, asmenų nesuklaidino, taip pat neklastojo dokumentų - transporto priemonių nuomos sutarčių. Pažymi, jog tyčinių, iš anksto planuotų veiksmų, neplanavo ir neketino vykdyti. Taip pat, nebuvo susitaręs daryti nusikaltimų kartu su savo sutuoktine B. S.. Baudžiamojoje byloje nagrinėjamus santykius laiko civiliniais. Nustačius, jog UAB „P.“ už persikėlimą į Kuršių neriją turėjo sumokėti AB „Smiltynės perkėla“, įmonė šią paslaugą gavusi nemokamai, išaiškinus tinkamai įstatymus ir tvarkas, sutinka už tai sumokėti. Byloje yra pateiktas su Automobilių kelių direkcija pasirašytas susitarimas, kurį vykdo. Nesiekė vengti mokėjimo už paslaugą. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodomus. Teigia anksčiau paaiškinęs aplinkybes apie UAB „P.“ ir UAB „A.“ planuotą veiklų atskyrimą, apie tai, kad tai tarpusavyje susijusios įmonės, t. y. abiejų įmonių akcininkai yra jis ir jo sutuoktinė B. S.. Todėl, dviejų susijusių įmonių tarpusavio pasirašytos sutartys dėl transporto priemonių nuomos iš esmės laikytinas susijusių juridinių asmenų tarpusavio bendradarbiavimo funkcijų pasidalijimu. Kitaip tariant, tiek UAB „P.“, tiek UAB „A.“ - tų pačių savininkų valdomi susiję juridiniai asmenys. Dėl to, tarpusavyje veikdami gali dalintis teik funkcijomis, tiek ir veiklos priemonėmis siekiant pelno. Tai tik patvirtina, jog išankstinio sumanymo klastoti dokumentus dėl transporto priemonių nuomos nebuvo, nes susiję asmenys iš esmės veikia kartu. Paaiškino, jog UAB „P.“ krovinius vežė į Kuršių neriją subrangos pagrindu, t. y. atliko pervežimo paslaugą pagal su UAB „L. L.“ sudarytą sutartį. Jei būtų kėlimasis keltais mokamas, ši suma būtų tiesiog pateikta apmokėjimui užsakovui, o šis ją būtų apmokėjęs. Todėl, prasmės vykdyti nusikaltimą nebuvo. Tai patvirtino teisme UAB „L. L.“ atstovai. Pažymi, jog UAB „L. L.“ nebuvo papildomai išrašoma sąskaita už kėlimąsi per Kuršių marias, t. y. buvo apmokama tik už pervežimo paslaugas, todėl jokios naudos UAB „P.“ iš nemokamo kėlimosi keltais negavo ir jokios turtinės naudos neįgijo. Mano, jog tiek jo atstovaujama įmonė, tiek ir kitos įmonės pateko į situaciją, kai dėl ydingai taikytos tvarkos leidimais nemokamai keltis į Kuršių neriją naudojosi būdamos įsitikinusios ir suprasdamos, jog įstatymų nepažeidžia ir nusikaltimų nedaro. Teisme apklaustos Neringos savivaldybės administracijos darbuotojos negalėjo paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu, kokiu teisės aktu vadovavosi priimant prašymus dėl leidimų išdavimo, dokumentus, atliekant jų vertinimą bei priimant sprendimą išduoti / neišduoti leidimą. Darbuotojos negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu siuntė informaciją AB „Smiltynės perkėla“, kad ši pagamintų leidimus, o AB „Smiltynės perkėla“ darbuotojai negalėjo paaiškinti, kodėl (kokiu teisiniu pagrindu) vykdė Neringos savivaldybės prašymus, t. y. gamino ir išdavinėjo leidimus. Jo supratimu, nesant tvarkos Neringos savivaldybė neturėjo teisės priimti prašymų bei dokumentų. Nagrinėjamu atveju leidimų išdavimas yra neteistas, ne dėl to, kad UAB „A.“ pateikė prašymą savivaldybei bei dokumentus, o dėl to, kad savivaldybė negalėjo tokio prašymo priimti, jo svarstyti, po to duoti nurodymą AB „Smiltynės perkėla“ pagaminti leidimą ir šį leidimą perduoti. Mano, jog tai esminė bylos aplinkybė, kuri šalina jo ir UAB „P.“ atsakomybę dėl nusikaltimų padarymo. Prašo teismo įsigilinti ir nustatyti kieno veiksmai buvo neteisėti, ir kieno veiksmai lėmė kaltinime nurodytą žalą. Kadangi, leidimai negalėjo būti išduoti apskritai, todėl dokumentai, kurie buvo pateikti savivaldybei, negalėjo sukelti jokių pasekmių, t. y. nepriklausomai nuo pateiktų dokumentų turinio, jie negalėjo būti priimti ir vertinami.
Nors kaltinime nurodoma, kad savivaldybės darbuotojos buvo suklaidintos, nes joms buvo pateiktos neva suklastotos transporto priemonės sutartys, bet suklastotomis jos laikomos tik dėl to, kad pagal jas neva nebuvo perduotos transporto priemonės UAB „A.“ ir ši jomis nesinaudojo. Tačiau, savivaldybei nebuvo svarbi ši aplinkybė. Buvo prašoma pateikti sutartis, nebuvo klausiama ir aiškinamasi apie šių sutarčių galiojimą, vykdymą, t. y. ar jos ateityje, kai bus išduoti leidimai, bus galiojančios, ar nebus nutrauktos ir pan. Tokių klausimų nebuvo užduodama, nebuvo klausiama, o dėl to, jo manymu, nebuvo ir jokio klaidinimo tokias sutartis pateikiant. AB „Smiltynės perkėla“ galėjo tikrinti ir kontroliuoti, kad transporto priemonė, kuri keliasi keltu nemokamai, yra naudojama būtent tos įmonės, kuriai leidimas išduotas kroviniui vežti (pvz., buvo galima prašyti pateikti krovinio gabenimo važtaraštį, kuriame aiškiai matytųsi, kas yra vežėjas).
Dėl civilinio ieškinio, pažymėjo, kad Automobilių kelių direkcijos civilinis ieškinys neturėtų būti reiškiamas, nes prašoma patvirtinti Taikos sutartį, todėl civilinio ieškovo šioje byloje neturėtų būti. Žala dėl veikų nėra padaryta. Be to, jam nebuvo žinoma, kad už UAB „P.“ nemokamą kėlimąsi keltais AB „Smiltynės perkėla“ išrašo sąskaitą Automobilių kelių direkcijai, o ši šią sąskaitą apmoka iš valstybės biudžeto lėšų kaip sąnaudų kompensaciją. Dėl to, mano, kad nepagrįstai yra kaltinamas padaręs žalą valstybės biudžetui, apie kurią nežinojo. Jis negali žinoti, kad AB „Smiltynės perkėla“ pateis sąskaitą ar kitą dokumentą, kurio niekada nėra matęs, kad Automobilių kelių direkcija apmokėtų už UAB „P.“ nemokamą persikėlimą. Taip pat, negaliu žinoti, kad Automobilių kelių direkcija sumokėjo AB „Smiltynės perklėla“, kada sumokėjo, kiek ir kokiu pagrindu. Jam šie duomenys yra neprieinami, todėl kaltinimas, kad padarė žalą valstybės biudžetui yra nepagrįstas ir neteisingas. Nagrinėjamu atveju UAB „P.“ civilinių teisinių santykių pagrindu gavo paslaugą iš AB „Smiltynės perkėla“ nemokamai, o išaiškinus, kad paslauga turėjo būti mokama, sutinka šią paslaugą apmokėti.
Jei ši situacija būtų laikoma nusikaltimu, tokiu atveju AB „Smiltynės perkėla“ turėjo grąžinti Automobilių kelių direkcijai Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, kadangi jas gavo neteisėtai (dėl nusikaltimo). Jam suprantama, jog jei lėšos yra sumokėtos, o po to teigiama, kad tai yra neteisėta, - tokios lėšos privalo būti grąžintos biudžetui.
Taip pat, pažymi, kad gynėjai byloje prašo išreikalauti sutartį tarp UAB „L. L.“ ir Automobilių kelių direkcijos (bei konkursinę dokumentaciją) dėl valstybinės reikšmės krašto kelio 167 Smiltynė – Nida ruožo rekonstravimo. Jis palaiko šį prašymą, nes gavus dokumentus būtų įsitikinta, kad jokia žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Kelio rekonstrukcija buvo finansuojama iš to paties fondo lėšų. Mano, kad tiek sutartyje, tiek ir konkursinėje dokumentacijoje rangovas ir užsakovas buvo susitarę, kad vykdant darbus Automobilių kelių direkcija kompensuos rangovui persikėlimo per Kuršių marias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „P.“ krovinius vežė pagal UAB „L. L.“ užsakymus kelio rekonstravimo darbams vykdyti, mano, jog paaiškėtų, kad bet kuriuo atveju iš fondo lėšų būtų apmokėta UAB „P.“ už persikėlimą. Todėl, nemokamas kėlimasis, nekompensuojant persikėlimo, negali būti laikomas žalos padarymu biudžetui.
Jis, taip pat, pažymėjo, kad yra susijęs su abejomis įmonėmis - „A.“ ir „P.“. 2016 m. UAB „P.“ buvo registruota, UAB „A.“ buvo perregistruota Neringos savivaldybėje. Jo ir žmonos turtas yra bendras. Dabar jo vadovaujamoje įmonėje yra 11 transporto priemonių. Žinojo, kad savivaldybei dėl leidimų reikia pateikti nuomos sutartis. Sutartis parengė buhalterė, pasirašė ir leidimus abejoms įmonėms atsiėmė jis. Nežino kas surašė prašymus savivaldybei. Kiekviename automobilyje buvo paliktas leidimas, jokių pajamų dėl leidimų negaudavo. Pripažįsta, kad turėjo rūpesčių, žmona ruošėsi ir išsilaikė transporto vadybininkės egzaminą egzaminus, norėjo atskirti įmonių veiklas. Šio atskyrimo tikslas buvo UAB „P.“ atskirti nuo birių krovinių pervežimo veiklos. Atskyrimas vyko nuo 2016 m., kai UAB „A.“ užregistravo buveinės adresą Neringoje. Atskyrimas nebuvo įgyvendintas, nes buvo didelis darbų kiekis, laiko trūkumas ir jis nesukontroliavo šio proceso. Už šių veiklų atskyrimą buvo atsakinga ir jo žmona. Paaiškino, jog su D. R. yra draugai.
Kaltinamoji B. S. teisiamojo posėdžio metu sutiko su kaltinime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, bet nesutiko su veikų kvalifikavimu. Parodė, jog nežinojo, kad, norint vežti krovinius, reikia turėti licenciją. Visus dokumentus nuvežė į savivaldybę, kurios priėmė darbuotoja. Dėl nustatytų trūkumų kreipdavosi į įmonės direktorių S. S.. Leidimus iš AB „Smiltynės perkėla“ paėmė S. S.. Paaiškino, jog bandė atskirti įmonių „A.“ ir „P.“ veiklas. Kai kreipėsi į savivaldybę, ji nežinojo, kad „A.“ negali vežti krovinių. Prasidėjus įmonės darbams, turėjo rūpesčių šeimoje. Pradedant įmonių atskyrimo procesą ji net nežinojo, kad reikalingas įstatinis kapitalas. Reikėjo daug lėšų, kurių neturėjo. Paaiškino, kad Neringos savivaldybė buvo informuota, jog įmonės - „A.“ ir „P.“, vykdys veiklą kartu. Ji „A.“ direktore tapo 2016 m. Adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo nurodytas kaip įmonės biuras. Siekė transporto veiklą perkelti į „A.“. Nuomos sutartis tarp įmonių atsispindėjo, kad buvo keičiamasi darbuotojais. Vėliau įmonė „A.“ buvo perregistruota Neringoje. „A.“ veikla apėmė administraciją ir darbuotojų nuomą. D. R. prašė išnuomoti patalpas. Už nuomojamą automobilį - „Volkswagen passat“, mokėjo. Šiuo metu įmonėje „A.“ yra likęs vienas vairuotojas, buhalterė ir ji, kaip vadovė. Dabar jau yra išlaikiusi egzaminą, turi transporto vadybininkės licenciją. Galiausiai įmonė „A.“ registruota yra Klaipėdoje, todėl, kad to paprašė patalpų savininkas.
Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tada viską geriau prisiminė. Parodė, jog 2016 m., jis buvo svečiuose pas S. su B.. Jie žinojo, kad jis turi nekilnojamojo turto Neringoje. Jie paprašė, ar galėtų registruoti įmonę Neringoje, o jis sutiko. Jie nekalbėjo, kam reikalinga tos patalpos, esančios Neringoje. Tik buvo paprašytas, kad S. galėtų prisiregistruoti. Jis negavo jokių pajamų iš to. Jo žmona turi leidimą keltis keltu. Su S. buvo sudarę nuomos sutartį, nes to reikėjo. Įmonė „A.“ vykdė automobilių nuomos veiklą , todėl neįžvelgė jokių blogų dalykų. Leidimas buvo išduodamas tik tam, kuris betarpiškai naudojasi mašina. Su S. bendrauja ir toliau. Sužinojęs apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, pats kreipėsi į registrų centrą, kad išregistruotų įmonę.
UAB „P.“ atstovas advokatas Dainius Žiedas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nagrinėjamu atveju buvo įkurta įmonė „A.“, su įmone „P.“ derinta, kad bus vykdoma dar viena veikla. Tačiau įmonės „A.“ direktorė B. S. informavo, kad reikia išlaikyti transporto vadybininko egzaminą. Taip pat, direktorė negalėjo didinti reikalingo įstatinio kapitalo, nes buvo didelių šeiminių problemų. Bendrovė „P.“ kaltės nepripažįsta, nes manoma, kad nenaudojo apgaulės. Bendrovė neatliko sukčiavimo veiksmų, nes įmonių veikla galima per du ūkio subjektus. Įmonė „P.“ pasitikėjo valstybinėmis įstaigomis, nors leidimų keltis keltu išdavimo procese neegzistavo detali tvarka. Dėl to, Neringos savivaldybė neturėjo jokių įgalinimų spręsti dėl leidimų išdavimo ar neišdavimo.
Liudytoja R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Prisimena, jog jai atėjus į darbą įmonės vadove buvo E. Š.. Įmonė „P.“, S. S. vardas ir pavardė jai girdėta iš darbinės veiklos. Ji dirba „Smiltynės perkėla“ klientų aptarnavimo skyriaus vadybininke, bet atlieka įvairias pareigas, kolegų vadavimo metu išduoda ir leidimus. Buvo supažindinta su pareigine instrukcija, joje yra numatyta išduoti leidimus. Prisimena, jog tuo metu vadavo kolegę. Leidimai klientams kortelės pagrindu išduodami pagal Neringos ir Klaipėdos savivaldybių paraiškas. Kaltinamosios B. S. gynėjui Kaziui Bitariui parodžius paraišką (1 t. b. l. 167), patvirtino, kad tai paraiška, pagal kurią gamindavo korteles. Su paraiška papildomi dokumentų nebūdavo pateikiami, jokie papildomi dokumentai asmenims, gaunantiems leidimus, neišduodami. Paraiškoje leidimui būna nurodytas įmonės pavadinimas, kodas, automobilio Nr., kategorija, asmenų keleivių skaičius ir buveinės adresas. Nėra mačiusi, kad ne Neringos miestas būtų nurodytas. Leidimas išduodamas transporto priemonei ir keleiviams be pavardžių. Prisimena, jog pagal kainoraštį nurodomos kategorijos, pagal tai pagaminama tikslinga kortelė. Leidime yra nurodyta, kad negalima perduoti jos kitiems asmenims. Jei automobilis priklauso kitai įmonei, keltis juo nepriklauso. Kortelė yra nuosavybė, perdavimas tretiesiems asmenims - neteisėtas. Gavėjų supažindinimas su kortele vyksta žodžiu pagal tvarką, turint lapą, žurnale pasirašoma, kad susipažįstama. Kortelė išduodama 2 metams. Pagal praktiką, leidimas pereinamajam laikotarpiui, 2 mėnesiams, pratęsiamas. Senas leidimas grąžinamas ir perduodamas savivaldybei. Pirmąjį leidimą gavėjas atsiimama „Smiltelės perkėla“, atsinaujinimui asmenys vyksta į savivaldybę. Jokių dokumentų, kai žmogus ateina atsiimti leidimo, neprašoma, tik paaiškina taisyklių punktų aplinkybes – skaito kortelę, pakartoja žodžiu, pamini galiojimo terminą, ir gavėjas pasirašo žurnale. Išduodama kortelė yra skiriama transporto priemonei, nurodytai leidime. Tai, kad kito asmens, įmonės naudojimasis kortele - neteisėtas, paaiškina žmogui. Yra buvę, kad į įmonę atvykdavo Kelių direkcijos atstovai, tada nešdavome gautas paraiškas tikrinimui. Jokių pastabų ar nurodymų rinkti papildomus dokumentus dėl leidimų nėra gavusi. Pagal jai žinomą tvarką, savivaldybė renka duomenis, o „Smiltynės perkėla“ per parą pagamina kortelę. Jau išduotas automobilio leidimas tikrinamas perkėlos kasose pagal automobilio valstybinį numerį. Po įvykusio pasikeitimo „Smiltynės perkėla“ paraiškas gauna nebe iš savivaldybės, o iš Kelių direkcijos. Per jos praktiką visi išduoti leidimai galioja. Dėl leidimo galiojimo savivaldybė jokios informacijos nepraneša, tik pats klientas kartais ateina ir pasako, kad pakeitė automobilį, dėl ko reikia panaikinti leidimą.
R. R. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, patvirtino liudytojos J. M. parodymus, papildydama, kad iš apklausos metu pateiktos „Leidimų, išduodamų Kuršių nerijoje juridiniams asmenims, registracijos žurnalas“ kopijos, ji nurodė, UAB „A.“ 2016-07-18 buvo pagaminti 4 leidimai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini)35, (duomenys neskelbtini)36, (duomenys neskelbtini)37, (duomenys neskelbtini)38, leidimus pagamino I. K., jie buvo atsiimti 2017-03-03 ir leidimus išdavė ji S. S.. Šiuos leidimus išdavė tik po to, kai S. S. nurodė transporto priemonių valstybinius numerius, kurioms leidimai buvo išduoti. Be to, UAB „A.“ 2017-02-21 buvo pagamintas 1 leidimas, kurio unikalus numeris - (duomenys neskelbtini)24, jį pagamino J. M., leidimas buvo atsiimtas 2017-03-03, t. y. išduotas S. S. vėlgi tik to, kai S. S. nurodė transporto priemonės valstybinį numerį, kuriai leidimas buvo išduotas (6 t., b. l. 41-43).
Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dirba Neringos savivaldybės Dokumentų valdymo ir ūkio skyriaus specialiste. Padalinio vadovas - administracijos direktorius. Parodė, jog jos darbo funkcija yra leidimų išdavimas. Darbe vadovaujasi 2005-11-03 protokoliniu nutarimu, Kelių plėtros programa, protokoline nutartimi ir vidaus susitarimu. Neringos savivaldybė protokoliniu nutarimu rinkdavo dokumentus. Prisimena, jog tikrindavo gautus dokumentus pagal įstatymų nustatytas tvarkas ar asmens gyvenamoji vieta, įmonės buveinė registruotos Neringoje ir kam priklauso transporto priemonės. Asmenys privalėjo pateikti ir prašymą, automobilio dokumentą, išperkamuosius nuomos ar lizingo sutartį, panaudos sutartį. Juridiniam asmeniui buvo privalu parašyti prašymą išduoti leidimą keltis keltu su parašu ir antspaudu. Jei dokumentai atitikdavo, surašydavo paraišką ir siųsdavo AB „Smiltynės perkėla“, kuri išduodavo leidimus pagal Neringos savivaldybės suformuotą paraišką. Su paraiška kartu dokumentų nesiųsdavo, jie likdavo savivaldybėje, čia ir saugomi. Prisimena tik vieną atvejį, kai AB „Smiltynės perkėla“ paprašė dokumentų dėl vienos įmonės savininko. Visada bendravo su AB „Smiltynės perkėla“ darbuotojomis J., R.. AB „Smiltynės perkėla“ dokumentų vertinimo nedarydavo, ji tik pagal savivaldybės atsiųstą paraišką duodavo leidimą. Paaiškino, jog įmonei, siekiančiai gauti leidimą keltis, nėra nustatytas automobilių skaičius. Panašia tvarka išduodami ir postų leidimai. Tik posto leidimui gauti reikalinga nurodyti darbuotojų skaičių. Leidimai ne Neringos savivaldybės juridiniam asmeniui neišduodami. Dokumentus pareiškėjai gali atsiųsti ir paštu. Ji asmeniškai jokių taisyklių žodžiu neaiškindavo, nes leidimus išduoda AB „Smiltynės perkėla“. Paraiškos forma dėl leidimo keltis buvo nustatyta prieš jai ateinant dirbti. Leidimo terminas - 2 metai. Gyventojams, įmonių atstovams ji išaiškindavo tvarką. Žinotinos taisyklės yra iškabintos ir AB „Smiltynės perkėla“ stenduose. Jeigu kas teiraudavosi, visiems išsiųsdavo arba duodavo paskaityti - Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo 2012 m. įstatymą, Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Kuršių marias išlaidų kompensavimo tvarką, trišalio susitarimo tarp Neringos, Klaipėdos miesto savivaldybių ir AB „Smiltynės perkėla“ protokolą. AB „Smiltynės perkėla“ yra priėmusi kėlimosi keltu tvarką.
Liudytoja I. K. iš esmės analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 27-29)
Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iki 2017 m. vasario mėn. dirbo AB „Smiltynės perkėla“. Buvo tiesiogiai atsakinga už leidimų išdavimą keltis keltais gyventojams ir įmonėms pagal sutartis. Iš Neringos savivaldybės gaudavo paraišką, pažyminčią kam reikia išduoti leidimą, jį pagamindavo ir išduodavo. Atsiimti leidimų ateidavo įmonės atstovai, jų dokumentų netikrindavo. Asmenys, atėję atsiimti pagaminto leidimo, pasakydavo automobilio numerį. Leidimas transporto priemonei išduodamas 2 metams, asmeniui išaiškinama tvarka. Leidime parašyta dėl trečiųjų asmenų. Kasininkė, prieš praleisdama į keltą automobilį, tikrina automobilio numerį, kategorija, kam priklauso automobilis netikrina. Už duomenų, pateikiant paraiškas, teisėtumą atsakinga savivaldybė. Darbe vadovavosi taisyklėmis, patvirtintomis 2005 m. buvusio AB „Smiltynės perkėla“ direktoriaus. Kelių direkcija jos darbovietę tikrindavo reguliariai, kas metus.
Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojų R. R. bei J. M. parodymus, papildydama, kad iš apklausos metu pateiktos „Leidimų, išduodamų Kuršių nerijoje juridiniams asmenims, registracijos žurnalas“ kopijos, ji nurodė 2016-05-27 UAB „A.“ buvo pagaminta 11 leidimų, kurių identifikaciniai numeriai: (duomenys neskelbtini)83, (duomenys neskelbtini)84, (duomenys neskelbtini)85, (duomenys neskelbtini)86, (duomenys neskelbtini)87, (duomenys neskelbtini)88, (duomenys neskelbtini)89, (duomenys neskelbtini)90, (duomenys neskelbtini)91, (duomenys neskelbtini)92, (duomenys neskelbtini)93. 2016-05-27 šie leidimai atsiimti ir juos išdavė ji S. S.. Jis, kaip ir kiti asmenys, buvo supažindintas žodžiu su leidimo naudojimo taisyklėmis. Pagal minėto žurnalo pateiktą kopiją mato, kad UAB „A.“ 2016-07-18 buvo pagaminti 4 leidimai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini)35, (duomenys neskelbtini)36, (duomenys neskelbtini)37, (duomenys neskelbtini)38. Šiuos leidimus pagamino ji, išdavė R. R. arba J., S. S. (6 t., b. l. 45-47).
Liudytojas R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis dirba Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių paslaugų departamento Klaipėdos skyriuje vyriausiuoju specialistu, yra atsakingas už licencijuojamų dokumentų, skirtų kroviniams vežti, išdavimą ir administravimą, yra vienas iš institucijos darbuotojų, kuris priima prašymus dėl licencijos išdavimo, nagrinėjimo. Taip pat yra vienas iš darbuotojų, kuris išduoda minėtas licencijas. Paaiškino, jog įmonei, norint užsiimti komercine krovinių vežimo veikla, privalu būti nepriekaištingos reputacijos, turėti transporto vadybininką, atitikti tinkamos finansinės būklės ir profesinės kompetencijos reikalavimus. Jo atstovaujama institucija tikrina įmonės pajėgumą ir nusižengimus. Asmuo kreipiasi į jų instituciją, administracija priima leidimą tenkinti prašymą arba ne. Asmuo, kuriam taikoma reikalavimų atitiktis - transporto vadybininkas, kuris turi išlaikyti egzaminą. Jokių specialių reikalavimų jam taikoma nėra. Įmonės nepriekaištingą reputaciją vertina pagal tai ar yra padaryti baudžiamieji ir administraciniai nusižengimai, atsižvelgia į mokumą, reikalavimų atitikimą. Įmonė gali nuomoti automobilį, tačiau negali išnuomoti vairuotojo (darbuotojo). Darbuotojas turi būti įdarbintas įmonėje. Įmonė turi tapti valdytoja transporto priemonės, tada ir licencijuojama. Transporto priemonė gali turėti tik vieną licenciją. Jungtinės veiklos sutarties institucija nepripažįsta. Įmonė, neturėdama vadybininko, atsakingo asmens, negali vykdyti tos veiklos.
Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dirba vairuotoju įmonėje „P.“, vadovas S. S.. Krovinius vežė visur po Lietuvą, apimant ir Smiltynę. Parodė, jog prieš keliantis keltu leidimą, kuris, kaip ir degalų kortelė, visada būna transporto priemonėje, paduoda kasininkei, kuri jį nuskanuoja. Po jau važiuoja į keltą. Į Smiltynę kelio ruožų tvarkymui vežė žvyro, smėlio krovinius ir kai dirbo įmonėse „L. L.“, „K. k.“. Įmonė „A.“ jam girdėta. Krovinius veždavo pagal užsakymą. Karjeras išrašydavo krovinio važtaraščius, ten būdavo nurodytas užsakovas. Užsakovui gavus krovinį, pastarasis irgi pasirašydavo. Įmonė „P.“ buvo tik vežėjas. Apie leidimą jam pasakė įmonės vadovas. Iš viso dirbo su trejomis transporto priemonėmis, kurios priklauso S. S.. Šiuo metu į Nidą nebevyksta. Į Kuršių neriją kėlėsi nuo 2016 m. iki 2018 m. Jokio mokesčio nemokėjo, nes buvo leidimas.
Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog prieš porą metų dirbo vairuotoju įmonėje „P.“. Įmonėje įsidarbinęs buvo du kartus. Tekdavo keltis į Smiltynę, veždavo krovinius. Už keltą nereikėjo mokėti, nes buvo kortelė transporto priemonėje. Prieš keldamasis keltu leidimą parodydavo kasininkei, kuri nuskanuodavo ir praleisdavo. Nežino su kuo įmonė „P.“ buvo sudariusi sutartis. Remonto atveju krovinius veždavo su skirtingomis transporto priemonėmis. Vežant visada būdavo krovinio važtaraščiai.
Liudytojas P. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba įmonėje „P.“ vairuotoju nuo 2016 m. Teko vežti krovinius - asfaltą, skaldą, betoną – medžiagas kelio remonto darbams, į Smiltynę. Prisimena, jog kelto kortelė būdavo transporto priemonėje. Su kroviniu vykdavo iki kelto kontrolės posto. Patikrinus kortelę, įvažiuodavo į keltą. Pagal direktorius S. S. nurodymus vairuodavo kelias transporto priemones. Šiuo metu įmonėje „P.“ su juo yra 11 darbuotojų. Įmonė „A.“ nežinoma. Įmonė „L. L.“ buvo užsakovas.
Liudytojas G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba įmonėje „P.“ techninės pagalbos vairuotoju. Jam priskirtos dvi transporto priemonės - „Mercedes- Benz“ 416 ir „Man“ 10 153, teikti techninei pagalbai. Teko keltis į Neringą ir mokant, ir, naudojant leidimą, esantį transporto priemonėje. Vykimo kryptys priklausydavo nuo draudimo kompanijų. Įmonės „A.“ nežino. B. S. pažįsta kaip įmonės direktoriaus žmoną.
Liudytoja J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbdama AB „Smiltynės perkėla“ gaudavo paraiškas iš Neringos savivaldybės ir tuo pagrindu išduodavo pagamintus leidimus. Visus dokumentus pareiškėjai teikdavo savivaldybei. AB „Smiltynės perkėla“ negaudavo jokių papildomų dokumentų. Prieš perduodant leidimą asmuo pasirašydavo, jog yra susipažinęs su taisyklėmis.
Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tuo metu jis dirbo UAB „L. L.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju. Bendrovė vykdė darbus objekte Klaipėda – Neringa, todėl krovinių pervežimui samdė įmonę UAB „P.“. Jo atstovaujama įmonė išduodavo samdytam transportui leidimus keltis keltu, o kiti turėdavo savo. Su AB „Smiltynės perkėla“ turėjo būti sudaryta sutartis. Kiek žino, kad UAB „P.“ turėjo savo leidimą. Jo atstovaujamos įmonės transporto skyriaus darbas buvo sudaryti sutartis dėl kėlimosi keltu leidimų, kad kiekvieną kartą nebūtų trukdžių perkelti transportą. AB „Smiltynės perkėla“ UAB „L. L.“ išrašydavo sąskaitą. Prie sąskaitų buvo pridėti perkėlimo važtaraščiai. Viską sutikrindavo jo atstovaujamos įmonės transporto skyrius.
Liudytojas G. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo UAB „L. L.“ įmonėje, buvo transporto padalinio vadovo pavaduotojas, koordinuodavo jo atstovaujamos įmonės transportą, bendraudavo su kitomis įmonėmis dėl krovinių pervežimo ir mechanizmų nuomos. UAB „L. L.“ laimėjo konkursus Kuršių nerijoje dėl kelių rekonstrukcijos, pėsčiųjų, dviračių, transporto priemonių takų tiesimo. Iki pradedant darbus objektuose, esančiuose Kuršių nerijoje, UAB „L. L.“ buvo išduoti leidimai (kortelės), skirti persikelti per Kuršių marias AB „Smiltynės perkėla“ keltais. Dėl šių leidimų (kortelių) išdavimo asmeniškai kreipėsi į AB „Smiltynės perkėla“. Atsiimant korteles AB „Smiltynės perkėla“ leidimų skyriuje jam paaiškino, kad šie leidimai (kortelės) yra pateikiami AB „Smiltynės perkėla“ kasoje kiekvienu atveju persikeliant per Kuršių marias. Iš anksto už leidimų (kortelių) panaudojimą UAB „L. L.“ turėjo pervesti pinigines lėšas AB „Smiltynės perkėla“, iš anksto sumokant už teikiamas paslaugas, kuriomis pasinaudos ateityje. Išnaudojus pervestą pinigų sumą UAB „L. L.“ turėjo vėl pervesti pinigines lėšas. Kadangi, įgyvendinamų darbų objektai buvo dideli, buvo reikalingas didelis kiekis medžiagų. Todėl, įmonė papildomai sudarydavo sutartis su kitomis įmonėmis dėl papildomų transporto priemonių. Jo atstovaujama įmonė duodavo savo leidimus ir kitoms įmonėms. Už visų transporto priemonių leidimus mokėjo įmonė UAB „L. L.“. Leidimai keltis keltais buvo nemokami tik transporto priemonėms, registruotoms Neringoje. Įmonė „P.“ turėjo savo leidimus keltis. Su įmonėmis, kurios turėjo savo leidimus keltis, sutardavo žodžiu dėl 30 procentų persikėlimo kainos kompensavimo. Įmonės, atliekančios darbus, pateikdavo sąskaitas faktūras, pagal tai ir būdavo apmokama iš jo atstovaujamos įmonės. Iš kur kitos įmonės gaudavo leidimus keltis, jo atstovaujama įmonė nežinojo.
Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo UAB „P.“ vairuotoju. Jam teko vieną dieną vežti asfalto krovinį su keltu. Prisimena, jog kortelė keltis keltu buvo automobilyje. Tai, kad kortelė yra reikalinga persikėlimui pasakė vadovas S.. Atliekamus darbus tuo metu vykdė įmonė „L.“.
Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo UAB „P.“ vairuotoju apie 4 metus. Teko keltu vežti krovinį – asfaltą, apie 5 kartus. Kai važiuodavo UAB „P.“ transporto priemone, kortelė būdavo mašinoje. Atvykus prie kelto kortelę pateikdavo kontrolieriams, jie pažiūrėdavo ir praleisdavo. Mokėti nereikėjo.
Automobilių kelių direkcijos atstovas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog UAB „P.“ pripažino, kad padarė žalą savo veiksmais. Susitarime su jo atstovaujama įmone UAB „P.“ nurodoma, kad nori atlyginti padarytą žalą. Bendrovė laikosi mokėjimų grafiko. Parodė, jog Automobilių kelių direkcija pasirašydavo sutartis su AB „Smiltynės perkėla“, kuriai buvo vykdoma finansinė kontrolė „Smiltynės perkėla“. UAB „P.“ transporto priemonėms leidimus keltis AB „Smiltynės perkėla“ išdavė pagal suklastotus dokumentus. Dėl to, buvo suklaidinta tiek savivaldybė su AB „Smiltynės perkėla“, tiek Automobilių kelių direkcija. Kadangi, kaltinami asmenys pagal teisės aktus neturėjo teisės keltis ir taip išvengė mokėjimų už paslaugą, jie turi atlyginti padarytą žalą. Civilinis ieškinys yra pareikštas dėl žalos priteisimo, kuri atsirado dėl nusikalstamų veiksmų. Jo atstovaujamo institucijos pozicija sutampa su kaltinimu. Kaltinamajam D. R. atlyginus žalą, neprieštarauja, kad šis asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
2018-10-26 Neringos savivaldybės administracija raštu nurodė, kad Neringos savivaldybės administracija laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 iš juridinių asmenų, turinčių Neringoje registruotą buveinę, ir Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, duomenis renka ir teikia AB „Smiltynės perkėla“, vadovaudamasi „Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo“ 9 straipsnio 6 dalies 5 ir 7 punktais, „Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos“, patvirtintos 2005-11-03 6.1 ir 6.2 papunkčiais bei atsižvelgdama į 2005-11-03 Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „Smiltynės perkėla“ pasitarimo protokolą Nr. 34, 2005-01-24 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento raštą Nr. 420-S-20 „Dėl sąvokų išaiškinimo“, 2005-02-07 AB „Smiltynės perkėla“ raštą Nr. 21 (10.17)-57 „Dėl leidimų išdavimo Neringos juridinių asmenų transporto priemonėms“.
Minėti teisės aktai oficialiai skelbiami taip, kaip tai numato Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas, o keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarka, vadovaujantis ,,Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos“ 23 punktu (AB „Smiltynės perkėla“ administracija skelbia keleiviams matomoje vietoje ir masinėse informacijos priemonėse).
Informacija, susijusi su AB „Smiltynės perkėla“ leidimų išdavimu, Neringos savivaldybės administracijos iniciatyva skelbiama Neringos savivaldybės internetinėje svetainėje, santrauka patalpinama iškaboje prie Neringos savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir ūkio skyriaus specialistės, atsakingos už duomenų iš asmenų priėmimą ir pateikimą AB „Smiltynės perkėla“, kabineto durų. Specialistė, savo kompetencijos ribose, nuolat konsultuoja besikreipiančiuosius tiesiogiai, telefonu bei elektroniniu paštu (1 t., b. l. 136-137).
2018-03-29 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau ir - FNTT) Patikrinimo akte dėl UAB „P.“ nurodyta, kad bendrovės pagrindinė veikla-krovinių pervežimas, taip pat atliekamos plovyklos paslaugos. UAB „P.“ turi 11 transporto priemonių, skirtų birių krovinių pervežimui, išduotos pervežimo licencijos (1 t., b. l. 28).
2018-04-06 FNTT Patikrinimo akte dėl UAB „P.“ nurodyta, kad bendrovė 2016-2017 m. pagal sutartis atliko krovinių pervežimo paslaugas įmonėms - UAB „L. L.“, UAB „K. k.“, UAB „V. k.“, UAB „Š. d. s.“, RAB „T.“ filialas „M.“, AB „E. L.“ ir kt. Nustatyta, kad bendrovei nėra išduoti leidimai neatlygintinai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais bei, kad pasinaudojant neatlygintino persikėlimo paslauga 2016-2017 m. UAB „P.“ buvo suteikta paslaugų ne mažiau, kaip už 63 700 Eur (1 t., b. l. 41).
2018-04-06 FNTT Patikrinimo akte dėl UAB „A.“ nurodyta, kad bendrovės pagrindinė veikla-buhalterinių ir administracinių paslaugų teikimas. 2016-2017 m. bendrovė sudarė automobilių nuomos sutartis su UAB „P.“, išnuomota 12 automobilių. Šių sutarčių pagrindu buvo išduoti leidimai nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais (1 t., b. l. 64).
2018-03-29, 2018-04-04 FNTT Dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktuose nurodyta, kad paimti UAB „P.“ 2016-2018 m. dokumentai, kompiuterinė laikmena (UAB „L. L.“ pardavimai, važtaraščiai) ir kompiuterinė laikmena (UAB „P.“ 2016-2017 m. pardavimai) (1 t., b. l. 29, 33-38, 40).
2018-11-07 FNTT apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti iš Neringos savivaldybės administracijos 2018-04-09 reikalavimu išreikalauti UAB „A.“ dokumentai (1 t., b. l. 123-126).
2018-10-18 FNTT apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti iš AB „Smiltynės perkėla“ 2018-04-09 reikalavimu išreikalautas „Leidimų, išduodamų Kuršių nerijos juridiniams asmenims, registracijos žurnalas“, pravažiavimų išklotinės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 bei iš UAB „Y. I. L.“ 2018-04-12 reikalavimu išreikalauti ir 2018-04-04 Dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu paimti UAB „P.“ krovinių važtaraščiai (4 t., b. l. 53-55).
2018-10-11 FNTT apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti iš UAB „A.“ 2018-04-03 raštu išreikalauti dokumentai (4 t., b. l. 121-123).
2019-01-22 FNTT apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti iš Neringos savivaldybės administracijos 2018-04-09 reikalavimu išreikalauti UAB „A.“ dokumentai, iš AB „Smiltynės perkėla“ 2018-04-09 reikalavimu išreikalautos pravažiavimų išklotinės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-03-31 bei iš UADBB „L.“ 2019-01-11 reikalavimu išreikalautos debeto apyvartos už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2018-03-31 (5 t., b. l. 1-3).
2018-09-07 Lietuvos transporto saugos administracija raštu nurodė, kad UAB „A.“ ar jos atstovė B. S. nesikreipė ir prašymo išduoti licenciją, suteikiančią teisę vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, nepateikė. B. S. į Lietuvos transporto saugos administraciją nesikreipė, prašymo laikyti transporto vadybininko egzamino nepateikė ir profesinės kompetencijos pažymėjimo neįgijo (4 t., b. l. 116).
Byloje pateikti prašymai Neringos savivaldybei:
2016-05-26 UAB „A.“ prašymas dėl kelto leidimo su priedais (1 t., b. l. 71-83);
2016-05-26 UAB „A.“ prašymas dėl Alksnynės posto su priedais (1 t., b. l. 111, 114-116);
2016-07-12 UAB „A.“ prašymas dėl kelto leidimo su priedais (1 t., b. l. 84, 87-89, 92);
2017-01-25 UAB „A.“ prašymas dėl lengvatinių sąlygų taikymo (1 t., b. l. 118);
2017-02-20 UAB „A.“ prašymas dėl AB „Smiltynės perkėla“ leidimų išdavimo su priedais (1 t., b. l. 93-110).
Byloje pateiktos UAB „A.“ ir UAB „P.“ sutartys:
2016-05-18 Autotransporto nuomos sutartis Nr.N-1. (1 t., b. l. 112-113);
2016-07-01 Autotransporto nuomos sutartis Nr.N-2. (1 t., b. l. 90-91);
2016-07-11 Autotransporto nuomos sutartis Nr.N-3. (1 t., b. l. 85-86);
2017-01-05 Automobilių nuomos sutartis Nr.2017/01-05. (1 t., b. l. 121).
2017-02-01 Neringos savivaldybės administracijos raštas UAB „A.“ bei UAB „A.“ atsakymas į raštą (1 t., b. l. 119, 120);
2018-04-12 AB „Smiltynės perkėla“ raštu pateiktos UAB „A.“ transporto priemonių pravažiavimo išklotinės už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 (1 t., b. l. 173-191);
Neringos miesto savivaldybės administracija pagal pareiškėjų nurodytus duomenis 2016-05-30 raštu Nr. (4.16) V15-1131, 2016-07-14 raštu Nr. (4.16) V15-1498 ir 2017-03-02 raštu Nr. (4.16) V15-417 šiuos duomenis pateikė AB „Smiltynės perkėla“ (1 t., b. l. 160-168);
Leidimų, išduodamų Kuršių nerijos juridiniams asmenims, registracijos žurnalo kopijoje matyti, kad AB „Smiltynės perkėla“ UAB „A.“ vardu 2016-05-27 išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini)83, Nr. (duomenys neskelbtini)84, Nr. (duomenys neskelbtini)85, Nr. (duomenys neskelbtini)86, Nr. (duomenys neskelbtini)87, Nr. (duomenys neskelbtini)88, Nr. (duomenys neskelbtini)89, Nr. (duomenys neskelbtini)90, Nr. (duomenys neskelbtini)91, Nr. (duomenys neskelbtini)92, Nr. (duomenys neskelbtini)93 (11 vnt.) bei 2017-03-03 išdavė leidimus Nr. (duomenys neskelbtini)35, Nr. (duomenys neskelbtini)36, Nr. (duomenys neskelbtini)37, Nr. (duomenys neskelbtini)38 (4 vnt.), Nr. (duomenys neskelbtini)24 (1 vnt.). Su taisyklėmis susipažino ir pasirašė S. S. (1 t., b. l. 169-172);
2018-07-17 AB „Smiltynės perkėla“ patikslintoje Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti ataskaitoje UAB „A.“ 17 automobilių už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 nustatyta 63619,65 Eur suma, kitoje 2018-11-29 bendrovės ataskaitoje UAB „A.“ 16 automobilių už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 nustatyta 63608,60 Eur suma (1 t., b. l. 195-101);
2019-08-19 mokėjimo nurodymo kopija, patvirtinanti, jog UAB „P.“ nuo 2018-10-12 iki 2019-08-19 pervedė Automobilių kelių direkcijai 31950 Eur dalį sumos (9 t., b. l. 142);
2018-08-31 Susitarimas dėl žalos atlyginimo (kopija) tarp UAB „P.“ ir Automobilių kelių direkcijos ir tolimesnio įmokų mokėjimo, padengiant 63619,65 sumą (9 t., b. l. 143-144);
Automobilių kelių direkcijos rašte nurodyta, kad D. R. nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padaryta 419,90 Eur žala (1 t., b. l. 16);
2019-02-01 mokėjimo nurodymas dėl D. R. pervestos 419,90 Eur sumos (6 t., b. l. 87);
2019-02-02 raštas - „Susitaikymas - susitarimas“, iš kurio matyti, kad D. R. atlygino automobilių kelių direkcijai žalą ir prašoma baudžiamąją bylą nutraukti, vadovaujantis BK 38 straipsniu (9 t., b. l. 171).
Motyvuojamoji dalis
BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele turto verte.
Sukčiavimo (BK 182 str.) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016).
Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. BK 182 straipsnio dispozicija nenustato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017).
Visi kaltinamieji neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, nurodytų jiems pareikštame kaltinime. Bylos medžiaga nustatyta, o kaltinamieji S. S. ir B. S. bei juridinio asmens – UAB „P.“ atstovas pripažino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu S. S. susitarė su B. S. ir sudarė transporto priemonių, priklausančių ir naudojamų UAB „P.“, nuomos sutartis (tarp UAB „P.“ ir „A.“), siekiant šioms transporto priemonėms gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją. Taip pat, minimų kaltinamųjų neginčijama aplinkybė, jog B. S. pateikė šias sutartis Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) Kuršių neriją išdavimo transporto priemonėms, priklausančioms UAB „P.“. Po šių kaltinamosios B. S. veiksmų, Neringos savivaldybės administracijai perdavus suformuotas paraiškas pagal B. S. prašymus AB „Smiltynės perkėla“, pastaroji UAB „A.“ vardu kaltinime nurodytu metu išdavė leidimus. Todėl, šios veiksmų grandies pasekmė, jog laikotarpiu nuo 2016-05-28 iki 2018-03-20, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, UAB „P.” valdomos ir naudojamos transporto priemonės su jų vairuotojais, be mokesčio, kaip juridinio asmens UAB „A.“, turinčios Neringos mieste registruotą buveinę, transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos nesumokant 63608,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio. Nemokamo kėlimosi keltu fakto, kaltinamieji neginčija, taip pat.
BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos <…> (BK 300 str. 3 d.). BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą.
Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui.
Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016, 2K-117-697/2017).
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).
Pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014-05-15 įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017-04-27 įstatymo Nr. XIII-320 redakcija) Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti <…> juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016-05-18 „Autotransporto nuomos sutartyje“ Nr. N-1 buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault K“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 450.32”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS 18.400 4X4H BLS”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL06-7.2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 410.42”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Man 10.153”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Sprinter 416” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz ML 350 4MATIC”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016-07-11 „Autotransporto nuomos sutartyje“ Nr. N-3 buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2018-07-11 arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault/KH-Kipper K/Z”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017-01-05 „Automobilių nuomos sutartis“ Nr. 2017/01-05, buvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ už nustatytą mokestį suteikia teisę laikinai naudotis ir valdyti iki 2020-01-05 arba iki viena iš šalių nutraukia sutartį, nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis „Renault Kerax 460.42“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 450.32”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL 7.2”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 410.42”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Man 10.153”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Sprinter 416”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“.
Sutartys pasirašytos UAB „P.“ direktoriaus, S. S. ir UAB „A.“ direktorės, B. S..
B. S. 2016-05-26, 2016-07-12 ir 2017-02-20 Neringos savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė ankščiau minėtas transporto priemonių nuomos sutartis, kartu su prašymais išduoti leidimus keltis nemokamai keltu, kuriuose nurodė duomenis apie UAB „A.“ tariamai priklausančias transporto priemones, kurių faktiškai bendrovė neperėmė.
Net ir esant byloje nustatytoms šioms aplinkybėms, kaltinamieji neigė sukčiavę ir klastoję dokumentus, nurodė, jog neturėjo tikslo klastoti dokumentus. Kaltinamieji S. S. ir B. S., kategoriškai teigė, jog yra susiję su abejomis įmonėmis - „A.“ ir „P.“, jų, kaip vyro ir žmonos, turtas yra bendras, UAB „P.“ atstovas advokatas D. Ž. nurodė, kad įmonių veikla galima per du ūkio subjektus. Tačiau tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip jų gynybinę poziciją.
Konstatuotina, jog S. S., veikdamas, kaip UAB „P.“ atstovas, ir B. S., veikdama kaip UAB „A.“ atstovė, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018-03-20, Klaipėdos ir Neringos miestuose, veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus (transporto priemonių nuomos sutartis) ir apgaule, panaudodami žinomai suklastotus dokumentus, UAB „P.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas perkėlimo keltu paslaugas, iš viso 63.608,60 Eur, kurie AB „Smiltynės perkėla“ buvo kompensuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydami didelę – 63.608,60 Eur žalą valstybės biudžetui.
Liudytojai A. L., A. A., P. K., G. P., E. R., V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo UAB „P.“, leidimus automobiliams rasdavo padėtus transporto priemonėse. Kad UAB „P.“ priklausančios transporto priemonės nebuvo perduotos UAB „A.“ patvirtino ir kaltinamieji S. S. bei B. S.. Be to, UAB „L. L.“ atstovai V. V., G. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl didelės darbų apimties Kuršių nerijoje samdė krovinių pervežimui transporto priemones iš UAB „P.“, kuri turėjo savo leidimus keltis be mokesčio AB „Smiltynės perkėla“ keltais.
Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog kuomet buvo išduoti UAB „A.“ vardu leidimai UAB „P.“ priklausančioms transporto priemonėms nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, automobilių nuomos sutartys sudarytos tarp UAB „A.“ ir UAB „P.“ buvo neįvykdytos, sutartyse nurodytos transporto priemonės nebuvo faktiškai perduotos UAB „A.“, o kaltinamieji to padaryti ne tik kad neketino, bet ir negalėjo, nes UAB „A.“ negalėjo teikti transporto paslaugų. UAB „P.“ savo transporto priemones toliau naudojo bendrovės veikloje, teikiant paslaugas klientams ir apskaitė įvairias patirtas sąnaudas. Teismo vertinimu šiuo atveju vienas iš esminių apgaulės požymių yra tai, kad automobilių nuomos sutartys buvo sudarytos tik tam, kad būtų įvykdyti formalūs reikalavimai leidimui nemokamai keltis keltu gauti, o faktiškai jokios transporto priemonės nebuvo perduotos paslaugos gavėjui „A.“, dėl to UAB „P.“ leidimais galėjo naudotis teikiant paslaugas kitiems asmenims tiek Klaipėdos, tiek Kuršių nerijos teritorijoje.
Iš AB „Smiltynės perkėla“ pateiktų persikėlimo keltais pravažiavimo duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-05-28 iki 2018-03-20, pasinaudojant išduotais leidimais nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, realiai UAB „P.” valdomos ir naudojamos transporto priemonės „Renault K“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax450.32”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS 18.400 4X4H BLS”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL06-7.2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 460.42” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Kerax 410.42”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Man 10.153”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Sprinter 416” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz ML 350 4MATIC”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KHKipper K/Z”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault/KH-Kipper K/Z”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Man TGS”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Schmitz Gotha SKI 24 SL 7.2”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jų vairuotojais, nemokamai, kaip Neringos mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonės, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos iš viso 894 kartus, nemokant: 28 (dvidešimt aštuonis) kartus nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, mokesčio; 72 (septyniasdešimt du) kartus nustatyto 45,10 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 3,5 t iki 12 t, mokesčio; 648 (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis) kartus nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, mokesčio; 146 (šimtą keturiasdešimt šešis) kartus nustatyto 57,80 Eur vienkartinio krovininio automobilio priekabos, puspriekabės daugiau kaip 10 t perkėlimo mokesčio, taip iš viso nesumokant 63.608,60 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio.
Pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2014-05-15 įstatymo Nr. XII-898 redakcija) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017-04-27 įstatymo Nr. XIII-320 redakcija) Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti <…> juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų. Minėtame įstatymo straipsnyje yra nurodyti konkretūs atvejai, kai persikėlimo bilieto kaina kompensuojama ir jame nėra numatyta, kad persikėlimo bilieto kaina kompensuojama, jei atliekami statybos, krovinių pervežimo, kelių tvarkymo darbai, techninės pagalbos kelyje veikla, tokiems juridiniams asmenims kompensavimas nenumatytas.
Neringos savivaldybės administracijos atstovė I. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog leidimai nemokamai keltis keltais išduodami tik Neringos savivaldybėje registruotų juridinių asmenų transporto priemonėms. Paraiškas pagal pateiktus dokumentus leidimams gauti siunčia AB „Smiltynės perkėla“. Paaiškino, kad priimami dokumentai, įrodantys, jog įmonė naudos tą automobilį, kuriam yra prašomas išduoti leidimas. Pagal nuomos sutartį automobilis turi būti perduotas įmonei.
Nors kaltinamieji S. S., B. S., UAB „P.“ atstovas D. Ž. teisiamojo posėdžio metu neigė sukčiavę ir klastoję dokumentus, teigė, jog neturėjo tikslo klastoti automobilių nuomos sutartis tarp UAB „A.“, UAB „P.“, kurių vadovai - sutuoktiniai, tačiau tokie kaltinamųjų parodymai laikytini jų gynybine pozicija. Pažymėtina, kad jiems buvo žinoma, jog iki UAB „A.“ vardu gautų leidimų, jie UAB „P.“ transporto priemonės su vairuotojais keltis keltais be mokesčio negalėjo. Abi jų vadovaujamos įmonės iki veikų padarymo nebuvo registruotos Kuršių nerijoje. S. S. su B. S. nėra deklaravę gyvenamosios vietos Kuršių nerijoje. Byloje nustatyta, kad leidimai buvo išduoti ne UAB „P.“ vardu, bet UAB „A.“ vardu, leidimus atsiėmė UAB „A.“ vardu ir pasirašė leidimų, išduodamų Kuršių nerijos juridiniams asmenims, registracijos žurnale S. S.. S. S., atsiimdamas leidimus „A.“ vardu, suvokė, kad tai ne jo vadovaujama įmonė, leidimai nemokamai keltis keltais išduoti ne jo vardu, bet jo vadovaujamos įmonės vardu valdomam ir naudojamam transportui. Tai matydami ir žinodami, S. ir B. S. leidimus naudojo S. S. vadovaujamos įmonės veikloje, už UAB „P.“ transporto priemonių perkėlimą keltais nustatyto mokesčio nemokėjo, taip apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas paslaugas.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, akivaizdu, kad kaltinamieji S. S. ir B. S., tam, kad gauti leidimus S. S. vadovaujamos įmonės „P.“ transporto priemonėms nemokamai keltis keltu, suklastojo automobilių nuomos sutartis ir šias sutartis B. S. pateikė Neringos savivaldybei dėl įstatyme numatytų sąlygų atitikimo išduodant leidimus nemokamai keltis keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, t. y. piktnaudžiaudami leidimus išduodančios įstaigos pasitikėjimu ir nuslėpdami informaciją, kad minėtos sutartys yra fiktyvios ir realiai nevykdomos bei gavę leidimus nemokamai keltis keltais, išvengė mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas. S. S. ir B. S. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad klastotų dokumentų pagrindu bus sudarytas įvaizdis, kad UAB „P.“ transporto priemones perims ir naudos UAB „A.“, tik tam tikslui registruota Kuršių nerijoje, kuriai pagal įstatymą kompensuojami keltų bilietai, persikeliant keltais per Kuršių marias, tuo pagrindu bus išduoti leidimai nemokamai keltis keltais. S. ir B. S. suvokė, siekė ir norėjo, kad gavę leidimus UAB „A.“ vardu, apgaule, naudodami šiuos leidimus įmonė, registruota Klaipėdos m., ne Kuršių nerijoje, transporto priemonių perkėlimui keltais nemokės nustatyto perkėlimo mokesčio, kuris buvo kompensuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto.
Anksčiau paminėtų įrodymų ir iš jų nagrinėjimo susiformavusių motyvų pagrindu pasisakytina ir dėl B. S. bei D. R. veiksmų.
Ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti ankščiau išdėstyti įrodymai – pačių kaltinamųjų S. S. ir B. S. parodymai, kaltinamojo D. R. prisipažinimas, liudytojų parodymai, kita rašytine bylos medžiaga, patvirtina faktą, kad B. S. kaltinime nurodytu metu ir vietoje susitarė su D. R., kad tikslu UADBB „L.“ priklausančiai ir D. R. naudojamai transporto priemonei „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gauti leidimą nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, sudarė fiktyvią šios transporto priemonės nuomos sutartį (tarp UAB „A.“ ir UADBB „L.“), kurią ji pateikė Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimo nemokamai keltis keltais į (iš) Kuršių neriją išdavimo UADBB „L.“ priklausančiai transporto priemonei, po ko, pasinaudojant neteisėtai įgytu leidimu D. R. naudai išvengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonės perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, kai laikotarpiu nuo 2017-03-25 iki 2018-02-03, D. R. valdoma ir naudojama transporto priemonė „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jos vairuotoju, nemokamai, kaip Neringos mieste registruotą buveinę turinčio juridinio asmens transporto priemonė, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkelta, nesumokant 419,90 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį kompensavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto lėšų.
Kadangi, teisiamojo posėdžio metu tiek B. S., tiek D. R. pripažino faktines kaltinime nurodytas aplinkybes, jas patvirtina rašytinė bylos medžiaga, konstatuotina, kad B. S. ir D. R. suklastojo automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir šią sutartį B. S. pateikė Neringos savivaldybei dėl įstatyme numatytų sąlygų atitikimo išduodant leidimus nemokamai keltis keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, t. y. piktnaudžiaudami leidimus išduodančios įstaigos pasitikėjimu ir nuslėpdami informaciją, kad minėta sutartis realiai nevykdoma bei gavę leidimą nemokamai keltis keltais išvengė mokėjimo prievolės už suteiktas paslaugas. B. S. ir D. R. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad klastoto dokumento pagrindu bus sudarytas įvaizdis, kad UADBB „L.“ transporto priemonę perims ir naudos UAB „A.“, registruota Kuršių nerijoje, kuriai pagal įstatymą kompensuojami keltų bilietai, persikeliant keltais per Kuršių marias, tuo pagrindu bus išduotas leidimas nemokamai keltis keltais. S. ir D. R. suvokė, siekė ir norėjo, kad gavę leidimą UAB „A.“ vardu, apgaule, naudodami šį leidimą įmonė, registruota Klaipėdos m., ne Kuršių nerijoje, transporto priemonės perkėlimui keltais nemokės nustatyto perkėlimo mokesčio, kuris buvo kompensuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto.
Dėl Neringos savivaldybės administracijos ir AB „Smiltynės perkėla“ veiksmų teisėtumo
Kaltinamųjų S. S. ir B. S. atstovai advokatai Raimondas Kivylius, Kazys Bitaris teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog Neringos savivaldybės administracija bei AB „Smiltynės perkėla“ leidimus nemokamai keltis keltu išduodavo neteisėtai, nes kaltinime nurodytu metu negaliojo jokia tvarka, leidžianti tai daryti.
2018-10-26 Neringos savivaldybės administracija raštu nurodė, kad Neringos savivaldybės administracija laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 iš juridinių asmenų, turinčių Neringoje registruotą buveinę, ir Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, duomenis renka ir teikia AB „Smiltynės perkėla“, vadovaudamasi „Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo“ 9 straipsnio 6 dalies 5 ir 7 punktais, „Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkos“, patvirtintos 2005-11-03 6.1 ir 6.2 papunkčiais bei atsižvelgdama į 2005-11-03 Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių ir AB „Smiltynės perkėla“ pasitarimo protokolą Nr. 34, 2005-01-24 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento raštą Nr. 420-S-20 „Dėl sąvokų išaiškinimo“, 2005-02-07 AB „Smiltynės perkėla“ raštą Nr. 21 (10.17)-57 „Dėl leidimų išdavimo Neringos juridinių asmenų transporto priemonėms“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasikeitus tam tikram reglamentavimui, numatytam poįstatyminiuose aktuose, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas nebuvo pakeistas, todėl privalu juo vadovautis ir laikytis. Net ir panaikinus ankstesnę tvarką, pagal kuria buvo išduodami leidimai, nereiškia, kad visos įmonės įgauna teisę nemokamai (už valstybės lėšas) keltis keltu. Ši aplinkybė taip pat nešalina kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės, įvykdžius nusikalstamas veikas, kurios jiems buvo inkriminuotos.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi, bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016).
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog B. S. susitarusi su S. S., o kitu atveju su D. R., turint tikslą UAB „P.“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, UADBB „L.“ priklausančiai ir D. R. naudojamai transporto priemonei neteisėtai gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, jie sudarys fiktyvias transporto priemonių nuomos sutartis, kurias B. S. pateiks Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai keltis keltais į (iš) Kuršių neriją išdavimo minėtų įmonių transporto priemonėms, po ko, pasinaudojant neteisėtai įgytais leidimais UAB „P.“ naudai išvengs didelės vertės turtinės prievolės, D. R. naudai išvengs turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją. Pasirašę automobilių nuomos sutartis dėl tariamų UAB „P.“ priklausančių ir naudojamų transporto priemonių, UADBB „L.“ priklausančios ir D. R. naudojamos transporto priemonės nuomos, nors faktiškai UAB „A.“ transporto priemonių neperėmė. B. S. kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai persikelti AB „Smiltynės perkėla“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją UAB „A.“ vardu. Po ko UAB „P.“ priklausančioms ir naudojamoms transporto priemonėms, UADBB „L.“ priklausančiai ir D. R. naudojamai transporto priemonei buvo išduoti leidimai nemokamai persikelti AB „Smiltynės perkėla“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.
Taigi šios aplinkybės rodo, jog B. S. ir S. S., o taip pat B. S. ir D. R. bendrais neteisėtais veiksmais, pasirašydami automobilių nuomos sutartis, suvokė, kad kiekvienas iš jų nusikalstamą veiką daro ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Pažymėtina ir tai, kad, konstatuojant veikimą bendrininkų grupe, nebūtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, svarbu nustatyti tai, kad jie visi suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo, tai, kaip minėta, ir nustatyta šioje byloje.
Išanalizavus ir įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamųjų S. S., B. S., o taip pat B. S., D. R. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta visiškai. Kaltinamųjų S. S., B. S. veiksmai kiekvienam atskirai kvalifikuojami pagal 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, kaip idealioji šių nusikaltimų sutaptis. Kaltinamųjų B. S., D. R. veiksmai kiekvienam atskirai kvalifikuojami pagal 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji šių nusikaltimų sutaptis. Veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 str. 2 dalį kvalifikuojamos pagal kilusius padarinius, t. y. kaltinamieji apgaulės būdu vienu atveju išvengė didelės vertės turtinės prievolės, kuri viršijo 250 MGL, kitu atveju išvengė turtinės prievolės, kuri neviršijo 250 MGL.
BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o 2 dalyje reglamentuoti subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniai požymiai – tai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-304-976/2016).
Sprendžiant klausimą, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę. Sprendžiant klausimą, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens – bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 str. 2 d.) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens – ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-95/2012) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2009-06-08 nutarimas) pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės.
Už fiziniam asmeniui inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, taip pat atsako ir juridinis asmuo (BK 182 str. 5 d., 300 str. 4 d.). Baudžiamojoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad S. S. ėjo UAB „P.“ vadovo, direktoriaus pareigas (1 t., b. l. 44-54, 6 t., b. l. 91), t. y., S. S. ėjo vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje ir turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Be to, atkreiptina, kad S. S. nusikalstamas veikas darė būdamas ne tik UAB „P.“ direktoriumi, bet ir šio juridinio asmens akcininku (7 t., b. l. 131-132).
Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesams. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-620-677/2015). Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti, ir pan.) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, suteikė įmonei kokių nors pranašumo prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.).
Remiantis baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta, jog automobilių nuomos sutartys buvo sudaromos atitinkamai juridinio asmens UAB „P.“, atstovaujamos S. S., vardu ir juridinio asmens UAB „A.“, atstovaujamos B. S., vardu (1 t., b. l. 112-113, 85-86, b. l. 121).
Byloje nustatyta, jog kuomet buvo išduoti UAB „A.“ vardu leidimai UAB „P.“ transporto priemonėms be mokesčio keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, automobilių nuomos sutartys, sudarytos tarp UAB „A.“ ir UAB „P.“, buvo neįvykdytos, sutartyse nurodytos transporto priemonės nebuvo faktiškai perduotos UAB „A.“ ir UAB „P.“ transporto priemones naudojo savo bendrovės veikloje, teikiant paslaugas klientams ir apskaitė įvairias patirtas sąnaudas. UAB „P.“, turėdama UAB „A.“ vardu išduotus leidimus be mokesčio keltis keltais, įgavo pranašumą prieš įmones konkurentes, kurios rinkoje teikė analogiškas paslaugas, bet neturėjo leidimų nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais.
Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, jog UAB „P.“ direktorius S. S. nusikalstamas veikas padarė savo vadovaujančios įmonės naudai, todėl fizinį asmenį S. S. pripažinus kaltu nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu bei atsižvelgiant į tai, jog S. S. nusikalstamas veikas (sukčiavimą ir dokumentų klastojimą) padarė būdamas įmonių vadovu bei veikdamas įmonės vardu ir interesais – siekdamas juridiniam asmeniui didesnio pelno, UAB „P.“ taip pat, pripažintina kalta dėl nusikaltimų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo.
Kaltinamojo S. S. ir UAB „P.“ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie savo noru su civiline ieškove sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo ir atlygino dalį sutartyje numatytos žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus įvykdė veikdamas bendrininkų grupe.
Kaltinamosios B. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus įvykdė veikdama bendrininkų grupe.
Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus bei savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus įvykdė veikdamas bendrininkų grupe.
Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, asmenų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 43 straipsnio 1 dalis nustato, jog juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos šios bausmės: 1) bauda, 2) juridinio asmens veiklos apribojimas, 3) juridinio asmens likvidavimas.
Kaltinamasis S. S. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), kita, numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje, - apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Jo teistumas išnykęs. S. S. vedęs, dirba, iš dalies atlygino padarytą žalą.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti šiam kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, paskyrus bausmes - laisvės atėmimus, kurių dydžiai mažesni nei sankcijose nustatyti bausmės vidurkiai.
BK 75 straipsnio 1 dalyje (taikytina 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai S. S. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, S. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, galinčias turėti teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui.
Kaltinamosios B. S. padarytos nusikalstamos veikos (dėl UAB „P.“ ir „A.“ atvejo) yra tyčinio pobūdžio veikos, iš kurių viena, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), kita, numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje, - apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamosios B. S. padarytos nusikalstamos veikos (dėl UAB „L.“ ir „A.“ atvejo), iš kurių viena numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, kita numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinio pobūdžio veikos, kurios abi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamoji B. S. anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų jos atžvilgiu nėra, dirbanti.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti šiai kaltinamajai už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, paskyrus bausmes - laisvės atėmimus, kurių dydžiai mažesni nei sankcijose nustatyti bausmės vidurkiai, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus bausmes - baudas, kurių dydis žymiai mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis (taikytina BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2011-04-21 įstatymas Nr. XI-1350).
BK 75 straipsnio 1 dalyje (taikytina 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai B. S. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, B. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, galinčias turėti teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui.
UAB „P.“ nusikalto pirmą kartą, padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, nenustatyta, kad šis juridinis asmuo būtų įsteigtas ar naudojamas nusikalstamai veiklai nuslėpti, todėl jam skirtina švelniausia BK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta bausmės rūšis – bauda. Parenkant baudos dydį, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad dalis padarytos žalos yra atlyginta. Taip pat atsižvelgiama į bendrovės veiklos mastą bei juridiniams asmenims numatytų baudų griežtumą, skirtina mažesnė už BK 47 straipsnio 4 dalyje (taikytina BK 47 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2011-04-21 įstatymas Nr. XI-1350) nustatytą juridiniam asmeniui taikomą baudos vidurkį.
D. R. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus, gailisi tai padaręs, pilnai atlygino padarytą žalą, susitaikė su civiliniu ieškovu, todėl prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti šalims susitaikius. Automobilių kelių direkcijos rašte nurodyta, kad D. R. nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padaryta 419,90 Eur žala (1 t., b. l. 16), kurią 2019-02-01 D. R. atlygino (6 t., b. l. 87). 2019-02-02 rašte „Susitaikymas - susitarimas“ nurodyta, kad D. R. atlygino automobilių kelių direkcijai žalą. Prašoma baudžiamąją bylą nutraukti, vadovaujantis BK 38 straipsniu (9 t., b. l. 171). D. R. anksčiau neteistas, dirba, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu taikytinas LR BK 38 str., D. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 63 608,60 Eur. (5 t., b. l. 142-143). 2019-02-04 nutarimu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pripažinta civiliniu ieškovu 51.258,60 Eur sumai. (5 t.,b.l.160-161)
Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotas atstovas prašė civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį palikti nenagrinėtą, o tarp UAB „P.“ ir civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sudarytą 2018-08-31 Susitarimą dėl žalos atlyginimo ir tolimesnio įmokų mokėjimo, padengiant 63619,65 sumą (9 t., b. l. 143-144) patvirtinti. Nusatyta, kad UAB „P.“ nuo 2018-10-12 iki 2019-08-19 pervedė Automobilių kelių direkcijai 31950 Eur dalį sumos (9 t., b. l. 142);
Nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad žalos atlyginimo klausimą dalis kaltinamųjų ir civilinis ieškovas išsprendė taikiai, todėl susitarimas dėl žalos atlyginimo patvirtinamas užkertant ateityje kelią teisminiam ginčui tarp jų.
Išaiškina jog teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Ši teismo patvirtinta sutartis nekliudo ieškovui reikšti reikalavimus atsakovams su kuriais nebuvo sudarytas taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus ir nuteisti jį:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti
B. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimus ir nuteisti ją:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – bauda 40 MGL(1 506,40 Eur);
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias subendrintas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir B. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant B. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
B. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.
UAB „P.“ pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 250 MGL (9 415 Eur) baudą.
- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 200 MGL (7 532 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir UAB „P.“ paskirti galutinę bausmę - 250 MGL (9 415 Eur) baudą.
Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
D. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 38 str., šalims susitaikius. Baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti tarp civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir UAB „P.“ 2018-08-31 sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto nuomos sutartis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.