- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- e2-9200-930/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04826-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- O. V.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei O. V., išvadą teikiančios institucijos atstovei Kotrynai Steigvilaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
2. Ieškinyje nurodoma, kad M. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo vaikas, kuriuo atsakovas nesirūpina, su kuriuo nebendrauja ir kuriam neteikia išlaikymo. Ieškovės pajamų neužtenka tam, kad pilnai patenkintų vaiko poreikius. Ieškovė nedirba, prižiūri vaikus. Gauna vaiko pinigus - 333 Eur (už 3 vaikus), socialinę pašalpą – 272 Eur, kitų vaikų išlaikymą (mokamą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) – 140 Eur. Atsakovo turtinė padėtis ieškovei nėra žinoma. Specialiųjų poreikių vaikas neturi. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė prašo priteisti už paskutinius 36 mėnesius, skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis).
4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad Skyrius neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. 250 Eur per mėnesį išlaikymo suma galėtų patenkinti nepilnamečio vaiko kasdienius poreikius. Nustačius, kad atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad nuo vaiko gimimo su atsakovu negyveno, bandė susitarti dėl vaiko išlaikymo, tačiau atsakovas niekuo neprisidėjo, nebendravo su vaiku, nėra net matęs vaiko, teiraujasi dėl vaiko tik ieškovei pačiai parodžius iniciatyvą. Bendravimo tvarkos nustatymas nereikalingas, kadangi atsakovas su vaiku nebendraus. Ieškovė su trimis vaikais gyvena nuomojamame bute, nuomos mokestis bus kompensuojamas nuo sausio mėn., šiuo metu už buto nuomą moka 430 Eur per mėnesį. Už lapkričio mėnesį sumokėjo apie 95 Eur komunalinių paslaugų mokesčių, tačiau žiemos laikotarpiu komunaliniai mokesčiai būna didesni, siekia apie 200 Eur. Vaikas labai dažnai serga, turi silpnus plaučius, todėl dažnai tenka išleisti papildomai vaistams. Vaistams išleidžia mažiausiai 50 Eur per mėnesį. Už darželio paslaugas moka 40 Eur per mėnesį, šventėms darželyje reikia skirti apie 10 Eur, į darželio fondą reikėjo sumokėti 30 Eur. Avalynę ir drabužius vaikui dažnai duoda draugai, pati stengiasi išleisti kuo mažiau. Maistui skiria apie 250 Eur visai šeimai, tačiau to neužtenka. Higienos priemonėms išleidžia apie 50 Eur per mėnesį visai šeimai. Vaikas nelanko jokių būrelių. Jokių kitų papildomų poreikių neturi. Ieškovė šiuo metu nedirba, prižiūri vaikus, kadangi M. labai dažnai serga. Iki M. gimimo dirbo (duomenys neskelbtini), gavo minimalų atlyginimą. Planuoja grįžti į darbą, kai tik sustiprės M. imunitetas, tačiau kol kas aiškių planų dėl darbo neturi. Šiuo metu ieškovės pajamas sudaro vaiko pinigai (380 Eur už tris vaikus), socialinė pašalpa (329 Eur) ir vaikų išlaikymo fondo lėšos (248 Eur). Ieškovės žiniomis, atsakovas be M. turi dar vieną nepilnametį vaiką (15 metų), kuris gyvena su savo motina. Atsakovas šiuo metu gyvena Vokietijoje. Ieškovė nežino, kokia yra atsakovo turtinė padėtis. Abi šalys turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad Tarnyba neprieštarauja ieškinio reikalavimams. Papildomai paaiškino, kad Tarnyba, atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nebūtina, kadangi atsakovas pats nesiekia bendrauti su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
7. Iš į bylą pateiktos vaiko gimimo įrašo kopijos matyti, jog ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Remiantis bylos duomenimis (Tarnybos išvada, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas) bei ieškovės paaiškinimais, šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove. Atsakovas gyvena skyrium.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
9. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nepateikė. Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad bendraujant su atsakovu telefonu, pastarasis nurodė, jog daugiau nei metus gyvena Vokietijoje ir neplanuoja grįžti į Lietuvą (e. b. 1. 40-41.).
10. Tarnybos išvadoje ir ieškovės aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Šeima tarnybai žinoma dėl nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų. Tarnyba keltą kartų gavo pranešimus, kad ieškovė turi būti hospitalizuota gydymo įstaigoje, neturi artimųjų ar kitų asmenų, kurie galėtų laikinai prižiūrėti jos nepilnamečius vaikus, o vaikų biologiniai tėvai nusišalinę nuo tėvų pareigų.
11. Duomenų apie vaiko teisių ir interesų pažeidimus, netinkamą motinos valdžios panaudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu byloje nėra.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jo interesams, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.
14. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
15. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Vertindamas prašomas priteisti vaiko išlaikymui sumas, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti reikalingos sumos.
Žemesnės instancijos teismas
16. Minėta, kad remiantis bylos duomenimis, šalių nepilnametė dukra M. gyvena su ieškove. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ieškovė nuomojasi būstą (e. b. l. 10-11). Tačiau duomenų apie patiriamas išlaidas būsto nuomai ieškovė nepateikė. Išvadą teikiančios institucijos specialistams ieškovė nurodė, kad nuomos mokestis jai yra kompensuojamas (2022-08-29 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas). Esant tokioms aplinkybėms, į vaiko poreikius įskaičiuojamos tik lėšos, reikalingos būsto komunalinėms paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad lapkričio mėnesį už jas sumokėjo 95 Eur, žiemą jos sieks 200 Eur. Atsižvelgdamas į visuotinai žinomas aplinkybes apie atitinkamų paslaugų kainas teismas daro išvadą, kad tokio dydžio išlaidos būsto komunalinėms paslaugoms apmokėti yra visiškai realios. Taigi vien šiam poreikiui reikalinga suma sudaro vidutiniškai 150 Eur per mėnesį. Kadangi bute gyvena ieškovė su trimis vaikais, M. tenkanti išlaidų dalis sudaro iki 40 Eur per mėnesį.
17. Ieškovės teigimu, vaiko vaistams išleidžiama apie 50 Eur per mėnesį, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokia suma yra tikrai reikalinga. Nors nurodė, kad vaikas labai dažnai serga, tokių įrodymų byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, vaiko sveikatos poreikiams tenkinti būtų pakankama perpus mažesnė nei ieškovės nurodyta suma.
18. Už darželio paslaugas ieškovė nurodė mokanti 40 Eur per mėnesį, tačiau su ieškiniu pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį tik 30 Eur mokėjimą. Ieškovė paaiškino šventėms darželyje skirianti apie 10 Eur, į darželio fondą reikia sumokėti 30 Eur. Visuotinai žinoma, kad ugdymo įstaigose vaikai švenčia šventes, būna renkamos papildomos lėšos, neišduodant tai patvirtinančių dokumentų. Todėl, teismo vertinimu, tokios išlaidos turėtų būti įtraukiamos į vaiko poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
19. Ieškovė nurodė maistui išleidžianti apie 250 Eur visai šeimai, tačiau tai nėra pakankama suma. Teismas su tokia pozicija sutinka. Augančiam vaikui reikalingas pilnavertis maistas, pakankamas jo kiekis. Mažesnė nei 65 Eur per mėnesį suma negali patenkinti šių poreikių ir turėtų būti daugiau nei dvigubai didesnė. Atsakovas privalo tinkamai ir pakankamai prisidėti prie vaiko maitinimui reikalingų lėšų užtikrinimo.
20. Tas pats pasakytina apie vaiko aprangos poreikį. Ieškovė nurodė, kad rūbus ir avalynę vaikui dažnai atiduoda draugai, o ji pati stengiasi išleisti kuo mažiau pinigų. Tačiau tai nereiškia, kad vaiko aprangos poreikis neegzistuoja. Kiti asmenys neturi pareigos jo tenkinti, tai yra tėvų pareiga, todėl atsakovas privalo prisidėti prie šio poreikio tenkinimo.
21. Higienos priemonėms ieškovė nurodė išleidžianti apie 50 Eur per mėnesį visai šeimai, kas sudaro 10-15 Eur sumą kiekvienam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atskirai nenurodė išlaidų buities priemonėms (skalbimo milteliams, plovikliams, rankšluosčiams, patalynei), ši suma yra reali ir protinga.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pažymėtina, kad ieškovė prie vaiko poreikių nenurodė vaiko lavinimui būtinų žaislų, knygų, kanceliarinių prekių. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad norėtų leisti su vaiku laisvalaikį, tačiau šiuo metu tam neturi lėšų. Vaikas nelanko būrelių, tačiau tai nereiškia, kad atitinkama galimybė jam turėtų būti užtikrinta.
23. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kuria remiantis, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.
24. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad orientaciniu dydžiu priteisiant išlaikymą nurodoma minimalioji mėnesinė alga, atskaičius mokesčius (šiuo metu ji sudaro apie 550 Eur per mėnesį), tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
25. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad vien vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos minimalios mėnesio algos dydžio išlaidos, o atsakovui turint finansines galimybes, jis turėtų prisidėti ir prie vaiko laisvalaikio poreikių tenkinimo.
26. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Vis dėl to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
27. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad negalėtų savarankiškai, be valstybės pagalbos tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo, valstybės teikiamas išmokas skiriant papildomų vaiko poreikių tenkinimui. Darytina išvada, kad valstybės mokama vaiko išmoka iš jo poreikių neatimtina, o šalys vaiko išlaikymui turi skirti minimalios mėnesio algos dydžio sumą.
28. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, investicijas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Visgi kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
29. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis (e. b. l. 8), ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ Regitra ir Juridinių asmenų registro duomenimis (e. b. l. 2, 3), ieškovės vardu registruotų transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė šiuo metu nedirba (e. b. l. 74-75). Ieškovės teigimu, jos pajamas sudaro valstybės išmokos vaikams (380 Eur už tris vaikus), socialinė pašalpa (329 Eur) ir Vaikų išlaikymo fondo lėšos (248 Eur). Ieškovė turi dar du išlaikytinus (e. b. l. 48-49). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokos vaikams ir Vaikų išlaikymo fondo lėšos skirtos vaikams išlaikyti, todėl nelaikytinos ieškovės pajamomis.
30. Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (e. b. l. 9). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė PEUGEOT 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą registruota 2004 m. (e. b. l. 4-6). Šiam turtui nuo 2020-01-17 taikomas areštas. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra (e. b. l. 7). Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra.
31. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Tarnybos specialistams atsakovas nurodė, kad jau daugiau kaip metus gyvena Vokietijoje ir neplanuoja grįžti Lietuvą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, tačiau ji nežino, ar atsakovas jį išlaiko.
32. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, dėl kurių būtų apribotas jo darbingumas ir dėl kurių jis negalėtų teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymo vaiko poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą).
33. Atsakovui neatskleidus savo turtinės padėties, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra prastesnė nei ieškovės ir kad jis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti mažesne dalimi. Priešingai, atsakovas gyvena aukštesnio pragyvenimo lygio valstybėje, turi galimybę dirbti ir gauti lėšų tinkamam vaiko išlaikymui. Be to, atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja, todėl svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovė, gyvendama su vaiku, turi skirti jam daugiau laiko, todėl turi mažesnes galimybes dirbti, gauti didesnes pajamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog prie vaiko išlaikymo šalys turėtų prisidėti lygiomis dalimis, pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo nėra.
34. Nustačius, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė nei minimalios mėnesio algos, atskaičius mokesčius (550 Eur per mėnesį) suma, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, ieškinys tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas 250 Eur išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022-03-01) iki vaiko pilnametystės.
35. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
36. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
37. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 9 000 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja vertindama, kad vaiko išlaikymui reikalinga 250 Eur per mėnesį suma.
38. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
39. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
40. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu kartu negyveno, atsakovas niekada neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, nebendravo su vaiku ir net nėra jo matęs. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, kitokių aplinkybių nenurodė, įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui, byloje nėra.
41. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas ne pagal priteisiamą išlaikymo periodinėmis išmokomis į ateitį sumą, o pagal įsiskolinimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, susijusias su šalių turtine padėtimi ir vaiko poreikiais.
42. Ieškovė į teismą kreipėsi 2022-03-01, todėl išlaikymas vaikui priteistinas už 36 mėnesius nuo 2019-03-01, t. y. už laikotarpį kuomet vaikui buvo pusantro mėnesio iki trijų metu. Byloje nėra duomenų, kad būtinieji vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu ypatingai skyrėsi nuo dabartinių. Nors vaikai nuo gimimo nelanko ugdymo įstaigos ir nepatiriamos su tuo susijusios išlaidos, tačiau iki tol didesnės išlaidos skiriamos vaiko higienai (sauskelnėms) ir pan. Visgi papildomų (pvz. laisvalaikio) vaiko poreikių kūdikystėje visiškai nėra, o mažiems vaikams jie paprastai būna mažesni. Beveik visą įsiskolinimo laikotarpį ieškovė buvo motinystės atostogose, todėl turėjo mažesnes galimybes dirbti, tačiau, skirtingai nei šiuo metu, gaudavo vaiko priežiūros išmokas. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jo turtinė padėtis tuo metu buvo prastesnė nei dabar, tokių aplinkybių nenurodė.
43. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu siekė dabartinės minimalios mėnesio algos dydį, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas mažesnis nei priteisiamos išlaikymo periodinėmis išmokomis sumos – po 200 Eur per mėnesį. Tokiu būdu ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 7200 Eur (200 x 36) išlaikymo įsiskolinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
45. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-10-08 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindu iki 2022-09-30 buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Į bylą nėra pateikti duomenys apie Valstybės patirtas išlaidas teikiant ieškovei teisinę pagalbą.
46. Iš atsakovo priteistinas valstybei mokėtinas žyminis mokestis. Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškinio pateikimo metu mokėtinas žyminis mokestis buvo 105 Eur dydžio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinas 68 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 162 Eur (7200 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 335 Eur žyminis mokestis.
47. Byloje susidarė 26,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos, tenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, priteisiamos iš šalių proporcingai pagal patenkintų reikalavimų dalį – 93 procentai išlaidų (24,99 Eur) priteistina iš atsakovo, 7 procentai (1,88 Eur) – iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybei dalis neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
48. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 359,99 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės O. V. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove O. V., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. V. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. kovo 1 d.) iki vaiko pilnametystės.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 7200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė O. V., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 359,99 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus devyniasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.