- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- eAN2-201-928/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 17.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutarties, kuria V. K. skundas netenkintas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. balandžio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1898-2024 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. K. Institucijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis 2024 m. vasario 20 d. 17.08 val. kelyje Ožkabaliai – Turgalaukis – Liudvinavas Marijampolės sav., 18,510 km, vairavo transporto priemonę ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) draudžiama lenkti, t. y. kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1., ir už tai jam paskirta 170 Eur bauda bei taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių terminui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos vyriausiojo tyrėjo jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir jam paskirta nuobauda V. K. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, tačiau šis 2024 m. birželio 5 d. nutartimi jo skundą atmetė, pažymėdamas, kad teismas, įvertinęs skundo motyvus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, jog šiuo atveju nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų aplinkybių, panaikinti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimą ar trumpinti jos terminą nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui V. K. prašo pakeisti 2024 m. birželio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-106-571/2024, taip pat 2024 m. balandžio 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANRN-l 898-2024 ir, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
3.1. Skunde nurodo, kad sutinka su paskirta administracine nuobauda - 170 Eur bauda ir įsipareigoja ją kuo skubiau sumokėti, tačiau teigia, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra aiškiai per griežta ir visiškai neatitinka visuotinai priimtų bei taikomų teisingumo bei protingumo principų nuostatų. Tiek Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams, tiek ir apylinkės teismas, atmesdamas skundą, detaliai neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Mano, jog nebuvo tinkamai atsižvelgta į visus apeliantą charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šeimyninę padėtį, darbinės veiklos specifiką, šeimos finansinius įsipareigojimus. Tiek Institucija, tiek ir teismas turėjo detaliau atsižvelgti į faktines aplinkybes, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas neginčijamas ir dėl padaryto pažeidimo V. K. nuoširdžiai gailėjosi, pergyveno dėl savo neatsakingo poelgio. Nuo pat administracinio nusižengimo padarymo momento suprato savo priešingų teisei veiksmų pasekmes ir kritiškai vertino tokį savo elgesį. Padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis, jokių realių padarinių, turinčių įtaką eismo ir žmonių saugumui įvykio vietoje sukelta nebuvo.
3.2. Pabrėžė, kad ištisinės ženklinimo linijos kirtimui tiesioginės įtakos turėjo kitos transporto priemonės, kuri staiga nuo dešinio kelkraščio įsuko į važiavimo juostą, vairuotojo veiksmai. Įvykio vietoje leistinas važiavimo greitis yra 90 km/h, o staiga iš kelkraščio į apelianto krypties važiavimo juostą išsukusi transporto priemonė pradėjo važiuoti daug lėčiau ir taip staiga atsirado sunkiai apvažiuojama kliūtis, dėl ko, nenorint sukelti avarinės situacijos, staiga stabdyti ir, įsitikinus, kad gretima eismo juosta laisva, priešpriešinio eismo juostoje transporto priemonių nėra, buvo aplenkta staiga priekyje atsiradusi ir daug lėčiau judanti transporto priemonė. Šių aplinkybių nei Institucija, nei teismas netyrė, neapklausė kitos transporto priemonės vairuotojo. Visos abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai. Teigia, jog egzistuoja atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ne tik ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet ir ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
3.3. Skundo autoriaus nuomone, teismas savo nutartyje nepagrįstai papildomai konstatavo, kad buvo pažeisti ne tik KET 140.7 p., bet ir KET 140.3 p. reikalavimai (lenkti draudžiama kelio ruožuose, kur blogai matomas kelias), teigiant, kad lenkimo manevras atliktas posūkyje ir, tuo pačiu, įkalnėje. Tai nepagrįstai pasunkino apelianto teisę į gynybą, jo teisinę padėtį ir šis argumentas neteisėtai panaudotas atsisakant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
3.4. Aukštesnės instancijos teismo prašo tinkamai įvertinti pateiktus duomenis ir nurodytas aplinkybes dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Priešingu atveju, tai sukels akivaizdžiai neproporcingas neigiamas pasekmes tiek apeliantui, tiek jo šeimai, kurios nariai niekaip nesusiję su jo priešingais teisei veiksmais. Dar kartą atkreipia dėmesį, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos meistro pareigose. Darbus vykdo visoje Lietuvos teritorijoje, kiekvieną dieną priskirtu automobiliu turi vykti į darbo vietą ir nuvežti priskirtus darbuotojus. Šeimos pastovi gyvenamoji vieta yra Alytaus mieste. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu atlieka kelio Via Baltika statybos darbus Marijampolės savivaldybės teritorijoje. Į statybos objektą būtina iš Alytaus važinėti kiekvieną dieną. Be to, transporto priemonė būtina ne tik nuvykimui iš Alytaus miesto į statybos objektą, bet ir judėti kelio atkarpos statybos vietoje, kadangi privalo kontroliuoti sau pavaldžius darbuotojus visame statomo kelio ruože nuo Marijampolės iki Kalvarijos. Pagal vykdomų pareigų turinį privalo dažnai perkėlinėti darbininkus visame statybos ruože, organizuoti darbus, atsižvelgiant į staiga iškilusį techninį būtinumą, pakeisti tapusias netinkamomis darbui įvairias darbo priemones, dažnai vykti pas statinio prižiūrėtojus dėl konkrečių projektinių sprendinių išaiškinimų ir kitokio pobūdžio statybinių - techninių konsultacijų. Be automobilio negalės tinkamai atlikti savo tiesioginių darbinių funkcijų. Tokiu būdu netekus teisės vairuoti praras darbą ir savo šeimos pajamų šaltinį.
3.5. Atkreipė dėmesį, kad šeima susideda iš sutuoktinės V. K. ir nepilnamečio sūnaus K. K., gimusio 2011 m. liepos 20 d.. Šeima sutuoktinės vardu yra paėmusi paskolą iš Swedbank ir dėl to būtina reguliariai mokėti periodines įmokas kredito grąžinimui. Lėšos taip pat reikalingos ir nepilnamečio sūnaus Kristijono išlaikymui, jo ugdymo poreikių tenkinimui. Vieno sutuoktinės atlyginimo tam akivaizdžiai nepakaks. Pagal gaunamas pajamas pagrindinis šeimos maitintojas yra apeliantas. Taip pat turi pareigą pasirūpinti ir atskirai gyvenančiais savo neįgaliais tėvais: J. K. ir M. K.. Juos būtina pastoviai lankyti, apipirkti, nuvežti pas gydytojus. Praradus teisę vairuoti transporto priemones nukentėtų niekuo dėti šeimos nariai bei neįgalūs tėvai. Be to, būtina pastoviai rūpintis ir sutuoktinės garbaus amžiaus tėvais, kurie taip pat turi sveikatos problemų. Dėl to labai pergyvena ir supranta, kad pasielgė labai savanaudiškai ir nesąžiningai savo artimųjų atžvilgiu.
3.6. Tuo pačiu prašo įvertinti skundo autoriaus asmenybę, jog darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, iš aplinkinių jokių nusiskundimų taip pat nėra gauta. Praeityje buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (vidutiniškai 2 kartus per metus), tačiau jokių grubių arba analogiškų KET pažeidimų anksčiau nėra padaręs. Nėra tas asmuo, kuris piktybiškai pažeidinėtų įstatymus. 2024 m. vasario 20 d. KET pažeidimas buvo daugiau atsitiktinis atvejis, iš dalies išprovokuotas kitos transporto priemonės vairuotojo.
3.7. Pažymėjo, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją kvalifikuojami ir žymiai didesnio pavojingumo laipsnio priešingi teisei veiksmai. Teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad identiška nuobauda buvo skirta ir asmeniui, kuris lenkė priekyje važiavusias transporto priemones pagrindiniame kelyje sankryžoje, pažymėtoje pirmumo kelio ženklu „Pagrindinis kelias“. Toliau tęsdamas judėjimą pavojingai lenkė transporto priemonių koloną įkalnėje kelio ruože, kur blogai matomas kelias (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-257-312/2022.). Taip pat analogiška nuobauda skirta ir asmeniui, kuris esant intensyviam eismui lenkė net keletą automobilių šiems judant kolona (pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56- 581/2022). Analizuojamu atveju jokių skaudžių pasekmių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, kiti asmenys nenukentėjo), nepažeisti kiti KET reikalavimai, nenustatytos kitos aplinkybės, didinančios administracinio nusižengimo pavojingumą ir rodančios mano piktybiškumą.
3.8. Atkreipė dėmesį, kad naujausioje teismų praktikoje, skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos buvo taikytos už iš esmės analogiškus, o kartais net ir už daug grubesnius (pavojingesnius) administracinius nusižengimus (pvz., Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis byloje Nr. AN2-96-993/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. AN2-113-928/2024, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis byloje Nr. AN2-515-593/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. AN2-53-417/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis, Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. AN2-359-245/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 11-406-827/2021, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 11-172-549/2021, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 11-313-903/2021, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. 11-789-409/2021, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 11-147-630/2021, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. 11-35-853/2023, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartis byloje Nr. 11-179-834/2023, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. 11-220-1143/2023, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis byloje Nr. 11-850-1189/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. AN2-420-606/2021).
3.9. Individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, reikalinga nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Mano, kad šiuo atveju apelianto priešingi teisei veiksmai nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams ir nesukėlė grėsmės konkrečioje situacijoje. Šiuo atveju taip pat yra ir dar viena ANK 34 straipsnio 6 dalyje taikymui būtina sąlyga - veikos mažareikšmiškumas arba mažesnis veikos pavojingumas.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2024 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teismui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, jog įmonės darbuotojo V. K. darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Specialioji teisė vairuoti transporto priemones šiam darbuotojui yra būtina, priešingu atveju, darbdavys turės nutraukti darbo santykius.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į V. K. apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog tenkinti apeliacinį skunde jame nurodytais argumentais ir taikyti apelianto atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. apeliaciniame skunde iš esmės neginčija savo kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nors šį pažeidimą ir vertina kaip mažareikšmį, taip pat neginčija ir už šį pažeidimą jam paskirtos 170 Eur dydžio baudos, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams ir prašo šios administracinio poveikio priemonės visiškai neskirti, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą patikrina administracinio poveikio priemonės individualizavimo aspektu.
7. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
8. V. K. Institucijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta minimali administracinė nuobauda – bauda 170 Eur bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui – 3 (trims) mėnesiams. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas galioti nepakeistas konstatuojant, jog administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Visgi, aukštesnės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apylinkės teismo nutarties motyvus ir apelianto skundo argumentus, daro išvadą, kad V. K. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams nelaikytinas proporcingu padarytam nusižengimui. Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip poveikio priemonės, tikslai gali būti pasiekti paskyrus trumpesnį terminą nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus.
9. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina kad skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
11. Sutiktina su skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentais, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, taip pat tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, tačiau tai nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti ir įvertinti kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su padarytu administraciniu nusižengimu ir pažeidėjo asmenybe. Neabejotina, kad V. K. padarytas nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Visgi, kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis.
12. Analizuojamu atveju matyti, kad V. K. manevravimas kelyje, tai yra transporto priemonės lenkimas draudžiamoje vietoje, nebuvo agresyvus ar piktybiškas, jis avarinės situacijos nesukėlė, jokie žalingi padariniai dėl padaryto pažeidimo nekilo, eismas nebuvo sutrikdytas, kitų transporto priemonių kelyje apskritai nebuvo. Nors pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog lenkimas buvo atliktas posūkyje ir įkalnėje, tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, kad įkalnė nebuvo stati, o V. K. vairuota transporto priemonė yra aukštesnė dėl ko, akivaizdu, jog kelio matomumas vairuojant tokią transporto priemonę taipogi yra geresnis, kas neabejotinai leido pastarajam įvertinti ar nėra priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių dar prieš atliekant lenkimą neleistinoje vietoje. Visgi, nėra pagrindo sutikti su V. K. skundo teiginiu, kad padarytas KET pažeidimas buvo išprovokuotas lenkiamos transporto priemonės vairuotojo veiksmų, pastarajam išsukus iš kelkraščio ir važiuojant mažesniu greičiu, kadangi iš vaizdo įrašo nėra jokios galimybės nustatyti, kokiu greičiu važiavo lenkiamas automobilis, juolab šių aplinkybių nėra pagrindo vertinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės kontekste. Apygardos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad pati lenkimo situacija, atlikta vietinės reikšmės mažesnio intensyvumo rajoniniame kelyje, buvo lenkiama viena transporto priemonė, o ne jų kolona, o visa susidariusi situacija nesukėlė realios grėsmės nei aplinkiniams, nei pačiam pažeidėjui. Tuo tarpu sutiktina su apelianto skundo teiginiais, jog pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kvalifikuojami ir žymiai didesnio pavojingumo veiksmai.
13. Atsižvelgtina ir į tai, jog anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą V. K. nebuvo baustas, dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi ir tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nors V. K. praeityje buvo kelis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jo padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad paskutinis pažeidimas V. K. atžvilgiu registruotas tik 2023 m. rugpjūčio 5 d. dėl ANK 463 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, tai yra važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemone nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos. Tokiu būdu spręsti, kad V. K. yra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, kuris sistemingai ir nuolatos pažeidinėja Kelių eismo taisykles bei manyti, jog nagrinėjamu atveju jam inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo šiam asmeniui būdingo elgesio modelio pavyzdys, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas V. K. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą vertina kaip atsitiktinio pobūdžio. Nusižengimui esant atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo, nors ir minimaliam terminui taikymas, įvertinus pažeidėjo asmenybę, jo darbinę veiklą (transporto priemonės vairavimas tiesiogiai susijęs su darbine veikla) ir šeiminę padėtį (susituokęs, turi mažametį vaiką, prižiūri senyvo amžiaus neįgalius tėvus, bei uošvius) nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda.
14. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė išskirtinai teigiamą V. K. charakteristiką, nurodydamas, kad V. K. yra atsakingas, pareigingas ir sąžiningas darbuotojas, sugebantis kvalifikuotai atlikti savo darbą, bendradarbių apibūdinamas kaip nuoširdus, jautrus ir draugiškas žmogus, teisė vairuoti jam reikalinga kiekvieną dieną, nes statybos objektai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje, o V. K. privalo į juos vykti tiek pats, tiek vežti jam priskirtus darbuotojus. Akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemones V. K. yra itin reikšminga, siekiant tęsti darbinius santykius, kurie yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, o iš gaunamų pajamų prisidėti ne tik prie šeimos biudžeto (mažamečio vaiko išlaikymo), bet ir prie skolinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo pagal sudarytą paskolos sutartį. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. K. paskirtas specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams yra neproporcingas ir neadekvatus jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Sutiktina su apylinkės teismo motyvais, kad V. K. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia teise naudojosi neatsakingai, tačiau įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (nei žmonės, nei kitos transporto priemonės nenukentėjo, avarinė situacija kilusi nebuvo), tai, kad V. K. nuo pat pradžių pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsižvelgiant į V. K. charakterizuojančius duomenis, visuma išdėstytų aplinkybių turi būti vertinamos V. K. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios.
15. Nors apeliaciniame skunde V. K. cituoja teismų praktiką, kuomet panašiose situacijoje, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teisės vairuoti transporto priemonės terminas buvo ženkliai sutrumpintas arba visai neskiriamas, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog kiekvienu atveju individualizuojant skiriamą nuobaudą yra atsižvelgiama į būtent byloje nustatytas aplinkybes bei pažeidėją charakterizuojančius duomenis. Nagrinėjamu atveju, teismas nėra saistomas kitų teismų sprendimų, juolab įvertinus tai, kad aplinkybės nagrinėjamu atveju ir pateiktais pavyzdžiais nėra analogiškos.
16. Remiantis tuo kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus nepažeisti pritaikius V. K. ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki mažesnio nei sankcijoje nustatytas minimalus - 1 mėnesio. Atsižvelgiant į V. K. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui nei numatytas ANK 420 straipsnio 6 dalyje, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, kadangi nusižengimas neabejotinai yra pavojingas, o duomenys apie V. K. administracinį baustumą neleidžia daryti išvados apie jo išimtinai nepriekaištingą Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi praeityje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1898-2024 V. K. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.
Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartį ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.