Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-2997-861/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-30
Bylos Nr.: 2S-2997-861/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16283-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Donata Kravčenkienė
Pareiškėjas: R. J. D., A. D., A. N.
Suinteresuotas asmuo: valstybės įmonė Registrų centras, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Kategorijos

3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-2997-861/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16283-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (pareiškėjų) R. J. D., A. D., A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. D., A. D., A. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021 pagal pareiškėjos 22-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgyjamosios senaties būdu nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė Registrų centras, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai R. J. D., A. D., A. N. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021, kuriuo prašo: 1) atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021; 2) panaikinti priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. Nr. 2YT-2256-1126/2021 ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos 22-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgyjamosios senaties būdu nustatymo; 3) tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleistas, prašo teismo laikyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

2. Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams.

3. Nurodo, kad pareiškėjai yra pretendentai ir/ar įpėdiniai į buvusio savininko K. K. valdytą žemę iki 1940 m. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą buvo nustatyta, kad į buvusio savininko K. K. valdytos žemės ribas patenka laisvas (neužstatytas) žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), bendras plotas apie 27 140 kv. m., bei nustatyta, kad šio sklypo dalis yra buvusio žemės savininko K. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose. Kauno miesto savivaldybė, atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – NŽT) 2021 m. vasario 24 d. raštą Nr. 8SD-879-(14.8.7.)2, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius, pateikė užsakymą rengti preliminariai laisvo (neužstatyto) žemės sklypo teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, iki 1940 m. buvusio savininko K. K. turėtos žemės ribose. Žemės sklypo (dalis B) prie (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A-3832. Užtrukus nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo natūra procesui, pareiškėjams pradėjus aiškintis, kodėl nėra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, paaiškėjo, jog Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021, nustatė, kad 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija įgijo nuosavybės teisę ir valdo sargo namelį 1H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aikštelę b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – aikštelė), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Šie statiniai stovi ant valstybinės žemės, o statinys – aikštelė patenka į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4607 ha, ribas, kuris yra pažymėtas, kaip laisva (neužstatyta) žemė, ir kuri patenka į buvusio savininko K. K. valdytos iki 1940 m. žemės ribas, kuri natūra turi būti grąžinta pareiškėjams.

4. Pareiškėjai, remdamiesi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu, NŽT nenurodė, kad 690,59 kv. m. aikštelė (t. y. kiti inžineriniai statiniai) patenka į grąžintinos buvusio savininko K. K. valdytos iki 1940 m. žemės ribas ir į kurią vyksta nuosavybės teisių atkūrimas, o taip pat aplinkybės, kad būtent šioje vietoje natūra žemė turi būti grąžinta pareiškėjams. Ši aplinkybė buvo žinoma visos civilinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau apie ją 22-ajai metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai galimai nebuvo žinoma, nes ji nėra asmuo, dalyvaujantis K. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Mano, kad 22-ajai metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai ši aplinkybė tapo žinoma tik 2022 m. birželio mėn., kai NŽT pateikė pranešimą ir sprendimą apie tai, kad 2022 m. birželio 20 d. 10.45 val. atliks žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį valstybinės žemės naudojimo patikrinimą. Aplinkybė, kad valstybinė žemė, kurioje šiai dienai įregistruota aikštelė teismo sprendimu, patenka į buvusio savininko valdytos žemės ribas bei tai, kad būtent į šią žemę turi būti atkurtos nuosavybės teisės natūra pareiškėjams ir būtent toje vietoje buvo formuojamas žemės sklypas, laikytinos esminėmis aplinkybėmis išnagrinėtoje byloje, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs pagrindas priimti visai kitokį sprendimą. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirta ir aiškintasi, ar realiai 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija vykdo veiklą. Valstybės įmonės Registrų centro viešai skelbiamais duomenimis, 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija nėra įregistravusi bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolų, neteikia viešam registrui jokių duomenų, pirmininkas šias pareigas eina jau 23 metus, tačiau nėra pateiktas bendrijos narių sąrašas. Pareiškime nurodyta, jog Garažų statybos kooperatyvas Nr. 22 buvo reorganizuotas į 22-ąją metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją. Vadinasi, archyviniuose dokumentuose turėtų būti vartojami pavadinimai Garažų statybos kooperatyvas Nr. 22 arba 22-ąją metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.

5. Pareiškėjai, remdamiesi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nurodo, kad pareiškėjams turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės natūra, suformuojant 0,4607 ha žemės sklypą pagal 2021 m. balandžio 19 d. valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą žemės sklypo planą prie (duomenys neskelbtini). Teigia, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021, nustatė, jog 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija įgijo nuosavybės teisę ir valdo sargo namelį 1H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aikštelę b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį. Šie statiniai stovi ant valstybinės žemės, kuri pažymėta, kaip laisva (neužstatyta) žemė, kuri patenka į buvusio savininko K. K. valdytos iki 1940 m. žemės ribas ir, kuri natūra turėjo būti grąžinta pareiškėjams. Šiuo metu nėra suformuotas žemės sklypas šių įregistruotų statinių eksploatavimui, nes įregistruota 690,59 kv. m aikštelė (kiti inžineriniai statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nelaikytinas pagrindu atsisakyti atkurti nuosavybės teises ir grąžinti žemės sklypą pretendentams ir/ar įpėdiniams natūra. Teismui priėmus 2021 birželio 11 d. sprendimą, susidarė teisinės prielaidos 22-ajai metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai įgyti lengvatinėmis sąlygomis valstybinį žemės sklypą jai priklausantiems statiniams eksploatuoti, kas panaikintų galimybę natūra pareiškėjams, kaip buvusio savininko K. K. pretendentams ir /ar įpėdiniams, atkurti nuosavybės teises į šią žemę.

6. Nurodo, kad pareiškėjai apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje ir apie pačią civilinę bylą sužinojo tik tuomet, kai valstybės įmonė Registrų centras pateikė 2022 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą. Užtrukus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, buvo pradėta domėtis, kodėl yra sustojęs nuosavybės teisių atkūrimas, tuomet žodžiu pareiškėjų atstovė buvo informuota, jog kilo kliūčių registruojant kadastrinius matavimus valstybės įmonėje Registrų centre. Kadangi pareiškėjams nebuvo pateikti jokie duomenys, jų atstovė 2022 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą dėl duomenų pateikimo. Valstybės įmonė Registrų centras 2022 m. balandžio 15 d. pateikė prašomus pateikti duomenis, tarp kurių buvo pateiktas ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021. Tik susipažinus su pateiktu Kauno apylinkės teismo sprendimu, tapo žinoma apie priimtą sprendimą ir, kad teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių. Taigi, apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą buvo sužinota 2021 m. balandžio 15 d., todėl trijų mėnesių terminas yra nepasibaigęs. Teismo sprendimas priimtas 2021 m. birželio 11 d., įsiteisėjo 2021 m. liepos 11 d., todėl nėra praėję 5 metai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad praleistas trijų mėnesių terminas nuo tos dienos, apie kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, prašo terminą atnaujinti dėl svarbių aplinkybių.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo: 1) taikyti senaties terminą prašymui pateikti; 2) patikslintą prašymą atmesti; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjai neturi jokių materialinių teisių ginčo atžvilgiu, jiems sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, pareigos įtraukti juos į procesą nėra ir nebuvo. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir egzistavo nagrinėjant bylą teisme. Kauno apylinkės teismas, iki priėmė teismo sprendimą, neturėjo jokių objektyvių duomenų dėl negalimumo pripažinti nuosavybės teises į ginčo statinius. Pareiškėjų – pretendentų – teisė kyla iš valstybės institucijų priimtų sprendimų ir nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau šioje byloje išnagrinėtas bendrijos pareiškimas ir jos atžvilgiu priimtas teismo sprendimas jokių šių asmenų teisių nepažeidžia. Ginčo statiniai egzistuoja nuo 1975 metų, t. y. jie buvo sukurti iki Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą atkurti nuosavybės teises, tokiu atveju valstybė buvusiems savininkams kompensuoja kitu būdu jų teisėtus lūkesčius. Apie tai pretendentams buvo žinoma prieš daugiau nei dvidešimt metų, nes jiems nuosavybės teisės pradėtos atkurti 2009 metais, ginčo statiniai iki tol jau egzistavo virš trisdešimt metų, jie buvo aktyviai eksploatuojami, patys pretendentai pareiškime pripažįsta aplinkybes, kad jie žinojo, kad toje vietovėje yra metaliniai garažai ir veikia bendrovė.

8. 2021 m. vasario 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašte Nr.70-2-295 nurodyta, kad jau 2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius sprendimu Nr. 70-2-3148 konstatavo, kad tai yra valstybinės žemės plotas, kuris užimtas neregistruotinais metaliniais garažais „laisvos žemės sklypai šioje vietoje atkurti nuosavybės teise ekvivalentine natūra formuojami nebus“. Byloje 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas, 2020 m. lapkričio 16 d. pateiktas NŽT atsiliepimas dėl prašomo nustatyti fakto, tačiau nei viena institucija nepateikė jokių duomenų apie tai, kad dėl valstybinės žemės sklypo ketinama priimti kokius nors sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

9. Pareiškime nurodytas teiginys – „esą paaiškėjo naujos aplinkybės apie tai, jog 690,59 kv. m. aikštelė patenka į grąžintinos buvusio savininko K. K. valdytos iki 1940 m. žemės ribas“ – nepagrįstas ir klaidinantis. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių neginčytinų duomenų, jog būtent žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra iki nacionalizacijos buvusi K. K. žemė. Priešingai, pateikti duomenys patvirtina, jog nuo 1975 metų iki 2022 m. rugsėjo 5 d., t. y. beveik 50 metų (47m.) egzistuoja 22-ji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, kuri 1999 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr.1214 buvo reorganizuota ir kuriai buvo išskirtas valstybinės žemės sklypas, kurio plotas – 8 774 kv. m. 2018 m. gegužės 24 d. Kauno miesto savivaldybės įsakymu Nr. A-1787 ginčo statiniui – sargo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas –(duomenys neskelbtini), nustatytos koordinatės. Tiek valstybės žemės sklypas, tiek ginčo statiniai yra valdomi bendrijos. Jokia institucija jokių pretenzijų ar pranešimų apie ketinamą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybei priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), nėra priėmusi.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo sprendimą dėl proceso atnaujinimo priimti teismo nuožiūra visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus.

11. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo dėl prašymo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

12. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo dėl prašymo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

13. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo dėl prašymo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančius įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

14.1 Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, kad priešingai nei nurodo pareiškėjai, bylos įrodymai patvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu ginčijama teritorija nebuvo laisva (neužstatyta), nes adresu (duomenys neskelbtini), buvo registruoti statiniai, ką patvirtiną ir 2021 m. sausio 28 d. valstybės įmonės Registro centro išrašas (kadastrinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

14.2 Bylos duomenimis, nors šiuo atveju ginčo statiniai kaip atskiri vienetai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2017 m. balandžio 13 d., kaip kad nurodo garažų bendrijos ir NŽT atstovė, tačiau iš byloje esančio 2021 m. sausio 28 d. valstybės įmonės Registro centro išrašo, apie kurį pasisakė ir Kauno miesto savivaldybės atstovė savo baigiamojoje kalboje, matyti, kad 2017 m. kovo 15 d. adresu (duomenys neskelbtini) registruoti statiniai (kadastrinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad 2021 m. birželio 11 d. sprendimu pagrindu įregistruoti statiniai sargo namelis 1H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aikštelė b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat turi tą patį kadastrinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

14.3 Pažymėjo, kad tuo metu kai buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-2256-1126/2021 minėti statiniai jau buvo pastatyti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, o 2021 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo pagrindu tik įregistruota į juos nuosavybės teisė, suteikiant kiekvienam iš jų unikalų numerį.

14.4 Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su suinteresuoto asmens NŽT atstovės paaiškinimais, kad statinys – aikštelė, kuris, pagal pirminius duomenis, įsiterpia į pareiškėjams grąžintiną žemės sklypą, nėra pripažintas išnykusiu, sunaikintas ar nugriautas, juolab kad apie tai nenurodo ir tuo nesiremia ir patys pareiškėjai. Pasak NŽT atstovės, viešajame registre nėra įregistruotas statinio (taip pat ir aikštelės) išnykimo faktas ir/ar statinys, kaip nekilnojamojo turto objektas, išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, atskiros procedūros neinicijuotos ir atitinkami sprendimai nepriimti, todėl šiai dienai, kaip ir bylos nagrinėjimo metu, negalima daryti išvados, kad pareiškėjai turi suinteresuotumo bylos baigtimi, o 2021 m. birželio 11 d. sprendimu buvo nuspręsta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių.

14.5 Teismas sutiko su NŽT atstovės argumentais, jog vadovaujantis nurodytomis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, laikytina, kad žemė, užimta statiniais, nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo buvo ir šiuo metu yra valstybės išperkama žemė ir natūra negali būti grąžinama pretendentams. Kadangi žemė, užimta statiniais, yra valstybės išperkama ir natūra negali būti grąžinama, pretendentų neįtraukimas į civilinę bylą Nr. 2YT-2256-1126/2021 negalėjo pažeisti jų teisių ir teisėtų interesų, o teismo sprendimas šioje byloje negalėjo sukelti jų atžvilgiu jokių įstatymo nustatytų padarinių. Bet kokiu atveju, ar būtų buvęs nustatytas nuosavybės teisės įgijimo į statinius pagal įgyjamąją senatį faktas ar ne, šie statiniai civilinės bylos nagrinėjimo metu pastatyti ir buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuris užstatytas statiniais, negali būti atkuriamos.

14.6 Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai ir nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą ir jiems nebuvo pranešta apie nuosavybės teisių įgyjamosios senaties būdu nustatymo bylos iškėlimą, tačiau bylos aplinkybių visuma nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad priimtu sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

14.7 Pareiškėjai savo poziciją dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios, pasak jų, bendrijai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, grindžia taip pat tuo, jog bylos nagrinėjimo metu NŽT ir Kauno miesto savivaldybės administracija nenurodė, kad vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra ir pareiškėjai yra pretendentai ir/ar įpėdiniai į buvusio savininko K. K. valdytą žemę iki 1940 m. ir vykdant nuosavybės teisių atkūrimą buvo nustatyta, kad į buvusio savininko K. K. valdytos žemės ribas patenka laisvas (neužstatytas) žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), bendras plotas apie 27 140 kv. m. Pasak pareiškėjų, NŽT teismui nenurodė, kad 690,59 kv. m aikštelė (t. y. kiti inžineriniai statiniai) patenka į pareiškėjams grąžintinos, buvusio savininko K. K. valdytos iki 1940 m., žemės ribas, ir į kurią vyksta nuosavybės teisių atkūrimas, t. y. būtent šioje vietoje natūra žemė turi būti grąžinta pareiškėjams. Pasak pareiškėjų, šios aplinkybės, jeigu būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs pagrindas priimti visai kitokį sprendimą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirta ir aiškintasi, ar realiai 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, juridinio asmens kodas 135365255, vykdo veiklą, valdo sargo namelį ir aikštelę nepertraukiamai, atvirai daugiau nei dešimt metų.

14.8 Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nepaaiškėjo naujos aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

14.9 Pažymėjo, jog priešingai nei nurodo pareiškėjai, teismas nagrinėdamas bylą tyrė ir vertino pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl sargelio namelio ir aikštelės pastatymo ir valdymo teisėtumo. Sprendime nuosekliai ir aiškiai išdėstytas byloje esančių įrodymų įvertinimas, padarytos išvados argumentuotos ir pagrįstos. Ta aplinkybė, kad nei vienas iš suinteresuotų asmenų – valstybės institucijų – neginčijo priimto sprendimo pagrįstumo, rodo, kad priimtas sprendimas juos tenkino.

14.10 Nustatyta ir tai, kad su prašymu atnaujinti procesą pareiškėjų pridėtas 2021 m. vasario 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr.70-2-295 patvirtina, jog jau 2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius sprendimu Nr. 70-2-3148 konstatavo, kad tai yra valstybinės žemė plotas, kuris užimtas neregistruotinais metaliniais garažais, laisvos žemės sklypai šioje vietoje atkurti nuosavybės teise ekvivalentine natūra formuojami nebus.

14.11 Teismas pažymėjo, kad nauji žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai šiuo metu nėra atlikti. Ginčo statiniai yra adresu (duomenys neskelbtini), o formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams yra (duomenys neskelbtini), t. y. statiniai yra kitame žemės sklype, nei atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams.

14.12 Teismas sutiko su NŽT atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad neatlikus naujų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, negalima nustatyti, ar į šį žemės sklypą galimai patektų aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), ar galimai sumažėtų žemės sklypo plotas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams. Todėl, neatlikus naujų žemės sklypo kadastrinių matavimų, negalima spręsti ar tai iš vis susiję su pretendentų teisėmis ir teisėtais interesais.

14.13 Konstatavo, kad pareiškėjai savo prašyme atnaujinti procesą nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, galinčių būti pagrindu atnaujinti procesą, o su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė įrodymus arba jau turėtus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, arba galėtus gauti iš atitinkamų institucijų.

14.14 Teismas kritiškai įvertino pareiškėjų poziciją, kad jie apie savo galimai pažeistas teises sužinojo tik 2022 m. balandžio 15 d., kai iš valstybės įmonės Registro centro gavo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą, todėl terminas pateikti šį prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.

14.15 Pažymėjo, kad trijų mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teismo nuomone, skaičiuotinas nuo 2022 m. vasario 21 d., kai pareiškėjų atstovė patikrino nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo statinių, esančių (duomenys neskelbtini)) duomenis. Šią aplinkybę, nepaisant to, kad pareiškėjų atstovė iš pradžių bandė neigti ir aiškinti, kad nekilnojamąjį turtą registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis galimai tikrino jos padėjėja, tikrinimo aplinkybės jai nežinomos, atstovė pripažino ir prašė laikyti, kad jei terminas ir buvo praleistas, tai dėl objektyvių priežasčių – laukė, kol gaus teismo sprendimą.

14.16 Teismas vertino, kad pareiškėjų atstovė, būdama kvalifikuota teisininkė, advokatė, matydama nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą, iš karto privalėjo suvokti (žinoti), jog ne tik registruotos nuosavybės teisės į sargo namelį ir aikštelę, galimai pažeidžia pareiškėjų interesus, kiek tai susiję su į bylos nagrinėjimą neįtrauktais asmenimis (kurie, teismo nuomone, net neturėjo būti įtraukti į bylą), tiek ir su teisės normų taikymo klaidomis (kurių, teismo nuomone, teismo sprendime net nepadaryta).

14.17 Pareiškėjai byloje taip pat nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog jie terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo praleido dėl svarbių priežasčių ir egzistuoja pagrindas šį terminą atnaujinti. Pareiškėjai į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi po vienerių metų, trijų mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleido dviem mėnesiais, toks ilgas termino praleidimas negali būti laikomas pagrįstu.

Šalies argumentai

14.18 Pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, be to, nustačius, kad yra praleistas trijų mėnesių terminas tokiam prašymui pateikti, teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas neatnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021.

III. Atskirojo skundo argumentai

15. Atskiruoju skundu pareiškėjai R. J. D., A. D., A. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų prašymą tenkinti ir atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr-2YT-2256-1126/2021. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1 Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pagrindinį ginčo klausimą šioje byloje (dėl proceso atnaujinimo), formaliai iš esmės išnagrinėjo pagrindinį ginčą dėl priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021.

15.2 Pareiškėjai ir kiti proceso dalyviai buvo įpareigoti būtent pačio teismo teikti detalius įrodymus bei paaiškinimus, kokie veiksmai bus atliekami atnaujinus bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju teismas iš esmės išnagrinėjęs šalių veiksmus bei dokumentus, kurie turėjo būti teikiami atnaujinus bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr-2YT-2256-1126/2021, sudarė nepagrįstą nuomonę sprendimui, kuris galimai būtų priimtas atnaujinus nagrinėjimo procesą.

15.3 Vertina, jog teismas šališkai įvertino visas bylos aplinkybes, kadangi priimdamas skundžiamą natartį rėmesi tik NŽT paaiškinimais ir nenurodė kitų šalių esminių argumentų, prieštaraujančių teismo nutarčiai ir NŽT motyvams.

15.4 Pažymi, jog civilinės bylos Nr. 2YT-2256-1126/2021 nagrinėjimo metu, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nenurodė, kad 690,59 kv. m aikštelė (t. y. kiti inžineriniai statiniai), patenka į grąžintinos, buvusio savininko K. K. valdytos, iki 1940 m. žemės ribas, ir į kurią vyksta nuosavybės teisių atkūrimas, o taip pat aplinkybės, kad būtent šioje vietoje natūra žemė turi būti grąžinta pareiškėjams. Akcentuotina, kad ši aplinkybė buvo žinoma visos civilinės bylos Nr. 2YT-2256-1126/2021 nagrinėjimo metu, tačiau apie ją 22-ajai metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai nebuvo žinoma, kadangi ji nebuvo asmuo, dalyvaujantis K. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Manytina, kad 22-ajai metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai ši aplinkybė tapo žinoma tik 2022 m. birželio mėn., kai Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2022 m. birželio 20 d., 10:45 val. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį valstybinės žemės naudojimo patikrinimą. Aplinkybė, kad valstybinė žemė, kurioje šiai dienai įregistruota aikštelė teismo sprendimu, patenka į buvusio savininko valdytos žemės ribas bei tai, kad būtent į šią žemę turi būti atkurtos nuosavybės teisės natūra pareiškėjams ir būtent toje vietoje buvo formuojamas žemės sklypas, laikytinos esminėmis aplinkybėmis išnagrinėtoje byloje, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs pagrindas priimti visai kitokį sprendimą.

15.5 Institucijoms buvo žinoma, kad formuojamas sklypas yra užimtas neregistruotais metaliniais garažais, tačiau jų nelaikė kliūtimi formuoti žemės sklypą ir atkurti nuosavybės teises pareiškėjams, kadangi Nekilnojamojo turto registre apie kitų statinių įregistravimą duomenų ir įrašų nebuvo, apie kitas daiktines teises, nuosavybę ir juridinius faktus įrašų taip pat nebuvo.

15.6 Nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo gautas 2006 m. liepos 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius raštas Nr. 40-2-1108, kuriame konstatuota, kad žemės sklypas buvęs iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) kaime, buvusioje kaimynystėje, J. M. žemėje, užstatytas metaliniais garažais, kurie laikytini laikinais statiniais, žemės nuomos terminas pasibaigęs, duomenų apie bendrijas, kurioms priklauso garažai neturi, garažai eksploatuojami, savininkai atsisako juos nukelti. Rašte konstatuota, kad žemė de jure laisva.

15.7 Akcentuoja, kad šios išdėstytos aplinkybės nebuvo tirtos civilinės bylos Nr. 2YT-2256-1126/2021 nagrinėjimo metu, nors tiek Kauno miesto savivaldybė, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, buvo įtraukti į civilinę bylą bei jiems buvo žinoma apie jų pačių priimtus sprendimus ir raštus, tačiau jų nenurodė teismui.

15.8 Nurodo, kad aplinkybė, jog natūra grąžintoje žemėje yra aikštelė, nesudaro pagrindo į šią žemę neatkurti nuosavybės teisių pretendentams. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota net 690,59 kv. m aikštelė (kiti inžineriniai statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad šiuo metu faktiškai aikštelės, kaip statinio, nėra.

15.9 Sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021 buvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjų nuosavybės teisės į ginčo objektą. Taigi visos aplinkybės byloje įrodo, jog pareiškėjų išdėstytos aplinkybės ir faktai atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktui.

15.10 Nurodo, kad teismui civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021 priėmus 2021 m. birželio 11 d. sprendimą, kuriuo buvo įregistruotos nuosavybės teisės į aikštelę, kuri yra formuojamo žemės sklypo vietoje ir kitoje vietoje sargo namelis, buvo prarastos galimybės atgauti valstybės 1940 m. nacionalizacijos metu nusavintą žemę. Akcentuotina, kad plane nebuvo pažymėti jokie statiniai, tuo metu statiniai nebuvo įregistruoti ir VĮ Registrų centre, o taip pat nebuvo išviešinta VĮ Registrų centre, kad būtent dėl formuojamo žemės sklypo vietoje esančių objektų vyksta kokia nors civilinė byla. Tokių duomenų nepateikė ir NŽT Kauno miesto skyrius, todėl nesuprantama, kaip atliekant kadastrinius matavimus, pareiškėjai turėjo žinoti apie civilinę bylą Nr. 2YT-2256-1126/2021.

15.11 Kauno miesto savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog šiuo atveju ginčui išspręsti nepakanka patikslinti kadastrinių matavimų. Taigi šis teiginys aiškiai pasako, kad tam, kad ginčas būtų išspręstas reikalinga atnaujinti bylos nagrinėjimą, kadangi kitu atveju ir kitokiu būdu nebus galimybės išspręsti kilusio ginčo.

15.12 Pažymi, kad pareiškėjai apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje ir apie pačią civilinę bylą sužinojo tik tuomet, kai VĮ Registrų centras pateikė 2022 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą. Pareiškėjams apie iškeltą civilinę bylą Nr. 2YT-2256-1126/2021 nebuvo žinoma, o taip pat priimtas teismo sprendimas jokia forma nebuvo jiems įteiktas. Šis teismo sprendimas taip pat nebuvo pateiktas į K. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, būdama suinteresuotu asmeniui, pareiškėjų apie šias aplinkybes neinformavo.

Atsiliepimas

16. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjų R. J. D., A. D., A. N. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1 Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrino, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti.

16.2 Pažymi, jog bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu.

Atsiliepimas

16.3 Atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.). Po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą turi būti nagrinėjamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiosiomis teisėmis.

16.4 Pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti ir pagrįstai aiškinosi ar pareiškėjų nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimto 2021 m. birželio 11 d. teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, ar dėl pareiškėjų neįtraukimo į bylą buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, ar jų nurodytos, kaip neva naujai paaiškėjusios, aplinkybės turi esminę reikšmę bylai. Teismas pagrįstai įpareigojo proceso dalyvius teikti detalius įrodymus bei paaiškinimus, susijusius su proceso atnaujinimo pagrindais.

16.5 Statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2017 m. kovo 15 d., t. y., tuo metu kai buvo nagrinėjama byla statiniai jau buvo pastatyti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, o nuosavybės teisė į juos įregistruota 2021 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo byloje pagrindu. Todėl, vadovaujantis nurodytomis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, laikytina, kad žemė, užimta statiniais, nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo buvo ir šiuo metu yra valstybės išperkama žemė ir natūra negali būti grąžinama pretendentams.

16.6 Nurodo, kad žemė, užimta statiniais, yra valstybės išperkama ir natūra negali būti grąžinama, pretendentų neįtraukimas į bylą negalėjo pažeisti jų teisių ir teisėtų interesų, o teismo sprendimas šioje byloje negalėjo sukelti jų atžvilgiu jokių įstatymo nustatytų padarinių. Bet kokiu atveju, ar būtų buvęs nustatytas nuosavybės teisės įgijimo į statinius pagal įgyjamąją senatį faktas ar ne, šie statiniai bylos nagrinėjimo metu buvo šioje žemėje ir buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nuosavybės teisės į juos negalėjo būti atkurtos.

16.7 Byloje buvo sprendžiama ne dėl nuosavybės teisių įgijimo į metalinius garažus, o į statinius ir tai neįrodo, kad 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Statinių nevaldė nepertraukiamai, atvirai daugiau nei dešimt metų ir nevykdė šioje teritorijoje savo veiklos, netgi minėtame rašte nurodyta, kad garažai yra eksploatuojami, reiškia, veikla yra vykdoma.

Atsiliepimas

16.8 Šiuo atveju statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2017 m. kovo 15 d. adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl tuo metu kai buvo nagrinėjama byla statiniai jau buvo pastatyti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo pagrindu tik įregistruota į juos nuosavybės teisė. Statiniai, tame tarpe ir aikštelė, kuri, pagal pirminius duomenis, įsiterpia į pareiškėjams grąžintiną žemės sklypą, nėra pripažinti išnykusiais, sunaikintais ar nugriautais, viešajame registre nėra įregistruotas statinių išnykimo faktas ir/ar statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektas, išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, atskiros procedūros neinicijuotos ir atitinkami sprendimai nepriimti, o žemė, užimta statiniais, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu yra valstybės išperkama ir natūra negali būti grąžinama.

16.9 Kadangi nuosavybės teisės į mieste statiniais užimtą žemę negali būti atkurtos natūra, todėl ta aplinkybė, kad valstybinė žemė, kurioje šiai dienai yra įregistruota 690, 59 kv. m aikštelė galimai dalinai patenka į buvusio savininko K. K. valdytos iki 1940 m., žemės ribas, negali turėti esminės reikšmės bylai ir teismas šiuo pagrindu negalėjo priimti kitokio sprendimo.

17. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų R. J. D., A. D., A. N. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1 Nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą ar yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021, privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjų nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021 priimtas 2021 m. birželio 11 d. teismo sprendimas pažeidė pareiškėjų teises (jų neįtraukus), buvo neteisėtas ar nepagrįstas, ar jų nurodytos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės galėjo turėti įtakos priimtam teismo sprendimui ar esminę reikšmę bylai. Teismo sprendimas surinkti išsamią ir visapusišką medžiagą prieš priimant skundžiamą nutartį buvo pagrįstas ir savaime tai nereiškia, kad teismas privalėjo atnaujinti procesą ir surinktą medžiagą nagrinėti tik tuomet.

17.2 Byloje nebuvo ginčo dėl nuosavybės teisių į metalinius garažus įgijimo, o tik į ginčo statinius, t. y., sargo namelį ir aikštelę ir tai neįrodo, kad 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija statinių nevaldė nepertraukiamai, atvirai daugiau nei dešimt metų ar nevykdė šioje teritorijoje savo veiklos.

17.3 Pažymi, kad aikštelė nebuvo įregistruota ar kitaip išviešinta Nekilnojamojo turto registre nei 2017 m. balandžio 13 d., nei 2021 m. sausio 28 d., kai buvo nagrinėjama teritorija nuosavybės teisių atkūrimui, nei tuo metu kai buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-2256- 1126/2021 ir nuosavybės teisė į aikštelę įregistruota tik 2021 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo pagrindu.

17.4 Atkreipia dėmesį, kad žemės sklypai nei adresu (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini, nėra suformuoti. Vertina, kad teismas padarė tinkamą išvadą, jog žemės sklypai teritorijoje nėra suformuoti, tačiau netiksliai įvardijo aplinkybes, kad „ginčo statiniai yra adresu (duomenys neskelbtini), o formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams yra (duomenys neskelbtini), t. y. statiniai yra kitame žemės sklype, nei atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams.“

17.5 Teismas, vertindamas, ar buvo praleistas terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo, vertino visas svarbias aplinkybes, ir įvertinęs tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina pareiškėjų atstovės ankstesnį sužinojimą apie 2021 m. birželio 21 d. teismo sprendimą, pagristai sprendė, jog 3 mėnesių apskundimo terminą pareiškėjai buvo praleidę, bei nepateikė jokių naujų įrodymų, kad tai įvyko dėl svarbių priežasčių ir egzistuoja pagrindas šį terminą atnaujinti.

18. Pareiškėja 22-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepime į pareiškėjų R. J. D., A. D., A. N. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1 Nurodo, kad pareiškėjai, teikdami prašymą atnaujinti procesą, neturėjo visų dokumentų, kurių pagrindu įrodinėjo savo teisių pažeidimą. Pareiškėjai su pareiškimu teikė prašymą išreikalauti nuosavybės teisių atkūrimo bylą (apie 5000 lapų sudėties), nes negalėjo pagrįsti pareiškimo pagrįstumo. Tuo būdu, teisminio išnagrinėjimo procesas užtruko dėl pačių pareiškėjų prašymo įgyvendinimo: prašoma išreikalauti nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo kito administracinio teismo žinioje. Pažymi, kad pareiškėjų iniciatyva prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas antrą kartą, o tai ir susiję su ilgu procesu. Atkreipė dėmesį, jog jau teikiant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai negalėjo tinkamai pagrįsti, jog jie pretenduoja į tą sklypą, kuriame nuo 1975 metų pastatyti ir nuo 2017 metų įregistruoti statiniai.

18.2 Nesutinka, jog teismas išnagrinėjęs pareiškimą buvo šališkas, teismas bylos nagrinėjimo metu sudarė visoms šalims procesines galimybes pateikti paaiškinimus, teikti argumentus ir priimdamas procesinį sprendimą juos ir įvertino pagal vidinį teismo įsitikinimą.

Atsiliepimas

18.3 VĮ Registrų centras 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 8GD-268, atsisakė įregistruoti pretendentams ketinamą atkurti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas yra galiojantis, nenuginčytas, jis patvirtina, kad ne šios bylos teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisėtumo pagrindus, bet vėlesni institucijų priimti sprendimai, kuriuos turėjo teisę ginčyti pretendentai.

18.4 VĮ Registrų centras šiuo sprendimu patvirtina, kad neteisėtas yra 2021 m. gruodžio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr.8SK-1527- (14.8.100 E), neteisėtai atliktas žemės sklypo ženklinimas kadastro žemėlapyje, nevertinant viešai įregistruotų statinių, neteisėtas neveikimas neįrašius žemės sklypo kadastro duomenų apie žemės sklype esančius statinius, bei jų nepažymint.

18.5 Pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl registruotų statinių buvo žinomos ir egzistavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ginčo statiniai sargo namelis ir aikštelė viešame registre įregistruoti 2017 m. balandžio 13 d. Tuo būdu, statinių egzistavimas buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre ir tik turto savininkas įregistruotas teismo sprendimu.

18.6 Pareiškėjai nenurodė jokių CPK 366 straipsnyje nustatytų teisinių pagrindų procesui atnaujinti, dėl ko teismas turėtų nagrinėti iš naujo nuosavybės teisių įgijimo teisėtumo pagrindus. Teismui priimant sprendimą, bendrija pateikė visus valdymo faktą patvirtinančius duomenis, o ginčo statiniai buvo įregistruoti viešame registre, todėl prieinami ir pareiškėjams.

18.7 Apeliantai nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl priimto teismo sprendimo neteisėtumo, visi motyvai atskirajame skunde grindžiami tik prielaidomis ir netinkamu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir motyvuoti išnagrinėjo byloje pareiškėjų pareiškimą ir todėl naikinti teismo procesinio sprendimo nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

20. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl proceso atnaujinimo

21. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

22. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-571-467/2022).

23. Teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

24. Taigi atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį teismui yra itin svarbu kiekvienu konkrečiu atveju tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.

Dėl pareiškėjų nurodomų aplinkybių kvalifikavimo kaip naujai paaiškėjusių

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

27. Pareiškėjai nurodo, kad pareiškėjams pradėjus aiškintis, kodėl nėra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, paaiškėjo, jog Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021 nustatė, kad 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija įgijo nuosavybės teisę ir valdo sargo namelį 1H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aikštelę b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). pagal įgyjamąją senatį. Paaiškintina, kad šie statiniai stovi ant valstybinės žemės, kuri pažymėta, kaip laisva (neužstatyta) žemė, kuri patenka į buvusio savininko K. K. valdytos iki 1940 m. žemės ribas ir, kuri natūra turėjo būti grąžinta pareiškėjams. Šiuo metu nėra suformuotas žemės sklypas šių įregistruotų statinių eksploatavimui, kadangi įregistruota 690,59 kv. m aikštelė (kiti inžineriniai statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nelaikytinas pagrindu atsisakyti atkurti nuosavybės teises ir grąžinti žemės sklypą pretendentams ir/ar įpėdiniams natūra. Vertina, kad 2021 m. birželio 11 d. sprendimu buvo nuspręsta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių, kadangi teismui priėmus nurodytą sprendimą, liko nepabaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, sprendimai bei žemės sklypo dokumentai pretendentams neperduoti, taip pat nuspręsta tikslinti žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, atsižvelgiant į inžinerinį statinį, tuo pačiu galimai sumažinant atkurtiną pareiškėjams natūra žemės plotą. Taip pat nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog šiuo atveju ginčui išspręsti nepakanka patikslinti kadastrinių matavimų. Šis teiginys aiškiai pasako, kad tam, kad ginčas būtų išspręstas reikalinga atnaujinti bylos nagrinėjimą, kadangi kitu atveju ir kitokiu būdu nebus galimybės išspręsti kilusio ginčo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

28. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr.70-2-295 pagrindžia, jog jau 2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius sprendimu Nr. 70-2-3148 konstatavo, kad tai yra valstybinės žemė plotas, kuris užimtas neregistruotinais metaliniais garažais, laisvos žemės sklypai šioje vietoje atkurti nuosavybės teise ekvivalentine natūra formuojami nebus. Pareiškėjai argumentuoja, kad aplinkybė, jog natūra grąžintinoje žemėje yra nurodyta aikštelė, nesudaro pagrindo į šią žemę neatkurti nuosavybės teisių, todėl jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų buvę žinoma, kad į šią žemę pareiškėjai yra padavę prašymus atkurti nuosavybės teises natūra, butų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Sutiktina su NŽT argumentais, kad nagrinėjamu atveju statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2017 m. kovo 15 d. adresu (duomenys neskelbtini). Vadinasi, tuo metu kai buvo nagrinėjama byla, statiniai jau buvo pastatyti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo pagrindu tik įregistruota į juos nuosavybės teisė. Statiniai, aikštelė, kuri, pagal pirminius duomenis, įsiterpia į pareiškėjams grąžintiną žemės sklypą, nėra pripažinti išnykusiais, sunaikintais ar nugriautais, viešajame registre nėra įregistruotas statinių išnykimo faktas ir/ar statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektas, išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, atskiros procedūros neinicijuotos ir atitinkami sprendimai nepriimti, o žemė, užimta statiniais, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu yra valstybės išperkama ir natūra negali būti grąžinama.

29. Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, ir byloje esantys duomenys tai patvirtina, kad aikštelė nebuvo įregistruota ar kitaip išviešinta Nekilnojamojo turto registre nei 2017 m. balandžio 13 d., nei 2021 m. sausio 28 d., kai buvo nagrinėjama teritorija nuosavybės teisių atkūrimui, nei tuo metu kai buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-2256-1126/2021. Nuosavybės teisė į aikštelę įregistruota tik 2021 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo pagrindu. Kauno miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad žemės sklypai nei adresu (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nėra suformuoti.

30. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės gali būti pripažintos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės.

31. Nurodytos aplinkybės negali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo prasme. Prašyme atnaujinti procesą atsakovės iš esmės pateikia savo vertinimą ir nesutikimą dėl byloje jau išanalizuotų aplinkybių, tačiau nenurodo paaiškėjusių naujų aplinkybių ir kurios suponuotų pagrindą abejoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

32. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėta, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014). Teisės būti išklausytam pažeidimas savo ruožtu gali lemti, kad, į bylą neįtraukus asmens ir jo neišklausius apie svarbias bylai aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas. Tai gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės. Šių pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011; 2015 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-687/2015).

33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

34. Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminė aplinkybė yra nustatyti, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2017 m. kovo 15 d. Nuosavybės teisė į juos įregistruota 2021 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo pagrindu. Įvertinus šiuos duomenis, taip pat pritariant NŽT, žemė, užimta statiniais, nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo buvo ir šiuo metu yra valstybės išperkama žemė ir natūra negali būti grąžinama pretendentams. Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai nurodė, kad byloje nebuvo ginčo dėl nuosavybės teisių į metalinius garažus įgijimo, o tik į ginčo statinius, t. y., sargo namelį ir aikštelę ir tai neįrodo, kad 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija statinių nevaldė nepertraukiamai, atvirai daugiau nei dešimt metų ar nevykdė šioje teritorijoje savo veiklos. Įvertinus duomenis, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebuvo pabaigtos ir iškilo būtinumas atlikti naujus Žemės sklypo, į kurį pretendentai siekia atkurti nuosavybės teises, kadastrinius matavimus ne dėl teismo 2021 m. birželio 11 d. priimto sprendimo byloje, o dėl to, kad pagal pirminius nepatvirtintus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus jo ribos kerta Aikštelės ribas. Įvertinus šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimas negalėjo turėti įtakos pareiškėjų materialioms teisėms.

35. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje jo netenkindamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu, taip pat pareiškėjai neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo atnaujinti procesą. Taigi, pareiškėjų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Apeliantai su teismo išvadomis nesutinka, tačiau naujų argumentų nepateikia, o tik atkartoja jau pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes ir motyvus, su kuriais sutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino

36. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020).

38. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

39. Pareiškėjai prašyme nurodo, kad apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, joms tapo žinoma tik tuomet, kai VĮ Registrų centras pateikė 2022 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą. Pareiškėjams apie iškeltą civilinę bylą Nr. 2YT-2256-1126/2021 nebuvo žinoma, o taip pat priimtas teismo sprendimas jokia forma nebuvo jiems įteiktas. Šis teismo sprendimas taip pat nebuvo pateiktas į K. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, būdama suinteresuotu asmeniui, pareiškėjų apie šias aplinkybes neinformavo.

40. Pareiškėjai į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2022 m. liepos 14 d., t. y. praėjus vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Spręstina, kad naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.

41. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad jie apie savo galimai pažeistas teises sužinojo tik 2022 m. balandžio 15 d., kai iš valstybės įmonės Registro centro gavo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą, todėl terminas pateikti šį prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.

42. Nustatyta, kad 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjų atstovė patikrino nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo statinių, esančių (duomenys neskelbtini)) duomenis. Tai patvirtina bendrijos pateiktas valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. birželio 14 d. pranešimas į 2024 m. birželio 11 d. prašymą dėl informacijos pateikimo.

43. Pažymėtina, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teisme pateikė argumentus ir iš esmės įrodinėjo tik aplinkybę, kada jie sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (2022 m. balandžio 15 d., kai iš valstybės įmonės Registro centro gavo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą). Pažymėtina, kad pareiškėjai byloje atstovaujami profesionalaus atstovo, kartu pažymint, jog kita CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga – kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas ne tik per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo, bet ir (arba) turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

44. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas buvo praleistas, kadangi pareiškėjos nurodytų aplinkybių įvertinimas ir jos pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjai apie galimai proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes objektyviai galėjo sužinoti tik 2022 m. balandžio 15 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo (turėjo sužinoti), kai pareiškėjų advokatė ginčo buto duomenis tikrino 2022 m. vasario 21 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įvertinimu ir argumentais. Iš turimų duomenų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujinamas teismo iniciatyva.

45. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjai praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir ši aplinkybė sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą.

46. Apeliantai nurodo, kad teismas šališkai įvertino visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023).

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, vertino tik suinteresuotų asmenų argumentus ir netenkino pareiškėjų prašymo, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumo. Apeliantai kitų konkrečių ir objektyviai pasireiškiančių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo šališkumą, nenurodė.

49. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantų atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantų R. J. D., A. D., A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė