Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-682-1092/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-24
Bylos Nr.: e2A-682-1092/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00673-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „V“
Atsakovas: I. G.

Kategorijos

1.3.2.9.3Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-682-1092/2023Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00673-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės ir V. V.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V“ ieškinį atsakovei I. G. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. G. (toliau – ir atsakovė) kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir išieškoti su tuo susijusias pinigų sumas.

2. DGK 2022 m. kovo 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-109-2540/2022 atsakovės prašymą tenkino iš dalies: 1) pripažino, kad 2012 m. sausio 30 d. darbo sutartis Nr. 1579 tarp I. G. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „V“ (toliau – ir ieškovė) 2022 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukta neteisėtai; 2) konstatavo, kad 2012 m. sausio 30 d. darbo sutartis Nr. 1579 tarp atsakovės ir ieškovės nutraukta DGK sprendimu pagal DK 218 straipsnio 6 dalį, atleidimo data laikant DGK sprendimo įsiteisėjimo dieną – 2022 m. balandžio 16 d.; 3) išieškojo iš ieškovės atsakovei 2 431,76 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį (toliau – ir VDU) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2022 m. sausio 27 d. iki DGK sprendimo priėmimo dienos (2022 m. kovo 16 d.), o nuo 2022 m. kovo 17 d. iki DGK sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, išieškojo po 1 519,85 Eur (neatskaičius mokesčių) atsakovės VDU už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį; 4) išieškojo iš ieškovės atsakovei penkių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – 7 599,24 Eur (neatskaičius mokesčių); 5) atmetė I. G. reikalavimus dėl 1 000 Eur neturtinės žalos išieškojimo ir dėl dalies sprendimo, neviršijančio vieno mėnesio atsakovės VDU, skubaus vykdymo.

Šalies argumentai

3. Ieškovė UAB „V“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) atsakovės reikalavimus ieškovei, teiktus DGK ir patenkintus DGK 2022 m. kovo 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-109-2540/2022, atmesti visiškai; 2) pripažinti, kad atsakovės 2012 m. sausio 30 d. darbo sutartis Nr. 1579 su UAB „V“ pasibaigė 2022 m. sausio 26 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu; 3) teismo sprendimui įsiteisėjus, DGK 2022 m. kovo 16 d. sprendimą laikyti netekusiu galios; 4) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovės ieškinio argumentai:

3.1. Atsakovė siekdama pasipelnyti sąmoningai sukūrė (inscenizavo) tokią ginčo situaciją, kai darbo dienos pradžioje pateikiamas prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo, o darbdaviui jį patenkinus, darbo dienos pabaigoje bandoma jį atšaukti, turint tikslą išsireikalauti iš darbdavio pinigų.

3.2. Nors atsakovė nurodė, kad pas darbdavį yra išdirbusi 10 metų, tačiau prašyme nenurodė jokių argumentų, kad jai buvo sukurtos netinkamos darbo sąlygos, kad su ja būtų netinkamai atsiskaityta. Darbo sutartis su atsakove sudaryta 2012 m. sausio 30 d., pagal kurią ji buvo įdarbinta sandėlininke. Darbo sutartis nutraukta 2022 m. sausio 26 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šį faktą patvirtina pačios atsakovės užpildytas 2022 m. sausio 26 d. prašymas atleisti iš darbo, taip pat darbo sutartyje uždėtas parašas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

3.3. Nuo įdarbinimo pradžios didžiąją laiko dalį atsakovė dirbo neturėdama tiesioginio vadovo, kuriam būtų reguliariai atskaitinga. Atsakovės pagrindinės darbo funkcijos buvo: vesti sandėlio apskaitą; užtikrinti sandėlyje esančių materialinių vertybių ir prekių saugojimą; sandėliuoti prekes bei vykdyti kompiuterinę apskaitą; tvarkyti prekių priėmimo–išdavimo dokumentus; atlikti sandėlio materialinių vertybių inventorizaciją; palaikyti tvarką ir švarą sandėlyje ir kt. 2021 metais ieškovė įsteigė naują už sandėlį atsakingo vadovo poziciją ir sunkiasvorių transporto priemonių detalių tiekimo vadovu 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė dirbti M. K., kuriam tapo atsakingi ir atskaitingi visi sandėlyje dirbantys darbuotojai, iš jų ir atsakovė. Šia nauja tvarka ir atskaitomybe buvo nepatenkinta atsakovė, apie šį nepasitenkinimą ne kartą sakė kartu dirbusiam tiekimo vadybininkui Ž. B.. Pati atsakovė turėjo lūkestį dirbti sandėlio vadove. Atsakovės nepasitenkinimas pasikeitusia situacija taip pat buvo aiškiai išreikštas bendraujant su tiesioginiu vadovu M. K., nerodant jam pagarbos, nemandagiai bendraujant bei nevykdant pavedimų.

3.4. Ieškovo generalinė direktorė S. C. 2022 m. sausio 26 d paskambino atsakovei ir pasikvietė ateiti pas save į kabinetą pasikalbėti. Susitikimas buvo iš anksto planuotas ir turėjo kelis aspektus, visų pirma ieškovės vadovė generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2021 m. spalio mėnesio ir nuo to laiko vykdė reguliarius susitikimus su darbuotojais, kurių metu tiek prisistatydavo pati, kaip naujoji vadovė, tiek ir pasikalbėdavo apie darbuotojo darbą, lūkesčius, pareigas taip pat ir probleminius aspektus (jeigu tokių būdavo). S. C. ir atsakovės susitikimo metu daugiau žmonių kabinete nebuvo, atsakovė bendravo pakankamai nenoriai. Ieškovės generalinei direktorei pradėjus kalbą apie atsakovės netaktišką bendravimą su tiesioginiu vadovu M. K. bei apie jo išsakytas pretenzijas dėl jos darbo funkcijų nevykdymo, atsakovė griežtai ir kategoriškai pareiškė, kad yra apsisprendusi išeiti iš darbo. Ieškovės vadovė bandė aiškintis tokio atsakovės nepasitenkinimo aplinkybes, tačiau atsakovė į klausimus atsakinėjo labai abstrakčiai, nurodydama, kad ji nepatenkinta darbo organizavimo tvarka, kad atsiradus naujam vadovui padaugėjo darbo, o darbo užmokestis nepadidėjo. Ieškovės vadovė S. C. jai atsakė, kad jeigu atsakovė nori išeiti iš darbo, šiuos klausimus tvarko Personalo skyrius. Po nurodyto turinio pokalbio atsakovė išėjo iš kabineto ir nuėjo į Personalo skyrių parašyti prašymo. Dėl išėjimo iš darbo atsakovė bendravo su personalo vadove J. D.. Ieškovė, vykdydama atsakovės prašymą, tą pačią 2022 m. sausio 26 dieną 11.40 val. pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir „Sodra“) dėl darbo sutarties nutraukimo su atsakove. Atsakovė tą pačią dieną, t. y. 2022 m. sausio 26 d., 16.15 val. ieškovės generalinei direktorei išsiuntė elektroninį laišką dėl prašymo atleisti iš darbo atšaukimo, kuriame nurodė, kad atsakovė prašymą pasirašė ne savo noru, kad buvo priversta pasirašyti darant psichologinį spaudimą ir grasinant apšmeižti. Ieškovės generalinė direktorė 2022 m. sausio 26 d. 17.49 val. atsakydama atsakovei el. laišku atsisakė tenkinti prašymą, nurodydama, kad DK 55 straipsnio 2 dalis nenumato darbuotojui teisės atšaukti prašymą atleisti iš pareigų, jeigu atšaukimo metu prašymas atleisti iš pareigų yra patenkintas. Atsakovė tą pačią dieną, 17.20 val., atvykusi į darbdavio teritoriją pagal atsiskaitymo lapelį grąžino darbo priemones (telefoną, darbuotojo pažymėjimą).

3.5. Aplinkybė, jog prašymą atleisti iš darbo atsakovė surašė ant iš anksto atspausdintos formos, negali būti vertinama, kad atsakovės valia buvo paveikta darbdavio. Atsakovė savo ranka nurodė ir savo vardą, pavardę, gimimo datą, telefono numerį, prašymo datą, datą, nuo kurios prašoma atleisti iš darbo, vardą, pavardę, parašą. Atsakovė savarankiškai užpildė esminę darbo sutarties nutraukimui savo noru informaciją. Atsakovė taip pat pasirašė darbo sutartį, kurioje nurodytas jos atleidimo pagrindas. Darbo bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino ir neginčijo, kad abu nurodytus dokumentus užpildė ir pasirašė ji pati.

3.6. Nesutiko su atsakovės teiginiais DGK, kad pokalbio su ieškovės generaline direktore metu atsakovė buvo informuota, kad yra sekama ir klausomasi jos pokalbių. Tokius teiginius laikė niekaip nepagrįstus, nes atsakovė taip ir nenurodė, dėl kokios žalos ji neva buvo verčiama prisipažinti. Nurodė, kad Apsaugos ir prevencijos skyrius yra atsakingas už teritorijos apsaugą ir saugumą, jokių papildomų funkcijų šis skyrius neturi. Atsakovė pateikusi prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, savanoriškai paliko darbo vietą. Nors 2022 m. sausio 26 d. atsakovė faktiškai nedirbo, buhalterija darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėjo visą darbo dieną ir ši diena atsakovei buvo apmokėta.

Atsiliepimas

4. Atsakovė I. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovės atsiliepimo argumentai:

4.1. DGK 2022 m. kovo 24 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis buvo priimtas išnagrinėjus visus įrodymus, susijusius su atsakovės atleidimu iš darbo, apklausus pačios ieškovės kviestus liudininkus, ir argumentuotas DK normomis, aktualia Lietuvos teismų praktika.

4.2. Ieškovė 2022 m. sausio 26 dieną atleido atsakovę iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, nesant jokios laisvos atsakovės tikrosios valios, ir, pasinaudojusi savo kaip stipriosios darbo teisinių santykių šalies įtaka, privertė atsakovę parašyti (pasirašyti ieškovės pateiktą atspausdintą prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru) prašymą atleisti iš darbo, darydama atsakovei psichologinį spaudimą, neišleisdama atsakovės iš direktorės kabineto, tokiu būdu apribodama jos laisvę, dėl to atsakovė patyrė didžiulį stresą, bejėgiškumo jausmą. Nurodė, kad prašymą išeiti iš darbo atsakovė pasirašė be akinių, dėl to ji praktiškai nematė skaitomo ir (ar) pasirašomo teksto. Pasirašyta skubotai, neužbaigiant žodžių galūnių ir pan.

4.3. Atsakovė iki 2022 m. sausio 26 d. neieškojo naujo darbo, todėl nėra logiška teigti, kad ji laisva valia nutraukė beveik 10 metų egzistavusius darbo santykius, taip prarasdama vienintelį ir pagrindinį pajamų šaltinį, turėdama du vaikus ir likdama be jokių pajamų pragyvenimui.

4.4. Tiek pareiškimas atleisti iš darbo, tiek prašymas dėl atleidimo iš darbo atšaukimo buvo pateikti ieškovei tą pačią, paskutinę tarp šalių buvusių darbo teisinių santykių dieną. Nurodė, kad išankstinis prašymų dėl atleidimo iš darbo formų pasiruošimas, paliekant darbuotojams tik grafas įrašyti savo duomenis ir pasirašyti, už patį darbuotoją užpildant grafas, kuriose išreiškiama darbuotojo valia išeiti iš darbo, yra įprastinė ieškovės veiklos praktika, kuri vertintina kaip itin ydinga, sudaranti sąlygas, paveikus darbuotojo tikrąją valią, neteisėtai atleisti darbuotojus iš darbo. Pažymėjo, kad atsakovė pas ieškovės direktorę buvo iškviesta netikėtai, nenurodant to priežasties, todėl atsakovė net nespėjo pasiimti savo mobiliojo telefono, kuriuo būtų galėjusi ir išsikviesti policiją, ir pasidaryti situacijos vaizdo ir garso įrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir pripažino kad 2012 m. sausio 30 d. darbo sutartis Nr. 1579 tarp atsakovės ir ieškovės 2022 m. sausio 26 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukta neteisėtai; pripažino, kad 2012 m. sausio 30 d. darbo sutartis Nr. 1579 tarp atsakovės ir ieškovės nutraukta teismo sprendimu pagal DK 218 straipsnio 6 dalį, atleidimo data laikant šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; priteisė iš ieškovės atsakovei 18 238,20 Eur (neatskaičius mokesčių) VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2022 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau nei už vienus metus; priteisė iš ieškovės atsakovei penkių VDU dydžio kompensaciją – 7 599,24 Eur (neatskaičius mokesčių); priteisė iš ieškovės atsakovei 2 873,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

5.1. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovė nurodė, kad 2022 m. sausio 26 d. prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašė psichologiškai spaudžiama ieškovės generalinės direktorės bei akcininko S. S., jai buvo grasinama atskleisti neva ją kompromituojančią informaciją, buvo informuojama, kad yra sekama ir jos pokalbių klausomasi trejus metus, tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, liko neįrodytos. Atsakovė neįrodė akcininko S. S. dalyvavimo pokalbyje, atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokią konkrečiai neva kompromituojančią informaciją nurodė ieškovės atstovė generalinė direktorė, kaip ši informacija galėjo jai turėti įtakos, paveikti psichologiškai ir pan. Priešingai, atsakovė teigė, kad per visą 10 metų darbo laikotarpį įmonėje neturėjo gavusi drausminių nuobaudų ar priekaištų dėl darbo kokybės, ją darbo sąlygos tenkino. Apie atsakovės pokalbio metu su ieškovės generaline direktore patirtą psichologinį spaudimą negalėjo patvirtinti ir liudytojas D. N.. Todėl teismas nusprendė, kad prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovė pasirašė laisva valia, ne dėl psichologinio poveikio ar darbdavio įtakos.

Šalies argumentai

5.2. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog atsakovė 2022 m. sausio 26 d. prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo nurodė terminą, nuo kada nutraukiama darbo sutartis, – 2022 m. sausio 26 d. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dokumentus pasirašė psichologiškai spaudžiama generalinės direktorės, neturėdama galimybės pasiskambinti artimiesiems ir pasitarti, taip pat neturėdama pasiėmusi akinių, tai būtų leidę geriau įskaityti pasirašomą tekstą. Nors byloje nėra ginčo, kad darbo sutarties nutraukimo datą savo ranka įrašė būtent atsakovė, tačiau nenustatyta priežasčių, kodėl ieškovė turėjo sutikti su tokiu greitu darbuotojo darbo sutarties nutraukimu. Priešingai, ieškovės atstovė S. C. teismo posėdžio metu teigė, kad 2022 m. sausio 26 d. pokalbio su atsakove metu prašė atsakovės palikti emocijas nuošalyje, permąstyti savo ilgą darbą įmonėje, paprašė sudaryti darbdaviui galimybę susirasti darbuotoją, sklandžiai perduoti darbus, nurodė, kad įmonei nėra lengva rasti naujų darbuotojų, ilgai dirbantys darbuotojai yra vertinami. Tačiau 2022 m. sausio 26 d. ieškovės atlikti veiksmai paneigė šią ieškovės atstovės išsakytą poziciją: tą pačią dieną buvo išsiųstas pranešimas „Sodrai“ apie atsakovės atleidimą; buvo pasirašytas darbuotojos atleidimas atsakovės darbo sutartyje ir nebuvo tenkintas ieškovės prašymas dėl sutarties nutraukimo atšaukimo.

5.3. Bylos nagrinėjimo metu buvo paneigta ir ieškovės atstovės S. C. išsakyta pozicija, kad ji numanė, kad atsakovė jau turi susiradusi kitą darbo vietą ir įmonėje daugiau dirbti nebenori, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė jau daugiau kaip metus laiko yra registruota Užimtumo tarnyboje, naudojasi galimybe kelti savo kvalifikaciją, naujoje darbovietėje įsidarbinusi nėra. Pažymėtina ir tai, kad nei ieškovės atstovai, nei liudytoja tuo metu Personalo skyriaus vadove dirbusi J. D. teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, kodėl turėjo būti tenkintas atsakovės prašymas ją atleisti būtent pareiškimo pateikimo dieną, kaip su atsakove buvo tariamasi dėl vėlesnės darbo sutarties nutraukimo datos, darbų perdavimo ir pan., ar atsakovei buvo paaiškinta, kad tą pačią dieną darbdaviui patenkinus atsakovės prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, ji praras teisę savo prašymą atšaukti.

5.4. Nors S. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. sausio 26 d., pasikvietusi atsakovę pokalbiui, neturėjo tikslo jos atleisti, tačiau norėjo aptarti susiklosčiusia situaciją, motyvuoti darbuotoją – atsakovę, tai tik patvirtina aplinkybes, kad atsakovės darbu ieškovė iš esmės buvo patenkinta, įmonei atsakovė kaip darbuotoja buvo reikalinga, ji grėsmės įmonės veiklai nekėlė ir ieškovė neturėjo priežasčių tenkinti ieškovės prašymo būtent tą pačią dieną, kai buvo parašytas prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo. Iš pateikto ieškovės atstovės generalinės direktorės S. C. 2022 m. sausio 26 d. atsakymo ieškovei dėl prašymo atšaukimo nustatyta, kad ieškovės atstovė nepasitikslino atsakovės, kodėl, jos vertinimu, buvo jai daromas psichologinis spaudimas, kuriuo metu ji šį spaudimą patyrė ir pan., tačiau tik konstatavo, kad prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo yra patenkintas ir jo atšaukti nebėra galimybės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovė, nesudariusi galimybės atsakovei apsvarstyti savo valios dėl prašymo nutraukti darbo sutartį ir ją pakeisti, tokiu elgesiu neužtikrino DK 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos galimybės darbuotojui atšaukti savo sprendimą, taip pat ieškovė, įgyvendindama savo teises ir vykdydama savo pareigas, veikė nesąžiningai, nebendradarbiavo su atsakove ir piktnaudžiavo teise. Todėl teismas pripažino, kad atsakovės atleidimas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu neatitiko ieškovės valios, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

5.5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė netenkino atsakovės prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo atšaukimo, nusprendė, kad atsakovės grąžinti į darbą nėra jokių galimybių. Atsakovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl teismas, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatomis, nustatė, kad atsakovės darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, todėl turi būti išieškotos kompensacinės išmokos.

5.6. DGK, apskaičiuodama VDU, rėmėsi 2022 m. sausio 27 d. ieškovės parengtu dokumentu Nr. P94/1, tab. Nr. 1579, kuriame nurodytas vidurkis 9,09 Eur, skaičiuojant 8 darbo valandas. Nors atsakovė teikė duomenis, kad kompensacijos jai turėtų būti skaičiuojamos kitu tarifu, taip pat teikė duomenis apie ieškovės nesumokėtas sumas atsakovei, tačiau priešieškinio nepateikė. Nors bylos nagrinėjimo metu teismas tenkino atsakovės prašymus, įpareigodamas ieškovę pateikti visus jai priešieškinio parengimui svarbius dokumentus, atsakovė priešieškinio nepateikė, tokiu atveju ieškovė neturėjo galimybės atsikirsti į naujus atsakovei išmokėtinų sumų ar VDU skaičiavimus. Todėl teismas nusprendė, kad šalys DGK nustatyto VDU neginčijo, todėl teismas juo vadovavosi.

5.7. Teismo skaičiavimu, VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atsakovės atleidimo iš darbo dienos (2022 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet neilgiau kaip už vienus metus, sudaro 18 238,20 Eur (1 519,85 Eur x 12 mėn.). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad darbo santykiai tarp šalių tęsėsi daugiau kaip dešimt metų, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, iš ieškovės atsakovei išieškotina penkių VDU dydžio kompensacija, t. y. 7 599,24 Eur ((9,09 Eur x 8 d. val.) x 20,9 d. d.) x 5 mėn.) (neatskaičius mokesčių).

Žemesnės instancijos teismas

5.8. Teismas nustatė, kad atsakovė viso proceso metu teismo prašė išreikalauti iš ieškovės dokumentus, susijusius su darbo užmokesčio apskaičiavimu, mokėjimu ir pan., nurodydama, kad šie duomenys yra reikalingi priešieškinio parengimui. Vis dėlto atsakovė priešieškinio nepateikė, tačiau dėl atsakovės teikiamų prašymų bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl teismas nusprendė, kad atsakovės teikti prašymai dėl įrodymų išreikalavimo, baudų skyrimo, rašytiniai paaiškinimai buvo pertekliniai ir sąlygojo šalių bylinėjimosi išlaidų padidėjimą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nesąžiningai atliko procesines pareigas, o patirtos didesnės bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos pačios atsakovės procesinio elgesio. Todėl teismas atsakovei iš ieškovės priteisė tik 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 873,65 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „V“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti arba pakeisti tą sprendimo dalį, kurioje teismas priteisė atsakovei 12 VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t. y. 18 238,20 Eur, sumažinant šią priteistą sumą iki 6 VDU už priverstinės pravaikštos laiką (9 119,10 Eur), taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei 7 278,15 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią ieškovė patyrė dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, teismo išvados neatitinka vertinamų faktinių aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teismas, viena vertus, konstatavęs, kad atsakovė pati laisva valia nurodė darbo sutarties nutraukimo datą, pateikė nemotyvuotą išvadą, kad ieškovė turėjo nesutikti su atsakovės prašymu nutraukti darbo sutartį tą pačią dieną. Be to, teismas, nenurodydamas jokių motyvų, konstatavo, kad ieškovė, tenkindama atsakovės laisva valia išreikštą prašymą, veikė nesąžiningai, nebendradarbiavo su atsakove ir piktnaudžiavo teise.

6.2. Teismas, vertindamas pačios atsakovės išreikštą valią nutraukti darbo sutartį tą pačią prašymo pateikimo dieną, konstatavo, kad nenustatyta priežasčių, kodėl ieškovė sutiko su tokiu greitu darbo sutarties nutraukimu. Ši teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. S. C. teismo 2022 m. spalio 19 d. posėdžio metu teikė išsamius parodymus, kodėl atsakovės prašymas nutraukti darbo sutartį tą pačią prašymo pateikimo dieną buvo tenkintas. Ieškovės generalinė direktorė išsamiai aiškinosi, kodėl atsakovė pageidauja ir nori darbo santykius užbaigti tą pačią prašymo pateikimo dieną. Taip pat šias aplinkybes bandė išsiaiškinti ir tuometinė ieškovės personalo vadovė J. D.. Atsakovė nebuvo linkusi detalizuoti darbo sutarties nutraukimo priežasčių. Apklausiama teismo posėdžio metu ieškovės generalinė direktorė aiškiai nurodė, kad ji nematė prasmės laikyti darbuotojos ir reikalauti atidirbinėti 20 kalendorinių dienų, kai atsakovė aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad ji neketina dirbti.

6.3. Teismas nepagrįstai ieškovės generalinės direktorės paaiškinimus apie subjektyvų įsitikinimą dėl atsakovės darbo sutarties nutraukimo priežasčių vertino pagal aplinkybes, įvykusias ateityje per 15 mėnesių po darbo sutarties nutraukimo. Tokiu būdu teismas ieškovės generalinės direktorės paaiškinimams taikė tokį vertinimo standartą, tarsi ieškovės generalinė direktorė 2022 m. sausio 26 d. turėjo neginčijamai žinoti atsakovės vidinius motyvus apie darbo sutarties nutraukimo priežastis, taip pat turėjo žinoti, kas įvyks ateityje.

6.4. Teismas, konstatuodamas, kad nenustatyta priežasčių, kodėl ieškovė turėjo sutikti su tokiu greitu darbuotojo darbo sutarties nutraukimu, neįvertino ieškovės generalinės direktorės ir liudytojos J. D. parodymų, kuriais buvo paaiškintos aplinkybės dėl atsakovės prašymo nutraukti darbo sutartį patenkinimo.

6.5. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovė, nesudariusi galimybės atsakovei apsvarstyti savo valios dėl prašymo nutraukti darbo sutartį bei ją pakeisti, tokiu elgesiu neužtikrino DK 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos galimybės darbuotojui atšaukti savo sprendimą, iš esmės bando suformuoti naują DK 55 straipsnio l dalies teisimam reguliavimui prieštaraujančią praktiką, pagal kurią darbuotojui pateikus prašymą nutraukti darbo sutartį tą pačią prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo pateikimo dieną, darbdavys turėtų visais atvejais atsisakyti tenkinti tokį prašymą, kadangi neaišku, ar darbuotojas nepersigalvos.

6.6. Pagal susidariusią situaciją atsakovei pateikus prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru ir ieškovei šį prašymą patenkinus, atsakovės teisė atšaukti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo negalėjo būti realizuojama ir įgyvendinta. Nuo 2022 m. liepos 1 d. galiojančio DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu. Akivaizdu, kad tiek pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tiek pagal formuojamą teismų praktiką, ieškovė neturėjo jokių kitų pasirinkimo galimybių tik netenkinti darbo sutarties nutraukimo atšaukimo, kadangi priešingi ieškovės veiksmai neatitiktų DK 55 straipsnio 2 dalies ir suformuotos teismų praktikos.

Žemesnės instancijos teismas

6.7. Teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad atsakovės procesinis elgesys buvo nesąžiningas, dėl to teismas atsakovei 50 proc. sumažino priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Nors teismas nusprendė, kad atsakovė dėl nesąžiningo procesinio elgesio yra atsakinga už ilgą proceso trukmę, tačiau šios aplinkybės nepagrįstai nevertino kaip teisiškai reikšmingos mažinant priteistiną VDU už priverstinės pravaikštos laiką sumą. Remdamasis teismų praktika, teismas, nuspręsdamas dėl VDU priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat turi įvertinti aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo trukme ir ją lėmusiomis priežastimis.

6.8. Teismo atsakovei priteista 18 238,20 Eur VDU už priverstinės pravaikštos laiką suma neatitinka socialinės paskirties. Byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nesąžiningais veiksmais vilkino procesą, o galiausiai teismas dėl tokių neteisėtų nesąžiningų atsakovės procesinių veiksmų priteisė atsakovei maksimalią sumą už priverstinės pravaikštos laiką. Taigi atsakovė nesąžiningais procesiniais veiksmais vilkindama procesą gavo maksimalią naudą.

6.9. Teismas pagrįstai įvertino nesąžiningą atsakovės procesinį elgesį ir 50 proc. sumažino jai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau neišnagrinėjo ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kuriais ieškovė įrodinėjo, jog nuo 2022 m. rugsėjo mėn. dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų patyrė 7 278,15 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, kurios nebūtų patyrusi, jeigu nebūtų nesąžiningų atsakovės veiksmų. Įvertintina ir tai, kad teismas patenkino ieškovės ieškinio dalį, kuria ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė nutraukdama darbo sutartį nepatyrė psichologinio spaudimo. Šių aplinkybių įrodinėjimas taip pat sudarė didžiąją viso proceso pirmosios instancijos teisme dalį, tačiau teismas ir tenkindamas šią ieškinio dalį visiškai nesprendė ir nepriteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė I. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1. Atsakovė visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį įrodinėjo aplinkybes, kad ji nepasirašė laisva valia atleidimo. Atsakovės atleidimo dieną, apie 9.00 val., atsakovei paskambino įmonės generalinė direktorė S. C., kuri pasikvietė atsakovę į savo kabinetą. Atsakovei atėjus į direktorės kabinetą iš pradžių direktorė pasiteiravo, kaip jai sekasi, vėliau direktorė išsakė kaltinimus atsakovei padarius didelės žalos bendrovei, nurodė, kad bendrovėje yra nepageidaujama, pažymėjo, kad jau trejus metus yra sekama bei klausomasi jos pokalbių. Vėliau į direktorės kabinetą atėjo vyriškis, kurį atsakovė identifikavo S. S., savo kūnu užstojo duris ir antrindamas direktorės išsakomiems kaltinimams Atsakovei dėl padarytos žalos bendrovei vertė parašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru. Atsakovė prašėsi išleidžiama iš kabineto, minėjo norinti paskambinti, tačiau kabinete esantys asmenys atsakovei nurodė, kad iš kabineto nebus išleista tol, kol nepasirašys prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo.

7.2. Prašymas dėl atleidimo iš darbo pareiškimo atšaukimo buvo išsiųstas tą pačią 2022 m. sausio 26 d. 16 val. 16 min. Ieškovė atsakovei užfiksavo visą darbo dieną darbo laiko apskaitoje, vadinasi, atsakovė bet kuriuo 2022 m. sausio 26 d. momentu iki 19 val. pateiktą prašymą turėjo teisę atšaukti, nepaisant to, kad ieškovė „Sodrai“ pranešimą apie darbo santykių pabaigą pateikė 11.40 val., tačiau iki 19.00 val. atsakovė buvo laikoma tiek dirbančia bendrovėje, tiek apdrausta socialiniu draudimu.

7.3. Liudytojas M. K. DGK posėdžio metu nurodė, kad pradėjus vadovauti įmonės sandėliui jis pamatė, kad sandėlyje reikėtų dar vieno sandėlininko, vadinasi, atsakovei nutraukus darbo sutartį tas poreikis dar labiau turėjo padidėti. Tačiau atsakovei grįžus į darbo vietą pasiimti asmeninių daiktų kolegos užsiminė, jog jau 2022 m. sausio 27 d. sandėlyje pradės dirbti kitas darbuotojas. Posėdžio metu apie tai paklaustas M. K. ne visai tiksliai paaiškino, kad iš tikrųjų yra priimtas kitas darbuotojas M. J., bet jis nėra sandėlininkas.

7.4. Ieškovės nebendradarbiavimą ir piktnaudžiavimą patvirtina ir LRT tyrime skelbta informacija apie neteisėtų atleidimų atvejus, klastotus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, perpus sumažintą darbuotojų dirbtą laiką, bei, kaip ir atsakovės panašiu atveju, prašymų atleisti iš darbo savo noru pasirašymą be datos.

7.5. Tiek darbo bylos nagrinėjimo DGK metu, tiek teisme atsakovė nurodė, kad prašymą ją atleisti iš darbo buvo spaudžiama pasirašyti bendrovės vadovės kabinete ir pirmą kartą J. D. pamatė posėdyje bylos nagrinėjimo DGK metu, todėl akivaizdu, kad atsakovė nebuvo nuėjusi pas J. D. parašyti prašymo dėl jos atleidimo iš darbo savo noru.

7.6. Teismas, tenkindamas atsakovės prašymus, suprato ir laikė tuos dokumentus svarbius bylos išnagrinėjimui, todėl prieštaringos išvados dėl priešieškinio teikimo yra saistomos visiškai kitų aplinkybių dėl pačios ieškovės pateiktų naujų aplinkybių ir išvadų. Skaičiavimai pagal slankųjį grafiką ir faktiškai dirbtą 11 val. laiką taip ir nebuvo pateikti su visais lydinčiais dokumentais (įsakymais, vidurkių skaičiavimais, darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščiais, darbo užmokesčio detalizuotais skaičiavimo dokumentais už kiekvieną mėnesį, pietų pertraukos įsakymais, priedų skyrimo įsakymais), todėl ieškovė neteikdama privalomų rengti dokumentų užkirto kelią atsakovei reikšti pagrįstą priešieškinį, nors ieškovės sudaryta komisija pripažino, kad ieškovė netinkamai skaičiavo ir pildė darbo laiko apskaitą, patikslinti darbo užmokesčio skaičiavimai nebuvo pateikti. Negavus teisingų naujų privalomų skaičiavimų iš darbdavio buvo užkirstas kelias teikti priešieškinį, beliko tik konstatuoti faktą, kad nepateikiami nauji darbdaviui privalomi skaičiavimai, ir įrodo, kad buvo neteisingai atsiskaityta ir piktnaudžiaujama teise.

7.7. J. D. liudijimai teisme ir DGK skyrėsi iš esmės, o atsakovė J. D. pirmą kartą pamatė teismo posėdyje, todėl teismas pagrįstai nevertino liudytojų, kurie yra šališki dėl esamų darbo santykių su ieškove, parodymų. Be to, ieškovė į bylą nepateikė vaizdo įrašų, kurie galėjo patvirtinti atsakovės motyvus apie asmenis, dalyvavusius pokalbyje su atsakove ir ieškovės direktore, todėl teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovė nepagrįstai nesudarė sąlygų atšaukti pateiktą prašymą.

7.8. Teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Taigi tiek darbo laiko apskaitos žiniaraščių originalų ar elektroninių dokumentų išrašų, pasirašytų atsakingų asmenų, bei darbo grafikų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 26 d. nepateikimas, tiek filmuotos vaizdo medžiagos, iš kurios būtų matyti, kad atsakovę prašymą išeiti iš darbo privertė pasirašyti S. C. ir S. S., patvirtina išimtinai atsakovei palankias aplinkybes.

7.9. Įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovės elgesys yra neteisėtas, nuolat ir kryptingai ruošiantis atleisti atsakovę iš darbo ne jos valia ar noru. Tai patvirtina pačios ieškovės pateiktas į bylą Darbo sutarties pakeitimo įsakymas Nr. P1455/14, su kuriuo atsakovė nėra supažindinta ir kuriuo buvo sumažintas atsakovės valandinis įkainis iki 7,05 Eur / val. Tai patvirtina nesąžiningo darbdavio elgesį ir piktnaudžiavimą teise bandant sumažinti algą, siekiant taikyti spaudimą nutraukiant darbo santykius. Pažymėtina, kad visą ginčo laikotarpį į bylą buvo teikiami faktinės situacijos neatitinkantys darbo organizavimo dokumentai – žiniaraščiai, darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentai, tokiu būdu ieškovė galbūt siekė sumažinti VDU ir neatsiskaityti už realiai dirbtą laiką.

7.10. Atsakovė nesutinka, kad 16.15 val. elektroniniu paštu persiųstas darbo sutarties nutraukimo atšaukimas negalėjo būti tenkintas ir įvykdytas, kadangi, kaip nustatyta byloje, su atsakove staiga atliktas tariamas galutinis atsiskaitymas 16.25 val., taip siekiant sukurti dar vieną aplinkybę, dėl kurios būtų galima teigti, kad darbo sutartis jau yra nutraukta ir su atsakove yra atsiskaityta, nepriklausomai nuo to, kad kitą dieną 2022 m. sausio 27 d. (dieną po atleidimo) dar buvo darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos dokumentai.

7.11. Ieškovės motyvai dėl proceso vilkinimo yra nepagrįsti, kadangi proceso vilkinimas vyko išimtinai jos pačios veiksmais. Jei ieškovė reikšdama nepagrįstą ieškinį teismui būtų tinkamai ir atsakingai vykdžiusi savo pareigas bei laiku be pakartotinių teismo raginimų būtų pateikusi visus teisingus ir privalomus dokumentus DGK ar teismui proceso pradžioje, tai natūralu, kad procesas būtų užtrukęs trumpiau. Ieškovė tikrąjį darbo laiką atspindinčio grafiko, koreguotų darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei darbo užmokesčio priskaitymo lapelių taip ir nepateikė. Atsakovė pažymi, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2022 m. lapkričio 14 d. ieškovei pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00186-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų klastojimo.

7.12. Atsakovei priteistinos nemažintinos kompensacijos dydis neprieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės proporcingas atsakovės patirtiems praradimams, tačiau kartu jokių sunkių neigiamų padarinių ieškovei nesukelia, o deklaratyvūs ieškovės teiginiai nėra pagrindas ją sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino, kad darbo sutartis DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo nutraukta neteisėtai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl psichologinio spaudimo nutraukti darbo sutartį

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovė pasirašė laisva valia, o ne dėl psichologinio poveikio ar darbdavio įtakos. Teismo vertinimu, atsakovė šioje byloje neįrodė, kad ji prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašė psichologiškai spaudžiama ieškovės generalinės direktorės bei akcininko S. S., taip pat atsakovė neįrodė, jog jai buvo grasinama atskleisti neva ją kompromituojančią informaciją, kad ji buvo sekama ir jos pokalbių klausomasi trejus metus. Nors ieškovė savo apeliaciniame skunde nekvestionuoja šios pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, tačiau dėl šio aspekto (psichologinio spaudimo nutraukti darbo sutartį) atsakovė pakartotinai kelia klausimą atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, reikalinga aptarti šį klausimą.

12. Darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių reglamentuoja DK 55 straipsnis. Jame, be kita ko, nustatyta, kad tam būtinas rašytinis darbuotojo pareiškimas. Pareiškime turi būti nurodyta pareiškimo surašymo diena, pageidaujama darbo santykių nutraukimo data, kadangi tai svarbu sprendžiant, ar laikytasi darbdavio įspėjimo terminų. Pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, arba priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių būtų galima spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu darbuotojas siekia būti atleistas. Pareiškime išdėstyta darbuotojo valia patvirtinama jo parašu. Svarbu, kad darbuotojo pareiškimas atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva pažymima, kad dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014).

13. Nagrinėjamu atveju psichologinio spaudimo panaudojimo verčiant atsakovę nutraukti darbo sutartį su ieškovę faktas byloje buvo įrodinėjamas tik pačios atsakovės paaiškinimais, kurie yra priešingi ieškovės generalinės direktorės S. C., S. S. ir J. D. (pastaroji net nebėra susijusi darbo santykiais su ieškove) parodymams. Jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti prieš atsakovę pavartotą psichologinį smurtą ar neleistiną spaudimą, byloje nepateikta, atsakovės argumentai šiuo aspektu iš esmės grindžiami prielaidomis, įrodymais neparemtomis hipotezėmis. Atsakovės akcentuojamos aplinkybės dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių originalų ar elektroninių dokumentų išrašų, pasirašytų atsakingų asmenų, darbo grafikų nepateikimo yra pernelyg nutolusios nuo įrodinėjamos psichologinio spaudimo aplinkybės, todėl jos patvirtinti negali. Dėl atsakovės akcentuojamų ieškovės nepateiktų vaizdo įrašų teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog ieškovė dar ieškinyje buvo paaiškinusi, kodėl jų negalėjo pateikti – koridoriuje, kuriame yra ieškovės generalinės direktorės kabinetas, nėra vaizdo filmavimo kamerų (ieškovės ieškinio 6 punktas). Byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad vaizdo filmavimo kameros minėtame koridoriuje iš tiesų buvo, kad ieškovė turėjo ir galėjo pateikti atsakovės minimus vaizdo įrašus ir juos tikslingai nuslėpė (CPK 178 straipsnis).

14. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nepakanka įrodymų, kad būtų galima konstatuoti atsakovės patirtą psichologinį smurtą ar neleistiną spaudimą.

Dėl darbuotojo teisės atšaukti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad atsakovės atleidimas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu neatitiko ieškovės valios, todėl buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad ieškovė, nesudariusi galimybės atsakovei apsvarstyti savo valios dėl prašymo nutraukti darbo sutartį bei ją pakeisti, tokiu elgesiu neužtikrino DK 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos galimybės darbuotojui atšaukti savo sprendimą, taip pat ieškovė, įgyvendindama savo teises ir vykdydama savo pareigas, veikė nesąžiningai, nebendradarbiavo su atsakove ir piktnaudžiavo teise. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdama, jog tiek S. C., tiek J. D. teismo 2022 m. spalio 19 d. posėdžio metu teikė išsamius parodymus, kodėl atsakovės išsamiai aiškinosi, kodėl atsakovė pageidauja ir nori darbo santykius užbaigti tą pačią prašymo pateikimo dieną. Atsakovė nebuvo linkusi detalizuoti darbo sutarties nutraukimo priežasčių. Apklausiama teismo posėdžio metu ieškovės generalinė direktorė aiškiai nurodė, kad ji nematė prasmės laikyti darbuotojos ir reikalauti atidirbinėti 20 kalendorinių dienų, kai atsakovė aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad ji neketina dirbti. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovė, nesudariusi galimybės atsakovei apsvarstyti savo valios dėl prašymo nutraukti darbo sutartį bei ją pakeisti, tokiu elgesiu neužtikrino DK 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos galimybės darbuotojui atšaukti savo sprendimą, iš esmės bando suformuoti naują DK 55 straipsnio l dalies teisiniam reguliavimui prieštaraujančią praktiką, pagal kurią darbuotojui pateikus prašymą nutraukti darbo sutartį tą pačią prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo pateikimo dieną darbdavys turėtų visais atvejais atsisakyti tenkinti tokį prašymą, kadangi neaišku, ar darbuotojas nepersigalvos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovės argumentais.

16. Remiantis DK 55 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 1 dalimi, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta darbuotojo teisė atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas savo prigimtimi tapačias DK 55 straipsnio 2 dalies nuostatas anksčiau galiojusio 2002 m. Darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalies nuostatoms dėl darbuotojo teisės atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tokio prašymo padavimo dienos, yra nurodęs, kad šia teisės norma įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valią ir ją pakeisti. Tai imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kuria darbuotojui suteikiama teisė ne vėliau kaip per tris darbo dienas atšaukti parašytą prašymą. Sutrumpinti šį terminą darbdavys neturi teisės. Tačiau kai darbuotojas prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys darbo dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/1999; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004; 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013). Vis dėlto kasacinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjamu atveju svarbiausia, kad pareiškimas dėl atleidimo iš darbo būtų atšauktas iki darbo sutarties pasibaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004). Kitaip tariant, nagrinėjamos bylos kontekste esminę reikšmę turi ne tai, ar darbdavys jau priėmė sprendimą atleisti darbuotoją nuo jo prašyme nurodytos datos, o tai ar darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai dar nepasibaigė. Tokį kasacinio teismo aiškinimą sustiprina ir įstatymo leidėjo valia, kuri teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tokio prašymo padavimo dienos suteikė būtent darbuotojui (DK 55 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nurodoma, kad darbuotojas turi atitinkamą teisę), t. y. asmeniui vis dar esančiam darbo santykiuose. Be to, nors ieškovei nutraukiant darbo santykius su atsakove esama DK 55 straipsnio 2 dalies redakcija dar negaliojo (įsigaliojo tik nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., TAR, 2022, Nr. 2022-15178), tačiau įstatymų leidėjas į šią straipsnio dalies formuluotę įtraukė nuostatą, jog darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta. Taigi, šiuo metu galiojanti DK 55 straipsnio 2 dalis taip pat sudaro pagrindą teigti, kad įstatymų leidėjas siekė suteikti galimybę darbuotojui atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį iki pat darbo santykių pabaigos.

18. Apibendrindama aptartą įstatymų numatytą reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagal DK 55 straipsnio 2 dalį darbuotojas nebegali pasinaudoti pareiškimo nutraukti darbo sutartį atšaukimo institutu tik tuomet, kai jau yra nutrūkę darbo santykiai su darbdaviu (arba praėjęs DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 darbo dienų terminas). Tuo atveju, jei darbuotojas pareiškime dėl atleidimo iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys darbo dienos, tai darbo santykiai laikomi nutrūkusiais po darbuotojo pareiškime nurodytos datos pabaigos. Ši darbuotojo teisė apsvarstyti savo valią ir apsigalvoti pasinaudojant pareiškimo nutraukti darbo sutartį atšaukimo institutu, priešingai nei šioje byloje teigė ieškovė, yra susieta ne su darbdavio sprendimo priėmimu dėl darbo sutarties nutraukimo, bet su darbo santykių pabaiga. Pastebėtina, kad tokios pozicijos laikėsi ir Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-148-883/2016.

19. Kaip matyti iš atsakovės 2022 m. sausio 26 d. prašymo atleisti iš darbo, atsakovė prašė ją atleisti iš darbo nuo 2022 m. sausio 26 d., nurodant, kad ši data yra laikoma paskutine darbuotojo darbo diena. Vadinasi, darbdaviui (ieškovei) sutikus su darbuotojo (atsakovės) nurodytu terminu, darbo santykiai šiuo atveju turėjo pasibaigti, kai baigėsi atsakovės prašyme nurodyta darbo diena, tačiau atsakovė tos pačios darbo dienos metu, t. y. dar iki darbo santykių pabaigos, pateikė ieškovei prašymo nutraukti darbo sutartį atšaukimą. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji jau buvo priėmusi sprendimą atleisti atsakovę, jau buvo išsiųstas pranešimas „Sodrai“ apie atleidimą arba netrukus po atsakovės prašymo nutraukti darbo sutarties atšaukimo išsiuntimo buvo išmokėtas galutinis atsiskaitymas atsakovei už darbą, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes šios aplinkybės nepatvirtina darbo santykių pabaigos. Kaip minėta, darbo santykiai šiuo atveju turėjo pasibaigti, kai baigėsi atsakovės darbo diena, tačiau ji iki darbo dienos pabaigos pateikė prašymo nutraukti darbo sutartį atšaukimą.

20. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, darbdavys (ieškovė) šiuo atveju neturėjo teisės nutraukti darbo santykių viduryje darbo dienos, nes tai neatitiko darbuotojos (atsakovės) tikrosios valios. Atsakovei tinkamai ir laiku atšaukus prašymą nutraukti darbo sutartį (tą pačią dieną, kai buvo pateiktas prašymas, ir iki darbo santykių pabaigos), atsakovė buvo neteisėtai atleista pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

Dėl priteistinos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydžio sumažinimo

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovei 18 238,20 Eur (neatskaičius mokesčių) VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2022 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau nei už vienus metus. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, jog pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovės procesinis elgesys buvo nesąžiningas, dėl to teismas atsakovei 50 proc. sumažino priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Nors teismas nusprendė, kad atsakovė dėl nesąžiningo procesinio elgesio yra atsakinga už ilgą proceso trukmę, tačiau šios aplinkybės nepagrįstai nevertino kaip teisiškai reikšmingos mažinant priteistiną VDU sumą už priverstinės pravaikštos laiką. Byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nesąžiningais veiksmais vilkino procesą, o galiausiai teismas dėl tokių neteisėtų nesąžiningų atsakovės procesinių veiksmų priteisė atsakovei maksimalią sumą už priverstinės pravaikštos laiką. Taigi atsakovė, nesąžiningais procesiniais veiksmais vilkindama procesą, gavo maksimalią naudą. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

22. Pagal kasacinio teismo praktiką DK 218 straipsnio pagrindu priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016). Nuspręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant klausimą dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

23. Teismas, nuspręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020). Pagal formuojamą teismų praktiką kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012).

24. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas nustatė, kad atsakovė viso proceso metu teismo prašė išreikalauti iš ieškovės dokumentus, susijusius su darbo užmokesčio apskaičiavimu, mokėjimu ir pan., nurodydama, kad šie duomenys yra reikalingi priešieškinio parengimui. Vis dėlto atsakovė priešieškinio nepateikė, tačiau dėl atsakovės teikiamų prašymų bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovės teikti prašymai dėl įrodymų išreikalavimo, baudų skyrimo, rašytiniai paaiškinimai buvo pertekliniai ir sąlygojo šalių bylinėjimosi išlaidų padidėjimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nesąžiningai atliko procesines pareigas, o patirtos didesnės bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos pačios atsakovės procesinio elgesio. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šios pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesudaro pakankamo pagrindo sumažinti priteistinos sumos už priverstinę pravaikštą dydį. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl kelių priežasčių.

25. Pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, teikdama prašymus dėl įrodymų išreikalavimo iš ieškovės, siekė surinkti rašytinius įrodymus, kurie jai atrodė reikalingi tam, kad teismas galėtų tinkamai apskaičiuoti VDU už priverstinę pravaikštą. Pirmosios instancijos teismas beveik visus atsakovės pateiktus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo tenkino ir netgi 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovei buvo paskyręs baudą už atsisakymą pateikti reikalaujamus dokumentus (vėliau bauda buvo panaikinta). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad rašytiniai atsakovės prašymai dėl įrodymų išreikalavimo nebuvo grindžiami aplinkybe, jog prašomi išreikalauti įrodymai yra būtini priešieškiniui parengti, 2023 m. sausio 3 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad teismas, būdamas aktyvus, gali savo nuožiūra spręsti dėl neišmokėtos sumos dydžio, o pirmosios instancijos teismas tiek 2022 m. spalio 19 d., tiek 2022 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžiuose atsakydamas į ieškovės atstovo iškeltą klausimą dėl bylos nagrinėjimo ribų neaiškumo (dėl atsakovės teikiamų ir teismo tenkinamų prašymų), nurodė, kad teismas turi aiškintis aplinkybes, susijusias su atsiskaitymu su atleistu darbuotoju, ir neužsiminė apie tai, kad atsakovė turėtų teikti priešieškinį šiuo klausimu. Tokiu būdu pats pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovės prašomi išreikalauti dokumentai yra bylai reikalingi. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo manyti, kad aktyvus atsakovės naudojimasis procesinėmis teisėmis, teikiant teismui rašytinius paaiškinimus, sudaro pagrindą konstatuoti nesąžiningą atsakovės procesinį elgesį. Juolab kad savo teisėmis gana aktyviai naudojosi ir ieškovė.

26. Antra, pagal CPK 414 straipsnį darbo ginčų bylose teismas turi būti aktyvus ir, be kita ko, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (1 dalis) ir netgi viršyti pareikštus reikalavimus (3 dalis). DK 415 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pats teismas, rengdamasis darbo bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš darbdavio dokumentus apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį, jeigu jų negali pateikti darbuotojas. Be to, DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, tačiau teismui suteikta diskrecijos teisė remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 4, 5 dalys). Aptartas teismo vaidmuo taikomas ir tais atvejais, kai ieškinį teisme pareiškia darbdavys, nes iš DGK visas darbo ginčas persikelia į teismą. Taigi teismas darbo bylose turi kompetenciją spręsti, koks VDU už priverstinės pravaikštos laiką turi būti taikomas (priteisiamas).

27. Trečia, ta aplinkybė, kad atsakovė nepareiškė priešieškinio, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas atsakovei nebuvo nustatęs termino priešieškiniui pareikšti (2022 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje teismas nustatė ne terminą priešieškiniui pateikti, bet terminą atsakovės skaičiavimams pateikti, kuriuos ji vėliau pateikė), o Lietuvos Respublikos civiliniame procese nėra tokio instituto, kad šalis galėtų reikalauti teismo surinkti tam tikrus įrodymus būsimo ieškinio / priešieškinio pareiškimui.

28. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas beveik visus atsakovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir taip iš esmės pritardamas jų reikalingumui, taip pat turėdamas kompetenciją pats nuspręsti dėl priteistinos kompensacijos dydžio, sukūrė atsakovei pagrindą manyti, kad ji, reikalaudama tam tikrų dokumentų, elgiasi teisėtai ir sąžiningai. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nebūtų teisinga atsakovės prašymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino, vertinti kaip jos piktnaudžiavimą procesu. Juo labiau, kad pati ieškovė, praėjus beveik aštuoniems bylinėjimosi mėnesiams (žr. ieškovės 2022 m. gruodžio 1 d. teismui pateiktą UAB „V“ komisijos 2022 m. lapkričio 30 d. išvadą), pripažino, kad pateikti pradiniai darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo iš dalies klaidingi. Tai reiškia, kad iš dalies pasitvirtino atsakovės teikiamais prašymais nuosekliai keltos abejonės dėl darbo laiko apskaitos tvarkingumo, o atsakovė turėjo pagrindą abejoti ieškovės teiktais dokumentais.

29. Penkta, kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, jog darbdavys, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, turi turėti omenyje ir prisiimti teisinių pasekmių riziką, kad, teismui priėmus sprendimą darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir taikyti DK 218 straipsnio 4, 6 dalis, darbo sutartis bus laikoma nutraukta šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, t. y. darbo sutarties nutraukimo momentas, lyginant su tuo, kuris konstatuotas neįsiteisėjusiame darbo ginčų komisijos sprendime, bus nukeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 52 punktas; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020, 55 punktas).

30. Šešta, ieškovė šioje byloje neįrodinėjo, kaip atsakovei priteistinos kompensacijos suma galėtų neigiamai paveikti įmonės finansinę padėtį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų po jos neteisėto atleidimo kažkur kitur įsidarbinusi. Priešingai, pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė daugiau kaip metus laiko buvo registruota Užimtumo tarnyboje.

31. Dėl visumos aptartų aplinkybių ir išdėstytų motyvų teisėjų kolegija nemato pagrindo sumažinti atsakovei pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

32. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kuriais ieškovė įrodinėjo, jog nuo 2022 m. rugsėjo mėn. dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų patyrė 7 278,15 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, kurios nebūtų patyrusi, jeigu nebūtų nesąžiningų atsakovės veiksmų. Įvertintina ir tai, kad teismas patenkino ieškovės ieškinio dalį, kuria ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė nutraukdama darbo sutartį nepatyrė psichologinio spaudimo.

33. Vis dėlto teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 25–28 punktuose išdėstytus argumentus, nemato pagrindo ieškovės apeliacinio skundo argumentais dar labiau sumažinti pirmosios instancijos teismo ir taip sumažintų iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos. Pasisakydama dėl ieškovės argumentų dėl psichologinio spaudimo aplinkybės nepasitvirtinimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto pirmiausia pagal ieškinio išnagrinėjimo rezultatą, o ne pagal tai, kokiu konkrečiu pagrindu ieškinys buvo patenkintas / atmestas. Priešingu atveju susidarytų tokia netoleruotina situacija, kad darbuotojas būtų atgrasomas ginti savo galbūt pažeistas teises visais svarbiais aspektais ir visais argumentais, kurie, to darbuotojo manymu, egzistuoja.

34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ji neperžiūri pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų paskirstymo, nes atsakovė dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliacinio skundo nepateikė, o teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju, be kita ko, atsižvelgdama į iš ieškovės atsakovei priteistas pinigų sumas, neįžvelgia pakankamo pagrindo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį peržiūrėti savo iniciatyva (dėl viešojo intereso).

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą ieškovės ieškinį atmesti. Tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

38. Atsakovė I. G. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 468,40 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir bankinio pavedimo išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, šios atsakovės patirtos 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V“ 2 468,40 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. G..

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Milda Skersienė V. V.