Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2285-1202/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-07-02
Bylos Nr.
1-2285-1202/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26598-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2285-1202/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26598-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.1.1; 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
( S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 2 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis
sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei, Marinai Ridikienei,kaltinamajam D. K. (D. K.), jo gynėjams advokato padėjėjui G. G., advokatui A. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaruojama ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, paskutinį kartą 2022 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, skirta 40 parų arešto (2023 m. sausio 12 d. paleistas atlikęs arešto bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. K., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – siurblį „Karcher Puzzi 8/1“, 2024 m. liepos 2 d. apie 16.10 val., būdamas garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad siurblio negrąžins, sudarė melagingą inventoriaus nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su A. B. ir pasirašė išdavimo/priėmimo aktą dėl siurblio „Karcher Puzzi 8/1“ nuomos vienai parai, paėmė siurblį, tačiau išdavimo/priėmimo akte numatytu laiku (2024 m. liepos 3 d.) siurblio negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo A. B. priklausantį 535,34 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, D. K., 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 07.41 val., prie baro „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su R. S. metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė R. S. į krūtinės sritį, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į klubo sritį, padarydamas jam pjautinę žaizdą kairio klubo srityje, bei vieną kartą peiliu dūrė R. S. į nugaros sritį, padarydamas durtinę-pjautinę kiauryminę nugaros kairės pusės žaizdą su kairiojo VIII šonkaulio ir plaučių sužalojimais, kas sukėlė oro susikaupimą poodyje ir kairėje krūtinplėvės ertmėje, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. S. sveikatą.

Šiais savo veiksmais D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

D. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad supranta pareikštą kaltinimą, pripažįsta kaltę dėl abejų veikų.

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. liepos 2 d. sukčiavimas. Išsinuomojo siurblį, kurį vėliau paskolino draugui ir jis siurblio negrąžino. Negalėjo skolinti daikto nuomoto. Nežinojo, jog tas asmuo negrąžins siurblio, asmuo išvyko kažkur galimai į (duomenys neskelbtini), nes jis (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis. Tai yra jo pažįstamas, ankščiau dirbo viename darbe. Sudarė nuomos sutartį savo vardu, nes sau išsinuomojo siurblį. Sau išvalė lovą, automobilį. Nurodė A. telefono numerį iš savo telefono, telefono numeris buvo nepasiekiamas. Grąžinimo dieną buvo susisiekęs darbuotojas L. S., pasakė jam kur yra siurblys, nes taip jam pasakė A.. Skambino ir jam ir draugui, nes nurodė du telefono numerius. Neatsimena apie ką kalbėjo telefonu. Draugas siurblį laikė (duomenys neskelbtini), gal jam pamelavo ir nurodė ne tą adresą. Siurblį draugui perdavė prie savo namų (duomenys neskelbtini) g. Draugas atvažiavo ir matė, jog jis valė lovą, tą pačią dieną, kai išsinuomojo siurblį. Bandė pratęsti nuomos sutartį, tačiau pranešė, jog siurblys jau yra išnuomotas. Jis pasiūlė, jog ras draugą, ieškojo, tačiau nerado. Nepasakė tikslaus adreso, sakė, kad (duomenys neskelbtini). Nebuvo pas jį namie. Po šio įvykio draugas dingo, jo nebematė. Buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) savaitei, nes ten buvo likę jo daiktai. Draugas dirbo 2-3 mėn. Išsinuomojo siurblį galvodamas, kad jo negrąžins. Norėjo pasilikti siurblį sau, bet išėjo, jog siurblį paliko draugui. Buvo pasipelnymo tikslas.

2025 m. (duomenys neskelbtini) d. sunkus sveikatos sutrikdymas. Įvyko žodinis konfliktas bare, buvo išgėręs. Nukentėjusysis irgi buvo išgėręs, pats jį pastūmė. Du ar tris kartus nukrito, neatsimena tiksliai. Ir padarė tris dūrius. Konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini). apie 7.20 val. ryto. Neatsimena metų laiko, ne žiema, nebuvo šalta. Įvykis galėjo įvykti (duomenys neskelbtini) d. Šventė pusbrolio gimtadienį, buvo išgėręs alaus, jautėsi neblaivus. Ir jis ir nukentėjusysis siūlė išeiti į lauką aiškintis. Nenorėjo muštis, jį pirmą pastūmė tris kartus, jis krisdamas galvą susitrenkė į laiptus. Peilis buvo sulankstomas, kaip žvejybinis. Dūrė 3 kartus, neatsimena kur. Nesitaikė kažkur konkrečiai durti. Po to ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, išsikvietė taksi ir peilį išmetė į dėžę šiukšlių. Jam reikėjo į darbą, turėjo į griovimo darbus važiuoti į (duomenys neskelbtini). Nepamatė, jog nukentėjusiajam pataikė. Užsidėjo „Nike“ šaliką, nes buvo šalta. Nematė ar peilis buvo kruvinas, jį išmetė eidamas, kitoje gatvės pusėje. Peilį panaudojo, nes kai nukentėjusysis jį stumdė jis pajuto fizinį skausmą. Nukentėjusysis buvo stambesnis ir didesnis, peilį panaudojo gynybos tikslais. Suvokė, kad peiliu gali sužaloti jį.

Sutinka su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais, planuoja juos atlyginti. Dėl savo veiksmų gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymo, kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo D. K. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. liepos 2 d. sukčiavimas

2025 m. vasario 7 d. įtariamojo D. K. apklausos protokole nurodyta, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, prisipažįsta iš dalies. Narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Parodymus duos lietuvių kalba. Gynėjas nereikalingas. Jo draugas, (duomenys neskelbtini) pilietis A., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, pavardės nežino, paprašė jo išsinuomoti siurblį, kad išsisiurbtų savo automobilį, kadangi nurodė, jog pats jis paso neturi. Jis nežino, ar iš tiesų šis pasą turėjo, ar ne. Jis 2024 m. liepos 2 d. apie 16 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini), ir ten esančiame garaže sudarė nuomos sutartį vienai parai. Jis pasirašė nuomos sutartį ir jam buvo žinoma, kad be išankstinio raštiško nuomotojo leidimo neturėjo teisės perleisti siurblio, nebuvo gavęs siurblio savininko raštiško sutikimo dėl siurblio perleidimo, tačiau, kadangi buvo suplanuota kelionė į (duomenys neskelbtini), pasitikėjo draugu ir paliko jam siurblį tą pačią dieną, t. y. 2024 m. liepos 2 d., (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso neatsimena). Sutarties sudarymo metu pateikė ne savo telefono numerį, o tuo metu buvusį A. telefono numerį, kurio šiuo metu neatsimena. Jis perspėjo draugą, kad nuomos sutartis sudaryta vienai parai, tad šis turėtų 2024 m. liepos 3 d. grąžinti siurblį savininkui, kadangi jis 2024 m. liepos 2 d. vakare mikroautobusu išvyko į (duomenys neskelbtini) pas savo brolį V. K.. 2024 m. liepos 3 d. siurblio savininkas jam asmeniškai neskambino, nežino, galimai skambino draugu A., kurio telefono numerį buvo pateikęs. Tik šios apklausos metu sužinojo, kad draugas negrąžino siurblio. Dėl įvykio gailisi. Prisipažįsta iš dalies ir yra pasiryžęs atlyginti žalą - 535,34 Eur oficialiai įsidarbinus (1 t., b. l. 99-101).

2025 m. vasario 7 d. įtariamojo D. K. apklausos protokole nurodyta, kad siurblio grąžinti negali, kadangi jį tą dieną, t. y. 2024 m. liepos 2 d. perdavė savo draugui A., su kuriuo susisiekti jam nepavyksta (1 t., b. l. 107-112).

2024 m. liepos 8 d. A. B. apklausos protokole nurodyta, kad jis užsiima (duomenys neskelbtini) vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Policijai buvo pranešta apie „Karcher Puzzi 8/1“ siurblio vagystę, kuri buvo įvykdyta 2024 m liepos 2 dieną. Į jo nuomojamą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), apie 16.10 val. atvyko asmuo vardu D. K., dėl siurblio nuomos. Jo draugas ir kolega L. S., kuris jam padeda šioje veikloje, konsultuoja klientus ir išduoda-priima daiktus, priėmė asmenį, pasirašė su juo nuomos sutartį ir priėmimo-išdavimo aktą bei paaiškino kaip naudotis siurbliu. Asmuo tapatybės įrodymui pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir išsinuomojo įrenginį 1 parai nuo 2024 m. liepos 2 d. iki 2024 m. liepos 3 d.. Likus kelioms valandoms iki to laiko, kai siurblys jau turėjo būti grąžintas, D. K. susisiekė su L. S. ir pranešė, jog nori pratęsti nuomą. L. pranešė jam, jog nuomos pratęsti negali, nes jau kitas klientas yra rezervavęs siurblį. Tuomet D. K. pranešė, jog negali laiku (iki 17.00 val.) grąžinti siurblio ir jog galės grąžinti tik vėliau, apie 18.30 val. bei pasiūlė patiems atvykti paimti siurblį į (duomenys neskelbtini). Tuo metu L. S. paskambino jam ir pranešė apie situaciją. Jis pasakė L., jog šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir gali nuvažiuoti atsiimti siurblį į (duomenys neskelbtini) iš D. K.. Baigus pokalbį jis ir L. bandė telefonu susisiekti su D. K., bet telefonas (duomenys neskelbtini) jau buvo išjungtas ir daugiau jokių žinių iš šio asmens negavo. Nuo dienos, kai D. K. negrąžino siurblio, kiekvieną dieną bando su juo susisiekti, bet vis nesėkmingai. Patyrė 535,34 Eur nuostolį (mano, kad tokia yra siurblio likutinė vertė, nes siurblys pirktas 2024 m. birželio 13 d.) + 12 Eur per parą kiekvieną dieną, nes siurblys būtų kiekvieną dieną nuomojamas ir į priekį jau turėjo ne vieną rezervaciją nuomai. Civilinį ieškinį reikš, kai bus nustatytas kaltas asmuo (1 t., b. l. 68-71).

2024 m. liepos 18 d. liudytojo L. S. apklausos protokole parodė, kad jis padeda savo draugui ir kolegai A. B. su (duomenys neskelbtini), šioje veikloje dalyvauja kaip (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), todėl paprašytas kartais važiuoja ir padeda klientams išsirinkti reikiamą daiktą, juos konsultuoja bei išduoda ar priima daiktus atgal grįžtančius iš nuomos. 2024 m. liepos 2 d. asmuo, rezervavęs siurblį „Karcher Puzzi 8/1“ šiai datai, atvažiavo į A. B. išsinuomotą garažą, nuo kurio ir pats turi raktus, jis šį priėmė (viskas vyko apie 16.00-16.30 val.). Asmuo kaip tapatybę patvirtinantį dokumentą pateikė savo vairuotojo pažymėjimą - D. K. (dokumento nuotraukos kopiją yra pateikęs prie pranešimo). Pats D. teigė, jog siurblį naudos automobilio valymui ir nuomai užteks vienos paros, todėl sutarė, kad siurblį grąžins 2024 m. liepos 3 d. iki 17 val. Jiems būnant (duomenys neskelbtini), garažo patalpoje, pasirašė nuomos sutartį vienai parai (sutarties kopiją yra pridėjęs prie pranešimo). Grąžinimo dieną D. į tel. (duomenys neskelbtini) parašė SMS žinutę su klausimu, apie kelintą planuoja grąžinti siurblį, tačiau D. paklausė, ar galima prasitęsti dar vienai parai, jiems nesutikus, kadangi turėjo papildomas rezervacijas šiam prietaisui, asmuo pats pasiūlė atvažiuoti jo atsiimti į (duomenys neskelbtini). Kilus įtarimui, kad kažkas ne taip, tą padaryti sutiko ir paklausus tikslesnio adreso, jokio atsakymo negavo. Su A. skambino ne kartą, tačiau niekas neatsiliepė iki kol telefonas buvo išjungtas visiškai. Nuo to laiko iš asmens negavo jokių žinių ir bandymų susisiekti. Šio asmens dėka neteko siurblio, kurio vertė rinkoje svyruoja nuo 500 iki 600€ ir, žinoma, klientų, kurių rezervacijas teko atšaukti (1 t., b. l. 82-85).

2024 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo. Įvažiavimas į garažus pro (duomenys neskelbtini) namo kiemą, pro automatinius pakeliamus vartus. Įvažiavus į garažus kairėje pusėje yra pravažiavimas. Pravažiavus kairėje pusėje patenkama į žemesnį aukštą, kuriame yra garažai. Kairėje pusėje yra garažas Nr. (duomenys neskelbtini). Garažo vartai yra metaliniai, dvigubi, rudos spalvos. Virš garažo yra užrašas (duomenys neskelbtini). Praėjus į garažo vidų, per garažo vidurį ant grindų yra sudėtos medinės lentos. Ant kairės mūrinės sienos yra plakatas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Palei kairę sieną yra baltos spalvos stalas ir baltos spalvos kėdė ant ratuku. Ant stalo yra kanceliarinių reikmenų. Nuo įėjimo priešais palei sieną yra medinės lentynos, ant kurių sudėtos dėžės. Ant lentynos viršaus dešinėje pusėje yra vaizdo stebėjimo kamera. Šalia kameros yra lentelė su užrašu, kad patalpos filmuojamos (1 t., b. l. 47-57).

2024 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše matyti data 2024 m. liepos 2 d. 16.10 val. garažo patalpos, jose matyti vyriškis vilkintis mėlynus šortus, šviesius sportinius marškinėlius, kuris 16.10 val. į garažo patalpas įleidžia vyriškį, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų plaukų, vilkintį juodos spalvos rūbus. Garso beveik negirdėti (girdėti pavieniai žodžiai). Matyti kaip įėjęs vyriškis kažką padeda ant stalo (galimai dokumentą). Vyriškis, kuris įleido vyriškį, paima popierius lapą ir kažką padėjęs ant stalo rašo. Matyti kaip 16.12 val. atėjęs vyriškis, vilkintis tamsios spalvos rūbus, pasirašo dokumentą, o vyriškis, dėvintis mėlynus šortus ir šviesios spalvos marškinėlius, nusifotografuoja pateiktą asmens dokumentą. 16.14 val. atėjusiam vyriškiui parodomas siurblys. 16.15 val. į garažą atėjęs vyras pasiima siurblį, nuo stalo kažką pasiima (galimai dokumentus) ir 16.16 val. nešinas siurbliu išeina iš garažo patalpų. Garaže lieka vyriškis vilkintis mėlynus šortus, šviesius sportinius marškinėlius (1 t., b. l. 58-65)

2025 m. liepos 2 d. išdavimo/priėmimo akte nurodyta, kad 2024 m. liepos 2 d. D. K. perėmė „Karcher Puzzi 8/1“ (1 t., b. l. 46).

2025 m. (duomenys neskelbtini) d. sunkus sveikatos sutrikdymas

2025 m. kovo 19 d. įtariamojo D. K. apklausos protokole nurodyta, kad pranešimą apie įtarimą gavo, su jo turiniu susipažino, suprato kuo yra įtariamas. Jo teisės jam išaiškintos, sutinka duoti parodymus jam suprantama lietuvių kalba. Yra registruotas psichiatro įskaitoje, į narkologinę įskaitą nėra įrašytas. Dėl pranešime apie įtarimą nurodyto įvykio nori parodyti, kad 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. naktį, tikslaus laiko neatsimena, jis buvo bare, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, esančiame šalia (duomenys neskelbtini) turgaus esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis, būdamas bare, susiskambino telefonu su savo pusbroliu E. R. ir pakvietė atvažiuoti į barą išgerti alaus. E. sutiko ir netrukus atvyko iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono į barą. Jie su pusbroliu būdami bare sėdėjo prie stalo ir gėrė alų. Kiek jis asmeniškai išgėrė alaus, neprisimena, gal 3 litrus. Kiek išgėrė E., jis neprisimena. Jiems būnant bare, apie 3 val. nakties į barą atėjo kompanija iš dviejų vaikinų ir vienos panelės. Šių asmenų jis nepažįsta ir pirmą kartą juos savo gyvenime matė. Dar prieš tai bare buvo viena panelė, kuri atvykus tai kompanijai, prisijungė prie jų. Kiek jis suprato, E. pažinojo tą panelę. Jiems sėdint bare, iš tos kompanijos vyrai pradėjo užgaulioti juos žodžiu, tačiau ką tiksliai sakė, jis neprisimena. Kažką minėjo, kad jie rusai. Jis pasakė E., kad baigs gerti alų ir eis namo, nes nenorėjo konflikto su šiais asmenimis, kadangi jie buvo gerokai išgėrę, tai matėsi iš jų žodinių išsireiškimų. Vienu momentu jis nusprendė išeiti parūkyti į lauką. Kiek tuo metu buvo laiko, jis nežino, tačiau lauke jau buvo šviesu. E. liko prie stalo baro viduje baigti gerti alų. Jam iš paskos išėjo vienas vyras iš tos kompanijos, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo. Jis tik spėjo prisidegti cigaretę, kaip tas vyras rankomis jį pastūmė į nugarą. Nuo pastūmimo jis nukrito nuo laiptelių ir atsitrenkė galva į šaligatvį. Jis pakilo nuo žemės ir norėjo užeiti į barą pasikviesti E., todėl užlipo ant laiptelių vėl. Tada tas vyras vėl jį rankomis pastūmė ir jis nuo jo pastūmimo vėl nukrito ant žemės. Antrą kartą pakilęs nuo žemės, pakilo laipteliais prie baro įėjimo durų, jas atidarė ir pasakė E. „einam namo“. E. išėjo iš baro ir jie jau ėjo su juo link (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau E. nusprendė grįžti atsisveikinti su panele, todėl jis jo nelaukė, o vienas nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, pas E. į butą. Jokio peilio su savimi jis tą dieną neturėjo ir juo nedūrė tam asmeniui, kuris du kartus jį pastūmė nuo laiptelių ir nuo kurio veiksmų jis sužalojo galvą. Šio vyro nemušė ir jokių sužalojimų jam nepadarė. Dėl galvos traumos į medikus nesikreipė. Dėl įvykio nieko nežino. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena, (duomenys neskelbtini) aukšte, gyvena vienas. Jis dirba (duomenys neskelbtini) sektoriuje neoficialiai, atlieka (duomenys neskelbtini), užimtumo tarnyboje šiuo metu nėra registruotas, ketina artimiausiu metu užsiregistruoti ir vykdyti individualią veiklą (2 t., b. l. 149-152).

2025 m. balandžio 17 d. įtariamojo D. K. apklausos protokole nurodyta, kad papildomai nori paaiškinti, kad įvyko konfliktas. Nori pasakyti, kad peilį rado būdamas bare „(duomenys neskelbtini)”, esančiame (duomenys neskelbtini). Radęs peilį paėmė su savimi, įsidėjo peilį į striukę. Po to tarp jo ir nurodyto asmens įvyko konfliktas. Iš pradžių konfliktas įvyko baro viduje. Baro patalpose įvyko tik žodinis konfliktas. Po ko jis išėjo parūkyti. Stovėjo lauke prie baro. Iš baro išėjo nurodytas asmuo. To asmens nepažįsta. Įvykio dieną matė pirmą kartą. Apie jį nieko pasakyti negali. Jam iš paskos iš baro išėjo nukentėjusysis. Išėjęs jis stipriai jį pastūmė, nukrito ant laiptų. Galva atsitrenkė į laiptus. Pajuto fizinį skausmą. Po to ištraukė surastą peilį ir tris kartus sudavė juo nukentėjusiajam. Sudavė į įvairias kūno vietas. Kiek atsimena jis stovėjo, norėjo dar muštis. O jis pabėgo, bėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ten iškvietė taksi ir išvažiavo namo. Policijos nekvietė. Dėl nukentėjusiojo veiksmų sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė. Dūrė, dėl to, kad vyko žodinis konfliktas ir asmuo jį pastūmė. Tiksliai neatsimena, dėl ko tiksliai įvyko žodinis konfliktas. Kiek atsimena jis įvyko, dėl tualeto. (duomenys neskelbtini) gatve peilį išmetė į šiukšliadėžę. Labai gailisi, dėl to ką padarė. Norėtų atsiprašyti nukentėjusiųjų. Civilinius ieškinius bandys mokėti dalimis (2 t., b. l. 159).

2025 m. vasario 24 d. R. S. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 5.30 val., kartu su draugu A. T. ir jo drauge E., pavardės nežino, jo automobiliu „Nissann X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodami iš svečių iš (duomenys neskelbtini), užsuko į visą parą veikiantį barą, esantį (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jo draugas A. T.. Atvažiavus, automobilį pastatė šalia baro (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bare jų laukė E. draugė A., pavardės nežino. E. buvo su ja susiskambinusi susitikti. Užėjus į baro vidų, susitiko su A. ir visi keturiese prisėdo prie vieno staliuko. Užsisakė alaus ir būdamas bare išgėrė viso vieną bokalą alaus. Tuo metu bare prie kito staliuko sėdėjo du jam nepažįstami vyrai, tačiau vieną iš jų A. pažįsta, nes sakė, kurį laiką su juo bendravo. Per visą laiką, kol buvo bare, matė, kad minėti vyrai buvo kelis kartus išėję link netoliese už lombardo esančio kazino. Apie 7.30 val. išgirdo, kad vienas iš minėtų vyrų skundėsi barmenui, kad tualete yra ežeras, kad negalima ten užeiti ir kaltino jų kompaniją, kad tai jie padarė. Bare daugiau jokių žmonių nebuvo. Minėtam vyrui bandė gražiai paaiškinti, kad į tualetą niekas iš jų kompanijos nėjo, o ėjo tik jie dviese, tačiau minėtas vyras pradėjo agresyviai bendrauti, keikdamasis necenzūriniais žodžiais grasino, kad jis savo rajone juos patvarkys ir liepė iš čia nešdintis. Jis šiam pasakė, kad nenurodinėtų, ką jam daryti. Tuomet šis nuėjo prie savo staliuko, užsidėjo juodą kaukę kaip slidininko, kur matėsi tik jo akys ir pasakė, kad einam ten, kur nėra kamerų ir šis jam viską paaiškins. Pradžioje dar sėdėjo prie savo staliuko ir niekur nėjo, tačiau šis pradėjo įkyriai kviesti išeiti į lauką ir jis sutiko. Jie tik dviese išėjo į lauką. Išėjus į lauką, prie pat baro durų paklausė, ką šis nori jam paaiškinti, paėmė jį už krūtinės už drabužių ir stipriai atstūmė nuo savęs. Tuo metu jie stovėjo ant laiptelių ir šis atstumtas nugriuvo ant laiptų. Iš karto pamatė, kad šis gulėdamas jau turi dešinėje rankoje peilį. Prieš nugriūnant, šis abi rankas laikė striukės kišenėse ir jis pradžioje peilio nematė. Kai šis gulėjo, matė, kad rankoje jis laikė juodos spalvos peilį, kurio geležtė buvo apie 10-15 cm ilgio. Jis nusisuko ir norėjo eiti į baro vidų, o tuo metu atsistojęs minėtas vyras pradėjo jį kviesti šaukdamas „ateik čia“. Jis atsisuko ir sugriebė minėtą vyrą už striukės ir vėl jį stipriai pastūmė nuo savęs. Minėtas vyras vėl griuvo ant žemės ir jis priėjęs arti jo pajuto, kad jau yra padurtas krūtinės srityje ir dar pasilenkęs pajuto, kad ir nugaros srityje yra sužalotas. Mano, kad šis jį padūrė peiliu antro atstūmimo metu, kai laikė sugriebęs už striukės. Jis nugriuvęs nebuvo, sąmonės neprarado. Tuo momentu iš baro išėjo minėto vyro draugas ir su juo buvę draugai. Pajautė, kad jam nugara šlapia, todėl paprašė draugo A. pasižiūrėti, kas ten yra. Šis pakėlė drabužius ir pasakė, kad blogai, yra stiprus sužalojimas. Po to jam buvo silpna, svaigo galva, buvo sunku kvėpuoti. Draugas iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir jį išvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatyti sužalojimai. Jį sužalojęs vyras buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, plaukų spalvos nežino, matė, kad šis buvo su rudos spalvos ūsais, veido bruožų neįsidėmėjo, nes bare buvo pakankamai tamsu, o lauke šis buvo su kauke ir jo ūsus matė, kai grumtynių metu kaukė nuo veido buvo nusislinkusi į šoną. Šis buvo apsirengęs tamsią striukę, tamsias sportines kelnes, daugiau požymių neatsimena. Atpažinti šio vyro negalėtų. Dar matė, kad minėtas vyras su peiliu pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės (1 t., b. l. 173-176).

2025 m. vasario 24 d. liudytojo E. R. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. po 3 val. nakties, jam programėlėje „Messenger“ parašė jo pažįstamas D. K. klausdamas, ką daro ir ar nori atvažiuoti į barą „Visą parą“ pagerti alaus. Jis tuo metu nemiegojo ir parašė D., kad atvažiuos. Jis suprato, kad D. yra bare, kuris randasi šalia (duomenys neskelbtini) turgaus, kuris dirba visą parą. D. K. pažįsta labai seniai, anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo kaimynais. Jis su taksi atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį barą. Kiek tuo metu buvo laiko, jis neatsimena, gal apie 4 val. Kai jis užėjo į baro vidų, pamatė barmeną, taip pat prie vieno staliuko sėdėjo panelė, truputį toliau nuo baro prie kito stalo sėdėjo D. K.. Kai jis priėjo prie D., ant stalo stovėjo butelis su alumi ir bokalai. Matėsi, kad D. jau buvo kažkiek išgėręs alaus iš butelio. D. pasiūlė jam išgerti alaus. Jis atsisėdo prie jo stalo ir pradėjo gerti alų kartu su D.. Kol buvo bare, eidavo į lauką parūkyti. Vieną kartą einant rūkyti, pakvietė prie stalo sėdėjusią panelę, o vėliau grįžę iš lauko buvo net atsisėdę prie panelės stalo. Jis susipažino su ja, jos vardas A.. Sėdint prie stalo, A. jį pakvietė socialiniame tinkle „Facebook“ į draugus ir jis ją priėmė į draugus. Po kurio laiko į barą atėjo du vaikinai ir panelė. Nei vaikinų, nei panelės niekada nėra prieš tai matęs. Jie trise atsisėdo prie kito stalo. Tada panelė vardu A. nuėjo prie jų stalo, nes kaip suprato, ten buvo jos draugė. Jie su D. vėl paėmė butelį alaus ir gėrė toliau. Vienu momentu D. nuėjo į tualetą ir grįžęs iš ten, priėjo prie barmeno ir pasakė, kad tualete aplink klozetą šlapia, kad kiek eina, visą laiką ten purvina. Barmenas kažką sakė D., tačiau ką būtent, negirdėjo. Tuo metu vienas iš vaikinų, kuris sėdėjo su kompanija prie stalo, išgirdęs D. žodžius, kažką jam pasakė. Tarp D. ir to vaikino prasidėjo žodinis konfliktas, kivirčas. Tada vaikinas atsistojo ir pradėjo eiti link D.. Jie abu išėjo į lauką. Jis liko sėdėti prie stalo. Antras vaikinas ir dvi panelės liko sėdėti prie savo stalo. Jis dar padarė alaus gurkšnį ir nusprendė išeiti į lauką pažiūrėti kas ten vyksta. Po D. ir vaikino išėjimo į lauką, jis išėjo po minutės. Išeidamas iš baro pamatė, kad D. ir vaikinas guli ant žemės prie laiptų. Tuo metu jie buvo susikibę tarpusavyje, susigrūmę, voliojosi ant asfalto. Jis pasilenkęs, kaire ranka bandė juos išskirti (dešinė ranka traumuota), tačiau jam sunkiai sekėsi tai padaryti. Iš baro išėjo A. ir kita panelė, jos stovėjo ant laiptų. Staiga D. ir tas vaikinas išsiskirstė, atsistojo nuo žemės. D. iš karto nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vaikinas priėjo prie panelių ir jis girdėjo kaip šis pasakė: „kažkokia žaizda, skauda“, pakėlė ranką ir drabužius. Tuo metu jis priėjo prie jų ir pamatė, kad pas vaikiną kairiajame šone yra žaizda, panaši į įdrėskimą, vos vos bėgo kraujas. Jis dar kurį laiką palaukė lauke ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, išsikvietė taksi automobilį ir nuvažiavo namo. Tą dieną D. daugiau nematė. Apie 11 val. ryte pas jį namo atvažiavo policijos pareigūnai ir pradėjo klausinėti, kur D., jam išrašė šaukimą atvykti į policiją. Nori parodyti, kad jis nematė, kad D. besigrumdamas su vaikinu rankose laikytų peilį. Jis nematė jokio peilio pas D. nei bare, nei lauke. Tą dieną jis buvo apsirengęs juodos spalvos striuke su gobtuvu ir mėlynos spalvos džemperiu ir kelnėmis. D. buvo apsirengęs juodos spalvos striuke ir kelnėmis. Kai jie ėjo į lauką rūkyti, jis matė, kad D. uždengdavo veidą juodos spalvos šaliku. Jis savo ruožtu ant galvos užtraukdavo gobtuvą, nes lauke buvo šalta (2 t., b. l. 45-48).

2025 m. (duomenys neskelbtini) d. E. R. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 6 val. atėjo į barą adresu (duomenys neskelbtini). Čia atėjo su drauge A. (jos daugiau duomenų nežino, nes bendrauja per programėlę „Messenger“), draugu A. T. ir su R.. A. į barą atvyko kelias minutes anksčiau. Bare buvo dar du jiems nepažįstami jaunuoliai, kurie taip pat vartojo alkoholį. Prie jų tuo metu sėdėjo jos draugė A. ir jiems užėjus į barą A. iškart atėjo prie jų. Jos kompanija kelis kartus buvo išėjusi į lauką parūkyti. Jie keturiese vartojo alų. Netrukus vienas iš jaunuolių atėjo prie baro užsisakyti alkoholio. Jis ėmė ant jų kompanijos rėkti, kad jie kažką pridarė tualete, nors nei vienas jų jame nebuvo. Jaunuolis kalbėjo lietuvių kalba. Tarp jų ir šio jaunuolio įvyko konfliktas. Kitas jaunuolis, buvęs su juo, sėdėjo ramiai prie staliuko, nekonfliktavo. Jaunuolis, kuris konfliktavo, ėmė sakyti: „Aš iš (duomenys neskelbtini), man čia niekas neatsikalbinės“. Tada R. pasakė jam užsičiaupti. Jaunuolis apie 10 min. kvietė R. išeiti į lauką pasiaiškinti santykius. R. iš pradžių nekreipė dėmesio, vėliau sako: „Einam“. Jie išeidinėjo dviese, tarpusavyje stumdėsi. Su jais daugiau niekas į lauką nėjo. Jie sėdėjo toliau bare. Netrukus, maždaug po 1 min., ji su savo draugais nusprendė išeiti į lauką paskui juos. Jiems išėjus į lauką, prie jų nuo kito šalia buvusio baro gatve atėjo R.. Šis buvo vienas, ėjo keistai. Ji jo klausė, kodėl jis taip keistai eina. Šis jai atsakė, kad jį padūrė. Ji pakėlė jo maikę ir pamatė durtinę žaizdą krūtinės srityje. Dar vienas dūris buvo nugaros srityje. Ji suprato, kad padūrė peiliu, konkrečiai su kuo, neklausė. Nori paminėti, kad kai jie išeidinėjo iš baro, jaunuolis, su kuriuo R. išėjo į lauką, nuo R. bėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Ji nematė ar šis laikė ką nors rankose. Jo draugas išėjo kartu su jais į lauką, pamatęs R. buvo išsigandęs. Ji jam pasakė stovėti ir niekur neiti, nes atvažiuos policija. Šis pasakė „gerai“. R. darėsi vis blogiau, jis sunkiai stovėjo, kraujavo. Ji su A. laikė R., kad šis nenukristų, kol atvažiuos policija ir kažkuriuo metu šis jaunuolis taip pat ėmė bėgti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jaunuolis, padūręs jos draugą, buvo iki (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 180 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, kalbėjo lietuvių kalba, buvo su juoda kauke, kurią buvo užsitraukęs iki akių, su gaubtuvu, su sportinėmis juodomis kelnėmis, galimai su šviesia striuke, sportiniais kėdais, galimai juodos spalvos, asmens plaukai buvo rudi, trumpo kirpimo. Veido bruožų neįsidėmėjo. Nori paminėti, kad kai jie tik atvyko į barą, šis jaunuolis buvo be kaukės, tačiau ji jo veido bruožų neatsimena, atpažinti negalėtų. Kaukę jis užsidėjo, kai pradėjo konfliktuoti bare su R.. Jis bare peilio ar kokio kito aštraus daikto išsitraukęs nebuvo. Su savimi jokios tašės ar kuprinės neturėjo, bent jau ji nematė. Kitas su užpuoliku buvęs asmuo buvo iki (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 180 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, kalbėjo rusų kalba, kaip buvo apsirengęs, neatsimena. Jo ausys buvo atlėpusios, rudi plaukai, trumpai kirpti. Kitų požymių nurodyti negali. Atpažinti, mano, galėtų (2 t., b. l. 10-13).

2025 m. (duomenys neskelbtini) d. liudytojos A. Š. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 1.37 val. atvažiavo į barą adresu (duomenys neskelbtini). Atvyko viena išgerti kokteilių. Bare buvo barmenas ir dar kažkoks jai nepažįstamas jaunuolis. Šis jaunuolis kažkam paskambino, kaip suprato, draugui ir pakvietė ateiti į barą. Girdėjo, kad kalbėjo apie ją, kad ji čia yra. Apie 3 val. prie jos priėjo iš matymo pažįstamas E. Jo duomenų nežino. Jo nuotraukas iš socialinės svetainės „Facebook“ pateiks po apklausos. Su E. susipažino maždaug prieš pusę metų draugų kompanijoje. Su E. bendravo bendromis temomis. Prie jų trumpam prieidavo kitas pradžioje minėtas jaunuolis, tačiau ji su juo nebendravo. Apie 5 val. atvažiavo į barą jos draugai: E. R., R.ir kito vyriškio vardo neatsimena. Ji priėjo prie savo draugų, jie sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholį. E.as su draugu sėdėjo maždaug už kelių staliukų. Vienu metu jai einant į tualetą, E. draugas paklausė jos, kas per draugai yra su ja. Sakė, tiesiog pažįstami. E. draugas priėjo prie baro ir jų kompanijai pasakė, kad tualete yra šlapia ir kodėl jie nesusitvarkė po savęs. Jis kalbėjo rusų kalba. R. sakė, kad tai ne jie padarė. Tarp jų įvyko konfliktas ir E. draugas siūlė R. išeiti į lauką. R. sutiko ir jie išėjo į lauką dviese. O tiksliau išbėgo. Jokių konflikto garsų negirdėjo. E. buvo taip pat bare. Po maždaug 10 sek. nusprendė išeiti į lauką, kad nieko blogo neatsitiktų. Visi kartu su E. išėjo į lauką. Tik išėjus į lauką, priešais barą ant šaligatvio matė pro baro stiklą kaip stovėjo R. ir minėtas jaunuolis. Jie buvo dviese. Matė kaip R. dešine koja vieną kartą spyrė jaunuoliui į kairį šoną, siekdamas jį nustumti. Tada matė kaip jaunuolis puolė kumščiais R. Nematė, ar sudavė, kontaktas tikrai buvo tarp jų, jis lietėsi prie R. Jiems išėjus į lauką, minėtas jaunuolis pabėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Ji neatkreipė dėmesio, ar jaunuolis turėjo ką nors rankose. Priėjo prie R., šis sunkiai kalbėjo, atrodė, kad dūsta. Klausė jo, kas atsitiko ir šis be žodžių pakėlė savo viršutinius rūbus ir ji pamatė, kad jis kraujuoja. Matė, kad kraujuoja jo kairysis šonas. Jie paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu. E. stovėjo su jais. Jie jam liepė likti, tačiau šis išėjo taip pat į tą pusę, į kurią išėjo jo draugas. Jaunuolio, kuris padūrė jos pažįstamą požymiai: apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 170 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, rudi plaukai, trumpo kirpimo, jeigu neklysta, jis galėjo būti su barzda ir ūsais. Buvo su džemperiu su gaubtuvu tamsios spalvos, su juoda kauke, su kelnėmis, neatsimena spalvos. Kitų požymių nurodyti negali. Jis ir patalpoje buvo su kauke. Matėsi tik akys. Išskirtinių požymių nepastebėjo, nežino, ar galėtų atpažinti. E. požymiai: (duomenys neskelbtini) m. amžiaus (jis jai pats sakė), apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, mažos akys, didelė nosis, tamsūs plaukai, trumpai kirpti. Jis buvo su tamsia striuke, daugiau jokių požymių neatsimena. Atpažinti galėtų. Nepastebėjo, ar bent vienas iš asmenų turėjo kokią nors kuprinę ar tašę. Nei vienas iš asmenų bare jos akivaizdoje nieko aštraus rankoje neturėjo (2 t., b. l. 21-24).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad, liudytoja A. Š .atpažino D. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus apklausos metu (2 t., b. l. 31-33).

2025 m. (duomenys neskelbtini) d. liudytojo A. T. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 6 val. atėjo į naktinį barą UAB ,, (duomenys neskelbtini).’’, esantį (duomenys neskelbtini). Į minėtą barą atėjo jis, draugas R. ir dvi merginos: A. ir E.. Į minėtą barą atėjo ketindami vartoti alkoholinius gėrimus. Jiems užėjus į minėtą barą ir užsakius alkoholinių gėrimų, prisėdo naktinio baro didžiojoje salėje, prie stalų, sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus du jaunuoliai. Minėti jaunuoliai buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vienas jaunuolis dėvėjo juodos spalvos striukę, juodos spalvos sportines kelnes, avėjo juodos spalvos batelius, dėvėjo juodos spalvos medžiaginę kepurę be snapelio. Kitas jaunuolis, kiek pastebėjo, dėvėjo mėlynos spalvos striukę. Į minėtus jaunuolius nekreipė dėmesio, todėl gerai jų neįsidėmėjo, negali nurodyti jokių išskirtinių jų požymių ar daugiau išorinių bruožų, kurie padėtų nustatyti minėtus jaunuolius. Gali nurodyti tik tai, jog minėti jaunuoliai abu buvo apie (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, kalbėjo lietuvių kalba, tačiau su akcentu, jo manymu - rusų. Jiems vartojant alkoholį, apie 7.40 val., tarp jaunuolio, sėdėjusio mažojoje salėje, apsirengusio juodai ir jo draugo R. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas tarp judviejų kilo, kaip suprato, kadangi jaunuolis jo draugui R. išreiškė priekaištus, jog naktinio baro tualete yra labai šlapia, o paskutinis juo naudojosi būtent R.. Konflikto metu, juodai apsirengęs jaunuolis, pasiūlė R. išeiti į lauką pasikalbėti. Jo draugas R. sutiko ir jie abu išėjo į lauką. Praėjus apie minutei laiko, pro naktinio baro langą matė, jog jo draugas R. susistumdė su juodai apsirengusiu jaunuoliu, todėl nedelsiant visi išėjo į lauką. Pirmas iš naktinio baro išėjo mėlynai apsirengęs, mažojoje salėje sėdėjęs jaunuolis, jam iš paskos jis ir A. su E.. Jiems tik išėjus iš naktinio baro į lauką, pastebėjo prie R. stovintį minėtą, juodai apsirengusį jaunuolį, kuris ant veido buvo užsidėjęs juodą kaukę, pro kurią buvo matomos tik jo akys. Minėtas jaunuolis dešinėje rankoje laikė peilį. Kiek spėjo pastebėti, minėtas peilis buvo su juoda geležte. Jiems pradėjus eiti prie R., minėtas jaunuolis pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) g. pradžios. Jiems priėjus prie R., šis pasakė, kad jį padūrė. Jis nedelsiant pakėlė jo striukę ir pamatė dvi durtines žaizdas: vieną žaizdą krūtinės srityje, o kitą nugaros srityje. Nedelsiant paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Tuo metu, kartu su jais, prie R. buvo ir jaunuolis, dėvėjęs mėlyną striukę, tačiau pabuvęs greta jų apie porą minučių, jis taip pat iš įvykio vietos pabėgo. Minėtas jaunuolis irgi pabėgo link (duomenys neskelbtini) g. pradžios. Minėti jaunuoliai jam yra nepažįstami, jų ankščiau nei naktiniame bare, nei kur kitur sutikęs nebuvo (2 t., b. l. 37-39).

2025 m. vasario 24 d. liudytojo Ž. P. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini).“ (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini).“ priklauso baras, kuris dirba visą parą. Baras yra (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 20 d. nuo 20.00 val. pradėjo darbą. 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 3-4 val., tikslaus laiko neatsimena, į barą atėjo du vyrai. Abudu vyrai buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vienas iš vyrų buvo apsirengęs juodos spalvos striuke su gobtuvu, juodos spalvos kelnėmis. Tas vyras buvo tamsių vidutinio ilgumo plaukų. Kiek pamena, šis vyras buvo su juodais ūsais ir juoda barzda. Kokio ilgio buvo barzda, negali nurodyti, tačiau tikrai ne vienos ir ne dviejų dienų. Šis vyras buvo apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Kai jis išeidavo į lauką parūkyti, ant galvos dėvėjo juodą medžiaginę kaukę (kaip slidininko). Šį vyrą gali atpažinti iš juodų ūsų ir barzdos. Antras vyras buvo apsirengęs šviesia striuke su gobtuvu, melsvos spalvos kelnėmis. Antras vyras buvo šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Kai išeidavo parūkyti, tas vyras vis uždėdavo ant galvos striukės gobtuvą. Šio vyro atpažinti negalės. Tuos du vyrus matė pirmą kartą. Jie atsisėdo salėje prie vieno staliuko toliau nuo baro. Ten buvo (duomenys neskelbtini). tamsu. Jis pasiūlė uždegti šviesą, tačiau jie atsisakė. Iš pradžių kiekvienas iš jų paėmė po 0,5 l alaus. Už alų atsiskaitinėjo vyras apsirengęs juodais drabužiais. Vėliau jie paėmė dar po 0,5 l alaus. Už alų atsiskaitinėjo vyras apsirengęs juodais drabužiais. Tuo metu baro salėje buvo mergina, kuri sėdėjo viena. Mergina sėdėjo (duomenys neskelbtini). tolokai nuo šių dviejų vyrų. Vyrai vienu momentu kalbino merginą, ėjo į lauką kartu su ja parūkyti. Ar mergina buvo atsisėdusi prie jų stalo, jis neprisimena. Šią merginą kartais mato ateinančią į jų barą. Mergina yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 160-165 cm ūgio, tamsių ilgų plaukų. Jos vardo ir pavardės nežino. Apie 6 val. į barą atėjo du vaikinai ir mergina. Jis suprato, kad iki tol bare buvusi mergina juos pažįsta, nes ji atsistojo ir jie keturiese atsisėdo prie kito staliuko. Kiek girdėjo, jie bendravo dėl virėjos darbų. Jis girdėjo, kad du vyrai, kurie buvo atėję anksčiau, bendravo rusiškai ir lietuviškai. Keturių žmonių kompanija, kurioje buvo dvi panelės, irgi bendravo ir lietuviškai, ir rusiškai. Po kurio laiko prie baro priėjo vyras, apsirengęs juodais drabužiais, paėmė alaus ir pradėjo jam reikšti pretenzijas, kad tualete yra purvina. Jis atsakė: „yra kaip yra“. Jų pokalbį su vyru, apsirengusiu juodais drabužiais, išgirdo kita kompanija, kur sėdėjo du vaikinai ir dvi panelės. Prasidėjo žodinis konfliktas tarp vyro, apsirengusio juodais drabužiais ir prie stalo sėdėjusių dviejų vyrų. Konfliktas vyko dėl tualeto. Kai pamatė, kad konfliktas stiprėja, jis pasakė: „vyrai eikite į lauką aiškintis, man čia nereikia“. Vienas iš vyrų, sėdėjusių prie stalo su kompanija, atsistojo ir pradėjo rankomis stumti vyrą su juodais drabužiais sakydamas „einame į lauką“. Į kurią vietą jis rankomis jį stūmė, negali nurodyti. Jie išėjo iš baro dviese į lauką. Lauke jie buvo dviese tik keletą minučių. Labai greitai jiems iš paskos išėjo visi kiti tuo metu buvę bare, t. y. du vyrai ir dvi panelės. Vienas iš vyrų buvo su šviesia striuke, o kitas vyras iš panelių kompanijos. Kas vyko lauke po to, kai tie du vyrai išėjo iš baro, jis nematė. Netrukus viena iš panelių atėjo į barą ir pasakė: „peilį išsitraukė, iškvietė greitąją, sunku kvėpuoti“. Jis išėjo į lauką ir pamatė vieną iš vyrų, kuris laikėsi už šono, kitas stovėjo šalia, taip pat stovėjo kita panelė. Tų dviejų vyrų, iš kurių vienas buvo su juoda striuke, o kitas su šviesia striuke, lauke nebuvo. Baro viduje yra kameros, tačiau jos dirba „online“ režimu, vaizdo įrašai neįrašomi (2 t., b. l. 52-55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis užduotyje pateiktomis įvykio aplinkybėmis ir R. S. pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, R. S., nustatyti sužalojimai: durtinė - pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje padaryta vienu trauminiu poveikiu, duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis ar įrankis, turėjęs peilio geležtės pavidalą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2025 m. (duomenys neskelbtini) d.), vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; pjautinė žaizda kairiojo klubo srityje, padaryta pjaunančio daikto poveikyje, vienu trauminiu poveikiu, pjaunančiu daiktu, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2025 m. (duomenys neskelbtini) d.), vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; durtinė pjautinė kiauryminė nugaros kairės pusės žaizda su kairiojo VIII šonkaulio ir plaučių sužalojimais, kas sukėlė oro susikaupimą poodyje ir kairėje krūtinplėvės ertmėje bei kraujavimą iš plaučio sužalojimo ir kraujo susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis ar įrankis turėjęs peilio geležtės pavidalą, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2025 m. (duomenys neskelbtini) d.), padarytas vienu trauminiu poveikiu, todėl vertinamas tik visumoje – sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.9. papunkčiu — dėl kiauryminio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo su plaučio sužalojimu (2 t., b. l. 1-4).

2025 m. kovo 19 d. – 2025 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,20250227121632410“. Įrašo data 2025 m. (duomenys neskelbtini) d., laikas 07.42.53 val. Įrašo trukmė 5 min. 3 sek. Vaizdo įraše matoma, kad filmuojanti kamera yra pastato viduje, todėl iš kairės pusės pro pastato langą matomas kelias, sustoję automobiliai, dešinėje pusėje, pastato viduje matomos kėdės su stalais. Tolėliau šalia sustojusio tamsios spalvos automobilio, pastato šone, prie langų matoma, kad atsidarius durims, kurios yra dešinėje pusėje, per laiptus eina vyriškis (toliau – vyriškis), juodos spalvos striuke, bei vyras (toliau -vyras Nr.1), ant galvos užsidėjęs tamsios gobtuvą. Matoma, kad vyriškis stovi nugara į filmuojančią kamerą, tuo tarpu vyras Nr.1 yra atsisukęs į filmuojančią kamerą. Netrukus atsidarius durims dešinėje pusėje išeina dar vienas vyrukas (toliau -vyras Nr.2), mėlynos spalvos treninginėmis kelnėmis. Tuo tarpu matoma, kad šalia durų stovint vyriškiui, vyrui Nr.1 ir vyrui Nr.2, vyras Nr.1 savo rankomis mosikuoja į vyriškį, po ko vyriškis su savo kūnu užsipuola vyrą Nr.1, vyksta grumtynės, kadangi atsispindi pastato langas, vaizdas tampa neryškus. Netrukus vyriškis ir vyras Nr.1 grumiasi šalia pastato langų, prieina vyras Nr.2. Netrukus matoma, kad vyriškis atšoka į važiuojamąją kelio pusę, šalia stovinčių automobilių. Netrukus vyras Nr.1 nueina nuo vyriškio ir vyro Nr.2, eina link filmuojančios kameros, į kitą kelio pusę. Eidamas vyras Nr.1, dešinėje rankoje laiko kažkokį daiktą. Netrukus vyriškis eina link pastato durų, prie kurių stovi vyras Nr.2 bei dvi moterys. Netrukus moteris (toliau – moteris Nr.1), apsirengusi juodos spalvos striuke kurios gobtuvas yra su baltos spalvos kailiuku prieina prie vyriškio, tuo tarpu kita moteriškė (toliau – moteris Nr.2), stovi bendrauja su vyru Nr.2. Netrukus vyras Nr.2 eina per šaligatvį, ties pastato langais, link filmuojančios kameros. Matoma, kad vyras Nr.2 dešinėje rankoje laiko mobilų įrenginį. Vyras Nr.2 užeina už kameros ribų, tuo tarpu vyriškis bendrauja su moterimi Nr.1 ir moterimi Nr.2, šalia kurių matomas dar vienas vyrukas (toliau -vyras Nr.3), apsirengęs juodos spalvos striuke. Toliau vyras Nr.3 ir moteris Nr. 2 užeina į pastato vidų, tuo tarpu vyriškis bei moteris Nr.1 lieka stovėti šalia pastato durų (2 t., b. l. 77-81).

2025 m. kovo 19 d. – kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,Player64“. Vaizdo įrašo data 2025 m. (duomenys neskelbtini) d., laikas 07.25.00 val. vaizdo įrašo pabaiga 08.00.00 val. Atidarius vaizdo įrašą matoma važiuojamoji dalis, sustoję automobiliai, pastatas pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo laiku 07.29.39 val. iš kairės pusės, per važiuojamąjį kelią einantys trys asmenys. Vyriškis (toliau – vyriškis), apsirengęs juodos spalvos žiemine odine striuke, už vyriškio matoma moteris (toliau – moteriškė), apsirengusi juodos spalvos striuke su baltos spalvos kailiuku bei vyras (toliau – vyrukas), apsirengęs juodos spalvos striuke. Matoma, kad visi trys asmenys pereidami kelią įeina į pastatą pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo laiku 07.41.07 val. atsidaro durys iš pastato, iš kurio matoma, kad vyriškis (toliau – vyras Nr.1) išeina pro duris pirmas, už jo matomas vyriškis, dviese stovi ant laiptų įėjimo į pastatą. Toliau abiem išėjus vyriškis paima už vyro Nr.1 kairės rankos, netrukus vyriškis mosikuoja kaire ranka į vyrą Nr.1, po ko vyras Nr.1 prisitraukia prie sienos. Toliau matoma, kad vyriškis paima vyrui Nr.1 už striukės ir kartu su vyru Nr.1 laikant jį už striukės lipa laiptais žemyn. Nulipus žemyn, vyras Nr.1 suklumpa ir atsisėda ant kitų laiptų įėjimo į kitas patalpas pavadinimu ,,Baras visą parą“. Atsisėdus ant laiptų, vyras Nr.1 su dešine ranka ant laiptų pasideda kažkokį daiktą, po ko atsistojus vyras Nr.1 nuo laiptų paima dešine ranka daiktą ir atsistoja. Netrukus pro duris iš pastato ,,(duomenys neskelbtini)“ išeina vyrukas (toliau – vyras Nr.2), apsirengęs tamsiais drabužiais su gobtuvu ant galvos, kelnėmis su baltos spalvos juostomis. Netrukus vyras Nr.1 su savo dešine ranka suduoda vyriškiui, toliau vyras Nr.1 su savo dešine ranka užsimoja ant vyriškio ir dar kartą suduoda į pilvo sritį, į nugaros pusę, ir toliau matoma, kaip vyras Nr.1 ir vyriškis grumiasi šalia pastato, po ko vyras Nr.1 pradeda bėgti šaligatviu į dešinę pusę, iš paskos matomas bėgantis vyriškis. Vyrui Nr.1 sustojus ir atsisukus, vyriškis rankomis nustumia vyrą Nr.1. Toliau vyras Nr.1 ir vyriškis užeina už kameros ribų, matomas iš paskos bėgantis vyras Nr.2. Vaizdo įrašo laiku 07.41.35 val. vyras Nr.2 nustumia ant kelio vyriškį. Toliau vyriškis užeina už kameros ribų. Tuo tarpu šalia pastato matomas vyrukas, moteriškė bei dar viena moteris (toliau – moteris), juodos spalvos striuke bei vyras Nr.2. Visi asmenys stovi, bendrauja ir netrukus į stovinčių asmenų pusę ateina vyriškis. Netrukus vyriškis kažką rodo susilenkęs, po ko prieina prie vyriškio moteriškė, matoma, kad vyriškis bando kažką parodyti moteriškei. Toliau vyriškiui pasisukus pusiau į filmuojančią kamerą, vyriškis pasikelia dėvimus viršutinius drabužius ir matoma, kaip moteriškė bei vyrukas žiūri į vyriškio nugarą. Vaizdo įrašo laiku 07.43.00 val. vyras Nr.2 eina link dešinės pusės, užeina už kameros ribų. Šalia pastato toliau matoma, kad vyrukas kažkam skambina. Toliau vyrukas ir moteris užeina į pastato vidų, o moteriškė su vyriškiu lieka stovėti šalia pastato. Vaizdo įrašo laiku 07.53.17 val. matomi atvykstantys du policijos ekipažai (toliau - policija), po ko matoma atvykstantys greitosios pagalbos medicinos darbuotojai (toliau - GMP). Matoma, kad GMP pasiima už parankių vedasi vyriškį į savo tarnybinį automobilį, tuo tarpu policijos pareigūnai bendrauja prie pastato su stovinčia moteriške bei vyruku (2 t., b. l. 107-112).

2025 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas. Apžiūrimo vaizdo įrašo trukmė 35 min. Vaizdo įrašo pradžia 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. 07.25.00 val., pabaiga 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. 08.00.00 val. Vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į (duomenys neskelbtini) gatvę ir joje esančio baro ,,(duomenys neskelbtini)“ prieigas. Įraše matoma, jog 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. 07.41.07 iš baro išeina du vyrai. Vyras Nr. 1 apsirengęs tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes ir tamsios spalvos batus. Ant galvos vyras yra užsidėjęs striukės gobtuvą, veidą iki akių dengia tamsios spalvos medžiaga. Vyras Nr. 2 apsirengęs tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batais. Matome, kaip vyras Nr. 2 abejomis rankomis pastumia vyrą Nr. 1 nuo baro įėjimo laiptų. Vyras Nr. 1, po stūmimo, atsisėda ant šalia esančių, kito baro įėjimo laiptų. Kritimo metu, iš dešinės vyro Nr. 1 rankos, ant laiptų, iškrenta daiktas, galimai panašus į peilį. 07.41.17 vyras Nr. 1 dešine ranka pasiima iškritusį daiktą, galimai panašų į peilį, nuo laiptų ir atsistoja. Atsistojęs vyras Nr. 1 abi rankas laiko paslėpęs už nugaros. Vyras Nr. 2 stovi šalia, priešais vyrą Nr. 1. Tuo pat metu iš baro išeina vyras Nr. 3, kuris apsirengęs tamsios spalvos striukę, mėlynos spalvos kelnes, ant kurių, matoma vertikaliai einanti baltos spalvos juosta, vyras ant galvos užsidėjęs striukės gobtuvą. 07.41.21 vyras Nr. 1 kaire ranka šiek tiek pastumia vyrą Nr. 2, ir savo dešine ranka užsimojęs smūgiuoja vyrui Nr. 2 į pilvo sritį, arčiau juosmens, taip pat dešine ranka atlieka smūgį į vyro Nr. 2 kairį šoną. Vyras Nr. 2 nuo smūgiu bando gintis rankomis, ir juda nuo įėjimo į barą, link gatvės, bandydamas rankomis sugriebti/smūgiuoti vyrui Nr. 1. Vyras Nr. 1 laiko ištiesęs savo kairę ranką, link vyro Nr. 2, o dešinę ranką laiko plačiai užsimojęs. Vyras Nr. 1 viso konflikto metu, smūgiuoja tik savo dešine ranka, kaire ranka smūgių neatlieka. 07.41.25 vyras Nr. 1 pradeda bėgti šaligatviu, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vyras Nr. 2 bėga paskui jį. 07.41.27 vyras Nr. 2 bėgant, rankomis sugriebia vyrą Nr. 1, tačiau vyras Nr. 1 toliau atsitraukinėja link (duomenys neskelbtini) gatvės. 07.41.28 abu vyrai išbėga iš vaizdo kameros stebėjimo lauko. 07.41.29 Vyras Nr. 3 pradeda bėgti ta pačia kryptimi link nubėgusių asmenų Nr. 1 ir Nr. 2. 07.41.35 į vaizdo kameros stebėjimo lauką, eidamas atbulomis, lyg atsitraukinėdamas, grįžta vyras Nr. 2. Matome kaip vyras Nr. 3 stovi priešais vyrą Nr. 2 ant šaligatvio. Vyro Nr. 1 nesimato. 07.41.43 vyras Nr. 2 vėl išeina iš vaizdo kameros stebėjimo lauko. 07.41.44 vyras Nr. 3 susikišęs abejas rankas į striukės kišenes grįžta prie įėjimo į barą, šalia moterų ir vyro išėjusių iš baro. 07.42.00 šalia įėjimo į barą grįžta vyras Nr. 2. Prie vyro prieina viena iš moterų, stovėjusių prie baro ir pradeda vyrą apžiūrinėti. Vyras Nr. 2 pakelia savo apatinius rūbus, rodo savo nugarą ir pilvą. 07.43.01 vyras Nr. 3, stovėjęs prie įėjimo į barą ir rūkydamas burnoje cigaretę bei laikydamas savo rankas striukės kišenėse juda link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. 07.43.02 vyras Nr. 3 eidamas link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės išsitraukia savo dešinę ranką iš striukės šoninės kišenės ir ją įkiša į dešinę kelnių kišenę, iš kur išsitraukia daiktą, galimai panašų į mobiliojo ryšio telefoną. Tuo metu vyras Nr. 3 nueina už vaizdo kameros stebėjimo lauko. Vyras Nr. 2 dešine ranka laiko suėmęs sau už kairio šono, vėliau prieina prie baro sienos ir į stovi į ją atsirėmęs nugara. 07.53.17 atvyksta GMP ir policija. Vaizdo įrašas baigiasi. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (2 t., b. l. 113-121).

2025 m. balandžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti garso įrašai pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)’’ ir ,,(duomenys neskelbtini), girdimi pokalbiai tarp BPC darbuotojos ir pranešėjo (1 t., b. l. 150-153).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl 2024 m. liepos 2 d. padarytos veikos įrodymų vertinimo ir kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė bei turtinė prievolė, kurių vertė viršija 10 MGL rodiklį, bet nėra didesnė nei 400 MGL.

Žemesnės instancijos teismas

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021 ir kt.). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, šis nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-693/2017, 2K-108-788/2018, 2K-14-648/2019 ir kt.).

Kaltinamasis D. K. teisme neginčijo aplinkybių, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Teisiamojo posėdžio metu D. K. teigė, jog jis išsinuomojo siurblį žinodamas, jog jo negrąžins. Norėjo pasilikti siurblį sau, visgi siurblį paliko draugui. Savo veiksmais siekė pasipelnymo tikslo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė turėjęs tikslą apgaulę savo naudai įsigyti siurblį. D. K. teigė, jog išsinuomojo siurblį parai, draugo A. prašymu. Nuomos sutartyje kaltinamasis nurodė draugo A. kontaktinį telefono numerį. Nebuvo gavęs siurblio savininko raštiško sutikimo dėl siurblio perleidimo, tačiau, kadangi buvo suplanuota kelionė į (duomenys neskelbtini), pasitikėjo draugu ir paliko jam siurblį. Jis perspėjo draugą, kad nuomos sutartis sudaryta vienai parai, tad šis turėtų 2024 m. liepos 3 d. grąžinti siurblį savininkui, kadangi jis 2024 m. liepos 2 d. vakare mikroautobusu išvyko į (duomenys neskelbtini). Galimai skambino draugu A., kurio telefono numerį buvo pateikęs. Nežinojo, jog A. siurblio negrąžino. Šią gynybinę versiją kaltinamasis palaikė ir apklausiamas teisme, visgi vėliau pripažino, jog išsinuomojo siurblį žinodamas, jog jo negrąžins.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kurie atitinka esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo kolega L. S. su asmeniu pasirašė siurblio nuomos sutartį. Asmuo pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir išsinuomojo įrenginį 1 parai nuo 2024 m. liepos 2 d. iki 2024 m. liepos 3 d. Likus kelioms valandoms iki grąžinimo termino pabaigos, D. K. susisiekė su kolega ir pranešė, jog nori pratęsti nuomos laikotarpį, kadangi siurblys jau buvo išnuomotas kitam asmeniui, nuomos terminas nebuvo pratęstas. Kaltinamasis pranešė, jog laiku siurblio negrąžins, o grąžins apie 18.30 val. bei pasiūlė patiems atvykti paimti siurblį į (duomenys neskelbtini). A. B. nusprendus nuvykti į (duomenys neskelbtini) atsiimti siurblį ir bandant susisiekti su D. K., telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo išjungtas.

Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas L. S., papildomai parodė, jog kaltinamasis teigė, jog siurblį naudos automobilio valymui ir nuomai užteks vienos paros, todėl sutarė, kad siurblį grąžins 2024 m. liepos 3 d. iki 17 val. Visgi kaltinamasis nuomos sutarties sąlygų neįvykdė ir siurblio negrąžino laiku, nebuvo pasiekiamas pateiktu telefono numeriu. Liudytojų parodymus papildo ir detalizuoja 2025 m. liepos 2 d. išdavimo/priėmimo aktas, 2024 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir 2024 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotos nuomos sutarties pasirašymo aplinkybės ir siurblio perdavimo kaltinamajam D. K. faktas.

Aptarti įrodymai iš esmės paneigia D. K. ikiteisminio tyrimo metu išreikštą gynybinę poziciją, jog siurblį jis išsinuomojo draugui. Kaltinamasis apklausiamas teisme teigė, jog siurblį nuomojosi sau, visgi vėliau draugo A. prašymų siurblį perdavė draugui. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog siurblį iš karto išnuomojo draugo prašymu, todėl ir pateikė draugo telefono numerį. Tačiau iš liudytojų parodymų matyti, jog telefono numeris priklausė kaltinamajam. Siurblio negrąžinus laiku bandyta susisiekti pateiktu telefono numeriu, kuriuo bendrauta su D. K.. Kaltinamasis tiek liudytojams, tiek teismui nurodė, jog siurblį perdavė draugui, o šis jo laiku negrąžino, ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog iki apklausos net nežinojo, jog siurblys nėra grąžintas. Įvykio dieną nuomotojams pranešė, jog siurblio negali grąžinti laiku, prašė pratęsti nuomos terminą, net bandė ieškoti draugo. Taigi kaip matyti kaltinamojo parodymai dėl siurblio perdavimo draugui nėra nuoseklus. Kaltinamasis pranešęs, jog negalės laiku grąžinti siurblio ir nurodęs, jog siurblį A. B. ir L. S. galės atsiimti (duomenys neskelbtini), daugiau nebebuvo pasiekiamas telefonu. Todėl iš esmės kaltinamojo išreikšta gynybinė versija nepasitvirtino, kadangi jei aplinkybė, jog siurblį pasiėmė jo draugas, kuris veikdamas apgaule siurblio laiku negrąžino D. K., būtų visiškai neracionalu nebendradarbiauti su A. B. ir L. S.. Visgi kaltinamasis apgaule toliau klaidino nukentėjusįjį pranešdamas, jog siurblį grąžins vėliau. Teisiamojo posėdžio metu D. K. sutiko, jog šiais savo veiksmais jis siekė pasipelnyti, t. y. iš apgaulės būdu įgyto siurblio gauti materialinę naudą.

Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad vienu iš kriterijų, padedančiu atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-66-648/2018, 2K-179/2013 ir kt.). Būtent esminės apgaulės panaudojimas prieš turto savininką, teisėtą valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, yra laikomas pagrindiniu požymiu, skiriančiu sukčiavimą nuo civilinio delikto ir darančiu turto įgijimą nusikalstamu. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad D. K. veikdamas apgaulės būdu 2024 m. liepos 2 d. pasiėmęs iš A. B. siurblį, žinojo iš anksto, jog jo negrąžins. Laiku negrąžinęs siurblio toliau klaidino A. B. ir jo kolegą L. S., jog siurblį grąžins iki liepos 3 d. 18.30 val., taip pat nurodė, jog nuomotojas siurblį galės atsiimti (duomenys neskelbtini), nepateikdamas tikslesnės siurblio buvimo vietos adreso, o vėliau neatsiliepė į A. B. ir L. S. skambučius. Jei šias aplinkybes nukentėjusysis būtų žinojęs prieš perleisdamas turtą (siurblį), šios įrenginio nebūtų nuomojęs.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020). Byloje tinkamai nustatyta, kad kaltinamasis dėl apgaulės įtakos užvaldė A. B. priklausantį turtą – 535,34 Eur vertės turtą. Jis veikė tiesiogine tyčia, nes pasiėmęs 535,34 Eur vertės siurblį, grąžinimo dieną jo neatidavė, pranešdamas klaidingą informaciją, tokiu būdu A. B. neteko jam priklausančio turto, o kaltinamasis įgijo galimybę turtu disponuoti savo nuožiūra.

Kaip minėta, sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai yra kaltininkas turi suvokti, kad jam šis turtas nepriklauso, ir tai suvokdamas turi siekti jį pasisavinti. Tyčios turinį esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, kad panaudodamas apgaulę jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą?.? Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas inkriminuotą veiksmą, suprato, kad apgaule įgijo svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Žemesnės instancijos teismas

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – siurblį „Karcher Puzzi 8/1“, 2024 m. liepos 2 d. apie 16.10 val., būdamas garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad siurblio negrąžins, sudarė melagingą inventoriaus nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su A. B. ir pasirašė išdavimo/priėmimo aktą dėl siurblio „Karcher Puzzi 8/1“ nuomos vienai parai, paėmė siurblį, tačiau išdavimo/priėmimo akte numatytu laiku (2024 m. liepos 3 d.) siurblio negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo A. B. priklausantį 535,34 Eur vertės turtą.

2025 m. (duomenys neskelbtini) d. sunkus sveikatos sutrikdymas

Žemesnės instancijos teismas

BK 135 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tada, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-10-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-489/2020).???

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu neigė kaltę, o papildomos apklausos metu ir teisme savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog įvykus žodiniam konfliktui bare, nukentėjusysis išgėręs jį pastūmė tris kartus. Jis ir nukentėjusysis vienas kitam siūlė išeiti į lauką aiškintis. Nesitaikė kažkur durti nukentėjusiajam, dūrė 3 kartus. Peilį panaudojo, nes kai nukentėjusysis jį stumdė jis pajuto fizinį skausmą. Po fizinio konflikto ėjo link (duomenys neskelbtini) g., išsikvietė taksi ir peilį išmetė į šiukšlių dėžę. Žinojo, kad peiliu gali sužaloti asmenį.

Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo pačio prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis R. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su draugu A. T., jo drauge E. ir A. buvo bare, užsisakė alaus, prie kito staliuko sėdėjo du jam nepažįstami vyrai. Vienas iš vyrų skundėsi barmenui, jog tualete yra ežeras, jog negalima ten užeiti ir kaltino nukentėjusįjį ir jo kompaniją. Vyrui bandė gražiai paaiškinti, kad į tualetą niekas iš jų kompanijos nėjo, tačiau minėtas vyras pradėjo agresyviai bendrauti, keikdamasis necenzūriniais žodžiais grasino, kad jis savo rajone juos patvarkys ir liepė iš čia nešdintis. Vyras užsidėjęs kaukę pasakė, einam ten, kur nėra kamerų ir šis jam viską paaiškins. Išėjus į lauką, prie pat baro durų paklausė, ką šis nori jam paaiškinti, paėmė jį už krūtinės už drabužių ir stipriai atstūmė nuo savęs ir vyras nugriuvo ant laiptų. Matė, jog vyras turi dešinėje rankoje peilį. Norėjo eiti atgal į barą, tačiau vyras atsistojęs pradėjo jį kviesti, atsisukus ir sugriebė kaltinamąjį už striukės ir vėl jį stipriai pastūmė nuo savęs, kaltinamasis vėl nugriuvo. Tada pastebėjo, jog yra padurtas krūtinės srityje ir dar pasilenkęs pajuto, kad ir nugaros srityje yra sužalotas. Mano, kad šis jį padūrė peiliu antro atstūmimo metu, kai laikė sugriebęs už striukės.

Ikiteisminio tyrimo metu neginčytinai nustatyta, jog žodinis konfliktas tarp asmenų įvyko po kaltinamojo išreikštos pastabos barmenui, dėl netvarkos baro tualete, po ko į išreikštą pastabą sureagavo ir pats nukentėjusysis. Visgi aplinkybė, kuris iš asmenų pirmasis pasiūlė eiti į lauką nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose yra pateikiama prieštaringai. Tačiau pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, jog raginimas išeiti į lauką buvo išreikštas tiek jo paties, tiek ir nukentėjusiojo R. S..

Aplinkybes dėl tarp asmenų įvykusio konflikto patvirtino liudytojai E. R., E. R., A. Š., A. T.. Liudytojai nurodo, jog prasidėjus žodiniam konfliktui abu vyrai išėjo į lauką, tačiau pasak liudytojų E. R. ir A. T. raginimą išeiti į lauką išreiškė kaltinamasis. Liudytoja A. Š. nurodė, jog matė, kaip R. dešine koja vieną kartą spyrė kaltinamajam į kairį šoną, siekdamas jį nustumti. Tada matė kaip kaltinamasis puolė kumščiais R., liudytoja nematė, ar kaltinamasis sudavė, tačiau kontaktas tarp jų buvo, kaltinamasis lietėsi prie R..

A. T. nurodė, jog pro naktinio baro langą matė, jog jo draugas R. susistumdė su juodai apsirengusiu jaunuoliu, todėl nedelsiant visi išėjo į lauką. Pastebėjo prie R. stovintį kaltinamąjį su kauke, per kurią matėsi tik jo akys. Dešinėje rankoje kaltinamasis laikė peilį su juoda geležte. Jiems pradėjus eiti prie R., asmuo pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) g. pradžios.

Liudytojai E. R., A. Š. ir A. T. nurodė, jog kaltinamajam pasišalinus, buvo pastebėtas pasikeitęs nukentėjusiojo elgesys, jis ėjo keistai, duso, o pakėlus viršutinius drabužius pastebėjo kraujuojančias durtines žaizdas.

Liudytojas ((duomenys neskelbtini)) Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog stumdymasis tarp vyrų dėl kaltinamojo išreikštos pastabos prasidėjo dar būnant baro viduje. Pasak liudytojo prasidėjus žodiniam konfliktui jis paragino vyrus išeiti į lauką. Vienas iš vyrų, sėdėjusių prie stalo su kompanija (nukentėjusysis), atsistojo ir pradėjo rankomis stumti vyrą su juodais drabužiais (kaltinamąjį) sakydamas „einame į lauką“. Kas vyko lauke po to, kai du vyrai išėjo iš baro, jis nematė, tačiau viena iš panelių atėjo į barą ir pasakė: „peilį išsitraukė, iškvietė greitąją, sunku kvėpuoti“. Jis išėjo į lauką ir pamatė vieną iš vyrų, kuris laikėsi už šono. Taigi liudytojų parodymai iš esmės patvirtina bare įvykusio žodinio konflikto aplinkybes ir smurtinio konflikto metu R. S. patirtus sužalojimus.

Smurtinį konfliktą tarp asmenų matė ir bandė asmenis išskirti, liudytojas E. R.. Išeidamas iš baro pamatė, jog D. ir vaikinas guli ant žemės prie laiptų. Tuo metu jie buvo susikibę tarpusavyje, susigrūmę, voliojosi ant asfalto. Jis pasilenkęs, kaire ranka bandė juos išskirti, tačiau jam sunkiai sekėsi tai padaryti. Iš baro išėjo A. ir kita panelė, jos stovėjo ant laiptų. D. ir nukentėjusysis išsiskirstė, atsistojo nuo žemės. D. iš karto nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vaikinas priėjo prie panelių ir jis girdėjo kaip šis pasakė: „kažkokia žaizda, skauda“, pakėlė ranką ir drabužius. Tuo metu jis priėjo prie jų ir pamatė, kad pas vaikiną kairiajame šone yra žaizda, panaši į įdrėskimą, šiek tiek bėgo kraujas.

Liudytojų parodymus papildo ir detalizuoja byloje esantys vaizdo įrašai apžiūrėti 2025 m. balandžio 11 d. ir 2025 m. kovo 19 d. – 2025 m. kovo 20 d. ir kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės. Vaizdo įraše pavadinimu ,,Player64“ laiku 07.41.07 val. atsidaro durys ir iš pastato pro duris išeina kaltinamasis, už jo išeina nukentėjusysis, kuris dešine ranka sugriebia D. K. ir pristumia prie pastato sienos. Vėliau R. S. dviem rankomis sugriebia D. K. už striukės ir stumia jį atgal lipant laiptais, po ko kaltinamasis užkliūna už šalia esančių laiptų, suklumpa ir prisėda ant jų, o iš dešinės rankos jam iškrenta juodos spalvos objektas (panašus į peilį), kurį jis iš karto pasiima ir bando atsistoti. Kaltinamajam atsistojus nukentėjusysis vėl paima kaltinamąjį už rankos. Vėliau R. S. kelia ranką prie D. K., tačiau kaltinamasis jam suduoda smūgius dešines ranka į įvairias kūno vietas, o šis trenkia D. K. atgal, tarp asmenų vyksta grumtynės. D. K. pradeda bėgti, o nukentėjusysis jį vejasi, po kaltinamasis atsisuka ir tarp asmenų vėl vyksta grumtynės. Pažymėtina, jog kaltinamasis visus fizinius veiksmus nukreiptus prieš nukentėjusįjį atliko dešine ranka, kurioje laikė daiktą panašų į peilį. Vaizdo įraše pavadinimu 20250227121632410.mov matyti, jog po įvykusių grumtinių kaltinamasis pasišalina, o R. S. po striuke liečia nugarą, eidamas purto ranką.

Nors ikiteisminio tyrimo metu sužalojimo įrankis (peilis) surastas nebuvo, nes pasak kaltinamojo jis po vykusio fizinio konflikto jį išmetė. Visgi vaizdo įraše pavadinimu 20250227121632410.mov laiku 07.43.30 val. matoma, kaip asmuo (pagal aprangą atpažįstamas, kaip kaltinamasis), dešinėje rankoje nešasi juodos spalvos pailgą objektą, kuris pagal formą atitinka peilio savybes. Be to aplinkybę, jog kaltinamasis disponavo peiliu patvirtino ir liudytojas A. T..

Tai, jog konflikto metu dėl panaudoto peilio R. S. atsirado durtinės žaizdos ir prireikė medikų pagalbos patvirtina 2025 m. balandžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, pranešėjai į įvykio vietą kvietė pagalbą nurodydami, jog nukentėjusysis buvo padurtas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog R. S., po įvykusio smurtinio konflikto konstatuota durtinė - pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pjautinė žaizda kairiojo klubo srityje (nežymus sveikatos sutrikdymai, durtinė pjautinė kiauryminė nugaros kairės pusės žaizda su kairiojo VIII šonkaulio ir plaučių sužalojimais, padaryti atskirais trauminiais poveikiais, pjaunančiu daiktų ir dėl kiauryminio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo su plaučio sužalojimu vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš aptartų įrodymų teismui nekyla abejonių, kad tarp D. K. konflikto metu panaudoto fizinio smurto (kurio metu buvo panaudotas peilis) ir tarp nukentėjusiajam atsiradusio sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

D. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jo fiziniai veiksmai, t. y. dūriai peiliu buvo gynybiniai, kadangi pirmasis fizinį smurtą net tris kartus pastumdamas, taip sukeldamas fizinį skausmą, pradėjo R. S..

Kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį, šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio bei pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K- 205- 719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 194- 387/2021). BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas. Įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi išimtys, kai net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nepripažįstama, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos: kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, ir kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą. Teismų praktikoje pasisakyta, kad išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala negu verti ginami teisės ir (ar) interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės nebuvo būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K568-139/2015, 2K-13-507/2017). Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Įstatymų leidėjas, pripažindamas socialinį būtinosios ginties vertingumą, palieka teismui teisę asmeniui, peržengusiam būtinosios ginties ribas, skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę arba skiriant bausmę pripažinti tokią situaciją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 07.41, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini) tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilus konfliktui, R. S. pirmas pristūmė kaltinamąjį prie sienos, vėliau sugriebė abiem rankomis ir stūmė jį atgal lipdamas laiptais, po ko kaltinamasis užkliuvo ir nukrito (priešingai nei teigė kaltinamasis, jis galvos nesusitrenkė). Taigi konflikto metu, fizinio kontakto iniciatoriumi buvo pats nukentėjusysis, teismo vertinimu, R. S. kėsinimasis į D. K. sveikatą buvo realus. Visgi, nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiojo kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą buvo intensyvus ar keliantis grėsmę jo gyvybei. Kaltinamasis po R. S. fizinių veiksmų tyčia peiliu dūrė R. S. į krūtinės sritį, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pjautinę žaizdą kairio klubo srityje, durtinę-pjautinę kiauryminę nugaros kairės pusės žaizdą su kairiojo VIII šonkaulio ir plaučių sužalojimais. Taigi D. K. peiliu dūrė į gyvybiškai svarbius žmogaus organus, sukeldamas sunkius padarinius. Būdamas veiksniu ir savo veiksmus bei dėl jų galinčias kilti pasekmes gebančiu suvokti asmeniu, durdamas nukentėjusiajam peiliu, D. K. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, nors galėjo pasirinkti kitą elgesio variantą. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad D. K. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, o jo veiksmai – tyčiniai dūrimai peiliu nukentėjusiajam, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti, kaip būtinąją gintį.

Visgi nukentėjusiojo R. S. veiksmai pirmam inicijuojant fizinį kontaktą prieš kaltinamąjį (prispaudžiant prie sienos, stumiant) laikytini netinkamai pasirinktu elgesio variantu Analizuojamoje situacijoje ir galėtų būti priskiriami provokuojančiam kaltininką elgesiui, kuris iššaukė kaltinamojo reakciją, jog buvo panaudotas smurtas (suduoti dūriai peiliu). Dėl šio vertinimo teismas papildomai pasisakys aptardamas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog D. K., 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 07.41 val., prie baro „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su R. S. metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė R. S. į krūtinės sritį, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į klubo sritį, padarydamas jam pjautinę žaizdą kairio klubo srityje, bei vieną kartą peiliu dūrė R. S. į nugaros sritį, padarydamas durtinę-pjautinę kiauryminę nugaros kairės pusės žaizdą su kairiojo VIII šonkaulio ir plaučių sužalojimais, kas sukėlė oro susikaupimą poodyje ir kairėje krūtinplėvės ertmėje, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. S. sveikatą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę D. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta galimybė atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nukentėjusiojo provokuojantį ir rizikingą elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-29-648/2023 ). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog žodinis konfliktas tarp asmenų vyko baro viduje dėl kaltinamojo išsakytos pastabos. Baro darbuotojas teigė, jog R. S. dar būdamas bare primas pradėjo stumdyti D. K., visgi šių duomenų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Pats D. K. teisiamojo posėdžio metu šių aplinkybių neminėjo, tik pabrėžė, jog raginimas išeiti į lauką išsiaiškinti buvo išreikštas tiek jo paties, tiek ir R. S.. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog fizinį kontaktą pirmasis pradeda R. S., o pats kaltinamasis išėjęs į lauką yra ramus ir nesipriešina R. S. veiksmams, net kai šis jį dviem rankomis sugriebia už striukės, po ko D. K. nukrenta, kai yra pastumiamas. Atsistojus D. K. pradeda smūgiuoti, tik po to, kai R. S. vėl pradeda judėti link jo. Visgi į lauką išėjus liudytojams, D. K. bandė bėgti iš įvykio vietos ir galimai smurtinis konfliktas būtų pasibaigęs, tačiau pats R. S. pradėjo vytis D. K., po ko tarp asmenų ir vėl įvyko grumtynės ir tik įsikišus liudytojui E. R. nukentėjusysis atsitraukė.

Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju R. S. veiksmai buvo provokuojantis ir jis buvo fizinio kontakto iniciatorius, pirmas pradėjo naudoti smurtą. Kaltinamasis paaiškino, jog smurtinius veiksmus (panaudojo peilį) nukreiptus prieš R. S. pradėjo dėl to, kad pajuto fizinį skausmą po R. S. kontakto. Nors kaltinamasis nurodė, jog jis buvo pastumtas net tris kartus, visgi iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog nukentėjusysis D. K. prispaudė prie sienos, vėliau griebė už striukės ir jį stūmė, o šis užkliuvęs nukrito. Aptartų duomenų visuma leidžia teigti, jog būtent nukentėjusysis pirmasis pradėjo elgtis agresyviai ir išprovokavo smurtinį konfliktą. Taigi darytina išvada, kad D. K. neteisėtus smurtinius veiksmus prieš R. S. iš dalies lėmė paties nukentėjusiojo netinkamas, agresyvus, provokuojantis elgesys. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad D. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2025 m. (duomenys neskelbtini) d. atveju).

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaltinamasis 2022 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir jam skirta 40 parų arešto, kurią 2023 m. sausio 12 d. jis atliko 2023 m. sausio 12 d. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a punktu teistumą turinčiais laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis abi nusikalstamas veikas (2024 m. liepos 2 d., 2025 m. (duomenys neskelbtini) d.) padarė kai dar nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatytas trejų metų teistumo terminas. Konstatuojama, kad D. K. yra recidyvistas.

Byloje D. K. neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu nustatytas nebuvo, nes jis iš įvykio vietos pabėgo. Kaltinamasis nebuvo sulaikytas įvykio dieną, todėl jo blaivumas buvo patikrintas tik jį sulaikius. Pats kaltinamasis, liudytojai ir nukentėjusysis nurodė, kad D. K. vartojo alkoholį, todėl galėjo būti apsvaigęs nuo alkoholio. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014, 2K-49-693/2019, 2K-49-495/2022). Sunkinančiai aplinkybei pripažinti, svarbu nustatyti, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad veiką kaltinamasis padarė apsvaigimo įtakoje. Kaltinamasis pradėjo žodinį konfliktą dėl menkavertės priežasties. Apie kaltinamojo apsvaigimą nurodė liudytojai, nukentėjusysis bei pats kaltinamasis, kad jautėsi neblaivus. D. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio dar prieš susiformuojant tyčiai nusikalsti ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tikslų kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, nepaneigia išvados, dėl jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo.

Taigi D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys ((BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. K. teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, nusikalstamas veikas nuosavybei (3 t., b. l. 5-15). Baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidimus, baudos nesumokėtos (3 t., b. l 36-45), iki suėmimo nedirbo. D. K. negydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 50-52).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. K. už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmes. Iš D. K. teistumų ir nusikalstamų veikų pobūdžio matyti, jog kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal visuotinai pripažintas visuomenės elgesio normas, jo socialinės nuostatos susiformavusios neigiama linkme. Teismo vertinimu, švelnesne, nei laisvės atėmimas bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą (už BK 182 straipsnio 1 dalį), kaltinamajam nėra tikslinga, kadangi D. K. iki suėmimo nedirbo, paskirtų administracinių baudų nemokėjo, nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų. Skirti švelnesnes bausmės rūšis viešuosius darbus, laisvės apribojimą arba areštą (už BK 182 straipsnio 1 dalį) netikslinga, kadangi tokios rūšies bausmės būtų per švelnios, neužtikrintų bausme siekiamų tikslų. Taigi atsižvelgiant D. K. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. K. skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. K. skirtina 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu D. K. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, apimant švelnesnę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir D. K. skirtina subendrinta – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmę įskaitytinas D. K. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. kovo 18 d. iki bausmės vykdymo pradžios išbūtas laikas, vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai:

- A. B. pateikė 535,34 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 69,76);

- R. S. pateikė 5 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 180);

- Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 4 675,02 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, dėl R. S. gydymo išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 161-162).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytos turtinės žalos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis atitinka Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas, civilinis ieškovas pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 163). Teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos sukeltų sužalojimų, nukentėjusiajam buvo būtinas gydymas), todėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui minėta 4 675,02 Eur suma bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi – 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, priteistina iš kaltinamojo D. K..

2024 m. liepos 4 d. pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis A. B. nurodė, jog jis patyrė 600 Eur turtinės žalos dėl negrąžinto siurblio (1 t., b. l. 44). 2024 m. rugpjūčio 19 d. A. B. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 535,34 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. B. teigė, jog siurblio vertė yra 535,34 Eur, kadangi siurblys buvo pirktas 2024 m. birželio 13 d. (1 t., b. l. 69), todėl 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu A. B. buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 76-77). Teismui nekyla abejonių, kad dėl netekto turto nukentėjusysis galėjo patirti turtinį nuostolį. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytų nusikalstamų veiksmų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Tai patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Nurodyta siurblio vertė nėra neproporcingai didelė, siurblio vertė yra mažesnė nei naujo siurblio vertė (vadovaujantis viešoje erdvėje pateikiamomis naujų siurblių vertėmis), todėl yra pagrįsta. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir A. B. iš kaltinamojo D. K. priteisiama – 535,34 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsakymo matyti, kad Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistemos duomenimis R. S., dėl smurtinio įvykio, įvykusio 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. metu patirtų sužalojimų buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. iki 2025 m. kovo 27 d. Ligos išmoka nebuvo mokama, nes asmuo nedraudžiamas ligos socialiniu draudimu, todėl civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo nebuvo teikiamas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana. įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis yra skirtingas ir svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23000 Eur, kadangi didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-181/2010, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-195/2014, Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-300-222/2017; Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-550-397/2023). Analizuojant naujausią teismų praktiką dėl durtinių, pjautinių, kiauryminių žaizdų sukėlimo matyti, jog nagrinėjamu atveju R. S. prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra proporcingas. Pavyzdžiui aktualioje teismų praktikoje nukentėjusiajam padaryta durtinė – pjautinė kiauryminė žaizda pilvo kairėje su plonosios žarnos sužalojimu, priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-170-954/2025), padaryta durtinė pjautinė krūtinės ląstos pusės kiauryminė (įsiskverbianti) žaizda su kraujavimu į krūtinplėvės kairės pusės ertmę, priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nuosprendis byloje Nr. 1-68-885/2024), padaryta durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su širdies kairio skilvelio sienelės kiauryminiu pažeidimu, sukėlusį kraujo susikaupimą širdiplėvės ertmėje ir širdies tamponadą krauju, priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nuosprendis byloje Nr. 1-26-616/2022), padaryti odos nubrozdinimai veide, nosies kaulų lūžiai, dešinės akies sužalojimas, pasireiškęs kraujosruva ir kiaurymine žaizda akies obuolio junginėje, krauju priekinėje kameroje ir stiklakūnyje, viršutinio tiesiojo akies raumens plyšimu bei dėl to visišku dešinės akies regos netekimu, priteista 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendis byloje Nr. 1-183-312/2023), padaryta akla durtinė pjautinė žaizda juosmens dešinėje su liemens tiesiamojo, kvadratinio juosmens raumenų pažeidimu bei kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą nugaros kairėje su mentės lūžiu, kairio VI šonkaulio nugarinio galo lūžiu, lydimos oro ir kraujo susikaupimui kairėje krūtinplėvės ertmėje, priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nuosprendis byloje Nr. 1-246-1049/2023).

R. S. patirtų sužalojimų mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam konstatuota durtinė - pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pjautinė žaizda kairiojo klubo srityje, durtinė pjautinė kiauryminė nugaros kairės pusės žaizda su kairiojo VIII šonkaulio ir plaučių sužalojimais, kas sukėlė oro susikaupimą poodyje ir kairėje krūtinplėvės ertmėje bei kraujavimą iš plaučio sužalojimo ir kraujo susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje. Paskutinė durtinė kiauryminė žaizda sužalojo itin svarbų organą – plautį (2 t., b. l. 1-4). R. S. nedalyvavo teisiamajame posėdyje, visgi apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog patyrė stiprius sužalojimus, jam buvo silpna, svaigo galva, buvo sunku kvėpuoti. Taigi neabejotina, jog R. S. patyrė neigiamus išgyvenimus. Nors nukentėjusysis nedirbo, visgi jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. iki 2025 m. kovo 27 d., taigi asmens gijimo laikotarpis truko ilgiau nei 1 mėnesį. Atsižvelgiant į pakankamai sunkius R. S. sužalojimus, sužalojimų pobūdį, lokaciją, teismas sprendžia, kad šiuo atveju prašomas 5 000 Eur neturtinės žalos dydis, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei yra proporcingas nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams ir aktualiai teismų praktikai. Be to, kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Taigi nukentėjusiojo R. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo D. K. priteisiama 5000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

D. K. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 20 d. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuriuos taikymas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi. Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi konstatuoti suėmimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis), kadangi, teismo vertinimu, egzistuoja pakankamai reali grėsmė, kad D. K., būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei darys BPK 122 straipsnio 1 dalies 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Todėl kaltinamajam D. K. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

2025 m. vasario 7 d. nutarimu D. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 171-172), (paskyrus suėmimą šios kardomosios priemonės nebuvo panaikintos), panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad D. K. taikoma griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas ir švelnesnių kardomųjų priemonių tolesnis taikymas būtų perteklinis (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo D. K. parinkimo, kadangi D. K. bylos nagrinėjimo metu yra suimtas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi kaltinamajam paskirtas gynėjas. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. buvo nutrauktas gynėjo advokato R. A. teisinės pagalbos teikimas ir pakartotinai kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl naujo gynėjo parinkimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi D. K. gynėju paskirtas advokatas A. D.. Teismas sprendė, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o kaltinamojo galimybė susirasti gynėją yra apsunkinta. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 16 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad D. K. gynusio A. D. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 489,17 Eur. 2025 m. birželio 16 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam buvo suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apribotos, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, D. K. finansinė padėtis sunki, kaltinamasis nedirba, nemoka administracinių baudų, bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas. Teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. K. nepriteistinos. Be to, baigiamųjų kalbų metu antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo prašė nepriteisti ir jo gynėjas A. D..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

- Byloje esantys vokai su 2 laikmenomis (CD) su garso ir vaizdo įrašais – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

- R. S. pateikti drabužiai: striukė, megztinis, marškinėliai perduoti saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 190-191) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam savininkui R. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. (D. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu D. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir D. K. paskirti subendrintą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmę įskaityti D. K. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. kovo 18 d. iki bausmės vykdymo pradžios išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad D. K. yra recidyvistas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir civilinei ieškovei iš D. K. priteisti 4 675,02 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus, du euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, už priteistą sumą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. priteisti jam 535,34 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus, trisdešimt keturis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. priteisti jam 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš D. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 16 d. pažymą (duomenys neskelbtini).

D. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

- Byloje esančius vokus su 2 laikmenomis (CD) su garso ir vaizdo įrašais – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

- R. S. pateiktus drabužius: striukę, megztinį, marškinėlius perduotus saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui R. S..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis