Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Z. (M. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu:

padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl pasikėsinimo apiplėšti T. N. panaudojant peilį), ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė; padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (dėl T. N. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų), ir jam paskirta 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl pasikėsinimo apiplėšti D. M. (D. M.), panaudojant peilį), ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė; padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje (dėl sunkaus R. P. sveikatos sutrikdymo), ir jam paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė; padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl G. T. (G. T.) apiplėšimo, panaudojant peilį), ir jam paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė; padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte (dėl sunkaus G. T. sveikatos sutrikdymo iš savanaudiškų paskatų), ir jam paskirta 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, M. Z. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta arešto bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su laisvės atėmimo bausme paskirta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl T. N. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų) griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, M. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apiplėšti T. N. panaudojant peilį) bei pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl T. N. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų) ir bausmės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl G. T. apiplėšimo, panaudojant peilį) bei BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl sunkaus G. T. sveikatos sutrikdymo iš savanaudiškų paskatų) subendrintos apėmimo būdu, nes šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Tuomet šios bausmės bei bausmė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apiplėšti D. M., panaudojant peilį) ir bausmė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (dėl sunkaus R. P. sveikatos sutrikdymo), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 14 (keturiolikos) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir M. Z. skirta subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis paskirta subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 16 (šešiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas M. Z. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 18 d. 20.56 val. iki 2022 m. spalio 20 d. 13 val. bei suėmimo laikas nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2023 m. gruodžio 24 d. ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūti laikotarpiai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2024 m. sausio 5 d.

M. Z. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. Z. nukentėjusiajam R. P. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo (už T. N., G. T., R. P. bei D. M. gydymą) tenkintas ir iš M. Z. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 6 089,19 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš M. Z. 686,67 Eur teisinės pagalbos išlaidų netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-303/2018, 2K-99-976/2021).

10. M. Z. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs septynias nusikalstamas veikas:

10.5. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis.

11. Kaltė dėl sunkaus R. P. sveikatos sutrikdymo, taip pat dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, apeliaciniame skunde nekvestionuojama. Nuteistasis skunde nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu nužudant ir pasikėsinant apiplėšti T. N., pasikėsinant apiplėšti D. M. ir sunkiai sužalojant bei apiplėšiant G. T.. Iš skundo turinio taip pat galima įžvelgti, jog apeliantas mano, jog jam buvo paskirtos per griežtos bausmės. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis tikrinamas paduoto apeliacinio skundo ribose.

Dėl nusikalstamų veikų T. N. atžvilgiu

13. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, tai yra, tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybei už žmogaus nužudymą kilti būtini trys esminiai objektyvieji požymiai: 1 ) veika (veikimas ar neveikimas); 2) padariniai (kito žmogaus mirtis); 3) priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (kito žmogaus mirties). Tais atvejais, kai nukentėjęs po pavartoto smurto miršta iškart ar praėjus trumpam laiko tarpui, dėl kaltininko atsakomybės už kilusias pasekmes (mirtį) abejonių paprastai nekyla. Tačiau tais atvejais, kai nukentėjusysis miršta po ilgesnio laiko dėl padarytų sužalojimų, sukeltų komplikacijų, pavėluoto ar netinkamo gydymo, nesirūpinimo savimi, keliamas klausimas dėl kaltininko atsakomybės laipsnio ir pobūdžio. Nagrinėjamu atveju nustatyta, dėl to ginčo byloje nėra, jog M. Z. sužalojo T. N. 2022 m. spalio 8 d., apie 12.03 val., durdamas pastarajam peiliu į dešinį šoną. T. N. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė 2022 m. spalio 21 d. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra tokie duomenys apie T. N. gydymą ir sveikatos būklę nuo jo sužalojimo iki mirties:

14. Priežastinio ryšio nustatymo kontekste kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina mirties kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016). Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į priežastinio ryšio teoriją, pagal kurią priežastinis ryšys tarp veiksmų ir jų žalingų padarinių egzistuoja tada, kai veiksmai padidina padarinių atsiradimo riziką. Realybėje gali egzistuoti daug kurių nors padarinių priežasčių ir adekvati priežastis gali būti ne vienintelė, tačiau tik ji, paversdama tikrove tam tikrų padarinių atsiradimo tikimybę, išsiskiria iš kitų priežasčių. Ši teorija yra ypač aktuali ir tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-1073/2017).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą specialisto išvadą, eksperto Jūrio Plentos, taip pat liudytojo P. G. parodymus, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio tarp M. Z. dūrio peiliu T. N. ir pastarojo mirties. Nuteistojo dūris peiliu T. N. į dešinį šoną buvo ne tik būtina mirties kilimo sąlyga, bet ir esminis susiklosčiusio priežastingumo elementas, lėmęs vėlesnius jo susirgimus, nurodytus specialisto išvadoje. Bet koks sužalojimas, nukreiptas į gyvybiškai svarbius asmens vidaus organus, tame tarpe durtinis krūtinės ląstos pažeidimas, visada padidina žalingų padarinių sveikatai ar gyvybei atsiradimo riziką. Kaip nurodė ekspertas Jūris Plenta, žaizda į krūtinės ertmę atsiverti galėjo tik esant bent minimaliam sužalojimui (įpjovimui vidinėje krūtinės ertmės pusėje) ir šis sužalojimas buvo padarytas būtent dūrio į krūtinę metu. Todėl įvertinus T. N. sužalojimo vietą, pobūdį, M. Z. dūris peiliu teisiniu požiūriu laikytinas pagrindine T. N. mirties priežastimi. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja T. N. kraujo užkrėtimą (sepsį) ir laiko šią komplikaciją pagrindine jo mirties priežastimi. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Būtinybė kreiptis į gydytojus nukentėjusiajam kilo būtent dėl M. Z. prieš jį pavartoto smurto ir padaryto sužalojimo, t. y. priežastinio ryšio grandinėje reikšminga yra tai, kad sveikatos komplikacijų atsiradimo sąlyga yra nuteistojo atlikta pavojinga veika. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti nuteistojo smurtinius veiksmus teisiškai nereikšmingais, pernelyg nutolusiais nuo padarinių vien dėl to, kad nukentėjusysis laiku nesikreipė medicinos pagalbos. Kaip nurodė liudytojas P. G., po nukentėjusiajam atliktos operacijos išties atsirado sepsio komplikacijų. Tačiau šios komplikacijos, kaip ir kitos skunde akcentuojamos aplinkybės (nukentėjusiojo gyvenimo būdas, narkotinių medžiagų vartojimas, hepatitas C), nenutraukia priežastinio ryšio tarp smurtinio M. Z. veiksmo ir T. N. mirties. Nors tiek nukentėjusiojo gyvenimo būdas (taip pat ir narkotinių medžiagų vartojimas), tiek jo turėtos kitos ligos (hepatitas C), jau po sužalojimų atsiradęs kraujo užkrėtimas tam tikra apimtimi prisidėjo prie padarinių kilimo, pagrindinė T. N. mirties priežastis išliko būtent dūris peiliu ir šiuo dūriu nukentėjusiajam padarytas sužalojimas.

19. Apie kaltininko kaltės turinį (formą ir rūšį) teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus ir kt. Nagrinėjamoje byloje M. Z. inkriminuotas netiesiogine tyčia padarytas nužudymas. Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

20. Vertinant įvairių konfliktų metu padarytą gyvybės atėmimą, išvada apie tai, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, paprastai daroma atsižvelgus į peilių ar kitokių pavojingų įrankių panaudojimą prieš asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-4/2012, 2K-408/2014, 2K-513/2014), abejingą aukos atžvilgiu kaltininko elgesį po įvykio, pvz., girtavimo tęsimą, pagalbos nesuteikimą, pasišalinimą iš įvykio vietos ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514/2009, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-408/2014, 2K-174-788/2017). Konflikto metu vienas suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) teismų praktikoje taip pat paprastai pripažįstamas netiesiogine tyčia padarytu nužudymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-74-788/2019). Situacija, kuomet į gyvybiškai svarbią kūno vietą (krūtinės ląstos sieną, tai yra vietą, saugančią gyvybiškai svarbius organus – širdį ir plaučius), yra net ne smūgiuojama, o duriama peiliu, tai yra, pjaunančiu-duriančiu įrankiu, kurio dūris neabejotinai sukels vienokio ar kitokio pavojingumo sužalojimus, teisėjų kolegijos vertinimu, tokius veiksmus atliekančiam asmeniui yra aiškiai suprantama kaip galinti padidinti žalingų padarinių sveikatai ar net gyvybei atsiradimo riziką.

21. M. Z., durdamas peiliu T. N. į krūtinės sritį, tai yra į kūno vietą, kurioje išsidėstę pagrindiniai žmogaus kūno organai, nors ir neturėjo tikslo ar motyvo nužudyti, tačiau neabejotinai suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti. Veikimą netiesiogine tyčia patvirtina ir nuteistojo elgesys iš karto po įvykio – po dūrio peiliu T. N. nuteistasis iš baro išėjo (buvo išvestas liudytojos M. K.), sužalotojo sveikata nesidomėjo, iš įvykio vietos pasišalino. Šiame kontekste pažymėtina, kad po pasišalinimo apeliantas trumpam buvo sugrįžęs į barą, bet tik tam, kad (kaip matyti iš vaizdo įrašo) dar kartą pagrasintų nukentėjusiajam peiliu, pareikalautų pinigų, o ne pasidomėtų jo sveikata, suteiktų pagalbą. Jokių kitų aplinkybių, tiesiogiai sukėlusių nukentėjusiojo mirtį, nebuvo nustatyta, todėl toks dūris peiliu teisiniu požiūriu laikomas pagrindine mirties priežastimi. Taigi jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nužudymas, padarytas netiesiogine tyčia.

22. Byla į teismą perduota kaltinant M. Z. nužudymu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Prokuroras baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu pateikė prašymą kvalifikuoti M. Z. veiksmus ne kaip nužudymą, o kaip sunkų sveikatos sutrikdymą (5 t., b. l. 142, 143). Pažymėtina, kad BPK nuostatos dėl kaltinimo pakeitimo (BPK 255-256 straipsniai), tokių prašymų pateikimas nesaisto teismo nagrinėjant bylą spręsti kaltės klausimą pagal ankstesnį kaltinimą. Taigi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. Z. kaltu dėl nužudymo, o ne dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo (kaip to prašė prokuroras baigiamųjų kalbų metu), baudžiamojo proceso taisyklių šiuo atveju nepažeidė.

23. Tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (nužudymas dėl savanaudiškų paskatų), kai tyčia nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors materialinę naudą sau ar kitiems asmenims (pavyzdžiui, užvaldyti turtą). Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokį ketinimą kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jis kilo jo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361/2006, 2K-7-576/2006, 2K-196/2011, 2K-94/2014, 2K-135-648/2021). Jeigu toks ketinimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo įgyvendintas, tai neturi įtakos nužudymo kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-666/2003, 2K-423/2014, 2K-7-2-699/2016). Tuo tarpu plėšimas, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kai padarant plėšimą panaudojamas peilis, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Tuo atveju, jeigu plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio nukentėjusysis vėliau miršta, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (atsižvelgus į kvalifikuojančius požymius) ir pagal atitinkamą BK 129 straipsnio dalį (atsižvelgus į kvalifikuojančius požymius).

24. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina nenorėjęs apiplėšti T. N., byloje surinkti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog M. Z. dar prieš dūrį T. N. peiliu jau turėjo ketinimą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, tam pasitelkdamas bet kokias priemones, taip pat ir peilį.

24.1. 2022 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, jog pareigūnams T. N. nurodė, jog ties baru Geležinkelio g. 6, Vilniuje, jį užkalbino nepažįstamas asmuo, vilkėjęs mėlynais džinsais ir tamsiu megztiniu, prašė iš jo 6 Eur. T. N. atsakius, kad pinigų neturi, vyriškis jam sudavė į pilvą ir išėjo. Kuo sudavė, asmuo nematė (1 t., b. l. 44, 45).

24.2. Kaip matyti iš byloje esančio baro vaizdo kameros įrašo, kuriame užfiksuotas T. N. sužalojimas, nukentėjusiajam užėjus į barą, esantį Geležinkelio g. 15-5, Vilniuje, ir pradėjus krauti maisto produktus ant baro, prie jo iš karto priėjo M. Z. (kuris prieš nukentėjusiojo užėjimą sėdėjo bare prie vieno iš stalų). Atsistodamas M. Z. įkišo dešinę ranką į kelnių kišenę, kurioje, kaip matyti iš tolimesnio vaizdo įrašo, buvo laikomas peilis. Po to tam tikrą laiką M. Z. vis kalbino nukentėjusįjį, kažko iš jo norėdamas (anot nuteistojo – prašydamas pinigų), o praėjus maždaug 40 sekundžių (po to, kai priėjo prie T. N.), nuteistasis išsitraukė iš kišenės peilį ir, viena ranka apglėbęs, kita peiliu dūrė T. N. į šoną (nugaros dešinėje pusėje). Tuomet peilį įsidėjo atgal į kišenę, pasakė kažką T. N. (vaido įrašas be garso, todėl pokalbio turinys teismui nėra žinomas) ir, palikęs susmukusį ant grindų sužalotąjį, išėjo iš baro. Praėjus kelioms sekundėms po išėjimo, T. N. atsistojus ir pasiėmus pinigus iš barmenės (už atneštus parduoti maisto produktus), M. Z. grįžo į baro patalpą ir dar kartą priėjo prie sužalotojo, reikalaudamas iš jo pinigų (ištiesė kairės rankos delną). Dar daugiau, tuomet nuteistasis iš kišenės ir vėl išsitraukė peilį bei, laikydamas šį peilį rankoje, o kitą ranką laikydamas ištiestą delnu į viršų, priėjo prie T. N.. Po kiek laiko M. Z. atsitraukė, įsidėjo peilį atgal į kišenę ir dar po keliolikos sekundžių buvo išvestas iš baro (nuteistąjį išvedė liudytoja M. K.). Toliau vaizdo įraše M. Z. nefiksuotas, kaip matyti, T. N. pasirūpino liudytoja M. K. (išvedė jį į lauką, nunešė atsigerti vandens) (1 t., b. l. 172).

25. Nors byloje nenustatyti tiesioginiai liudytojai, kurie galėtų patvirtinti faktą, kad nuteistasis reikalavo pinigų iš T. N., paties sužalotojo policijos pareigūnams nurodytos aplinkybės taip pat nėra tikslios (kaip įvykio vietą jis nurodė ne barą, o gatvę ties baru), aplinkybę, jog prieidamas prie T. N. pirmąjį kartą M. Z. jau turėjo tikslą pagrobti iš pastarojo pinigus, tame tarpe ir pavartodamas smurtą (peilį), teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina būtent vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Kaip galima spręsti iš nuteistojo elgesio, T. N. įėjus į barą ir pradėjus krauti ant jo maisto produktus, M. Z. suprato, jog nukentėjusysis, pardavęs atneštus maisto produktus, gaus pinigų (to neneigia ir pats nuteistasis), todėl iš karto priėjo prie nukentėjusiojo. Dar daugiau, jau atsistodamas M. Z. įkišo ranką į kelnių kišenę, kurioje buvo laikomas peilis. Iš pradžių M. Z. kalbėjosi su nukentėjusiuoju, prašydamas pinigų (jog prašė pinigų, skunde, beje, neneigia ir pats nuteistasis), tačiau T. N. atsisakius duoti M. Z. dalį už parduotus maisto produktus gautos sumos, nuteistasis išsitraukė peilį ir dūrė juo T. N. į šoną. Po šio dūrio M. Z. išėjo iš baro, tačiau netrukus grįžo, vėl reikalavo pinigų iš T. N., šiuos reikalavimus sustiprindamas ir rankose laikytu peiliu. Taigi įvertinus vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog M. Z. sumanymas užvaldyti nukentėjusiojo turtą (savanaudiškos paskatos), tame tarpe ir pavartojant peilį, susiformavo dar iki smurto (dūrio peiliu) panaudojimo. Kadangi plėšimo nuteistas nebaigė (buvo išvestas iš baro liudytojos), jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas.

26. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog M. Z. veiksmai T. N. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos D. M. atžvilgiu

27. M. Z. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už pasikėsinimą apiplėšti (panaudojant peilį) D. M.. Skunde nuteistasis pripažįsta sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau tvirtina neturėjęs tikslo jo apiplėšti, nurodo supykęs ant nukentėjusiojo, kad pastarasis nedavė jam pinigų alkoholiui (alui) įsigyti (7.1. pastraipa). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų dėl šios nusikalstamos veikos, teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, pateikė argumentus, kodėl M. Z. parodymais šiuo atveju nesiremia, o nuoseklius nukentėjusiojo parodymus laiko teisingus ir atitinkančius tikrovę, ir padarė pagrįstą išvadą dėl M. Z. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką.

28. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog D. M. dėl konflikto su nuteistuoju nurodytos aplinkybės buvo analogiškos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teisme D. M. patvirtino pažįstantis M. Z., nes kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Įvykio dieną kalbėjo su nuteistuoju, kuomet šis paprašė 2 Eur, o (nukentėjusiajam) atsakius, kad pinigų neduos, M. Z. dūrė jam peiliu į nugarą ir dar kartą paklausė, ar D. M. duos 2 Eur. D. M. vėlgi patvirtinus, jog pinigų neduos, nuteistasis dar kartą dūrė jam peiliu (į dešinę koją) ir pabėgo. Analogiškas aplinkybes, kaip minėta, nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 6, 7). Kaip matyti, šiuo atveju nuteistojo panaudoti smurtiniai veiksmai (dūris peiliu nukentėjusiajam į koją bei į nugarą) buvo panaudoti kaip priemonė nukentėjusiojo turtui (pinigams) pagrobti. Nusikalstamos veikos asmuo nebaigė, kadangi D. M. atsisakė jam duoti pinigus, todėl M. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas apiplėšti panaudojant peilį.

Dėl nusikalstamų veikų G. T. atžvilgiu

29. Skunde nuteistasis pripažįsta sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau, kaip ir prieš tai aptartų nusikalstamų veikų atveju, neigia norėjęs jį apiplėšti. Taigi faktiškai skunde ginčijama kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje.

30. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nuosekliai išdėstė įrodymus, patvirtinančius M. Z. kaltę dėl G. T. plėšimo: ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo nuosekliai nurodytas plėšimo aplinkybes – apklausos metu kitą dieną po įvykio (3 t., b. l. 9), praėjus pusmečiui po įvykio (3 t., b. l. 12–14); tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis apie tai, kokias aplinkybes apie plėšimą nukentėjusysis nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (3 t., b. l. 2, 3). Teismas pagrįstai akcentavo ir paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu keltas vis naujas (kitokias) versijas dėl G. T. sužalojimo, kaip keliančias abejonių ir jo parodymų pirmosios instancijos teisme teisingumu.

31. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir aplinkybę, jog pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis savo parodymus dėl plėšimo pakeitė – duodamas parodymus teisme jis teigė susipykęs su M. Z. dėl narkotinių medžiagų, kurias už nukentėjusiojo duotus pinigus nupirkto pats nuteistasis, būtent dėl šio konflikto, kaip tikino nukentėjusysis, nuteistasis jam ir dūrė turėtu peiliu. Toks parodymų pakeitimas, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, galėjo būti sąlygotas aplinkybės, jog nukentėjusysis jaučia baimę dėl nuteistojo veiksmų. Kaip nurodė tos pačios apklausos pirmosios instancijos teisme metu, G. T. jaučia grėsmę iš M. Z. pusės, nors grasinama jam ir nebuvo, tiesiog bijo ir nenori kalbėti apie įvykio aplinkybes. Jaučiamą grėsmę patvirtina ir aplinkybė, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apygardos teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo prašymas, kuriame jis, be kita ko, nurodė bijantis nuteistojo (6 t., b. l. 97, 98).

32. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai ir nėra atskiras įrodymų šaltinis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pripažįstant M. Z. kaltu dėl G. T. plėšimo, kitų įrodymų kontekste pagrįstai vertinti ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (taip pat įvertinus ir teisme akcentuotą nukentėjusiojo jaučiamą baimę dėl nuteistojo veiksmų). Jog buvo apiplėštas asmens, kuris jį sužalojo, nukentėjusysis nurodė ir policijos pareigūnams (tiek atvykusiems į įvykio vietą, tiek atvykusiam į ligoninę). Aplinkybės, jog savo telefono ir piniginės nukentėjusysis neteko būtent po nuteistojo pavartoto smurto, pirmosios instancijos teisme neneigė ir pats G. T.. Taigi M. Z. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuoti ne tik kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą), bet ir kaip plėšimas panaudojant peilį (pagal BK 180 straipsnio 2 dalį).

Dėl paskirtų bausmių, civilinių ieškinių

33. Nuteistojo teigimu, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas per griežtai, tuo labiau, kai dėl visų nusikalstamų veikų teigia kaltę pripažįsta. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje. Dėl kitų nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltę pastarasis pripažino tik iš dalies – neigė visus jam inkriminuotus plėšimus, savanaudiškas nužudymo, sunkaus sveikatos sutrikdymo paskatas, pirmosios instancijos teisme taip pat neigė sužalojęs R. P.. Įvertinus tai, nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

34. Nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Visų pirma, teismas nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalto būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų ar alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, be to, veikas padarė būdamas recidyvistas). Kaip teisingai akcentuota skundžiamame nuosprendyje, anksčiau M. Z. ne kartą teistas (nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas net 25 kartus). Nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. Z. padarė 2022 m. spalio mėnesį, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 8 d. iki 2022 m. spalio 18 d. jis nužudė vieną asmenį, sunkiai sužalojo dar du, visi šie nusikaltimai padaryti per pakankamai trumpą laiko tarpą (dešimt dienų). Prieš darydamas šias nusikalstamas veikas nuteistasis iš bausmės atlikimo vietos buvo paleistas tik 2022 m. rugpjūčio 18 d., taigi vėl nusikalto nepraėjus nei dviem mėnesiams po paleidimo (be to, teismui jau panaikinus taikytą lygtinį paleidimą ir pasiuntus M. Z. atlikti likusią neatliktą bausmės dalį). Ankstesniu nuosprendžiu bausmę atlikinėjo taip pat už smurtinį nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Už smurtines nusikalstamas veikas jis taip pat teistas 2014 m. rugsėjo 12 d., 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžiais, 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu. Ne kartą apeliantas M. Z. teistas ir už svetimo turto vagystes, už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jo daromos nusikalstamos veikos akivaizdžiai sunkėja. Įvertinęs tiek šias, tiek kitas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes (jog po paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistasis niekur nedirbo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, nusikalstamas veikas darė žinodamas apie tai, kad jam panaikintas lygtinis paleidimas ir jis yra ieškomas), pirmosios instancijos teismas priėmė argumentuotą ir pagrįstą sprendimą už visas nusikalstamas veikas skirti M. Z. laisvės atėmimo bausmes, didesnes nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek jas vertinant atskirai, tiek ir subendrinus, atitinka tiek nuteistojo, tiek jo padarytų nusikaltimų pavojingumą ir nėra aiškiai per griežtos.

35. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo priteista turtinė žala už nukentėjusiųjų gydymą, taip pat neturtinė žala nukentėjusiajam R. P.. Turtinės žalos dydis pagrįstas dokumentais, tuo tarpu tenkindamas R. P. civilinį ieškinį teismas įvertino jam padarytų sužalojimų pobūdį, nukentėjusiojo nurodomas po sužalojimo likusias pasekmes, jo patirtus išgyvenimus. Priimti sprendimai dėl civilinių ieškinių, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsti ir teisingi.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo

36. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant šią pagalbą nuteistajam M. Z., nurodytas išlaidų dydis – 220,83 Eur, prašoma priteisti šią sumą valstybės naudai (6 t., b. l. 118). Prašymas dėl išlaidų priteisimo buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas, įvertinęs M. Z. turtinę padėtį, šio prašymo netenkino. Įvertinus tai, kad duomenų apie pasikeitusią nuteistojo turtinę padėtį bylos medžiagoje nėra, taip pat atsižvelgus į tai, kad nuteistajam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, prašymas dėl išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Z. (M. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš M. Z. 220,83 Eur teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.