Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-27-316/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-29
Bylos Nr.: 1A-27-316/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28008-2023-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gražvydas Poškus, Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis: M. Č., E. Š.
Advokatai: Modestas Švažas, Sofija Kručienė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-316/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28008-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 2.4.2.1; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei,nuteistajam M. Č. ir jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,nuteistojo E. Š. gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. ir nuteistojo E. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

M. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirtos bausmės: pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) – 30 (trisdešimties) parų areštas, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, M. Č. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, ir jam paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, nuspręsta šiuo nuosprendžiu M. Č. paskirtą subendrintą bausmę dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. balandžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (neatlikta bausmės dalis 3 mėnesiai 18 dienų) ir 38 MGL (1 900 Eur) bauda, ir M. Č. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta į M. Č. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuspręsta panaikinti M. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuspręsta šiuo nuosprendžiu E. Š. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (nuosprendžio priėmimo dienai likusi neatliktos bausmės dalis 17 dienų) ir E. Š. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę. Nuspręsta E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 30 d.

Nuspręsta tenkinti (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės, civilinį ieškinį ir iš M. Č. priteisti 236,87 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 87 ct) turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės, naudai.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad 2023 m. liepos 22 d., laikotarpyje nuo 21:08:03 val. iki 21:29:00 val., per 2 kartus iš „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė alkoholinių gėrimų už 236,87 Eur, t. y. 21:08:22 val. iš prekybos salės slapta pagrobė 4 butelius degtinės „Finlandia Grapefruit“, 0,7 l talpos, kurių bendra vertė 75,96 Eur, ir 2 butelius degtinės „Finlandia Cranberry“, 0,7 l talpos, kurių bendra vertė 37,98 Eur, be to, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 21:27:35 val., iš prekybos salės slapta pagrobė 3 butelius degtinės „Finlandia Grapefruit“, 0,7 l talpos, kurių bendra vertė 56,97 Eur, 2 butelius degtinės „Finlandia Cranberry“, 0,7 l talpos, kurių bendra vertė 37,98 Eur, ir 2 butelius degtinės „Finlandia“, 0,5 l talpos, kurių bendra vertė 27,98 Eur, taip savo veiksmais „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei, pagrobdamas alkoholinių gėrimų, padarė bendrai 236,87 Eur turtinę žalą.

2. Be to, M. Č. ir E. Č. pripažinti kaltais ir nuteisti dėl to, kad, veikdami bendrininkų grupėje, 2023 m. rugpjūčio 1 d., apie 04:21 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, atrakinę N. F. priklausančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), durų kodinę spyną, įsibrovė į viešbučio vidų ir pagrobė 10 Eur grynųjų pinigų, bevertį juodos spalvos elektros kištuką „Electraline“, bevertį baltos spalvos elektros kištuką, bevertę baterijų „VARTA“ pakuotę su 6 baterijomis, bevertį pultelį „TOPE“ su dviem baterijomis, bevertį telefono „HUAWE“ baltos spalvos pakrovėjo kištuką su laidu, bevertį telefono „BOROFONE“ juodos spalvos pakrovėjo kištuką su laidu, beverčius du baltos spalvos pakrovėjo laidus: 75 cm ir 80 cm ilgio; beverčius du juodos spalvos pakrovėjo laidus: 70 cm ir 1,05 m ilgio; bevertį juodos spalvos elektros kištuką „Mega LUX“; bevertį skaičiuotuvą „CITIZEN“, bevertį permatomą dėklą „SILVERice“ su įvairiais varžtais, knopkėmis, tuo bendrai N. F. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ padarydami 10 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Č. pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. spalio 30 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę.

3.1. Cituoja teismų praktiką ir teigia, kad dėl nusikaltimų padarymo jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir nagrinėjant bylą teisme pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl šių veikų padarymo. Mano, kad skiriant bausmę pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog padaryta materialinė žala yra nedidelė, ypatingai kas liečia nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (vagystė iš viešbučio), žala visiškai nepadaryta, buvo pagrobti menkaverčiai daiktai, kurie grąžinti nukentėjusiajai. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji (viešbučio savininkė) teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių pretenzijų jam neturi. Pažymi ir tai, jog ne dėl jo pozicijos teismas netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo, kadangi nusikaltimo padarymo bendrininkas, pradėjus nagrinėti bylą teisme, nepripažino kaltės, todėl teismas bylą nagrinėjo įprastine tvarka. Šiuo atveju mano, kad kito kaltinamojo užimta pozicija negali sunkinti jo padėties ir tai negali turėti įtakos jo bausmės dydžiui.

3.2. Nurodo, kad kaip matyti iš nuosprendžio, už vagystę iš viešbučio jam skirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o jo bendrininkui – švelnesnė bausmė. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas neteisingai individualizavo bausmę bei apeliantui paskyrė ją per griežtą.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. spalio 30 d. nuosprendį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą vietoje realios laisvės atėmimo bausmės.

4.1. Nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo aiškiai ir nuosekliai nurodė viskas aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino jo argumentų ir, skirdamas bausmę, pažeidė bendrus bausmės skyrimo principus, kas patvirtina teismo šališkumą.

4.2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, nevertino visų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nepakankamai atsižvelgė į jų tarpusavio santykį. Teismas sąmoningai ignoravo apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir bausmę skyrė vadovaudamasis neobjektyvumu, šališkumu.

4.3. Teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neišsamiai, neišnaudojant visų galimybių nustatyti nusikalstamų veikų padarymo laiką, kas rodo šališkumą jau ikiteisminio tyrimo metu, o tai veda prie to, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Dėl to buvo pažeisti bausmės skyrimo principai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistųjų M. Č. ir E. Š. apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdyje nuteistasis M. Č. ir jo gynėjas advokatas Modestas Švažas ir nuteistojo E. Š. gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė Jurga Klimčukienė prašė apeliacinių skundų netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo M. Č. ir nuteistojo E. Š. apeliaciniai skundai atmestini

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistasis M. Č. ir nuteistasis E. Š. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau nuteistasis M. Č. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, o nuteistasis E. Š. prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam M. Č. paskirtos bausmės

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

10. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo M. Č. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas nuteistajam M. Č. galutinę bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Č. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis, BK 178 straipsnio 5 dalis) ir viena apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 178 straipsnio 3 dalis). M. Č. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 11 kartų, didžioji dalis teistumų yra susijusi su nusikalstamomis veikomis nuosavybei (2 t., b. l. 1-20), nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų metu, 2018-2023 m. apie 60 kartų baustas administracine tvarka, pagrinde už vagystes, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 34-92), nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagrįstai nustatė, kad nusikalstamas veikas M. Č. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šie duomenys patvirtina, kad M. Č. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į visas jį charakterizuojančias aplinkybes.

13. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam M. Č. pagrįstai paskyręs arešto bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, jos dydį nustatė šiek tiek didesnį nei įstatyme numatytas arešto bausmės vidurkis, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatė žymiai mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės termino vidurkis (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Subendrindamas paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, taip pat įskaitė suėmime išbūtą laiką. Atsižvelgiant į M. Č. charakterizuojančius duomenis, laisvės atėmimo bausmės dydis nėra aiškiai per didelis. Juolab, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės ir trumpesnės laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad ne dėl jo pozicijos teismas netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo, kadangi nusikaltimo padarymo bendrininkas, pradėjus nagrinėti bylą teisme, nepripažino kaltės, todėl teismas bylą nagrinėjo įprastine tvarka. Šiuo atveju mano, kad kito kaltinamojo užimta pozicija negali sunkinti jo padėties ir tai negali turėti įtakos jo bausmės dydžiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad vagystės iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ iniciatorius buvo M. Č., jis sugalvojo apvogti viešbutį ir tam pasikvietė bendrininką E. Š.. Taip pat nors teismas ir nepripažino atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, kad nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veikdamas bendrininkų grupėje, tačiau tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį M. Č.. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir bauda, areštas, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, kadangi būtent tokia bausme bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo M. Č. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatytos trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, M. Č. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

16. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

17. Skundžiamu nuosprendžiu M. Č. pripažintas kaltas padaręs vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai ir jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad M. Č. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus M. Č. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

18. Nuteistojo E. Š. apeliaciniu skundu prašoma taikyti bausmės vykdymo atidėjimą vietoje realios laisvės atėmimo bausmės.

19. Kaip minėta, BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti E. Š. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

20. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. E. Š. yra nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų – 1 metai. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai negali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis E. Š. teistas 17 kartų, daugiausia už nusikaltimų nuosavybei padarymą (3 t., b. l. 1–33). Anksčiau nuteistajam buvo skirtos ir kitokios bausmių rūšys – areštas ir bauda, taip pat ne kartą skirta ir laisvės atėmimo bausmė, bet tai nuteistojo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo. Kaip matyti iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos įstaigos, tačiau nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, nesilaikė nustatytų įpareigojimų ir pareigų, atsainiai ir lengvabūdiškai žiūrėjo į suteiktą galimybę pasitaisyti, pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi E. Š. buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jis buvo pasiųstas atlikti paskirtą ir likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę.

23. Apeliaciniu skundu teigiama, jog bylą nagrinėjo šališkas teismas, taip pat kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neišsamiai, neišnaudojant visų galimybių nustatyti nusikalstamų veikų padarymo laiką, kas rodo šališkumą jau ikiteisminio tyrimo metu, o tai veda prie to, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvada. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai: apklausti liudytojai N. F., G. N., J. Ž., R. Z., tuo metu kaip įtariamieji apklausti ir patys M. Č. ir E. Š., iš 2023-09-05 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos viešbučio vaizdo kameros, kuriose užfiksuoti įtariamieji M. Č. ir E. Š.. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.

24. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. Š., neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu E. Š. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino, laikėsi gynybinės pozicijos, jog manė, kad daiktai, paimti iš registratūros, priklausė M. Č.. Vėliau, baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuteistasis E. Š. kaltę pripažino, bet tik po to, kai parodymus davė ir kaltę visiškai pripažino nusikalstamos veikos įvykdymo bendrininkas M. Č., todėl nuteistojo E. Š. prisipažinimas pagrįstai nelaikytas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat atkreiptinas dėmnesys, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, kad nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veikdamas bendrininkų grupėje, tačiau tai itin neigiamai apibūdina ir charakterizuoja nuteistąjį E. Š.. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad E. Š. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos prevencinio poveikio nepadarė, BK 75 straipsnio nuostatos jam netaikytos pagrįstai.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. sausio 3 d. pažymą Nr. APD-2024-00075, kuria prašoma priteisti valstybei iš E. Š. 152,50 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Sofijos Kručienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 58). Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. sausio 4 d. pažymą Nr. APD-2024-00087, kuria prašoma priteisti valstybei iš M. Č. 62,50 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Modesto Švažo suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 66).

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

28. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. spalio 30 d. nuosprendį apskundė nuteistasis M. Č. ir nuteistasis E. Š.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji patys gynėjų nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimis (4 t., b. l. 41-42, 43-44) nuteistajam M. Č. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas, nuteistajam E. Š. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo M. Č. ir nuteistojo E. Š. apeliacinius skundus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantai yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jų sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašomos sumos nėra neproporcingai didelės bylos apimčiai ir sudėtingumui, vadovaudamasi protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. Č. ir E. Š. apeliacinės instancijos teisme yra tenkinami visiškai.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. Č. ir nuteistojo E. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš M. Č. 62,50 Eur (šešiasdešimt du eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.

Išieškoti iš E. Š. 152,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.

Teisėjai Boleslovas KalainisNijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus