- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-05
- Bylos Nr.
- 1-68-885/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39673-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- M. Z.
- Nukentėjusysis
- R. P., D. M., G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Budrio, Eglės Gruodienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, be pastovios gyvenamosios vietos, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas, turintis neišnykusį teistumą:
1) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimu ir 1/4 turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
2) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimu su 100 Lt vertės turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant atlikti 100 valandų nemokamų darbų;
3) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2000 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu su 100 Lt vertės turto konfiskavimu; pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnį, nuo neatliktos bausmės atleistas;
4) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2001 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimu su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;
5) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2001 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimu su 1/2 turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 43 straipsniu, pagal Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2001 m. balandžio 17 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2001 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1/2 turto konfiskavimu;
6) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2003 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu su 1/5 turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 9 d. nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atleidžiant nuo papildomos turto konfiskavimo bausmės atlikimo;
7) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 80 parų areštu;
8) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 214 straipsnį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;
9) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 25 parų areštu;
10) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimu;
11) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendį pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 35 parų areštu;
12) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 25 parų areštu;
13) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 36 parų areštu;
14) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 62 parų areštu; į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistas laikas 2011 m. vasario 14 d. (viena para) ir nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. spalio 4 d., nustatant, kad paskirta bausmė yra atlikta;
15) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu;
16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimu;
17) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų areštu;
18) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimu; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
19) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimu; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
20) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendį paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
21) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (du epizodai) – 10 mėnesių laisvės atėmimu; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
22) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų areštu;
23) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;
24) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 6 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmė;
25) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu; paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 12 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, BK 135 straipsnio 1 dalyje, BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2022 m. spalio 8 d., apie 12.03 val., bare, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie nukentėjusiojo T. N., pareikalavo iš šio 6 Eur, o šiam atsisakius duoti jam pinigų, jis, stovėdamas T. N. iš nugaros, išsitraukė iš kišenės peilį ir tyčia dūrė pastarajam į dešinį šoną, padarydamas durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos žaizdą, kuri komplikavosi flegmona durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo projekcijoje, kraujo ir oro susikaupimu pleuros ertmėje, dešiniojo plaučio uždegimu, ūmiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, nuo ko nukentėjusysis 2022 m. spalio 21 d. 18.50 val. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė.
Be to, jis pasikėsino apiplėšti žmogų, panaudodamas peilį, o būtent:
jis, 2022 m. spalio 8 d., apie 12.03 val., bare, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie nukentėjusiojo T. N., pareikalavo iš šio 6 Eur, o šiam atsisakius duoti jam pinigų, jis, stovėdamas T. N. iš nugaros, išsitraukė iš kišenės peilį ir tyčia dūrė pastarajam į dešinį šoną, padarydamas durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos žaizdą. Po ko, tęsdamas savo veiksmus, po kelių minučių priėjęs prie sužaloto nukentėjusiojo T. N. demonstravo pastarajam peilį, tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė ir nukentėjusiojo turto neužvaldė, nes buvo nuvestas į šoną įvykio liudytojos.
Be to, jis pasikėsino padaryti plėšimą panaudodamas peilį, o būtent:
jis, 2022 m. spalio 17 d., apie 21.30 val., stotelėje, esančioje Vilniuje, Stoties g., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie nukentėjusiojo D. M. pareikalavo pinigų, o D. M. atsisakius jam duoti pinigus, jis, tęsdamas savo veiksmus, peiliu tyčia vieną kartą dūrė D. M. į dešinės kojos priekinę šlaunies sritį ir vieną kartą į nugaros kairės pusės sritį, padarydamas D. M. dvi durtines pjautines žaizdas: vieną 2 cm nugaros pusėje, kitą – 2,5 cm ilgio dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko jis, M. Z., nepagrobęs svetimo turto iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu, pasipriešinus nukentėjusiajam, nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.
jis, 2022 m. spalio 17 d. 22.00 val., būdamas maršrutiniame autobuse 2G, sustojime „Stotis“, Vilniuje, Sodų g. 22, peiliu tyčia dūrė R. P. į kairįjį šoną, tuo padarydamas durtinę pjautinę krūtinės ląstos pusės kiauryminę (įsiskverbiančią) žaizdą su kraujavimu į krūtinplėvės kairės pusės ertmę, taip tyčia sutrikdė nukentėjusiojo R. P. sveikatą.
Be to jis, panaudodamas peilį, apiplėšė ir iš savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:
jis, 2022 m. spalio 18 d. apie 13.18 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pareikalavo iš nukentėjusiojo G. T. pinigų, o šiam atsisakius, tęsdamas savo veiksmus, peiliu tyčia dūrė G. T. į krūtinę, taip padarydamas durtinį pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą, pasireiškusį durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstoje su kraujosruva krūtinėje ir kairio plaučio pažeidimu, ir hemopneumotoraksu bei sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau 3 smūgių nukentėjusiajam į veidą bei į kitas kūno vietas, padarydamas šiam kraujosruvas veide, nosies srityje, žaizdą žaste, nosikaulių, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio lūžius ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė G. T. sveikatą. Po ko, iš nukritusio ir gulinčio ant žemės nukentėjusiojo G. T. striukės kišenės pagrobė pastarajam priklausančią nenustatytos vertės piniginę, su joje buvusiais ne mažiau kaip 100 Eur, nenustatytos rūšies ir vertės mobiliojo ryšio telefoną.
Be to, jis neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent:
jis, neteisėtai bei neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo tyrimo metu nenustatytos datos laikė tamsios spalvos maišelyje augalinės kilmės narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 1,558 g, Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,9%, iki tol, kol 2022 m. spalio 18 d. 19.09 val. Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, atliekant jo (M. Z.) asmens kratą, tarp jo prie savęs turimų daiktų policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.
Kaltinamasis M. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies.
Dėl T. N. nužudymo nurodė, kad gerdamas bare prie stoties pamatė, jog T. N. traukia prekes, todėl prie jo priėjo ir paprašė poros eurų nusipirkti alaus. Kadangi T. N. pardavinėjo prekes, pagalvojo, kad tikrai turės pinigų. Tiksliai neprisimena, kiek prašė, bet neprašė šešių eurų. T. N. tada atsisuko ir jį pastūmė, o po to jis (M. Z.) išsitraukė peilį ir dūrė T. N.. Durdamas niekur nesitaikė, bet norėjo pataikyti į sėdmenis. Dūrė dėl to, nes jį pastūmė, taip pat dėl to, jog buvo girtas. Jis stovėjo T. N. iš nugaros, todėl galimai šis nematė, kad buvo ištrauktas peilis. Pripažįsta, kad tuo metu buvo išgėręs ir pavartojęs narkotinių medžiagų. Tuo metu buvo stoties rajone, gyveno pas M., kuris jam davė peilį. Peilis buvo išlankstomas ir paspaudus mygtuką jis atsidarydavo. Rankena – mėlynos spalvos, geležtė apie 25 cm. T. N. dūrė vieną kartą, o po to, prie jo priėjo M. (gali būti, kad tai M. K.) ir paprašė išeiti iš baro. Po to dūrio iš T. N. nieko nereikalavo, tik išėjo į lauką. Tada jis atsisėdo prie baro iš šono ir toliau gėrė. Matė, kad atvyko greitoji ir pagalvojo, kad suteiks pirmąją pagalbą ir viskas bus gerai. Kai pamatė, kad T. N. gyvas, nuėjo į Naujininkus. Įvykis galėjo būti vidurdienį. Nepamena ar tada turėjo su savimi rankinę, bet peilį tikriausiai laikė kelnių kišenėje. Neprisimena ar buvo pasikeitęs striukę, nes prieš tai ilgą laiką buvo su žalios spalvos striuke, bet po to ją pakeitė. Neprisimena kokias kelnes dėvėjo. Ilgą laiką buvo apsvaigęs, tačiau savo poelgį vertina baisiai ir jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų nutikę. T. N. nužudyti nenorėjo, tik norėjo gauti pinigų. Kai jį sulaikė, turėjo du peilius. Jis T. N. dūrė su mėlynos rankenos peiliu. Vaizdo įraše iš T. N. epizodo matyti, kad T. N. jo nepastūmė. Antrą kartą priėjęs prie T. N. rankoje turėjo peilį. Iš pradžių galvojo, kad T. N. jį pastūmė, tačiau vaizdo įrašas šią aplinkybę paneigia. Prokurorui pakeitus kaltinimą dėl to, kad M. Z. ne nužudė, bet sunkiai sutrikdė T. N. sveikatą, M. Z. prisipažino ir dar kartą patvirtino, kad nenorėjo T. N. nužudyti.
Dėl D. M. epizodo kaltinimą pripažįsta. Šis įvykis galėjo būti spalio 17 d., bet tikslaus laiko neatsimena. Su D. M. išgėrė alaus, nuėjo prie McDonald‘s, kur tualete susileido narkotikų ir nuėjo link autobusų stotelės. D. M. pasiūlė dar alaus išgerti, bet jie pradėjo pyktis ir jis supykęs išsitraukė peilį bei dūrė D. M. į koją. Gali būti, kad jis reikalavo iš D. M. pinigų, gal prašė alaus. Gali būti, kad D. M. du kartus sudavė tuo pačiu peiliu. Turto pasisavinti nepavyko, todėl išvažiavo namo. Neprisimena, kaip vėliau atsidūrė Naujininkuose. Gal ėjo, o gal važiavo. Ten gyvena M., kur jis nakvojo. Apsvaigimas įvykiui turėjo įtakos, nes būdamas blaivus jis taip nesielgtų. Savo poelgį vertina blogai. Su D. M. tą dieną susitiko atsitiktinai, bet jį pažįsta jau seniai. Anksčiau konfliktų su juo nebuvo. Neprisimena ar šis turėjo pinigų, bet pradėjo šaukti ir bartis. Jis tikslo atimti kažką neturėjo, bet kadangi supyko, todėl ir dūrė peiliu.
Dėl R. P. epizodo parodė, kad tokio įvykio neatsimena, faktinės aplinkybės jam atrodo keistos. Kiek atsimena, taip nebuvo nutikę. Su bylos medžiaga susipažino, bet jis tikrai atsimintų, jei kažkam už nieką būtų sudavęs peiliu. Žino, kad buvo atliktas DNR tyrimas, matė, kad didelė tikimybė, jog rasti pėdsakai priklauso R. P.. Neprisimena ar tą dieną važiavo iš stoties, todėl dėl to epizodo neprisipažįsta. Kai R. P. atėjo į teismą, sakė, kad jo (M. Z.) nepažįsta ir jį mato pirmą kartą, o atpažino tik iš vaizdo įrašo. Paskutinė striukė, kurią nešiojo, yra tamsiai žalios „chaki“ spalvos. Su ja jis buvo ir kai dūrė T. N.. Peilį jis pasiėmė prie 16-o troleibuso stotelės, prie paviljonų, kur jam M. ir padavė tą peilį. Gal peilį jam padavė jau kažką padarius, visaip gali būti, bet konflikto autobuse neatsimena. Peržiūrint vaizdo įrašą R. P. epizode parodė, kad asmuo su „chaki“ spalvos striuke yra jis. Pagal rūbus jis atpažįsta save, mato judesį ranka, tačiau to neatsimena. Pripažįsta, kad vaizdo įraše užfiksuotas jis, bet įvykio neatsimena.
Dėl G. T. epizodo kaltę pripažino. Su G. T. nakvojo viename viešbutyje ir kartu vartojo narkotikus. Atvažiavę į Naujininkus susimetė dozei, jis (M. Z.) sumaišė dozę ir G. T. turėjo jam į kaklą suleisti. G. T. jam įdūrė, bet greičiausiai nesuleido narkotikų, nes jis nejautė jokio poveikio. Pamatė, kad G. T. numetė švirkštą ir suprato, kad šis nori jį apgauti. Tada jis supyko ir pradėjo G. T. mušti rankomis, paskui dūrė peiliu. Teisme G. T. kalbėjo apie pinigus, tačiau pinigų jis neturėjo, nes jis (M. Z.) jam jų ir taip davė narkotikų įsigijimui. Pripažįsta smūgius ir dūrį, tačiau apiplėšimo jis nepadarė, nes G. T. pinigų neturėjo. Viskas įvyko dėl to, kad G. T. bandė pavogti narkotines medžiagas. Prieš tai jie buvo išgėrę po butelį vyno, o jis (M. Z.) buvo girtas ir kvailas, kas turėjo įtakos šiam įvykiui. Dūriui panaudojo tą patį peilį ir visus asmenis sužalojo su tuo pačiu sulankstomu peiliu. Turėjo du peilius ir jie galėjo būti vienoje kišenėje. Neprisimena, kad tuo metu būtų turėjęs rankinę. G. T. jokių daiktų neturėjo ir cigarečių nematė. Gal G. T. ir turėjo seną mygtukinį telefoną, tačiau jis jo iš nukentėjusiojo nepaėmė. Iš įvykio vietos tada nepasišalino, o stovėjo netoliese ir žiūrėjo. Matė, kad yra kviečiama pagalba. Prie G. T. buvo priėjęs vyras, o paskui – moteris. Jis ir pats bandė sakyti žmonėms, kad iškviestų pagalbą. Priėjęs prie sėdinčio G. T. matė, kad šis kruvinas. Matė, kad kai atvažiavo greitoji, G. T. buvo sąmoningas, bet nematė, kad jis būtų pametęs kokius nors daiktus.
Dėl narkotinių medžiagų epizodo kaltę pripažino. Turėjo kanapių, kurias įsigijo stotyje, nes jį pavaišino vienas narkomanas. Su G. T. buvo įsigiję karfentanilį. Nežino iš ko tada gavo kanapes. Jis vartojo įvairius narkotikus (kanabinoidus, amfetaminą, karfentanilį). Kai buvo paleistas su apykoje, nuvažiavo į narkologinį, ten pabuvo mėnesį, o paskui išvyko mėnesiui į reabilitaciją. Tačiau ir ten galėjo gauti narkotikų. Vėliau dėl jo probacijos tarnyba kreipėsi į teismą, dėl ko jis nusivylė ir vėl pradėjo gerti bei vartoti narkotines medžiagas. Pinigų jam duodavo mama ir sesuo, nes pats tada nedirbo. Sulaikymo aplinkybes prisimena. Jis tuomet, būdamas girtas, pradėjo vadovauti ir varyti narkotikų pardavėjus, dėl ko šie iškvietė policiją. Peilio nebuvo išsitraukęs, bet kišenėje jis buvo atidarytas. Policijos pareigūnai pamatė rankeną ir liepė netraukti peilio. Civilinius ieškinius jis pripažįsta, jeigu nukentėjusieji to nori.
Nukentėjusysis G. T. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes su juo kartu buvo reabilitacijoje. Kaltinamąjį pažįsta apie 3 mėnesius ir anksčiau su juo nebuvo konfliktų. Jis (G. T.) anksčiau teistas 16 kartų už vagystes, bet su M. Z. kartu teistas nebuvo. Narkotikus pradėjo vartoti, kai jam buvo 17 metų. Tą dieną jis ėjo į parduotuvę alaus, o M. Z. į parduotuvę užėjęs nebuvo. Nežino dėl ko stebėjimo kameros parduotuvėje užfiksavo M. Z., o ne jį, gal priklausė nuo laiko. Į įvykio vietą atvažiavo iš ryto, kur su M. Z. sėdėjo už namo ir gėrė alų. Gal kažkuriuo metu M. Z. ir buvo nuėjęs į parduotuvę. Šalia jų tuo metu kitų žmonių nebuvo. M. Z. su savimi tada neturėjo kuprinės ir pas jį peilio nėra matęs. Konfliktas tarp jų kilo dėl narkotikų. M. Z. prašė, kad jam įleistų narkotikų dozę, tačiau jie turėjo tik vieną bendrą dozę ant jų abiejų ir jis nesutiko su tokiu M. Z. prašymu. Kadangi dozė buvo pirkta už jo (G. T.) pinigus, dėl to kilo konfliktas. Nežino, kokie ten buvo narkotikai, bet jam sakė, kad tai karfentanilis. Kaltinamasis tuo metu neprašė jo pinigų, tačiau M. Z. pasirodė, kad jis (G. T.) nuo jo paslėpė narkotikus. Narkotikai buvo pas jį kišenėje, jis juos paėmė ir po to jie pradėjo tarpusavyje bartis, dėl ko jis numetė švirkštą su narkotinėmis medžiagomis į šoną. Švirkštas nesudužo, tik nukrito. Sakydamas, kad konfliktas kilo dėl pinigų, melavo, nes nenorėjo sakyti, kad jie susibarė dėl narkotikų. M. Z. jam peiliu smogė į širdį, o paskui sudavė atskirus smūgius į pilvą ir į petį. Iš viso dūrė 3-4 kartus. Peilis M. Z. rankoje atsidūrė iš jo rankovės. Nuo smūgių jis nukrito, tada jam buvo suduotas smūgis į veidą. Nežino kiek kartų jam spyrė, kai buvo nukritęs, nes tuo metu buvo šoko būsenoje. Tyrėjai pasakė, kad jam spyrė 3 kartus į veidą. Nežino, ar buvo praradęs sąmonę. Jis pradėjo keltis ir trauktis tam, kad galėtų išsikviesti greitąją, nes kartu su savimi turėjo telefoną ir pinigų. Gali būti, kad jam nukritus šie daiktai nukrito kažkur į šoną. Nežino, kur po spyrių ir smūgių išėjo kaltinamasis, ir nežino ar būtent M. Z. iš jo paėmė telefoną ir pinigus, nes jų pasigedo vėliau. Tada jam dingę daiktai nerūpėjo. Po smūgių nejautė, kad iš jo kišenių būtų kažkas traukiama. Pagalbą jam iškvietė pro šalį praeinantis žmogus, neprisimena ar jam papasakojo įvykio aplinkybes, to žmogaus nepažįsta. Jo pasakymą „nepažįstamas vyras apie 40 metų“ galima traktuoti taip, kad jo būklė nebuvo tinkama aiškiai duoti parodymus. Po įvykio su M. Z. bendravo, bet ne po jo sulaikymo. Iš kaltinamojo jokio poveikio nebuvo. Grėsmę iš kaltinamojo pusės jaučia, bet ne dėl grasinimų, o todėl, kad tiesiog bijo ir nenori apie tai kalbėti. Šiuo metu nedirba, pajamų neturi, tuo metu važinėjo į Vokietiją ir dirbo su saulės baterijomis. Įvykio metu buvo grįžęs iš Vokietijos gal prieš pusę metų. Tada turėjo užsidirbęs pinigų, kad užtektų pragyvenimui, skolų neturėjo. Jam niekas tuo metu negrasino, jo dėl skolų neieškojo. Iki įvykio turėjo apie 150 Eur piniginėje, o piniginę gavo kaip dovaną iš draugo, kurios vertė yra 80 Eur. Pareikšto civilinio ieškinio nepalaiko, ieškinio dėl turtinės žalos atsisako. Tyrėjai sakė, kad jam nieko iš kaltinamojo nereikia, todėl savo civilinį ieškinį atsiima, supranta to pasekmes.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 25 d. liudytoju apklaustas G. T. parodė, kad jis gyvena Naujininkų mikrorajone, vakar t. y. 2022 m. spalio 18 d. jis iš buto išėjo pirmoje dienos pusėje pasivaikščioti, kiek buvo tiksliai valandų jis nežino, nusprendė užeiti į Maximą, lyg Dariaus ir Girėno g. Ten jis nusipirko kelis butelius alaus, cigarečių. Kasoje mokėjo grynais pinigais. Tuomet nuo Maximos jis ėjo link darželio. Tuomet prie jo priėjo jam nepažįstamas vyras, jam apie 40 metų, tamsiai apsirengęs, tamsių plaukų, jį atpažinti galėtų. Paprašė jo cigaretės, jis jam ją davė. Vyras pradėjo prašyti jo kelių eurų. Jis atsisakė. Tuomet tarp jų prasidėjo konfliktas, tik prasidėjus konfliktui jo apklausoje minėtas vyras smogė jam peiliu į krūtinę, širdies plote. Nuo smūgio jis nukrito. Tada vyras iš jo striukės kairės kišenės ištraukė jo piniginę, kurios vertė 150 Eur, joje buvo 100 Eur grynų pinigų, bei jo asmens tapatybės kortelę, vyras taip pat paėmė cigarečių pakelį LD – 4.20 Eur vertės, ar pas jį buvo mobiliojo ryšio telefonas jis nepamena. Tada jis pamena, kad jis atsikėlė nuo žemės ir priėjo prie kažkokio praeivio, kurio paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Jis prie praeivio priėjo iš karto, kai tas vyras nuo jo nubėgo. Šiuo metu jis yra po operacijos labai blogai jaučiasi, todėl prašo apklausą pratęsti kitą dieną. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, jam išaiškinta galimybė ikiteisminio tyrimo medžiagoje pareikšti civilinį ieškinį, ar jis jį reikš, praneš vėliau (3 t., b. l. 9–11).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 12 d. liudytoju apklaustas G. T. parodė, kad 2022 m. spalio 18 d. apie 13:00 val. jis buvo Naujininkų mikrorajone, Darbininkų g. ėjo į Maximą, nusipirko produktus ir ėjo kiemais. Prie darželio prie jo priėjo M., jis jam pažįstamas iš matymo, atpažino jį ankstesnės apklausos metu. Paprašė cigaretės jis jam davė cigaretę ir ruošėsi eiti toliau. Tuomet M. pradėjo jo prašyti pinigų, jis jam pinigus duoti atsisakė. Tuomet M. jam dūrė peiliu. Iš pradžių jam dūrė į krūtinę, tuomet į pilvą, tuomet į žastą, bei į kairės rankos petį. Jis jam iš viso dūrė 4 kartus. Nuo to jis nukrito. Tuomet M. pradėjo jį spardyti kojomis. Spyrė apie 3 kartus, jis tiksliai nepamena, nes buvo šoke, bet tikrai žino, kad spyrė į veidą. Kur daugiau nepamena. Jis gulėjo ant žemės ant šono, veidu į jį. Tada jis iš jo striukės kairės kišenės ištraukė piniginę, kurios vertė 80 Eur, piniginėje buvo 200 Eur grynų pinigų, asmens tapatybės kortelė, kurios jis nevertina, pakelis KENT cigarečių, 4,50 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefonas Samsung J3, 40 Eur vertės, nes pirko naudotą. M. iš jo kišenės ištraukė minėtus daiktus kažkur pasišalino. Jis dar kažkiek pagulėjo ant žemės, tuomet pro šalį ėjo kažkoks praeivis, kurio jis paprašė, iškviesti greitąją pagalbą. Greitoji pagalba nuvežė jį į RVUL, kur jam buvo nustatytos 4 durtinės žaizdos, su plaučio pažeidimu, hemopneumotoraksu. Taip pat buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, žandikaulio lūžis, bei skruostikaulio lūžis. Prašo ikiteisminio tyrimo medžiagoje pripažinti civiliniu ieškovu 324,50 Eur, bei 5000 Eur moralinės žalos atlyginimui (3 t., b. l. 12–14).
Nukentėjusysis R. P. parodė, kad spalio 17 d., apie 22 val. jis išlipo iš 2G autobuso. Prie paviljono pamatė skylę striukėje ir pajautė skausmą. Pro šalį ėjusių asmenų paprašė iškviesti greitąją pagalbą, kuri jį apžiūrėjo prie McDonald‘s restorano ir tada nuvežė į Lazdynų ligoninę. Tą dieną buvo išgėręs pusę litro degtinės. Jokio konflikto autobuse nebuvo, nors jis pats yra konfliktuojantis, tačiau ne iki tiek, kad griebtųsi peilio. Gal išlipdamas pajuto, kad jį kažkas užkabino, tačiau buvo sužalotas be jokios priežasties. Įsidėmėjo tą momentą, kad paėjęs 5-7 metrus nuo autobuso pajuto skausmą, nes išlipdamas iš autobuso nieko nejautė. Įvykio metu buvo tamsu, tačiau pastebėjo, kad autobuse buvo kameros, todėl pareigūnams pasakė, kad pagal jas jie gali atsekti žmogų. Jam parodžius filmuotą medžiagą, ją matė per atstumą, todėl pamatė tik save su juoda striuke ir mėlynomis kelnėmis, o vyriškio veido nematė. Tyrimo metu atpažino asmenį pagal jo veido bruožus ir tamsius drabužius, taip pat pagal panašią šukuoseną. Kaip tas asmuo tą dieną buvo apsirengęs pasakyti negali. Tik po kiek laiko sužinojo, kad kitas asmuo buvo išsiųstas į reanimaciją, o lapkritį-spalį iš tyrėjos sužinojo, kad jis buvo trečioji auka. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Peržiūrint vaizdo įrašus parodė, kad tai jis išlipo iš autobuso su mėlynomis kelnėmis. Tada atrodė, kad kažkas jam trinktelėjo. Kažkoks susistumdymas viduje buvo. Atsimena, kad stovėjo iš šono bei ruošėsi įlipti. Gal kažkoks atsirėmimas petimi ir buvo, tačiau konflikto nebuvo. Tik išlipęs ir paėjęs pajuto kažką, po ko pamatė skylę kairėje pusėje po pažastimi. Kadangi greitoji negalėjo iki jo privažiuoti, jis nuėjo prie McDonald‘s, kur jį apžiūrėjo. Civilinį ieškinį palaiko. Spalio 25 d. turėjo išvykti į užsienį dirbti, bet dėl traumos to padaryti negalėjo. Iki karantino dirbo užsienyje ir planavo vėl ten pat vykti. Nuo 2015 m. iki 2017-2018 m. jis dirbo statybų bendrovėje, atlyginimas buvo apie 3 500 Eur. Po šio užpuolimo pusę metų juto skausmus šone, negalėjo gulėti ant šono ir iki dabar jaučia pasekmes, nes yra likęs gumbas. Dabar skausmus jaučia per orų permainas. Bijojo, kad gali kilti infekcija, nes jam neišrašė jokių vaistų, o tik uždėjo siūles.
Nukentėjusysis D. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes kartu sėdėjo įkalinimo įstaigoje, o vėliau normaliai bendravo ir laisvėje. Spalio 17 d. atvyko į stotį, kur buvo užėjęs pas pažįstamus. Išėjęs laukan pamatė M. Z. ir, žinodamas, kad šio yra ieškoma, paklausė, ko šis čia stovi. Po to jis M. Z. pakvietė pasikalbėti ir jie nuėjo į McDonald‘s. Tuo metu buvo nestipriai išgėręs. Bekalbant su M. Z. šis paprašė 2 Eur, o jis (D. M.) atsakė, kad neduos. Tada M. Z. jam su peiliu sudavė į nugarą. Jis paklausė, kas įvyko, o M. Z. dar kartą paklausė ar jam duos 2 Eur. Jis atsakė, kad neduos, ir tuomet M. Z. sudavė peiliu jam į dešinę koją bei pabėgo. Jis M. Z. pasivyti nespėjo ir nežinodamas kur kreiptis, nuėjo pas pažįstamus į barą. Draugo žmona jam siūlė kviesti policiją, bet jis atsisakė ir nuvažiavo namo. Niekur nesikreipė ir tik vėliau nuvyko į polikliniką pasitikrinti ar nėra uždegimo. Poliklinikoje jam pasakė, kad reikia pranešti policijai. Kai atvyko pareigūnai, jis jiems nurodė, kad jį sužalojo M. Z.. Paskui jį (D. M.) suėmė kitoje byloje. Įvykis galėjo būti spalio 17 d. apie 21.30 val., nes jau buvo tamsu. M. Z. galėjo dėvėti juodą sportinį kostiumą ir žalią striukę. Jis peilio nematė, bet pajuto pjūvius, kai jam buvo padarytos dvi žaizdos. M. Z. nesakė, kam jam reikėjo 2 Eur. Pasakius, kad neturi ką duoti, M. Z. parodė savo įžūlumą, kadangi pamatė, kad taip lengvai negaus pinigų ir todėl po to pabėgo. Tikriausiai suprato, kad nesusitvarkys su juo (D. M.), todėl po padarytų sužalojimų ir pabėgo nenorėdamas, kad kažkas įvyktų. Tai įvyko prie McDonald‘s, netoli 31-o autobuso stotelės, o po to M. Z. nubėgo link stoties žiedo. Tą dieną su M. Z. susitiko atsitiktinai ir kartu nieko nevartojo. Jis (D. M.) tą dieną buvo išgėręs. Po įvykusio konflikto R. P. nematė ir nuvyko namo į Naująją Vilnią. Civilinio ieškinio nereiškė, nors apie tai jo klausė policijoje. Galimai M. Z. ir taip neturi pinigų. Galima prašyti kompensacijos, tačiau reikia atsižvelgti ir į žmogų. Kai buvo komisariate pasakė, kad pretenzijų niekam neturi, kadangi policijos pareigūnai sakė, kad reikia tiksliai ir sąžiningai viską sakyti.
Liudytojas P. G. parodė, kad dirba Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Savo apklausos ikiteisminio tyrimo metu nepamena, tačiau su gydymo medžiaga yra susipažinęs. T. N. į ligoninę buvo atvežtas 2022 m. spalio 17 d. ir patalpintas skubios pagalbos skyriuje dėl blogėjančios būklės, skausmų krūtinėje ir dusulio. Kai pacientas atvyko, jis buvo sąmoningas, bet skundėsi skausmais. Su ligoniu apie užpuolimą nekalbėjo, o visos aplinkybės buvo užfiksuotos tų žmonių, kurie pradėjo tyrimą dėl pirminio sužalojimo. Savaitę prieš atvykstant į ligoninę T. N. buvo sužalotas peiliu. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, jog yra pakitimai dešinėje krūtinplėvės ertmėje (skystis ir oras), kas reiškė, kad reikalingas chirurginis gydymas. Ligonis skubos tvarka buvo operuotas, o operacijos metu surastos buvusios durtinės žaizdos komplikacijos, t. y., prasidėjusi infekcija, supūliavusi krūtinės siena. Procesas pratrūko į krūtinplėvės ertmę, kur buvo surastas senas pūlingas kraujas. Operaciją atliko jis pats, todėl žino, kad gyvybiškai svarbūs organai pažeisti nebuvo, o ūmines komplikacijas ir mirtį sukėlė krūtinės sienos žaizda. Jie viską išvalė, drenavo, paėmė pasėlius ir toliau tęsė gydymą reanimacijos skyriuje, o po to – krūtinės chirurgijos skyriuje. Gydymo eigoje lokali žaizda ėjo geryn, tačiau progresavo pūlingo sepsio komplikacijos. Ligoniui paskirtas antibakterinis gydymas – infuzija, t. y., buvo taikomas maksimalus gydymas, bet jo būklė negerėjo. Kiek prisimeną, 4-ą parą ligonis mirė, o reanimacinės priemonės buvo neefektyvios. T. N. pagalba buvo suteikta laiku, po užpuolimo jis buvo atvežtas į ligoninę ir jam atlikti tyrimai. Žaizdą tada susiuvo ir išsamiai surašė, kaip toliau reikia tęsti gydymą. Akivaizdu, kad ligonis to nedarė, dėl ko ir kilo komplikacijos. Iš dokumentacijos matyti, kad 2022 m. spalio 8 d. 18.26 val. T. N. buvo ligoninės skubios pagalbos skyriuje, kur jam sutvarkė žaizdą ir atliko reikiamus tyrimus, paskyrė antibiotikus ir ambulatorinį gydymąsi. Nežino, ar pasekmės būtų kilusios, jei pacientas būtų vykdęs visus nurodymus.
Liudytoja A. B. parodė, kad įvykį, kuomet buvo sužalotas T. N. pamena. M. Z. buvo užėjęs į barą, kuris yra stoties rajone, (duomenys neskelbtini), o ji tuo metu buvo prie baro ir nusisukusi kažką darė. Šalia buvusi moteris jai pasakė, kad kažkas padūrė žmogų. T. N. pažinojo tik iš matymo. Prisimena, kad M. Z. atėjo į barą, nusipirko alaus ir sėdėjo. Po to atėjo T. N. alaus nusipirkti. M. Z. prie jo priėjo ir pasakė, kad T. N. jam skolingas, o T. N. atsakė, kad jis nieko neskolingas. Žino, kad kalba ėjo apie pinigus. Kai ji atsisuko, pamatė, kad T. N. jau buvo padurtas. T. N. atsisėdo ir pasakė, kad jį padūrė, po ko ji iškvietė greitąją pagalbą. Neprisimena ar T. N. jai siūlė prekes, bet galėjo taip būti. Neprisimena, kiek M. Z. prašė pinigų, tik girdėjo, kad jis T. N. pasakė, kad jis yra jam skolingas. Gal ir prašė 6 eurų, bet to tiksliai neprisimena. Paties dūrio nematė, jai apie tai pasakė šalia buvusi moteris. Ji dar paklausė, kaip dūrė, bet T. N. jau atsisėdęs paprašė iškviesti greitąją pagalbą. T. N. sakė, kad jam bloga ir prašė išvesti į lauką. Jie jį išvedė į lauką, pasodino ant suoliuko ir laukė greitosios pagalbos. Matė, kad ant grindų yra kraujo. Ji valė kraują, todėl atsimena, kad jo buvo. Matė, kaip T. N. įsodino į greitosios pagalbos automobilį, o po to girdėjo, kad jis nesutiko važiuoti, nors jam sakė, kad reikia siūti žaizdą. T. N. pasakė, kad jam nieko nereikia ir pabėgo. Nėra pastebėjusi, kad T. N. su M. Z. anksčiau bendrautų.
Liudytoja A. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, dabar dirba Greitosios pagalbos tarnyboje. Tyrimo metu buvo apklausta, bet apklausos neprisimena. Dažnai vyksta į šį rajoną ir įvykį daugmaž prisimena. Atsimena, kad buvo sužalotas žmogus prie baro-kavinės. Buvo dūris ir jie jį ten apžiūrėjo bei, įvertinę būklę, norėjo transportuoti į ligoninę, tačiau asmuo atsisakė vykti. Jam jie pasakė, kaip gali viskas baigtis. Į tą vietą buvo atvykusi ir policija. Jie iš pradžių tarėsi, kad asmenį vežtų su policija, nepaliktų jo, tačiau policija atsisakė. Kiek prisimena, durta buvo dešinėje pusėje prie apatinio šonkaulio. Žaizda gal nebuvo didelė, labai nekraujavo, nežino ar buvo vidinis kraujavimas. Tada jie padarė nuskausminimą bei uždėjo tvarstį. Dinaminiai rodikliai buvo ribiniai ir buvo žemesnis spaudimas, dėl to ir norėjo nugabenti į ligoninę. Neatsimena ar asmuo buvo blaivus, bet jis kategoriškai atsisakė vykti į ligoninę. Kadangi jie nežinojo ar yra vidinis kraujavimas, dėl to norėjo vežti asmenį į ligoninę. Vietoje tyrimų neatliko, nes negali to padaryti. Kraujospūdžio matavimas nėra tyrimas, tai yra būklės apžiūra. Jie neturi echoskopo, dėl to negali patikrinti ar yra vidinis kraujavimas. Jam buvo viskas paaiškinta, tačiau klausimas yra ar jis tai girdėjo. Apie įvykį pranešė ir pamainos gydytojai, šnekėjo su policija, tačiau asmens per prievartą nuvežti negalėjo.
Liudytoja D. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, dirba Greitosios medicininės pagalbos tarnyboje. Atsimena savo apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Gavo iškvietimą prie stoties „Iki“ parduotuvės, o juos kvietė vyras, kuriam buvo bloga. Atvažiavę į vietą ir priėję prie vyro pamatė, kad jis yra palinkęs, o įlipęs į jų automobilį jis pasakė, kad jam bloga. Klausė, kas yra, bet jis neatsakė. Pamatavusi temperatūrą pamatė, kad jis karščiuoja. Tada vyras pasakė, kad jį padūrė, bet nepasakė, kada ir kaip, jis nenorėjo apie tai kalbėti ir prašė neklausinėti. Jis parodė krūtinės ląstą, kuri tuo metu jau buvo infekuota žaizda. Ji jam davė vaistų nuo temperatūros, užklijavo žaizdą ir išvežė į ligoninę. Nežino kas vyko toliau. Neprisimena ar buvo siūta žaizda, bet pagalvojo, kad ji jau infekuota. Apie ligoninę vyras jai nieko neminėjo.
Liudytojas E. V. (E. V.) parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, bet įvykį atsimena. Išėjęs iš namų norėjo eiti į parduotuvę, nes tuo metu buvo pietų metas. Prie jo priėjo žmogus, kuris paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Jis paskambino į greitąją pagalbą, bet jos nesulaukė ir nuėjo į parduotuvę. Kai grįžo, galimai tą pačią dieną, jam paskambino tyrėja ir prašė susitikti. Pasikalbėjęs su tyrėja viską užpildė, paaiškino kas įvyko. Vėliau sužinojo, kad tas žmogus buvo padurtas, tačiau kai šis prašė iškviesti greitąją, jis to nepastebėjo. Jam pasirodė, kad tas žmogus šiek tiek girtas, matėsi, kad buvo nusilpęs. Išorinių žaizdų nematė, gal tada tas asmuo buvo su paltu, bet į tai neatkreipė dėmesio. Jeigu būtų buvę daug kraujo, jis būtų pasilikęs su tuo žmogumi. Jo klausė iš greitosios pagalbos ar jis liks su žmogumi, kol jie atvyks, bet jis atsakė, kad ne. Pagalvojo, kad tas žmogus tiesiog girtas ir jam bloga, tačiau jis stovėjo tvirtai ant kojų. Visko neatsimena, gal ant to asmens veido bei rankos ir buvo šiek tiek kraujo. Tame rajone dažnai žmonės prieina girti ir prašo pinigų, todėl nustebo, kad prie jo priėjo dienos metu. Galvojo, kad asmuo nuo pat ryto prisigėręs ir susimušė. Apie įvykį jam tas asmuo nieko nepasakė. Jis visas detales sužinojo tik vėliau iš tyrėjos.
Liudytoja G. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Ji dirba apsaugos darbuotoja ir parduotuvėje yra mačiusi kaltinamąjį. Savo parodymų neprisimena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad peilio pas kaltinamąjį nėra mačiusi, bet nurodyta situacija yra buvusi.
Liudytoja G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) PC ,, (duomenys neskelbtini)“ apsaugos poste. Šiandien, t. y. 2022 m. spalio 18 d. pas ją atėjo pareigūnai ir paklausė ar šiandien kažką matė, ar buvo atėjęs žmogus, kuris kreipėsi pagalbos. Tada ji atsuko kameras ir pamatė, kad apie 14.27 val., į parduotuvė atėjo žmogus, kuris dažnai nešioja su savimi peilį, nes jos kolegai neseniai aiškino, kad turi su savimi peili ir visada nešioja. Kiek ji žino, jis neseniai išėjo iš kalėjimo, žino, kad jis yra agresyvus. Ar tas žmogus yra susijęs su šiandienos įvykiu, nežino, bet kai minėtas žmogus atsirado, jis dažnai ateidavo pas ją į postą paprašyti rakto nuo tualeto, kurio jie jam neduoda, dėl to jis konfliktuodavo (3 t. b. l. 61–63).
Liudytoja M. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, o T. N. nepažįsta. Tą dieną nurodytame bare prie stoties ji galimai išgėrinėjo, bet prisimena, kas įvyko. Ji sėdėjo bare, kai prie jos prisėdo jos pažįstamas. Pakalbėjusi su juo išėjo parūkyti, o po to ji grįžo į baro vidų ir buvo iškviesta policija. Nežino dėl ko kvietė policiją, nes prie jos jokio konflikto nebuvo. Ji tuo metu rūkė, o po to dar nuėjo į „Iki“ parduotuvę, po ko grįžo į barą ir tada viskas jau buvo įvykę. Kaltinamasis buvo bare, stovėjo ir rūkė. Su kaltinamuoju bendravo minimaliai, tik pasisveikindavo.
Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad daugiau nieko neatsimena. Papildomai parodė, kad kraujo tada nematė, jai tik pasakė, kad pradėjo iš nosies kraujas bėgti, ji paėmė šluostelę ir jį nuvalė. Bare ji nedirba valytoja, o tik bendrauja su savo drauge. Vaizdo įraše šios aplinkybės matosi. Su M. jie buvo išėję parūkyti, parodymai iš jos žodžių surašyti neteisingai. Konflikto bare tikrai nebuvo, nevyko muštynės ir nebuvo riksmų, tas yra matyti iš vaizdo įrašų. M. retkarčiais užeidavo į barą išgerti, su juo bendravo labai mažai, tik pasisveikindavo ir atsisveikindavo. Kaltinamasis tą dieną nebuvo piktas, bet gal šiek tiek išgėręs. Gal kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu jai buvo bloga, nes tikrai įvykis nesiklostė taip, kaip nurodyta pagarsintuose parodymuose. Juos tyrėjai surašė kaip norėjo. Šiandien jos savijauta yra normali, kai buvo apklausiama parodymų neskaitė, nes jai buvo bloga nuo alkoholio.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 22 d. apklausta liudytoja M. K. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. 2022 m. spalio 8 d. atėjo viena į barą „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Atėjusi į barą pasiėmė kokteilį, prisėdo prie stalo, šiek tiek pasėdėjusi išėjo į lauką parūkyti. Jai berūkant išgirdo, kad baro viduje vyksta kažkoks konfliktas. Įėjusi į barą pamatė, kad tarpusavyje pykstasi jai iš matymo pažįstami T. ir M. Bare ant grindų pamatė, kad yra kraujo dėmės, bet iš kur jos, nežino. Ji pamačiusi, kad pykstasi T. ir M., M. paėmė už rankos ir jį išvedė į lauką, kad daugiau nekonfliktuotų. Kur jis išėjo vėliau, nežino. Tuomet grįžo atgal į barą ir paklausė T. ar jam bloga, gal reikia greitosios pagalbos, jis jai atsakė, kad nereikia. Ji tą dieną dirbusiai barmenei A. pasakė kviesti greitąją pagalbą ir T. išvedė į lauką, jis ten atsisėdo ant suoliuko. Tuomet, po kurio laiko atvyko greitoji pagalba, kuri T. apžiūrėjo. Kiek ji žino, greitosios pagalbos darbuotojai T. siūlė važiuoti į ligoninę, tačiau T. atsisakė ir su medikais neišvažiavo. T. po medikų apžiūros kažkur išėjo. T. jai nieko neminėjo, kas jį sužalojo (1 t., b. l. 132–134).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 25 d. apklausta liudytoja M. K. parodė, kad patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nori papildyti, kad M. pažįsta apie porą savaičių. Pažinojo jį iš matymo, kai matydavo stoties mikrorajone. Žinojo, kad jo vardas M., pavardės nežinojo. Jis visada vaikščiojo vienas. T. N. pažįsta iš matymo, apie pusę metų, jis gyveno (duomenys neskelbtini), hostelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Žino, kad jį prieš 3 mėnesius išvarė iš to hostelio. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje 2022 m. spalio 8 d. atėjo viena į barą „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Atėjusi į barą pasiėmė kokteilį, prisėdo prie stalo, šiek tiek pasėdėjusi išeidavo į lauką parūkyti. Vėliau jai sėdint prie staliuko, ji sėdėjo nugara į barą, išgirdo barmenės A. riksmą, kad reikia kviesti apsaugą. Ji iškart atsisuko ir atsistojo, pamatė prie baro aukščiau minėtus jos pažįstamus T. ir M. Matė ant grindų kraują. M. ji iškart paėmė už parankių ir išvedė jį į lauką. Pati grįžo prie baro ir pasakė A. kviesti greitąją. Tomas buvo prie baro. Iškart pamatė, kad M. grįžo atgal ir vėl pradėjo kažką T. aiškinti, jo rankose ji jokio peilio nematė. Ką jis jam kalbėjo ji negirdėjo, nes kalbėjo labai tyliai. Ji vėl paėmė M. ir išvedė į lauką, grįžusi padėjo išeiti į lauką T. Barmenė A. ir Ž. pradėjo šaukti, kad kraujas ant grindų, ji paėmė šluotą ir nuvalė nuo grindų kraują. Nuvalius kraują išnešė vandens ir padavė T. Ant jo drabužių ji kraujo nematė. Po kažkiek laiko atvažiavo greitoji. T. nenorėjo eiti į greitąją, tačiau ji jį nuvedė. Greitoji jį apžiūrėjo, o jam nesutikus važiuoti į ligoninę, greitoji išvažiavo, o T. kažkur išėjo. Ji nuėjo atgal į barą. M. galėtų atpažinti, kadangi jis yra jos pažįstamas, ne vieną kartą ji jį matė, atsimena jo bendrus veido bruožus (1 t., b. l. 136–137).
Specialistas J. P. parodė, kad yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Visų aplinkybių neatsimena, bet suprato, kad į teismą yra iškviestas dėl T. N. ir R. P. specialisto išvadų. Duomenų, kad T. N. spalio 8 d. vakare buvo pristatytas į ligoninę, ekspertizės atlikimo metu neturėjo. Turėjo tik ligos istoriją, kad jis buvo pristatytas į ligoninę 2022 m. spalio 17 d. Teisme gauti papildomi dokumentai jo išvados nekeičia, tik patikslina sužalojimo laiką ir aplinkybes. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme yra konstatuota krūtinės ląstos užpakalinės sienos žaizda. Jame aprašyti atlikti diagnostiniai tyrimai bei krūtinės ląstos rentgenografija, kurios metu pleuros ertmėje skysčių ir oro nerasta, žaizda apžiūrėta išoriškai ir susiūta, uždėtas tvarstis ir asmuo buvo išleistas. Kai T. N. pateko pas jį su supūliavusia žaizda, nuo pirminės pagalbos suteikimo iki mirties buvo praėję beveik 10 dienų. Jeigu ligonis tokios žaizdos tinkamai neprižiūri, ji gali supūliuoti ir tada atsiverti į krūtinės ertmę. Atsivėrimas į krūtinės ertmę laikytinas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi paprastai žaizda neatsiveria, jeigu nėra bent mikro sužalojimo, kuris atsivertų į krūtinės ertmę. Šiuo atveju darytina išvada, kad buvo mikro įpjovimai – kai raumuo yra įpjaunamas, asmens širdis suspazmuoja ir raumuo įtraukiamas. Jeigu yra nedidelis pažeidimas, toje vietoje rentgenologiškai nematomas kraujavimas. Vizualiai žiūrėdamas gydytojas tokios žaizdos neatveria, o tik švelniai pasižiūri, nes plėšiant galima padaryti dar didesnį sužalojimą. Kuomet jis jau turėjo medicininius dokumentus, mirusiajam buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, kuriuo konstatuota, kad žaizdos kanalas atsivėrė į krūtinplėvės ertmę. Tai yra infekcija bei jos paūmėjimas, kas gerai matėsi, tačiau šis tyrimas nebuvo atliekamas pirminės pagalbos suteikimo metu. Konstatuotina, kad tas durtinis-pjautinis sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau T. N. atveju, jeigu žaizda būtų buvusi tinkamai prižiūrima, jis neabejotinai būtų išgyvenęs. Prie to prisideda jo gyvenimo būdas, sergamos ligos (Hepatitas C), ilgalaikis narkotikų vartojimas, taip pat abstinencinė būklė. Žmogus fiziškai savęs neprižiūrėjo, o darė bet ką, dėl to žaizda suinfekavo. Pirminis dūris atitiktų nesunkų ar nežymų sveikatos sutrikdymą, o vertinant visumoje dūris išlieka sunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau jeigu nebūtų antrų medicininių dokumentų, toks sužalojimas būtų vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tas dūris savaime negali būti mirties priežastimi. Kitam asmeniui, t. y. R. P. buvo beveik tose pačiose vietose padaryti sužalojimai, tačiau žaizdos buvo gilesnės ir ten buvo susikaupęs oras. Jam buvo suteikta medicininė pagalba, atlikta operacija ir jis išgyveno. Jeigu T. N. būtų elgęsis adekvačiai, irgi būtų išgyvenęs. Jeigu yra komplikacijos, atidalinti negalima. Visi atsakymai išsamiai pateikti išvadoje, jau yra atsakyta, kad komplikacijos kilo dėl žaizdos atsiradimo.
Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. spalio 8 d. 12.03 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie baro sužeistas vyras, kuris kraujuoja, galimai iš pilvo srities. Pranešė barmenė.
Įvykio vietoje nustatyta pranešėja A. B. nurodė, jog dirbant alaus bare prie jos atėjo vyras, kuris prašė jam iškviesti medikus, nes kraujuoja. Pati A. B. kraujo ant to vyro, ar baro patalpoje nematė, bet paskambino 112 telefonu.
Greitosios medicinos pagalbos brigada T. N. apžiūrėjo vietoje. T. N. pasirašytinai kategoriškai atsisakė medicinos darbuotojų pagalbos, teigė, jog jaučiasi gerai ir neturi laiko, nes vyksta darbintis. T. N. teigė, kad (duomenys neskelbtini), ties alaus baru, gatvėje jį užkalbino nepažįstamas, prašė 6 Eur, o T. N. atsakius, kad neturi, pastarasis jam sudavė į pilvą ir išėjo. Kuo sudavė T. N. nematė. Kategoriškai atsisakė smulkiau dėstyti aplinkybės, kategoriškai atsisakė teikti rašytinį skundą. Vietoje, kur nurodė T. N. - (duomenys neskelbtini), ant betoninio grindinio dangos neaptikta jokių pėdsakų (kraujo ir panašiai), be to T. N. drabužiai taip pat nepažeisti, kuprinė švari, rankos švarios. Pagal požymius patikrinta Stoties rajono teritorija, minėto vyro neaptikta, kraujo neaptikta (1 t., b. l. 44–50).
Iš Vilniaus miesto savivaldybės VĮ Greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) sotis pateiktos informacijos matyti duomenys apie 2022 m. spalio 8 d. adresu (duomenys neskelbtini), išvykusią brigadą Nr. 0851 ir 2022 m. spalio 17 d. į (duomenys neskelbtini), išvykusią brigadą Nr. 0892. Taip pat pridėtos iškvietimo kortelių kopijos bei garso įrašai (1 t., b. l. 60–65).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2022 m. spalio 17 d. GMP kvietimo garso įrašas, kuriame asmuo (T. N.) kviečia GMP dėl to, kad jis pasijuto blogai, silpna (1 t., b. l. 66–67).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą objektų turinčių reikšmės tyrimui neaptikta, įvykio vietoje niekas nepaimta (1 t., b. l. 68–75).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūra atlikta VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kur Krūtinės chirurgijos skyriaus 412 palatoje rastas vyriškos lyties lavonas. Lavonas apžiūrėtas bei užfiksuotos matomos žaizdos (1 t., b. l. 76–84).
Iš 2022 m. spalio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1327/2022 (01) matyti, kad remiantis T. N., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis ir atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada, kad :
1. T. N. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos, kuri komplikavosi: fIegmona durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo projekcijoje, kraujo ir oro susikaupimas pleuros ertmėje, dešiniojo plaučio uždegimu, ūmiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.
3. T. N. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai:
3.1. Durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos žaizda padaryta duriančiu pjaunančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, kelių - keliasdešimt parų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo medicininiai dokumentai ir lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimo morfologiniai ypatumai. Šiame papunktyje nurodytas sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl krūtinės ertmės kiauryminio sužalojimo, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 papunkčiu.
3.2. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir juosmens dešinėje pusėje padarytos kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, kelių — keliasdešimt parų laikotarpyje iki mirties, galimai tiriamajam nugriuvus ar nukritus. Kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
3.3. Sužalojimai padaryti gydymo procedūrų metu: taškinės žaizdelės venų projekcijose kaklo dešiniame paviršiuje, dešiniame rieše, dešiniame kirkšnyje, dvi kiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešinėje. Kadangi šiame papunktyje nurodyti sužalojimai padaryti gydymo procedūrų metu jie nevertinami ir nekvalifikuojami.
3.4. Odos randai dilbiuose susidarė sugijus pjautinėms žaizdoms, daugiau kaip prieš keletą mėnesių iki mirties. Šios žaizdos padarytos pjaunančiu daiktu, daug kartų žalojant dilbius. Šiame papunktyje nurodytos žaizdos atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą.
5. T. N. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos.
6. Odos randai dilbiuose galėjo susidaryti sugijus žaizdoms, kurios galėjo būti padarytos tiriamajam žalojant save.
7. T. N. lavono tyrimo metu sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti jam ginantis nuo smūgių nenustatyta.
8. T. N. po jam nustatytų sužalojimų galėjo atlikti sąmoningus veiksmus (pvz., dengiantis nuo smūgių rankomis) ar suduoti smūgius (pvz., kumščiais).
9. T. N. mirė VšĮ Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje 2022 m. spalio 21 d. 18.50 val. Tai rodo medicininiai dokumentai, tam neprieštarauja lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai.
10. T. N. lavono tyrimo metu nustatytuose sužalojimuose neužsifiksavo morfologiniai požymiai, kuriais remiantis gali būti nustatytas sužalojimus padaręs įrankis.
11. T. N. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 96-100).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja M. K. atpažino M. Z., kaip asmenį vardu M. apie kurį davė parodymus. Būtent šį vyrą ji 2022 m. spalio 8 d. išvedė iš baro. Jį atpažino iš bendrų veido bruožų, kadangi pažįsta iš matymo (1 t., b. l. 138–142).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja A. B. atpažino M. Z., kaip asmenį, kuris jos darbo vietoje 2022 m. spalio 8 d. sužalojo T. Atpažįsta iš bendrų veido bruožų, ypač akių (1 t., b. l. 146–150).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2022 m. spalio 8 d. bare (duomenys neskelbtini), darytas vaizdo įrašymo sistemos įrašas nuo 11.30 val. iki 12.30 val. Nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu „ch01_20221008120000“, gautas 2022 m. spalio 24 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdas filmuojamas baro viduje. Iš kairės pusės, ekrano viršuje matyti užrašas – „10-08-2022 Š t 12:00:00“. Matyti baro vidus, staliukai, išėjimo durys bei šalia esantis langas. Pro langą matyti, kad žmonės lauke stovi rūko, po to atsisėda prie lauke esančių staliukų. Į barą ir iš jo, ateina bei išeina žmonės. 03:16 vaizdo įrašo minutę į baro vidų greitu žingsniu užeina vyras, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais (džemperiu su gaubtuvu ant galvos bei striuke), o rankoje jis laiko pilkos spalvos kuprinę. Minėtas vyras yra galimai žuvęs nukentėjęs T. N.. Priėjęs prie baro jis iš kuprinės ištraukia ir deda ant baro stalviršio maisto produktus. Matyti, kad kažkas renkasi maisto produktus, kas neaišku, kadangi vaizdo kameros apima tik rankos vaizdą. 03:57 vaizdo įrašo minutę prie baro ir prie pat T. N. prieina vyras, apsirengęs taip pat tamsios spalvos drabužiais bei ant galvos turi kepurę su snapeliu. Minėtas vyras yra galimai M. Z.. Jis priėjęs atsistoja T. N. iš kairės ir žiūri, ką pastarasis daro. M. Z. savo kairę ranką padėjęs ant baro stalviršio, o dešine ranka apkabinęs T. N. kažką jam sako. 04:03 vaizdo įrašo minutę M. Z. patraukia savo dešinę ranką nuo T. N. ir įkiša minėtą ranką sau į striukės kišenę. Stovi ir toliau žiūri į T. N., o pastarasis toliau viską krauna iš kuprinės ir deda ant baro stalviršio. 04:30 vaizdo įrašo minutę M. Z. prisiartina arčiau T. N.. 04:33 vaizdo įrašo minutę savo kaire ranka paima T. N. už jo kairės rankos viršutinės dalies (ties petimi), o dešine ranka, ištraukęs ją iš savo kišenės, suduoda T. N. į šoną. T. N. suklumpa ant žemės, o M. Z. 04:37 įrašo minutę savo abejomis rankomis sulenkia daiktą (galimai peilį) ir deda į savo kelnių kišenę. Prie M. Z. pribėga moteris apsirengusi raudonos spalvos striuke, galimai liudytoja M. K. ir palydi pastarąjį iki išėjimo durų. M. Z. išeina iš baro, o ji pati grįžta į barą. T. N. klupčioja šalia baro, po ko jam paduoda pinigus už prekes. Jis pinigus paima ir atsisuka, o prie jo prieina M. Z. (sugrįžęs į vidų) ir kažką sako T. N.. Tuo metu prie jų prieina M. K., kuri apkabina M. Z. iš už nugaros ir vėl palydi pastarąjį iš baro, o pati grįžta. Ji prieina prie T. N. ir 06:00 vaizdo įrašo minutę palydi T. N. iš baro. Pro langą matyti kaip T. N. stovi prie lauke esančių staliukų. 06:11 vaizdo įrašo minutę M. K. šluota valo grindis. Tuo metu T. N. lauke prie baro atsisėda prie staliuko. 07:15 vaizdo įrašo minutę M. K. išeina iš baro, paduoda T. N. vandens ir grįžta į barą, o po to vėl išeina iš baro ir stovi prie T. N.. Po to M. K. vėl sugrįžta į baro vidų (t.1, b. l. 169–172).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad gautas pranešimas iš Naujosios Vilnios poliklinikos gydytojo, kad 2022 m. spalio 18 d. 11.00 val. į šią gydymo įstaigą kreipėsi D. M., kuris paaiškino, kad 2022 m. spalio 17 d. 21.30 val. stotelėje, Stoties gatvėje iš matymo pažįstamas asmuo vardu M. du kartus dūrė peiliu. Diagnozuotos durtinės žaizdos nugaros ir šlaunies srityse. Išsiųstas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o vėliau paleistas namo (1 t., b. l. 173).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta autobusų sustojimo stotelė, pavadinimu ,,Stotis“, esanti Stoties g., Vilniuje. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 189–199).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojui D. M. buvo parodytos 6 vyriškos lyties asmenų nuotraukos. Jis nurodė, kad yra tikras, jog nuotraukoje Nr. 2 yra vyras, kuris 2022 m. spalio 17 d. 21.30 val. jam būnant stotelėje, Stoties gatvėje, iš McDonalds greito maisto restorano pusės, prie autobusų sustojimo stotelės laiptų, priėjo prie jo. Tai yra jam iš matymo pažįstamas vyras, vardu M. Jis buvo apsirengęs žalsvos (chaki) spalvos striukę, sportinius batus. M. jis pažįsta, nes kartu atliko įkalinimo bausmę pataisos namuose Marijampolėje. Įvykio dieną M. priėjęs prie jo paprašė jo duoti jam pinigų, tačiau jam nesutikus, jis jį užpuolė peiliu, t. y. savo dešinėje rankoje laikomu peiliu (peilis didelis, su, kiek pamena, žalsvos spalvos rankena), jis vieną kartą dūrė peiliu jam į dešinės kojos priekinę šlaunies sritį ir nedelsiant vėl vieną kartą dūrė jam į nugaros kairės pusės sritį. M. pavardės nežino. Vyriškį atpažįsta iš veido formos, akių formos, žvilgsnio, nosies formos. Jis yra visiškai įsitikinęs, kad nuotraukoje Nr. 2 yra pavaizduotas būtent jo minėtas asmuo (2 t., b. l. 10–17).
Iš 2023 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 382/2023 (01) matyti, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose D. M., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuotos dvi durtinės pjautinės žaizdos: viena nugaros kairėje pusėje - 2 cm ilgio, kita dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje - 2,5 cm ilgio. Šie sužalojimai padaryti dviem atskirais trauminiais poveikiais, kurių padarymo eiliškumo nustatyti negalima, duriančiu pjaunančiu daiktu (duriančiais pjaunančiais daiktais), kuo galėjo būti peilio geležtis (peilių geležtys) arba įrankis (įrankiai), kurio (kurių) žalojusi dalis turėjo peilio geležties pavidalą. Sužalojimai padaryti iki kreipimosi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, 2022 m. spalio 18 d. 15.56 val. D. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2022 m. spalio 17 d. ir aplinkybėmis. Šie durtiniai pjautiniai sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nėra duomenų, kad dėl šių sužalojimų nukentėjusiojo sveiksta sutriko ilgiau 10 dienų. Konstatuoti durtiniai pjautiniai sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems save žalojant ar padaromiems nukentėjusiam ginantis nuo smūgių ar suduodant smūgius. Iš medicininiuose dokumentuose aprašytų sužalojimų negalima nustatyti ar sužalojimai padaryti vienu ir tuo pačiu ar keliais skirtingais daiktais (įrankiais), kurio (kurių) žalojusio paviršiaus plotis galėjo būti apie 2,0-2,5 cm, tai leidžia teigti gydytojų įrašas apie sužalojimo matmenis. Tačiau identifikuoti sužalojimus padariusio daikto (padariusių daiktų) negalima, nes tam šiuo atveju sužalojimuose neužsifiksavo morfologiniai kriterijai (2 t., b. l. 47–50).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas R. P. 2022 m. spalio 18 d. 00.02 val. pranešė apie įvykį ir parodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 17 d. 21.00 val. iki 22.00 val. jam būnant maršrutiniame autobuse 2G, sustojime „STOTIS“, Sodų g. 22, Vilnius, į jį įlipo jam iš matymo nepažįstamas vyriškis, kuris peiliu dūrė jam į jo kairįjį šoną. Dėl to jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrai nusivežė jį į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur bus apžiūrimas bent kelias dienas (2 t., b. l. 66–69).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) pokalbio garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp asmens skambinusio ir kvietusio R. P. pagalbą bei BPC darbuotojų. Garso įrašo pavadinimas „2022_10_17_22-06-03_447748530830.mp3“. Skambinęs vyras telefonu pasakė, kad ,,Jis (R. P.) pasakė, kad autobuse jį peiliu kažkas padūrė“, ,,Sėdi, kvėpuoja, bet nestipriai blogai, bet vis tiek kraujas bėga“,: ,,Į šoną“ (2 t., b. l. 84–88).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta autobusų sustojimo stotelė, pavadinimu ,,Stotis“, esanti Stoties g., Vilniuje. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (2 t., b. l. 95–102).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojui R. P. buvo parodytos 6 vyriškos lyties asmenų nuotraukos. Jis nurodė, kad yra tikras, jog nuotraukoje Nr. 4 yra vyras, kuris 2022 m. spalio 17 d. nuo 21.00 val. iki 22.00 val. jam būnant maršrutiniame autobuse 2G, sustojime „STOTIS“, Sodų g. 22, Vilniuje, į jį įlipo jam iš matymo nepažįstamas vyriškis ir peiliu dūrė jam į jo kairįjį šoną. Dėl to jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Nuotraukoje Nr. 4 yra jam iš matymo nepažįstamas vyras. Vyro vardo bei pavardės nežino. Vyriškį atpažįsta iš veido formos, akių formos, žvilgsnio, aukštos kaktos, nosies formos. Jis yra visiškai įsitikinęs, kad nuotraukoje Nr. 4 yra pavaizduotas būtent jo minėtas asmuo (2 t., b. l. 115–121).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo, surašyto dalyvaujant specialistu J. M. P., matyti, kad R. P., gim. (duomenys neskelbtini), pagal pateiktų medicinos dokumentų duomenis (visų pirma pagal krūtinės ląstos KT tyrimo vaizdus) nustatoma kiauryminė durtinė pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės 8-o tarpšonkaulio srities žaizda su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu. Sužalojimas padarytas duriančiai pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas dėl kiauryminio žaizdos pobūdžio, į ką nurodo žaizdos kanalas plaučio audinyje, skystis (kraujas) krūtinplėvės ertmėje ir oras krūtinės minkštuose audiniuose, atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas) (2 t., b. l. 139).
Iš 2022 m. lapkričio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3613/2022(01) matyti, kad R. P., gim. (duomenys neskelbtini), padaryta durtinė pjautinė kairės krūtinės ląstos pusės kiauryminė (įsiskverbianti) žaizda su kraujavimu į krūtinplėvės kairės pusės ertmę. Žaizda padaryta duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė, vienu trauminiu poveikiu. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022 m. spalio 17 d.). Šis sužalojimas dėl krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo, kurį rodo trauminės kilmės kraujavimas į krūtinplėvės ertmę, nustatytas rentgenologinio tyrimo metu, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Įdentifikuoti daiktą, kuriuo buvo padarytas šios išvados pirmame punkte nurodytas sužalojimas negalima. Šis sužalojimas negalėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja, suduodant kokiu nors kietu buku daiktu arba pačiam krentant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių, daiktą (daiktus) (2 t., b. l. 148–151).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti maršrutiniame autobuse „2G“ 2022 m. spalio 17 d. nuo 21.00 val. iki 22.15 val. daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas pavadinimu ,,MX-V4183-CAM1_20221017-220220-220820“ yra spalvotas, begarsis. Vaizdo įrašo dešinėje viršuje, matomas baltos spalvos užrašas ,,2022-10-17 EEST 22:02:21“, vaizdo įrašo apačioje, kairėje pusėje matomas baltos spalvos užrašas ,,686805 IGNI_ON UC IGNI_OFF SOS A-Line IP_R“, o dešinėje pusėje ,, (AA) (AA) FR01 REC“. Vaizdo įraše matomos dvi vaizdo stebėjimo kameros, iš kurių viena fiksuoja autobuso šoninę galinę pusę (įlipimą/ išlipimą į/ iš autobuso), kita vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja vaizdą pro autobuso priekinį stiklą. Kairinėje vaizdo stebėjimo kameroje, kuri fiksuoja autobuso šoninę galinę pusę, 00:08 matoma, kaip autobusas sustoja autobusų sustojimo stotelėje. Matoma, kaip prie galinių autobuso įlipimo/ išlipimo durų atsistoja vyras Nr. 1, apsirengęs žalsvos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnėmis, tamsių plaukų. 00:12 matoma, kaip iš sustojusio autobuso pradeda išlipti keleiviai, tuo metu minėtas vyras stovi ant važiuojamosios kelio dalies, prie pat galinių autobusų durų. 00:16 matoma, kaip iš autobuso išlipa vyras Nr. 2, apsirengęs tamsios spalvos striukę, mėlynos spalvos kelnes. Toliau matosi, kaip Vyras Nr. 1 atsisuka į išlipantį iš autobuso ir jį praeinantį pro jį vyrą Nr. 2. Vyras Nr. 2 taip pat atsisuka į vyrą Nr. 1 ir atsistoja ant šaligatvio, šalia autobuso galinių įlipimo/ išlipimo durų. Vyras Nr. 1 tuo metu toliau stovi prie pat galinių autobuso durų (ant važiuojamosios kelio dalies). 00:19 matoma, kaip vyras Nr. 1 įlipinėja į autobusą, o tuo metu vyras Nr. 2 kažką sako vyrui Nr. 1 ištiesęs į jį savo kairę ranką, 00:21 matoma, kaip vyras Nr. 2 už striukės rankovės patraukia į autobusą įlipinėjantį vyrą Nr. 1, į save ir taip jį sustabdo nuo įlipimo į autobusą. 00:23 matoma, kaip vyras Nr. 1 patraukia nuo savęs vyro Nr. 2 ranką ir jį pastumia nuo savęs (abejomis rankomis). 00:25 matosi, kaip vyras Nr. 2 atsitraukia nuo vyro Nr. 1, o vyras Nr. 1 greitai įlipa į autobusą pro galines jo duris. Toliau matosi, kaip vyras Nr. 2 svirduliuodamas nueina tolyn nuo autobuso, o 00:39 autobuso galinės durys užsidaro ir autobusas pradeda važiuoti iš autobusų sustojimo stotelės. 05:26 matoma, kaip iš autobuso, pro galines jo duris, išlipa vyras Nr. 1 ir prieina prie vyro Nr. 3, apsirengusiu tamsios spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis, su kapišonu ant galvos, rankose laikančiu maišą, su kuriuo kažką stovėdami kalbasi. 05:47 matoma, kaip vyrai Nr. 1 ir Nr. 3 kartu nueina tolyn nuo autobuso, o netrukus autobusas išvažiuoja iš autobusų sustojimo stotelės ir nuvažiuoja tolyn. Vaizdo įrašas pasibaigia. Vaizdo įrašo trukmė 05:57. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo stebėjimo kameromis neužfiksuota.
Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu ,,MX-V4183-CAM3_20221017-220220-220750“, kuris yra spalvotas, begarsis. Vaizdo įrašo dešinėje viršuje, matomas baltos spalvos užrašas ,,2022-10-17 EEST 22:02:20“, vaizdo įrašo apačioje, kairėje pusėje matomas baltos spalvos užrašas ,,686573 IGNI_ON UC IGNI_OFF SOS A-Line IP_R“, o dešinėje pusėje ,,(AA) (AA) FR01 REC“. Vaizdo įraše matomos dvi vaizdo stebėjimo kameros, iš kurių kairioji fiksuoja autobuso galinį vaizdą, pro autobuso galinį stiklą, o dešinioji vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja autobuso galo vidaus vaizdą, autobuso galines šonines duris, iš vidaus. Dešiniojoje vaizdo stebėjimo kameroje, kuri fiksuoja autobuso šoninę galinę pusę, iš vidaus, matoma, kaip prie šoninių galinių autobuso durų, autobuso viduje stovi keli žmonės, tarp kurių ir vyras Nr. 2. 00:08 autobusas sustoja autobusų sustojimo stotelėje. 00:10 atsidaro autobuso galinės pusės įlipimo/ išlipimo durys ir matoma kaip visi stovėję žmonės išlipa iš autobuso. 00:14 matoma, kaip vyras Nr. 2 išlipa iš autobuso. 00:18 matoma, kaip šalia autobuso galinių atvirų durų stovi vyras Nr. 1 (atsisukęs į iš autobuso išlipusį vyrą Nr. 2). Toliau matoma, kaip vyras Nr. 1 atsisuka į autobuso įlipimo/ išlipimo duris, galimai norėdamas į jį įlipti, tačiau matoma, kad į vyrą Nr. 1 vis dar atsisukęs vyras Nr. 2 jį galimai sustabdo sugriebdamas vyrą Nr. 1 už striukės rankovės. Vyras Nr. 1 vėl atsisuka į vyrą ir 00:25 ir savo dešiniąja ranka padaro mostą į šoną nuo vyro Nr. 2 ir į vyro Nr. 2 kairįjį šoną. 00:26 vyras Nr. 1 staiga įlipa į autobusą ir 00:38 autobuso galines durys užsidaro, o vyras Nr. 1 lieka stovėti autobuso viduje, kuris pajuda iš autobusų sustojimo stotelės. Vyras Nr. 1 važiuojančiame autobuse kurį laiką svirduliuodamas stovi, o 01:38 atsisėda ant autobuso galinių sėdynių, tuo pačiu metu išsitraukdamas kažkokį nedidelį daiktą iš savo striukės kišenės. Kokį daiktą išsitraukia nesimato, dėl prastos vaizdo įrašo kokybės ir atstumo tarp vaizdo stebėjimo kameros ir vyro Nr. 1. 02:11 vyras Nr. 1 daiktą įsideda atgal, į savo dešiniąją striukės kišenę, tačiau netrukus vėl išsitraukia, matoma, kad minėtas daiktas sublizga nuo atsispindinčios šviesos. Kurį laiką vyras Nr. 1 žiūri į minėtą daiktą, 02:50 matoma, kaip minėtas daiktas ir vėl sublizga, matoma, kad daiktas yra nedidelio dydžio, galimai, smailus. 04:51 vyras Nr. 1 atsistoja nuo galinės sėdimosios autobuso vietos ir atsistoja prie galinių autobuso įlipimo/ išlipimo durų. 05:27 autobusas sustoja ir atsidaro jo durys. Vyras Nr. 1 išlipa iš autobuso. Vaizdo įrašas pasibaigia. Vaizdo įrašo trukmė 05:28. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo stebėjimo kameromis neužfiksuota (2 t., b. l. 155–163).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. spalio 18 d. apie 13.18 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), laukia vyras ir reikalauja GMP brigados, dėl to, kad yra sumuštas. V1754 ekipažas atvyko į įvykio vietą ir pamatė vyrą, kuriam buvo padarytos 3 durtinės žaizdos. Vyras, kaip vėliau paaiškėjo G. T., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad nenustatytoje vietoje, nenustatytas asmuo sužalojo jį peiliu ir iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną bei piniginę su 100 Eur. GMP0853 brigada G. T. pristatė į Lazdynų ligoninę, kur jis gydomas krūtinės chirurgijos skyriuje (2 t., b. l. 183–191).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC pokalbio garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp asmens skambinusio ir kvietusio G. T. pagalbą bei BPC darbuotojų. Skambinęs vyras telefonu pasakė, kad ,..labai reikia greitosios, (duomenys neskelbtini), sumuštas žmogus priėjo, paprašė pagalbos“, „Na matau, kad iš nosies labai bėga kraujas, ee, lūpa sumušta, žodžiu visas kruvinas.... dar su ranka kažkas tai..“, „..Ne, nieko nesakė tik paprašė pagalbos, matau kad jam labai bloga dabar..“ (2 t., b. l. 197–199).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. spalio 18 d. apie 13.23 val. policijos pareigūnams R. Ž. ir A. C. nuvykus į įvykio vietą sužalotas vyras (G. T.) skundėsi skausmais. Jį nurengus, buvo matyti durtinės žaizdos kairėje krūtinės pusėje, ant kairės rankos ir apatinėje pilvo srityje. Minėtas asmuo nurodė, kad jį užpuolęs asmuo atėmė piniginę, kurioje buvo apie 200 Eur ir jo asmens dokumentai bei telefonas (3 t., b. l. 2).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo atvežtas G. T., bandant jį apklausti, jis rišliai kalbėti negalėjo, bet trumpai paaiškino, kad prie jo priėjo vyras, kuris grasino peiliu. Tada tas vyriškis atėmė iš jo telefoną, kuriame nebuvo SIM kortelės bei piniginę, kurioje buvo apie 100 Eur, ir tuomet padūrė peiliu (3 t., b. l. 3).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojui G. T. buvo parodytos 4 asmenų nuotraukos ir jis atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (M. Z.). Parodė, kad šis asmuo 2022 m. spalio 18 d. užpuolė jį Naujininkų mikrorajone bei pagrobė jam priklausančią piniginę. Atpažįsta pagal veido bruožus (3 t., b. l. 15–19).
Iš 2022 m. lapkričio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3552/2022 (01) matyti, kad G. T. nustatytas durtinis pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstoje su kraujosruva krūtinėje ir kairio plaučio pažeidimu bei hemopneumotoraksu. Taip pat nustatytos kraujosruvos veide, nosies srityje, žaizda žaste ir nosikaulių, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio lūžiai. Durtinis pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas padarytas kontaktuojant su aštriu, duriančių — pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Kraujosruvos veide, nosyje, nosikaulių, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio lūžiai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi. Pasisakyti apie žaizdos žaste padarymo mechanizmą nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nepakanka objektyvių duomenų. Nustatyti sužalojimai padaryti prieš G. T. kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2022 m. spalio 18 d., 13.52 val.
Durtinis pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai, nosikaulių, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kraujosruvos veide, nosies srityje, žaizda žaste kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Pjautinių žaizdų rankose, kurios galėjo būti padarytos savigynos metu, remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, nėra.
G. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais (3 t., b. l. 49–52).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas G. Š. pateiktas vaizdo įrašas iš PC „Maxima“. Vaizdo įraše matyti, kad filmuojama parduotuvės viduje, t. y. pagrindinės PC „Maximos“ įėjimo/išėjimo durys. Žmonės užeina į parduotuvę ir iš jos išeina. Taip pat matosi PC „Maximos“ darbuotoja (apsirengusi mėlynos spalvos liemenę, ant nugaros užrašas „Maxima“), kuri deda prekes. 00.54 vaizdo įrašo minutę į parduotuvę užeina vyras, apsirengęs juodu džemperiu su gaubtuvu, ant viršaus prasegta žalios spalvos striukė, juodos kelnės ir juodi batai. Minėtas vyras yra galimai įtariamasis M. Z.. Jis užeina į parduotuves vidų ir dingsta iš vaizdo kameros akiračio. Vaizdo įrašo pabaiga (3 t., b. l. 85–87).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 575/2022(01) matyti, kad specialistas nustatė, jog:
1. Ant sulenkiamo peilio geležtės (3 mėg.), M. Z. striukės (7,8,11,12 mėg.) rastas žmogaus — kraujas ir nustatytas G. T. DNR profilis su 99,9999999999999999999991 % tikimybe.
2. Atlikus DNR tyrimą, ant sulenkiamo peilio rankenos (4 mėg.) gautas mišrus dalinis DNR profilis, kurį gali sudaryti M. Z. ir G. T. DNR profiliai. Tikimybė, kad mišrų DNR profilį sudaro M. Z. ir G. T. DNR profiliai yra 91358000000 milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai.
3. Ant M. Z. striukės (13 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas dominuojantis G. T. DNR profilis su 99,9999999999999999999991 % tikimybe, o DNR priemaiša sutampa su M. Z. DNR profiliu su 99,99999999999999999995 % tikimybe.
4. Ant M. Z. striukės (14 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas dominuojantis G. T. DNR profilis su 99,99999999999999999995 % tikimybe, o DNR priemaiša netinkama tolimesniam asmens identifikavimui.
5. Atlikus DNR tyrimą, ant sulenkiamo peilio šaukšto komplekto esančios peilio rankenos (2 mėg.), nuoplovoje nuo M. Z. dešinės rankos delno (5 mėg.) nustatytas M. Z. DNR profilis su 99,99999999999999999995 % tikimybe.
6. Atlikus DNR tyrimą, nuoplovoje nuo M. Z. kairės rankos delno (6 mėg.) nustatytas dalinis M. Z. DNR profilis su 99,99999999999999993 % tikimybe.
7. Ant M. Z. striukės (15,18 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gauti dviejų skirtingų vyriškos lyties asmenų DNR profiliai, kurie nesutampa su M. Z., G. T. DNR profiliais, ir kurie tinka tolimesniam asmens identifikavimui.
8. Ant sulenkiamo peilio šaukšto komplekto esančios peilio geležtės (1 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris nesutampa su M. Z., G. T. DNR profiliais bei DNR profiliais, gautais ant M. Z. striukės (15,18 mėg.), ir kuris tinka tolimesniam asmenų identifikavimui.
9. Ant M. Z. striukės (16 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus DNR profilis, kurį gali sudaryti M. Z. DNR profilis ir DNR profilis, nustatytas ant M. Z. striukės (18 mėg.).
10. Ant M. Z. striukės (17 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas DNR profilis, kuris netinka tolimesniam identifikavimui (3 t., b. l. 107–125).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 650/2022(01) matyti, kad specialistas nustatė, jog:
1. Ant sulenkiamo peilio šaukšto komplekto esančios peilio geležtės (Specialisto išvada Nr. 575/2022(01) 1 mėg.) gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kurį gali sudaryti D. M. ir R. P. DNR profiliai. Tikimybė, kad mišrų DNR profilį sudaro D. M. ir R. P. DNR profiliai yra 2603500000 tūkstančių milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliais.
2. Ant M. Z. striukės (Specialisto išvada Nr. 575/2022(01) 15,18 mėg.) gauti dviejų skirtingų vyriškos lyties asmenų DNR profiliai nesutampa su D. M., R. P., T. N. DNR profiliais (3 t., b. l. 130–134).
Iš alkotesterio duomenų matyti, kad M. Z. 2022 m. spalio 18 d. 18 val. 55 min. nustatytas 1,95 promilių girtumas (3 t., b. l. 165).
Iš asmens kratos protokolo matyti, kad iš M. Z. be kitų daiktų paimtas tamsus maišelis su augalinės kilmės mase (3 t., b. l. 166–170).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš juodos spalvos dėklo, kuri buvo rasta ir paimta 2022 m. spalio 18 d. atliekant M. Z. kratą T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,558 g, Δ9‑tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,9% (3 t., b. l. 183–184).
Iš Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3356/2022(01) matyti, kad M. Z. nustatyti seni sužalojimai - poodinė kraujosruva kairiame žaste ir odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje. Šviežių sužalojimų, atitinkančių užduotyje nurodytą įvykio laiką (2022 m. spalio 18 d.) nėra. Poodinė kraujosruva kairiame žaste ir odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje padaryti ne mažiau kaip prieš 5 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t., b. l. 25–26).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2242/2022(01) matyti, kad M. Z. šlapime rasta difenhidramino, metadono, EDDP (metadono metabolitas), karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanolio metabolitas). Šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,88 %o (promilės) etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (4 t., b. l. 28).
Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad T. N. 2022 m. spalio 8 d. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos dėl jam padaryto sužalojimo peiliu. Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad T. N. ant dešinio šono, ties apatiniu šonkaulių kraštu stebima apie 2 cm negili durtinė žaizda. Apžiūrėjus T. N., atlikus visus būtinus tyrimus, T. N. išleistas gydytis ambulatoriškai ir jam išaiškinta, kad toliau turi gydytis prižiūrimas šeimos gydytojo, turi užtikrinti žaizdos higieną, laikyti ją švariai ir sausai, valyti žaizdą odos paviršiaus dezinfekantais (Sol. Betadini ar kitais). Taip pat jam nurodyta, kad jeigu žaizda pradėtų tinti ar pūliuoti, jis turi kreiptis į šeimos gydytoją dėl antibiotikų skyrimo, o taip pat turi nuvykti pašalinti siūlus po 7-10 dienų (5 t. b. l. 96-101).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Dėl T. N. nužudymo iš savanaudiškų paskatų bei pasikėsinimo apiplėšti panaudojant peilį
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą (ir baudžiamąjį nusižengimą) tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius (kasacinės nutartys Nr. 2K-133-696/2015, Nr. 2K-73-689/2019, Nr. 2K-278-303/2020).
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškomis paskatomis paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti nustatyta, kad savanaudiškos paskatos susiformavo iki žmogaus gyvybei pavojingų smūgių sudavimo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu.
Tuo tarpu plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis (BK 180 straipsnio 1 dalis). Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kai padarant plėšimą panaudojamas peilis, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-696/2016). Tuo atveju, jeigu plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio nukentėjusysis vėliau miršta, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (atsižvelgus į kvalifikuojančius požymius) ir pagal atitinkamą BK 129 straipsnio dalį (atsižvelgus į kvalifikuojančius požymius).
Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi nurodyti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių, kad M. Z., durdamas peiliu T. N. į dešinį šoną, o vėliau, demonstruodamas sužalotam T. N. peilį, turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame labai detaliai matyti, kad būtent tokius veiksmus atlieka M. Z. bei kaip elgiasi nukentėjusysis T. N. užpuolimo metu. M. Z. pripažino, kad dūrė peiliu T. N., tačiau bandė pateisinti šį savo poelgį tuo, kad T. N. jį išprovokavo taip elgtis. M. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad bare paprašė T. N. pinigų, o pastarasis nedavė ir jį pastūmė, dėl to jis išsitraukė su savimi turėtą peilį ir dūrė juo T. N., taikydamasis į sėdmenis. Taip pat nurodė, kad po dūrio jis iš T. N. daugiau nieko nereikalavo. Tik peržiūrėjus vaizdo įrašą teismo posėdžio metu, M. Z. pripažino, kad jis dūrė peiliu T. N., nors šis jo nepastūmė, ir kad po kelių minučių jis buvo antrą kartą priėjęs prie T. N. laikydamas rankoje peilį bei tuo metu prašė nukentėjusiojo pinigų.
Kad M. Z. reikalavo pinigų iš T. N., patvirtino ir liudytoja apklausta A. B., kuri nurodė, kad bare M. Z. priėjo prie T. N. ir pasakė, kad šis jam skolingas, o T. N. atsakė, kad jis nieko neskolingas. Tačiau ji jokių aplinkybių dėl T. N. sužalojimo negalėjo nurodyti, nes pačio sužalojimo fakto nematė.
Kita konflikto tarp M. Z. ir T. N. metu įvykio vietoje buvusi liudytoja M. K. taip pat negalėjo nurodyti aplinkybių dėl T. N. sužalojimo. Teisme ji nurodė, kad nebuvo jokio konflikto ir jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašyti neobjektyviai, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ji buvo davusi tikslesnius parodymus, kurie atitinka, tai kas užfiksuota minėtame vaizdo įraše. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad konflikto metu buvo lauke ir tik vėliau įėjusi į barą pamatė ant grindų kraujo dėmes, bet iš kur jos atsirado, nežino. Ji taip pat buvo nurodžiusi, kad matė, jog pykstasi T. N. ir M. Z., todėl ji M. Z. paėmė už rankos ir išvedė į lauką, kad jis daugiau nekonfliktuotų. Tuomet pamatė, kad M. Z. grįžo atgal į barą ir vėl pradėjo kažką T. N. aiškinti, bet kaltinamojo rankose ji jokio peilio nematė. Tada ji dar kartą išvedė M. Z. laukan.
Teismų praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų (taip pat ir peilio) panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį (peilį), patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005).
Būtent kaltinamojo M. Z. grįžimas į barą ir grėsmingas ėjimas išsitraukus peilį link nukentėjusiojo T. N., kuriam prieš tai jau buvo dūręs tuo pačiu peiliu, patvirtina, kad M. Z. siekė palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Nukentėjusiojo elgesys taip pat patvirtina, kad jis juto grėsmę iš kaltinamojo pusės ir suprato, kad šis nori jį apiplėšti, todėl skubiai susirinko gautus pinigus ir pradėjo trauktis tolyn nuo baro. Iš M. Z. veiksmų visumos matyti, kad jis tiek dūrė peiliu, tiek vėliau grasino peiliu tuo metu už priduotas prekes pinigus gavusiam T. N. turėdamas vienintelį tikslą – gauti iš jo pinigų. Nors M. Z. nepripažino, kad prašė 6 eurų iš T. N., tačiau iš karto po jo sužalojimo atvykusiems policijos pareigūnams T. N. nurodė būtent tokią pinigų sumą. Jokio pagrindo netikėti T. N. paaiškinimais pareigūnams dėl M. Z. reikalautų pinigų sumos nėra. Be to, ir iš vaizdo įrašo matyti, kad T. N. galėjo gauti panašią sumą pinigų už parduotas prekes. Pažymėtina ir tai, kad M. Z. priėjo prie T. N. tik tuomet, kai pamatė, jog šis pradėjo išiminėti prekes iš kuprinės ir dėti ant baro, kai suprato, kad T. N. gali gauti pinigų už parduotas prekes. Taigi, jis dar iki dūrio peiliu jau tikėjosi gauti pinigų iš T. N., tačiau šiam atsisakius jų duoti, dūrė nukentėjusiajam peiliu, o vėliau peiliu grasino, siekdamas pagrobti T. N. tik ką gautus pinigus. Tai tik patvirtina, kad M. Z. sumanymas užvaldyti nukentėjusiojo turtą, t. y. savanaudiškos paskatos, susiformavo iki smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo, o fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. Z. naudojo, siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Nors nėra tiksliai nustatyta dėl kokių priežasčių M. Z. nebaigė savo nusikalstamo sumanymo ir neužvaldė T. N. pinigų, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad jį nuo nukentėjusiojo T. N. nuvedė bare buvusi moteris. Atsižvelgiant į tai, M. Z. nusikalstami veiksmai dėl siekio užvaldyti T. N. turtą teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas apiplėšti T. N..
M. Z. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas ir dėl T. N. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų, bet baigiamųjų kalbų metu valstybinis kaltintojas paprašė kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus, kaip sunkų T. N. sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. Z. nusikalstami veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip sunkus T. N. sveikatos sutrikdymas, bet kaip T. N. nužudymas.
Šioje byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 8 d., apie 12.03 val., M. Z. dūrė peiliu T. N. į krūtinės sritį. Tą pačią dieną, praėjus nedaug laiko po padaryto sužalojimo, nukentėjusysis buvo apžiūrėtas įvykio vietoje atvykusių medikų, o vėliau tą pačią dieną 18.23 val. T. N. buvo atvykęs į ligoninę, kur jam buvo padaryti išsamūs medicininiai tyrimai, susiūta žaizda bei paskirtas ambulatorinis gydymas. Dėl pablogėjusios sveikatos būklės nukentėjusysis 2022 m. spalio 17 d. buvo pristatytas į ligoninę, kur jam buvo atlikta operacija, o 2022 m. spalio 21 d. dėl kilusių žaizdos komplikacijų T. N. ligoninėje mirė.
Nepaisant to, kaltinamasis nurodė nesiekęs atimti gyvybės T. N.. Iš vaizdo įrašo bei M. Z. paaiškinimų matyti, kad jis, būdamas apsvaigęs tiek nuo alkoholio, tiek ir nuo narkotinių medžiagų (tą pripažino jis pats), atliko T. N. sveikatai ir gyvybei pavojingus veiksmus – dūrė peiliu į krūtinės sritį, padarydamas durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos žaizdą, kuri vėliau komplikavosi, nuo ko T. N. mirė ligoninėje.
Apie kaltininko kaltės turinį (formą ir rūšį) teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus ir kt. Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).
Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tyčinį M. Z. veikos pobūdį, nes suaugusiam, normalaus protinio išsivystymo asmeniui, smūgio peiliu į krūtinę sudavimo pavojingumas kito žmogaus gyvybei yra savaime suprantamas dalykas. Kaip jau aptarta, M. Z. turėjo tikslą apiplėšti T. N. ir siekdamas užvaldyti nukentėjusiojo turtą sudavė šiam peiliu į krūtinės sritį, dėl ko buvo padarytas specialisto išvadoje konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas, siekiant svetimo turto užvaldymo. Pažymėtina, kad po dūrio peiliu T. N., M. Z. ne tik nesiėmė kokių nors veiksmų, kad pasirūpintų nukentėjusiuoju, tačiau vėliau priėjęs dar grasino peiliu nukentėjusiajam, siekdamas užvaldyti jo pinigus, o po to pasišalino iš įvykio vietos. Aptartos veikos padarymo aplinkybės, t. y. situacija, kurioje buvo sužalotas T. N. (dūris peiliu į krūtinės sritį, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo pinigus), M. Z. panaudotas įrankis (peilis), mirtį sukėlusio sužalojimo pobūdis (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), paties M. Z. elgesys, parodantis jo požiūrį į tai, ką padaręs (abejingumą padariniams), rodo, kad jis suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad durdamas peiliu kelia grėsmę kito žmogaus gyvybei ir kad tokie padariniai gali atsirasti, ir nors nenorėjo nukentėjusiojo mirties, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Sprendžiant priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo klausimą, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad šis ryšys turi būti objektyvus, t. y. turi būti nustatyta, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir lėmė padarinių atsiradimą. Nužudymo bylose paprastai ši aplinkybė nustatoma būtent remiantis teisės medicinos specialisto ar eksperto išvadomis dėl nukentėjusiojo mirties priežasties, šios išvados gretinamos su kitais bylos įrodymais ir nustatytais kaltininko veiksmais. Teisės medicinos duomenis teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-489/2022).
Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui. Be to, priežastinio ryšio savaime nepaneigia aplinkybės, kad mirties buvo galima išvengti laiku suteikus pagalbą, kad nukentėjusysis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016).
Teismų praktikoje nužudymo bylose taip pat yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio peiliu ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja. Tačiau tais atvejais, kai padariniai (žmogaus mirtis) nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti ją su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Kita vertus, priežastinis ryšys gali būti paneigtas nustačius, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis (pvz., gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai, į avariją patekęs greitosios automobilis, kuriuo sužalotas asmuo buvo gabenamas į ligoninę, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-443/2014).
2022 m. spalio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1327/2022 (01) konstatuota, kad T. N. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos, kuri komplikavosi: fIegmona durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo projekcijoje, kraujo ir oro susikaupimu pleuros ertmėje, dešiniojo plaučio uždegimu, ūmiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Taip pat konstatuota, kad padarytas sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl krūtinės ertmės kiauryminio sužalojimo.
Siekiant išsiaiškinti T. N. mirties aplinkybes, 2023 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas J. P., kuris ir surašė minėtą specialisto išvadą. Susipažinęs su papildomai gautais medicininiais dokumentais, jis nurodė, kad specialisto išvados surašymo metu neturėjo duomenų, kad T. N. 2022 m. spalio 8 d. buvo pristatytas į ligoninę, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Įvertinęs 2022 m. spalio 8 d. medicininius dokumentus, ekspertas J. P., pažymėjo, kad jeigu neturėtų 2022 m. spalio 17 d. medicininių dokumentų, toks sužalojimas tuo metu nukentėjusiajam atitiktų nesunkų ar nežymų sveikatos sutrikdymą, kadangi ambulatorinio apsilankymo aprašyme 2022 m. spalio 8 d. T. N. yra konstatuota krūtinės ląstos užpakalinės sienos žaizda, o pleuros ertmėje skysčių ir oro nerasta, žaizda apžiūrėta išoriškai ir susiūta, uždėtas tvarstis. Nors apklausiamas ekspertas nurodė, kad jeigu nukentėjusiojo žaizda būtų buvusi tinkamai prižiūrima, kaip jam buvo nurodyta po apžiūros ir žaizdos susiuvimo, T. N. būtų išgyvenęs, o vien toks dūris savaime negali būti mirties priežastimi, tačiau jis taip pat patvirtino, kad jo pirminė išvada dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo T. N. nesikeičia. Tokią savo poziciją ekspertas motyvavo tuo, kad dūrio peiliu metu T. N. buvo padaryti mikro įplyšimai į krūtinės ertmę, o kadangi pirminė žaizda dėl nepriežiūros ir prasidėjusios infekcijos supūliavo, žaizdos kanalas atsivėrė į krūtinplėvės ertmę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nors T. N. mirė praėjus kuriam laikui po M. Z. padaryto sužalojimo, T. N. mirtis buvo ne atsitiktinis, o dėsningas M. Z. veiksmų padarinys. Pažymėtina, kad bet koks, net ir nestiprus, smūgis kitam žmogui visada padidina žalingų padarinių sveikatai ar gyvybei atsiradimo riziką, o kai toks smūgis suduodamas peiliu į kito žmogaus krūtinės sritį, ta rizika išauga dar labiau. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo T. N. mirtį, išskyrus kaltinamojo M. Z. prieš jį panaudotą smurtą. Būtent M. Z. suduotas smūgis peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą (krūtinę) vertintinas kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusiajam nebūtų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris vėliau komplikavosi ir T. N. mirė, t. y. šie M. Z. veiksmai dėsningai sukėlė T. N. mirtį ir yra pagrindinė jos priežastis. Nukentėjusiojo mirtis šioje situacijoje pripažintina dėsningu suduoto smūgio rezultatu. Tai, kad T. N. po jam padaryto sužalojimo, nesilaikė gydytojų nurodymų ir netinkamai prižiūrėjo jam padarytą žaizdą, neabejotinai prisidėjo prie padarinių kilimo tuo, kad į žaizdos komplikacijas buvo galima laiku reaguoti, galbūt net išvengti mirties, tačiau šiuo atveju paties nukentėjusiojo nepakankamas rūpinimasis savo sveikata nelaikytina aplinkybe, nutraukusia priežastinį ryšį tarp smurtinio veiksmo (dūrio peiliu) ir mirties. Priežastinį ryšį nutraukusiomis aplinkybėmis nelaikytinas ir nukentėjusiojo gyvenimo būdas, sergamos ligos ((duomenys neskelbtini)), ilgalaikis narkotikų vartojimas, taip pat abstinencinė būklė. M. Z. veiksmais T. N. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas ir šis sužalojimas buvo T. N. mirties sąlyga, nes jeigu tas sužalojimas nebūtų buvęs padarytas, nebūtų kilusios komplikacijos, nuo kurių nukentėjusysis vėliau mirė. Aplinkybės, kad T. N. netinkamai laikėsi gydytojų nurodymų ir galimai netinkamai prižiūrėjo jam padarytą žaizdą taip pat buvo jo mirties sąlyga, tačiau ši sąlyga nebuvo pagrindinė ir ji nepašalina priežastinio ryšio tarp M. Z. veiksmų ir T. N. mirties. Būtinybė gydyti T. N. dėl kilusių žaizdos komplikacijų atsirado būtent dėl M. Z. jam padaryto pavojingo gyvybei sužalojimo, todėl jis ir privalo atsakyti už kilusiais pasekmes, t. y. už T. N. nužudymą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad M. Z. nusikalstama veika dėl T. N. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų yra įrodyta ir turi būti kvalifikuota pagal 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, o dėl pasikėsinimo apiplėšti T. N. panaudojant peilį įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nuostatas.
Dėl pasikėsinimo apiplėšti D. M. panaudojant peilį
Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi nurodyti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių, kad M. Z. pasikėsino apiplėšti D. M., panaudodamas peilį.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis D. M. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad kaltinamasis iš jo paprašė dviejų eurų, o jis atsisakė juos duoti, todėl M. Z. sudavė jam peiliu į nugarą. Tada jis bandė aiškintis, kodėl jam dūrė, o M. Z. dar kartą pareikalavo pinigų ir kai jis vėl nesutiko jų duoti, kaltinamasis sudavė peiliu į koją bei pabėgo. Teismas neturi pagrindo nesiremti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, tuo labiau, kad M. Z. pozicija dėl D. M. sužalojimo ir bandymo apiplėšti nebuvo nuosekli ir kito priklausomai nuo byloje surinktų įrodymų. Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad konfliktas su D. M. kilo dėl kalėjimo kastų sistemos ir jis nereikalavo pinigų iš nukentėjusiojo. Teisme M. Z. jau pakeitė savo poziciją ir pripažino, kad galėjo būti, jog jis dūrė peiliu ir reikalavo pinigų iš D. M.
Specialisto išvadoje Nr. G.382/2023(01) yra nustatyta, kad D. M. padarytos dvi durtinės pjautinės žaizdos (viena nugaros kairėje pusėje – 2 cm ilgio, kita dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje – 2,5 cm ilgio), kurios visumoje ir atskirai vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, specialisto išvadoje Nr. S 650/2022(01) yra nustatyta, jog ant M. Z. sulenkiamo peilio šaukšto komplekto esančios peilio geležtės (Specialisto išvada Nr. 575/2022(01)1 mėg.) gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kurį gali sudaryti D. M. ir R. P. DNR profiliai, o tikimybė, kad mišrų DNR profilį sudaro D. M. ir R. P. DNR profiliai yra 2603500000 tūkstančių milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliais. Tai akivaizdžiai patvirtina, jog D. M. buvo sužalotas M. Z. peiliu, kuris buvo paimtas jo kratos metu.
Taigi, M. Z. dūrė peiliu D. M., kai nukentėjusysis nesutiko duoti pinigų, tada dar kartą pareikalavo pinigų ir, nukentėjusiajam dar kartą nesutikus duoti pinigų, dūrė peiliu dar kartą, t. y. M. Z. D. M. atžvilgiu atliko smurtinio pobūdžio veiksmus (dūrė peiliu), siekdamas užvaldyti svetimą turtą (D. M. pinigus).
Kaip nurodė D. M., po suduotų smūgių peiliu, M. Z. negavęs pinigų ir išsigandęs nukentėjusiojo atsakomosios reakcijos pabėgo, t. y. nebaigė plėšimo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pasipriešinus nukentėjusiajam), todėl M. Z. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas apiplėšti D. M., nes nukentėjusiojo turtas nebuvo užvaldytas dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. Z. nusikalstama veika dėl pasikėsinimo apiplėšti D. M. panaudojant peilį įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nuostatas.
Dėl sunkaus R. P. sveikatos sutrikdymo
Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi nurodyti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių, kad M. Z. tyčia sunkiai sutrikdė R. P. sveikatą. Pažymėtina, kad šią nusikalstamą veiką M. Z. padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui po pasikėsino apiplėšti kitą nukentėjusįjį D. M..
Nukentėjusysis R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad nepamena momento, kuomet kaltinamasis jam dūrė peiliu, nes tik kiek paėjęs nuo autobuso pajuto skausmą ir pamatė skylę striukėje. Jis pripažino, kad buvo neblaivus (tą dieną išgėręs pusę litro degtinės), todėl galėjo neatsiminti visų konflikto aplinkybių. Tik ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėjęs vaizdo įrašą iš autobuso, jis detaliau papasakojo apie konflikto su kaltinamuoju eigą. Nors buvo abejonių, kaip nukentėjusysis atpažinimo kaltinamąjį ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisme jis parodė, kad tyrimo metu atpažino M. Z. pagal jo veido bruožus ir tamsius drabužius, taip pat pagal panašią šukuoseną. Teisme dar kartą peržiūrėjus vaizdą įrašą iš autobuso, nurodė, kad kaltinamasis yra asmuo užfiksuotas vaizdo įraše, kuris jam dūrė peiliu.
Žemesnės instancijos teismas
M. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepripažino sužalojęs R. P. ir teigė, kad šio atvejo iš vis nepamena. Nors tiek nukentėjusysis R. P., tiek kaltinamasis M. Z. nesugebėjo detaliai nurodyti konflikto aplinkybių, tačiau konfliktas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas R. P. užfiksuotas autobuso vaizdo įrašymo kameromis, iš kurių matyti, kad R. P. išlipant iš autobuso būtent M. Z. dūrė jam peiliu į šoną. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą ir M. Z. pripažino, kad vaizdo įraše yra jis ir, kad būtent jis dūrė R. P. peiliu, tačiau neprisiminė, dėl ko taip pasielgė. Nors šį kartą M. Z. panaudojo smurtą visiškai nepažįstamo asmens atžvilgiu ir tai nebuvo turtinio pobūdžio konfliktas, kaip kitais atvejais, akivaizdu, kad M. Z. elgėsi neadekvačiai ir jam buvo nesvarbios jo elgesio pasekmės. Kadangi M. Z. nurodė, jog konflikto su D. M. metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, prabėgus nepilnam pusvalandžiu, konflikto su R. P. metu jis būtent dėl alkoholio poveikio galėjo nekontroliuoti savo elgesio bei nieko neprisiminti apie įvykį.
Kadangi buvo praėję labai nedaug laiko po D. M. užpuolimo, M. Z. durdamas R. P. panaudojo tą patį peilį (sulenkiamo peilio šaukšto komplekte esantį peilį). Tai patvirtina minėta specialisto išvada Nr. S 650/2022(01), iš kurios matyti, jog ant M. Z. sulenkiamo peilio šaukšto komplekto esančios peilio geležtės (specialisto išvada Nr. 575/2022(01), 1 mėg.) gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kurį gali sudaryti D. M. ir R. P. DNR profiliai, o tikimybė, kad mišrų DNR profilį sudaro D. M. ir R. P. DNR profiliai yra 2603500000 tūkstančių milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliais. Be to, specialisto išvadoje Nr. G 3613/2022(01) yra konstatuota, jog R. P. padaryta durtinė pjautinė kairės krūtinės ląstos pusės kiauryminė (įsiskverbianti) žaizda su kraujavimu į krūtinplėvės kairės pusės ertmę, kuri vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, kurie visi kartu sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, vienas kitą papildo detalėse, teismas daro išvadą, kad M. Z. nusikalstama veika dėl sunkaus R. P. sveikatos sutrikdymo įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Dėl sunkaus G. T. sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų ir apiplėšimo panaudojant peilį
Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi nurodyti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių, kad M. Z. panaudodamas peilį apiplėšė G. T. bei sunkiai sutrikdė jo sveikatą iš savanaudiškų paskatų.
Ir šiuo atveju, praėjus tik dienai po dviejų užpuolimų peiliu (D. M. ir R. P.), M. Z. toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus. Po susitikimo su G. T. bei kilusio konflikto tarp jų, M. Z. panaudojo peilį ir dūrė G. T. į krūtinę, o tuomet sudavė smūgius rankomis ir kojomis. M. Z., kaip ir kitais atvejais, ikiteisminio tyrimo metu bandė išvengti atsakomybės ir neprisipažino sužalojęs G. T. ir tik apklausiamas teisme pripažino, kad dūrė peiliu bei sudavė smūgius šiam nukentėjusiajam. Nukentėjusysis G. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad kaltinamasis dūrė jam peiliu į krūtinę bei sudavė smūgius į pilvą, petį bei veidą. Jis pripažino, kad tiksliai nepamena suduotų smūgių skaičiaus dėl patirto šoko, todėl galėjo netiksliai nurodyti jam padarytus sužalojimus.
Nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto išvadoje Nr. S 575/2022(01) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad ant M. Z. priklausančio sulenkiamo peilio, kuris buvo paimtas kratos metu, ir M. Z. striukės rastas G. T. kraujas (nustatytas G. T. DNR profilis su 99,9999999999999999999991 % tikimybe). Tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. G 3552/2022 (01) yra konstatuota, jog G. T. nustatytas durtinis pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstoje su kraujosruva krūtinėje ir kairio plaučio pažeidimu bei hemopneumotoraksu, kuris kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat nustatytos kraujosruvos veide, nosies srityje, žaizda žaste, kurios kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat nustatyti nosikaulių, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio lūžiai, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. G. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais.
Atsižvelgiant į aptartus esminėse detalėse sutampančius įrodymus, akivaizdu, kad būtent M. Z. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. T. sveikatą, tačiau įvertinus specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus nukentėjusiajam, kaltinimas M. Z. tikslintinas, nurodant, kad:
„M. Z. peiliu tyčia dūrė G. T. į krūtinę, taip padarydamas durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą, pasireiškusį durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstoje su kraujosruva krūtinėje ir kairio plaučio pažeidimu, ir hemopneumotoraksu, bei sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau 3 smūgių nukentėjusiajam į veidą bei į kitas kūno vietas, padarydamas šiam kraujosruvas veide, nosies srityje, žaizdą žaste, nosikaulių, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio lūžius, tokiu būdu jis (M. Z.) sunkiai sutrikdė G. T. sveikatą“.
Nustačius, kad M. Z. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. T. sveikatą, reikia atsakyti, ar sveikata buvo sutrikdyta dėl savanaudiškų paskatų, siekiant apiplėšti G. T.. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo bei nukentėjusiojo pozicijos buvo skirtingos.
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. spalio 18 d. apie 13.23 val. policijos pareigūnams R. Ž. ir A. C. atvykus į įvykio vietą G. T. nurodė, kad jį užpuolęs asmuo atėmė piniginę, kurioje buvo apie 200 Eur ir jo asmens dokumentai bei telefonas.
Iš kito tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrėjui V. G. atvykus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo atvežtas G. T., bandant jį apklausti, jis rišliai kalbėti negalėjo, bet trumpai paaiškino, kad prie jo priėjo vyras, kuris grasino peiliu ir atėmė iš jo telefoną, kuriame nebuvo SIM kortelės bei piniginę, kurioje buvo apie 100 Eur, ir tuomet padūrė peiliu.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 19 d. apklausiamas G. T. nurodė, kad prie jo priėjo jam nepažįstamas vyras, kuris paprašė cigaretės. Kai jis davė cigaretę, tas asmuo pradėjo prašyti jo kelių eurų. Kai jis atsisakė duoti pinigų, tarp jų prasidėjo konfliktas, ir minėtas vyras smogė jam peiliu į krūtinę, širdies plote. Nuo šio smūgio jis nukrito ir tada vyras iš jo striukės kairės kišenės ištraukė jo 150 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 100 Eur grynų pinigų, bei jo asmens tapatybės kortelę. Tas vyras taip pat paėmė 4,20 Eur vertės cigarečių pakelį LD, o ar pas jį buvo mobiliojo ryšio telefonas jis nepamena.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas papildomai 2023 m. gegužės 12 d. G. T. parodė, kad prie jo priėjo iš matymo pažįstamas M., kuris paprašė cigaretės. Kai jis davė cigaretę, M. pradėjo jo prašyti pinigų, bet jis jam pinigų duoti atsisakė. Tuomet M. jam dūrė peiliu. Iš pradžių jam dūrė į krūtinę, tuomet į pilvą, į žastą bei į kairės rankos petį. Jis jam iš viso dūrė 4 kartus. Nuo to jis nukrito. Tuomet M. pradėjo jį spardyti kojomis. Spyrė apie 3 kartus, jis tiksliai nepamena, nes buvo šoke, bet tikrai žino, kad spyrė į veidą. Jis gulėjo ant žemės ant šono, veidu į jį. Tada M. iš jo striukės kairės kišenės ištraukė piniginę, kurios vertė 80 Eur, piniginėje buvo 200 Eur grynų pinigų, asmens tapatybės kortelė, kurios jis nevertina, pakelis KENT cigarečių, 4,50 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefonas Samsung J3, 40 Eur vertės, nes pirko naudotą. M. iš jo kišenės ištraukė minėtus daiktus ir kažkur pasišalino.
Apklausiamas teisme nukentėjusysis G. T. pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad konfliktas, kurio metu jis buvo sužalotas M. Z., kilo dėl narkotikų. Dėl savo parodymų pakeitimo nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo, jog konfliktas kilo dėl pinigų, nes nenorėjo sakyti, kad jie susipyko dėl narkotikų. Nepamena ar būtent M. Z. iš jo paėmė telefoną ir pinigus, nes jų pasigedo vėliau, tačiau patvirtino, kad iki M. Z. užpuolimo, turėjo apie 150 Eur piniginėje, o piniginę gavo kaip dovaną iš draugo, kurios vertė yra 80 Eur.
Tuo tarpu M. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 18 d. nurodė, kad neapiplėšė ir nesužalojo G. T.. Paskutinį kartą matė G. T. 2022 m. spalio 17 d. ir tuo metu šis buvo sveikas ir nesužalotas.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 18 d. M. Z. pateikė jau kitą versiją dėl G. T. sužalojimo ir apiplėšimo. Jis nurodė, kad gyveno kartu su G. T. ir tą dieną ėjo kartu į parduotuvę „Maximą“, Darbininkų g., Vilniuje. G. T. pasiliko lauke tarp namų, o jis nuėjo į parduotuvę. Kai nuėjo, jis buvo palikęs G. T. savo rankinę, kurioje buvo du jo peiliai. Kai grįžo iš parduotuvės, pamatė ant žemės sėdintį G. T., kuris buvo kruvinas ir pasakė, kad jį padūrė, su jo (M. Z.) paliktu peiliu. Tuomet jis paėmė iš G. T. savo rankinę su peiliais, pakėlė G. T. nuo žemės ir nuvedė link gatvės prie kažkokių žmonių bei paprašė, kad šie iškviestų greitąją, o pats, kadangi buvo paieškomas, pasislėpė.
Apklausiamas teisme, M. Z. savo paaiškinimus dėl nukentėjusiojo G. T. užpuolimo davė po nukentėjusiojo G. T. apklausos ir nurodė tokias pačias aplinkybes, kad konfliktas tarp jų kilo dėl narkotinių medžiagų. Nurodė, kad G. T. pinigų neturėjo, nes tai jis (M. Z.) ir davė pinigų G. T. narkotikų įsigijimui, todėl jis nepripažįsta įvykdęs plėšimą. Taip pat nurodė, kad G. T. jokių daiktų neturėjo ir nieko nepametė. Gal G. T. ir turėjo seną mygtukinį telefoną, tačiau jis jo iš nukentėjusiojo nepaėmė.
Nors nukentėjusysis G. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo visiškai nuoseklus, tačiau tarp vykusių apklausų buvo net septynių mėnesių laikotarpis, nepaisant to, jis nuosekliai parodė, kad M. Z. iš jo reikalavo pinigų, o jų negavęs, dūrė peiliu ir sumušė bei paėmė jo piniginę su pinigais ir telefoną.
Žemesnės instancijos teismas
Nors M. Z. apklausiamas teisme nurodė, kad tai jis davė pinigus G. T. narkotikų įsigijimui, tačiau pažymėtina, kad jis dieną prieš šį konfliktą buvo užpuolęs D. M., kurio prašė kelių eurų, o dar prieš dešimt dienų prašė šešių eurų iš T. N., taigi jo versija, kad jis turėjo pinigų, kuriuos davė G. T. narkotikų įsigijimui, vertintina kritiškai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo G. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos smurto panaudojimo bei apiplėšimo aplinkybės iš esmės atitinka ir kitų prieš tai M. Z. įvykdytų nusikaltimų aplinkybes (žr. pasikėsinimus apiplėšti T. N. bei D. M.), kai jis paprašydavo kelių eurų, o jų negavęs panaudodavo peilį prieš nukentėjusiuosius.
Taip pat svarbu pažymėti, jog, nors G. T. teisme pakeitė savo parodymus dėl ko kilo konfliktas su M. Z., tačiau jis dar kartą patvirtino, jog iki M. Z. užpuolimo turėjo telefoną bei piniginę su pinigais, tik negali tvirtinti, kad būtent kaltinamasis paėmė jo daiktus. Taigi jis ir apklausiamas teisme iš esmės patvirtino, kad būtent konflikto su M. Z. metu neteko savo daiktų.
Vertinant tokį nukentėjusiojo parodymų pokytį reikia atsižvelgti į tai, kad apklausiamas teisme šis nurodė, jog, nors iš kaltinamojo jokio poveikio nebuvo, tačiau jis jaučia grėsmę iš pastarojo pusės, bet ne dėl grasinimų, o todėl, kad tiesiog bijo ir nenori apie tai kalbėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusysis G. T. pakeitė savo parodymus būtent dėl grėsmės jaučiamos iš M. Z.. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad apklausiamas teisme, nukentėjusysis atsisakė pareikšto civilinio ieškinio ne tik dėl turtinės žalos, bet ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors jam buvo padaryti ganėtinai rimti sužalojimai. Nors ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai nėra savarankiški įrodymai, tačiau jais galima patikrinti kitus bylos įrodymus ir sustiprinti teismo vidinį įsitikinimą, todėl teismas G. T. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu dėl jo turto pagrobimo laiko teisingais, nes juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys bei nukentėjusiojo nuosekli pozicija, kad būtent konflikto su M. Z. metu neteko savo daiktų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog M. Z. pagrobė G. T. turtą – piniginę su joje buvusiais pinigais bei telefoną. Nukentėjusysis dėl telefono ir piniginės vertės bei dėl piniginėje buvusių pinigų nebuvo nuoseklus ir apklausiamas nurodydavo skirtingą sumą ir vertę. Be to, jis nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti piniginės ar telefono vertę, todėl konstatuotina, kad M. Z. pagrobė nenustatytos vertės piniginę bei nenustatytos rūšies ir vertės mobiliojo ryšio telefoną. Nustatant piniginėje buvusių pinigų sumą, atsižvelgtina tiek į mažiausią G. T. nurodytą sumą, tiek į tai, jog nukentėjusysis porą kartų nurodė, kad iš jo buvo pagrobta 100 Eur grynųjų pinigų, todėl konstatuotina, kad M. Z. pagrobė ne mažiau kaip 100 Eur buvusių piniginėje. Kadangi teisme G. T. nenurodė, jog konflikto metu su M. Z. turėjo cigarečių pakelį, tai šalintina iš kaltinimo. Pažymėtina, kad šių aplinkybių patikslinimas neturi jokios įtakos M. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kadangi kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pagal šią BK straipsnio dalį nesvarbu pagrobto turto vertė, nes šiuo atveju jo nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis yra peilio panaudojimas plėšimo metu.
Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. Z. nusikalstama veika dėl sunkaus G. T. sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų įrodyta ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, o dėl G. T. apiplėšimo panaudojant peilį įrodyta ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nuostatas.
Dėl narkotinių medžiagų laikymo
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi nurodyti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių, kad M. Z. neteisėtai bei neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis). Dėl narkotinių medžiagų laikymo M. Z. prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme. Iš asmens kratos protokolo bei specialisto išvados matyti, kad iš M. Z. paimtas tamsus maišelis su augalinės kilmės mase, o žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,558 g, Δ9‑tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,9 %. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, 1,558 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), atitinka nedidelį kiekį. Kad M. Z. vartojo narkotines medžiagas ir kanapes (antžemines dalis) laikė turėdamas tikslą pats jas suvartoti, patvirtina specialisto išvada Nr. T-N 2242/2022(01), iš kurios matyti, kad M. Z. šlapime rasta difenhidramino, metadono, EDDP (metadono metabolitas), karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanolio metabolitas).
M. Z. buvo kaltinamas ir dėl to, kad jis iš nenustatyto asmens įgijo augalines kilmės narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis). Pažymėtina, kad esminės šių narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės – kur, kaip, kokiais veiksmais ir iš kokio asmens M. Z. įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) – neįrodytos ir nenustatytos baudžiamojo proceso įstatymo įtvirtinta tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl ši aplinkybė (narkotinių medžiagų įgijimas) šalintina iš M. Z. pareikšto kaltinimo. Šio alternatyvaus nusikalstamos veikos požymio pašalinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi, kaip jau aptarta, įrodyta, jog M. Z. laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis).
Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. Z. nusikalstama veika dėl narkotinių medžiagų laikymo įrodyta ir pagrįstai kvalifikuota, kaip baudžiamasis nusižengimas, pagal BK 259 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmes už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
M. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl narkotinių medžiagų laikymo pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų nusikaltimų M. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors M. Z. iš dalies pripažino savo kaltę ir dėl visų kitų savo padarytų nusikaltimų, tačiau pažymėtina, kad tai jis padarė tik teisme ir tik po nukentėjusiųjų apklausos, bandydamas derinti savo gynybinę poziciją prie byloje surinktų įrodymų. Be to, jis nepripažino, kad sužalodamas nukentėjusiuosius turėjo savanaudiškų tikslų. Toks jo prisipažinimas negali būti vertintinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
M. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų nusikalstamų veikų padarymo pripažįstama tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir / ar psichotropinių medžiagų ar alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors apsvaigimo nuo alkoholio faktas M. Z. buvo nustatytas tik jo sulaikymo metu 2022 m. spalio 18 d. 18.55 val. (1,95 promilės), tačiau tiek iš visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, tiek iš M. Z. parodymų matyti, kad visas veikas jis darė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų ar alkoholio ir pats pripažino, kad būtent apsvaigimo būsena turėjo esminės įtakos tokiam jo elgesiui. Kad jis vartojo įvairias narkotines ar psichotropines medžiagas patvirtina ir tai, kad M. Z. šlapime rasta difenhidramino, metadono, EDDP (metadono metabolitas), karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanolio metabolitas). Be to, jis pažymėjo, kad būdamas blaivus (neapsvaigęs), taip nebūtų elgęsis.
Taip pat M. Z. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. Z. 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo paleistas lygtinai iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi jam buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, jis visas nusikalstamas veikas padarė, kai jam jau buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir jis buvo pasiųstas atlikti neatliktą bausmės dalį.
Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pažymi, jog M. Z. yra anksčiau teistas 25 kartus (4 t., b. l. 56–99), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 100–102), šioje byloje kaltinamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (T. N. atžvilgiu) bei BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte (G. T. atžvilgiu)), du sunkius nusikaltimus (BK 135 straipsnio 1 dalyje (R. P. atžvilgiu) bei BK 180 straipsnio 2 dalyje (G. T. atžvilgiu), pasikėsino padaryti du sunkius nusikaltimus (BK 180 straipsnio 2 dalyje (T. N. ir D. M. atžvilgiu)) bei padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalyje). Nužudydamas T. N. M. Z., kaip jau aptarta, veikė netiesiogine tyčia, o padarydamas sunkius R. P. ir G. T. sveikatos sutrikdymus M. Z. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes jis, durdamas peiliu žmogui, turėjo suvokti įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties. Tuo tarpu apiplėšdamas G. T. bei pasikėsindamas apiplėšti T. N. ir D. M., M. Z. veikė tiesiogine tyčia, nes siekė užvaldyti nukentėjusiųjų turtą ir tam panaudojo peilį.
Kaip jau minėta, tik 2022 m. rugpjūčio 18 d. M. Z. buvo paleistas lygtinai iš Pravieniškių pataisos namų, o praėjus tik mėnesiui jam 2022 m. rugsėjo 23 d. teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Visas nusikalstamas veikas jis padarė per trumpą laikotarpį, žinodamas, kad jam jau yra panaikintas lygtinis paleidimas ir jis turi vykti į pataisos namus atlikti jam paskirtos bausmės dalies (jis pripažino žinojęs, kad buvo paieškomas). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad laikotarpiu, kai buvo paleistas lygtinai (nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki jo sulaikymo 2022 m. spalio 18 d.), M. Z. niekur nedirbo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Jis nebandė kurti socialinių ryšių, nebandė integruotis į visuomenę, buvo abejingas visuotinai priimtinoms elgesio taisyklės, ką patvirtina jo įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybės. Tai ypatingai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, parodo, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų yra labai agresyvus, linkęs elgtis impulsyviai bei itin pavojingai kitų asmenų atžvilgiu, negalvoja apie tokių savo veiksmų pasekmes arba joms yra visiškai abejingas. Visų jo padarytų nusikaltimų priežastys savanaudiškos arba menkavertės. Visa tai rodo, jog M. Z. ne kartą veikė visuomenei pavojingu būdu, visiškai nepaisė jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir taikomos teisinės atsakomybės ir visos šios aplinkybės jį charakterizuoja neigiamai.
Aukščiau aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslus atitiktų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už visus nusikaltimus, jos dydį nustatant virš konkrečioje sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio ir už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo apiplėšti T. N. panaudojant peilį), jam skirtina 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (dėl T. N. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų), jam skirtina 14 (keturiolikos) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo apiplėšti D. M., panaudojant peilį), jam skirtina 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje (dėl sunkaus R. P. sveikatos sutrikdymo), jam skirtina 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje (dėl G. T. apiplėšimo, panaudojant peilį), jam skirtina 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte (dėl sunkaus G. T. sveikatos sutrikdymo iš savanaudiškų paskatų), jam skirtina 8 (aštuonerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje jam skirtina arešto bausmė artima sankcijos vidurkiui - 40 (keturiasdešimt) parų areštas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, M. Z. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta arešto bausmė subendrintina bausmių apėmimo būdu su laisvės atėmimo bausme paskirta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl T. N. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų) griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, M. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apiplėšti T. N. panaudojant peilį) bei pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl T. N. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų) ir bausmės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl G. T. apiplėšimo, panaudojant peilį) bei BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl sunkaus G. T. sveikatos sutrikdymo iš savanaudiškų paskatų) bendrintinos apėmimo būdu, nes šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Tuomet šios bausmės bei bausmė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apiplėšti D. M., panaudojant peilį) ir bausmė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (dėl sunkaus R. P. sveikatos sutrikdymo), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 14 (keturiolikos) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir M. Z. skirtina subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad M. Z. yra nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 12 d., jam šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskiriama galutinė subendrinta 16 (šešiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 18 d., 20 val. 56 min (3 t., b. l. 185–192), iki 2022 m. spalio 20 d., 13 val. 00 min. (3 t., b. l. 33–34), bei suėmimo laikas nuo 2023 m. kovo 24 d. (3 t., b. l. 45–50) iki 2023 m. gruodžio 24 d. ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūti laikotarpiai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį.
Įvertinus M. Z. asmenybę, šioje byloje tirtų jo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (padaryti ir sunkūs bei labai sunkūs nusikaltimai), į jo cinišką požiūrį į žmogaus gyvybę bei sveikatą (nužudytas vienas žmogus bei pasikėsinta į dar trijų žmonių sveikatą dėl visiškai menkaverčių priežasčių), į jo ankstesnius teistumus, į tai, kad būdamas lygtinai paleistas, per labai trumpą laikotarpį padarė net septynias tyčines nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į BK 27 straipsnio 3 dalį, teisėjų kolegija pripažįsta M. Z. pavojingu recidyvistu.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 6 089,19 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 152–163) dėl žalos atlyginimo už T. N., G. T., R. P. bei D. M. gydymą. Taip pat prašė priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nukentėjusiesiems G. T., R. P. bei D. M. bei mirusiajam T. N. buvo suteiktos medicinos paslaugos, už kurias buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tai patvirtina pridėti žalos dydį įrodantys dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkintintas visiškai ir turtinė žala priteistina iš M. Z..
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. P. pateikė 10 000,00 Eur civilinį ieškinį (t. 2, 132, 133–134). Jis nurodė, kad patyrė didelę moralinę žalą, du mėnesius naktimis neužmigdavo, jautė skausmą bei didelę baimę ir stresą, kadangi jį pirmą kartą gyvenime užpuolė ir sužalojo peiliu. Apklausiamas teisme palaikė savo pareikštą civilinį ieškinį bei papildomai nurodė, kad dėl patirto sužalojimo negalėjo išvykti dirbti į užsienį, pusę metų juto skausmus šone, negalėjo gulėti ant šono ir iki dabar jaučia pasekmes, nes yra likęs gumbas. Dabar skausmus jaučia per orų permainas.
Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Iš objektyvių bylos duomenų matyti, kad R. P. nustatytas sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. M. Z. sužalojo nukentėjusįjį durdamas peiliu į krūtinės sritį. Tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sukelti patys pavojingiausi padariniai nukentėjusiojo gyvybei, nes laiku suteikus medicininę pagalbą R. P. buvo sėkmingai išgydytas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis buvo užpultas viešoje vietoje visiškai be priežasties. Akivaizdu, kad po tokio sužalojimo nukentėjusysis turėjo ilgai gydytis, jautė skausmą bei didelę baimę ir stresą. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, sutinka, kad civiliniu ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus, nėra neproporcingai per didelis ir atitinka nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus dėl nagrinėjamo nusikaltimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. T. N. daiktai: kuprinė, kojinės, marškinėliai, apatiniai (kelnaitės), kaklaraištis patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (1 t., b. l. 90–92), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
2. R. P. daiktai: juodos spalvos vyriška striukė CALVIN KLEIN JEANS, juodos spalvos megztinis „HERITAGE“, juodos spalvos marškinėliai „IDENTITY“ patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (2 t., b. l. 167–169), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžintini teisėtam jų savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
3. M. Z. sulenkiamasis peilio šaukšto komplektas, 1 vnt.; M. Z. sulenkiamasis peilis, 1 vnt. patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (3 t., b. l. 144–147), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos įrankiai konfiskuotini ir kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai);
4. G. T. DNR; M. Z. DNR; R. P. DNR; D. M. DNR; vienkartiniai tamponai su nuoplovomis, 2 vnt.; M. Z. striukė; vokas su juodos spalvos dėklu ir objekto pakuotė patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (3 t., b. l. 144–147), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
5. M. Z. daiktai: mobiliojo ryšio telefonas; mobiliojo ryšio telefono pakrovėjas; elektroninis laikrodis; įrankis nagams karpyti; dezodorantas patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (3 t., b. l. 177–179). Atsižvelgiant į 2023 m. rugsėjo 21 d. M. Z. prašymą (5 t., b. l. 93), šie daiktai teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini R. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
6. G. T. daiktai: batų pora; kojinės; kepurė patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (3 t., b. l. 177–179) bei G. T. daiktai: striukė 1 vnt.; kelnės, 2 vnt.; marškinėliai sukarpyti, 1 vnt.; megztinis, 1 vnt. patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (3 t., b. l. 144–147), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžintini teisėtam jų savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. APD-2023-15953 dėl teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad M. Z. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 686,67 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Z. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki suėmimo niekur nedirbo, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms M. Z. turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už M. Z. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl pasikėsinimo apiplėšti T. N. panaudojant peilį), ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (dėl T. N. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų), ir paskirti jam 14 (keturiolikos) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl pasikėsinimo apiplėšti D. M., panaudojant peilį), ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje (dėl sunkaus R. P. sveikatos sutrikdymo), ir paskirti jam 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl G. T. apiplėšimo, panaudojant peilį), ir paskirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte (dėl sunkaus G. T. sveikatos sutrikdymo iš savanaudiškų paskatų), ir paskirti jam 8 (aštuonerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, M. Z. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą arešto bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su laisvės atėmimo bausme paskirta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl T. N. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų) griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, M. Z. paskirtas laisvės atėmimo bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apiplėšti T. N. panaudojant peilį) bei pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl T. N. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų) ir bausmes pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl G. T. apiplėšimo, panaudojant peilį) bei BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl sunkaus G. T. sveikatos sutrikdymo iš savanaudiškų paskatų) subendrinti apėmimo būdu, nes šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Tuomet šias bausmes bei bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apiplėšti D. M., panaudojant peilį) ir bausmę pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (dėl sunkaus R. P. sveikatos sutrikdymo), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios jam 14 (keturiolikos) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir M. Z. skirti subendrintą 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta subendrintą 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą 16 (šešiolikos) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti M. Z. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 18 d. 20 val. 56 min iki 2022 m. spalio 20 d. 13 val. 00 min. bei suėmimo laiką nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2023 m. gruodžio 24 d. ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtus laikotarpius pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį atliktos bausmės laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2024 m. sausio 5 d.
Pripažinti M. Z. pavojingu recidyvistu.
Tenkinti nukentėjusiosios R. P. civilinį ieškinį visiškai ir priteisti iš M. Z. nukentėjusiajam R. P. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl žalos atlyginimo (už T. N., G. T., R. P. bei D. M. gydymą) ir priteisti iš M. Z. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 6 089,19 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:
1. T. N. daiktus: kuprinę, kojines, marškinėlius, apatinius (kelnaites), kaklaraištį saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (1 t., b. l. 90–92), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikinti;
2. R. P. daiktus: juodos spalvos vyriška striukę CALVIN KLEIN JEANS, juodos spalvos megztinį „HERITAGE“, juodos spalvos marškinėlius „IDENTITY“ saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (2 t., b. l. 167–169), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtam jų savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti;
3. M. Z. sulenkiamojo peilio šaukšto komplektą, 1 vnt.; M. Z. sulenkiamąjį peilį, 1 vnt. saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (3 t., b. l. 144–147), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos įrankius konfiskuoti ir kaip menkaverčius, sunaikinti;
4. G. T. DNR; M. Z. DNR; R. P. DNR; D. M. DNR; vienkartinius tamponus su nuoplovomis, 2 vnt.; M. Z. striukę; voką su juodos spalvos dėklu ir objekto pakuotę saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (3 t., b. l. 144–147), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikinti;
5. M. Z. daiktus: mobiliojo ryšio telefoną; mobiliojo ryšio telefono pakrovėją; elektroninį laikrodį; įrankį nagams karpyti; dezodorantą saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (3 t., b. l. 177–179), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. V.;
6. G. T. daiktus: batų porą; kojines; kepurę saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (3 t., b. l. 177–179) bei G. T. daiktus: striukę 1 vnt.; kelnes, 2 vnt.; marškinėlius sukarpytus, 1 vnt.; megztinį, 1 vnt. saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (3 t., b. l. 144–147), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jų savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtam jų savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš M. Z. 686,67 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.