- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- e2A-697-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15898-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- L. P., Ž. P.
- Atsakovas
- Š. U.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Albinos Rimdeikaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. P. ir Ž. P., atsakovo Š. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. P. ir Ž. P. ieškinį atsakovui Š. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovams po 4 500 Eur skolos, po 411,16 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai priėmė po tėvo R. P. mirties (mirė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir palikėjas) atsiradusį palikimą. Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė Romutė Sipavičienė paveldėjimo byloje Nr. 76/2022 išdavė (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (toliau – ir Liudijimas). Po Liudijimo išdavimo ieškovai surado papildomus dokumentus, kurie patvirtina, kad palikėjas buvo paskolinęs pinigų savo draugui – atsakovui, kuris turi savo verslą, todėl tikėtina, kad paskolino pinigus atsakovo verslo plėtrai. Tarp palikėjo ir atsakovo susiformavo atlygintinos paskolos teisiniai santykiai, kurių egzistavimą patvirtina įrodymai - 2015 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymas, 2017 m. liepos 15 d. paprastasis vekselis ir 2018 m. lapkričio 27 d. paprastasis vekselis. Minėtais vekseliais šalys susitarė dėl atsakovo mokėtinų palūkanų už suteiktą 10 000 Eur paskolą. Iš pradžių tarp šalių buvo susitarimas dėl mokėtinų sumų, kurios nurodytos 2017 m. liepos 15 d. paprastajame vekselyje, tačiau atsakovui neįvykdžius savo įsipareigojimų nurodytų 2017 m. liepos 15 d. paprastajame vekselyje šalys pakeitė susitarimą ir 2018 m. lapkričio 27 d. paprastuoju vekseliu susitarė, kad atsakovas palikėjui turi grąžinti 10 000 Eur suteiktą paskolą ir 4 000 Eur palūkanų už suteiktą 10 000 Eur paskolą. 2018 m. lapkričio 27 d. paprastojo vekselio antroje pusėje esantys įrašai patvirtina, jog atsakovas yra grąžinęs iš viso ne daugiau kaip 5 000 Eur. Atsakovui bylos nagrinėjimo metu pripažinus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas), kad tarp jo ir palikėjo 2018 m. lapkričio 27 d. paprastojo vekselio pagrindu buvo įtvirtintas susitarimas, jog už 10 000 Eur paskolos suteikimą atsakovas įsipareigoja sumokėti 4 000 Eur palūkanas, atsakovo 5 000 Eur grąžinta suma, paskirsčius ją Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtina tai, kad atsakovas yra negrąžinęs 9 000 Eur suteiktos paskolos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad atsakovas su palikėju buvo draugai, todėl atsakovui vystant savo verslą buvo susitarta dėl 10 000 Eur paskolos suteikimo. Palikėjas 2015 m. birželio 15 d. atsakovui bankiniu pavedimu pervedė 10 000 00 Eur, tačiau nei pagal 2017 m. liepos 15 d. paprastąjį vekselį, nei pagal 2018 m. lapkričio 27 d. vekselį jokios piniginės lėšos atsakovui nebuvo perduotos. Kadangi atsakovas skolos (10 000 Eur) negalėjo grąžinti taip greitai kaip tikėtasi, atsakovas sutiko pasirašyti 2018 m. lapkričio 27 d. paprastąjį vekselį didesnei pinigų sumai nei realiai gavo, t. y. 14 000 Eur. Ieškovų teiginiai, dėl neva grąžintų tik 5 000 Eur yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški. Atsakovo turimame skolos pakvitavime (2023 m. gruodžio 8 d. atsiliepimo priedas Nr. 4) yra nurodytos aiškios skolos grąžinimo datos, t. y. 2019 m. lapkričio 17 d. buvo grąžinta 3 100 Eur, 2019 m. gruodžio 14 d. buvo grąžinta 4 100 Eur; 2020 m. gruodžio 6 d. buvo grąžinta 5 000 Eur. Taigi atsakovas grąžino palikėjui 12 200 Eur, t. y. visą skolą ir dar daugiau. Ieškovų pateikti įrašai gali patvirtinti tik tai, kad atsakovas yra grąžinęs dar didesnę sumą, t. y. ne 12 200 Eur, o 13 200 Eur, kadangi ieškovų pateiktuose įrašuose nurodyta, kad atsakovas 2019 m. gruodžio 23 d. grąžino dar 1 000 Eur, o atsakovo turimame pakvitavime tokia suma nenurodyta. Ieškovų teiginiai, kad nuo 2015 m. spalio 22 d. faktiškai bankiniu pavedimu pervestos 10 000 Eur sumos turi būti skaičiuojamos 4 000 Eur dydžio palūkanos pagal 2018 m. lapkričio 27 d. vekselį yra nepagrįsti. 2018 m. lapkričio 27 d. paprastasis vekselis neatitinka įstatymo nustatytos notarinės formos ir negalioja (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalis). Jis taip pat neatitinka skolos rašteliui keliamų formos reikalavimų (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.871 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra įrodytas piniginių lėšų (14 000 Eur) perdavimo pagal 2018 m. lapkričio 27 d. vekselį faktas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai neturi teisės iš atsakovo reikalauti didesnės nei 10 000 Eur sumos, kurią atsakovas jau grąžino. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovų ieškinio reikalavimo sumažinimas nuo 36 500 Eur iki 9 000 Eur turėtų būti vertinamas kaip 27 500 Eur ieškinio reikalavimo dalies atsisakymas. Atsisakydami 27 500 Eur reikalavimo dalies ieškovai pripažino, kad šioje dalyje ieškinys buvo pateiktas nepagrįstai. Į šią aplinkybę turi būti atsižvelgta paskirstant bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei L. P. iš atsakovo Š. U. 2 450 Eur skolą, 223,86 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 450 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 646,02 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė ieškovui Ž. P. iš atsakovo Š. U. 2 450 Eur skolą, 223,85 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 450 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 132,13 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovui iš ieškovų po 3 084,82 Eur atstovavimo išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad tarp šalių, ieškovams pateikus patikslintą ieškinį, neliko ginčo, kad būtent 10 000 Eur ieškovų tėvas paskolino atsakovui ir dėl jos kilo ginčas šioje byloje.
7. Teismas pažymėjo, kad ginčo 2018 m. lapkričio 27 d. paprastasis vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus statuso (nustatyta tvarka apmokėti nepateiktas), tačiau juo buvo patvirtinti paskolos teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovo ir palikėjo, pastarajam paskolinus atsakovui 10 000 Eur (sandoris atliktas pavedimu pervedant pinigus į atsakovo sąskaitą, ne grynaisiais pinigais) ir paskolos sutarties šalims sutarus, kad paskola yra atlygintinė bei bus grąžinta su šalių sutartomis 4 000 Eur palūkanomis, numatant skolos grąžinimo grafiką.
8. Teismas nurodė, kad palikėjas turėjo finansines galimybes suteikti atsakovui paskolą.
9. Teismas, sistemiškai įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrašus jų turimų vekselių antroje pusėje, darė išvadą, kad palikėjas žymėdavo grąžinamas sumas, tačiau, jei viena suma apimdavo kitą, taip pat darydavo tai pažymintį įrašą, ir sprendė, kad grąžinta suma yra 9 100 Eur. Kadangi būtent prie 4 100 Eur sumos ir atsakovo turimo vekselio antroje pusėje nėra R. P. vardo, pavardės, parašo, todėl sprendė, kad antrasis įrašas papildo pirmąjį.
10. Teismas nurodė, kad vekselis atsakovui nebuvo grąžintas, atsakovas prašymo palikėjui grąžinti vekselį nereiškęs, o tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad ir pats palikėjas nevertino, jog skola grąžinta, tikėtina, taip manė ir atsakovas.
Atsiliepimas
11. Atsakovas teigė, kad jo turimo 2018 metų vekselio antroje pusėje esantys įrašai patvirtina, jog jis R. P. 2019 m. lapkričio 17 d. grąžino 3 100 Eur, 2019 m. gruodžio 14 d. – 4 100 Eur, 2020 m. gruodžio 6 d. – 5 000 Eur. Ieškovai teigė, kad iš viso grąžinta skolos tik 5 000 Eur ir pateikė savo turimą 2018 m. vekselį su jo antroje pusėje esančiais įrašais, kur nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. grąžinta skola 3 100 Eur. Po to seka įrašas ,,2019.12.23 grąžinta skola dar 1 000 Eur. Bendra suma šiai dienai 4 100 (Keturi tūkstančiai šimtas eurų). Parašas“. Paskutiniame įraše žodžiais ir skaičiais nurodyta 5 000 Eur suma ir po ją yra R. P. parašas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas sprendė, kad atsakovas palikėjui liko skolingas 4 900 Eur, kuriuos turi grąžinti jo teisių perėmėjams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.50 straipsnio 1 dalis). Už 2018 m. lapkričio 27 d. paprastajame vekselyje nustatyta tvarka iki 2021 m. gruodžio 15 d. negrąžintą 4 900 Eur sumą, ieškovams iš atsakovų už jų prašomą terminą priteistinos 447,71 Eur palūkanos (4 900X 5 proc. / 365 X 667 dienos) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas nurodė, kad šalių patirtos atstovavimo išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių. Pažymėjo, kad ieškovai su pirminiais dokumentais neteikė turimo 2018 m. vekselio antros pusės, tikėtina, nenorėdami atskleisti turimos informacijos apie grąžintas sumas, nors turėjo suvokti, kad pagal turimus duomenis dalis jų pirminiu ieškiniu prašomų priteisti sumų yra grąžintos. Teismo vertinimu, ieškovai iš pat pradžių turėjo pakankamai informacijos, kad reikštų reikalavimą, artimesnį patikslintam ieškiniui, nei pirminiu dokumentu prašyta priteisti 40 873,36 Eur suma. Teismas paskirstant bylinėjimosi išlaidas jas dalino, atsižvelgiant į pirminiu ieškiniu pareikšto reikalavimo dydį (pirminiu ieškiniu ieškovai prašė priteisti lygiomis dalimis (po ½ dalį) 36 500 Eur skolą, 4 373,36 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas) atitinkamai nemažino ir žyminio mokesčio dydžio valstybei. Teismo vertinimu, šalių pareikštų reikalavimų apimtis turėjo įtakos ir paties proceso trukmei, ir atsakovo gynybos apimčiai, ir galimybei ginčą baigti taikiai. Atsižvelgiant į pirminius reikalavimus, sprendė, kad tenkinta 13 proc. ieškovų reikalavimų, atitinkamai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, panaikinti sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ir priteisti iš atsakovo visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė ieškinį tenkinti tik iš dalies. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadą, kad atsakovas grąžino palikėjui daugiau kaip 5 000 Eur, teismas netinkamai įvertino 2018 m. lapkričio 27 d. paprastojo vekselio antroje pusėje esančių įrašų turinį. Teismas net nevertino paties atsakovo iki bylos iškėlimo pateikto pasiūlymo, kuriuo jis siūlė fiksuoti 5 000 Eur skolą pagal 2018 m. lapkričio 27 d. paprastąjį vekselį, ir neatsižvelgė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu vengė pripažinti savo pareigą mokėti palūkanas už jam suteiktą paskolą. Apeliantų įsitikinimu, 2018 m. lapkričio 27 d. paprastojo vekselio antroje pusėje esantys įrašai patvirtina, jog atsakovas yra grąžinęs iš viso tik 5 000 Eur iš vekselyje nurodytos 14 000 Eur sumos, o ne 9 100 Eur.
14.2. Teismas pats sau prieštaraudamas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis dėl atsakovo neva gautų dovanų spręsdamas dėl grąžintos skolos dydžio. Teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą atsakovas pateikė 2019-11-15 Pinigų dovanojimo sutartį, 2019-12-12 Pinigų dovanojimo sutartį ir 2020-11-28 Pinigų dovanojimo sutartį (toliau - Dovanojimo sutartys), kurių pagrindu teigė gavęs dovanas iš savo tėvo - iš viso 23 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur teigė gavęs grynaisiais pinigais. Apeliantai teigė, kad Dovanojimo sutartys yra galimai suklastotos ir 2024 m. spalio 16 d. prašymu (DOK-154804) prašė teismo skirti ekspertizę šio klausimo išsprendimui. Teismas 2024 m. spalio 28 d. rezoliucija atmetė prašymą. Taip pat teismas netenkino apeliantų prašymo šaukti liudytoją A. U., kuris neva padovanojo atsakovui grynuosius pinigus. Taigi apeliantams nebuvo sudaryta galimybė įrodinėti teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovo pateiktomis Dovanojimo sutartimis.
14.3. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir CPK 98 straipsnio nuostatų nuspręsdamas, kad atsakovas pagrindė 7 091,55 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą. Pateikti duomenys, kad atsakovas faktiškai savo atstovei buvo sumokėjęs tik 5 651,65 Eur, jokio susitarimo dėl 1 439,90 Eur sumokėjimo ateityje nepateikė.
14.4. Šiuo atveju egzistavo teisinis pagrindas vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas išskirtinai atsakovui palankiu būdu įvertino tik apeliantų procesinį elgesį ir visiškai nepagrįstai ignoravo aplinkybes, kurios patvirtina atsakovo netinkamą procesinį elgesį.
14.5. Teismas nepagrįstai nusprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręsti atsižvelgiant į pradinio 2023 m. spalio 30 d. ieškinio dėl skolos priteisimo sumą, o ne į 2024 m. lapkričio 5 d. patikslinto ieškinio sumą. Apeliantų veiksmas sumažinti savo reikalavimus patvirtina jų sąžiningumą, kadangi jie visada siekė ne kažkaip nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, o tiesiog atgauti jiems, kaip savo tėvo įpėdiniams, priklausančią skolą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovo vertinimu, teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovų pateiktais įrašais dėl atsakovo skolos grąžinimo ir padarė išvadą, jog atsakovo grąžinta suma palikėjui yra 9 100 Eur. Teismas neįvertino atsakovo į bylą pateiktame pakvitavime nurodytos 4 100 Eur grąžintos sumos. Abiejų šalių į bylą pateikti įrašai patvirtina, kad atsakovas yra grąžinęs 13 200 Eur. Todėl atsakovas sutinka, kad teismas nustatė netinkamą atsakovo grąžintą sumą, kadangi atsakovas yra grąžinęs 13 200 Eur.
15.2. Atsakovas vykdydamas teismo įpareigojimą pateikė į bylą dovanojimo sutartis. Atsakovo vertinimu, teismas siekė įsitikinti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas turėjo piniginių lėšų grąžinti skolą. Teismas dovanojimo sutartis vertino atsakovo galimybių grąžinti skolą kontekste, o ne kaip įrodymus, pagrindžiančius atsakovo grąžintas sumas. Teismas bylos procese patenkino pagrįstus ieškovų prašymus, o nepagrįstus ir perteklinius prašymus, kuriais buvo siekiama išplėsti ginčo ribas ir vilkinti procesą, motyvuotai ir pagrįstai atmetė.
15.3. Teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas pagrindė 7 091,55 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą. Atsakovas yra apmokėjęs 2024-06-03 PVM sąskaitą-faktūrą ML Nr. 1575-0332, kurios suma yra 508,20 Eur, ji faktiškai buvo apmokėta dar 2024 m. birželio 13 d. Atsakovas į bylą nepateikė šio apmokėjimo, tačiau siekdamas paneigti bet kokias abejones, teikia apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos negalėjo pateikti 2024-11-21 PVM sąskaitos-faktūros ML Nr. 1768-0332 apmokėjimo, kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas dar nesuėjus sąskaitos apmokėjimo terminui. Minėta sąskaita buvo apmokėta 2025 m. vasario 3 d. Atsakovas taip pat teikia apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
15.4. Teismas pagrįstai nenukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytos normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Teismas neturėjo pagrindo nustatyti atsakovo netinkamo procesinio elgesio.
15.5. Teismas visiškai pagrįstai nusprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręsti atsižvelgiant į apeliantų pirminio ieškinio 36 500 Eur reikalavimą. Apeliantai iš pat pradžių turėjo pakankamai informacijos, jog reikštų reikalavimą 9 000 Eur, o ne 36 500 Eur sumai. Apeliantai patys elgėsi nesąžiningai, kartu su ieškiniu nepateikdami turimų skolos grąžinimo įrašų (juos pateikė tik kartu su dubliku) ir siekė nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Apeliantų ieškinio reikalavimo sumažinimas turėtų būti vertinamas kaip 27 500 Eur ieškinio reikalavimo dalies atsisakymas (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Apeliantų ieškinio reikalavimo sumažinimas (atsisakymas) savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (27 500 Eur), išsprendimui kitos šalies (t. y. atsakovo) naudai.
Šalies argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo Š. U. ieškovei L. P. ir Ž. P. priteisti 800 Eur skolą ir 73,01 Eur palūkanas, kitoje dalyje ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš naujo paskirstyti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, priteisti iš ieškovų atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad atsakovas palikėjui grąžino tik 9 100 Eur. Atsakovo į bylą pateikti pakvitavimai, surašyti pateis palikėjo ranka, patvirtina, kad atsakovas grąžino 2019 m. lapkričio 17 d 3 100 Eur, 2019 m. gruodžio 14 d. - 4 100 Eur, 2020 m. gruodžio 6 d. - 5 000 Eur. Ieškovų pateikti įrašai patvirtina, kad atsakovas 2019 m. gruodžio 23 d. grąžino dar 1 000 Eur, t. y. iš viso grąžino 13 200 Eur ir liko skolingas 800 Eur. Atsakovo pateiktame pakvitavime yra nurodyta ir 4 100 Eur suma, kurios teismas neįvertino.
16.2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovai byloje, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, turėjo pareigą įrodyti, jog atsakovas neturėjo piniginių lėšų skolos grąžinimui, tačiau šios aplinkybės nebuvo įrodytos. Byloje esantys įrodymai, t. y. 2019-11-15 ir 2019-12-12 dovanojimo sutartys patvirtina, jog atsakovas 2019 m. gruodžio 14 d. atlikdamas antrą mokėjimą turėjo 4 100 Eur. Be to, iš atsakovo pateiktų pakvitavimų matyti, kad 2019 m. gruodžio 14 d. atsakovas grąžino 4 100 Eur, tačiau palikėjo parašo prie šios sumos nėra, o ieškovų pateiktuose įrašuose prie 4 100 Eur yra palikėjo parašas, kas patvirtina, kad ši suma buvo grąžinta.
16.3. Kadangi atsakovas sutinka, jog R. P. liko skolingas 800 Eur, iš atsakovo turėtų būti priteistos 73,01 Eur palūkanos, o ne 447,71 Eur (800 x 5 proc. / 365 x 667 = 73,01).
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Priešingai nei nurodo atsakovas, teismas vertino minimą įrašą apie 4 100 Eur, tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus (jų visumą, o ne vieną nuo kitos bylos medžiagos izoliuotą įrašą) pagrįstai sprendė, kad atsakovo nurodomas įrašas apie 4 100 Eur neįrodo, jog atsakovas 2019 m. gruodžio 14 d. papildomai grąžino 4 100 Eur, kadangi minėta suma yra dviejų grąžintų sumų (3 100 Eur ir 1 000 Eur) suma. Akivaizdu, kad 2019 m. gruodžio 14 d. atsakovas negalėjo grąžinti 4 100 Eur, kadangi ieškovų pateikto 2018 m. lapkričio 27 d. paprastojo vekselio egzemplioriaus antroje pusėje esantys įrašai įrodo, kad 4 100 Eur suma (kaip dviejų grąžintų įmokų (3 100 Eur ir 1 000 Eur) suma) buvo nurodyta tik 2019 m. gruodžio 23 d., kai atsakovas grąžino papildomus 1 000 Eur.
Atsiliepimas
17.2. Teisiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad neva ieškovai turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovas neturėjo piniginių lėšų skolos grąžinimui. Tokie argumentai akivaizdžiai prieštarauja bendrajai įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklei (CPK 178 straipsnis), kuri įtvirtina, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat).
17.3. Tai, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas dėl 4 100 Eur sumos nei nurodo atsakovas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, o atsakovo pateikiama byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų interpretacija nesudaro pagrindo šią civilinę bylą išspręsti atsakovo nurodytu būdu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Atsakovas Š. U. kartu su atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą pateikė 2024 m. birželio 3 d. ir 2024 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitų faktūrų dėl išlaidų už advokato paslaugas apmokėjimus patvirtinančius dokumentus, kuriuos prašo priimti ir prijungti prie bylos. Nurodo, kad 2024 m. birželio 3 d. sąskaita buvo faktiškai apmokėta 2024 m. birželio 13 d., t. y. po prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų teismui pateikimo ir vėliau apmokėjimo dokumento į bylą nepateikė, o 2024 m. lapkričio 21 d. sąskaitos apmokėjimo negalėjo pateikti, nes bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas dar nesuėjus sąskaitos apmokėjimo terminui.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo teikiami dokumentai tik papildo aplinkybes, susijusias su išlaidų advokato pagalbai apmokėjimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis CPK 314 straipsniu yra pagrindas priimti atsakovo pateiktus dokumentus.
Dėl apeliantų apeliacinių skundų esmės
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareikštu pradiniu ieškiniu iš atsakovų prašė priteisti lygiomis dalimis (po ½ dalį) 36 500 Eur skolą, 4 373,36 Eur palūkanų bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovai įrodinėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų L. P. ir Ž. P. tėvas R. P.. Ieškovai priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė Romutė Sipavičienė paveldėjimo byloje Nr. 76/2022 išdavė (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 6245) (toliau – ir Liudijimas). Liudijimu buvo patvirtinta, kad ieškovai yra palikėjo R. P. paveldimo turto įpėdiniai. Ieškovams buvo žinoma, kad jų tėvas R. P. yra paskolinęs didelę pinigų sumą savo draugui atsakovui Š. U.. Po Liudijimo išdavimo ieškovai surado papildomus dokumentus, kurie patvirtina, kad palikėjas R. P. buvo paskolinęs pinigų atsakovui. Ieškovų žiniomis, R. P. ir atsakovas buvo draugai, o atsakovas turi savo verslą, todėl tikėtina, kad ieškovų tėvas paskolino pinigus atsakovo verslo plėtrai. 2015 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad palikėjas R. P. pervedė atsakovui 10 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola verslo vystymui“. 2017 m. liepos 15 d. paprastasis vekselis patvirtina, kad atsakovas taip pat įsipareigojo sumokėti R. P. 12 500,00 Eur iki 2018 m. lapkričio 1 d. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. liepos 15 d. paprastajame vekselyje taip pat yra atvaizduotas mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), antspaudas. Viešai skelbiama informacija patvirtina, kad minėtos mažosios bendrijos direktoriumi yra būtent atsakovas. 2018 m. lapkričio 27 d. paprastasis vekselis patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti palikėjui R. P. 14 000 Eur iki 2021 m. gruodžio 15 d. pagal šalių aptartą grafiką, t. y. iki 2019 m. gruodžio 15 d. turėjo būti grąžinta 4 000 Eur suma, iki 2020 m. gruodžio 15 d. turėjo būti grąžinta 5 000 Eur suma ir iki 2021 m. gruodžio 15 d. turėjo būti grąžinta 5 000 Eur suma. Jokių duomenų apie tai, kad aukščiau nurodytas sumas atsakovas būtų grąžinęs R. P. iki pastarojo mirties, nėra ir ieškovams tokios aplinkybės nėra žinomos. Akivaizdu, kad tarp R. P. ir atsakovo susiformavo paskolos teisiniai santykiai, kurių egzistavimą patvirtina prie šio ieškinio pridedami įrodymai. R. P. atsakovui 2015 m. birželio 22 d. paskolino 10 000 Eur sumą, o vėliau dalimis paskolino dar 26 500 Eur sumą, kadangi šios sumos paskolinimą patvirtina atsakovo pasirašytas 2017 m. liepos 15 d. paprastasis vekselis ir 2018 m. lapkričio 27 d. paprastasis vekselis. Atsakovas turi pareigą grąžinti gautą paskolą ieškovams, kurie yra R. P. įpėdiniai, sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Už termino įvykdyti prievolę praleidimą atsakovas šiuo atveju privalo sumokėti ieškovams 4 373,36 Eur palūkanų už kiekvieną termino grąžinti paskolą praleidimo dieną. 2018 m. lapkričio 27 d. paprastojo vekselio antroje pusėje atlikti įrašai leidžia teigti, kad atsakovas 2019 m. gruodžio 14 d. negrąžino 4 100 Eur, kadangi ši suma yra dviejų grąžinimų, kurie galimai buvo atlikti 2019 m. lapkričio 17 d. (3 100 Eur) ir 2019 m. gruodžio 23 d. (1 000 Eur), suma, bet ne savarankiškas skolos grąžinimas. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovo pateiktame dokumente prie 4 100 Eur sumos nėra jokio parašo. Iš 2018 m. lapkričio 17 d. paprastojo vekselio antroje pusėje esančių įrašų turinio galima spręsti, kad juose buvo fiksuojama dalimis grąžintos skolos suma, t. y. parašu buvo patvirtinama, kokia suma iš viso yra grąžinta. Šią išvadą patvirtina tai, kad iš pradžių yra nurodytos dvi grąžintos sumos, o po jomis yra nurodyta „Bendra suma šiai dienai“, t. y. bendra grąžinta suma. Tai reiškia, kad paprastojo vekselio antroje pusėje esantys įrašai patvirtina, jog atsakovas yra grąžinęs iš viso tik 5 000 Eur iš vekselyje nurodytos 14 000 Eur sumos, o ne 12 200 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus apie papildomą sumą, t. y. 1 500,00 Eur, kuri jam buvo pervesta R. P. ir apie kurią ieškovai nežinojo. Atsakovas pateikė pakvitavimą, jog yra minėtą sumą grąžinęs. Taigi, įvertinus atsakovo pateiktus ir ieškovų papildomai teikiamus įrodymus, galima teigti, jog atsakovo grąžinta skolos suma iš viso yra ne daugiau nei 6 500 Eur (5 000 + 1 500), bet ne 13 700 Eur, kaip nepagrįstai nurodo atsakovas. Kad atsakovas visos skolos negrąžinęs, ieškovų teigimu, patvirtina ir tai, kad atsakovas bandė derėtis su ieškovais dėl skolos grąžinimo dar iki kreipimosi į teismą, siūlė sudaryti susitarimą dėl skolos sumos (5 000 Eur) fiksavimo ir jos grąžinimo sąlygų.
22. Atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepime nurodžius paskolinių santykių atsiradimo su ieškovų tėvu aplinkybes ieškovai patikslintu ieškiniu pareikštus ieškinio reikalavimus sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo lygiomis dalimis po ½ 9 000 Eur skolos ir 822,32 Eur palūkanų, priteisiant kiekvienam ieškovui 4 500 Eur skolą ir 411,16 Eur palūkanas bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
23. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą patiksliną ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovams iš atsakovo kiekvienam po 2 450 Eur skolos, 223,86 Eur palūkanų bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
24. Apeliacinius skundus dėl priimto teismo sprendimo pateikė tiek ieškovai, tiek ir atsakovas. Apeliaciniai skundai yra susiję su faktinių aplinkybių neteisingu nustatymu ir netinkamu įrodymų vertinimu. Ieškovai savo apeliaciniame skunde taip pat argumentuoja, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai tarp šalių išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
25. Civilinis procesas, inter alia, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu (CPK 12 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Dėl to ir apeliantai teikdami piniginių lėšų paskolinimo ir grąžinimo aplinkybes turi įrodyti.
26. Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis (byloje pateiktais rašytiniai įrodymais ir pačio atsakovo paaiškinimais) pagrįstai nustatė, kad tarp ieškovų tėvo ir atsakovo buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, kuriems esant ieškovų tėvas atsakovui paskolino 10 000 Eur. Tarp šalių buvo susitarimas ir dėl 4 000 Eur palūkanų, todėl kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas privalėjo ieškovų tėvui grąžinti 14 000 Eur. Nustatyta, kad atsakovas piniginių lėšų grąžinimo faktus įrodinėjo 2018 m. lapkričio 27 d. vekselio ir kitų įrodymų pagalba. Apylinkės teismas įvertinęs šalių pateiktus duomenis bei sistemiškai vertindamas abiejų šalių atliktus įrašus pateiktų vekselių antroje pusėje darė išvadą, kad atsakovas žymėdavo grąžinamas sumas, tačiau, jei viena suma apimdavo kitą, apie tai irgi pažymėdavo. Įvertinus tai, pagrįstai apylinkės teismas sprendė, kad grąžintina suma yra 9 100 Eur.
27. Taip pat pirmosios instancijos teismas savo sprendimo 26-35 punktuose atlikęs kitų byloje pateiktų įrodymų vertinimą pagrįstai nesutiko su atsakovo pozicija, kad atsakovas jau buvo visą skolą ieškovų tėvui grąžinęs. Sprendime yra nurodyta, kodėl teismas vienus įrodymus priima, o kitus atmeta, padarytos teismo galutinės išvados yra pagrįstai motyvuotos ir argumentuotos (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi, išnagrinėjus bylą pagrįstai buvo nuspręsta, kad atsakovas liko skolingas ieškovų tėvui 4 900 Eur ir tokią sumą turi grąžinti teisių perėmėjams, kurie pareiškė ieškinį (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
28. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2012; kt.).
29. Pirmosios instancijos teismas siekdamas patikrinti šalių teikiamų įrodymų ir faktų tikrumą vertino visus byloje pateiktus įrodymus bei pakankamai išsamiai savo sprendime aptarė jų įrodomąją reikšmę. Įvertinęs įrodymų visumą pagal vidinį įsitikinimą pirmosios instancijos teismas konstatavo aplinkybes ir grąžintinos skolos dydį, tokią savo išvadą motyvavo. Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir siekia įrodyti tik jiems naudingas aplinkybes, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kuo pasireiškė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas.
30. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo išvardytų įrodymų vertinimo taisyklių ir principų. Tai, kad įvertinęs byloje esančių duomenų visumą teismas nagrinėjęs bylą nekonstatavo, jog apeliantų pateikti įrodymai pagrindžia jų įrodinėjamų aplinkybių egzistavimą, laikydami, kad kitų įrodymų ištyrimas suponuoja priešingą išvadą, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).
31. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad ginčą nagrinėjęs apylinkės teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl proceso teisės normų nepažeidė ir nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo.
32. Ieškovai taip pat argumentuoja, kad neteisingai tarp šalių buvo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai priimant teismo sprendimą. Ieškovų nuomone, apylinkės teismas netinkamai vertino pareikštų ir tenkintų reikalavimų dydį, taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį, nes vertino tik ieškovų procesinį elgesį, atsakovo – nevertino, taip pat CPK 98 straipsnį, nes neatsižvelgė, kad atsakovas pateikė duomenis, kad realiai turėjo (sumokėjo) atstovui tik 5 651,65 Eur. Atsakovas teigia, kad ieškovų ieškinio reikalavimų sumažinimas vertintinas kaip ieškinio dalies atsisakymas, todėl teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal pirminio ieškinio sumą – 40 873,36 Eur.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023, 29 punktas). Taigi tam tikra prasme galima išskirti du sprendimo dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priėmimo etapus: pirmajame sprendžiama dėl išlaidų dydžio pagrįstumo, o antrajame – dėl taisyklės „pralaimėjęs moka“ pritaikymo (apskaičiuojamas bylos laimėjimo procentas, jei reikalavimas tenkinamas tik iš dalies ar tenkinama tik dalis reikalavimų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-1249/2025, 59 punktas).
34. Byloje ieškovai pateikė duomenis, kad turėjo bylinėjimosi išlaidas - 838 Eur žyminį mokestį, 5 147,80 Eur atstovavimo išlaidas ir prašė priteisti Ž. P. 1 016,40 Eur atstovavimo išlaidas, L. P. 4 131,40 Eur atstovavimo išlaidas ir 838 Eur žyminį mokestį. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovų 7 091,55 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kilo ginčas dėl atsakovų nurodytų 1 439,90 Eur bylinėjimosi išlaidų realumo atsakovui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikus duomenų apie jų sumokėjimą - 2024 m. birželio 3 d. PVM sąskaitos faktūros (suma 508,20 Eur) ir apie 2024 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitos faktūros (suma 931,70 Eur) apmokėjimą. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė šių sąskaitų apmokėjimo duomenis: 2024 m. birželio 3 d. PVM sąskaita 508,20 Eur sumai buvo apmokėta 2024 m. birželio 13 d., o 2024 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaita 931,70 Eur sumai apmokėta 2025 m. vasario 3 d. (sąskaitos apmokėjimo data – iki 2024 m. gruodžio 5 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atidėjo 2024 m. lapkričio 22 d. atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, 2024 m. gruodžio 11 d. paskelbė priimtą sprendimą byloje. Atsakovo atstovė advokatė prieš vyksiantį teismo posėdį pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau nebuvo pateikti duomenys apie sąskaitų apmokėjimą, kurie pridėti prie atsiliepimo į apeliacinį skundą.
35. Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą priteisimo šalis teismui raštu turi pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktas). Kasacinio teismo praktikoje griežtai vertinama, ar prašymas dėl minėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo buvo pareikštas laiku. Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama galimybė nukrypti nuo nurodytos taisyklės. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą po bylos išnagrinėjimo iš esmės gali būti tenkinamas tik tokiu atveju, jei asmuo nurodo reikšmingas aplinkybes, kodėl toks prašymas ir šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai negalėjo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir jas pagrindžia (įrodo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-1075/2022 53 punktas). Ir toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 27 punktas).
36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, teisėjų kolegija sutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos nepateikė prašomų priteisti 1 439,90 Eur išlaidų už advokato pagalbą realumą pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl jos negali būti priteisiamas jų atlyginimas iš ieškovų. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodo priežasčių, kodėl nebuvo laiku pateiktas 508,20 Eur sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, nors sumokėta 2024 m. birželio 13 d., o 931,70 Eur sumokėta tik atsiliepimo pateikimo dieną, byloje j duomenų apie susitarimą dėl atsiskaitymo su advokatu tvarkos nepateikta, t. y. šios 931,70 Eur išlaidos neatitiko realumo kriterijaus skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienai. Taigi, nors atsakovas prašė priteisti iš ieškovų 7 091,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau realiai turėtos yra 5 651,65 Eur, kurios ir gali būti skirstomos atsižvelgiant į bylos rezultatą.
37. Taip pat apeliantai nesutinka su teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręsti atsižvelgiant į 2023 m. spalio 30 d. pradinio ieškinio 40 873,36 Eur sumą, o ne į 2024 m. lapkričio 5 d. patikslinto ieškinio 9 822,32 Eur sumą. Teigia, kad tik įvertinę visus byloje surinktus įrodymus, priėmė sprendimą patikslinti savo reikalavimus ir juos sumažinti.
38. Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 23 punktas).
39. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovai su pradiniu ieškiniu, kurio suma 40 873,36 Eur, kreipėsi į teismą 2023 m. spalio 10 d., patikslintą ieškinį, kurio suma 9 822,32 Eur, pateikė teismui tik 2024 m. lapkričio 5 d., t. y. daugiau nei po 1 metų bylos nagrinėjimo teisme. Apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, siekdamas įvertinti, kokiomis piniginėmis sumomis ginčui aktualiu laikotarpiu disponavo atsakovas, pasiūlė atsakovui pateikti minėtus įrodymus. Viso bylos nagrinėjimo proceso metu šalys aktyviai naudojosi procesine teise ir teikė įrodymus, prašė teismo išreikalauti, kurių negalėjo pačios pateikti. Po ieškovų patikslinto ieškinio priėmimo, byla iš esmės buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje – 2024 m. lapkričio 22 d. (skundžiamas sprendimas priimtas 2024 m. gruodžio 11 d.). Iš šalių pateiktų įrodymų matyti, kad iki teisminio proceso šalys tarėsi dėl atsakovo nurodyto 5 000 Eur skolos grąžinimo ir ieškovai dėl šio skolos dydžio neprieštaravo, siūlė pasirašyti vekselį šiai sumai, taip pat ieškovai su pirminiu ieškiniu pateikė tik ginčo 2018 m. vekselio pagrindinę pusę, o nepateikė ginčui aktualios antros pusės (informacijos apie grąžintas sumas). Įvertinus aplinkybes dėl bylos užvedimo ir nagrinėjimo pagal ieškovų pirminio ieškinio reikalavimus, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovai reikšdami pirminį ieškinį turėjo informacijos ir privalėjo suvokti, kad pagal turimus duomenis dalis jų pirminiu ieškiniu prašomų priteisti sumų yra grąžintos, o pareikštų reikalavimų apimtis turėjo įtakos ir paties proceso trukmei, ir atsakovo gynybos apimčiai bei galimybei ginčą baigti taikiai. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas šios bylos nagrinėjimo procese vengė atskleisti paskolos teisinių santykių tikrąjį turinį ar slėpė ginčui aktualias aplinkybes ar netinkamai įgyvendino kitas savo procesines teises ir pareigas, t. y. kad jo procesinis elgesys buvo nesąžiningas. Taigi teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies normas.
40. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016 31 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 22 punktas). Tokiu atveju taikytina taisyklė „pralaimėjęs moka“.
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų reikalavimas tenkintas 13 proc. ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Todėl ginčijamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeičiama: dalis, kuria priteista ieškovei L. P. iš atsakovo 108,94 Eur žyminis mokestis, 537,08 Eur atstovavimo išlaidos bei ieškovui Ž. P. iš atsakovo priteistina 132,13 Eur atstovavimo išlaidos, paliekama nepakeista, o nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų realumą, sumažinama priteisiama atsakovui iš ieškovų atstovavimo išlaidų suma iki 5 651,65 Eur, t. y. po 2 825,83 Eur iš kiekvieno ieškovo.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Apibendrindama kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis) bei teisingai taikė materialinės teisės normas bei priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, o sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeičiama ją išdėstant: „Priteisti ieškovei L. P. iš atsakovo 108,94 Eur žyminį mokestį, 537,08 Eur atstovavimo išlaidas. Priteisti ieškovui Ž. P. iš atsakovo 132,13 Eur atstovavimo išlaidas. Priteisti atsakovui Š. U. iš ieškovų L. P. ir Ž. P. 5 651,65 Eur atstovavimo išlaidas, t. y. po 2 825,83 Eur iš kiekvieno ieškovo“. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Netenkinus iš esmės šalių apeliacinių skundų materialiųjų teisinių reikalavimų, jų turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ją išdėstant: „Priteisti ieškovei L. P. iš atsakovo Š. U. 108,94 Eur žyminį mokestį, 537,08 Eur atstovavimo išlaidas. Priteisti ieškovui Ž. P. iš atsakovo Š. U. 132,13 Eur atstovavimo išlaidas. Priteisti atsakovui Š. U. iš ieškovų L. P. ir Ž. P. 5 651,65 Eur atstovavimo išlaidas, t. y. po 2 825,83 Eur iš kiekvieno ieškovo“.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.