- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- A2-187-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16283-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Teismo sprendimą (nutartį) panaikinti ir priimti naują sprendimą (nutartį).
- Teisėjas
- Anita Sereikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. J. D., A. D., A. N., 22-oji metalinių garažų statybos ir eksplotavomo bendrija
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Registrų centras, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J. D., A. D., A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-17218-475/2022 pagal pareiškėjų R. J. D., A. D. ir A. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021 pagal pareiškėjos 22-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgyjamosios senaties būdu nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė Registrų centras, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. J. D., A. D. ir A. N. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021; 2) panaikinti priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmesti pareiškėjos 22-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – Bendrija) patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgyjamosios senaties būdu nustatymo; 3) tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleistas, prašė laikyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
2. Prašyme nurodė, kad procesą prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams. Pareiškėjai yra pretendentai ir / ar įpėdiniai į buvusio savininko K. K. valdytą žemę iki 1940 m. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą buvo nustatyta, kad į buvusio savininko K. K. valdytos žemės ribas patenka laisvas (neužstatytas) žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), bendras plotas apie 27 140 kv. m, bei nustatyta, kad šio sklypo dalis yra buvusio žemės savininko K. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose. Kauno miesto savivaldybė, atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriaus 2021 m. vasario 24 d. raštą Nr. 8SD-879-(14.8.7.)2, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius, pateikė užsakymą rengti preliminariai laisvo (neužstatyto) žemės sklypo teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, iki 1940 m. buvusio savininko K. K. turėtos žemės ribose. Žemės sklypo (dalis B) prie (duomenys neskelbtini), planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A-3832. Užtrukus nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo natūra procesui, pareiškėjams pradėjus aiškintis, kodėl nėra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, paaiškėjo, jog Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. sprendimu nustatė, kad Bendrija įgijo nuosavybės teisę ir valdo sargo namelį 1H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aikštelę b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau – aikštelė), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Šie statiniai stovi ant valstybinės žemės, o statinys - aikštelė, patenka į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4607 ha ribas, kuris yra pažymėtas, kaip laisva (neužstatyta) žemė ir kuri patenka į buvusio savininko K. K. valdytos iki 1940 m. žemės ribas ir, kuri natūra turi būti grąžinta pareiškėjams. NŽT nenurodė, kad 690,59 kv. m aikštelė (t. y. kiti inžineriniai statiniai), patenka į grąžintinos, buvusio savininko K. K. valdytos, iki 1940 m. žemės ribas, ir į kurią vyksta nuosavybės teisių atkūrimas. Ši aplinkybė buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, tačiau apie ją Bendrijai galimai nebuvo žinoma, nes ji nėra asmuo, dalyvaujantis K. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Mano, kad Bendrijai ši aplinkybė tapo žinoma tik 2022 m. birželio mėn., kai NŽT Kauno miesto skyrius pateikė pranešimą ir sprendimą apie tai, kad 2022 m. birželio 20 d. 10:45 val. atliks žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį valstybinės žemės naudojimo patikrinimą. Aplinkybė, kad valstybinė žemė, kurioje šiai dienai įregistruota aikštelė teismo sprendimu, patenka į buvusio savininko valdytos žemės ribas bei tai, kad būtent į šią žemę turi būti atkurtos nuosavybės teisės natūra pareiškėjams ir būtent toje vietoje buvo formuojamas žemės sklypas, laikytinos esminėmis aplinkybėmis išnagrinėtoje byloje, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs pagrindas priimti visai kitokį sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirta ir aiškintasi, ar realiai Bendrija vykdo veiklą. Teismui, priėmus sprendimą, susidarė teisinės prielaidos Bendrijai įgyti lengvatinėmis sąlygomis valstybinį žemės sklypą jai priklausantiems statiniams eksploatuoti, kas panaikintų galimybę natūra pareiškėjams, kaip buvusio savininko K. K. pretendentams ir /ar įpėdiniams, atkurti nuosavybės teises į šią žemę. Pareiškėjai apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą sužinojo tik tuomet, kai 2022 m. balandžio 15 d. VĮ Registrų centras pateikė teismo sprendimą ir tik tada tapo žinoma apie priimtą sprendimą ir, kad teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepime į pareiškimą prašė taikyti senaties terminą prašymui pateikti ir atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, bei priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai neturi jokių materialinių teisių ginčo atžvilgiu, jiems sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, pareigos įtraukti juos į procesą nėra ir nebuvo. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir egzistavo nagrinėjant bylą teisme. Pareiškėjų teisė kyla iš valstybės institucijų priimtų sprendimų ir nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau šioje byloje išnagrinėtas Bendrijos pareiškimas ir jos atžvilgiu priimtas teismo sprendimas jokių šių asmenų teisių nepažeidė. Ginčo statiniai egzistuoja nuo 1975 metų, t. y. jie buvo sukurti iki Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą atkurti nuosavybės teises, tokiu atveju valstybė buvusiems savininkams kompensuoja kitu būdu jų teisėtus lūkesčius. Apie tai pretendentams buvo žinoma prieš daugiau nei dvidešimt metų, nes jiems nuosavybės teisės pradėtos atkurti 2009 m., ginčo statiniai iki tol jau egzistavo virš trisdešimt metų, jie buvo aktyviai eksploatuojami. Nėra pateikta jokių objektyvių neginčytinų duomenų, jog būtent žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra iki nacionalizacijos buvusi K. K. žemė. Tiek valstybės žemės sklypas, tiek ginčo statiniai yra valdomi Bendrijos, jokia institucija jokių pretenzijų ar pranešimų apie ketinamą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybei priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), nėra priėmusi. Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų ir nefiksuotų statinių žemės sklype dar 2021 m. balandžio 14 d. pasirašė pareiškėjai, tvirtindami, jog dalyvavo ir susipažino su žemės sklypo ribų paženklinimu, t. y. dar iki prašomo atnaujinti teismo sprendimo priėmimo pretendentai žinodami apie statinius, tyčia nereikalavo jų pažymėti plane arba nesidomėjo sklypo lokacija, o nepavykus įregistruoti neteisėtais sprendimais nustatytų neteisingų sklypo ribų formaliais pagrindais siekia užvesti šį ginčą, kuris su jų teisėmis nėra susijęs.
4. Suinteresuotas asmuo NŽT Kauno miesto skyriaus atsiliepimu prašo sprendimą dėl proceso atnaujinimo priimti teismo nuožiūra visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus.
5. Suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė bei valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimuose nurodė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepime nurodė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjai įrodymų patvirtinančių termino skaičiavimą nepateikė, todėl ir pareiškėjų nurodytos termino praleidimo aplinkybės negali būti teismo pripažintos sudarančiomis pagrindą atnaujinti pareiškėjų praleistą trijų mėnesių terminą. Teismas sprendė, kad apie statinius ginčo sklype pareiškėjams buvo žinoma jau 2021 m. balandžio 14 d. pasirašant atliktą žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu. Pareiškėjų 2021 m. gegužės 31 d. su atstove sudaryta atstovavimo sutartis dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme, patvirtina, kad apie prašomos atnaujinti bylos procesą teisme pareiškėjams jau buvo žinoma 2021 m. gegužės 31 d.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo pateikti ir nenurodė, jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsisakė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2YT-2256-1126/2021 procesą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjai R. J. D., A. D. ir A. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį ir atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2022. Atnaujinus procesą įtraukti suinteresuotais asmenimis pareiškėjus, nustatyti terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti, bei panaikinti priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. Nr. 2YT-2256-1126/2021 ir priimti naują sprendimą, atmesti 22-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgyjamosios senaties būdu nustatymo. Prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus: R. J. D. 2022 m. kovo 28 d. prašymą, pasirašytą advokatės G. B. ir išsiųstą 2022 m. balandžio 8 d. elektriniu paštu, NŽT Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. atsakymą Nr. 8SD-2398-(14.8.125 E.); Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2022 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 70-2-1225, VĮ Registrų centro 2022 m. balandžio 15 d. atsakymą Nr. SP-38580 (4.55 Mr.) su priedais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantai prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2022 m. liepos 13 d., kuris buvo užregistruotas 2022 m. liepos 14 d. Prašymo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi, kuria buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti – patikslinti reikalavimą. Jokių kitų prašymo trūkumų teismas nenurodė, neįpareigojo pateikti dokumentų, kurių teismui trūko. CPK 370 straipsnio 2 dalyje imperatyviai teismui nustatyta pareiga iš prašymą padavusio asmens pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba, kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai.
10.2. 2022 m. balandžio 8 d. prašymo priedai buvo pateikti teismui dar 2022 m. liepos 13 d., tačiau galimai įvyko techninė klaida skenuojant prašymo priedus ir dalis prašymo priedų nenusiskenavo. Pareiškėjai teikia dar kartą šiuos įrodymus, pagrindžiančius sužinojimo momentą apie Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą. Teismas turi teisę susipažinęs su prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytomis aplinkybėmis, ex officio nustatyti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir terminą atnaujinti, tačiau teismas buvo itin formalus ir šia savo teise nepasinaudojo.
10.3. Apeliantai ant sklypo plano pasirašė ne 2021 m. balandžio 14 d., o 2021 m. birželio 15 d., kas rodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netyrė pateiktų įrodymų betarpiškai ir objektyviai, dėl ko padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, kurios patvirtina, jog yra teisinis pagrindas panaikinti 2022 m. spalio 24 d. nutartį.
10.4. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjams apie bylą buvo žinoma 2021 m. gegužės 31 d., nes pareiškėjai jau 2021 m. gegužės 31 d. su atstove sudarė atstovavimo sutartį dėl atstovavimo, neatitinka tikrovės. Ši teismo išvada vertintina, kaip neteisėta ir nepagrįsta, nes atstovavimo sutartis su A. D. buvo sudaryta dar 2020 m. lapkričio 17 d. Atstovavimo sutarties sudarymas negali būti vertinamas kaip pradžios momentas, nuo kurio skaičiuojamas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Vien tai, kad asmuo, kuriam reikalinga teisinė pagalba, kreipiasi į advokatą negali būti vertinama kaip sužinojimo momentas.
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: 1) prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Tačiau dėl antrosios sąlygos teismas nepasisakė, nevertino ir netyrė ar egzistuoja pagrindas procesui atnaujinti, t. y. pažeidė teisės normas reglamentuojančias prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo, nes vadovaujantis teismų praktika, net tuo atveju, jeigu yra praleistas terminas prašymui atnaujinti pirmosios instancijos teismas turi pareigą pasisakyti ir dėl proceso atnaujinimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo 22-ojo metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį bei priteisti bylos vedimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėjai neturi jokių subjektinių teisių dalyvauti byloje ir tikrinti teismo sprendimą iš naujo. Byloje buvo įtrauktos visos įmanomos šalys dalyvaujančiais asmenimis, ir nei viena iš dalyvaujančių valstybės institucijų priimto teismo sprendimo neskundė apeliacine tvarka. NŽT atstovė su atsiliepimu pateikė visus duomenis, kad apeliantų prašymus išsprendė, priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo 2022 m. vasario 11 d., bei priimant sprendimus valstybinės žemės valdybą kontrolę vykdančiai institucijai netrukdė bendrijos nuosavybės daugiau nei trisdešimt metų valdomi statiniai apie kuriuos išviešinta viešame registre.
11.2. Patys apeliantai, atstovaujami profesionalaus atstovo nusprendė neteikti ar teikti pasirinktinai duomenis terminui atnaujinti. Toks nesąžiningas šalies elgesys negali užkrauti procesinės naštos kitoms bylos šalims. Suinteresuotas asmuo nesutinka, kad apeliaciniame procese būtų priimti nauji dokumentai susiję su termino atnaujinimo eigos skaičiavimu, nes tai draudžia apeliacinis procesas.
11.3. NŽT su atsiliepimu pateikti priedai leidžia vertinti, kad apeliantai apie Bendrijos nuosavybės teise įregistruotus statinius sužinojo 2022 m. vasario ar kovo mėnesį, nes 2022 m. vasario 21 d. VĮ Registrų centras priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad valstybinės žemės valdymą vykdantys asmenys – NŽT, Kauno miesto savivaldybė siekia neteisėtai formuoti sklypą (duomenys neskelbtini). Sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Viešojo administravimo institucijos turėjo pareigą informuoti visus suinteresuotus asmenis, tačiau apeliantai tokių duomenų ar jiems nenaudingų sprendimų su pareiškimu atnaujinti procesą nepateikė. Teismas priėmė procesinį sprendimą su tokiais duomenimis, kuriuos pateikė patys pareiškėjai.
11.4. Teismas neturėjo pareigos analizuoti teisinių pagrindų buvimo procesui atnaujinti, kuomet sprendė, kad yra praleistas terminas atnaujinti procesą pareiškimui pateikti. Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų ir nefiksuotų statinių žemės sklype dar 2021 m. balandžio 14 d. pasirašė pareiškėjai, tvirtinami, jog dalyvavo ir susipažino su žemės sklypo ribų paženklinimu.
11.5. 2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius sprendimu Nr.70-2-3148 konstatavo, kad tai yra valstybinės žemės plotas, kuris užimtas neregistruotinais metaliniais garažais, laisvos žemės sklypai šioje vietoje atkurti nuosavybės teise ekvivalentine natūra formuojami nebus, todėl šis sprendimas galėjo būti ginčijamas, tačiau pareiškėjai tokia teise nepasinaudojo arba nepateikė duomenų, kad ginčijo viešo administravimo sprendimą, kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė R. J. D. 2022 m. kovo 28 d. prašymą, pasirašytą advokatės G. B. ir išsiųstą 2022 m. balandžio 8 d. elektriniu paštu, NŽT Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. atsakymą Nr. 8SD-2398-(14.8.125 E.); Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2022 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 70-2-1225, VĮ Registrų centro 2022 m. balandžio 15 d. atsakymą Nr. SP-38580 (4.55 Mr.) su priedais.
15. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
16. Pažymėtina, jog apeliantai nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Pirma, apeliantų pateikti įrodymai jau egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme; antra, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021); trečia, CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020); ketvirta, įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus; penkta, byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantų nurodytos naujų įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui priežastys nelaikytinos objektyviomis, todėl apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina apeliantų pateiktų naujų įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad apeliantų su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – NŽT Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. atsakymas Nr. 8SD-2398-(14.8.125 E.) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2022 m. balandžio 20 d. raštas Nr. 70-2-1225, yra byloje (prašymo dėl proceso atnaujinimo priedai Nr. 8 ir 10), todėl nelaikyti naujais įrodymais ir pakartotinai nepriimami.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021 nustatė, kad 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija įgijo nuosavybės teisę ir valdo sargo namelį 1H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aikštelę b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). pagal įgyjamąją senatį. Juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisei įregistruoti. Sprendimas apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtas.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).
20. Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) ar prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir 2) ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo konstatavęs, jog pareiškėjai yra praleidę įstatyme nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti šį terminą. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų bylos atnaujinimo pagrindų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje pasisakys tik dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
22. Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Sprendžiant dėl to, kada asmuo turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, teismų praktikoje vertinama, ar asmuo būtų galėjęs sužinoti apie šias aplinkybes, jeigu atitinkamoje situacijoje būtų veikęs kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 235/2009). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
23. Pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 33 punktas). Tiek sprendžiant dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios, tiek dėl pagrindo šį terminą atnaujinti, kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 28 punktas). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 26 punktas).
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėjai yra praleidę CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo pateikti, nes nepateikė įrodymų patvirtinančių termino skaičiavimą, todėl ir jų nurodytos termino praleidimo aplinkybės negali būti teismo pripažintos sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad apie statinius ginčo sklype pareiškėjams buvo žinoma jau 2021 m. balandžio 14 d., t. y. pasirašant atliktą žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu. Be to, pareiškėjai jau 2021 m. gegužės 31 d. su atstove sudarė atstovavimo sutartį dėl atstovavimo, o tai patvirtina, kad apie prašomos atnaujinti bylos procesą teisme pareiškėjams jau buvo žinoma 2021 m. gegužės 31 d. Tačiau su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, iš teismo nurodytų motyvų nėra aišku kokiu būdu žinojimo apie statinius faktas susijęs su sužinojimo apie priimtą sprendimą momentu, įvertinant aplinkybę, kad sprendimas buvo priimtas vėliau nei pasirašytas žemės sklypo ribų paženklinimas ar su aplinkybe, kad yra nagrinėjama byla. Antra, vien tai, kad asmuo kreipėsi dėl teisinės pagalbos į advokatą, sudarydamas su juo atstovavimo sutartį, pati savaime, nesudaro pagrindo spręsti kad nuo šio momento prasideda prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti termino eiga, nes kaip matyti iš byloje pateiktų atstovavimo sutarčių, R. J. D. ir A. N. su advokate G. B. atstovavimo sutartį sudarė 2021 m. gegužės 31 d., o A. D. su advokate atstovavimo sutartį buvo sudarius dar 2020 m. lapkričio 17 d. Todėl atstovavimo sutarties sudarymas su advokatu negali būti vertinamas kaip įrodymas patvirtinantis asmens sužinojimo momentą, kaip sudarantį proceso atnaujinimo pagrindą. Kadangi prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios momentas šioje byloje nebuvo tinkamai nustatytas, teismo išvada dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo ir jo teisinių pasekmių taip pat negali būti pripažinta teisiškai pagrįsta.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021 nurodė, kad apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje ir apie pačią civilinę bylą jie sužinojo tik 2022 m. balandžio 15 d., gavę VĮ Registrų centro prašomus duomenis, tarp kurių buvo pateiktas ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-2256-1126/2021. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjų pateiktose el. laiškų kopijose nėra informacijos apie priimtą ginčijamą sprendimą, nėra pateiktas pats prašymas dėl informacijos pateikimo ir atsakymas, todėl elektroninių laiškų kopijos nepatvirtino teiginių apie pareiškėjų sužinojimą apie priimtą sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į pareiškėjų nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinti ir tai, kada jie objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdami atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamiesi savo galbūt pažeistų teisių gynyba.
26. Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Ar prašymo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 78 straipsnis). Pažymėtina, kad pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo prašė teismo atnaujinti terminą, jeigu teismas laikytų, kad terminas yra praleistas, dėl svarbių priežasčių. Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes kaip matyti iš pateikto pareiškėjų prašymo, pareiškėjai nurodė priežastis dėl termino atnaujinimo, t. y. nurodė, kad jiems apie iškeltą bylą nebuvo žinoma, teismo sprendimas jiems nebuvo įteiktas, teismo sprendimas taip pat nebuvo pateiktas į K. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, o institucija, vykdanti nuosavybės teisų atkūrimą – NŽT, būdama suinteresuotu asmeniui, pareiškėjų apie šias aplinkybes neinformavo, o kad valstybinė žemė patenka į buvusio savininko žemės ribas, savo atsiliepime nenurodė. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę inicijuoti proceso atnaujinimą dėl įstatyme nustatytos procedūros nesilaikymo, buvo būtina įvertinti, ar termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Tačiau visų šių nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netyrė ir nevertino, apsiribodamas tik formaliu vertinimu, jog pareiškėjai nenurodė, jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad ši teismo išvada padaryta pažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei nukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, reikalaujančios taikytiną atidaus, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą kiekvienu atveju individualizuoti.
27. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios momentas byloje nebuvo tinkamai nustatytas bei nebuvo spręstas pareiškėjų prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo, taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino proceso atnaujinimo pagrindų, nurodytų pareiškėjų prašyme, egzistavimo klausimo, o šių klausimų išsprendimas apeliacinės instancijos teisme gali užkirsti kelią pareiškėjams pasinaudoti apeliacijos teise, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.