Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.14; 1.2.4.1.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

2023 m. liepos 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) (pakeistas Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu); 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; 3. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo; 4. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, galutine 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme; 5. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 40 MGL (2 000,00 eurų) bauda (bauda nesumokėta), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. G. 2023 m. sausio 21 d. apie 20.35 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu – jo motinos sutuoktiniu (patėviu) V. L., metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus peiliu dūrė V. L. į juosmens ir nugaros sritis, padarydamas jam aklą durtinę pjautinę žaizdą juosmens dešinėje su liemens tiesiamojo, kvadratinio juosmens raumenų pažeidimu bei kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą nugaros kairėje su mentės lūžiu, kairio VI šonkaulio nugarinio galo lūžiu, lydimos oro ir kraujo susikaupimui kairėje krūtinplėvės ertmėje, t. y. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – patėvio V. L. sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. G. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl sunkaus savo šeimos nario, patėvio V. L. sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad nelabai ką ir prisimena, nes buvo išgėręs. Žino, kad buvo žiema, tai gali būti 2023 m. sausio 21 d., buvo išgėręs namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vakare susipyko su patėviu, su kuriuo kartu gyvena ir jam dūrė peiliu. Atsikėlė jau areštinėje. Aplinkybių neprisimena dėl buvusio apsvaigimo, buvo labai daug išgėręs. Su patėvius galėjo susipykti dėl bet kokios smulkmenos, ir iki to laiko dažnai pykdavosi, dažniau kuomet būdavo išgėrę. Tą dieną alkoholį vartojo ne namuose, o jau parėjo išgėręs. Įvykio metu namuose buvo dviese, mama, kuris taip pat kartu gyvena, buvo išėjusi į parduotuvę. Tai žino, nes pati mama sakė. Žinau tiek, kiek man pasakojo. Peilį galėjo paimti nuo stalo. Kai grįžo į namus V. buvo ligoninėje. Mama dalį įvykių jam papasakojo, sakė ką pati žinojo, nes ji tuo metu buvo parduotuvėje, paskui grįžo ir V. iš ligoninės, jis daugiau papasakojo kas ten buvo. Mama pasakojo, kad abu susiginčijo, susimušė ir kad R. G. dūrė peiliu. Greičiausiai ji šitas aplinkybes sužinojo iš V.. V. grįžo namo maždaug po poros savaičių, pasakė, kad abu susiginčijo, susimušė ir R. G. jį puolė. Dėl to kaltinamais tikina atsiprašęs ir šiuo metu jų tarpusavio santykiai palyginus geri, nesipyksta. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus R. G. parodė, kad kai buvo sulaikytas, pareigūnams nurodė teisybę, pasakojo viską, ką tuo metu atsiminė. Sutinka su Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu ir sutarė dėl jo atlyginimo dalimis, per mėnesį turi sumokėti 145,00 eurus, tačiau to dar nepadarė. Patikino, kad šiuo metu nukentėjusiojo sveikatos būklė normali, jis dirba, niekuo nesiskundžia. Kaltinamasis patikslino, kad tuojau pat po įvykio pats kvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Su V. L. pateiktu civiliniu ieškiniu dėl 2 000,00 eurų neturtinės žalos sutiko.

Nukentėjusysis V. L. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad R. G. yra jo posūnis. 2023 m. sausio 21 d. apie 20.25 val. – 20.35 val., grįžo iš darbo, ir rado savo posūnį išgėrusi. Jis stovėjo tarp durų, V. L. paprašė pasitraukti, jis kažką atsakė, tada paėmė posūnį už rankos ir patraukė į šoną ir paskui išgirdo žodžius „nu va prisižaidei“, ir gavo vieną dūrį į šoną, kitą į petį. Paskui pats posūnis iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai sutvarstė petį, šoną ir greitoji medicinos pagalba išvežė jį į K., ligoninėje operavo petį. Anot nukentėjusiojo, konfliktas įvyko tik dėl to, kad liepė posūniui pasitraukti, muštynių nebuvo, tik išgirdau jau minėtus jo žodžius, o pats tuo metu buvo nusisukęs, nematė su kuo jam dūrė, viskas įvyko tarp virtuvės ir kambario, V. L. įėjo į kambarį ir pajuto dūrį į šoną, o paskui netoli lovos pajuto antrą dūrį į petį. Tai galėjo būti peilis, nežino iš kur R. G. jį paėmė. Virtuvėje yra peilių ir ne vienas. Tuo metu stovėjo, kai dūrė antrą kartą taip pat stovėjo, atsitraukė nuo R. G.. Tuo metu namuose nieko daugiau nebuvo. Kartu gyvena nukentėjusiojo žmona, A. L., ji yra R. G. mama. Tuo metu ji buvo išėjusi į parduotuvę. Girdėjo kaip R. G. kvietė pareigūnus ir laukė, o jis pats laukė prie lango, ant kampo. Posūnis pats, niekieno neraginamas iškvietė pareigūnus, kurie atvyko maždaug per 10 minučių. Žmona sugrįžo kai jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Ligoninėje praleido 11 dienų. Nukentėjusysis patikino, kad R. G. jo iki šiol neatsiprašė. Šiuo metu santykiai su R. G. neblogi, bet prieš įvykį pykdavosi, ypač kai pastarasis būdavo išgėręs. Mano, kad įvykiui turėjo reikšmės tai, kad R. G. buvo neblaivus. Prašo atlyginti 2 000,00 eurų neturtinę žalą, nes po įvykio reikėjo pirkti vaistus, kuriuos vartoja iki šiol, sveikatos būklė prastoka, nejaučia to šono. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nukentėjusysis paaiškino, kad tą vakarą pats taip pat buvo vartojęs alkoholio. Eidamas iš darbo išgėrė gal butelį alaus, su R. G. negėrė. Dėl šio įvykio pyksta ant kaltinamojo, tačiau nenorėtų, kad jam būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes tuomet nebus atlyginta žala, nori, kad pastarasis dirbtų.

Liudytoja A. L. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų – kaltinamąjį R. G..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. L. parodė, kad jos sūnus R. gyvena kartu ir šiuo metu niekur nedirba. Ji pati irgi niekur nedirba, juos išlaiko jos vyras V. L.. Ji su V. kartu gyvena nuo 2004 metų, yra vedę keturis metus. V. su jos sūnumi konfliktuoja žodžiu dėl įvairių smulkmenų, buvę atvejų, kad ir apsistumdydavo, bet paskui susitaikydavo. Tarp jų konfliktai žodiniai vyksta kai yra neblaivūs. Kai su V. susituokė, R. G. jau buvo pilnametis. R. tėvas gyvena T. rajone su kuriuo sūnus bendrauja. 2023 m. sausio 21 d., po pietų, tiksliai laiko nepasakys, gal apie 15.00 val., sūnus R. išėjo iš namų jau būdamas neblaivus, nes jis gėrė alų ir dar kažką iš alkoholio su draugu T., pavardės nežino. Kai atėjo T., ji pati su jais išgėrė porą stiklinių alaus, V. tuo metu nebuvo namuose. R. su T. išėjo iš namų, jai nieko nesakė kur eina. Apie 17.30 val. į namus grįžo V., buvo blaivas. Abu nusprendė atsigerti alaus, nes kai V. grįžo parsinešė namo vieną butelį, 1 litro talpos, 6 laipsnių stiprumo alaus. Ji su V. dviese sėdėdami gėrė alų. Išgėrus butelį alaus nusprendė, kad dar reikėtų išgerti. Tada jai V. padavė du eurus ir ji viena ėjo iki parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Kiek tiksliai valandų buvo nepasakys, bet prieš 20.00 val., kad spėtų nusipirkti alaus, tai galėjo būti apie 19.40 val. Kai išėjo pirkti alaus, sūnaus R. namuose dar nebuvo. Ji nusipirkus alaus ir eidama namo sutiko pažįstamą V., su kuria pakalbėjo apie 30 minučių ir paskui parėjo namo. Kai įėjo į kiemą, ten stovėjo sūnus R., kuris buvo akivaizdžiai girtas ir pasakė, kad laukia policijos ir greitosios medicinos pagalbos, nes jis dūrė V. peiliu. R. jai nesakė, kiek kartų dūrė. R. pats sakė, kad iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Ji tada staigiai nuėjo į kambarį ir pamatė, kad kambaryje už stalo, ant kampinio suolo sėdi V., kuris ranka nebuvo užsiėmęs už žaizdos. Ji priėjusi prie V. matė, kad yra kruvina maikutė mėlynos spalvos, kairiame šone. Ji V. nuvilko maikę, ir nuvalė kraują, matėsi durtinė nedidelė, apie 1 cm ilgio žaizda. Nuvalius kraują, iš žaizdos daugiau kraujas nebėgo, nes V. ramiai sėdėjo. Ji dar norėjo uždėti ant žaizdos kokį nors tvarstį, bet V. pasakė, kad nereikia. Ji tik matė vieną durtinę žaizdą ant V. kairio šono, daugiau žaizdų nematė. Paskui atvyko greitoji ir medikai suteikė V. pagalbą. Kai atvyko medikai ir policija, ji V. maikutę jau buvo įmetusi į pečių, kur pastaroji sudegė. Ji kruviną maikutę įmetė į pečių dėl to, kad rūbas buvo kruvinas ir manė, kad nebus reikalinga. Ji R. klausė su kokiu peiliu dūrė V., tačiau R. jai tiksliai nenurodė su kuriuo peiliu dūrė, tik pasakė, kad išmetė, bet kur jai nesakė. Kai atvyko medikai, tai tuo pačiu metu atvyko ir policija. Pareigūnai sulaikė R. ir išvežė į Kėdainių rajono policijos komisariatą. Ji pačio įvykio nematė, nes nebuvo namuose, o kai grįžo namo prieš 21.00 val., tai jau sūnus R. buvo sužalojęs V.. Su kokiu peiliu R. sužalojo V. pasakyti negali, nes namuose yra ne vienas peilis. Dėl ko tarp sūnaus R. ir V. kilo konfliktas ji nežino. Medikai V. išvežė į Kauno klinikas dėl durtinės žaizdos. V. buvo operuotas, bet kas tiksliai sužalota ir dėl ko operavo V. ji nežino, jai V. irgi nesakė, kas jam yra sužalota, o kai aplankė V. ligoninėje, medikai jai nieko nesakė, pačio gydytojo kuris operavo nematė, o seselių klausė, bet jos jai nieko nesakė, kas V.i yra, tik pasakė, kad turi teirautis pas gydytoją. Ji su V. telefonu bendravo ir apklausos dieną, jo būklė stabili, gyvybei pavojaus nėra, kada V. išleis iš gydymo įstaigos nieko nežino (1 t., b. l. 99–100).

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. patvirtino savo parodymus jų patikrinimo vietoje metu susiedamas su konkrečiomis savo nurodytomis aplinkybėmis ir veiksmais (1 t., b. l. 176–183).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. vasario 23 d. specialisto išvados G373/2023(02) nustatyta, kad V. L. padaryta kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda nugaros kairėje su kairės mentės lūžiu, kairio VI šonkaulio nugarinio galo lūžiu, lydimos oro ir kraujo susikaupimui kairėje krūtinplėvės ertmėje; akla durtinė - pjautinė žaizda juosmens dešinėje su liemens tiesiamojo, kvadratinio juosmens raumenų pažeidimu. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu/įrankiu paveikus nugaros kairę pusę ir juosmens dešinę pusę ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y., 2023 m. sausio 21 d. Sužalojimas dėl kiauryminės durtinės-pjautinės nugaros kairės pusės žaizdos su kairės mentės lūžiu, kairio VI šonkaulio nugarinio galo lūžiu, lydimos oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje vertinamas kaip sunkus sveiktos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu) (1 t., b. l. 83–85).

Iš Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK alkoholio kiekio matavimo prietaiso GOTEST6810 Nr. ARRF0141 panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2023 sausio 21 d. matuojant V. L. neblaivumą, šis įpūsti nesugebėjo, 2023 sausio 21 d. 21.00 val., išmatavus R. G. neblaivumą jam nustatyta 2,26 promilių girtumas, o 2023 m. sausio 21 d. 21.07 val., išmatavus A. L. neblaivumą jai nustatyta 2,50 promilių girtumas (1 t., b. l. 61–63).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotos aplinkybės vietoje, apžiūros metu paimti 6 vnt. peilių, kurie vėliau buvo apžiūrėti, ir tamponas su pavyzdžiu iš raudonos spalvos dėmės (1 t., b. l. 25–37, 39–44).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) gautą garso įrašą (ID 95286624848), nustatyta, kad skambučio pradžia – 2023 sausio 21 d. 20.37 val., pranešėjo telefono numeris – (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė – 2 min. 40 sek., surašyta stenograma: Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) –112 klausome; Vyras (toliau – V) – Labas vakaras. BPC - labas vakaras, kas nutiko? V - atvažiuokit į (duomenys neskelbtini) aš žmogų pridūriau. BPC - (duomenys neskelbtini), o koks kaimas? V - be kaimo. Ne, (duomenys neskelbtini). Aš žmogų pridūriau su peiliu. BPC - gerai, sakykite koks kaimas? V – S.. BPC - pats S.? V - taip, (duomenys neskelbtini). BPC - S. kaimas ar miestelis? V - nežinau. (kažko tolumoje klausia: kaip jis čia vaidinasi pagal įstatymą, S. kaimas?) BPC - (duomenys neskelbtini). V – taip. BPC - mh, (duomenys neskelbtini). O kas ten dabar nutikę yra? V - dūriau peiliu. BPC - o šita dabar, kur pataikėte? Bet 19 namo nėra? V - vieną kart į pilvą, o antrą kart į kepenis. BPC - tikrai 19 namas? ne 17-tas? V - 19-tas, 17-tas šalia. BPC - mh, o tai šita, ten vyriškiui? V - taip, vyriškiui. BPC - jūs pats subadėte peiliu? V – taip. BPC - ir kiek jam metų? kiek tam vyrui metų? V - penkiasdešimt gal šeši. BPC - mh, o kur kraujuoja? V - garsiai šaukia klausdamas: ar kraujuoji? Nekraujuoja. BPC - tai šita, kur jūs dūrėte tuo peiliu? V - tiesiai į nugarą. Kažkieno klausia: pažiūrėk ar nekraujuoja? BPC - mh, prieš kiek laiko? V - dvi minutės atgal. BPC - o ten jis giminaitis, kas jis toksai yra? V – patėvis. BPC - tai kokia gatvė, kokį numerį ta moteris sakė? V - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini). Jūsų vardas pavardė? V - a jum būtina? BPC - gerai, o tai kas ten gyvena tame name? V - gerai, G. R.. BPC - G. R.. V - 93-čių, 07, 10. BPC - gerai, aš informuoju policijos pareigūnus ir informuoju medikus. (duomenys neskelbtini), S. miestelis. V - taip, taip, taip. BPC - gerai, laukite tarnybų. V - laukiu (1 t., b. l. 48–50).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus policijos pareigūnų kūno kamerų Nr. B0F1EC60C04E ir Nr. B0F1EC60AE76 2021 m. sausio 21 d. vaizdo ir garso įrašus nustatyta, kad 20:58:26, vaizdo įrašas trunka 5 min 05 sek. Vaizdo įraše matosi, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir kartu su medikais eina į namus. Prie namo durų juos pasitinka vyriškis. medicinos darbuotojai užeina į namo vidų, o policijos pareigūnas pasilieka su vyriškiu prie lauko durų. Juos pasitikęs vyriškis (R. G., toliau - RG) – ne, aš jau nebe agresyvus. Policijos pareigūnas (toliau -P) – ar čia pats dūrei? RG - jo, sunervavo, n***. (vyriškis prie lauko durų užsirūko). sunervavo, n***. P – ane? RG – nu, k*** vienas dirbau tris mėnesius, paskui jis pradėjo dirbt. Jis man dar pradėjo aiškint kas aš toks. P – ir ką ir dūrei su peiliu? RG - jis man pradėjo kaklą daužyt, aš jam peiliu į nugarą. P – tai duok dieve, kad nemirtų, ane? RG – nu sėsiu tai sėsiu. Duosi paduduot, ane? Nu tai sakau, duok paduduot. Aš tai nežadu bėgt, aš žinau, kad kaltas, jeigu reiks labai tai duduosiu. turėtų būt, nu gal 32. Aš neneigiu, kad įpūsiu. Aš tai nebėgiu, kaip bus taip bus, ne pirmas kartas. Pirmą kart buvo baisu. P – o tai sėdėjęs pats? RG - nu, nebebijau. P – pareigūnas liepia pūsti į alkotesterį. Pripučia 2,26 promilės. Eina į namo vidų. namo viduje kažkas klausia kur peilis. RG - peilis iš kart sunaikintas buvo. P – o tai kur jis? RG – išnaikinau iš karto. P – ne, rimtai? RG – išmečiau n***. P – kur, reiks ieškot. RG – į pelkę, abejoju ar rasit. P - bet vis tiek parodysi kur? RG – galiu nuvest iki pelkės. Policijos pareigūnas padiktuota kiek R. G. įpūtė į alkotesterį. RG – smeigta iš kart nunešta ir į pelkę įmesta. Policijos pareigūnė, moteris (toliau – PM) – koks tavo vardas? RG – R. G.. Atvyko antra medikų brigada. Policijos pareigūnas su R. G. išeina į lauką. R. G. pasiima prožektorių. RG – ten parodyt tau, nueit į pelkę? P – bet rimtai, nemeluoji? RG – ne, rimtai, ten į pelkę išmečiau. Vaizdo įrašas 21:03:31 val. baigiasi. <...> 21:03:30, vaizdo įrašas trunka 5 min 00 sek. Pirmo vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įraše matosi, kaip policijos pareigūnas su R. G. eina link pelkės ieškoti peilio. RG – bet žinok ten į pelkę beprasmiška eit ieškot. P – einam parodysi vis tiek. R. G. rodo kelią link pelkės. Einant dar kartą policijos pareigūnas pasiteirauja R. G. ar jis tikrai išmetė peilį. G. G. atsakė, kad iškart nunešė išmetė. Priėjus prie tvoros R. G. rodo, į kurį krūmą išmetė peilį. Po to R. G. nuveda ir įsodina į tarnybinį automobilį. Vaizdo įrašas 21:08:29 val. baigiasi <...> 20:57:37, vaizdo įrašas trunka 5 min 08 sek. ir yra ankstesnių vaizdo įrašų tęsinys, matosi, kaip policijos pareigūnas R. G. klausia ar neturi su savimi draudžiamų daiktų. Vaizdo įrašas 21:09:25 val. baigiasi <..> 21:08:29, vaizdo įrašas trunka 00 min 55 sek., matosi, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir kartu su medikais eina link namų, prie tvoros juos pasitinka R. G. (toliau RG) – tai mano patėvis ir aš jį padūriau. Medikas jo klausia kur padūrė, R. G. atsako, kad gal į kepenis, tiksliai nežino. Policijos pareigūnė moteris (toliau PM) – čia rimtai ar juokauji? RG – rimtai nu. (medikams parodo, kad reikia eiti į kambarį). R. G. lieka lauke su policijos pareigūnu, o pareigūnė su medikais įeina į namo vidų. Kur kambaryje prie stalo matosi sėdintis nukentėjusysis. Medikai klausia ar dar yra peilis. Jiems atsako, kad ne. Medikai suteikia pirmąją pagalbą. Policijos pareigūnė bando klausti apie įvykio aplinkybes, tačiau pats nukentėjusysis tiesiog kažką nerišliai (nesuprantamai) bando pasakyti. Taip pat apie įvyki aplinkybes klausia ir namuose esančios moters, kuri irgi nelabai ką gali paaiškinti, tik pasakė, kad R. dūrė V.i. Po to į namus iš lauko ateina R. G., kurio paklausia kur yra peilis <...> medikai toliau teikia pirmąją pagalbą. Vaizdo įrašas 21:02:45 baigiasi <...> 21:02:44, vaizdo įrašas trunka 00 min 55 sek. Vaizdo įrašo tęsinys. Medikai teikia pirmą pagalbą namuose esančios moters klausia kiek kartų dūrė, ji nerišliai atsako, kad du ar vieną. Tuomet jos klausia, ar ji matė kaip dūrė, kažką atsako, tačiau nesuprantamai. Po to moteris kažką kalbą apie nukentėjusiojo maikę, tačiau taip pat kalba nerišliai. Medikai moters klausia su kokiu peiliu dūrė, moteris atsakė, kad ji nematė. Moteriai patikrintas girtumas, po to nukentėjusysis asmuo iš namų išvedamas į greitosios automobilį. vaizdo įrašas 21:07:44 val. baigiasi <...> iš vėlesnių įrašų matyti daromos įvykio vietos nuotraukos, bandoma alkotesteriu patikrinti nukentėjusiojo girtumą, bei teikiama pirmoji pagalba greitosios automobilyje nukentėjusiajam (1 t., b. l. 55–58).

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas R. G. dėl savo šeimos nario – kartu gyvenančio patėvio V. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra pagrįstas.

Byloje nustatyta, kad R. G. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – kartu gyvenančio patėvio V. L., kuomet 2023 m. sausio 21 d. apie 20.35 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su V. L., metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus peiliu dūrė V. L. į juosmens ir nugaros sritis, padarydamas jam aklą durtinę pjautinę žaizdą juosmens dešinėje su liemens tiesiamojo, kvadratinio juosmens raumenų pažeidimu bei kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą nugaros kairėje su mentės lūžiu, kairio VI šonkaulio nugarinio galo lūžiu, lydimos oro ir kraujo susikaupimui kairėje krūtinplėvės ertmėje.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl esminių įvykio aplinkybių. Kaltinamasis R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino pilnai, paaiškino, kad nors įvykio aplinkybių gerai nepamena, dėl buvusio stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, tačiau jas žino iš motinos A. L. ir paties nukentėjusiojo V. L. pasakojimų, ir su tuo sutinka. Patvirtino, kad 2023 m. sausio 21 d. būdamas namuose neblaivus peiliu galėjo sužaloti patėvį V. L.. Tokius kaltinamojo R. G. parodymus iš esmės patvirtina ir kiti bylos duomenys. Nukentėjusysis V. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. sausio 21 d. vakare, grįžo į namus, ten rado neblaivų posūnį R. G., dėl menkavertės priežasties kilo konfliktas, kurio metu R. G. jam smogė peiliu. Pats kaltinamasis iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. L. pasinaudojo savo teise ir parodymus prieš savo sūnų – kaltinamąjį R. G. duoti atsisakė, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 21 d., po pietų, būdama namuose kartu su sūnumi R. G. ir jo draugu T. vartojo alkoholį, o šiems išėjus ir į namus grįžus V. L. alkoholį vartojo ir su juo, apie 19.40 val. išėjo iki parduotuvės nusipirkti alaus, o kai apie 21.00 val. sugrįžo kieme stovėjo sūnus R., kuris buvo akivaizdžiai girtas ir pasakė, kad laukia policijos ir greitosios medicinos pagalbos, nes jis dūrė V. peiliu. Namuose matė sužalotą V. L., kurio kruvinus marškinėlius įmetė į pečių, paskui atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Pačio įvykio nematė, nes nebuvo namuose, o kai grįžo namo apie 21.00 val., R. jau buvo sužalojęs V..

V. L. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą ir jo patirtus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. vasario 23 d. specialisto išvada Nr. G373/2023(02), kurioje nurodyta, kad V. L. padaryta kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda nugaros kairėje su kairės mentės lūžiu, kairio VI šonkaulio nugarinio galo lūžiu, lydimos oro ir kraujo susikaupimui kairėje krūtinplėvės ertmėje; akla durtinė - pjautinė žaizda juosmens dešinėje su liemens tiesiamojo, kvadratinio juosmens raumenų pažeidimu. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu/įrankiu paveikus nugaros kairę pusę ir juosmens dešinę pusę ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y., 2023 m. sausio 21 d. Sužalojimas dėl kiauryminės durtinės-pjautinės nugaros kairės pusės žaizdos su kairės mentės lūžiu, kairio VI šonkaulio nugarinio galo lūžiu, lydimos oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje vertinamas kaip sunkus sveiktos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu) (1 t., b. l. 83–85). Byloje nekilo abejonių dėl nusikaltimo padarymo įrankio – peilio, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastas, kaltinamasis R. G. parodė, kad tuojau pat po įvykio peilį išmetė į šalimais esančią pelkę, tokius savo parodymus paantrino ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, o šias aplinkybes patvirtino ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje, susiedamas jas su konkrečiais savo veiksmais. Konkrečią įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), liudija ne tik iš esmės sutampantys kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustos vienintelės liudytojos parodymai, bet ir įvykio vietos apžiūros rezultatai, kuomet aukščiau nurodytu adresu, buvo rasta kraujo žymių.

Kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro užfiksuoto skambučio 2023 m. sausio 21 d. 20.37 val. pats R. G. pranešė apie V. L. sužalojimą, pripažindamas jog tai padarė jis asmeniškai, iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų matyti, kad R. G. jiems nurodė aplinkybes dėl V. L. sužalojimo, savo kaltės neneigė, paaiškino, jog peilį, kuriuo sužalojo V. L. išmetė į šalia esančią pelkę.

Visi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad įvykio metu buvo apsvaigę, nes vartojo alkoholį. Tai patikimai patvirtina Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK alkoholio kiekio matavimo prietaiso GOTEST6810 Nr. ARRF0141 panaudojimo registracijos žurnalo įrašai, iš kurių matyti, kad 2023 sausio 21 d. matuojant V. L. neblaivumą, šis įpūsti nesugebėjo, 2023 sausio 21 d. 21.00 val., išmatavus R. G. neblaivumą jam nustatyta 2,26 promilių girtumas, o 2023 m. sausio 21 d. 21.07 val., išmatavus A. L. neblaivumą jai nustatyta 2,50 promilių girtumas (1 t., b. l. 61–63). Taigi, abejonių dėl kaltinamojo R. G. apsvaigimo įvykio metu nekyla, o tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimui R. G. pripažino ir teisiamojo posėdžio metu.

Įvertinus visus aukščiau aprašytus įrodymus byloje nekyla abejonių dėl R. G. kaltės sunkiai sutrikdžius kartu gyvenančio šeimos nario – patėvio V. L. sveikatą, šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo R. G. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, o šio straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintos kvalifikuotos šio nusikaltimo sudėtys, jos trečiajame punkte nurodant atsakomybę dėl savo artimo giminaičio ar šeimos nario sunkaus sveikatos sutrikdymo.

BK 135 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Nusikaltimų žmogaus sveikatai atvejais sužalojimus, kurie padaromi, kaltininkas ne visuomet iš anksto numato ir suvokia labai tiksliai ir ne visuomet siekia sveikatos sutrikdymo, konkrečiai apibrėžto ir pagal pobūdį, ir pagal laipsnį. Dažnai jis padarinių nekonkretizuoja, neatmeta galimybės, kad jie gali būti įvairūs, ir leidžia atsirasti bet kuriam iš jų. Tokiais atvejais yra vadinamoji neapibrėžtoji tyčia, apimanti bet kuriuos iš galimų padarinių, Atsakomybė tokiais atvejais iškyla pagal faktiškai atsiradusius padarinius, kurie Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G373/2023(02) įvardijami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Būtent taip yra ir šiuo atveju, kai kaltinamasis R. G. tyčia ne mažiau kaip du kartus dūrė peiliu V. L. į juosmens ir nugaros sritis, padarydamas jam aklą durtinę pjautinę žaizdą juosmens dešinėje su liemens tiesiamojo, kvadratinio juosmens raumenų pažeidimu bei kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą nugaros kairėje su mentės lūžiu, kairio VI šonkaulio nugarinio galo lūžiu, lydimos oro ir kraujo susikaupimui kairėje krūtinplėvės ertmėje, tai yra sunkiai sutrikdė V. L. sveikatą.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje nekilo abejonių, kad įvykio metu V. L. buvo kaltinamojo motinos A. L. sutuoktinis, tai yra R. G. patėvis, visi šie asmenys ilgą laiką gyveno kartu ir buvo šeimos nariai.

Taigi, esant aukščiau nurodytų aplinkybių visumai kaltinamojo R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal faktiškai atsiradusias pasekmes ir vieną kvalifikuojantį požymį, tai yra pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo nuo dviejų iki dvylikos metų bausmė.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Kaltinamasis praeityje teistas penkis kartus, padarė naują labai sunkų nusikaltimą neišnykus teistumui pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, už kurio padarymą nubaustas galutine 40 MGL (2 000,00 eurų) bauda (bauda nesumokėta), todėl laikytina, kad naują labai sunkų nusikaltimą R. G. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, eilę kartų baustas administracine tvarka ir nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 110–116), (duomenys neskelbtini) per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 130), VšĮ (duomenys neskelbtini) 2014-2019 metų laikotarpyje gydytas 11 kartų. (1 t., b. l. 132). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 27 d. specialisto išvados 93TPK-223/2023 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad R. G. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs psichikos būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 140), taigi, yra pakaltinamas, nedirba.

Prokuroras kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą, siūlė skirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 40 MGL (2 000,00 eurų) bauda, bausmes visiškai sudedant, ir skirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 40 MGL (2 000,00 eurų) baudą. Nukentėjusysis ir jo įgaliotoji atstovė teisiamajame posėdyje prašė neskirti R. G. realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią bei dvi ją sunkinančias aplinkybes.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą parinkti vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Byloje nėra pagrindo skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, kadangi nors kaltinamasis pats pranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką, dėl to prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o tokie jo veiksmai įtakojo greitesnį medicininės pagalbos suteikimą nukentėjusiajam V. L., trumpesnę proceso trukmę, tačiau, nors su Kauno teritorine ligonių kasa susitarė dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ir sutinka nukentėjusiajam V. L. atlyginti šio civiliniu ieškiniu reikalaujamą 2 000,00 eurų žalą, tačiau pats nedirba ir žalos nei iš dalies, nei visiškai neatlygino, anot nukentėjusiojo, dėl savo veiksmų pastarojo taip ir neatsiprašė, todėl jam skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o aukščiau nurodytos aplinkybės teismo įvertinamos jam parenkant šios bausmės dydį. Tokia bausmės rūšis šeštą kartą teisiamam asmeniui, eilę kartų baustam ir administracine tvarka, taigi, iš esmės nelinkusiam taisytis, yra vienintelė numatyta sankcijoje, atitinka teisingumo principą, ir, teismo vertinimu, tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė bus adekvati ir pakankama sulaikyti R. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks R. G., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nustatant artimą sankcijoje minimaliam šios bausmės rūšies dydį, tai yra skirtina 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

R. G. teistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 40 MGL (2 000,00 eurų) bauda (1 t., b. l. 124–127), o Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nėra duomenų apie R. G. minėtu nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimą, baudos išieškojimas perduotas priverstiniam vykdymui antstoliui, ir nėra nustatyta, kokia ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis atlikta (išieškota nuosprendžio priėmimo dienai). Atsižvelgiant į tai, kad minėtos baudos išieškojimas yra pradėtas ir vykdomas, bausmės nebendrintintos ir gali būti toliau vykdomos atskirai. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia R. G. skaičiuotina nuo jo faktinio sulaikymo bausmei pagal šį nuosprendį atlikti dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 66 straipsniu, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas ir R. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 21 d. 21.01 val., iki 2023 m. sausio 23 d. 15.16 val. (1 t., b. l. 143–145, 148–149), iš viso – dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Civiliniai ieškiniai, kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas – Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 1575,44 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 88–90). Ieškinyje nurodyta, kad informacinės sistemos duomenimis nukentėjusiajam V. L. 2023 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) suteiktos ambulatorinės skubiosios medicinos pagalbos paslauga, abdominalinės chirurgijos gydytojo konsultacija, atlikta kompiuterinės tomografijos angiografija, naudoti vaistai – difterijos, stabligės vakcina dėl sukrėtimo (už vaistus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų ligonių kasa sumokėjo 9,65 eurus). Nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. vasario 1 d. (11 lovadienių) V. L. gydytas (duomenys neskelbtini) skyriuose dėl trauminio hemopneumotorakso. Atliktos šios medicininės intervencijos: bendroji anestezija; torakoskopija; dubens spiralinė angiografija; krūtinės ląstos spiralinė angiografija; bronchoskopija; pilvo spiralinė angiografija. Už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 1565,79 (vienas tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt penki eurai 79 ct) sumą, kurią prašo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteisti iš R. G., pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2023 m. kovo 21 d. sutartimi Nr. Ž-9/3312, R. G. ir teritorinės ligonių kasos įgaliotoji atstovė susitarė dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 1 575,44 eurų atlyginimo per 11 (vienuolika) mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį įmokant po 143,00 eurus, o pirmąją įmoką – 145,44 eurus sumokant iki kovo mėnesio paskutinės dienos (1 t., b. l. 97).

Tiek BPK 109 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažino R. G. kaltę tyčia sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo V. L. sveikatą, dėl ko nukentėjusiajam buvo suteiktos medicininės sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias, kaip matyti iš civilinio ieškinio, civilinis ieškovas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų iš viso sumokėjo 1 575,44 eurų sumą, tai yra turtinė žala civiliniam ieškovui dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo R. G. veiksmų. Tai reiškia, kad R. G. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Už nukentėjusiojo gydymą patirta turtinė žala nėra atlyginta iki šiol. Kauno teritorinė ligonių kasa 2023 m. gegužės 16 d. raštu informavo, kad nors 2023 m. kovo 21 d. buvo sudaryta žalos atlyginimo sutartis Nr. 9/3312, tačiau iki šios dienos kaltinamasis nesumokėjo nė vienos įmokos.

Konstatuotina, kad visos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiojo V. L. sveikatos atstatymą paskirtos ir sumokėtos lėšos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nuo kaltinamojo R. G. veiksmų jo patirtais sužalojimais. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018). Todėl konstatuotina, kad Kauno Teritorinė ligonių kasa pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio R. G., nes ši institucija asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 575,44 eurų nukentėjusiojo V. L. gydymo paslaugų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi jį priteisiant iš R. G..

Byloje nukentėjusysis V. L. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 000,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 36).

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad R. G. jį stipriai sužalojo, dėl ko (duomenys neskelbtini) jam atlikta operacija ir ligoninėje taikytas gydymas. Gydantis ambulatoriškai kiekvieną dieną privalėjo vykti iš namų į ligoninę žaizdų perrišimui, privalėjo griežtasi laikytis gydytojų rekomendacijų ir negalėjo normaliai gyventi, turėjo gerti antibiotikus ir kitus vaistus, dėl sužalojimų mėnesį laiko turėjo vartoti skausmą malšinančius vaistus, gydymas užtruko. Dėl nusikaltimo patyrė didelę žalą, negalėjo niekur išeiti, patyrė fizines ir dvasines kančias – fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, buvo apribota galimybė judėti, sumažėjo bendravimo galimybės. Šios nusikaltimo pasekmės jam pasireiškė ir iki šiol pasireiškia skausmu, baime, nerimu dėl sveikatos, nenoriai išeina į lauką, daugiausia laiko praleidžia namuose, vienas nebenori nueiti iki parduotuvės, atsirado baimė, iškyla prisiminimai, padidėjęs dirglumas, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas savimi, sumažėjo pasitikėjimas aplinkiniais, todėl savo išgyvenimus vertina 2 000,00 eurų neturtinės žalos suma, kurią prašo priteisti iš kaltininko.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

Nagrinėjant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą svarbu tai, kad nukentėjusiajam V. L. dėl kaltinamojo R. G. nusikalstamų veiksmų buvo sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo R. G. veiksmai sukėlė fizinį skausmą, todėl neabejotina, kad tai nukentėjusiajam sukėlė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą ir galėjo turėti negatyvios įtakos socialiniame kontekste. Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje atsižvelgtina ir į tai, kad R. G. veiksmai buvo tyčiniai, fizinį smurtą jis panaudojo dėl menkavertės priežasties, vyresnio asmens atžvilgiu. R. G. mažiausiai du kartus peiliu dūrė V. L. į juosmens ir nugaros sritis, padarydamas jam aklą durtinę pjautinę žaizdą juosmens dešinėje su liemens tiesiamojo, kvadratinio juosmens raumenų pažeidimu bei kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą nugaros kairėje su mentės lūžiu, kairio VI šonkaulio nugarinio galo lūžiu, lydimos oro ir kraujo susikaupimui kairėje krūtinplėvės ertmėje, t. y. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – patėvio V. L. sveikatą. Akivaizdu, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų atsirado neigiamos pasekmės ir išgyvenimai, nes V. L. patirti sužalojimai lėmė ilgą gydymo procedūrą ir buvo skausmingi. Tai lemia nukentėjusiojo didelius nepatogumus ir emocinį sukrėtimą, riboja pilnaverčio bendravimo galimybes ir kelia neigiamas emocijas. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, po įvykio jis ilgą laiką vartojo vaistus, negalėjo pilnavertiškai gyventi, nesijaučia saugiai ir gyvena baimėje.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose, kaltininko sutikimą atlyginti patirtą neturtinę žalą, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, priteisiant nukentėjusiajam iš R. G. 2 000,00 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.

Dėl proceso išlaidų

BPK 105 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. ATS-2023-07925, antrinė teisinė pagalba buvo suteikta nukentėjusiajam V. L. valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir byloje nukentėjusįjį atstovavo advokatė I. M., pateikusi 2023 m. gegužės 11 d. advokato orderį LA Nr. 869033 (2 t., b. l. 32).

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 21 d pirminė pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Nr. APD-2023-11046, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam V. L. šioje baudžiamojoje byloje teiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 211,67 (du šimtai vienuolika eurų 67 ct) (3 t., b. l. 89–91).

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai proceso išlaidas patiria ne nukentėjusysis ar civilinis ieškovas, bet valstybė, proceso išlaidos taip pat gali būti priteisiamos iš nusikalstamą veiką padariusio asmens – lygiai taip pat, kaip ir proceso išlaidos už valstybės suteiktą teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam arba kaip kitos proceso išlaidos, kurias pagal BPK 103 straipsnio nuostatas ir šio straipsnio 6 punktą teismas pripažįsta proceso išlaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-239-1020/2022), visgi BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti įbaudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, ar valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį įgaliotąjį atstovą.

Iš į bylą pateiktos pirmiau minėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. L. buvo patirtos 211,67 eurų išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. G. šiuo metu niekur nedirba, nuosprendžiu jam paskirta reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau jam skiriama ilgalaikė terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir tenkinamas Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 575,44 eurų nukentėjusiojo V. L. gydymo paslaugų išlaidų priteisimo, neturi registruoto turto, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiojo V. L. įgaliotojo atstovo pagalbai apmokėti nepriteistinos.

Kaltinamajam R. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 186–190), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos, grąžinant R. G. iš jo paimtą ir prie baudžiamosios bylos laikomą asmens dokumentą – Asmens tapatybės kortelę Nr. 14795941.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2023 m. sausio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas tamponas su pavyzdžiu iš raudonos spalvos dėmės – perduotas teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga atskirame pakete (1 t., b. l. 25–38) kompaktinis diskas su BPC garso įrašu, priedas prie 2023 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 52), bei kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, priedas prie 2023 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 60) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo metu netaikytas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti R. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 21 d. 21.01 val., iki 2023 m. sausio 23 d. 15.16 val. (1 t., b. l. 143–145, 148–149), iš viso – dvi paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. G. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį jai atlikti.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis), o jam įsiteisėjus – panaikinti, grąžinant R. G. iš jo paimtą ir prie baudžiamosios bylos laikomą asmens dokumentą – Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteisti 1 575,44 (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 44 ct) už nukentėjusiojo V. L. gydymą patirtai turtinei žalai atlyginti (kaltinamajam išaiškinti, kad priteista suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke).

Nukentėjusiojo V. L. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, ir priteisti iš R. G. 2 000,00 (du tūkstančius) eurų jo naudai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiojo V. L. teisinei pagalbai iš R. G. nepriteisti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2023 m. sausio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą tamponą su pavyzdžiu iš raudonos spalvos dėmės – perduotą teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga atskirame pakete (1 t., b. l. 25–38), kompaktinį diską su BPC garso įrašu, priedas prie 2023 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 52), bei kompaktinį diską su vaizdo įrašais, priedas prie 2023 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 60) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.