Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovams advokatui Donatui Lengvinui, advokatui Linui Jurevičiui,

atsakovei A. J., jos atstovams advokatui Artūrui Jaskelevičiui, advokato padėjėjui Gintarui Karpui,

išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kornelijai Jomantienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei A. J. dėl ieškinio dalyko patikslinimo ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, kreditorių ir kt. reikalavimų, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Bigbank AS filialas, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu, kurį 2023-11-27 patikslino, prašo: 1) nutraukti santuoką ji ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nenustatyti termino susitaikymui; 3) po santuokos nutraukimo palikti jam prigimtinę pavardę, o atsakovei – J.; 4) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. J. gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki pilnametystės su jo mama, atsakove; 5) Priteisti iš jo nepilnamečiam sūnui išlaikymą mokamą po 260,00 Eur, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, iki sūnaus pilnametystės, pervedant išmokas (iki 20 dienos) į atsakovės nurodytą banko sąskaitą. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; 6) nustatyti jo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal jo pateiktą siūlymą; 7) po santuokos nutraukimo lengvąjį automobilį „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės, kuris yra įregistruotas jo vardu asmeninės nuosavybės teise priteisti jam; 8) Motociklą „HONDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500,00 Eur vertės, kuris yra įregistruotas jo vardu, po santuokos nutraukimo, asmeninės nuosavybės teise priteisti jam; 9) Lengvąjį automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9 000,00 Eur vertės, kuris yra įregistruotas atsakovės vardu, po santuokos nutraukimo, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei; 10) Priteisti iš atsakovės, jo naudai 3 650,00 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią automobilio „TOYOTA YARIS“ dalį; 11) Po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padalinti natūra priteisiant šalims tokia tvarka: po santuokos nutraukimo jam ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka – po 1/2 dalį gyvenamojo namo; 12) Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo finansiniai įsipareigojimai kreditoriui Luminor Bank AB, pagal 2010-04-29 Kredito sutartį Nr. BK 10/04/51S, lieka bendrais jo ir atsakovės skoliniais įsipareigojimais, t. y. po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriui Luminor Bank AB; 12.1) Nustatyti, kad solidariąją šalių prievolę kreditoriui Luminor Bank AB vykdo abu skolininkai, t. y. jis ir atsakovė kredito įmokas ir su tuo susijusias išlaidas (administravimo, banko ir kt. mokesčius) moka lygiomis dalimis. Jeigu, kredito įmokas pilnai sumoka viena iš šalių, tai kita šalis, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų, nuo sąskaitos ar kvito pateikimo dienos įsipareigoja sumokėti už kredito įmoką pilnai sumokėjusiai šaliai lygiai pusę tos sumos, kurią ji sumokėjo, t. y. 1/2 dalies sumokėtos kredito įmokos ir su tuo susijusių išlaidų; 13) Tenkinus ieškinio rezoliucinės dalies 11 punktą, t. y. po santuokos nutraukimo gyvenamąjį namą priteisus šalims natūra po 1/2 dalį, nustatyti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 121,19 kv.m. naudojimosi tvarką sekančiai: 13.1) jam skiriama naudotis gyvenamojo namo dalimi, turinčia 57,23 m² ploto, t. y. projekte nurodyta 1 Dalis, kuria asmeniškai skiriama naudotis patalpa plane pažymėta indeksu 1-5, turinčia 14,44 m² ploto ir bendram naudojimui kartu su kitais bendraturčiais (atsakove) skiriama naudotis plane pažymėtomis patalpomis, indeksais: 1-1 (1/2) iš 3,01; 1-2 (1/2) iš 14,82 m²; 1-3 (1/2) iš 33,38 m²; 1-4 (1/2) iš 5,05 m²; 1-6 (1/2) iš 9,27 m²; 1- 7(1/2) iš 13,98 m²; 1-8 (1/2) iš 6,08 m²; 13.2) Atsakovei skiriama naudotis gyvenamojo namo dalimi, turinčia 63,96 m² ploto, t.y. Projekte nurodyta 2 Dalis, kuria asmeniškai skiriama naudotis gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta indeksu 1-9, turinčia 21,16 m² ploto, bendram naudojimui kartu su kitais bendraturčiais (ieškovu) skiriama naudotis plane pažymėtomis patalpomis, indeksais: 1-1 (1/2) iš 3,01; 1-2 (1/2) iš 14,82 m²; 1-3 (1/2) iš 33,38 m²; 1-4 (1/2) iš 5,05 m²; 1-6 (1/2) iš 9,27 m²; 1-7 (1/2) iš 13,98 m²; 1-8 (1/2) iš 6,08 m²; 14) Priteisti iš atsakovės jo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis vedė atsakovę jausdamas jai meilę, pagarbą ir tikėdamas, kad šie jausmai yra abipusiai. Santuokos pradžioje taip ir buvo, tačiau laikui bėgant, jų santuokiniai ryšiai blėso, išsiskyrė bendri interesai, nebesutapo charakteriai, galiausiai ėmė trūkti tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, sutriko bendravimas, atsirado nepasitikėjimas vienas kitu. Atsakovė tapo apatiška jo atžvilgiu, visiškai nustojo domėtis jo interesais, poreikiais, ko pasėkoje sutuoktinių tarpusavio santykiai visiškai atšalo, jie nutolo vienas nuo kito. Dėl šių aplinkybių visumos jau daugiau nei vienerius metus netvarko bendro šeimos ūkio ir nebeveda bendro šeimos gyvenimo, jų nesieja jokie ryšiai, išskyrus tai, kad jie augina nepilnametį sūnų ir turi bendrus namus. Nurodo, kad per tą laiką sutuoktinė tapo priešiška jo atžvilgiu, kelia priekaištus, reikalauja nesirodyti judviejų bendruose namuose. Sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, tai yra vaiko mama ir jis sutinka teikti sūnui išlaikymą po 260,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtinančio santuokos nutraukimą dienos, iki vaiko pilnametystės. Siekiant išsaugoti ryšį su vaiku prašo nustatyti jo ir vaiko bendravimo tvarką, nes atsakovė paskutiniu metu pradėjo trukdyti ir sudarinėti įvairias kliūtis ieškovui bendrauti su sūnumi. Nurodė, kad santuokoje įgyti namų apyvokos daiktai, buitinė technika yra padalinta ir dėl to ginčo nėra. Santuokoje įgytas lengvasis automobilis FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 200,00 Eur, motociklas, kurio vertė 1500,00 Eur, prašo juos priteisti jo asmeninės nuosavybėn, o atsakovei išmokant pusę sumos už šias dvi transporto priemones, o „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9 000,00 Eur priteisti atsakovei, jam išmokant piniginę kompensaciją 4 500,00 Eur. Santuokos metu iš gauto kredito lėšų, 2015-03-03 buvo pastatytas gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį po santuokos nutraukimo prašo padalinti lygiomis dalimis ir nustatyti naudojimosi tvarką namu. Nurodo, kad iki santuokos sudarymo 2010-04-23 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu tiek jis, tiek atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį žemės sklypo, todėl šis turtas tarp jų nedalintinas ir lieka kiekvieno asmeninė nuosavybė. Iki santuokos sudarymo jis asmeninės nuosavybės teise, pagal 2010-04-23 pirkimo – pardavimo sutartį įgijo žemės sklypą, kuris po santuokos nutraukimo lieka jo asmeninė nuosavybė, nes įgytas už jo asmenines lėšas. Jam asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas pagal dovanojimo sutartį, kuris nutraukiant santuoką taip pat nedalintinas ir lieka jo asmeninė nuosavybė.

Ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad 2022-02-27 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi jis pardavė automobilį AUDI už 750,00 Eur, kuris priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes buvo įgytas santuokos metu, todėl jis sutinka kompensuoti atsakovei lygiai pusę šio turto vertės, t.y. 375,00 Eur. Atsakovė nurodo, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kitas ir nepasidalintas kilnojamasis turtas, t. y. (1) klinkerio plytos ir pakalimo lentos gyvenamajam namui (pastoginės lentelės, fasado dailylentės) (pagal 2021-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VDV202164 ir 2021-07-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF3601), ir (2) statybinė (džiovinta kalibruota) mediena (pagal 2021-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VDV202164). Sutinka, kad šis atsakovės nurodytas turtas turi būti padalintas tarp sutuoktinių ir, kad šis turtas būtų padalintas lygiomis dalimis, nes ir gyvenamasis namas dalintinas lygiomis dalimis, natūra kiekvienam iš sutuoktinių, tai ieškovo manymu šis turtas taip pat turėtų būti padalintas natūra, juolab, kad jis ir skirtas gyvenamojo namo pagerinimui. Kreditorinis įsipareigojimas pagal 2020-09-10 vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20030481, kreditoriui BIGBANK AS filialas, bendra kredito gavėjo mokama suma - 5381,27 Eur, negali būti laikomas kaip jo ir atsakovės solidari prievolė, nes jis iki atsakovės atsiliepimo apie šį kreditorių nežinojo su juo nebuvo tartasi, o atsakovė vartojimo kreditą pasiėmė po to, kai šalys nebegyveno sutuoktinių gyvenimo. Nurodo, kad santuoka iširo ne 2021 m. vasarą ar rudenį, kaip klaidingai bandoma teigti atsiliepime, bet dar 2018 metais, nes pati atsakovė 2019 metų pradžioje iniciavo santuokos nutraukimą ir šias aplinkybes patvirtina pačios atsakovės ieškovui pateikti dokumentai dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, t. y.: 2019-01-10 Prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu Nr. KL 70-15 ir 2019-01-10 Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių Nr. KL 70-15. Ieškovas nesutiko su atsakovės nurodytomis santuokos nutraukimo sąlygomis, ko pasėkoje jis nepasirašė jos teikiamų dokumentų. Nežiūrint to, akivaizdu, kad santuoka vėliausiai jau buvo iširusi 2019-01-10 datai.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį, tiek ir pareikštu priešieškiniu ir patikslintu ieškiniu tik iš dalies sutiko su ieškiniu. Sutinka, kad jos ir ieškovo santuoka būtų nutraukta, tačiau mano, kad jų santuoka iširo ir turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, jis buvo neištikimas. Atsakovė patikslintu priešieškiniu, kurį 2024-03-05 patikslino prašo: 1) nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) nenustatyti šalims termino susitaikymui; 3) nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra kartu su ja; 4) priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus A. J. išlaikymui po 400,00 Eur per vieną mėnesį kasmėnesinių periodinių išmokų nuo 2024-01-01 iki sūnaus pilnametystės, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) Nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi pagal jos pateiktą siūlymą; 6) Nustatyti, kad įsipareigojimus BIGBANK AS filialui pagal 2020-09-10 vartojimo kredito sutartį Nr. 03-037804-FA toliau vykdo asmeniškai ji ir tai yra jos asmeninė prievolė kreditoriui; 7) Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo finansiniai įsipareigojimai kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2020-04-29 kredito sutartį Nr. BK 10/04/51S (su visais vėlesniais pakeitimais) lieka solidaria ieškovo ir jos prievolė; 8) Priteisti jai asmeninės nuosavybės teise Pastatą - Gyvenamąjį namą, bendras plotas 121.19 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini); 9) Priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0.1200 ha, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. J. Nekilnojamojo turto registre visas žemės sklypas, registruojamas kaip asmeninė A. J. nuosavybė; 10) Už didesnę santuokoje įgyto turto vertės dalį iš jos ieškovui priteisti 50 000,00 Eur kompensaciją; 11) Priteistos kompensacijos išmokėjimą išdėstyti per 5 (penkių) metų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos laikotarpį; 12) Priteisti jai asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 13) Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklą HONDA valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 14) Priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ½ dalį klinkerio plytų ir pakalimo lentų gyvenamajam namui (pastoginės lentelės, fasado dailylentės) (pagal 2021-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VDV202164 ir 2021-07-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF3601); 15) Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį klinkerio plytų ir pakalimo lentų gyvenamajam namui (pastoginės lentelės, fasado dailylentės) (pagal 2021-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VDV202164 ir 2021-07-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF3601); 16) Priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ½ dalį (džiovintos kalibruotos) medienos (pagal 2021-03-17 PVM sąskaitą VDV202164); 17) Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį statybinės (džiovintos kalibruotos) medienos (pagal 2021-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VDV202164); 18) Pripažinti ½ dalį jai nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - Miškų ūkio; 19) Po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę J.; 20) Priteisti iš ieškovo jos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Tiek atsiliepime, tiek ir priešieškinyje nurodo, kad ji su ieškovu kartu gyventi pradėjo dar 2009 m. lapkričio mėn., kartu nuomojosi butą Klaipėdos mieste, o susituokė (duomenys neskelbtini). Dar iki santuokos sudarymo, t.y. 2010-04-29 ji ir ieškovas sudarė kredito sutartį su Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi (buvęs pavadinimas Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius (Bankas)), tikslu įsigyti žemės sklypą ir jame statyti gyvenamąjį namą. Kredito sutartis su Banku buvo sudaryta iš esmės tik dėl jos geros finansinės padėties ir ilgo stažo vienoje iš Lietuvos įmonių, nes minėtu laikotarpiu ieškovo finansinės padėtis nebuvo gera, darbo stažas Lietuvoje minimalus, jis dirbo Norvegijoje. Nurodo, kad ieškovas kredito sutartyje turėjo būti įtrauktas tik kaip laiduotojas, bet ne bendraskolis, nes iš esmės kreditas buvo išduotas jai atsakovei. Ir tik per klaida ieškovas į sutartį buvo įtrauktas kaip bendraskolis (solidari prievolė), o taip pat įsigyto turto (žemės sklypo) bendraturtis. Ieškovas, iki santuokos su atsakove sudarymo ir po jos, praktiškai visą santuokos laikotarpį, dirbo ir gyveno Norvegijoje, ir tik periodiškai trumpam laikotarpiui grįždavo į Lietuvą. Iš esmės nuolatinio bendravimo tarp jos ir ieškovo niekada nebuvo, o 2021 m. vasarą prasidėjo tarp šalių pirmi rimtesni kivirčai, nesutarimai dėl gyvenimo kartu, dėl buitinių dalykų, dėl vaiko auklėjimo ir pan., o jau 2021 m. rudenį ieškovas atvyko į šeimos gyvenamąjį namą su nepažįstama moterimi (moteris vardu (duomenys neskelbtini), demonstravo jai šiltus jausmus, nepaisydamas to, kad jis dar yra susituokęs, o žmona yra supažindinama su nauja jos vyro moterimi, tiksliau nesantuokine partnere. Mano, kad jų santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Apie naująją ieškovo moterį ji sužinojo tik po mėnesio, t. y. ieškovas apgaudinėjo ją, buvo jai neištikimas jau kurį laiką, nes tapačiu laikotarpiu gyveno ir santykius palaikė su dviem moterimis. Kol sutuoktinis buvo išvykęs ji pati pirma inicijavo santuokos nutraukimo procesą abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tačiau su ieškovu nepavyko geruoju susitarti ir nutraukti nepavykusius santuokinius santykius gražiuoju. Ieškovas iš Norvegijos grįžo 2021-12-23, tačiau į šeimos gyvenamąjį namą jau nebegrįžo gyventi bei iki šiol gyvena ne su ja. Nesutinka su ieškovo siūloma vaikui išlaikymo suma, nes ji yra per maža, nes vaiko išlaikymui turėtų būti skiriama 400,00 Eur suma per mėnesį. Iš dalies nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nes mano, kad tėvai turi atsižvelgi ir į vaiko interesus, dienos režimą, poreikius bei vaiko nuomonę. Jų sūnus visada laikosi dienos režimo ir eina miegoti visada tuo pačiu metu, t.y. 21:00 val., prieš tai 19:00 val. vakarienė, prausimasis, ruošimasis miegui, nes sūnus rytais keliasi anksti, todėl nesutinka su ieškovo prašymu grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20:00 val., nes vaikas turi būti grąžintas į namus iki 19:00 val. Ieškovas bendravimo tvarkoje numatė punktus, kad ieškovui būtų leista sūnų pasiimti su nakvyne, tačiau ji nesutinka su tokia ieškovo prašoma tvarka, nes sūnus gali ir nesutikti su nakvyne ne savo namuose (tuo labiau 14 naktų iš eilės (per atostogas)), ne vaikui tai nepatinka, jis yra pripratęs nakvoti savo namuose. Mano, kad ieškovas turėtų visada atsižvelgti į vaiko nuomonę (pageidavimus) ir nespausti vaiko, jei jis nesutiks pasilikti pas tėvą (su tėvu) su nakvyne. Pageidautų, kad su vaiku pabendrautų vaiko psichologė šiuo klausimu. Nurodo, kad ieškovas neaugino savo sūnaus, nes jis dažniausiai būdavo išvykęs (Norvegijoje), todėl ieškovas nežino vaiko charakterio savybių, niekada iš esmės nedalyvavo sūnaus ugdymo procese. Nurodo, kad ieškovas turi kito asmeninio turto, o ji neturi jokio kito būsto (nekilnojamojo turto) ir neturėtų galimybės su vaiku persikraustyti į kitus namus. Jos ir ieškovo santykiai yra konfliktiniai, be to santuokos metu pastatytas gyvenamas namas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms, o parduoti namo ji nenori, nes už gautas lėšas, tai yra ½ dalį ji negalėtų įsigyti kito nekilnojamojo turto, todėl prašo jai priteisti visą namą, o ieškovui iš jos priteisti kompensaciją, nurodo, kad ji galėtų pilnai perimti prievolę bankui Luminor pagal 2010-04-29 kredito sutartį. Siūlo sumokėti ieškovui 30 000,00 Eur nekilnojamąjį turtą (1) Pastatą - Gyvenamąjį namą (½ dalį), ir (2) ½ dalį žemės sklypo, kuris priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Nurodo, kad miško ūkio paskirties žemės sklypas buvo įgytas už bendrų jai ir ieškovui priklausančių lėšų, gautų pagal 2010-06-29 kredito sutartį. Sutinka dėl ieškovo reiškiamo transporto priemonių padalijimo būdo, tačiau nesutinka mokėti ieškovui kompensacijos, nes ieškovo nustatytos ir ieškinyje nurodytos transporto priemonių vertės nėra pagrįstos jokiais tai patvirtinančiais dokumentais. Be to, jos vardu registruotos transporto priemonė TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lizingavimo laikotarpis nėra pasibaigęs. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso dar viena transporto priemonė, t. y. Transporto priemonė AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota ieškovo vardu, tačiau ieškovo ieškinyje šis turtas nenurodytas ir tarp šalių nepadalintas. Papildomai pažymi, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kitas ir nepasidalintas kilnojamasis turtas, t. y. (1) klinkerio plytos ir pakalimo lentos gyvenamajam namui (pastoginės lentelės, fasado dailylentės) (pagal 2021-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VDV202164 ir 2021-07-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF3601), ir (2) statybinė (džiovinta kalibruota) mediena (pagal 2021-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VDV202164). Šis turtas taip pat turi būti padalintas tarp sutuoktinių. Nurodo, kad šalys turi solidarų įsipareigojimą Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, pagal 2010-04-29 kredito sutartį Nr. BK 10/04/51S (su visais vėlesniais pakeitimais). Ji turi paėmusi vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20030481, kreditorius BIGBANK AS filialas, kredito paėmimo data – 2020-09-10, bendra kredito gavėjo mokama suma – 5 381,27 Eur.

Ieškovas pateikė atsiliepimus į atsakovės priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriais su atsakovės reikalavimais sutiko tik iš dalies, tai yra sutinka, kad šalims nebūtų skirtas laikas susitaikyti ir, kad po santuokos nutraukimo atsakovei liktų santuokoje įgyta pavardė, o su kitais reikalavimais nesutiko. Nurodo, kad atsakovė nesutikdama su ieškiniu keliamu reikalavimu, t. y. kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, gali prieštarauti dėl savo kaltės pateikdama konkrečius bei pagrįstus (įrodytus) faktus, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, tačiau nepateikia, jokių įrodymų patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Priešieškinyje nurodytos aplinkybės yra absoliučiai niekuo nepagrįsti, subjektyvūs atsakovės samprotavimai, kurie neturi jokio teisinio ryšio su realia tikrove ir jai prieštarauja. Nurodo, kad jo ir ieškovės santuoka iširo ne 2021 m. vasarą ar rudenį, kaip klaidingai bandoma teigti priešieškinyje, bet dar 2018 metais, po ko pati atsakovė 2019 metų pradžioje iniciavo santuokos nutraukimą. Nesutinka su atsakovės reikalavimu vaikui priteisti išlaikymą po 400,00 Eur, nes priešieškinyje pateikti teiginiai dėl išlaikymo dydžio yra deklaratyvūs, perteikiantys bendro pobūdžio informaciją, kurioje tik nurodyta prekių ir paslaugų kaina. Sutinka šalių nepilnamečiui vaikui skirti po 316,00 Eur išlaikymą ir lieka prie ieškiniu keliamo reikalavimo dėl jo ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi ji, atitinka tiek vaiko, tiek jo kaip tėvo teisėtus interesus ir leidžia vaikui maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Visa apimtimi nesutinka su priešieškinyje nurodytu nekilnojamojo turto padalinimu po santuokos nutraukimo, kadangi jis yra visiškai nepagristas, be pagrindo atsakovės interesus iškeliantis aukščiau jo interesų, paneigiant tiek galiojantį teisinį reguliavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, tiek ir prieštaraujantis suformuotai kasacinio teismo praktikai dėl šių teisės normų taikymo ir aiškinimo. Atsakovė priešieškiniu taip pat reikalauja priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio ieškovui ir pripažinti atsakovei ½ dalį nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio ieškovui ir su tuokiu siūlymu jis nesutinka, nes tai yra jo asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, todėl nutraukiant santuoką - nedalintinas. Atsakovė nenurodė nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, dėl ko nutraukiant santuoką šis turtas, t.y. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis ir nedalintinas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti priteistas ar juolab pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe. Automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta rašytiniuose paaiškinimuose šią transporto priemonę jis pardavė už 750 Eur ir sutinka kompensuoti atsakovei lygiai pusę šio turto vertės, t. y. 375,00 Eur.

Trečiasis asmuo Luminor Bank AS pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį bei į atsakovės priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriais teismo prašė dėl ieškovo ieškinio reikalavimų ir atsakovės priešieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į suinteresuoto asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimą teismui. Nurodė, kad bankas sutinka, kad prievolė pagal Kreditavimo sutartį liktų solidaria ieškovo ir atsakovės prievole bankui, šalių tarpusavio susitarimai mokėti kreditą neturi ir neturės įtakos banko teisėtiems interesams ateityje reikalauti prievolės įvykdymo iš abiejų solidariai atsakingų pareiškėjų. Bankas neprieštarauja ieškinio reikalavimui, kad bankui įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo taptų ½ ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir ½ atsakovei asmeninės nuosavybes teise. Priešieškinyje nurodyta, kad minėtas bankui įkeistas turtas liktų atsakovei asmeninės nuosavybes teise, bankas nurodo, kad tokiu atveju ieškovas ir atsakovė turi pateikti bankui prašymus, kad bankas galėtų svarstyti įkeičiamo turto savininko pasikeitimą, įvertinti įsipareigojimus, kompensacijas už turtą ir tik tuomet pareikštų savo poziciją. Taip pat bankas prašo teismo, kad įvertinęs visus įrodymus byloje teismas priimtų sprendimą dėl aukščiau nurodyto bankui įkeisto turto, remiantis tuo, kad hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.170 str. 6 d.). Bankas prašo teismo nepažeisti banko teisėto intereso, kad aukščiau minėtas bankui įkeistas turtas nebūtų apsunkintas jokiais papildomais suvaržymais, uzufruktu ir pan. Bankas informuoja, kad dėl naudojimosi tvarkos nustatymo Bankui įkeistam turtui yra reikalingas Banko sutikimas. Šiai dienai Bankas tokio sutikimo išduoti negali, nes ieškovas ir atsakovė nėra Bankui pateikę prašymų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo Bankui įkeistam turtui ir/ar Bankas nėra priėmęs atitinkamo sprendimo šiuo klausimu.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, o motina vaiku rūpinasi tinkamai, todėl skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio A. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes tai atitinka vaiko interesus. Skyrius sutinka, kad reikalavimas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra pareikštas vaiko interesais, o ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, tėvams jos laikantis, galėtų užtikrinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Skyriaus nuomone, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui A. J. priteisimo yra pareikštas vaiko interesais, o prašoma priteisti suma galėtų patenkinti kasdienius vaiko poreikius.

Trečiais asmuo Bigbank, veikiantis per Bigbank AS filialą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su reikalavimu, kad po santuokos nutraukimo atsakovė liktų asmeniškai atsakinga dėl kredito sutarties įvykdymo, nes sutartis buvo sudaryta santuokos metu, įgytas turtas šeimos turtui ir buvo vertintos ir sutuoktinio sutikimas, todėl mano, kad prievolė turi likti solidaria sutuoktinių prievole, tačiau šalys turi galimybę tarpusavyje susitarti dėl kredito įmokų mokėjimo, nemodifikuojant kredito sutarties. Nurodo, kad 2020-09-10 su atsakove sudarant sutartį Nr. CL-LTC-20030481 ieškovo sutikimas tvarkyti asmens duomenis išreikštas 2020-09-08 atliekant 0,01 Eur bankinį pavedimą kreditoriui, o užpildant paraišką buvo nurodyta, kad kreditas reikalingas transporto priemonės įsigijimui. Atsakovė telefoninio pokalbio metu dar iki kredito sutarties sudarymo momento 2020-09-09 nurodė, kad paraiška pateikta šeimos turtui ir nurodė, kad ieškovas jos sutuoktinis sutinka. Vertinant kreditingumą buvo vertinti ir ieškovo pajamos. Pateikė 2020-09-08 ieškovo mokėjimą dėl 0,01 Eur pervedimo bei garso įrašą su atsakove, kuriame girdisi kaip atsakovė nurodė, kad yra gautas sutuoktinio sutikimas.

Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškinyje, patikslintame ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose ir atsiliepimuose į priešieškinį išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad su atsakove kartu yra nuo 2008 m. Atsakovė jau buvo padavus dokumentus skyryboms pora kartų ir anksčiau. Mano, kad jų santuoka iširo 2018 m. pabaigoje – 2019 m. pradžioje, kai atsakovė pirmą kartą padavė dokumentus santuokos nutraukimui, nuo to laiko jis ir atsakovė nebegyvena kaip sutuoktiniai. Nurodė, kad atsakovė visada priekaištaudavo jam dėl visokių nesąmonių, būdavo nepatenkinta. Į Norvegiją jis išvažiavo dirbti po to, kai kartu pasiėmė vartojimo kreditą, nes galvojo, kad bus lengviau užsidirbti pinigų. Jis daug kartų norėjo pasilikti Lietuvoje, bet pati atsakovė sakydavo, kad čia dirbant bus sunkiau išsimokėti paskolą. Pamatus, sienas ir visą namą jis statė pats, o medžiagos buvo perkamos iš pinigų, kurie buvo uždirbami Norvegijoje. Žemės sklypo įsigijimui buvo pasiimta paskola. Niekada jokių svetimų moterų nesivedė į jam ir atsakovei priklausančius namus ir nebuvo neištikimas. Sutinka nepilnamečiui vaikui skirti po 317,00 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį. Paaiškino, kad jis dirba užsienyje, jo pareigos darbininkas ir vidutinės mėnesio pajamos atskaičius mokesčius apie 2 500,00 Eur. Daugiau papildomų išlaikytinių jis neturi, tik padeda pilnametėms dukroms. Nesutinka, su atsakovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir pasilieka prie savo patikslintu ieškiniu prašomos tvarkos ir nurodė, kad jis visada atsižvelgia į vaiko norus. Sutinka, kad kreditoriui Big Bank AS filialui atsakovės prievolė yra asmeninė ir ji pati ją vykdys. Nurodė, kad automobilio pirkimui jis atsakovei davė pinigų. Prašė nustatyti naudojimosi namu tvarką, tokių būdų ten galėtų gyventi ir jis ir atsakovė, nes jokių kitų namų jis neturi. Turi sodybą Skaudvilėje, bet ten neįmanoma gyventi, nes yra viskas supuvę, sugriuvę ir atsakovė tai žino. Naujo namo statybai jis neturi pinigų. Sutiktų gauti iš atsakovės 50 000 Eur kompensaciją už tai, kad jam priklausančio namo dalis būtų atsakovei priteista natūra, bet pinigus nori gauti iš karto, o ne per penkis metus. Sutiktų išmokėti atsakovei kompensaciją iš karto, jeigu teismas nuspręstu priteisti jam nekilnojamąjį turtą natūra. Šalių nekilnojamojo turto vertė, tai yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, šiai dienai, ieškovo manymu yra apie 200 000,00 Eur. Sutiktų apskritai parduoti nekilnojamąjį turtą tam, kad šalys galėtų išsidalinti pinigus. Paaiškino, kad atsakovės esamas draugas Ž. jam sakė, kad kai jis ir atsakovė išsiskirs, Ž. su atsakove gyvens kartu Ž. priklausančiuose namuose. Kai jis grįždavo iš užsienio miegodavo ir namuose kambaryje, ir pas draugus. Nurodė, kad gyvenamoje name yra du sanitariniai mazgai, viena virtuvė ir trys kambariai. Mišką įsigijo kartu su ieškove pirkdami žemės sklypą namo statymui. Miško vertė yra apie 3 000 Eur – 4 000 Eur. Nurodė, kad jis niekada nėra sakęs ir grasinęs atsakovei apie savižudybę.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Linas Jurevičius nurodė, kad ieškovas lieka prie patikslinto ieškinio keliamų reikalavimų, ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais. Mano, kad bendravimo tvarkoje papildomai nurodant, kad būtų atsižvelgta į nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius yra perteklinis reikalavimus, nes ir taip akivaizdu, kad ieškovas atsižvelgs į vaiko norus, ką užtikrina ir vaiko teisės. Ieškovas byloje minimą mišką įsigijo už asmenines lėšas, todėl miško ½ dalis negali būti priteisiamas atsakovei. Šalių santuoka nutrūko dar 2019 metų pradžioje, po to, kai atsakovė pateikė dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas sutinka vaiko išlaikymui skirti 350,00 Eur, ką jis ir daro. Nurodė, kad atsakovė neturi jokių objektyvių galimybių išmokėti ieškovui kompensacijos, todėl yra pagrįstas reikalavimas nekilnojamą turtą šalims priteisti natūrą ir patvirtinti priešieškinyje prašomą nustatyti naudojimosi tvarką.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji norėjo išsaugoti santuoką, kai ieškovas prieš du metus iš Norvegijos grįžo su kita moterim ir prašė jo grįžti. Ieškovas pasigailėjo atsakovės ir grįžo, bet po to įvykio santykiai jų pablogėjo. Patvirtino, kad 2019 m. bandė išsiskirti, tačiau susitaikė ir toliau laimingai gyveno 5 metus, todėl nemano, kad tai buvo skyrybų pagrindas. Pagrinde konfliktai kildavo dėl namo statybos, nes ieškovas važiuodavo dirbti į Norvegiją, kad greičiau pasistatyti ir įsirengti namą, bet ieškovas pradėjo slėpti savo gaunamas pajamas ir pirkti motociklus be jos žinios, kai pati atsakovė su nepilnamečiu vaiku dar miegodavo ant žemės. Paskutinio namo vertinimo metu buvo nustatyta, kad namo kaina yra apie 115 000,00 Eur, ji ieškovui siūlo 30 000,00 Eur kompensaciją, vadovaudamasi savo galimybėmis. Nesutinka, kad būtų nustatyta gyvenamojo namo naudojimo tvarka ar, kad būtų statomos pertvaros, nes tai jos manymu pakenks vaiko interesams, nes vaikas nesupras kam reikalingi tokie dalykai ir jam bus sunku paaiškinti. Mano, kad jos ir ieškovo santuoka nutrūko 2021 m. rudeni, nes ieškovas pats pasakė jai, kad jis turi kitą moterį. Nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra maždaug apie 730,00 Eur, po mokesčių, ji yra restorano vadovė, apskaitininkė, šefo padėjėja. Daugiau išlaikytinių ji neturi, turi pilnametę dukrą kuri yra dirbanti ir gali jai padėti išmokėti kompensaciją. Vaiko išlaikymui išleidžia: 120,00 Eur maistui mokykloje, 200,00 Eur kurui per mėnesį, šildymo sezonui 550,00 Eur už malkas, 100,00 Eur už elektrą per mėnesį, 15,00 Eur per mėnesį keramikos būrelis, 15,00 Eur per mėnesį anglų kalbos būrelis, 70,00 Eur per mėnesį prailginta grupė, 80,00 Eur drabužiams, 100,00 Eur odontologo apžiūra, tai yra vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma yra apie 800,00 Eur, o ieškovas moka po 320,00 Eur išlaikymą. Nepilnametį vaiką veda pas neurologą dėl prasidėjusių nervinių tikų. Beveik visą savo atlyginimą ji skiria vaiko išlaikymui. Iš esmės sutinka su ieškovo siūloma bendravimo tvarka. Nurodė, kad ji sumokėtų ieškovui kompensaciją, nes jai suteiktų paskolą jos darbdavys ir padėtų jos pilnametė dukra. Šiai dienai negrąžinto vartojimo kredito dalies likutis, kuris buvo pasiimta nekilnojamojo turto įsigijimui ir namo statymui, yra apie 34 000,00 Eur. Už automobilį sumokėjo ji apie 9 000,00 Eur, iš kurių 5 000,00 Eur buvo paimtas vartojimo kreditas, o 3 000,00 Eur davė ieškovas. Kiekvieną mėnesį moka apie 65,00 Eur vartojimo kreditui. Nesutinka, kad jai būtų išmokėta kompensacija už nekilnojamąjį turtą, nes ji nieko nenusipirks su vaiku už 50 000,00 Eur. Paaiškino, kad mišką įsigijo kartu su ieškovu, bet jis buvo įregistruotas ieškovo vardu, nes tas, kuris pardavė miško plotą sakė, kad teisiškai jis negali priklausyti dviem savininkams. Su banku buvo sudarytos 3 vartojimo kredito sutartys, kurių bendra suma yra 52 000,00 Eur ir buvo paimta įsigyti nekilnojamam turtui ir gyvenamojo namo statybai. Teismo prašo automobilį Toyota Yaris priteisti jai, nes automobilis reikalingas jos ir nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Gintaras Karpus prašė atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti pilna apimtimi patikslintame priešieškinyje ir atsiliepimuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad ginčo nėra dėl namo statybos, jis priklauso abiem sutuoktiniams, taip pat žemės sklypas ant kurio stovi namas, taip pat po ½ priklauso sutuoktiniams. Miškas taip pat buvo perkamas sugyventiniams bendrai sutartus, o ne ieškovui iš jo asmeniniu lėšų. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų, jog atsakovė jam sumokėtų 50 000,00 Eur kompensaciją, tik nesutinka, kad kompensacija būtų išskaidyta į penkių metų laikotarpį. Mano, kad nekilnojamo turto padalinimas priteisiant turtą natūra atsakovei, o ieškovui priteisiant kompensaciją labiausiai atitiktų šalių interesus. Gyvenamojo namo naudojimosi tvarką neįmanomą būtų nustatyti, nes tokia naudojimosi tvarka tik padidintų konfliktus tarp šalių, nes yra tik du izoliuoti kambariai, o visa kita erdvė yra atvira. Būtina įtraukti į bendravimo tvarką punktą, jog bendravimui reikalingas vaiko sutikimas. Reikalavimas atidalinti turtą iš bendrosios yra neturtinis, todėl jis negalėjo būti įkainotas ir žyminis už jį buvo netinkamai apskaičiuotas. Ieškovas yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo, nes su vaiku tik pramogauja, bet juo nesirūpina, jo neauklėja.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl skyrius neturi pagrindo prieštarauti, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaiku, skyriaus vertinimu atitinka vaiko interesus. Priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, skyriaus vertinimu yra šiek tiek per siaura. Dėl konkrečios sumos vaiko išlaikymui prašo spręsti teismo, ištyrus visas faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas su atsakove pradėjo kartu gyventi nuo 2009 m. lapkričio mėn., o susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1088. Šalys turi nepilnametį sūnų A. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Šalys šiuo metu kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda. Ieškovo ieškinys teisme priimtas 2022-05-23.

Iš Lietuvos teismų informacinės LITEKO duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (ankstesnis pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-15863-642/2009, buvo nutraukta ieškovo J. J. ir jo sutuoktinės A. J. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir iš V. J. nepilnamečių dviejų dukterų išlaikymas priteistas po 116,76 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teismo sprendimo nutraukti pareiškėjų santuoką įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovo dukros iš šios santuokos pilnametėmis tapo: 2016-02-12 vyresnioji dukra, o kita dukra pilnamete tapo 2021-12-17.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2019-01-10 pateikė siūlymą jos ir ieškovo santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Teismo posėdžio metu vykusio 2024-04-29 buvo išklausytas garso įrašas, kuris buvo 2024-04-11 gautas iš bendro pagalbos centro, kuris atliktas 2023-12-29 23:04. Garso įraše girdimas atsakovės balsas ir ji bendrajam pagalbos centrui nurodo, kad reikalinga pagalba adresu (duomenys neskelbtini), nes su vyru bylinėjasi jau apie du metus, vyras kaip ir namuose negyvena, bet kartais atvyksta, dabar yra atvykęs ir grasina savižudybe.

Kaip paaiškino pati atsakovė 2024-04-29 teismo posėdžio metu, ji norėjo Bendrajam pagalbos centrui pasakyti ir turėjo mintyje, kad ieškovas grasino ją nužudyti.

Iš 2022-05-06 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalis, nuo 2010-04-26 priklauso ieškovui ir atsakovei, pagal 2010-04-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K1AK-2420. Taip pat nustatyta, kad šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris, pagal 2015-03-03 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, nuo 2015-03-31 įregistruotas atsakovės vardu. Aukščiau nurodytas žemės sklypui ir gyvenamajam namui nustatyta sutartinė hipoteka, žemės sklypui – 2010-04-30 sutartinė hipoteka 2010-05-04 IDK Nr. 03120100002888, o gyvenamajam namui – 2011-12-07 sutartinė hipoteka Nr. M-7282 2011-12-12 IDK Nr. 03120110009146.

Iš 2022-05-06 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 0,4970ha mišiko paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2010-04-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-2423, nuo 2010-05-04, yra įregistruotas ieškovo vardu.

Iš 2022-05-06 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2006-03-08 dovanojimo sutartį Nr. 1849, nuo 2015-05-05 priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Taip pat ieškovui priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras namo plotas 81,94 kv.m. , gyvenamas plotas 46,34 kv.m. , namas statytas 1936 m., o rekonstruotas 1975 m.); ½ dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis klėčio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Iš 2022-05-09 Pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2022-267-PD)-213 nustatyta, kad ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2019-10-25 yra adresu (duomenys neskelbtini).

Iš 2010-04-29 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 10/04/51S nustatyta, kad bankas Nordea Bank Finland Plc ieškovui ir atsakovei suteikė 10 426,32 Eur vartojimo kreditą, kurio grąžinimo terminas 2039-04-28. Kredito paskirtis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo statybai, pirkimas. Prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Iš 2020-09-10 Vartojimo kredito sutarties Nr. CL-LTC-20030481 nustatyta, kad kreditorius BigBank AS filialas suteikė atsakovei 3 500 Eur vartojimo kreditą, kurio grąžinimo terminas 2028-09-11.

Iš 2022-02-27 transporto pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovas pirkėjui M. J. už 750,00 Eur pardavė transporto priemonę Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovė pateikė 2022-07-29 pažymą Dėl nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti reikalingos sumos per mėnesį, kurioje matyti atsakovės detalizacija patvirtinanti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui skiria: 44 Eur pusryčiai mokykloje, 50,60 Eur vakarienė mokykloje, 26,40 Eur prailginta grupė, 10 Eur būrelis keramikos, 40 Eur būrelis karate, 5 Eur papildomos vokiečių pamokos. Papildomai per metus išleidžia 1 000 Eur vasaros stovyklai ir 480 Eur drabužiams. Dviejų asmenų (atsakovės ir nepilnamečio vaiko) šeima išleidžia 617,50 Eur maistui, 293,78 Eur kurui, 76,56 Eur elektrai, 20,62 Eur vanduo, 118,12 Eur šildymas medžio pjuvenų briketai. Proporcingai tenkanti dalis vaikui per metus 6 523,26 Eur. Atsakovė nepilnamečio vaiko išlaikymui skiria 798,94 Eur mėnesiui, kurią sudaro 3 064 Eur (suma per metus) + 6 523,26 Eur (suma per metus) = 9587,26 Eur (per metus) / 12 mėn. = 798,94 Eur (per mėnesį).

Iš autoplius.lt skelbimo, kuriuo parduodamas motociklas Honda 125 cc, enduro/adventure, 1998 metų gamybos, skelbimas atnaujintas 2022-06-29, nustatyta, kad motociklo kaina 1 800 Eur.

Iš 2021-03-17 UAB „Vudva & Co“ PVM sąskaitos faktūros Nr. VDV202164 išrašytos atsakovei nustatyta, kad už prekes: džiovinta kalibruota mediena 45x120x6000 3 vnt., džiovinta kalibruota mediena 45x95x6000 4 vnt., Džiovinta kalibruota mediena 45x45x6000 15 vnt., Džiovinta kalibruota mediena 145x145x6000 2 vnt., Pastoginės lentelės 19x95x6000 106 vnt., Fasado dailylentės 19x120x6000 33 vnt., Transporto paslaugas buvo išrašyta sąskaita 1 116,31 Eur sumai.

Iš UAB „Arpekas“ 2021-07-05 PVM sąskaitos – faktūros Nr. SF3601 nustatyta, kad už klinkerio plytas atsakovei buvo išrašyta sąskaita 2 842,57 Eur sumai.

Iš 2022-07-21 išrašo iš Luminor elektroninės bankininkystės matyti, kad pagal kredito sutartis LD1012500037_1, LD1012500037_2 ir LD1012500037_3, kurių pagrindu ieškovei ir atsakovui buvo suteiktas kreditas 52 788,93 Eur sumai, liko negrąžintos sumos – 5 651,14 Eur, 18 113,00 Eur ir 9 364,03 Eur.

Iš autoplius.lt pateiktų skelbimų, kuriuose parduodami automobiliai Ford Galaxy nuo 1995 m. iki 1999 m. gamybos matyti, kad automobilio vidutinė kaina yra 889,00 Eur.

Iš atsakovės pateikto banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2022-06-30 nustatyta, kad atsakovė gavo šias įplaukas: 2022-06-02 iš UAB „Smiltalė“ gavo 1 200,00 Eur, mokėjimo nurodymas „darbo užmokestis 2022.5“; 2022-06-05 iš V. J. – 260,00 Eur, mokėjimo nurodymas „A. išlaikymas-alimentai“; 2022-06-10 iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos – 73,50 Eur, mokėjimo nurodymas „išmoka vaikams“; 2022-07-05 iš UAB „Smiltalė“ – 1 200,00 Eur, mokėjimo nurodymas „darbo užmokesti 2022.6“; 2022-07-05 iš V. J. – 260,00 Eur, mokėjimo nurodymas „alimentai“; 2022-07-05 iš V. J. – 50,00 Eur, mokėjimo nurodymas „stovykla“; 2022-07-14 iš V. J. – 75,00 Eur, mokėjimo nurodymas „stovykla“.

Iš UAB „Smiltalė“ 2022-08-02 Pažymos apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokesti bei kitas išmokas nustatyta, kad atsakovės vidutinis gaunamas atlyginimas laikotarpiu nuo 2022-01 iki 2022-07 yra 1 159,73 Eur.

Iš 2009-08-30 adresuoto elektroninio laiško nuo R. G. atsakovei matyti, kad laiške yra pateiktos trys miško nuotraukos, kuriose matyti kelias ir nurodyta, jog pradinė kaina 85 000 litų.

Iš 2010-04-08 pasirašytos Paraiškos kreditui gauti nustatyta, kad ieškovas, kaip paraiškos teikėjas ir atsakove, kaip bendra pareiškėja, bankui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius buvo pateikė paraišką gauti 36 000,00 Eur kreditui, nurodyta, kad kredito paskirtis 12 arų žemės sklypo pirkimas, įsigyjamo būsto kaina/statybų darbų sąmatos suma 50 000,00 litų. Paraeiškos teiskėjas V. J. Paraiškoje taip pat nurodyta, kad vidutinės grynos mėnesio šeimos pajamos yra 7 500,00 Eur, o vidutinės mėnesio išlaidos 2 000 Eur. Pagal įgaliojimą Nr. K1ES14270 paraišką pasirašė atsakovė.

Iš 2010-04-29 Prašymo išduoti kreditą pagal 2010-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/04/51S atsakovė vadovaudamasi 2010-04-29 būsto kreditavo sutarties Nr. BK 10/04/51S kartu su vėlesniais jos pakeitimas ir papildymais, banko Nordea paprašė išmokėti 10 423,32 Eur kreditą.

Iš 2011-12-13 Prašymo išduoti kreditą pagal 2010-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/04/51S atsakovė vadovaudamasi 2010-04-29 būsto kreditavo sutarties Nr. BK 10/04/51S kartu su vėlesniais jos pakeitimas ir papildymais, banko Nordea paprašė išmokėti 16 000 Eur kreditą.

Iš 2012-01-20 Prašymo išduoti kreditą pagal 2010-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/04/51S atsakovė vadovaudamasi 2010-04-29 būsto kreditavo sutarties Nr. BK 10/04/51S kartu su vėlesniais jos pakeitimas ir papildymais, banko Nordea paprašė išmokėti 7 250 Eur kreditą.

Iš 2012-04-04 Prašymo išduoti kreditą pagal 2010-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/04/51S atsakovė vadovaudamasi 2010-04-29 būsto kreditavo sutarties Nr. BK 10/04/51S kartu su vėlesniais jos pakeitimas ir papildymais, banko Nordea paprašė išmokėti 2 900 Eur kreditą.

Iš 2012-05-07 Prašymo išduoti kreditą pagal 2010-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/04/51S atsakovė vadovaudamasi 2010-04-29 būsto kreditavo sutarties Nr. BK 10/04/51S kartu su vėlesniais jos pakeitimas ir papildymais, banko Nordea paprašė išmokėti 2 812 Eur kreditą.

Iš 2013-03-20 Prašymo išduoti kreditą pagal 2010-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/04/51S atsakovė vadovaudamasi 2010-04-29 būsto kreditavo sutarties Nr. BK 10/04/51S kartu su vėlesniais jos pakeitimas ir papildymais, banko Nordea paprašė išmokėti 2 000 Eur kreditą.

Iš 2013-03-27 Prašymo išduoti kreditą pagal 2010-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/04/51S atsakovė vadovaudamasi 2010-04-29 būsto kreditavo sutarties Nr. BK 10/04/51S kartu su vėlesniais jos pakeitimas ir papildymais, banko Nordea paprašė išmokėti 2 896,20 Eur kreditą.

Iš 2013-04-15 Prašymo išduoti kreditą pagal 2010-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/04/51S atsakovė vadovaudamasi 2010-04-29 būsto kreditavo sutarties Nr. BK 10/04/51S kartu su vėlesniais jos pakeitimas ir papildymais, banko Nordea paprašė išmokėti 2 896,20 Eur kreditą.

Iš 2013-05-21 Prašymo išduoti kreditą pagal 2010-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/04/51S atsakovė vadovaudamasi 2010-04-29 būsto kreditavo sutarties Nr. BK 10/04/51S kartu su vėlesniais jos pakeitimas ir papildymais, banko Nordea paprašė išmokėti 2 895,20 Eur kreditą.

Iš 2013-05-02 Prašymo išduoti kreditą pagal 2010-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/04/51S atsakovė vadovaudamasi 2010-04-29 būsto kreditavo sutarties Nr. BK 10/04/51S kartu su vėlesniais jos pakeitimas ir papildymais, banko Nordea paprašė išmokėti 2 896,20 Eur kreditą.

Iš 2013-05-21 Prašymo išduoti kreditą pagal 2010-04-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/04/51S atsakovė vadovaudamasi 2010-04-29 būsto kreditavo sutarties Nr. BK 10/04/51S kartu su vėlesniais jos pakeitimas ir papildymais, banko Nordea paprašė išmokėti 2 896,20 Eur kreditą.

Iš 2022-03-08 atsakovės pateikto elektroninio laiško, kuris jai buvo adresuotas nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad preliminari miško sklypo kaina 3 000 Eur – 3 500 Eur.

Iš 2022-01-16 (duomenys neskelbtini) Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 3 nustatyta, kad ieškovo vidutinis gaunamas atlyginimas laikotarpiu nuo 2022-02 iki 2022-04 buvo 814,33 Eur.

Iš 2023-01-09 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 985113 nustatyta, kad ieškovas nuo 2020-07-14 vykdo individualią veiklą: nuo 2020-07-14 bitininkystė, nuo 2022-07-15 statybos baigimas ir apdaila.

Iš pateikto 2023-02-09 – 2023-02-10 elektroninio susirašinėjimo tarp Luminor banko kreditavimo ekspertės ir atsakovės matyti, kad atsakovė pateikė užklausą, kurioje nurodė, kad skiriasi su vyru, todėl klausia ar pagal kredito sutartį Nr. BK 10/04/51S galima rekonstruoti namą, t.y. padalinti į dvi dalis, be banko sutikimo. Banko atstovė atsakydama nurodė, kad be banko leidimo rekonstruoti bankui įkeisto turto negalima. Dėl leidimo gavimo turi pateikti interneto banke prašymą skiltyje: Laiškai -> Naujas laiškas -> Laisvos formos prašymas. El. paštu bkpakeitimai@luminor.lt atsiųsti rekonstrukcijos planą/projektą, sąmatą ir paminėti iš kokių lėšų bus atliekami rekonstrukcijos darbai.

Iš 2023-02-13 Pažymos dėl skolos suteikimo nustatyta, kad šia pažyma (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad savo darbuotojai, tai yra atsakovei, po jos santuokos nutraukimo, tai yra įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukiama santuoka tarp ieškovo ir atsakovės, suteiks tikslinę 36 500 Eur paskolą, kuri atsakovei bus išmokėta lygiomis dalimis per tris metus. Paskolos paskirtis – sumokėti Viliui Janoniui piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto vertės dalį.

Iš fotonuotraukos, darytos nenustatytu laikotarpiu, matyti padaryta skylė duryse.

Iš Nekilnojamojo daikto (žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos nustatyta, kad bendro gyvenamojo namo plotas 121,19 m². Name yra trys kambariai, vienas sanitarinis mazgas, viena svetainė-virtuvė, viena katilinė.

Iš 2021-12-02 antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004-32/F-1330 nustatyta, kad kieme adresu (duomenys neskelbtini), yra sukrauti padėklai su klinkerio plytomis, sukrauti medienos gaminiai, name yra užfiksuotos trys miegamojo lovos, iš kurių viena dar nesurinkta.

Atsakovė pateikė 2024-02-26 pažymą Dėl nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti reikalingos sumos per mėnesį, kurioje matyti atsakovės detalizacija patvirtinanti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui skiria: 44 Eur pusryčiai mokykloje, 132 Eur vakarienė ir pietūs mokykloje, 44 Eur prailginta grupė, 10 Eur būrelis keramikos, 80 Eur baseinas, 10 Eur papildomos anglų kalbos pamokos. Papildomai per metus išleidžia 1 500 Eur vasaros stovyklai ir 580 Eur drabužiams. Dviejų asmenų (atsakovės ir nepilnamečio vaiko) šeima išleidžia per mėnesį: 617,50 Eur maistui, 280 Eur kurui, 88 Eur elektrai, 11,27 Eur vanduo, 650 Eur šildymas medžio pjuvenų briketai. Proporcingai tenkanti dalis vaikui per metus 6 305,62 Eur. Atsakovė nepilnamečio vaiko išlaikymui skiria 938,80 Eur mėnesiui, kurią sudaro 4 960 Eur (suma per metus) + 6 305,62 Eur (suma per metus) = 11 265,62 Eur (per metus) / 12 mėn. = 938,80 Eur (per mėnesį).

Iš VĮ Registrų centras 2023-09-21 patalpų dalių apskaičiavimo projekto, pagal kurį ieškovas siūlo nustatyti naudojimosi tvarką nustatyta, kad 1 daliai skiriama naudotis patalpa plane pažymėta indeksu 1-5, turinčia 14,44 m² ploto ir bendram naudojimui kartu su kitais bendraturčiais (atsakove) skiriama naudotis plane pažymėtomis patalpomis, indeksais: 1-1 (1/2) iš 3,01; 1-2 (1/2) iš 14,82 m²; 1-3 (1/2) iš 33,38 m²; 1-4 (1/2) iš 5,05 m²; 1-6 (1/2) iš 9,27 m²; 1- 7(1/2) iš 13,98 m²; 1-8 (1/2) iš 6,08 m² , viso 57,23 m², 2 Dalis, kuria asmeniškai skiriama naudotis gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta indeksu 1-9, turinčia 21,16 m² ploto, bendram naudojimui kartu su kitais bendraturčiais (ieškovu) skiriama naudotis plane pažymėtomis patalpomis, indeksais: 1-1 (1/2) iš 3,01; 1-2 (1/2) iš 14,82 m²; 1-3 (1/2) iš 33,38 m²; 1-4 (1/2) iš 5,05 m²; 1-6 (1/2) iš 9,27 m²; 1-7 (1/2) iš 13,98 m²; 1-8 (1/2) iš 6,08 m², viso 63,96 m².

Iš sąskaitų už elektrą nustatyta, kad vidutiniškai per mėnesį už elektrą yra mokama apie 80,00 Eur.

Iš 2020-09-14 PVM sąskaitos – faktūros serija JOR Nr. 1801332 nustatyta, kad atsakovė iš MB Joredita už 9 800,00 Eur įsigijo automobilį TOYOTA YARIS.

Iš 2024-01-10Klaipėdos apylinkės teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. SAA-7659/2024 nustatyta, kad buvo panaikintas 2023-12-30 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK priimtas sprendimas skirti apsaugos priemonę nuo smurto artimoje, kuris buvo išduotas pagal atsakovės nurodytas aplinkybes 2023-12-30 kai ji skambino į bendrą pagalbos centrą.

Iš 2024-03-05 Klaipėdos apylinkės teismo nutarties nustatyta, kad buvo atmestas ieškovo skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Lužienės 2024-02-26 nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-101-07186-24 atsakovės atžvilgiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Iš UAB „Smiltalė“ apyvartos duomenų nustatyta, kad grynasis pelnas 2020 m. buvo 52 888,00 Eur, 2021 m. – 43 609,00 Eur, o 2022 m. buvo minus 76 531,00 Eur. 2022 m. nuosavo kapitalo 184 906,00 Eur ir 188 04 mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, ilgalaikis turtas 243 569,00 Eur, o trumpalaikis turtas 129 386,00 Eur.

Ieškovo 2024-02-18 AB SEB banko mokėjimas 81,00 Eur sumai patvirtina, kad jis pervedė ieškovei už vandenį už 2022m. ir 2023 m. 2024-01-10 AB SEB banko mokėjimu ieškovas atsakovei pervedė 507,00 Eur už elektrą už laikotarpį nuo 2022-2023 m. 2024-01-01 ieškovas apmokėjo 65,00 Eur už vaiko lankymą VšĮ Plaukimo mokykla. 2024-03-06 ieškovas apmokėjo 51,56 Eur už vaiko lankymą VšĮ Plaukimo mokykla. 2024-02-03 ieškovas apmokėjo 64,00 Eur už vaiko lankymą VšĮ Plaukimo mokykla.

Į bylą ieškovė pateikė jos filmuotą vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas ginčo namas, kuris teisme buvo gautas 2023-06-15 ir užregistruotas DOK -26143 ir įrašytas į CD.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad tarp šalių kyla ginčas dėl to, kuris kaltas dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas prašo nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė prašo pripažinti, jog jų santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas buvo neištikimas, paliko šeimą. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai pradėjo prastėti apie 2018 m. pabaigą 2019 m. pradžią, nes į bylą yra pateiktas 2019m. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, o byla teisme iškelta 2022-05-23. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek priešieškinyje tvirtino, kad ieškovas jai buvo neištikimas, nes susirado kitą moterį R., kurią buvo parsivedęs, atsakovas šias aplinkybes neigė ir tvirtino, kad atsakovė irgi turi draugą Ž. Tarp šalių nėra ginčo, kad jie jau daugiau nei dvejus metus kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, nes dar iki ieškinio pateikimo jau kuris laikas kartu nebegyveno. Ieškovas laiko, kad jo ir atsakovės santuoka nutrūko nuo 2019-01-10 kai atsakovė jam pateikė prašymą nutraukti jo ir atsakovės santuoką bendru sutarimu, o atsakovė tvirtina, kad 2021 m. vasarą prasidėjo tarp šalių pirmi rimtesni kivirčai, nesutarimai dėl gyvenimo kartu, dėl buitinių dalykų, dėl vaiko auklėjimo ir pan., o jau 2021 m. rudenį ieškovas turėjo naują moterį – nesantuokinę partnerę, vykdavo pas ją į namus.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniai. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Įstatyme yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t.y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Atsakovė teismui nepateikė jokių ieškovo neištikimybę patvirtinančių įrodymų, tai yra kad ieškovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra iki 2022-05-23 būtų buvęs neištikimas ir dėl to jos ir ieškovo santuoka nutrūko, duodama paaiškinimus nurodė, kad ieškovas jai buvo neištikimas 2018 m., tačiau ji jam atleido ir jie po to dar kurį laiką kartu gyveno. Ieškovas atsakovės nurodytas aplinkybes neigia ir tvirtina, kad jis nebuvo atsakovei neištikimas, o tarp jų kildavo įvairūs ginčai pagrinde dėl statybų, vaiko auklėjimo ir pan. Iš šalių duotų paaiškinimų išvadą teikiančiai institucijai, nustatyta, kad šalys jau kurį laiką negyveno kartu iki ieškinio pateikimo ir pats ieškovas nurodė, kad jis siekdamas išvengti konfliktų stengiasi nesilankyti bendruose namuose kol tarp jo ir atsakovės vyksta teisminis ginčas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų patvirtinančių ieškovo neištikimybės faktą atsakovei. Priešingai, nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas jai buvo neištikimas ir tai jai pats pasakė 2021 m. rudenį, dėl ko ji mano, kad jų santuoka iširo, teismas negali sutikti su šiais atsakovės argumentais, nes po galimo fakto apie neištikimybę atsakovė nesikreipė į teismą, o ieškovas 2022-05-19 pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl atšalusių jausmų, atsakovės kaltinimų.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismo vertinimu šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovas, tiek atsakovė, teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad šalims gyvenant santuokoje tarp šalių kildavo įvairūs ginčiai, ypač dėl statybų ir ieškovas su atsakove ne kartą bandė skirtis, o vėliau susitaikydavo ir gyvendavo vėl, ką patvirtina ir 2019-01-10 pareiškimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, kuris taip ir nebuvo pateiktas teismui. Teismo vertinimu santuokos iširimui ir tarpusavio santykių pablogėjimui turėjo įtakos tai, kad ieškovas nuolat dirbo Norvegijoje ir į Lietuvą grįždavo tik trumpam. Atsakovė kaltina ieškovą, kad šis neaugino vaiko ir juo nesirūpino, tačiau tokie atsakovės kaltinimai nepagrįsti, nes ieškovas dirbo užsienyje, kad šalys galėtų kuo greičiau atiduoti bankui paskolą. Pats ieškovas tvirtino posėdžio metu, kad jis ne kartą siūlė jog jis liktų gyventi Lietuvoje, tačiau atsakovė tvirtino, kad dirbant Lietuvoje jie negalės atiduoti paskolos ir atsakovė šių ieškovo aplinkybių neginčijo.

Vertinant byloje nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad tik ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir dėl to bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas, priešingai, manytina, kad sutuoktinių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, jų požiūris į šeimyninį gyvenimą, tarpusavio santykius buvo skirtingas, ieškovės ir atsakovo šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nustatyti abipusiai sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę „J.“. Atsakovė su šiuo reikalavimo sutinka. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės ieškovei – „J.“, atsakovui „J.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Ieškovas ir atsakovė yra darbingi, sveikatos problemų neturi ir nereiškė reikalavimo priteisti vienas iš kito išlaikymo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą ieškovui iš atsakovės nėra, taip pat išlaikymas nepriteistinas ir atsakovei (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu vaiko tėvu tvarkos nustatymo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2021-12-23 kartu nebegyvena, nors iki tol šalys gyveno kartu, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra gyvenamajame name, kuris priklauso ieškovui ir atsakovei. Atsakovė su šalių sūnumi šiuo metu liko gyventi jai ir ieškovui priklausančiame name.

Įvertinus tai, kad tarp šalių nuo pat bylos iškėlimo nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tai, kad byloje nenustatyta duomenų trukdančių nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jo motina, atsižvelgiant į institucijos teikiančios byloje išvadą, į vaiko amžių ir į tai, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove ir liko gyventi su ja, šalims pradėjus gyventi atskirai, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su vaikų motina, tai yra atsakove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis).

Dėl atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo po santuokos nutraukimo.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji nedraudžia ieškovui bendrauti su vaiku ir ieškovas bendrauja su sūnumi, tačiau ieškovas ir atsakovė prašo nustatyti ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, nes nustatyta tvarka leistų abiem tėvam prognozuoti bendravimo laiką ir tinkamai parengti vaiką susitikimams. Atsakovė nors ir patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką, bet teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš dalies sutinka ir su ieškovo siūloma bendravimo tvarka tik prašė, kad vaikas būtų grąžintas namo iki 19 val., jeigu tą dieną vaikas nepasilieka pas tėvą miegoti, nes toks yra vaiko rėžimas. Taip pat atsakovės atstovas paprašė į bendravimo tvarką įtraukti punktą, jog bendravimas tarp tėvo ir sūnaus vyktu tik su nepilnamečio vaiko sutikimu ir vaikas nebūtų verčiamas susitikti su tėvu, jeigu to nenorėtų.

Siekiant sudaryti galimybę abiem šalims lanksčiau derinti savo darbo laiko grafiką su vaiko priežiūra, taip pat siekiant išlaikyti kuo glaudesnį vaiko ryšį su skyriumi gyvenančiu tėvu, užtikrinant abiejų tėvų prieinamumą vaikui, nustatytina nurodyta ieškovo siūloma bendravimo tvarka, nes ji yra detalesnė nei atsakovės siūloma tvarka, kuri teismo buvo papildyta atsižvelgiant į atsakovės prašymus išsakytus teismo posėdžio metu.

Teismo vertinimu, nustačius papildytą ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, ieškovui ir atsakovei išliks galimybė lanksčiai derinti vaiko priežiūrą ir darbo grafikus ir neprarasti pajamų, kartu geranoriškai, optimaliai ir pakankamai užtikrinti vaiko interesus dėl pakankamo bendravimo su abiem tėvais. Net ir tuo atveju, jeigu šalims kiltų tam tikrų problemų vykdant nustatytą bendravimo tvarką, šalys tarpusavio sutarimu gali ją pakeisti.

Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaiko priteisimo

Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė iš jo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokama po 260,00 Eur kas mėnesį iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, tačiau užsitęsus bylos nagrinėjimui jis sutiko, vaiko išlaikymui skirti didesnę sumą ir į bylą yra pateikti duomenys, kad jis teikia sūnui didesnį išlaikymą nei 260,00 Eur, be to paskutiniu metu apmoka vaiko plaukimo pamokas. Atsakovė pateiktu patikslintu priešieškiniu prašo iš ieškovo priteisti 400,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Ieškovas teismo posėdžio metu patikslino ieškinyje nurodytą išlaikymo sumą ir sutiko nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti 350,00 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių vaikas yra nepilnametis, dešimties metų amžiaus, lanko pradinę mokyklą, mokosi trečioje klasėje. Šalių nepilnametis vaikas taip pat lanko keramikos būrelį, baseiną, prailgintą grupę bei papildomas užsienio kalbos pamokas. Duomenų, kad šalių vaikas turėtų rimtų sveikatos problemų byloje nenustatyta. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui jos paskaičiavimu yra reikalinga apie 938,80 Eur suma, kurią sudaro: 44,00 Eur pusryčiai mokykloje, 132,00 Eur vakarienė ir pietūs mokykloje, 44,00 Eur prailginta grupė, 10,00 Eur būrelis keramikos, 80,00 Eur baseinas, 10,00 Eur papildomos anglų kalbos pamokos. Papildomai per metus išleidžia 1 500,00 Eur vasaros stovyklai ir 580,00 Eur drabužiams. Dviejų asmenų (atsakovės ir nepilnamečio vaiko) šeima išleidžia per mėnesį: 617,50 Eur maistui, 280,00 Eur kurui, 88,00 Eur elektrai, 11,27 Eur vanduo, 650,00 Eur šildymas medžio pjuvenų briketai. Proporcingai tenkanti dalis vaikui per metus 6 305,62 Eur. Atsakovė nepilnamečio vaiko išlaikymui skiria 938,80 Eur mėnesiui, kurią sudaro 4 960 Eur (suma per metus) + 6 305,62 Eur (suma per metus) = 11 265,62 Eur (per metus) / 12 mėn. = 938,80 Eur (per mėnesį).

Nustatyta, kad ieškovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, teismo posėdžio metu nurodė, kad kitų išlaikytinių, tai yra nepilnamečių vaikų šiuo neturi ir padeda pilnametėms dukroms. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso – ½ dalies žemės sklypo ir ½ dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas tiek santuokos metu, tiek ir šiuo metu dirba užsienyje, tai yra Norvegijoje ir pats teismui nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra apie 2 500,00 Eur atlyginimas per mėnesį. Atsakovės gaunamas atlyginimas atskaičius mokesčius yra apie 700,00 Eur, taip pat atsakovė gauna vaiko išmokas, kas sudaro apie 92,50 Eur. Atsakovė jokio kito, išskyrus ieškovui ir atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, dėl kurio tarp šalių yra kilęs ginčas neturi. Atsakovė taip pat neturi kitų išlaikytinių, nes jos dukra šiuo metu jau yra pilnametė ir kaip tvirtino atsakovė jai pačiai padeda finansiškai.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Atsakovė pateikė skaičiavimus, kad vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga apie 938,80 Eur suma per mėnesį. Teismo vertinimu atsakovės nurodytos išlaidos būtiniesiems šalių vaiko poreikiams nėra akivaizdžiai nepagrįstos.

Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą teiktiną išlaikymą atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2024-01-01 lygi 924,00 Eur (atskaičius mokesčius būtų 709,00 Eur) (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 355,00 Eur. Atsakovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaikus, kuri nuo 2024-01-01 per mėnesį vienam vaikui yra 92,50 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 308,00 Eur suma ((709 Eur – 92,50 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovės prašomas išlaikymo vaikui dydis po 400,00 Eur viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų ir yra pagrįstas tik atsakovės apskaičiavimais.

Pažymėtina ir tai, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovo darbo užmokestis yra didesnis nei minimali mėnesinė alga, o einamos pareigos, turima specialybė sudaro galimybę užsidirbti daugiau.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį, natūralu, kad vaikui augant jo poreikiai taip pat didėja.

Atsižvelgiant į byloje nustatytą faktinę situaciją, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą ir šalių vaikų poreikius, į pateiktus byloje įrodymus apie šalių turtinę padėtį, į ieškovo sutikimą nepilnamečiui vaikui skirti 350,00 Eur išlaikymą, siekiant nepažeisti vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, priteistinas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas vaikų poreikių ir jo tėvų turtinei padėčiai, todėl atsakovės nurodyta suma, reikalinga šalių vaikui išlaikymui per mėnesį, mažintina iki 350,00 Eur, teismas konstatuoja, kad didesnių išlaidų poreikio vaiko išlaikymui atsakovė nepagrindė. Įvertinus, kad iš valstybės vaikui mokama 92,50 Eur išmoka, tokio dydžio išlaikymas laikytinas pagrįstu ir reikalingu, siekiant, kad šalių nepilnamečio vaiko interesai būtų užtikrinti. Toks išlaikymas visiškai pakankamas šalių vaiko poreikiams ir atitinka tiek šalių vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir įvertinus, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką kuriam turi teikti išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Duomenų, kad vaiko tėvas negalės ir nesugebės teikti tokį išlaikymą, nenustatyta. Išlaikymas iš ieškovo priteistinas nuo 2022-05-23, tai yra nuo ieškinio teisme priėmimo dienos.

Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t.y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti atsakovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Nustatyta, kad dar iki santuokos sudarymo (šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) ieškovas ir atsakovė, pagal 2010-04-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K1AK-2420, įgijo kiekvienas po ½ dalį žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad ieškovo vardu, pagal 2010-04-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-2423, nuo 2010-05-04, yra įregistruotos nuosavybės teisės į 0,4970 ha mišiko paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo turto, tai yra šalys santuokos metu įgijo: lengvąjį automobilį „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), motociklą „HONDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas pardavė už 750,00 Eur ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovė nesutiko su motociklo verte ir pateikė įrodymus, kad galimai motociklo vertė yra didesnė nei nurodė ieškovas, todėl įvertinus ieškovo ir atsakovės pateiktus įrodymus, laikytina, kad santuokoje įgyto motociklo vertė yra 1900,00 Eur. Automobiliu „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklu „HONDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi ieškovas, todėl šis turtas po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovui, o atsakovei išmokant piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį. Nustatyta, kad atsakovės vardu registruotas automobilis „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pirktas iš bendrų santuokinių lėšų, nes 3000,00 Eur jai pervedė ieškovas, o likusią sumą ji paėmė kreditą, kadangi šiuo automobiliu naudojasi atsakovė, jis po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovei, o iš atsakovės ieškovui priteistina 4500,00 Eur piniginė kompensacija už atsakovei natūra atitekusį automobilį.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad asmeninius daiktus ir namų apyvokos daiktus šalys yra pasidalinusios ir dėl to tarp jų nėra ginčo.

Santuokoje taip pat buvo įgytos ir statybinės medžiagos skirtos gyvenamojo namo apdailai, kurios yra sandėliuojamos kieme ir tai patvirtina antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei į bylą pateiktos sąskaitos – faktūros, tarp šalių nėra ginčo, kad šios statybinės medžiagos, tai yra klinkerio plytos, mediena, kurios skirtos namo apdailai yra bendroji jungtinė nuosavybė ir kiekvienam priklauso po ½ dalį, todėl po santuokos nutraukimo kiekvienam iš jų priteistina po 1/2 klinkerio plytų, pakalimo lentų gyvenamajam namui (pastoginės lentelės, fasado dailylentės) (pagal 2021-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VDV202164 ir 2021-07-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF3601) ir statybinę (džiovintą kalibruotą) medieną (pagal 2021-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VDV202164.

Tiek šalių paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys dar iki santuokos sudarymo gyveno kartu ir ketino statyti nuosavą namą ir tuo tikslu buvo paimtas kreditas, buvo teikta paraiška gauti kreditą žemės sklypo pirkimui ir namo statybai. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad miško ūkio paskirties žemės sklypas buvo pardavinėjamas kartu su žemės sklypu, kuriame yra pastatytas šalių bendras namas. Ieškovas tvirtino, kad jis miško ūkio paskirties žemės sklypą įsigijo už savo asmenines sutaupytas lėšas iki santuokos, todėl šis nekilnojamas turtas yra jo asmeninė nuosavybė ir nutraukinat santuoką nedalintinas, tačiau tokių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes, kad šis turtas buvo ieškovo įgytas už jo asmenines santaupas teismui nepateikė, o atsakovė tvirtino, kad tiek žemės sklypas namo statybai, tiek ir miško žemės sklypas buvo pardavinėjamas kartu ir jo pirkimui buvo imtas kreditas. Ieškovas nepaneigė atsakovės teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad tiek žemės sklypas namo statybai, tiek ir miško ūkio paskirties žemės sklypas buvo pardavinėjami kartu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, kad 0,4970 ha mišiko paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas šalių bendrai tikslu statyti namą, todėl yra pagrindas ½ dalį šio žemės sklypo po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį.

Tarp šalių nėra ginčo, kad namą jie pasistatė už gautą kreditą ir namas pastatytas bei priduotas

pagal 2015-03-03 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir tai, kad yra negrąžintas kreditas. Pagal viešai prieinamus duomenis apie šalims priklausančio ginčo namo vidutinės rinkos kainą pagal unikalų numerį nustatyta, kad šiai dienai namas yra įvertintas 116 000,00 Eur, negrąžinto kredito 2022-07-21 dienai buvo likutis apie 33 128,17 Eur, kredito grąžinimo termino pabaiga 2039-04-28. Pagal viešai prieinamus duomenis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos kainą pagal unikalų numerį nustatyta, kad šiai dienai yra 7500,00 Eur, todėl priteisiant namą vienam reiktų priteisti ir ½ dalį žemės sklypo, kurio vertė 3750,00 Eur. Jei būtų tenkinamas priešieškinys dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo pagal atsakovės pateiktą variantą iš atsakovės būtų pagrindas ieškovui priteisti 50 000,00 Eur piniginę kompensaciją ir su tokio dydžio kompensacija ieškovas iš esmės sutiktų, tačiau mano, kad atsakovė neturi finansinių galimybių jam išmokėti per protingą laiką tokio dydžio kompensacijos.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančių kompensacijų bei priteistinų turto dalių (CK 3.118-3.119 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos CK 3.119 straipsnis).

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

Tarp šalių nėra ginčo, kad gyvenamas namas, kuris šiai dienai yra įkeistas bankui, po santuokos nutraukimo turi būti padalintas ir kiekvienam atitektų po ½ dalį, tačiau yra kilęs ginčas dėl to kaip šis turtas turi būti padalintas. Ieškovas ieškiniu prašo padalinti gyvenamąją jį namą lygiomis dalimis ir nustatyti naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą pasiūlymą, o atsakovė prašo jai priteisti namą po santuokos nutraukimo, o ieškovui iš jos piniginę kompensaciją, kurią leisti jai išmokėti dalimis per penkių metų laikotarpį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad abi šalys neturi galimybės išmokėti piniginės kompensacijos, nes ieškovo pajamos yra nors ir didesnės nei atsakovės, tačiau ne pakankamos, kad jam būtų suteiktas kitas kreditas ir jis galėtų išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją už jam tenkantį turtą natūra, o atsakovės gaunamos pajamos nėra didelės. Šalys turi nepadengtą santuokos metu įgytą kreditą. Atsakovė kaip įrodymą, kad ji galėtų išmokėti piniginę kompensaciją teismui pateikė savo darbdavio sutikimą, suteikti jai paskolą bei nurodė, kad jai taip pat galėtų padėti jos pilnametė dukra. Teismas iš esmės sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai negali būti laikomi pagrįstais, nes atsakovės darbdavio finansiniai rodikliai nėra geri, o duomenų, kad ir atsakovės dukra galėtų atsakovei paskolinti pinigų sumą, kad atsakovė ieškovui galėtų išmokėti piniginę kompensaciją teismui ieškovė nepateikė, nors bylos nagrinėjimas truko pakankami ilgą laiko tarpą. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turėtų galimybę pasiskolinti iš savo draugo pinigų ir atsiduoti atsakovei kaip kompensaciją, tačiau teismui taip pat nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad jai turėtų būti priteistas namas visas natūra, nes ji lieka gyventi su vaiku ir kito turto neturi, o ieškovas turi kitą nekilnojamąjį turtą, kur galėtų gyventi. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis pastato- gyvenamojo namo, kuris yra kitame rajone, be to kaip matyti yra mažas gyvenimo plotas ir namas senos statybos be patogumų.

Nors šalių tarpusavio santykiai ir yra pakankami konfliktiški, tačiau įvertinus, tai, kad šalys neturi galimybės viena kitai išmokėti kompensacijos, į tai, kad žemės sklypas o ginčo namu priklauso kiekvienam iš pareiškėjo po ½ dalį, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl santuokoje įgyto ginčo namo padalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo namu. Atsakovės motyvas, kad negali būti nustatyta naudojimosi tvarka ginčo namu, nes namas yra vienbutis, nėra pagrindas netenkinti ieškovo reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Kaip ir atsakovės argumentas, kad ji negalės paaiškinti vaikui dėl ko ieškovui priklausantis kambarys turi būti užrakintas, nes vaikas to nesupras.

Dėl prievolių kreditoriams

Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis, CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-30/2011).

Šalys santuokoje yra paėmusios du kreditus, tai yra kreditą skirtą nekilnojamojo turto pirkimui bei vartojimo kreditą atsakovės vardu registruotos transporto priemonės pirkimui. Įvertinus, kad abu kreditai buvo panaudoti šeimos turto įgijimui ir buvo suteikti santuokoje, yra pagrindas pripažinti, kad ir po santuokos nutraukimo šalys solidariai išlieka atsakingos prieš kreditorius iki visiško kredito grąžinimo.

Ieškovė priešieškinyje tvirtino, kad ji turėtų būti būsto kredito gavėja, nes jos pajamos suteikiant kreditą buvo didesnės, tačiau teismui tokių įrodymų nepateikė, be to paraiškos teikėju buvo nurodytas ieškovas, o jo vardu veikė ieškovė pagal įgaliojimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ir vartojimo kreditas nors imtas buvo atsakovės vardu, tačiau buvo gautas ir ieškovo sutikimas ir pati atsakovė nurodė, kad automobilis perkamas šeimos poreikiams, todėl yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai yra solidariai prieš kreditorių atsakingi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė solidariai yra atsakingi kreditoriui Luminor Bank AB, pagal 2010-04-29 Kredito sutartį Nr. BK 10/04/51S bei kreditoriui Bigbank AS, veikiančiam per Bigbank AS filialą pagal vartojimo kredito sutartį Nr.CL-LTC-20030481.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė viso 3 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1000,00 Eur žyminis mokestis, 500,00 Eur už ieškinio parengimą 2022-03-03, 500,00 Eur advokatui 2022-05-05, 200,00 Eur atstovui 2023-01-05, 300,00 Eur atstovui 2023-01-24, 100,00 Eur atstovui 2023-06-15, 200,00 Eur atstovui 2023-07-08, 200,00 Eur atstovui 2023-08-22, 2023-11-03 atstovui 200,00 Eur, 2024-01-29 atstovui 300,00 Eur, 200,00 Eur atstovui 2024-04-10, Vertimai 20,00 Eur ir bendraturčio plano rengimas 80,00 Eur.

Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė viso šias bylinėjimosi išlaidas 551,00 Eur žyminį mokestį, 500,00 Eur advokatui, 200,00 Eur už turto vertinimą, UAB „Lovertus“ , 13,48 Eur už NTR išrašus, 200,00 Eur atstovui, 2021-12-03 už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 4,60 Eur už pažymą iš Regitros ir 300,00 Eur advokato padėjėjui, viso 1769,08 Eur.

2022-08-11 nutartimi atsakovė atleista nuo 600,00 Eur žyminio mokesčio, todėl priešieškinį tenkinus 30 procentų yra pagrindas iš ieškovo valstybės naudai priteisti 180,00 Eur žyminį mokestį, nuo kurio buvo atleista atsakovė.

Nagrinėjamu atveju ieškinys ir priešieškinys buvo patenkinti iš dalies, tai yra įvertinus tiek ieškinio, tiek priešieškinio pareikštus reikalavimus darytina išvada, kad ieškinys patenkintas 70 procentais, o priešieškinys 30 procentais, nes dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko bendravimo iš esmės ginčo nebuvo. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais darytina išvada, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies yra pagrindas proporcingai iš šalių priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovui iš atsakovės priteistina 2 660,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteisina 530,72 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistino, nes neviršija 8,00 Eur.

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. J. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo „F...“), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę jo pavardę - „J.“, o atsakovei santuokos metu įgytą pavardę - „J.“.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove A. J., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2022-05-23, tai yra nuo ieškinio teisme priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad ieškovas kas mėnesį vaikui skirtą išlaikymą perveda (iki 20 dienos) į atsakovės A. J. nurodytą banko sąskaitą.

Nepilnamečio A. J. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę A. J.

Nustatyti ieškovo V. J. ir nepilnamečio sūnaus A. J. bendravimo tvarką, pagal kurią :

1) Tėvas V. J., bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios (buvimo) vietos (tai gali būti ir ugdymo ar mokymosi įstaiga) atitinkamai pagal įstaigose nustatytą dienotvarkę, bet ne vėliau kaip 17 val., ir ne anksčiau kaip 14 val., ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

2) Tėvas V. J., turi teisę bendrauti su sūnumi A. J. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais ne vėliau kaip 18 val., ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais ne anksčiau kaip iki 18 val.;

3) Tėvas V. J. turi teisę kiekvienais poriniais metais su sūnumi A. J. praleisti Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 19 val., o kiekvienais neporiniais metais tėvas Vilius Janonis turi teisę su sūnumi sutikti Naujuosius metus, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki kitos dienos 19 val., ir Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šventės dieną 10 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą kitą dieną iki 19 val.;

4) Tėvas V. J., turi teisę bendrauti su sūnumi A. J. pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val., jei tą sekmadienį sūnus praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką;

5) Sūnus A. J. gimtadienį vienais metais (poriniais) švenčia su motina, kitais metais (neporiniais) su tėvu V. J. Tėvas V. J. gimtadienio dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba iš ugdymo/mokymosi vietos pagal jo mokymosi/ugdymo grafikus, bet ne vėliau kaip 17 val., ir ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val., jei tą dieną sūnus praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką; 6) Tėvas V. J. kiekvienais metais turi teisę praleisti su sūnumi A. J. ne mažiau kaip pusę sūnui suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su sūnumi pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais - antrąją atostogų laiko dalį. Atostogų metu pagal iš anksto suderintą grafiką su mama A. J., tėvas pasiima sūnų pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val., ryto ir grąžina jį į gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą atostogų dieną iki 19 val.;

7) Tėvas V. J. bendrauja su sūnumi A. J. savo kasmetinių atostogų metu, kai tėvo atostogos sutampa su nepilnamečio sūnaus vasaros atostogomis, vieną kartą metuose - ne ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų, apie atostogų grafiką informavus mamą, A. J., iš anksto, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Tėvo kasmetinių atostogų metu Vilius Janonis pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val., ryto ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą (keturioliktąją kalendorinę) atostogų dieną iki 19 val.;

8) Nepilnamečio vaiko tėvai susitaria, kad dėl objektyvių priežasčių (sūnui susirgus, užsitęsus renginiams ugdymo įstaigoje ar mokykloje ir kitų nenumatytų aplinkybių) bendravimas su sūnumi gali būti atšaukiamas, nepilnamečio sūnaus motinai informavus tėvą Vilių Janonį telefonu, SMS žinute ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, iki bendravimo pradžios likus bent 2 valandoms;

9) Nepilnamečio vaiko tėvai, atsižvelgdami į sūnaus interesus, įsipareigoja netrukdyti su sūnumi bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai sūnus praleidžia laiką pas vieną iš tėvų;

10) Tėvas V. J. bendravimo su sūnumi A. J. metu, įsipareigoja pristatyti sūnų į lankomus būrelius, gydymo, ugdymo įstaigas ir pan.;

11) Vaiko tėvai įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su nepilnamečių sūnumi A. J. ir bendravimo tvarkos (sąlygų) vykdymu (liga, neatvykimas pas sūnų ir kt. reikšmingos (ypatingos, išimtinės) aplinkybės). Šalys informuoja viena kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą bei telefono numerius;

12) Atsižvelgiant į augančio sūnaus poreikius bei šalių galimybes bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali būti koreguojama abipusiu rašytiniu tėvų susitarimu, vaiko bendravimas turi vykti atsižvelgiant į šalių vaiko poreikius ir interesus.

Po santuokos nutraukimo lengvąjį automobilį „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kurio 200,00 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui V. J.

Priteisti iš ieškovo V. J. atsakovei A. J. 100,00 Eur už ieškovui V. J. po santuokos nutraukimo atitekusį automobilį „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo Motociklą „HONDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1900,00 Eur vertės, kuris yra įregistruotas jo vardu, po santuokos nutraukimo, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui V. J.

Priteisti iš ieškovo V. J. atsakovei A. J. 950,00 Eur už ieškovui V. J. po santuokos nutraukimo atitekusį Motociklą „HONDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo lengvąjį automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 000,00 Eur, kuris yra įregistruotas atsakovės A. J. vardu, po santuokos nutraukimo, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei A. J.

Priteisti iš atsakovės A. J. ieškovo V. J. naudai 4 500,00 Eur už atsakovei A. J. po santuokos nutraukimo atitekusį automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pritiesti iš ieškovo V. J. atsakovei A. J. 375,00 Eur už parduota automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti natūra priteisiant šalims tokia tvarka: po santuokos nutraukimo ieškovui V. J. ir atsakovei A. J. asmeninės nuosavybės teise atitenka – po 1/2 dalį gyvenamojo namo.

Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 121,19 m². naudojimosi tvarką pagal VĮ Registrų centras 2023-09-21 patalpų dalių apskaičiavimo projekto sekančiai:

- ieškovui V. J. skiriama naudotis gyvenamojo namo dalimi, turinčia 57,23 m² ploto, t. y. projekte nurodyta 1 Dalis, kuria asmeniškai skiriama naudotis patalpa plane pažymėta indeksu 1-5, turinčia 14,44 m² ploto ir bendram naudojimui kartu su kitais bendraturčiais (atsakove A. J.) skiriama naudotis plane pažymėtomis patalpomis, indeksais: 1-1 (1/2) iš 3,01; 1-2 (1/2) iš 14,82 m²; 1-3 (1/2) iš 33,38 m²; 1-4 (1/2) iš 5,05 m²; 1-6 (1/2) iš 9,27 m²; 1- 7(1/2) iš 13,98 m²; 1-8 (1/2) iš 6,08 m².

- atsakovei A. J. skiriama naudotis gyvenamojo namo dalimi, turinčia 63,96 m² ploto, t.y. projekte nurodyta 2 Dalis, kuria asmeniškai skiriama naudotis gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta indeksu 1-9, turinčia 21,16 m² ploto, bendram naudojimui kartu su kitais bendraturčiais (ieškovu Viliumi Janoniu) skiriama naudotis plane pažymėtomis patalpomis, indeksais: 1-1 (1/2) iš 3,01; 1-2 (1/2) iš 14,82 m²; 1-3 (1/2) iš 33,38 m²; 1-4 (1/2) iš 5,05 m²; 1-6 (1/2) iš 9,27 m²; 1-7 (1/2) iš 13,98 m²; 1-8 (1/2) iš 6,08 m².

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. J. ir atsakovei A. J. priteisti kiekvienam po ½ dalį: klinkerio plytų, pakalimo lentų gyvenamajam namui (pastoginės lentelės, fasado dailylentės) (pagal 2021-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VDV202164 ir 2021-07-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF3601) ir statybinę (džiovintą kalibruotą) medieną (pagal 2021-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VDV202164.

Nustatyti, kad 0,4970 ha mišiko paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji daline ieškovo V. J. ir atsakovės A. J. nuosavybė, kurioje kiekvienam iš jų atitenka po ½ dalį šio nekilnojamojo turto.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas V. J. ir A. J. solidariai yra atsakingi kreditoriui Luminor Bank AB, pagal 2010-04-29 Kredito sutartį Nr. BK 10/04/51S.

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui Bigbank AS, veikiančiam per Bigbank AS filialą pagal vartojimo kredito sutartį Nr.CL-LTC-20030481 yra solidari ieškovo V. J. ir atsakovės A. J. prievolė

Ieškovui V. J. iš atsakovės A. J. priteisti 2 660,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei A. J. iš ieškovo V. J. priteisti 530,72 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo V. J. priteisti 180,00 Eur žyminį mokestį, valstybės naudai nuo kurio buvo atleista atsakovė.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.